VeldAi??ti, paveldAi??ti ir saugoti

A?URNALAS: METAI
TEMA: KultAi??ros paveldas
AUTORIUS:Ai??Viktorija DaujotytAi??
DATA: 2014-02

Vilniuje 2013 m. lapkriA?io 13ai??i??14 d. vyko tarptautinAi?? konferencija ai??zKultAi??ros paveldas ir ES strategija ai??zEuropa 2020ai??? ai??i?? siekiant integruoto poA?iAi??rioai???. Konferencijoje svarstyti paveldo ir jo suvokimo, saugojimo klausimai, poA?iAi??riA? suderinimo galimybAi??s. Teko viena kita mintimi pasidalyti, A?velgiant iA? bendresnio kultAi??ros lauko. (AutorAi??s past.)

Tauta yra bendruomenAi??, turinti kultAi??ros paveldAi??, bendruomenAi?? ir todAi??l, kad jos paveldas bendras. Paveldas nAi??ra tiksliai apskaiA?iuojamas nei suskaiA?iuojamas, vienu metu jis mAi??A?ta ir didAi??ja, nelygu poA?iAi??ris, supratimas, skaiA?iavimo bAi??dai. Bet niekada paveldas visai nesunyksta. Niekada nebAi??na taip, kad A?mogus neturAi??tA? ko saugoti. Jei daiktas iA?bAi??na daugiau nei penkiasdeA?imt metA?, jis ima A?gyti savybiA?, kuriA? kaip reikmuo neturAi??jo. Saugoti ai??i?? esminis A?mogaus rAi??pestis. Kas gimsta, kas yra sukurtas, pastatytas, padarytas, siekia iA?likti; kAi??rybiniuose A?mogaus veiksmuose slypi ir iA?likimo instinktas. Saugantis A?mogus yra saugesnis. Kur nebesaugu praeiA?iai, nebesaugu dabarA?iai ir ateiA?iai. Paveldosauga priklauso bendrajai egzistencinei saugai. Bet turi ir savo atskirus principus. Apie jA? specifikAi?? gali kalbAi??ti tik specialistai. Bet paveldas priklauso visiems, panaA?iai kaip savo atskiru bAi??du visiems priklauso A?emAi??, vandenys ir dAi??l jA? reikia bendrA? susitarimA?.

VeldAi??ti, paveldAi??ti ai??i?? seni indoeuropietiA?kA? A?aknA? A?odA?iai, sutampantys baltA?, slavA?, germanA? kalbose. Europa turi savo kalbA? paveldAi??, daugiau ar maA?iau bendrAi?? paveldAi??, pirmiausia kaip senAi?? kalbinAi?? tradicijAi??. Kalba iA?lieka gyva jAi?? paveldint, gimtoji kalba paveldima paA?iu lengviausiu ai??i?? savaiminiu bAi??du; kalbame savo prigimtosiomis kalbomis negalvodami apie tai, iA? kokiA? laiko gilumA? jAi?? paveldime. NatAi??raliai paveldima kalba A?veda mus A? platesnAi?? paveldo problematikAi??: ji skyla A? dvi susijusias A?akas ai??i?? natAi??ralA?, pirminA? A?mogaus rAi??pestA? tuo, su kuo jis susitinka kaip su savo protAi??viA? kAi??riniais, daiktais, ir sAi??moningai puoselAi??jamAi??, institucionalizuotAi?? paveldosaugAi??. Institucionalizuojamos paveldosaugos galimybAi??s, mano supratimu, priklauso ne tik nuo lAi??A?A?, kvalifikacijA?, bet ir nuo to, kiek A?monAi??se yra gyvas pirminis rAi??pestis tuo, kas paveldima, su kuo jis susitinka. Kaime prie Ai??ventosios teko sutikti jau pagyvenusiAi?? kurA?nebylAi?? moterA?, gyvenusiAi?? senuose giminAi??s namuose: ta moteris rAi??pestingai, suvyniojusi A? drobAi??s atraiA?as, saugojo senus, protAi??viA? naudotus daiktus ai??i?? medinius A?aukA?tus, samA?ius, verpstes, iA?siimdavo juos iA? skrynios, glostydavo, kalbindavo, atrodAi??, kad ji tebemoka daiktA? kalbAi??.

Dar vienas atvejis ai??i?? maA?oje Vilniaus Antakalnio bibliotekoje praAi??jusiA? metA? spalio mAi??nesA? veikAi?? paroda ai??i?? inA?inieriaus, vertAi??jo Lino Brogos sakralinAi??s liaudies skulptAi??ros fotografijos, darytos nuo 1951 metA?, tebevykstant ginkluotam pasiprieA?inimui sovietinei okupacijai, vykstant trAi??mimams. Jaunas inA?inierius geodezininkas fotografuoja, kas jau akyse nyksta, nes staigiai keiA?iamos A?emAi??s linijos, panaikinama privati nuosavybAi??, sakralinAi??s skulptAi??ros objektai netenka globos, o juk dar tebestovi Vinco Svirskio kryA?iai, unikalAi??s stogastulpiai. ai??zSau dariau, man to reikAi??joai???, ai??i?? taip pasakys po daugelio metA?. O padarAi?? ir kitiems ai??i?? iA?saugojo bent atvaizdus, uA?fiksavo dar gana natAi??raliAi?? maA?osios skulptAi??ros kAi??riniA? aplinkAi??.

PanaA?ius A?odA?ius (ai??zIr man reikia, kad iA?liktA? Gedimino kalnasai???) bAi??tA? galAi??jusi pakartoti ir poetAi?? Janina DegutytAi??, 1988 metais didA?iAi??jAi?? dalA? honoraro, gauto uA? ai??zRaA?tA?ai??? dvitomA?, paaukojusi Gedimino pilies prieA?iAi??rai, Maironio tAi??viA?kAi??s tvarkymui, A?aliajam fondui, besirAi??pinanA?iam kraA?tovaizdA?iu. Taip atsiveria gilioji santykio su kultAi??ros paveldu, paveldosaugos linija. NAi??ra abejonAi??s, kad didA?ioji dalis paveldosaugininkA? turi tAi?? pirminA? rAi??pestA?, asmeniA?kAi?? suinteresuotumAi?? ai??i?? senA? objektA?, daiktA? meilAi??. Sauga yra bendras A?mogaus gyvenimo principas, moraliniA? laikysenos pamatA? kertinis akmuo: gyvename saugodami, saugodami esame ir patys saugesni.

Europa savo bendrosiose kultAi??ros programose turi saugos ir globos principus. Paveldosaugos, kaip atskirosios kultAi??ros srities, galimybAi??s yra priklausomos nuo bendrA?jA? saugos ir globos principA? A?siA?aknijimo kultAi??roje, kasdieniame gyvenime. MaA?a Lietuva turi labai didelA? istorinA? palikimAi??, didelAi??s valstybAi??s, savo valdovais susigiminiavusios su didA?iA?jA? Europos valstybiA? monarchais, paveldAi??, apimantA? architektAi??rAi??, archyvus, ikonografijAi??. Tik dalis to paveldo Lietuvoje, tik dalis jos globoje, daug kas iA?veA?ta, negrAi??A?inta. Paveldas, kurio visuminAi?? sauga sunkiai pakeliama. UA?tat Europos A?vilgsnis A? Lietuvos istorinA? paveldAi??, pagalba jA? saugant, tvarkant, bAi??tina, svarbi. Lietuvos istorinis paveldas yra ir Europos paveldas. Lietuva saugos ir globos principA? jutimu, veikimu yra sinchronizuota su Europa, kiek buvo A?manoma, tA? principA? laikytasi ir okupacijos sAi??lygomis, gana daug kas iA?saugota, restauruota, jei ir A?emesniu paveldosaugos lygiu. Nepalyginti labiau nyko bendraeuropinis sakralusis paveldas, kuriam A?iandien reikia itin didelio dAi??mesio, didelio paveldosauginio profesionalumo, atsiskleidA?ianA?io ne tik konkreA?iais veiksmais, bet ir poA?iAi??riu.

PaA?ia bendriausia prasme galima sakyti, kad ir rizikingiausias nepriklausomos Lietuvos projektas, ai??i?? ValdovA? rAi??mai ai??i?? neatskiriamas ir nuo paveldosaugos, nuo autento saugojimo, Lietuvos didA?iosios kunigaikA?tystAi??s valdovA? rAi??mA? atstatymas vyko Europos akivaizdoje, sulaukiant ne vienos A?alies, gal daugiausia Lenkijos ir Vokietijos konsultacinAi??s paramos, nepaneigiant arba net pasidA?iaugiant tuo, kas padaryta paA?ios Lietuvos specialistA? rankomis. Saugodama paveldAi??, kiekviena Europos A?alis turi veikti Europos akivaizdoje; iA? to kyla bendri principai, jA? suderinimas ir suderinamumas. Svarbiausia ai??i?? tikAi??ti, kad turime kAi?? saugoti ir kad saugoti reikia.

Ir Lietuvos, ir Europos mastu vis labiau turAi??tA? veikti principas, kurA? galima bAi??tA? vadinti sAi??monAi??s persmelkimu. Paveldosauga turi veikti taip, kad persmelktA? kiekvieno A?mogaus sAi??monAi??, kad nesuartume senA? kapinynA?, pilkapiA?, piliakalniA?, nenukirstume senA? medA?iA?, neiA?mestume senA? knygA?, nesunaikintume paveikslA?.

Paveldosaugos principai turi pereiti ir A? Ai??kio sferAi?? ai??i?? Ai??kiu A?ia vadinu visAi?? A?alies ekonominius svertus laikantA? mechanizmAi??, be jo nebAi??tA? tvarkomi ir A?vietimo, kultAi??ros reikalai. KAi?? reikA?tA? valstybAi??s Ai??kio ir paveldosaugos veiklos bendros kryptys, kaip jos galAi??tA? atsiverti? Pirmiausia, kad ir kaip tai atrodytA? paradoksalu, reikia persvarstyti seno, paveldAi??to, ir naujo, dabar statomo, dabar kuriamo, dabar gaminamo, dabar A?sigyjamo, santykA?. Performuoti, perkeisti dabartinio A?mogaus sAi??monAi??, linkusiAi?? pirmenybAi?? suteikti naujam daiktui, paA?iam naujumui. PirmenybAi?? naujumui yra vartotojiA?kos sAi??monAi??s turinio akcentas, vartojimas, be abejonAi??s, skatina gamybAi??, kuri yra ekonomikos variklis. Bet ar iA? tiesA? neA?manoma labiau atsigrAi??A?ti A? to, kas sena, kas paveldAi??ta, pritaikymAi?? naujoms reikmAi??ms, tuo paA?iu veiksmu atnaujinant paA?iA? A?mogaus reikmiA? suvokimAi??? Kartais juk A?engiami netikAi??ti A?ingsniai ai??i?? kaip, sakysime, apleistA?, nebeveikianA?iA? gamyklA? patalpA? atidavimas gyvenamA?jA? patalpA? poreikiams, sukuriant terpAi?? maA?iau pasiturinA?iA?, daugiausia jaunA? A?eimA? kAi??rybinei vaizduotei. O kita pusAi?? ai??i?? kiek Lietuvoje turime brangiai kainavusiA? darA?eliA?, mokyklA? renovacijA?, o A?iandien jau uA?daryta, nebAi??ra vaikA?, nebAi??ra moksleiviA?.

A?inoma, A?ia ne paveldosaugos reikalas, bet Ai??kio mechanizmo veikimo prasme visa susijAi??. Jei A?manoma restauruoti, renovuoti, atstatyti, bAi??tina tam, kas paveldAi??ta, teikti pirmenybAi?? prieA? naujas, daA?nai grandiozines statybas. Jeigu laiku bAi??tA? buvusi svarstoma galimybAi?? Vilniaus PranciA?konA? ansamblA? priskirti Vilniaus universitetui, gal bAi??tA? kitaip pasisukAi??s ir universiteto bibliotekos likimas, juk yra bent simbolinis ryA?ys ai??i?? seniausi lietuviA?ki tekstai ai??i?? poteriai, dabar saugomi Vilniaus universiteto bibliotekoje, rasti A?raA?yti knygoje, priklausiusioje Vilniaus pranciA?konams. TikAi??tina, kad PranciA?konA? vienuolyno ansamblis saugiausias bAi??tA? universiteto globoje, pritaikius jA? mokslo, akademinAi??ms, visuomenAi??s reikmAi??ms. Reikia nebijoti pritaikomojo paveldo aspekto, uA?pildyti jA? A?iuolaikiniu turiniu.

Vilniaus SluA?kA? rAi??mai ai??i?? nuostabioje vietoje, Antakalnyje, atsigrAi??A?Ai?? A? NerA?. Dabar ten glaudA?iasi Lietuvos muzikos ir teatro akademija, ar nereiktA? galvoti, kad rAi??mai ir galAi??tA? bAi??ti pritaikyti akademiniam, edukaciniam naudojimui; gali bAi??ti, kad naujus, A?iuolaikinius rAi??mus pastatyti pigiau ir bAi??ti juose patogiau, bet kAi?? daryti su tokiu unikaliu istoriniu, architektAi??riniu paveldu. O kiek laiko turAi??s praeiti, kad naujuose rAi??muose A?sikurtA? tai, kAi?? nuo seniausiA? Europos kultAi??ros laikA? vadiname genius loci. Vietos dvasia yra ir paveldo dvasia, saugodami paveldAi??, mes saugome ir jAi??, paA?iAi?? efemeriA?kiausiAi?? iA? visA? A?mogaus patirA?iA?: neA?inome, kas tai yra, o A?inome, kad yra. NAi??ra, o ir yra, ai??i?? tai sudaro slapA?iausiAi?? ir giliausiAi?? A?mogaus sAi??monAi??s teritorijAi??. KAi?? reiA?kia kokia dar iA?likusi lietuviA? dAi??minAi?? pirkelAi?? jau iA?blizgintos, renovuotos Europos kontekste? KAi?? liudija? MAi??sA? tamsAi??, skurdAi??, atsilikimAi?? nuo pagrindinio civilizacinio greitkelio. Bet ne tik. Gal net ne tai. BendresnA? gyvenimo supratimAi??, iA?gyvenimAi??, neprarandant aukA?tesniA? dvasios lygmenA?. To, kAi?? Marcelijus Martinaitis pasako A?odA?iais mes gyvenome; gyvenimas niekur nenustoja buvAi??s, ir svarbu suvokti, kaip, kokiu bAi??du jis yra buvAi??s. Suvokti ir saugant tai, kas dar iA?likAi??. DaA?nai ir nereikia dideliA? investicijA?, uA?tenka laiku uA?dengti stogAi??, uA?taisyti plyA?ius.

Paveldosaugos labui bAi??tina laikytis visas gyvenimo ir jA? tvarkanA?io Ai??kio sritis jungianA?io principo: jei tik A?manoma paveldo objektAi?? pritaikyti senoms ar naujai atsirandanA?ioms A?mogaus reikmAi??ms, tAi?? reikia ir daryti, neskubAi??ti statyti naujA?, nors puikiai suprantame, kad tai nAi??ra lengva: statybos A?monAi??s laukia uA?sakymA?, investicijos ai??i?? kuo greiA?iausiA? ir efektyviausiA? A?sisavinimA?. Bet joks ilgaamA?iA?kesnis sprendimas nepadaromas lengvai, be A?tampA?, be didesniA? sAi??naudA?, kuriA? tikslingumo ir prasmingumo negalime taip greitai pamatyti, bet tai neabejotinai yra. Paveldo saugojimas negali duoti trumpalaikAi??s naudos.

Kai mAi??stome apie kultAi??ros paveldAi??, apie paveldosaugAi??, pirmiausia sAi??monAi??je iA?kyla materialieji objektai, bet juk lygiai svarbAi??s, tik dar trapesni yra nematerialieji dalykai. Reikia laikyti dideliu bendrosios Europos kultAi??ros pasiekimu, kad buvo suvokta, jog turime nematerialA?jA? paveldAi??, kurio didA?ioji dalis yra iA?augusi iA? kalbos, kuri nuo pat A?mogaus sAi??monAi??jimo pradA?ios skleidAi??si ir kAi??rybiniais pradais. LietuviA? liaudies dainos, dideliais tomais leidA?iamos LietuviA? literatAi??ros ir tautosakos instituto, gali bAi??ti suvoktos kaip ypatinga paveldosaugos sritis. Kuo nematerialiojo (arba dvasinio) paveldo sauga yra intensyvesnAi??, tuo labiau atsiskleidA?ia naujA? jo formA?. Tokia naujai atsiskleidA?ianA?ia forma laikyA?iau prigimtinAi??s kultAi??ros pasirodymAi?? Lietuvos humanistikos tyrAi??jA? akivaizdoje. BAi??tina darosi naujo instrumentariumo paieA?ka, kaip atskleisti tuos bAi??dus, kuriais prigimtinAi?? kultAi??ra pasirodo kaip kalbAi??jimas ir kaip tylAi??jimas, kaip sAi??dAi??jimas ir stovAi??jimas, A?iAi??rAi??jimas A? saulAi?? ar debesis. Rodos, esame A?A?engAi?? A? A?iAi?? sritA?, manyA?iau, kad itin akivaizdA?iai tAi?? naujAi?? saugos bAi??dAi??, kuriuo apgaubiama prigimtinAi?? kultAi??ra, rodo ArAi??no BaltrAi??no fotografija. Fiksuojama, dokumentuojama, kAi?? dar galima aptikti, pastebAi??ti seniausiuose prigimtinAi??s kultAi??ros kloduose, A?moniA? veiduose. Tiriama, kaip prigimtinAi?? kultAi??ra, bAi??dama vietos kultAi??ra, neuA?sidaro savyje, kaip pereina A? kitus ratus, kAi?? perima, suima iA? kitA?, bet nepraranda savasties.

Tyrimas yra vienas iA? saugos bAi??dA?. Kai tiriamas paveldas, kai ir tyrimais stiprinamas kultAi??ros formA?, pavidalA? iA?likimas, tyrimas irgi virsta paveldosauga. Tirti saugant. Saugoti tiriant. Tai Europos paveldosaugos principai. Visa kita tAi??ra detalAi??s.

Senasis A?emynas yra ir seno A?monijos paveldo A?emAi??.

Tai A?pareigoja dabartA?: saugoti, kad stiprintume ir savo paA?iA? saugumAi??.