Venecijos miniatAi??ros

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: BendrakultAi??riniai tekstai
AUTORIUS: Adam SzczuciAi??ski
DATA: 2012-09

Venecijos miniatAi??ros

Adam SzczuciAi??ski

Adamas SzczuciAi??skis (g. 1978), gydytojas iA? PoznanAi??s, iA?leidAi??s esAi?? rinkinA? ai??zWAi??oskie miniaturyai??? (ai??zItaliA?kos miniatiAi??rosai???, 2008),ai???nuolatinis literatAi??ros A?urnalo ai??zZeszyty Literackieai??? autorius.

NamA? peregrinacijos

GrA?A?tu A? VenecijAi?? kaip namo, kaip pas motinAi??. AtvaA?iavau A?ia pirmAi?? kartAi?? 1997 metais nusilenkti prie Josifo Brodskio kapo San MikelAi??s salos kapinAi??se. Nors kepino karA?tis, vilkAi??jau A?varkAi??, nes maniau, kad taip reikia, kad kitaip netinka einant lankyti. Ant poeto kapo tada stovAi??jo paprastas baltas kryA?ius su iA?raiA?yta roA?e, A?olAi??je A?mirinAi??jo drieA?ai, virA? galvos ratus suko A?uvAi??dros.
Paskui atvaA?iuodavau A?ia daA?nai. ApA?iAi??rinAi??jau senus antkapius, kurie A?sisveA?iavo A?ioje A?emAi??je, sutrAi??kinAi??jo, lyg ieA?kodami atramos ore. StebAi??jau drieA?A? uA?siAi??mimus, jA? staigius judesius, stingulA? iA?tiestu pirmyn kaklu, laukiant A?enklo iA? kitos erdvAi??s ir kito laiko. SusibiA?iuliavau su A?ia vieta. Dabar lankau A?ia paA?A?stamas vAi??les: Edith iA? Londono, SarAi?? ir Janet, kurios A?uvo per audrAi?? netoli Lido, maA?Ai??jA? FranzAi?? HerrmanAi??, JohanAi??, kuri mirAi?? Venecijoje viena diena prieA? iA?vykstant A? AnglijAi??, ir EmmAi?? MatildAi??, jauniausiAi?? pono Plumptre dukrAi??. Ai??alia kryA?iaus su lakoniA?kuAi??Auf wiedersehenAi??guli Eugeneai??i??as Schuyleris ai??i?? diplomatas, keliautojas ir geografas, JungtiniA? ValstijA? konsulas Egipte. A?ia pat, A?alia ai??i?? misteris Jonesas ai??i?? laivo ai??zBolivianaai??? virAi??jas. Be abejo, priklausau prie tA?, kurie mAi??gsta lankytis kapinAi??se. Pats iki galo neA?inau, kodAi??l. Gal turi reikA?mAi??s ir tai, kad iA? mirusiA?jA? pusAi??s mums negresia nieko blogo. Su gyvaisiais bAi??na visaip.
Prisimenu scenas iA? kino reportaA?o apie BrodskA? Venecijoje. Poetas klaidA?ioja gatviA? labirintu su biA?iuliu Jevgenijumi Reinu. Drauge deklamuoja eiles, stebi iA? San Zaccarios iA?vykstanA?iAi?? laidotuviA? eisenAi??, aplanko ArsenalAi??, apsiperka A?uvA? turguje. Netoli Rialto tilto, akligatvyje, rAi??ko cigaretes taip pat, kaip pagrindinAi??s mokyklos moksleiviai per ilgAi??jAi?? pertraukAi??. Paikioja ai??i?? kartoja ant kaA?kurio Venecijos tilto pavaizduotAi?? vynuogiA? valgymo scenAi??. Brodskis lAi??pomis gaudo Reino metamas uogas. Pirmas metimas netaiklus, Brodskis instinktyviai reaguoja, nepritariamai pabeldA?ia krumpliais sau A? kaktAi??. Paskui pasakoja biA?iuliui apie VenecijAi??, rodo savo mAi??gstamas vietas, Rio dei Mendicanti, iA? A?iaurinio Arsenalo galo, lyg tikras gidas rodo skAi??A?iu A? San MikelAi?? ir Murano. Kitame filme Brodskis, apsivilkAi??s A?iltu paltu, skaito eilAi??raA?A?ius ai??zFundamentum Noveai???, fone dAi??luoja San MikelAi?? juosiantis rAi??dA?iA? spalvos mAi??ras, spindi lagAi??nos vandenys, kuriais didingai plaukia valtys.
Jau keleri metai dienAi?? Venecijoje stengiuosi pradAi??ti pasivaikA?A?iojimu iA?ilgai ZatterAi??s, NepagydomA?jA? krantinAi??s. Lengvu galvos linktelAi??jimu pasisveikinu su Brodskio profiliu ai??i?? ant mAi??ro, panaA?aus A? tAi??, iA? San MikelAi??s, pritvirtinta poetui skirta memorialinAi?? lenta. A?ia, jo draugijoje, praleisiu vakarAi??. Dabar A? Giudeccos kanalAi?? A?plaukia didA?iulis transatlantinis laivas, gal trisdeA?imties metrA? aukA?A?io ir su tuzinu kaminA?, sugrupuotA? A? plieninA? pliumaA?Ai??. IA? pradA?iA? galvoju, kad blogai perskaiA?iau jo pavadinimAi??, bet ne, iA? tikrA?jA? tai ai??zMSC Poesiaai???. EilAi??raA?A?iuose ir ai??zVandens A?enkluoseai??? Brodskis mini daug Venecijos vietA?: aikA?tes, baA?nyA?ias, privaA?ius rAi??mus, kavines. Klajoju tais takeliais, susipaA?A?stu su miestu, kurA? jis mylAi??jo.
Mane jaudina Venecijos galukiemiai. TuA?A?ias San Pietro salos skveras, gatviA? raizgalynAi??je pasimetusios parduotuvAi??lAi??s (jose vietiniai moka maA?iau, kainos uA?raA?ytos tokiems, kaip aA?, turistams), senos baA?nyA?ios, kuriA? jau niekas neatveria, kuriose jau niekas nesimeldA?ia. Parkai pilni iA?mestA? nuolauA?A?, suskilusiA? skulptAi??rA?. Senos ligoninAi??s, dirbtuvAi??s. Bandau iA?pjauti sau tos nepaprastos erdvAi??s fragmentAi??, maA?Ai?? dalA? A?io miesto paskirti tik sau, surasti vietas, kuriA? niekas nenori, netrokA?ta. Metai prieA? mirtA? eilAi??raA?tyje ai??zIA? natAi??rosai??? Brodskis vadina VenecijAi?? A?emAi??s rojumi ir giria jos A?varA? orAi??, ai??zkurA? A?kvAi??pti negali atsibosti, ypaA? A? galAi??ai??? [A?ia ir kitur vertAi?? K. U.]. Kartoju tuos A?odA?ius garsiai, iA? lAi??to. VaikA?A?iodamas po VenecijAi?? kalbuosi su Brodskiu.

ai??zCampo Santa Margheritaai???

Tai gal pigiausia Venecijos kavinAi??. Kai uA?Ai??jau A? jAi?? pastarAi??jA? kartAi??, savininkas ir padavAi??jas viename asmenyje bandAi?? kaA?kAi?? pasiekti po prekystaliu, gana ilgai muistAi??si (A? mane neatkreipAi?? dAi??mesio), kol galop nAi??rAi?? po baro bortu, o kai iA?kilo A? pavirA?iA?, pasirAi??mAi??s kaire ranka A? grindis ir savo kelius, atsistojo prieA? mane spinduliuojantis ai??i?? deA?inAi??je, prieA? pat veidAi?? iA?keltoje rankoje iA?didA?iai laikAi?? monetAi??, smulkiAi?? A?ios laimAi??s akimirkos prieA?astA?. PriAi??miau tai kaip gerAi?? A?enklAi?? ir pamaniau, kad A?ia dar sugrA?A?iu. Juk tai ne juoda katAi??, ne perskilAi??s veidrodis, ne piktas A?vilgsnis, bet laiminga moneta, tokia, kaip tos, kaA?kada seniai atsitiktinai rastos gatvAi??je arba paplAi??dimio smAi??lyje. Visa neiA?semiama laimAi??s atsarga. Ir tai iA?sipildAi??. VAi??l esu A?ia, saldA?iame pavAi??syje po stogeliu virA? A?Ai??jimo A? kavinAi??. Tyliai atsisAi??du prie apvalaus stalo ir skaitau knygas, gurkA?nodamas stipriausiAi?? pasaulyje kavAi??.
Stebiu A?uvAi??dras, grobianA?ias viena iA? kitos A?uvA? likuA?ius. PardavAi??jai plaunasi kruvinas rankas. Kaip ir kasdien, per aikA?tAi?? eina silpnaprotis berniukas, A?ypsantis ir visiems gero norintis. JA? sveikina barA? savininkai, senstelAi??jusi ponia su A?unimi. Ai??ilta, tuoj dvylikta. Skaitau apie Brodskio vizitAi?? Kirchstettene pas AudenAi??. 1972 metA? birA?elis, Brodskis iA?lipa iA? lAi??ktuvo Vienos oro uoste. ai??zMylAi??jau nedaug A?moniA?. Bet stipriaiai???, ai??i?? raA?Ai?? jis. Ai??ioje A?emAi??je jam artimiausias ai??i?? dievinamas poetas. Dvejais metais anksA?iau Audenas paraA?Ai?? trumpAi?? pratarmAi?? autorizuotam Brodskio eilAi??raA?A?iA? rinkiniui anglA? kalba ai??zSelected Poemsai???. Knyga iA?eis tik 1973 metais ir bus dedikuota Audeno atminimui. Dabar laikau jAi?? rankoje. Audeno pratarmAi?? A?ilta, bet eilAi??raA?A?iA? vertinimas santAi??rus: nuomonAi??s, susiformuojanA?ios perskaiA?ius vertimus, gali bAi??ti netikslios. Bet ai??zAchilo skydoai??? autorius tiki, kad turi reikalAi?? su geru poetu, vadina BrodskA? puikiu amatininku (excellent craftsman).
Ai??domiausiai apie vizitAi?? Kirchstettene ir pirmAi?? poetA? susitikimAi?? raA?o pats Brodskis esAi?? ai??zSuteikti malonumo A?eA?Ai??liuiai???. KalbAi??jo daugiausia vyresnysis, jaunasis rusas klausAi??si, tik nuolat uA?davinAi??jo paprastus klausimus, prasidedanA?ius A?odA?iais: ai??zMisteri Audenai, kAi?? JAi??s manote apie…ai??? PailsAi??s nuo gyvenimo, nuo alkoholio priklausomas Audenas nebuvo lengvas paA?nekovas. ai??zLiovAi??si bendravAi??s su A?monAi??mis ir pradAi??jo kalbAi??ti jiems, linkdavo A? monologus, kurie iki A?eA?tos vakaro paprastai buvo sAi??mojingi, bet vAi??liau darAi??si vis neriA?lesni, jA? svaigino alkoholisai???, ai??i?? raA?Ai?? Levas Losevas. Brodskio laiA?ke Losevui skaitome apie AudenAi??: ai??zPo lanA?o ai??i?? snaudulys ai??i?? vienintelAi?? dienos valanda, praleista blaiviai.ai??? Nepaisant to Brodskis visada atmintyje saugojo Audeno paveikslAi??, dar daugiau ai??i?? vertino jA? kaip meistrAi??, mokytojAi??. IA? Austrijos jiedu kartu nuskrido A? Londono poezijos festivalA?. Poluchinos knygoje aptinku nuotraukAi?? iA? festivalio: A?silinksminAi??s Audenas biA?iuliA? bAi??relyje, A?alia ai??i?? situacijos sujaudintas Brodskis. Tai nepaprasta fotografija, mintyse sugretinu jAi?? su nuotrauka iA? Stokholmo, vaizduojanA?iAi?? Nobelio premijos laureatAi?? iA?kilmingo banketo metu.
AtsiplAi??A?iu nuo knygA? ir A?velgiu A? aikA?tAi??. A?uvAi??drA? jau nAi??ra, turgus sutvarkytas. Namai kitoje aikA?tAi??s pusAi??je atrodo kaip lygiai sudAi??ti kubeliai vaikA? kambaryje prieA? atvykstant sveA?iams. Ant keliA? suolA? ilsisi keliautojai, kaA?kas geria vandenA? iA? A?iaupo. Nieko nepaprasto. VirA? mAi??sA? plazda raudona vAi??liava su sparnuotu liAi??tu. Bestija kyla A? orAi?? ir krenta. Kaip angelas sargas ai??i?? niekad neiA?leidA?ia mAi??sA? iA? akiA?.

ai??zVilla Maravegeai???

Claude Monet. ai??zDidysis kanalasai???. 1908
Claude Monet. ai??zDidysis kanalasai???. 1908

Apsigyvenau Dorsodure, ai??zVilla Maravegeai???. Vila kaA?kada buvo rusA? konsulatu, jau per pusAi?? amA?iaus pastatas yra prieinamas visA? tautybiA? keliautojams. Pensionas ai??zAccademiaai??? ai??i?? toks dabar jos pavadinimas ai??i?? buvo mano pasivaikA?A?iojimA? po VenecijAi?? prieA? kelerius metus tikslas, bet niekada nepavykdavo apsistoti A?ia ilgesniam laikui. Brodskis pirmAi?? kartAi?? atvaA?iavo A? VenecijAi?? 1972 metA? A?iemAi??, jau iA?tremtas iA? Rusijos ir pusAi?? metA? gyvenAi??s JAV. Apsistojo bAi??tent pensione ai??zAccademiaai???, kurio holas ai??ztruputA? vienuolyno iA?vaizdosai??? ai??i?? kaip raA?Ai?? ai??zNepagydomA?jA? krantinAi??jeai???, tai yra ai??zVandens A?enkluoseai??? ai??i?? dabar neA?adina asociacijA? su A?altais koridoriais ar vienuoliA? celAi??mis, bent jau vasarAi??. Poetas atkAi??rAi?? vieA?buA?io aplinkAi?? savo 1973 metA? venecijietiA?ko eilAi??raA?A?io ai??zLagAi??naai??? pirmoje strofoje. KiekvienAi?? kartAi??, kai eidavau per holAi??, girdAi??jau pritilusius balsus, dairiausi apie GolgotAi?? diskutuojanA?iA? senuA?iA?.
ZatterAi??s bibliotekoje maA?iau Brodskio ai??zVenecijos strofomsai??? skirtAi?? parodAi??. Tamsioje salAi??je kabojo didelis ekranas, ant jo atsirado iA? paukA?A?io skrydA?io jau matyti miesto peizaA?ai. UA?kadrinis stiprus vyriA?kas balsas ai??i?? lyg herojaus atodAi??sis iA? kito pasaulio. Tai Brodskis skaito ai??zVenecijos strofasai??? rusA? kalba. ai??zTonas maldos, balsas A?siAi??buoto varpo, kaA?kas, kas primena tuo pat metu ir cerkvAi??s maldAi??, ir kantoriaus giesmAi?? sinagogojeai???, ai??i?? apie Brodskio deklamavimAi?? raA?Ai?? ElA?bieta Sawicka. Buvau vienas, atrodAi??, lyg jis kalbAi??tA? tik man, lyg mudu kalbAi??tume. Tik po valandAi??lAi??s pastebAi??jau iA? apaA?ios apA?viestus pergamento lapus. Parodos autorius kiekvienAi?? strofAi?? apipavidalino iliustracija, primenanA?ia antspaudAi?? su senu Venecijos A?emAi??lapiu, medA?io rieves arba per mikroskopAi?? matomus leukocitus.
Ai?? ai??zVilla Maravegeai??? A?einama pro maA?Ai?? parkelA? su nuogA? paneliA? statulomis. Pirmo aukA?to koridoriuje sukaupta senienA?, senA? siuvimo maA?inA?, taip pat yra pianinas, riterio A?arvai, Prado katalogA? ir A?iek tiek knygA?. Fotelis, A? kurA? valandAi??lei atsisAi??dau, buvo toks gilus, kad jame galima buvo paskAi??sti. A?ia pat nuo smAi??gio besiginanA?io mauro skulptAi??ra. Gyvenau tame aukA?te liliputiA?ko dydA?io kambarAi??lyje, uA?tat lengvai galAi??jau prieiti prie visA? rakandA?. Tinkamiausia knygoms pasirodAi?? siaura lentyna virA? lovos ai??i?? jos buvo ranka pasiekiamos (tikrAi??ja to A?odA?io prasme). SkaiA?iau Roberto Calasso ai??zKadmo sutuoktuvAi??s su Harmonijaai??? ir Levo Losevo plunksnos Brodskio biografijAi??. Brodskis ai??zSutuoktuviA?ai??? pratarmAi??je iA?paA?A?sta, kad didesnA? malonumAi??, negu pats tos knygos laikymas rankoje, jam galAi??tA? suteikti tik jos paraA?ymas. DAi??l tos lektAi??ros neklaidA?iojau po VenecijAi?? vieniA?as; mane nuolat lydAi??jo veikAi??jai graA?iais vardais ir, kaip raA?Ai?? Kavafis, su ai??znesunaikinamumo dA?iaugsmu akyseai???. PrieA? deA?imt metA?, prieA? amA?ius, kalbAi??jausi apie mitines istorijas su dailia graike, paA?A?stama iA? kelionAi??s A? SicilijAi??. Ai?? klausimAi?? apie mylimiausiAi?? mitologinA? veikAi??jAi?? ji atsakAi?? nesusimAi??sA?iusi: ai??zOrfAi??jas!ai??? IA?tarAi?? lyg brolio ar brangiausio biA?iulio vardAi??, tai buvo jos pasaulis nuo jos vaikystAi??s, nuo visados, nuo amA?iA?. San MikelAi??s saloje, netoli Brodskio kapo, yra bareljefas, vaizduojantis vyriA?kA? Kristaus bruoA?ais, A?alia jo A? uolAi?? atremta Eskulapo lazda. Kristaus-Asklepijo. Tai jam meldA?iasi mirtingieji.
Sustojau prieA?ais baltAi?? VenecijosAi??palazzoAi??fasadAi??. VidudienA? A?ia turiu susitikti su amerikieA?iA? dailininku Robertu Morganu, ai??zVandens A?enklA?ai??? dedikacijos adresatu. Brodskis ir Morganas biA?iuliavosi keliolika metA?. Su manimi sveikinasi iA?vaizdus A?ilaplaukis vyras. IA?kart matosi, kad tai dailininko namai, ant sienA? puikAi??s peizaA?ai, portretai. Ai??eimininkas gyvai pasakoja apie BrodskA?. Gerte geriu kiekvienAi?? smulkmenAi??. Ai?? barAi?? ai??zNico Zattereai??? poetas mAi??gdavo uA?sukti kavos, grafas Girolamo Marcello gyvena netoli teatro ai??zLa Feniceai??? (Brodskis kurA? laikAi?? buvo grafo namA? rezidentu, dedikavo jam du eilAi??raA?A?ius, tarp jA? ir nuostabA? kAi??rinA? ai??zIA? natAi??rosai???). SuA?inau, kad Brodskio memorialinei lentai vieta parinkta nelabai vykusiai ai??i?? buvusi ligoninAi?? ai??zFondamenta degli Incurabiliai??? yra A?iek tiek toliau, einant iA?ilgai krantinAi??s, arA?iau Santo Spirito baA?nyA?ios. PrieA? porAi?? metA? Morganas rengAi?? ciklAi?? iliustracijA? ai??zVandens A?enklamsai???. Galop bibliofiliA?kas knygos leidimas iA?Ai??jo iliustruotas Morgano Venecijos nuotraukomis, reprodukuotomis dviem pusAi??mis ai??i?? kaip paveikslas ir jo atspindys. Kelios iliustracijos liko. Kai kurios neiA?baigtos, kitos brandA?ios, graA?ios. Vienoje yra iA? Brodskio knygos paA?A?stamas vaizdas ai??i?? tai daili slavistAi?? prieA?ais Venecijos stoties pastatAi??, kitoje ai??i??Ai?? iA? nugaros pavaizduota A?mogaus figAi??ra NepagydomA?jA? krantinAi??je. Numanome, kad tai Brodskis. Kiek gunktelAi??jAi??s siluetas, deA?inAi??je rankoje cigaretAi??, kairAi??je ai??i?? knyga ar kaA?kokie popieriai. NepakeiA?iamas A?varkas. A?uvies prisiAi??dAi??s katinas. Dar apA?iAi??rAi??jau Morgano tapytAi?? poeto portreto kopijAi?? ir mAi??stau, ar dabar esu arA?iau tiesos apie mane pakerAi??jusA? A?mogA?, ar tokia tiesa apskritai neegzistuoja, ar neinu troA?kimA?, kurie negali iA?sipildyti, labirintu.
PrieA? porAi?? metA? Brodskis aplankAi?? mane sapne. Jis kaip tik ruoA?Ai??si keliauti A? AtAi??nus, gal net nuveA?iau jA? A? oro uostAi??. Prisimenu, kad kalbAi??jomAi??s virtuvAi??je ai??i?? kas savaime nepaprasta, nes nekenA?iu gaminti valgA?. PapraA?Ai?? stiklinAi??s vandens, o paskui tiesiog atskleidAi?? man eilAi??raA?A?iA? paslaptA?. Kaip baigiasi sapnai ai??i?? aiA?ku, paslaptis ir liko paslaptimi.
VakarAi??ja. Girdisi Venecijos dialektas: lengvas bangelAi??s pliuA?kenimas, monotoniA?kas, A?velnus lyg paklodAi??, po kuria miegama vasarAi??. Stoviu atsirAi??mAi??s A? mAi??rAi?? NepagydomA?jA? krantinAi??je. Geriu limonadAi??. A?ilas mAi??nulis, liesas kaip pagaikA?tis, pakibo virA? ai??zMolino Stuckyai???. Stoviu lyg sargyboje. Prisimenu Brodskio eilAi??raA?A?ius. Kartais metams slenkant atrandu juose magnetinA? groA?A?, eilutAi??, kuri lyg randas A?auga A? atmintA?. Pastaruoju metu tai yra paprastas sakinys iA? eilAi??raA?A?io ai??zPorta San Pancrazioai??? knygoje ai??zSo forthai???. Ir vertimas A? lenkA? kalbAi??, ir rusiA?kas originalas yra be antraA?tAi??s, jAi?? gavo tik angliA?ka versija (Brodskis stengAi??si pats versti savo eilAi??raA?A?ius A? anglA? kalbAi??, kartais juos keisdavo, lyg raA?ytA? iA? naujo). Tas sakinys skamba:Ai??Life without us is, darling, thinkable.Ai?? Katarzyna KrzyA?ewska tai iA?vertAi??:Ai??Ai??ycie bez nas, kochana, moA?liwe jest…Ai??(ai??zGyvenimas be mAi??sA?, mylimoji, yra A?manomas…ai???) AA? perskaitau tai kitaip, paA?odA?iui: ai??zApie gyvenimAi?? be mAi??sA?, mylimoji, yra A?manoma galvotiai???, ir akcentuoju tAi?? ai??zyraai???. Nors bAi??tent dAi??l to ai??zyraai??? negalime bAi??ti tikri. ai??zGyvenimas be mAi??sA?ai??? yra ai??zgyvenimas po mAi??sA?ai???; apsimetanA?ios sutuoktuviA? vualiu A?kapiA? drobulAi??s siAi??lai.
Vakar vAi??l aplankiau poeto kapAi?? San MikelAi??s saloje. ApAi??jau antkapA?. Jame iA?raiA?ytas uA?raA?asAi??Letum non omnia finitAi??lieka aktualus. Jeigu Propercijus neklydo, Brodskis A?ino, kad buvau atAi??jAi??s. Pats raA?Ai?? eilAi??raA?tyje ai??zOdisAi??jas Telemachuiai???: ai??zTik dievai A?ino, ar susitiksime vAi??l.ai???

Bauerio vieA?butis

Claude Monet. ai??zGondola Venecijojeai???. 1908
Claude Monet. ai??zGondola Venecijojeai???. 1908

EskizA? mozaika ant Roberto Morgano man dovanoto pieA?imo sAi??siuvinio ai??zExtra strongai??? virA?elio. A?emAi?? su nekaltu A?velnumu siekianti pAi??da, mieganA?io A?mogaus galva, du puodeliai ir stiklinAi??. Venecijos krantine vaikA?tinAi??janA?io Josifo Brodskio silueto studija. SovietinAi??s vAi??liavos, plazdanA?ios virpanA?iame ore, kurias iA?vydAi??s poetas kaip paniekos, laisvAi??s, jAi??gos gestAi?? iA?kelia suspaustAi?? kumA?tA?. Dar viena vAi??liava, dar vienas pjautuvas ir kAi??jis, dar vienas sugniauA?tas kumA?tis. A?velgdamas A? A?iuos pieA?inius, suvokiu, kad Brodskio grA?A?imas A? RusijAi?? iA? tikrA?jA? buvo neA?manomas. ai??zNes jeigu A?mogus pajAi??gia sugrA?A?ti / A? nusikaltimo vietAi??, neA?veiks savAi??s, / kad ten sugrA?A?tA?, kur jA? paA?emino.ai??? O dar toji serganti jo A?irdis…
EsAi?? ai??zPusantro kambarioai??? galime perskaityti nostalgiA?kA? Amerikoje gyvenusio Brodskio telefoniniA? pokalbiA? uA?raA?Ai?? su Peterburge likusiais tAi??vais. Prisimenu tuos pokalbius, skaitydamas ai??zVandens A?enklA?ai??? penkiasdeA?imtAi??jA? fragmentAi??. Bauerio vieA?butis primena bunkerA? ir nesukelia susiA?avAi??jimo, bet mane domina vieno vokieA?io, kuris papraA?Ai?? tarnautojA? parduoti jam telefono aparato ragelA?, istorija: ai??zKai jis A?ia atostogavo, merdAi??jo jo motina, ir jis kalbAi??josi kasdien su ja tuo telefonu.ai??? Lyg bAi??tA? tikAi??jAi??s, kad tas ragelis leis jam pratAi??sti dialogAi?? su artimaisiais net ir po mirties.
Ar ir pati Venecija nAi??ra tokia paslaptinga telefono bAi??delAi??, leidA?ianti kiekvienAi?? sujungimAi??, miestas-koridorius, miestas, kuriame laikas plaukia kitaip ai??i?? kartais pirmyn, kartais atgal, priklausomai nuo srovAi??s, dienos meto, bangA? krypties; arba kaip vandens veidrodis, kai A? jA? kas nors A?kris ai??i?? tuo ai??zkaA?kuoai??? galime bAi??ti mes ai??i?? laikas netenka savo natAi??ralios tAi??kmAi??s ir atiduoda savo atsargas, suyra mAi??gdA?iodamas vandeniu pasklindanA?ius ratilus? O gal iA?vis nAi??ra tokiA? sujungimA?, gal paprasA?iausiai nAi??ra su kuo kalbAi??tis?
Viename graA?iausiA? savo eilAi??raA?A?iA? ai??zDukraiai??? Brodskis raA?o apie save kaip mirusA?: ai??zAtmink: aA? bAi??siu visada greta, A?alia tavAi??s / Nors ne kaip tAi??vas, gal kaip negyvas daiktas / StebAi??siu tavo A?ingsnius, poelgius, darbus / Tad ir A?alia daiktA? tu bAi??k pati geriausia.ai??? Prisimenu tAi?? priesakAi??. Venecijos pastatuose matau kai kAi?? daugiau nei tik plytas ir skiedinA?, spalvotAi?? tinkAi??, marmurAi??, medinius polius; jie spinduliuoja esmAi?? to, kas lemia A?mogaus jAi??gAi??, jo nepakartojamumAi?? ir drAi??sAi??. Yra atspindys tam tikro tikAi??jimo ir atminties apie tAi?? svajonAi??. Be abejo, veidrodA?iu A?ia yra vanduo, ne sausuma, bet tai bAi??tent toje A?emAi??je ai??i?? net jei tai tik poliais sutvirtinta pelkAi?? ai??i?? pastatAi?? mAi??sA? namAi??. Kaip raA?Ai?? SA?ndoras MA?rai: ai??zKiekvienas turi du gimtuosius miestus. Vienas jA? yra Venecija.ai???

K. gatvAi??

Prie K. gatvAi??s augo A?ermukA?niai. MaA?oje A?aidimA? aikA?telAi??je, kuriAi?? sugriovAi?? prieA? gerAi?? porAi?? metA?, buvo nedidelAi?? keturiA? vietA? karuselAi??, mAi??gdavau A?ia ateiti, suktis ratu, A?aukti: ai??zGreiA?iau, mama, greiA?iau!ai???
K. gatvAi??s gale taisydavo smuikus. Visada turAi??jau nuojautAi??, kad tai buvo ne paprasta taisykla, kad negalima kaA?kuo panaA?iu uA?siiminAi??ti taip paprastai, kad A?ia kaA?kur slypAi??jo antras dugnas ai??i??Ai?? paslaptingasis konstruktorius gal iA? smAi??lio gamino auksAi??, gamino aitvarus, kurie niekada nenukrenta, turAi??jo valdA?iAi?? protams, A?inojo mAi??sA? mintis, A?unys gal lenkAi?? jA? iA? tolo. MAi??sA? kvartale buvo ir daugiau nepaprastA? vietA?. PavyzdA?iui, medienos sandAi??lis ai??i??Ai??Ai?? jame galima buvo gauti lentjuosA?iA? ir pjuvenA?, spaustuvAi??, kurioje kaA?kada apsilankAi??me (jau nieko iA? to apsilankymo neprisimenu), tramvajA? parkas. Bet vis vien svarbiausia buvo sienelAi??. Paprasta, neaukA?ta sienelAi?? prieA?ais fabrikAi??. TAi??vai leisdavo mums vaikA?A?ioti ja patiems, t. y. tuomet neidavome A?sikibAi?? A? jA? rankAi??.
Neturiu tokiA? prisiminimA? iA? Venecijos. Tad ar jos vadinimas gimtuoju miestu nAi??ra perlenkimas? Ar A?ia jau nieko nepadarysi? Josifas Brodskis raA?Ai?? ai??zVandens A?enkluoseai???: ai??zNors tiek laiko praleidau tame mieste, iA?leidau pinigA?, netekau kraujo, sunaudojau raA?alo ai??i?? niekada nepajAi??giau A?tikinti, bent pats savAi??s, kad A?gijau kokiA? nors vietiniA? bruoA?A?, kad tapau, bent maA?A? maA?iausiai, venecijieA?iu.ai??? ai??zVenecijos strofA? IIai??? pabaigoje nupieA?Ai?? nepamirA?tamAi?? graA?aus, bet A?alto ir abejingo miesto paveikslAi??: ai??zLagAi??na pliuA?kena, siunA?ia A? krantAi?? / blyksniA? A?imtus ir vargina akis be galo / uA? norAi?? A?siminti peizaA?Ai??, / kuris linkAi??s apsieiti be manAi??s.ai???
TAi?? eilAi??raA?tA? Brodskis dedikavo Genadijui Ai??makovui. A?iAi??riu A? jo nuotraukAi?? ai??i?? kas buvo tas lieknas vyras su Ai??sais? Kerintis ir lengvabAi??dis A?mogus, poliglotas, puikus virAi??jas, baleto, teatro ir kino mylAi??tojas, knygos apie BaryA?nikovAi?? autorius, Kavafio vertAi??jas. IA? Liudmilos Ai??tern knygos ryA?kAi??ja Ai??makovo siluetas kaip ai??zKalbos daliesai??? autoriausAi??alter ego, Chatwino bruoA?A? ir paslaptingos biografijos, kurios detaliA? nebuvo lemta paA?inti net ir biA?iuliams. Ai??makovas mirAi?? anksti susirgAi??s AIDS. Paskutinius gyvenimo mAi??nesius praleido prikaustytas prie lovos, biA?iuliai skaitAi?? jam balsu Cvetajevos, MandelA?tamo, Brodskio eilAi??raA?A?ius. Jo pelenus iA?barstAi?? nuo laivo denio virA? EgAi??jA? jAi??ros bangA?. Pokalbiuose su Volkovu Brodskis prisimena neA?gyvendintAi?? svajonAi?? ai??i??Ai?? drauge su Ai??makovu nukeliauti A? ItalijAi??.
Bet ai??zVandens A?enkluoseai??? aptinku atsakymAi?? A? mane kankinantA? klausimAi??. ai??zMeilAi??, ai??i?? raA?o Brodskis, ai??i?? yra nesavanaudis jausmas, vienos krypties gatvAi??. Tai todAi??l galima apskritai mylAi??ti miestus, architektAi??rAi?? paA?iAi?? savaime, muzikAi??, negyvenanA?ius poetus…ai???

VertAi?? Kazys Uscila

ai??zZeszyty Literackieai???, 2011, Nr 3 (115), 4 (116),Ai?? 2012, Nr. 1 (117)