VertAi??jas Jonas Zdanys: ai??zPoezija man yra dialogasai???

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: Interviu
AUTORIUS: DeimantAi?? DaugintytAi??
DATA: 2012-11

VertAi??jas Jonas Zdanys: ai??zPoezija man yra dialogasai???

DeimantAi?? DaugintytAi??

Ai??iuolaikinAi??s lietuviA? literatAi??ros vertAi??jas A? anglA? kalbAi?? Jonas Zdanys gyvena JAV, pats kuria eilAi??raA?A?ius, Konektikuto Ai??ventosios Ai??irdies universitete dAi??sto anglA? kalbAi??. J. Zdanys pasakoja apie vertimo malonumAi??, savo santykA? su kAi??rAi??jais, lietuvybAi?? Amerikoje. SusiraA?inAi??jo DeimantAi?? DaugintytAi??.

GimAi??te ir baigAi??te mokslus Amerikoje. KodAi??l palaikote ryA?ius su Lietuva, domitAi??s lietuviA? literatAi??ra, verA?iate poezijAi??, romanus?

Palaikau ryA?ius su Lietuva, uA?tai, kad esu lietuvis. PradAi??jau versti ir vertimus spausdinti bAi??damas 20-metis studentas, norAi??jau parodyti pasauliui, kas yra ta mAi??sA? Lietuva, kas yra mAi??sA? poezija. Vieniems ta Lietuva buvo kuriozas, tokia senoviA?ka, nelabai svarbi A?alelAi??. Kitiems tie vertimai patiko kaip poezija, nepaisAi??, iA? kokios kultAi??ros kilusi. Dauguma mano vertimA? sulaukAi?? teigiamA? atsiliepimA?, ypaA? iA? amerikieA?iA? poetA?. Man tai labai svarbu, nes tuos vertimus kuriu anglA? kalba, angliA?kai kalbantiems, o ne tiems, kurie ai??zlyginaai??? du skirtingomis kalbomis sukurtus tekstus.

MAi??sA? literatAi??ra gera, pasaulinio masto. Ta maA?a tauta turi gan svarbiAi?? A?takAi?? literatAi??ros pasauliui. Man tikras malonumas, pareiga padAi??ti mAi??sA? tautai, mAi??sA? literatAi??rai. NorAi??jau, ir vis noriu atkreipti pasaulio dAi??mesA? A? Lietuvos padAi??tA?, jos kultAi??rAi?? ir kalbAi??. A?inoma, dabar visi A?iek tiek gali suA?inoti apie LietuvAi??. Kai pradAi??jau versti poezijAi??, romanus, raA?yti mokslinius straipsnius, apA?valgas, Lietuva buvo prispausta politiA?kai. Buvau tik vienas iA? keliA?, kuris tokiais darbais uA?siAi??mAi?? 1975ai??i??1990 metais. Dabar laikai pasikeitAi??. Dabar reikia daugiau reklamuoti A?alies privalumus.

Laikote save lietuviu ar amerikieA?iu? Ar vis dar kyla klausimA? dAi??l savosios tapatybAi??s, priklausymo vienai ar kitai A?aliai?

Nors gyvenu Amerikoje, priklausau abiems A?alims. Abi A?alys mielos. Augau dviejA? kultAi??rA? sankirtoje. VisAi?? gyvenimAi?? manau, kad Amerikoje gimiau, augau ir gyvenu, bet nesu amerikietis. Esu lietuvis, gyvenantis Amerikoje. Mes taip uA?augom, taip supratome pasaulA?. Nuo pat pirmA? dienA? kalbAi??jau lietuviA?kai (ir dabar su tAi??vais bei giminAi??m kalbame lietuviA?kai), lankiau lietuviA?kAi?? A?eA?tadieninAi?? mokyklAi??, dalyvavau lietuviA? skautA? veikloje, A?okau tautinius A?okius, bendravau su lietuviais, A?ventAi??m visas A?ventes, lankAi??m lietuviA?kAi?? baA?nyA?iAi??. AngliA?kai pradAi??jau kalbAi??ti mokykloje, bAi??damas penkeriA?. AiA?kiai atsimenu tAi?? pirmAi?? dienAi??: mokytoja su manim kalba angliA?kai ai??i?? garsiai, pamaA?u artikuliuodama kiekvienAi?? A?odA?, o aA? lietuviA?kai A?aukiuosi mamos. AnglA? kalbAi?? greitai iA?mokau, bet ji yra mano antroji ai??i?? nors taip pat mano nuolatinAi?? ai??i?? mokslinAi??, kasdienio darbo, gyvenimo (ir mAi??stymo) Amerikoje kalba. Vidinis A?odA?io skambesys, muzikalumas kartais man susijungia. Bet iA?raiA?kos aiA?kios, literatAi??rinius balsus atskiriu.

Esate A? anglA? kalbAi?? iA?vertAi??s A. A?agrakalytAi??s, K. Platelio, V. P. BloA?Ai??s, N. MiliauskaitAi??s, S. Gedos ir kt. poezijos. KodAi??l pasirinkote A?iuo autorius? Jus domina vien A?iuolaikinAi?? poezija?

Lietuvoje daA?niausiai bendrauju su Kornelijum Plateliu. Mes graA?iai ir broliA?kai bendraujame jau ilgiau nei 20 metA?. Taip pat daug metA? palaikiau ryA?ius su raA?ytojais Vytautu BloA?e ir a. a. Nijole Miliauskaite (per NijolAi?? sutikau KornelijA?), su a. a. Sigitu Geda, Antanu A. Jonynu, Vladu BraziAi??nu, Kerry Shawn Keys’u, Eugenijum AliA?anka, Janina RiA?kute, Izraelyje gyvenanA?iu Icchoku Meru. Taip pat Lietuvoje gyveno mano geras biA?iulis a. a. menininkas Romas Orantas. Esu vertAi??s labai daug dabartiniA? Lietuvoje gyvenanA?iA? raA?ytojA? kAi??rybos ai??i?? antologijoms, PDR almanachui, A?urnalui ai??zThe Vilnius reviewai???, knygoms, kitiems leidiniams.

VerA?iu dabartinAi?? lietuviA? literatAi??rAi?? ai??i?? sukurtAi?? po antrojo pasaulinio karo, iA?eivijoje ir Lietuvoje. Vertimo darbAi?? pradAi??jau 1969 metais studijuodamas universitete. Poezijos seminare profesoriui pasiAi??liau iA?versti vienAi?? eilAi??raA?tA? iA? lietuviA? kalbos ir, gavAi??s pritarimAi??, iA?verA?iau M. MartinaiA?io ai??zVaikai kaip A?olAi??ai???. Vertimas daugeliui patiko, buvo iA?spausdintas universiteto A?urnale. Taigi skelbti vertimus pradAi??jau 1970 metais, kai beveik niekas iA? mano kartos A?moniA? dar to nedarAi?? ir kai oficialiajame pasaulio A?emAi??lapyje nebuvo Lietuvos. JauA?iau, kad poezija netelpa A? pasaulA? dalinanA?iasAi?? ai??zgeleA?iniA? uA?dangA?ai??? schemas. Ji gali iA?leisti daigAi?? pro kiekvienAi?? politinio betono plyA?A? ir pergalingai iA?kelti A? dangA? savo A?iedelA?. Taip pradAi??jau versti lietuviA? kAi??rybAi??. Man taip pat patinka pats vertimo procesas, kai tenka susilieti ne tik su kiekvienu atskiru originalo A?odA?iu ar pauze tarp jA?, bet ir su protAi??viA? kultAi??ra. Vesdamas universitete vertimo seminarus domAi??jausi teorija ir paskelbiau keletAi?? moksliniA? straipsniA?: ai??zPoezijos vertimas: pastabos ir komentaraiai???, ai??zKeli pamAi??stymai apie poezijos vertimAi??ai???, ai??zVertimo mokymasai??? ir kt.

Esu iA?vertAi??s poezijos ir romanA?: Jurgio Gliaudos romanAi?? ai??zAgonijaai???, Sigito Gedos ai??zRudens giesmesai???, ai??zPokarinAi??s lietuviA? poezijos antologijAi??ai???, Icchoko Mero romanAi?? ai??zLygiosios trunka akimirkAi??ai???, Leonardo Andriekaus, Henriko Radausko, Alfonso Nykos-NiliAi??no, Kornelijaus Platelio, Vytauto P. BloA?Ai??s, NijolAi??s MiliauskaitAi??s, Antano A. Jonyno, AgnAi??s A?agrakalytAi??s rinkinius. Taip pat ai??zKeturiA? Lietuvos poetA? antologijAi??ai??? (V. P BloA?Ai??, S. Geda, K. Platelis, N. MiliauskaitAi??), ai??zPenkiA? Lietuvos moterA? poeA?iA? antologijAi??ai??? (J. VaiA?iAi??naitAi??, D. PaulauskaitAi??, O. BaliukonAi??, N. MiliauskaitAi??, T. MarcinkeviA?iAi??tAi??).

Ai??itie visi autoriai ai??i?? ir dar daug daugiau raA?anA?iA?jA? Lietuvoje ai??i?? labai A?domAi??s, reikA?mingi literatAi??ros kAi??rAi??jai. Juos pasirinkau, nes A?ia randu poezijos metaforines galimybes, eilutAi??se A?adinamAi?? kalbos galiAi??, giminystAi?? su liaudies dainomis. VerA?iu, nes versdamas pats galiu ko nors naujo papasakoti, naujo iA?aiA?kinti, rasti naujA? (savo) balsA? poezijoje ir jos metaforose. Kurdamas poezijAi?? ir rengdamas vertimus jauA?iu, pamatau pasaulio ateitA?, giliau A?A?velgiu A?mogA? ai??i?? poetAi?? ir jA? supanA?iAi?? aplinkAi??. Vertimais galiu sukurti savotiA?kAi?? dialogAi?? su savim ir kitais kAi??rAi??jais. Tai langas A? kAi??rybinA? ir moralinA? pasaulA?. UA?tai verA?iu ai??zdabartinAi??ai??? literatAi??rAi??: ten aiA?kiausiai tas pasaulis atsiveria.

Nors esate vAi??lesnAi??s kartos atstovas, bet domintA?, ar palaikAi??te, palaikote ryA?ius su lietuviA? raA?ytojais iA?eiviais, apsigyvenusiais Amerikoje (A. Nyka-NiliAi??nu, LiAi??ne Sutema etc.)? Kaip Jums atrodAi?? jA? kuriamas literatAi??rinis gyvenimas?

Amerika labai didelAi??, gyvename gan toli viens nuo kito (pavyzdA?iui, A?ikaga nuo mano namA? ai??i?? 1600 km ai??i?? tai kasdien nesusitikome). SusiraA?inAi??davau su jais (su Nyka-NiliAi??nu daugiau), o prieA? kitA? autoriA? ai??i?? Algirdo Landsbergio, Leonardo Andriekaus, Kazio BradAi??no, Henriko Nagio, Stepo Zobarsko, Pauliaus Jurkaus, Jurgio BlekaiA?io ir t. t. mirtis bendraudavau kiek galAi??jau. Su Tomu Venclova pasimatom net ir dabar. Labai gaila, kad ta mAi??sA? iA?eivijos raA?ytojA? karta jau beveik pilnai iA?keliavusi. JA? gyvenimai buvo gerokai sunkesni uA? mano. AA?, gimAi??s ir augAi??s Amerikoje, baigAi??s A?ia mokslus, gyvenau kaip amerikietis: gana lengvai susiradau darbus, profesAi??rAi??, valdA?ios tarnybAi??, susikAi??riau ekonominA? gyvenimAi?? su tipiA?ku amerikietiA?ku pasisekimu. Jiems, deja, nebuvo lengva, stengAi??si kitaip, savo jAi??gomis. A?inoma, kurti jiems sekAi??si, ir aA? iA? jA? daug ko iA?mokau. JA? kAi??ryboje atpaA?A?stu savo kAi??rybAi??: kai augom supratome, kad ir mano karta yra ai??ziA?eiviA?ai??? karta, todAi??l mano eilAi??se irgi randasi panaA?iA? praradimo jausmA?, rAi??pesA?iA? bei prasmiA?.

Kuriate angliA?kai ir lietuviA?kai. Ar tekstus raA?ote viena kalba, ir vAi??liau pats uA?siimate autoriniais vertimais?

Moku A?iek tiek abi kalbas. Abi man asmeniA?kai svarbios, abi sukonstruoja pasaulA? skirtingai, leidA?ia man mAi??styti ir suprasti tAi?? pasaulA? kitaip. RaA?au eiles gal ne kitiems, bet paA?iam sau. Visa, kAi?? noriu suprasti, kAi?? noriu (bent sau) papasakoti, kAi?? noriu iA?aiA?kinti, randa stipriausiAi?? balsAi?? poezijoje ir jos metaforose. Poetai, ir tikiu, kad visi raA?ytojai, raA?o ai??zsauai???, veria kAi??rybinius langus A? gan savotiA?kAi?? egocentriA?kAi??, bet ir moralinA? pasaulA?. Poezija man yra dialogas su savimi, ja kalbu su kitu A?mogumi. Esu gausiai apdovanotas, nes turiu galimybAi?? uA?megzti tokius skirtingus ir A?domius dialogus, juos kurti angliA?kai ir lietuviA?kai. Taip aiA?kiau save suprantu. Mano skaitytojai, ypaA? tie, kurie moka abi kalbas, taip pat giliau supranta. Tekstus raA?au abiem kalbom, ai??zneverA?iuai??? paraA?ytA? eilAi??raA?A?iA? iA? vienos kalbos A? kitAi?? ai??i?? sukonstruoju paralelinius tekstus, suprasdamas, kad skirtingos kalbos reikalauja skirtingos minties, skirtingos iA?raiA?kos.

Kuo A?iuo metu domitAi??s?

Mane daug kas domina. KAi?? tik baigiau naujAi?? eilAi??raA?A?iA? ciklAi?? anglA? kalba ai??zKormoranaiai??? (Cormorants). Jame gausu istoriniA? bei dvasiniA? ieA?kojimA?: graikA? mitologijos atspindA?iA?, japonA? ir kinA? gamtiA?kA? ir filosofiniA? pavidalA?, budistA? ir hinduistA? tikAi??jimA? atgarsiA?, viduramA?iA? ir renesanso Europos ikonografijos bruoA?A?, krikA?A?ionybAi??s ir krikA?A?ioniA?kosios literatAi??ros (pavyzdA?iui, Miltono, DantAi??s) simboliA?. TodAi??l skaitau istorijAi??, filosofijAi??, tikybAi??, literatAi??rAi??. Taip pat turiu atmintA?, kuriAi?? reikia iA?naudoti ir ja suprasti praeitA?, dabartA? ir kurti ateitA?.