Vertimas kaip tarpkultAi??rinAi?? saviprata

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: BendrakultAi??riniai tekstai
AUTORIUS:Ai??Aivaras Stepukonis

DATA: 2013-01

Vertimas kaip tarpkultAi??rinAi?? saviprata

Aivaras StepukonisAi??

Hermeneutiniai svetimybAi??s file spAi??stai

Apie dramblA?

KartAi?? budistA? vienuolis stebAi??jo, kaip indA? mokslinA?iai tarpusavyje kivirA?ijosi, protarpiais net apsikuldami, dAi??l to, ar pasaulis yra amA?inas, ar ne; ar begalinis, ar vis dAi??lto baigtinis; ar kAi??nas ir siela yra vienis, ar veikiau atskirybAi??sai??i?? SuglumAi??s vienuolis apie ginA?Ai?? papasakojo Gautamai Budai, o A?is atsikirto palyginimu: Gyveno sykA? toks karalius, kuris vienAi??dien iA? apylinkiA? susikvietAi?? visus, kurie nuo gimimo buvo akli. Jiems susirinkus, karalius atvesdino dramblA? ir liepAi?? vieniems liesti gyvAi??no galvAi??, kitiems ai??i?? ausA?, tretiems ai??i?? iltA?, ketvirtiems ai??i?? straublA?, o paskutiniams ai??i?? uodegAi??. Tada papraA?Ai??, kad neregiai dramblA? apibAi??dintA?. Lietusieji galvAi?? sakAi??: ai??zDramblys yra kaip puodynAi??.ai??? Lietusieji ausA? porino: ai??zDramblys yra kaip rAi??tis.ai??? Lietusieji iltA? aiA?kino: ai??zDramblys yra kaip noragas.ai??? Lietusieji straublA? teigAi??: ai??zDramblys yra kaip plAi??go stovas.ai??? Lietusieji uodegAi?? tvirtino: ai??zDramblys yra kaip A?luota.ai??? Tarp neregiA? kilo didelis sAi??myA?is. Vieni dramblA? lygino su vienu, kiti ai??i?? su kitu daiktu. Vieni tvirtino: ai??zJis yra toks.ai??? Kiti prieA?taravo: ai??zNe, jis yra kitoks.ai??? Neregiai taip A?sismarkavo, kad vienas kitAi?? Ai??mAi?? kumA?A?iuoti, o karalius smagiai juokAi??si.

Apie puodynAi??, rAi??tA? ir noragAi??

Tarkime, kad tie neregiai esame mes, vadinasi, dramblio niekada nematAi??me. Tarkime, kad iA? patirties dramblA? galime prilyginti tik puodynei, rAi??A?iui ir noragui. MAi??sA? tikslas ai??i?? tapti karaliais, taA?iau iki A?iol vaikA?A?iojame apgraibomis, skendAi??dami sutemose.

PuodynAi?? ai??i?? tai ai??zfailasai???, rAi??tis ai??i?? tai ai??zaplankasai???, noragas ai??i?? tai ai??zdarbalaukisai???. Ir mAi??sA? dalia uA? kolegA? indA? yra kur kas varganesnAi??, mat jA? ai??zpuodynAi??ai???, ai??zrAi??tA?ai??? ir ai??znoragAi??ai??? sieja aiA?kus reikA?minis ryA?ys ai??i?? tais A?odA?iais A?ymimi padargai, priklausantys tai paA?iai liaudies buities sriA?iai. O A?tai mes imame dramblA? lyginti su dalykais, kurie tarpusavyje, regis, neturi jokios bendrystAi??s: ai??zfailasai??? ai??i?? ai??zaplankasai???, ai??zfailasai??? ai??i?? ai??zdarbalaukisai???, ai??zaplankasai??? ai??i?? ai??zdarbalaukisai???. Kalbiniu poA?iAi??riu neA?inome, kaip A?ie A?odA?iai tarpusavyje sAi??veikauja. Galvodami apie ai??zrankasai???, galvojame apie ai??zpakeltiai??? arba ai??zsulenktiai???, galvodami apie ai??zakisai???, galvojame apie ai??zpaA?velgtiai??? arba ai??zatmerktiai???, galvodami apie ai??zjAi??rAi??ai???, galvojame apie ai??zbanguotiai??? arba ai??zoA?tiai???. TaA?iau lietuviA?kai galvodami apie ai??zfailAi??ai???, kalbinio pagrindo galvoti apie ai??zaplankAi??ai??? arba ai??zdarbalaukA?ai??? neturime. Ai??ie trys A?odA?iai gimtojoje kalboje, tiksliau, jos paribiuose vartojami kratinio principu, tarpusavyje susijusius reiA?kinius A?ymint tarpusavyje nesusijusiais A?odA?iais.

Bet A?tai kitu poA?iAi??riu mAi??sA? padAi??tis uA? kolegA? indA? jau daug palankesnAi??, mat jie buvo akli nuo gimimo, o mes neregystAi?? A?sikalbAi??jome patys. Dramblio nematome, nes nemokame A? jA? A?iAi??rAi??ti. GalbAi??t regAi??jimas grA?A?, jeigu trumpam persikraustysime ten, kur dramblys gimAi??, augo ir kur jam buvo iA?rinktas ai??zdramblioai??? vardas?

Apie trejybAi??

XX a. septintajame deA?imtmetyje supratus, kad kompiuterius netrukus bus galima pritaikyti tiek kasdieniniame darbe, tiek buityje, kilo klausimas, kaip apie juos A?nekAi??ti, kad suprastA? ne tik skaiA?iavimo centro darbuotojas, bet ir eilinis naudotojas. GalimybiA? bAi??ta trijA?: 1) vartoti specializuotAi?? skaiA?iavimo technologijos terminijAi??; 2) kurti naujAi?? terminijAi??; 3) pritaikyti Vakaruose jau prigijusiAi?? ir plaA?iai vartojamAi?? terminijAi??, A?prastinAi?? jos reikA?mAi?? papildant perkeltine. DAi??l lengvai nuspAi??jamA? prieA?asA?iA? paprasA?iausia ir grakA?A?iausia pasirodAi?? treA?ioji galimybAi??.

Pasirinkta tuometinei A?iniA? visuomenei bAi??dingiausia kalbinAi?? aplinka ai??i?? kanceliarija, arba raA?tinAi??, kuri duomenis renka, rAi??A?iuoja ir saugo trim pagrindiniais bAi??dais: turinio poA?iAi??riu jungia A? daiktus, anglA? kalba vadinamus files, A?ie rAi??A?iavimo poA?iAi??riu laikomi daiktuose, anglA? kalba vadinamuose folders, o tie vietos poA?iAi??riu laikomi padAi??ti ant daikto, anglA? kalba vadinamo desktop.

Ai??sidAi??mAi??tina, kad anglA? kalbos A?odA?iai desktopai??i??folderai??i??file sudaro darnA? reikA?minA? visetAi??, semantinAi?? trejybAi??, kuri yra grindA?iama A?prastine raA?tinAi??s praktika, ir dar tokia, kuri tiek daiktais, tiek A?odA?iais yra ikikompiuterinAi??. Vadinasi, kompiuterinAi??s terminijos, kiek ji skirta eiliniam naudotojui, pagrindAi?? sudaro kalbAi??sena, perimta iA? kitos A?iniA? tvarkymo srities, buvusios ir veikusios gerokai anksA?iau, negu atsirado kompiuteriai.

Desktopai??i??folderai??i??file ir yra tas trinaris dramblys, kurA? anglA? kalboje ai??i?? kompiuterinAi??s terminijos Indijoje ai??i?? regime ir kurio savo gimtojoje kalboje, deja, neA?A?iAi??rime.

Apie karaliA?

Kas gi tas karalius, kuriam mokslai ne kliudytA?, o padAi??tA? iA?vysti dramblA? ten, kur kiti mato tik puodynes, rAi??A?ius ir noragus? Kalba ai??i?? miA?rus ir sudAi??tingas reiA?kinys, kuriame susipina garsas, A?enklas, atmintis, paprotys, kultAi??ra, dorovAi??, estetika, apskritai didA?ioji dalis A?mogaus gyvenimo. Tad regaliniA? varA?ovA? ai??i?? skirtingiems mokslams atstovaujanA?iA? aiA?kintojA? ai??i?? irgi rasis devynios galybAi??s.

Gerbiu mokslininkus, gerbiu iA?minA?ius, gerbiu visus, siekianA?ius drausmingo tikrovAi??s paA?inimo, bet kartu esu suvarA?ytas laiko ir vietos, todAi??l nuo iA?plAi??stinio metodologinio svarstymo ir argumentavimo, kodAi??l karaliumi skelbsiu vienos, o ne kitos srities A?inovAi??, A?ia susilaikysiu. Ai??iaip ar taip, pagrindinis kriterijus ai??i?? gebAi??jimas matyti visumAi??, tai yra dramblA?.

Karalius nAi??ra kalbininkas, nAi??ra terminologas, nAi??ra etimologas, nAi??ra semiotikas ar semantikas, nAi??ra skaiA?iavimo technologas ar kompiuterininkas. Ai??ie ir kiti mokslinA?iai, nors puikiai iA?mano kiekvienas savo dalykAi??, visumos poA?iAi??riu vis dAi??lto klydo:

Pirma, svarstAi?? po vienAi?? A?odA? ten, kur po vienAi?? A?odA? svarstyti nevalia, reikia kliautis A?odA?iA? spieA?iais: jei vienas pavadinamas varpa, kitas vadinamas makA?timi, nes A?odA?iai ir daiktai turi derAi??ti ir kaip A?odA?iai, ir kaip daiktai, ir tiesiogine, ir perkeltine prasme.

Antra, A?odA?ius jie kAi??rAi?? ten, kur juos derAi??jo ne kurti, o versti.

TreA?ia, rengdami terminijAi??, tinkamai nesuskirstAi?? jos vartotojA? A? kategorijas. Su kompiuteriu santykiaujama dviem skirtingais lygiais, todAi??l ir pati kalba yra dvisluoksnAi??: vienaip kompiuterA? supranta, vaizduoja ir aptaria technologai (programuotojai ir inA?inieriai), kitaip ai??i?? eiliniai naudotojai. PavyzdA?iui, kAi?? pirmieji vadina ai??zdirektorijaai???, antriems yra ai??zaplankasai???, kas pirmiems yra ai??zgrafinAi?? naudotojo sAi??sajaai???, antriems ai??i?? ai??ziA?vaizdaai???, kas pirmiems yra ai??zoperacinAi?? sistemaai???, antriems ai??i?? ai??zaplinkaai???ai??i??

Ketvirta, jie nesuprato bendresniA? kultAi??riniA? ir istoriniA? problemos aplinkybiA?, lAi??musiA? vienokios ar kitokios kalbAi??senos pasirinkimAi??: nors iA? pirmo A?vilgsnio klausimas, atrodytA?, yra naujoviA?kas, kompiuterinis, A?sigilinus aiA?kAi??ja, kad jis ai??i?? anaiptol ne kompiuterinis, o senoviA?kas kanceliarinis, grA?stas ne skaiA?iavimo technologijA?, o raA?tvedybos vaizdiniais.

Ir mokslinA?iai kartais klysta. AiA?ku, jA? iA?simokslinimas dAi??l to nemenksta. Taigi gerbiu mokslinA?ius, bet kas gi vadintinas karaliumi?

Karalius yra vertAi??jas.

Apie AdomAi?? ir IevAi??

AdomAi?? Dievas sukAi??rAi?? iA? nieko. PanaA?iai galima kurti ir A?odA?ius, kai susiduriama su nauju, pirmAi??kart iA?rastu dalyku. Tokios kilmAi??s ir darybos A?odA?iai vadinami naujadarais. O A?ia vadinkime juos adomvardA?iais. O A?tai IevAi?? Dievas kAi??rAi?? jau kitaip: ne iA? nieko, o iA? paties Adomo ai??i?? iA? to, kas po ranka. Kai susiduriama su naujybe, kuri dar neturi pavadinimo, A?odA?iA? galima prasimanyti ir taip. A?ia tokios kilmAi??s A?odA?ius vadinkime ievavardA?iais.

Kaip minAi??jome, dramblA?, kurio kAi??nAi?? sudaro trys nariai desktopai??i??folderai??i??file, anglA? kalba prisiviliojo iA? kitos paA?intinAi??s srities ai??i?? raA?tinAi??s. A?ia tie A?odA?iai ir jais A?ymimi daiktai buvo naudojami deA?imtmeA?ius (gal net A?imtmeA?ius) prieA? kompiuteriA? iA?radimAi??. Kaip tik dAi??l A?ios prieA?asties iA?kart prigijo naujoje kompiuterinAi??je terpAi??je ir tapo tokie savi, jiems suteikus perkeltinAi?? reikA?mAi??.

Kaip paprasta, lengva ir grakA?tu! Ir kaip velniA?kai pikta ir pavydu, A?iAi??rint A? tAi?? trijA? graA?iA? vertAi??s ai??zfailAi??ai??? ai??i?? ai??zaplankAi??ai??? ai??i?? ai??zdarbalaukA?ai???, kurA? mums, itin graA?ios, lanksA?ios ir turtingos gimtosios kalbos vartotojams, iki A?iol bruka kai kurie mokslinA?iai!

Apie trejybAi??

KAi?? patartA? karaliA?kasis vertAi??jas?

Pirma, angliA?kA? A?odA?iA? desktopai??i??folderai??i??file atitikmenys lietuviA? kalba ne kurtini kaip adomvardA?iai, o verstini kaip ievavardA?iai. Kurti jA? nederAi??tA? ne tik todAi??l, kad reikiamu mastu Lietuvoje nekAi??rAi??me ir paA?ios kompiuterinAi??s technologijos tada, kai buvo sprendA?iamas klausimas, kaip jAi?? vaizduosis esamos ir bAi??simos eiliniA? naudotojA? kartos visame pasaulyje. Naujadarai nekurtini dar ir todAi??l, kad eiliniam naudotojui skirta terminija yra grA?sta ne kompiuterine, o daug senesne ir A?prastesne kanceliarinAi?? kalba. Netgi pas mus ji yra tokia sena ir tokia A?prasta, kad drAi??siai galime vadintis jos kAi??rAi??jais ir puoselAi??tojais. Ai??iosios kurti tikrai nereikia, nes jAi?? jau turime, apie ja pasakomus daiktus mokame A?nekAi??ti ir tAi?? darAi??me gerokai iki kompiuteriA? iA?radimo.

Antra, minAi??jome, kad trejybAi?? desktopai??i??folderai??i??file A?ymi ne atskirus, tarpusavyje atsijusius daiktus, o riA?liAi?? tikrovAi?? ai??i?? raA?tinAi??s aplinkAi??. Vadinasi, angliA?ki A?odA?iai verstini ne pavieniui, o drauge kaip suaustas semantinis visetas, A?ymintis darnA? sudAi??tinA? reiA?kinA?. A?odis file verstinas, atsiA?velgiant A? A?odA?iA? folder ir desktop vertimAi??; folder ai??i?? atsiA?velgiant A? file ir desktop; desktop ai??i?? atsiA?velgiant A? file ir folder. Tarkim, jeigu angliA?kAi?? A?odA? tree nusprAi??stume versti ai??zmedisai???, tai kitus daiktinius jo atitikmenis bAi??tinai verstume ai??zvainikasai???, ai??zA?akosai???, ai??zlapaiai??? ai??zkamienasai???, ai??zA?aknysai??? ir taip toliau, nesavivaliaudami ir neiA?dykaudami. A?odA? branch juk galAi??tume versti ir ai??zfilialuai???, ir ai??zskyriumiai???, taA?iau iA?manydami turimAi?? ai??i?? A?iuo atveju medA?io ai??i?? kontekstAi?? ir, A?inoma, bAi??dami protingi, taip nesielgtume.

TreA?ia, trinaris, iA? desktopai??i??folderai??i??file susidedantis dramblys anglA? kalba yra office workspace, o lietuviA?kai ai??i?? darbo vieta biure arba raA?tinAi??je. Nesvarbu, ar namuose, ar darbovietAi??je naudotojas A?A?engia A? office ai??i?? jis sAi??dasi prie desktop, apA?velgia, kokie files ir folders ant pastarojo tvarkingai ar be tvarkos sudAi??ti. PamatAi??s file, kurio ieA?ko, ima jA?, varto, taiso ir saugo iki kito karto, padAi??damas ant desktop arba A?kiA?damas A? kurA? nors folder. Jeigu nemato, ima vienAi?? po kito vartyti folders, kol randa dominantA? file, o tada iA?sitraukia jA? iA? folder, atsiverA?ia ir pagal poreikA? tvarko jame saugomus duomenis. Ar kur nors yra minimas kompiuteris? Ne! Ar Lietuvoje iki kompiuteriA? neturAi??jome biurA? ir raA?tiniA?? Jergau, aiA?ku, kad turAi??jome! Ar mokAi??jome apie tai A?nekAi??ti? Na, A?inai, dar vienas toks klausimas, ir gausi sprigtAi??!

O dabar iA? ankstesnAi??s pastraipos paA?alinkime neA?inomuosius: lietuviA?kai kalbantys ir raA?antys A?monAi??s A?A?engia A? biurAi?? arba raA?tinAi??, sAi??dasi prie raA?omojo (stalo), apA?velgia, kokios bylos (paprasti arba sudAi??tiniai tekstiniA?, vaizdiniA? ir garsiniA? duomenA? rinkiniai) ir aplankai (virA?eliai arba segtuvai byloms telkti vienoje vietoje) tvarkingai ar be tvarkos ant jo sudAi??ti. PamatAi??s bylAi??, kurios ieA?ko, ima jAi??, varto, taiso ir saugo iki kito karto, padAi??damas ant raA?omojo arba A?kiA?damas A? kurA? nors aplankAi??. Jeigu nemato, ima vienAi?? po kito vartyti aplankus, kol randa dominanA?iAi?? bylAi??, o tada iA?sitraukia jAi?? iA? aplanko, atsiverA?ia ir pagal poreikA? tvarko joje saugomus duomenis.

Vadinasi, nuo A?prasto raA?omojo stalo persAi??sdamas prie kompiuterio, eilinis naudotojas kalbiniu poA?iAi??riu nepatiria jokio nepatogumo. IA? vienos raA?tingumo aplinkos (medinio raA?omojo stalo, kartoniniA? aplankA? ir popieriniA? bylA?) pereidamas A? kitAi?? (skaitmeninio, arba kompiuterinio raA?omojo stalo, aplankA? ir bylA?), eilinis naudotojas privalAi??s iA?mokti daugybAi?? naujA? A?gAi??dA?iA?, taA?iau iA? naujo mokytis pagrindinio A?odyno nereikAi??s, nes A?is lieka tas pats, nors ir papildytas naujomis perkeltinAi??mis reikA?mAi??mis. PabrAi??A?tinai kartoju ai??zeilinis naudotojasai???, mat A?ita kalba yra skirta bAi??tent jam, o ne kompiuterinAi??s ar programinAi??s A?rangos inA?inieriui!

Ai??tai ir viskas ai??i?? sAi??dime prie kompiuterio ir kuo sklandA?iausiai A?nekame lietuviA?kai. AnglA? kalba desktopai??i??folderai??i??file, o lietuviA?kai raA?omasis*ai??i??aplankasai??i??byla.

Apie reginA?

A?odA?iA? reikA?mes galima apibrAi??A?ti ne tik kitais A?odA?iais, bet ir vaizdais. Tokie apibrAi??A?imai yra vadinami parodomaisiais. Ai?? klausimAi??, kAi?? reiA?kia A?odis ai??zbatasai???, galima atsakyti, apibrAi??A?iant jA? kitais A?odA?iais, pavyzdA?iui, sakant: ai??ztoks apavas, daA?niausiai odinis ir su aulais.ai??? Bet galima ir pirA?tu parodyti A? tikrAi?? batAi?? arba jo pieA?inA? ir pasakyti: ai??zA?tai toks daiktasai???. KAi?? laimime tokiais parodomaisiais apibrAi??A?imais? Jie ypaA? praverA?ia, kai ginA?ijamasi dAi??l paA?iA? A?odA?iA?, nes leidA?ia iA?sivaduoti iA? uA?burto kalbos rato, apie A?odA?ius prabylant ne A?odA?iais, o vaizdais.

A?iniatinklio narA?yklAi??s paieA?kos laukelyje iA? eilAi??s A?veskime du angliA?kus A?odA?ius, platesnAi??s reikA?mAi??s furniture (baldai) ir siauresnAi??s desktop (raA?omasis). Tada ieA?kyklAi??je pasirinkime ne tekstinius, o paveikslinius atsakymus (images), ir spauskime mygtukAi?? ai??zieA?kotiai???. NarA?yklAi??s lange iA?vysime daugybAi?? nuotraukA? arba pieA?iniA?, kuriuose vaizduojami biurui skirti baldiniai raA?omieji. Dabar atlikime pakaitinA? veiksmAi??: paieA?kos laukelyje iA? eilAi??s A?veskime ai??zbaldaiai??? ir ai??zraA?omasisai???. Gausime A?tikinamai panaA?A? rezultatAi??. Ai??itai ai??i?? poA?ymis, kad anglA? ir lietuviA? kalbomis greiA?iausiai A?nekame apie tAi?? patA? dalykAi??.

MinAi??tAi?? pratimAi?? atlikime su A?odA?iA? junginiais office folder ai??i?? ai??zraA?tinAi??, aplankasai??? ir office file ai??i?? ai??zraA?tinAi??, bylaai???. Pamatysime, kad ai??zaplankoai??? atveju ir anglA?, ir lietuviA? kalbomis rodomi daugiau arba maA?iau panaA?Ai??s atvaizdai, o ai??zbylosai??? atveju reginys gerokai skiriasi: anglA? kalba matysime tuos paA?ius kanceliarinius atvaizdus, o A?tai lietuviA? ai??i?? jau daugiau paveikslAi??liA? bus iA? srities, kuriAi?? globoja TemidAi??. AtrodytA?, kad tarp anglA? ir lietuviA? kalbA? iA?ryA?kAi??jo reikA?minis atotrAi??kis. Tokio atotrAi??kio iA?ties esama, ir kaip kitaip, juk kalbos vis dAi??lto yra skirtingos! Palyginti su kitais dviem A?odA?iais, ai??zbylosai??? atveju tas atotrAi??kis yra A?enkliausias, taA?iau jo pobAi??dis, kaip netrukus argumentuosiu, yra pavirA?inis, o ne esminis. Galiausiai lietuviA? ai??zbylaai???, o anglA? file nurodo tAi?? patA? dalykAi?? ai??i?? ir tokiu paA?iu aukA?tu atitikimo laipsniu, kaip ir A?odA?iai desktop ai??i?? ai??zraA?omasisai??? arba folder ai??i?? ai??zaplankasai???.

Ir nepamirA?kime, kad esmAi?? ai??i?? lyginti dramblius, o ne puodynes, rAi??A?ius ir noragus. MAi??siA?kis lietuviA?kas drambliukas, dailiai sudAi??tas iA? raA?omojoai??i??aplankoai??i??bylos, savo kalbiniu riA?lumu ir darnumu niekuo nenusileidA?ia sveA?iam druA?kiui, A?auniai surAi??stam iA? desktopai??i??folderai??i??file.

Apie dvikalbystAi??

Kitas, kiek aptakesnis bAi??das sugretinti dvi kalbines praktikas yra dvikalbystAi??. Ai??iuo atveju vienoje kalboje vartojamA? A?odA?iA? reikA?mAi??s tikrinamos ne tiek per tiesioginAi?? kalbiniA? atitikmenA? vartosenAi?? kitoje kalboje (literatAi??rinA? vertimAi??), kiek apskritai gyvenant svetimame kraA?te ir stebint, kaip natAi??raliai A?ionykA?tAi?? kalba atsispindi mintinAi??je gimtosios kalbos sAi??rangoje. Slenkant laikui, vertiniai pasisiAi??lo tarytum patys, tiesiogiai jA? neieA?kant (nAi??ra poreikio, juk bendraujama svetima kalba), nes atitikmenys asmens mAi??styme formuojasi daugiau neakivaizdA?iu pasAi??moniniu lygmeniu.

GreiA?iausiai nutiks A?tai kas: anglA? ir lietuviA? kalbas gerai mokantis raA?tingas A?mogus, sveA?ioje aplinkoje vartodamas file, ilgainiui pradAi??s suprasti jA? kaip ai??zbylAi??ai???, nes taip tas A?odis veikia anoje kalbinAi??je tikrovAi??je, sAi??veikaudamas su folder ai??i?? aplanku ir desktop ai??i?? raA?omuoju.

TAi?? paA?iAi?? mintA? pakartoti galima ir taip: lietuvis, kuris iA? pradA?iA? mokAi??jo tik lietuviA? kalbAi?? ir A?inojo tik ai??zfailAi??ai???, patekAi??s A? anglakalbAi?? aplinkAi?? ir joje pagyvenAi??s ilgesnA? ai??i?? metais skaiA?iuojamAi?? ai??i?? laikAi??, tikAi??tina, ai??zdesktopAi??ai???, ai??zfolderA?ai??? ir ai??zfailAi??ai??? pradAi??s suvokti ir vaizduotis kaip raA?omAi??jA?ai??i??aplankAi??ai??i??bylAi??. Anoje kalboje jis iA?moks regAi??ti dramblA?, kurA? matyti gimtojoje kalboje jam tyA?iomis ar netyA?iomis trukdoma.

RaA?omojoai??i??aplankoai??i??bylos reikA?mes tikrindami dvikalbystAi??s bAi??du, darsyk liudijame, kad anglA? kalba vartodami desktopai??i??folderai??i??file, turime omenyje daugiau ar maA?iau tAi?? patA? sudAi??tinA? dalykAi??.

Apie junglumAi??

Kalbos junglumu (valentingumu) nusakomas papildomas A?odA?iA? derAi??jimo tarpusavyje lygmuo. Arkliui iA?leidus garsAi??, sakome ai??zA?vengiaai???, garsAi?? iA?leidus A?uniui, sakome ai??zlojaai???, o iA?girdAi?? baA?nyA?ios varpAi??, tariame ai??zskambaai??? arba ai??zgaudA?iaai???. Perduodami A?iniAi??, jAi?? ai??zpraneA?ameai???, o perduodamAi?? siuntAi?? ai??zA?teikiameai???.

NugirdAi?? lietuviA?kai pramokusA? uA?sienietA? pasakojant apie ai??zlojantA?ai??? arklA?, ai??zgaudA?iantA?ai??? A?unA?, arba ai??zA?vengiantA?ai??? varpAi??, iA? pradA?iA?, matyt, smagiai nusikvatotume, o tada pultume nuolankiai taisyti. A?odA?iai yra sAi??ryA?ingi, vienas kito tarytum A?aukiasi, vienas kitam tinka arba ne, vienas kitAi?? prisileidA?ia arba atstumia.

Paklauskime, su kokiais lietuviA? kalbos veiksmaA?odA?iais jungiasi svetimybAi?? ai??zfailasai???? Su jokiais! Turime tiek pat pagrindo minAi??tAi?? svetimybAi?? palydAi??ti ir veiksmaA?odA?iais ai??zatidaryti ai??i?? uA?darytiai???, ir ai??zatvoA?ti ai??i?? uA?voA?tiai???, ir ai??zatkelti ai??i?? uA?keltiai???, ir ai??zatlenkti ai??i?? uA?lenktiai???, ir ai??zatkimA?ti ai??i?? uA?kimA?tiai???, ir ai??zatA?auti ai??i?? uA?A?autiai???, ir taip toliau. Viskas ai??ztinkaai???, nes netinka niekas.

Jeigu vis dAi??lto iA?sisukinAi??sime, mAi??gindami ai??zfailAi??ai??? labiau A?lieti prie vieno kurio nors veiksmaA?odinio numylAi??tinio (pavyzdA?iui, ai??zatidarytiai??? ir ai??zuA?darytiai???), tapsime lengvu kritikos kAi??sniu tiems, kurie klastingai mAi??sA? pasiteiraus, o kodAi??l? Ir tada mAi??A?lungiA?kai suksime mAi??stymo vijas, spirganA?ioje smegeninAi??je fantasmagoriA?kai blaA?kysimAi??s tarp kompiuteriniA? atvaizdA?, piktogramA?, anglA? kalbos nuotrupA? tol, kol pasieksime kaA?kAi?? panaA?aus A? ai??zbylAi??ai???, ai??zdokumentAi??ai??? arba ai??zaplankAi??ai???, miglotai A?sivaizduodami arba daiktAi?? su puslapiais, kurA? galime ai??zversti ai??i?? vartytiai???, arba daiktAi?? iA? dviejA? sulenktA? virA?eliA?, kurA? galime ai??zverti ai??i?? varstytiai???.

Palyginkime raA?omAi??jA?ai??i??aplankAi??ai??i??bylAi??. Vienas lengvumas! Bylas verA?iame, aplankus veriame, prie raA?omojo sAi??dame, dirbame, leidA?iame laisvalaikA?. Bylas A? aplankus dedame, kiA?ame arba iA? jA? imame, traukiame. Bylas ir aplankus ant raA?omojo dedame, krauname, kartais nerAi??pestingai numetame. A?ia tik keli paprasti pavyzdAi??liai, rodantys, kaip lengva daiktavardinAi?? trejybAi?? raA?omasisai??i??aplankasai??i?? byla jungti ne tik su jos dAi??menims atskirai tinkanA?iais veiksmaA?odA?iais, bet ir derinti tarpusavyje.

Apie dirgiklA?

Pernelyg nepersAi??dytume, iA? dalies tvirtindami, iA? dalies A?maikA?taudami, kad lietuviA? kalboje ai??zfailasai??? kaip A?odis tinkamai net neiA?siskleidA?ia. ai??zFailasai??? panaA?esnis ne A? A?odA?, o A? piktogramAi??, pieA?tinAi?? nuorodAi??, kurios mintyse nepalydime jokia lietuviA?ka sAi??voka. Kitaip tariant, ai??zfailasai??? reiA?kiasi tik lietuviA? kalbos paribiuose, bet ir A?ia daugiau ar maA?iau tik kaip grafinis dirgiklis, kuris neraA?tingAi?? naudotojAi?? nukreipia tiesiai A? veiksmAi??. Ai??itai A?vyksta, perA?okant kalbinA? mAi??stymAi??. Lygiai taip pat vartojami ai??zfolderisai???, ai??zdesktopasai???, ai??zprinterisai???, ai??zseivintiai??? ir panaA?ios ai??zgroA?ybAi??sai???. ai??zFailasai??? ai??i?? tikrA? tikriausias A?ios AdamsA? A?eimynAi??lAi??s narys. TokiA? svetimybiA? vartojimo pagrindas ir paskata ai??i?? ta pati ai??zlogikaai???. Rankos ai??i?? burnos ai??i?? ir jokios lietuviA? kalbos.

Ai??PamAi??ginkime pataisyti tokio ai??zfailuojanA?ioai??? ir ai??zfolderiuojanA?ioai??? A?mogaus kalbAi??, kai jis, visas iA?prakaitavAi??s, bando atlikti kokA? nors kompiuterinA? veiksmAi??. TurbAi??t pamatysime, kaip ne laiku ir ne vietoje tai darome, nes jam ne tas galvoje. GreiA?iausiai mums bus atrAi??A?ta: ai??zKoks skirtumas ai??i?? byla, failas ar dar koks nors lalailas, svarbu, kad veiksmas yra atliktas, rezultatas ai??i?? gautas!ai??? BAi??tent A?itaip ai??zfailasai??? ir kiti garsiniai anglA? kalbos pamAi??gdA?iojimai A? kai kurias lietuviA?kos buities kertes ir smelkAi??si, bet toli graA?u ne A? paA?iAi?? lietuviA? kalbAi??, taip ir likdami uA? jos ribA?. Anoks A?ia stebuklas, Lietuvoje daug dalykA? reiA?kiasi uA? lietuviA? kalbos ribA?, negerai tik, kad lietuviA? kalba kartais imama laikyti tai, kas A? jAi?? net nesipraA?o.

Apie raA?tingumAi??

Ai??nekAi??damiesi apie kompiuteriA? pritaikymAi?? A?iniA? visuomenAi??s gyvenime, minime A?odA? ai??zraA?tingumasai???. Ir suprantama, kodAi??l. RaA?omojoai??i??aplankoai??i??bylos, kitaip tariant, kanceliarinAi??s aplinkos duomenys ir A?inios visA? pirma tvarkomi raA?tu. Vadinasi, raA?tingi yra tie, kurie moka naudotis raA?to teikiamais patogumais. KanceliarinA? A?odynAi?? pritaikAi?? kompiuterinei terpei, padAi??tA? A?ia nusakome ta paA?ia raA?tinAi??s terminija. Eilinis naudotojas, iA?mokAi??s darbuotis prie kompiuterinio raA?omojo ai??i?? tvarkyti, taisyti, rAi??A?iuoti, aplankuose saugoti bylas ai??i?? tampa kompiuterinio raA?tingumo pavyzdA?iu.

O A?tai svetimybAi?? ai??zfailasai??? kaip tyA?ia yra kompiuterinio raA?tingumo prieA?ingybAi??. LietuviA? kalbos paribiuose ji atsirado ir prikepAi?? dAi??l anglA? kalbos nemokAi??jimo, nes A?ia kalba atsiritus didelei informacinei bangai, visi, kurie nemokAi??jo plaukti, Ai??mAi?? toje bangoje skAi??sti. TikAi??tis rimtesnio kompiuterinio raA?tingumo Lietuvoje negalAi??sime tol, kol raA?tingumas A?ia bus grindA?iamas paA?ia savo prieA?ingybe ai??i?? kompiuteriniu neraA?tingumu.

Apie kokiAi?? sisteminAi?? lietuviA?kos kompiuterinAi??s terminijos kultAi??rAi?? galime postringauti, jeigu kuriant tokios terminijos prielaidas klegetuojama dA?iunglAi??ms bAi??dingais garsA? pamAi??gdA?iojimais? Susidurdami su ai??zfailaisai???, ai??zaplankaisai??? ir ai??zdarbalaukiaisai???, A?monAi??s tiesiog nustos tikAi??ti lietuviA? kalba, bet dar labiau A?tikAi??s anglA?, nes joje regAi??s tvarkAi?? ir darnAi?? ai??i?? dalykus, kurie mintis traukia taip, kaip bites ai??i?? medus.

Beje, laikotarpiu, kai kompiuteriA? dar nebuvo, sudAi??tingiausiAi?? raA?tiniA? praktikos mechanizmAi?? Lietuvoje plAi??tojo teismai ai??i?? duomenys A?ia buvo ir yra tvarkomi bAi??tent raA?tu. Teismuose sprendA?iami pilieA?iA? ginA?ai, vykdomas valstybAi??s A?statymais apibrAi??A?tas teisingumas. Visai nenuostabu, kad didelAi?? teisminio proceso dalis vyksta kanceliarinAi??je aplinkoje ai??i?? skaitomi, nagrinAi??jami raA?tu iA?dAi??styti duomenys, kuriais remiantis daromos iA?vados, o galutinAi?? jA? pateikimo forma ai??i?? irgi raA?tas. Vadinasi, A?ia daug raA?oma, daug skaitoma, daA?nai sAi??dima prie raA?omojo, vartoma daugybAi?? bylA?, o patys teisAi??jai valstybAi??s sAi??rangoje pagal specialybAi?? yra vieni iA? raA?tingiausiA?.

Ar dAi??l to teismai galAi??tA? savintis A?odA? ai??zbylaai???? A?inoma, ne! Juk jie negalAi??tA? savintis popieriaus, tuA?inukA?, sAi??varA?Ai??liA?, segtuvA? ar kitA? kanceliarinio darbo priemoniA?. O jeigu populiarioji A?iniasklaida dar gebAi??tA? teisminA? procesAi?? tinkamai skirti nuo bylos, neplakdama jA? daiktan, bAi??tA? iA?vis puiku.

Prisiminkime, kad angliA?kai kalbanA?iuose kraA?tuose teisminis procesas vadinamas case. Ir tas case tuose kraA?tuose yra filed up. Tai dar vienas A?rodymas, kad file ir ai??zbylaai??? yra A?aunAi??s kalbiniai atitikmenys, vartojami visur, kur tenkinami bendrieji raA?tinAi??s poreikiai ai??i?? nesvarbu, teisme, A?statymA? leidyboje, versle ar namuose, pramogaujant.

Ai??iaip ar taip, A?odis ai??zbylaai??? Lietuvos teismuose iA? esmAi??s pasitelkiamas tuo paA?iu semantiniu pagrindu kaip ir turto apskaitoje (nekilnojamojo turto kadastro duomenA? byla), statybose (darbA? baigimo byla), A?emAi??tvarkoje (techninAi??s apskaitos byla), verslo A?monAi??je (darbuotojo asmens byla) ir taip toliau. Visur, kur duomenys tvarkomi, remiantis kanceliariniais raA?tvedybos principais, vartojome, vartojame ir vartosime raA?omAi??jA?ai??i??aplankusai??i??bylas. TeismA? praktika, kiek ji remiasi raA?tinAi??s priemonAi??mis, A?skaitant bylas, A?iAi?? taisyklAi?? patvirtina, o ne paneigia.

Ai??nekant ne tik apie valstybAi??s, bet ir apie verslo raA?tingumAi??, pridurtina, kad anglakalbiA? kraA?tuose A?odis file ypaA? plaA?iai prigijAi??s bAi??tent versle, mat kanceliarine raA?tvedyba pagrA?stAi?? vadybinA? racionalizmAi?? jis iA?plAi??tojAi??s net labiau negu valstybinis aparatas. Lietuvos verslas A? tokias raA?tingumo ir vadybos aukA?tumas dar tik stiebiasi. Tai greiA?iausiai ir bus svarbiausia prieA?astis, kodAi??l raA?omojoai??i??aplankoai??i??bylos trejybAi?? pas mus dar nAi??ra tokia visuotinAi?? kaip anglakalbiA? kraA?tuose. TaA?iau nedvejokime ai??i?? raA?tvedyba grA?stas vadybinis racionalizmas Lietuvos versle vis tiek plis, raA?tingumo lygis kils, biuro kultAi??ra taps brandesnAi??, o su ja formuosis ir skonis taisyklingai kalbAi??ti lietuviA?kai ai??i?? nebeveblensime ai??zfailaisai??? ai??zfolderiaisai??? ir ai??zdesktopaisai???, iA?siugdysime grakA?tesnAi??s kalbos pojAi??tA?, sakysime raA?omasisai??i??aplankasai??i??byla.

Apie musAi??

PripaA?inkime, lietuviA?koji ai??zfailoai??? istorija yra nedaili, liudijanti, kad kaA?kas vis dAi??lto papuvAi?? mAi??sA? mokslo ir A?iniA? karalystAi??je. Paprasti A?monAi??s yra linkAi?? iA? musAi??s daryti dramblA?, o A?tai mokslinA?iai iA? dramblio padarAi?? musAi??. Kur turAi??jo regAi??ti didesnA?, visuminA? paveikslAi??, karpAi?? tol, kol iA? skiauA?iA? nebesugebAi??jo sudAi??ti nieko prasminga. Tad ir paliko, kaip radAi??.

Keblios padAi??ties prieA?astis, matyt, buvo trejopa. Suklupta turbAi??t iA? dalies dAi??l A?mogiA?kojo veiksnio, iA? dalies ai??i?? dAi??l mokslo krypA?iA? ir A?akA? perdAi??to iA?skaidymo, kai nebemokama dirbti kartu bendram labui, iA? dalies ai??i?? dAi??l keisto ir pernelyg gajaus A?sitikinimo, kad kalbininkai yra vieninteliai kalbos globotojai ir aiA?kintojai. Bet juk taip nAi??ra ir niekada nebuvo! Kalba ai??i?? daug platesnis ir sudAi??tingesnis reiA?kinys, netelpantis A? vienAi?? A?inijos aruodAi??, todAi??l bendradarbiavimas tarp atskirA? mokslo krypA?iA? ir A?akA? yra privalomas.

DAi??liodamas A?A? raA?inA?, kartkartAi??mis pasijusdavau nejaukiai, nes angliA?kA? A?odA?iA? desktopai??i??folderai??i??file vertimAi?? A? lietuviA? kalbAi?? laikiau gana paprasta uA?duotimi. Juk viskas nusprAi??sta dar anais laikais, dar iki kompiuteriA?, kai A?monAi??s pluA?Ai??jo raA?tinAi??se ir daiktus vadino jA? vardais: raA?omaisiaisai??i??aplankaisai??i??bylomis.

Bet vis dAi??lto tie, kuriems A?iuo klausimu priklausAi?? sprendimo galia, skaudA?iai apsiriko ir dar gimtajai kalbai A?alos pridarAi??. Vadinasi, lietuviA? kalbos klausimus narpliojantys sambAi??riai stokoja iA?manymo metodiniu lygmeniu. Jiems stinga ne atskirA? dalykiniA? A?iniA?, o gebAi??jimo matyti bendrAi?? sintetinA? vaizdAi??, sisteminAi??s A?iAi??ros A?gAi??dA?iA?, kai deA?inAi?? A?ino, kAi?? veikia kairAi??, ir atvirkA?A?iai.

Ai??ios kritinAi??s pastabos skirtos ne A?gelti, o suprasti. Gyvename painiais ir sudAi??tingais laikais. Ai?? lietuviA?kAi?? buitA? plAi??ste plAi??sta nelietuviA?kos kilmAi??s prekAi??s, A?inios, A?renginiai, technologijos, iA?rastos ir pagamintos svetur, o apibAi??dintos angliA?kai, nes bAi??tent A?iai kalbai nAi??dienos pasaulyje priklauso kalbinAi?? ir ikonografinAi?? hegemonija. KultAi??rinis ir reikA?minis anglA? kalbos skverbimasis A? lietuviA?kAi?? terpAi?? yra neiA?vengiamas, ateityje jis tik Ai??mAi??s. KAi?? daryti?

Vienas kelias, o galiausiai aklagatvis, ai??i?? ignoruoti anglA? kalbAi??, o jos nesuprantant, neA?manoma ja iA?reiA?kiamA? semantiniA? sAi??rangA? A?sisavinti lietuviA?kai. Ai??iuo keliu eidami, tokios lietuviA? kalbos, kokiAi?? A?iandien dar turime, ilgainiui turbAi??t neteksime, A?nekAi??sime lietuviA?kuoju anglA? kalbos dialektu. Kitas, daug viltingesnis kelias ai??i?? anglA? kalbAi?? suprasti, o supratus, ja iA?reiA?kiamas semantines sAi??rangas A?sisavinti lietuviA?kai. Ar lietuviA? kalba tAi?? A?stengtA?? Ne tik A?stengtA?, bet daugeliu atA?vilgiA? dar ir pranoktA? mAi??sA? pernelyg kuklius lAi??kesA?ius.

Tas apgailAi??tinas kalbinio nevisavertiA?kumo jausmas, su kuriuo Lietuvoje, deja, nuolat susiduriame, nulemtas ilgus metus trunkanA?io vienakrypA?io informacijos srauto, mintims ir A?odA?iams srAi??vant iA? anglA? kalbos A? lietuviA?, bet ne atvirkA?A?iai. Ai??itaip lietuviA? kalba kaskart atsiduria keblioje padAi??tyje, nes jai tenka vargti, taikantis prie anglA? kalbos sAi??rangA?. Ar kada bandAi??te elgtis atvirkA?A?iai, pavyzdA?iui, rimtesnA? lietuviA?kAi?? veikalAi?? iA?versti A? anglA? kalbAi??? Ar girdAi??jote, kaip karaliA?koji jos didenybAi?? stena, pAi??A?kuoja, dejuoja, o daA?nai ir visiA?kai palAi??A?ta? BandA?iau ne kartAi??, aimanA? prisiklausiau iki soties ai??i?? tiesAi?? sakant, reta kuri kalba atlaidumo iA?mokys taip gerai kaip anglA?, mat A?ia reikia bAi??ti atlaidA?iam kaip vaikui. Ne taip, kaip kalbant gimtAi??ja lietuviA? kalba, kuri puldinAi??jama tiek savA?, tiek svetimA?. Ir kAi??? Ji vis dar gyva, stipri, tiksli.

Ai??iame nuolatiniA? klajoniA? tarp gimtojo kraA?to ir svetimA? kultAi??rA? amA?iuje lietuviA? kalbos svarstymuose turAi??tA? dalyvauti kaip tik tie iA? mokslinA?iA?, kuriems tokios klajonAi??s yra darbinAi?? susiA?inojimo priemonAi?? ai??i?? vertAi??jai, kultAi??rologai, hermeneutikai. Tada tokiA? kuriozA? ir nesusipratimA?, kokiu yra tapAi??s ai??zfailasai???, tikAi??tina, pasitaikytA? maA?iau. Kartu bAi??tA? pasiAi??lyta kalbiniA? sprendiniA?, kuriA? siauresnAi??s lituanistikos atstovai greiA?iausiai nesugalvotA?.

Apie kerus

KartAi?? sapnavau paikAi?? sapnAi??: iA?sproginAi??s akis, vaikAi??ziA?kai ginA?ijausi apie kompiuterius su vienu solidA?iu aA?trialieA?uviu.

Sakau jam:

Ai??ai??i?? O kodAi??l kompiuteris? KodAi??l ne duomas? GalAi??tume sakyti ne kompiuterinAi??, o duominAi?? technologija, ne kompiuterizuoti, o duominti?

Tas tik A?ypt:

ai??i?? Neprigis…

Tada aA? jam:

ai??i?? Ir tau neprigis!

Tas nustebAi??s:

ai??i?? Kas?

AA? jam:

ai??i?? Neprigis ir tiek.

Tas beveik iA?sigandAi??s:

ai??i?? PaA?iAi??rAi??siu, kAi?? galAi??A?iau padarytiai??i??