VieA?as vienumos A?mogus ai??i?? kritinis subjektas

A?URNALAS: METAI
TEMA:Ai??Recenzijos, anotacijos
AUTORIUS:Ai??Viktorija DaujotytAi??
DATA: 2014-03

Valentinas Sventickas. Guriniai. ai??i?? Vilnius: Gimtasis A?odis, 2013. ai??i?? 263 p.

Tai apie ValentinAi?? SventickAi??. Lyg A?A?anga kalbai apie naujAi?? jo knygAi?? su seniau pasirodA?iusiu guriniA? A?odA?iu, jau A?gijusiu ir A?anro kvapAi??. DeimantAi?? RybakovienAi??, gero skonio knygos dailininkAi??, Antano Sutkaus nuotrauka virA?elyje, kuriAi?? greiA?iausiai bus pasirinkAi??s pats autorius ai??i?? iA? simpatijA? lietuviA? fotografijos klasikui, iA? biliardo literatAi??riniA? asociacijA?, gal ir dar dAi??l ko, bet vykusiai. Yra ir redaktorius ai??i?? Justinas Kubilius, redaguoti redaguojantA? nuo 1974 metA? arba paprasta, arba nepaprasta, bet redaktoriaus institucija ir pagerbiama, ir sutvirtinama. Galima bAi??tA? knygAi?? pridAi??ti prie naujo raA?to kokiai naujai ministerijai ar ministrui ai??i?? reikia rengti profesionalius redaktorius, be jA? nei kalbai, nei literatAi??rai nebus gerai. Turi kas nors rAi??pestingu A?vilgsniu lydAi??ti A? gyvenimAi?? ir paA?iA? redaktoriA? knygas.

Kas yra Valentinas Sventickas? Gal iA? tiesA? ai??i?? pirmiausia redaktorius. Net jei vyriausiasis, pats atsakingiausias leidyklos A?mogus. Net jei Lietuvos raA?ytojA? sAi??jungos leidyklos. Net jei buvAi??s tos sAi??jungos pirmininkas. LotynA? kalbos A?odis redactus reiA?kia sutvarkytAi??. KeturiasdeA?imt metA? (nuo 1974 m.) besitAi??sianti redaktorystAi?? V. Sventicko asmenA? yra giliai persmelkusi. Gali priA?iAi??rAi??ti kalbAi??, tekstAi??, bet gali A?A?engti ir A? retai kam prieinamAi?? zonAi?? ai??i?? suredaguoti poezijos knygAi??. PastabA? ir pastabAi??liA?, uA?raA?A? ir uA?raA?Ai??liA? A?mogus, aplankAi??liA?, A? kuriuos tos literatAi??ros liekanos tvarkingai sudAi??tos, na, gal ir ne visada, bet vis dAi??lto. Gali pasirodyti, kad atliekos, bet ne ai??i?? liekanos, nesutelpanA?ios A? vienokias ar kitokias formas, ieA?kanA?ios kitA? pasireiA?kimo galimybiA?. Guriniai, labiau dzAi??kA? A?odis, bendriau gali bAi??ti suprastos ir kaip trupiniai, fragmentai. Tiesiog ai??i?? maA?i tekstai. MaA?i geriau nei trumpi.

Daugeliui tA?, kurie dalyvauja literatAi??ros vieA?umoje, A?vairiuose renginiuose, vakaruose, V. Sventickas ai??i?? jA? vedAi??jas, protingas, santAi??rus, neuA?goA?iantis to, kam lemta bAi??ti centre, A?maikA?tus, su prigimta humoro gyslele, savarankiA?kas, nepaleidA?iantis iA? rankA? numatytos tvarkos. LiteratAi??ros rato A?monAi??ms ai??i?? amA?inas jos reikalA? tvarkytojas, visokiA? komisijA?, tarybA?, latgA? narys. PanaA?aus rango dar ai??i?? Vytautas Martinkus, Kornelijus Platelis. Nesuvokiame, kiek daug tA? A?moniA? daryta ir daroma bendram labui. LiteratAi??rai svarbu ir tai, kas uA? jos.

Kritikas ai??i?? tai jau atskira V. Sventicko misija. Kritikas, atidA?iai ir ne kartAi?? perskaitAi??s tai, apie kAi?? raA?o. Taip dabar yra jau ne visada. Netgi kritiA?kas kritikas ai??i?? irgi nedaA?nas dalykas.

Solidarizuodamasis su literatA? brolija ir seserija, sakosi irgi esAi??s trenktas doxycycline without prescription , maA?am sutrenkta galva, bet juk ne tik dAi??l to. Ir kad yra vienumos A?mogus ai??i?? lyg ir netikAi??ta. ai??zVienas jauA?iuosi geriausiai. Ir turiu kAi?? veikti pats vienasai??? (p. 203). Gal ir A?domiausia vieA?uma tA?, kurie iA? prigimties nori bAi??ti vienumoje. Kad galAi??tum natAi??raliai bAi??ti vieA?umoje, turi tAi?? laikAi?? atbAi??ti vienumoje.

cialis black france

Kiek galinA?iA? taip pasakyti: ai??zMan tenka bendrauti su daugybe raA?ytojA?ai??? (p. 143). Matyti juos visaip, A?vairiose situacijose ir neprarasti jiems empatijos, pastangA? suprasti, ginti. Bet ir bAi??ti reikliam: ai??zVieA?ai prabylantis literatAi??ros A?mogus kalba A?odA?iais, kuriuose turi bAi??ti ai??i?? jeigu jis kalba natAi??raliai ai??i?? jo kAi??ryba ir jo vertybiA? sistemaai??? (p. 94). Turi bAi??ti, jei to nAi??ra, nAi??ra nieko, tuA?A?ias reikalas.

Kritikas iA? literatAi??ros paA?aukimo, tikrai ai??i?? kritinis subjektas (pagal lyrinA? subjektAi??), literatAi??ros ir paglobojamas, jos ai??zpriemoniA?ai??? ai??i?? laisvesnio A?odA?io, metaforos, asmeniA?kesnio santykio suformuojamo lauko, kuriame vietos randa ir pagrybavimas Mardasave su vykusiomis kritinio teksto skaitymo aliuzijomis, ir motinos laiA?kai, ir kaA?kieno iA? artimo likimo A?moniA? nufotografuota kedro skuja? konkorAi??A?is? NepaA?A?stu kedro, nemoku jo kalbos, o Valentinas moka, yra rieA?utavAi??s, maitinAi??sis kedro rieA?utais ir savuosius maitinAi??s, matAi??s Sibiro, jo juodo vargo, bet ir knygoje pasistebA?s: tAi??vai iA?siveA?Ai?? penkis, o parsiveA?Ai?? A?eA?is, kaip tai galAi??jo bAi??ti? Nuostaba iA? to, kokie svarbAi??s gali bAi??ti romanai, net tie, kuriA? neA?inojo net Janina A?Ai??kaitAi??, lietuviA? romano registratorAi??. Dar jauna mama savo A?viesiaplaukiui sAi??nui iA? vieno parinko Valentino vardAi??. O tas romanas ai??i?? Adomo Bytauto ai??zPrie seno malAi??noai???, iA?leistas 1938 m., o perleistas 1994-aisiais, tegu bent dAi??l Valentino vardo iA?lieka. AbiejA? giminiA? Valentinai mums A?ymAi??ti ai??i?? iki Antano VaiA?iulaiA?io ai??zValentinosai???.

V. Sventicko raA?ymas A?vairialypis. Gana plati ir stilistinAi?? skalAi?? ai??i?? susieina, susilieA?ia ir biografijos koks fragmentas, ir reakcija A? teisingAi?? kolegos kritiko A?odA?, ir abejonAi??. VisAi?? raA?ymAi??, raA?ymAi?? kaip mAi??stymAi?? persmelkia socialaus A?mogaus A?vilgsnis. Matoma mAi??sA? tikrovAi?? ai??i?? ir politinAi??, ir kultAi??rinAi??. UA?fiksuota ir liks istorijai: kaip iA? naujo formuojantis nepriklausomai Lietuvos valstybei elgAi??si raA?ytojai, A? kAi?? reagavo, kokius dokumentus priAi??mAi??, uA? kAi?? balsavo, kAi?? atmetAi??, paaiA?kinama ir kodAi??l. ManipuliacijA? neiA?vengta ir raA?ytojA? namuose. Paliudijama, kada ir kam A?auktasi kultAi??ros A?moniA?, kada jA? pasigesdavo netgi prezidentai. Atrodo, kad paties V.Ai?? Sventicko dalyvauta ir deA?inAi??j, ir kairAi??j ai??i?? pozicija, kuri tik ir A?manoma kultAi??ros A?mogui, turinA?iam paA?iAi??ras, pozicijas. VaikA?A?ioti ir ieA?kant keliA?, susikalbAi??jimA?. Kalbama apie autoritetus ai??i?? graA?iai apie VandAi?? ZaborskaitAi??. Kartais ir apie gamtAi??. Knygoje keliasdeA?imt maA?A? laukeliA? ir vienas didelis laukas ai??i?? Justino MarcinkeviA?iaus.

Tie laukeliai tvarkingai suskirstyti: ai??zMargo gyvenimo guriniaiai??? (gal galAi??tA? bAi??ti ir margi guriniai, graA?iai skamba, o Valentinas skambAi??jimui atkiA?Ai??s ausA?), toliau literatAi??riniai, leidAi??jo, savi. Ar reikia aiA?kinti, kad visi savi, kad visi ir literatAi??riniai, nes vienaip ar kitaip su literatAi??ra susijAi??, raA?yti literatAi??ros A?mogaus. To, kurio literatAi??ra neapleidA?ia ir tada, kai reikia palopyti stogAi?? namui Mardasave, o A?ia prisistato liAi??dnas poetas ir pradeda kalbAi?? apie virvAi??, reikia kAi?? A?mogui pasakyti, bent perspAi??ti, kad tos virvAi??s dabar nepatikimos, trAi??ksta, trAi??kinAi??ja… Geriau su A?ypsena negu su aA?ara. Vis apsukAi??s tAi?? savo MardasavAi?? primena, kAi?? ir kalbAi??ti, jau pripAi??duota ten literatAi??ros, ir senas stalas Romo Oranto nuA?veistas, nubrAi??A?intas, kad kvapas koks pasklistA? ir jau neiA?nyktA?. Kaip tik apie ai??zKvapAi??ai??? ir ai??zKitAi?? kvapAi??ai??? paraA?ytos bene graA?iausios maA?osios esAi??, iA?riedAi??jusios iA? guriniA?. ai??zIr tada pasklinda kvapas ai??i?? mano tAi??viA?kAi??s, tos seklyA?ios, tA? vakarA? su paA?ildytu patalu, to laiko, tos aplinkosai??? (p. 192). Ir tada prasideda. Kas prasideda ai??i?? gyvenimas, tas pats, jei ir tik atsimenamas. Ir baigiasi tuo, kad reikia sAi??stis prie stalo, bent prie guriniA?, jei kam didesniam vis dar nAi??ra laiko. Na, iA? bAi??dos, bet juk nedaA?nai, galima nupAi??dinti iki priemenAi??s A?aldytuvo, kokA? laA?Ai?? A?sipilti, jei esi savo Mardasave ir niekas su aplanku po paA?asA?ia nepravers tavo kambario durA? leidykloje; patogu, tiesiai iA? daug metA? neremontuotos laiptinAi??s. LiteratA? sAi??monAi?? savaip iA?tvirksta: kai jau darosi intensyvi, reikA?mes ir simbolius ima matyti ir ten, kur normaliam A?mogui jA? nAi??ra. A?mogus ir literatAi??ros kritikas grybauja kitaip. GurinAi??janti esAi?? ai??zLiteratAi??ros kritikas grybaujaai??? gerai padaryta, taupiai, tikriausiai atpaA?A?stama ta Viktorija, kaA?kur prie A?vynabudAi??s; A?vynabudAi?? primena viA?tienAi??, jei dedi jAi?? tiesiai A? karA?tAi?? sviestAi??. Bet ar verta, juk viA?tienos gali pasitiekti ir iA? ai??zMaximosai???. Geriau palikti A?vynabudAi?? A?vilgsnio paslapA?iai. Apibendrinimas tikslus, A?sidAi??mAi??kime: ai??zNetiesa, kad nAi??ra ten, kur daugelio vaikA?A?iotaai???, nors Alfonsas Maldonis (daA?nai knygoje prisimenamas), irgi dzAi??kas, kadaise skundAi??si: ai??zSudievu, lyrika, sudievu. / Ne tu viena, ne man vienam… / Ant nuganytA? tavo pievA? / NAi??ra A?olAi??s net avinamai??? (ai??zSudievu, lyrikaai???).

LeidAi??jo darbas paskatina V. SventickAi?? pergalvoti daug literatAi??ros: maA?daug nuo Jono AvyA?iaus ai??zSodybA? tuA?tAi??jimo metoai??? (ir aA? ta proga pergalvojau, skaiA?iau iA? naujo, kai buvo rengiamas LietuviA? literatAi??ros lobynas, galvojau panaA?iai, kokios atsakomybAi??s Ai??mAi??si tada dar jaunas A?mogus) iki Gintaro Bleizgio ir dar arA?iau jaunA?, jauniausiA?. Valentinas tikrai yra literatAi??ros kritikas, stipriausias, kai kalba apie dabartA?, kai vienu metu ir liudijama, ir reflektuojama, ir vertinama. LiteratAi??ros istorija blankiau ai??i?? net Maironis blankiau, nors lyg ir viskas teisinga. Ir BrazdA?ionis vAi??lyvasis, paties leistas, tvarkytas, A?spAi??dA?io nedaro. Geram guriniui reikia sankirtos: kokios medA?iagos, jei tik ir medA?iagAi??lAi??s, ir gyvai A? jAi?? sureaguojanA?ios sAi??monAi??s. IA? esmAi??s to paties, ko reikia ir esAi??. Bet juk ir eilAi??raA?A?iui, ir apsakymui, jei jA? raA?o ir pats Romualdas Granauskas.

Atskiras knygos laukas ai??i?? ai??zDar apie JustinAi?? MarcinkeviA?iA?ai???. PamAi??styta teisingai ai??i?? tai nebe guriniai, tai kaA?kas kita. Tai, kas vis dar kyla, randasi iA? intensyvios bAi??senos, patirtos raA?ant knygAi?? ai??zApie JustinAi?? MarcinkeviA?iA?ai??? (2011). Yra toj knygoj ir stipresniA?, ir silpnesniA? puslapiA?, bet ji buvo A?vykis kritiko sAi??monAi??je. UA? tai svarbiau nieko nAi??ra, tai lemtinga tolesniems raA?ymams, A?sipareigojimams. Knyga tikrai buvo tas vienas kartas, kurio iA?tiktas turAi??tA? bAi??ti kiekvienas literatAi??ros A?mogus. Jei nepasiseka to vieno karto patirti, visa, kAi?? darai, lieka lygu ir plokA?A?ia. Ir tai yra atskirai A?domu. Ai??domus ir, be abejonAi??s, brangus sAi??monAi??s A?sipareigojimas sekti visa, kas jau be Just. MarcinkeviA?iaus vyksta jo orbitoje, reaguoti, ginA?ytis, polemizuoti, teigti, prognozuoti. Taip, A?iek tiek pritilo politiniai ir estetiniai oponentai (nebesantis asmuo maA?iau pavojingas, p. 22), bet ne visai. Pats Just. MarcinkeviA?ius savo situacijAi?? A?inojo, sarkastiA?kai tarstelAi??jo ir trumpame eilAi??raA?tyje:

AA?iAi??, kad iA?sisakAi??te.

AA?iAi??, kad liovAi??tAi??s staugti.

Tarytum vilkai A? aketAi??

sumerkAi??t uodegas: laukiat.

Tai iA? paskutiniosios poeto knygos ai??zIA? natAi??rosai??? (2014), iA? trupiniA? surinktos, sukomponuotos V. Sventicko. Matyti, kad Just. MarcinkeviA?iaus leidimo rAi??pesA?iai jam svarbesni uA? kokius paraA?ymus. Taip, tikrai, tokia yra teisybAi??. Kantrus darbas su tekstais, su rankraA?A?iais patikrina raA?anA?iA? apie literatAi??rAi?? puikybes.

Paskutiniaisiais gyvenimo metais Just. MarcinkeviA?ius buvo persmelktas jA? iA?tikusiA? insinuacijA?, niekinimo. Krimtosi, galvojo, tikrino ir save ai??i?? kAi?? darAi??s ne taip, atsisakinAi??jo dalyvauti, kalbAi??ti, kad vAi??l kas neiA?kiltA?. O juk vis iA?kyla. Ai??tai anonimas recenzuoja mokyklinAi??s literatAi??ros programas ir piktai drebia LEU Lituanistikos fakulteto dAi??stytojA? vardu: ai??zKaA?kodAi??l nepajudinamas pozicijas programoje tebeturi tautinio kiA?o klasika ai??i?? Just. MarcinkeviA?iaus ai??zMindaugasai??? (teatleis Just. MarcinkeviA?iaus gerbAi??jai) <...>.ai??? Sunku patikAi??ti, kad taip mano Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakulteto dAi??stytojai, kuriA? vardu pasiraA?oma. Pati tuo ai??zvarduai??? netikiu ir noriu, kad tAi?? mano netikAi??jimAi?? kas sustiprintA?. Galima abejoti, klausti, gali programose kas nors bAi??ti ir nebAi??ti, bet kad taip turgiA?kai? Kas tie gerbAi??jai ai??i?? juk gal ne tik mudu suAi??Ai??Ai?? V. Sventicku? Jei tik tiek ai??i?? problemos kaip ir nAi??ra, A? turgA? tAi?? tautinA? kiA?Ai??.

Gali bAi??ti, kad literatAi??ros kritikA? vaidmuo Just. MarcinkeviA?iaus likime tikrai perdAi??tas. Lemiamas yra A?moniA? vaidmuo, jA? pasirinkimas. O jis vis dar gyvas.

Kritikos reikalas A? tAi?? gyvAi?? interesAi?? atsiliepti. Taip, svarbiausia yra paskelbti, kas liko po paskutiniA?jA? Just. MarcinkeviA?iaus knygA?, galvojant, kad ir nekupiAi??ruotai ai??zTaburetei…ai??? ateis laikas. Taip, bAi??tina rinkti atsiminimus, juos detalizuoti, kiek A?manoma konkretinti, net jei tai smulkmenos. V. Sventickas A?dAi??miai tiria Just. MarcinkeviA?iaus veiksmus, mintis. Tiksliai A?vardija, kad, pavyzdA?iui, kalbAi??damas apie mAi??sA? literatAi??ros didA?iuosius, ai??zjis kAi??rAi?? tautinio pasididA?iavimo mitAi??ai??? (p. 221). Kai matai tiek daug uA? save didesniA?, tikrai esi savo vietoje. Kai nebematai didesniA? uA? save, daraisi menkas ir maA?as, kad ir kaip pAi??stumeis. Ai??domus pastebAi??jimas, kad didA?iausi poeto oponentai nAi??ra skaitAi?? jo kAi??rybos, ginA?ijasi su paA?iA? nusipieA?ta karikatAi??ra (p. 236). Ir jau neperskaitys ai??i?? viskAi?? reikia daryti laiku. Svarbi A?inia, kad televizijos archyve iA?likusi garsioji ai??zKrantoai??? laida ai??i?? be garso, t. y. be A?odA?iA? (p. 240). Susitvarkyta. LiAi??dnas perspAi??jimas ai??i?? visi, kurie kaip nors esame vieA?umoje, galime bAi??ti kam nors ai??zpanaudojamiai??? (p. 250).

Svarbi V. Sventicko pastanga teisingai suvokti TomAi?? VenclovAi??, poetAi??, intelektualAi??, sutikti ir nesutikti, bet ginti nuo iA?sigalvojimA?, A?meiA?to. Tai reiA?kia A?sipareigoti tiesos ieA?kojimui, net jei A?velgiama iA? Just. MarcinkeviA?iaus taA?ko; juk ir jis nesutiktA? su savo oponento paA?eminimu (kalbama apie vienAi?? laikraA?tinAi?? publikacijAi??, p. 249ai??i??250). Pasakoma, kad Rimanto Kmitos argumentai kitokiam Just. MarcinkeviA?iaus paveikslui iA? vieno jo straipsnio ne visai A?tikinami, tarsi ir nebAi??tini. Ano meto laiA?kai jaunesniA? jau negali bAi??ti perskaitomi pagal to laiko stilistikAi??. Pagal asmeninAi??, nors nuo laiko ir neatsietAi?? stilistikAi??: sakau atsainiai, kad nesakyA?iau graA?iai, sakau lyg ir nerimtai, kad nesakyA?iau rimtai, A?sipareigojamai. Arba kalbu perdAi??tai reikA?mingai, su privalomais A?odA?iais, kad iA? tikrA?jA? reikA?minga nebAi??tA?.

Dar stabtelkim prie gurinio, pavadinto ai??zKas nutekaai???, A?ia paliesta A?domi kalbos tono problema. Just. MarcinkeviA?ius kalba atsisveikinant su Sausio 13-osios A?uvusiais Katedros aikA?tAi??je, viena pastraipa: ai??zPrieA? daugelA? metA? A?ia stovAi??jo DidA?iojo kunigaikA?A?io Vytauto karstas. Dabar A?ia guli mAi??sA? vaikai, ir mes apraudame jA? A?Ai??tA?, suprasdami, kad jie jau priklauso istorijai, kad jie dabar A?ildosi suA?varbusias rankas prie AmA?inosios ugnies kartu su didA?iaisiais mAi??sA? tautos vyrais. Lietuva pasilenkia prie jA? ir uA?kloja juos amA?ina laisve.ai???

V. Sventickas apibendrina: dabar taip kalbAi??ti jau niekas neA?stengtA?. ai??zKalbos bAi??das nutekAi??jo, iA?Ai??jo kartu su gyvenimu ir poetu.ai??? Gal neiA?Ai??jo, jei dabar jo ir neA?stengtume nei perduoti, nei iA?girsti. Bet juk tas kalbos, kalbAi??jimo bAi??das buvo ir iki Just. MarcinkeviA?iaus, atitekAi??jo iki aukA?tajam kalbAi??jimui imlios jo sAi??monAi??s. IA? to, kas vyko mAi??sA? tautoj prieA? daugelA? metA?, iA? laiko, kai A?arvotas ir laidotas Vytautas Didysis ir iA? dar anksA?iau. Tai aukA?tosios giesmAi??s kalba. Just. MarcinkeviA?ius jAi?? girdAi??jo, galAi??jo ja prabilti iA?skirtiniais momentais todAi??l, kad ir pats galAi??jo pereiti A? giesmAi??, prabilti giesmAi??s A?odA?iais. IA? 1986 metA? ai??i?? ai??zGenties negarsi giesmAi??ai???, taip, negarsi, lyg pritildyta, laiko pritildyta:

TekAi??jo per laukAi??

Viagra Soft buy

duobAi??tu gyvenimu

genties negarsi giesmAi??.

Gal nukrito koks A?odis

benfotiamin.

A? raudAi?? ar dainAi??:

lapelis A? temstanA?ius vandenis.

Vaikai mAi??sA? gimAi??.

Darbai mAi??sA? mirAi??.

IA?gAi??sdintas laikas vis lakstAi??

po keturias mAi??sA? pasaulio A?alis:

ir neliko nAi?? vieno,

neregAi??jusio kraujo.

Kad galAi??tum kalbAi??ti, reikia girdAi??ti ai??i?? kad ir negarsiAi?? genties giesmAi??, savo balsu jAi?? A?garsinti. Kas ateina iA? aukA?tosios giesmAi??s (tokA? apibAi??dinimAi?? A?inojo abudu Simonai ai??i?? Daukantas ir StaneviA?ius), tas nuteka tik su tauta. Kol tauta gyva, A?is kalbos bAi??das atsinaujina aukA?tosiomis sAi??monAi??mis, budi, pabunda, kai reikia, kai bAi??tinai reikia. Kai A?uvusiA?jA? Sausio 13-Ai??jAi?? akivaizdoje kalbAi??jo Just. MarcinkeviA?ius, jis kalbAi??jo savo sAi??mone aukA?tAi??jA? tautos tonAi?? ai??i?? apraudojimAi?? ir pagerbimAi?? ai??i?? atnaujindamas.

PaabejoA?iau dAi??l ai??zAtgailosai???, ji veikia aukA?tesniame ontologiniame lygmenyje, nesietina su jokiu konkretesniu atsipraA?ymu. Just. MarcinkeviA?iaus humoras? Taip, jo A?ymAi??s yra, lyg kaA?kas perbAi??gtA? veidu vos matoma A?ypsena. LiAi??desys? Jo nebus, koks galAi??tA? bAi??ti, bet nedramatizuokime, tai priedanga: geriau nusiA?ypsoti, kad nereiktA? atrodyti rimtai. Bet tai ne humoras kaip stiliaus bruoA?as, mano akimis, Just. MarcinkeviA?ius nAi??ra humoristas (p. 216).

Tai skaudus, egzistencinis ironikas, ypaA? vAi??lyvuosiuose eilAi??raA?A?iuose.

Knygos ketvirtajame virA?elyje po dar jauno Valentino portretu (tikriausiai irgi kokio A?A?ymaus fotografo) mA?slingai prasitarta apie priklausomybAi??s ligas ir apie nepriklausomybAi??s ligA? profilaktikAi??. Apie tokius gurinius, jau besiridinAi??janA?ius, jau sulipusius. Lyg ir svarstoma, ar juos paleisti, ar tegul dar tAi??no?

Bet toks A?spAi??dis iA? knygos, kad jau rankiojami tie guriniai. Nes visa, kAi?? darome, bandome daryti, yra tarp mAi??sA? priklausomybAi??s (Lietuvai, saviesiems, kalbai, literatAi??rai) ir pastangA? iA?likti nepriklausomiems ai??i?? sprAi??sti savo atsakomybe ir savo rizika.

Profilaktikos, aiA?ku, reikia. Ir tada, kai A?inai, kad nepadAi??s. TaA?kas, bet juk ne visada. Ir iA? taA?ko ir iA? jo nebuvimo ai??i?? vis koks nors gurinukas.

316 primatene mist buying.