VietovAi??ai??i??kultAi??raai??i??lietuvybAi??

A?URNALAS: METAI
TEMA: Svarstymai
AUTORIUS:Ai??Vytautas RubaviA?ius
DATA: 2013-12

Ateina metas, kai vis aiA?kiau suvokiame privalAi?? vAi??lei kelti paprastus klausimus ir ieA?koti A? juos atsakymA?, kurie dar visai neseniai atrodAi?? tarsi savaime aiA?kAi??s. Kas mes ai??i?? lietuviai, kas ta lietuviA? tauta, kam reikalinga valstybAi??, galop ai??i?? kas yra kultAi??ra ir kam ji reikalinga. PrieA? geras dvi deA?imtis metA?, laisvindamiesi iA? sovietinAi??s okupacijos, jautAi??mAi??s esAi?? lietuviA? tauta, iA?gyvenome nacionalinio iA?sivadavimo proverA?A?, kurA? iki A?iol mAi??sA? istorikai gAi??dijasi A?vardyti nacionaliniu, aiA?kiai suvokAi??me savos kultAi??ros reikA?mAi?? ir svarbAi??, nes pakelti buvome kultAi??ros ir joje iA?laikytos lietuvybAi??s galios. Niekam nekilo abejoniA?, kad savo valstybAi?? kursime ir puoselAi??sime kaip nacionalinAi?? ir nacionalinAi??s kultAi??ros valstybAi??, o ne kaip prekiniA? santykiA? A?tvirtinimo, iA?tautinimo ir iA?nacionalinimo mechanizmAi??, A?tvirtinantA? esminAi?? kapitalo judAi??jimo laisvAi??, pajungianA?iAi?? sau visas kitas ai??zlaisvesai???. Ai??iuo metu valstybAi??s mechanizmas pajungtas galutiniam tautos nuA?eminimui ir paA?eminimui ai??i?? tauta ir visuomenAi?? verA?iama beA?eme tauta, kuriai gimtinAi?? jau bus tik prisiminimas, istorinis naratyvas ir kalbos globojamas kultAi??rinis simbolinis palikimas. Ir iA?ties ai??i?? kam reikalinga kultAi??ra? Daugeliui aiA?kiai suvokiama kultAi??ros reikA?mAi?? apsiriboja kultAi??riniA? prekiA? gamyba. KultAi??ra turinti teikti simboliniA? ir kitokiA? iA?tekliA? kultAi??riniA? prekiA? gamybai, ji turinti apsimokAi??ti ir bAi??ti veiksmingai panaudojama investicinei aplinkai gerinti. Tada viskas aiA?ku. TaA?iau ar A?itaip galvodami mes iA?laikome nuovokAi?? apie esminAi?? kultAi??ros priedermAi??, jos uA?duotA? ir nepaliaujamAi?? darbAi?? tAi?? uA?duotA? vykdant? Mums daA?nai to nAi?? nejauA?iant. Kokia ta kultAi??ros priedermAi?? ir uA?duotis?

A?inome daugybAi?? kultAi??ros apibrAi??A?A?iA?, taA?iau daugeliui jA? bAi??dingas vienoks ar kitoks kultAi??ros sriA?iA?, taip pat kultAi??ros funkcijA? vardijimas. Kai A?dAi??miau A?velgiame A? A?moniA? gyvenimAi??, suvokiame neaptiksiAi?? tokiA? to gyvenimo sriA?iA? ar aspektA?, kuriuose nebAi??tA? A?spaustas ir kultAi??ros A?enklas. Tad atrodo, kad viskas yra kultAi??ra. TaA?iau tame ai??zviskasai??? nebeA?manoma apA?iuopti prigimtinio kultAi??ros tikslingumo, jos veikimo pobAi??dA?io. Kai A? kultAi??rAi?? A?velgiame jos vienA? ar kitA? funkcijA? poA?iAi??riu, kultAi??rAi?? neiA?vengiamai supaprastiname, A?spraudA?iame A? pernelyg siaurus funkcinius, tad ir ideologinius rAi??mus. Vargu ar A?itA? ai??zkraA?tutinumA?ai??? A?manoma iA?vengti. Kadangi visos A?mogaus gyvenimo sritys yra vienaip ar kitaip persmelktos tam tikrA? kultAi??ros dariniA?, visiems socialiniams sluoksniams bAi??dinga sava dalinAi?? ai??zkultAi??raai???, tik tos kultAi??ros formos mums gali bAi??ti sunkiai suvokiamos. Esama ir kalAi??jimA?, ir universitetA? kultAi??rA?. Tos kultAi??ros nAi??ra neperA?engiamA? sienA? atskirtos, o susisieja pirmiausia per kalbAi?? ir bendresnA? socialinio sambAi??vio laukAi??. Gyvenamojo pasaulio sAi??sajumas kreipia mus ieA?koti ir bendresnio kultAi??ros supratimo. Koks galAi??tA? bAi??ti bendresnis kultAi??ros supratimas, o sykiu ir atsakymas A? klausimAi?? ai??i?? kas yra kultAi??ra? Suprantama, atsakymas A? tokA? klausimAi?? yra ne aiA?kiA? esmiA? A?vardijimas ir iA?vardijimas, o santykiA? bei sAi??veikA? nusakymas. KultAi??rAi?? drA?sA?iau nusakyti taip: kultAi??ra ai??i?? tai gimtosios kalbos pagrindu istoriA?kai susiklostanti visuma bAi??dA?, laiduojanA?iA? tam tikroje vietovAi??je gyvenanA?iA? A?moniA?, jA? bendruomeniA? sugyvenimAi?? su ta vietove, kuri A?moniA? sAi??monAi??je ir jA? savivaizdA?iuose A?sitvirtina kaip ypatingos svarbos darinys ai??i?? Viagra Super Active cheapest gimtinAi??. A?odA?iai gimtinAi?? ir cialis black 800mg information giminAi?? rodo egzistencinAi?? vietovAi??s ir A?mogaus giminystAi??. Sugyvenimas skleidA?iasi keliais poA?iAi??riais, kurie nuA?ymi konkreA?ius sugyvenimo bAi??dus ir pavidalus. Su vietove sugyvenama taip, kad gamtinAi?? aplinka teiktA? A?monAi??ms iA?gyvenimui bAi??tinA? reikmenA?. GimtinAi?? puoselAi??jama darbu, A?venA?iA? ir padAi??kA? ritualais. Sugyvenama taip pat su kaimynais, kaimyniniA? bendruomeniA?, genA?iA? ar tautA? aplinka. Tuos sugyvenimo, kai kada ir nesugyvenimo bAi??dus A?vardijame kaip vienokiAi?? ar kitokiAi?? politikAi??. Nepaprastai svarbu yra sugyventi su paA?iais savimi, kitaip tariant, puoselAi??ti atitinkamAi?? bendrumo, bendraties jausenAi??, taip pat aiA?kiAi?? mes ir kiti skirtA?, kuriAi?? pirmiausia paA?ymi kalbA? skirtingumas. Su savimi sugyvename kaip bendruomenAi??, mitais, istoriniais pasakojimais ir ritualais prisimenanti savAi??jAi?? kilmAi??, raidAi??, savuosius dievus, A?ventuosius ir didvyrius. VAi??liau ai??i?? puoselAi??dami istorinA? kultAi??rinA? paveldAi??. A?ia kalbame apie prigimtinAi?? kultAi??ros paskirtA?, nes sugyvenimas su konkreA?ia vietove nepanaikina kitokiA? esminiA? valdymo, uA?valdymo, dominavimo santykiA?. TodAi??l kultAi??ros ai??zmechanizmaiai??? gali bAi??ti pasitelkti ir ekspansionistiniams, kolonijiniams ir kitokiems taikA? sugyvenimAi?? ne tik su kaimynais, bet ir su savAi??ja gimtine paneigiantiems tikslams.

Svarstant A?vairius kultAi??ros aspektus, jos ai??zypatybesai???, kuriant teorinius kultAi??ros ir kultAi??rinAi??s atminties modelius daA?niausiai iA? akiA? iA?leidA?iama viena svarbi aplinkybAi?? ai??i?? vieta ar vietovAi??. Visos A?moniA? bendruomenAi??s gyvena apibrAi??A?tose vietovAi??se, kurios ir kildina tam tikrAi?? kultAi??rAi?? ir jai bAi??dingAi?? kultAi??rinAi?? atmintA?. BevietAi??s gali bAi??ti tik ypatingos, numatytiems tikslams A?gyvendinti steigiamos A?moniA? grupAi??s, sAi??jungos, partijos, A? kurias susiburia A?vairiA? bendruomeniA? nariai. Tad pirmiausia ai??i?? vietovAi??. VietovAi??, kuriAi?? mes A?pratAi?? vadinti gimtine, svarbi A?mogui dAi??l daugelio prieA?asA?iA?. RyA?ys ai??i?? egzistencinis, nes A?mogus gimsta tam tikroje vietovAi??je, auga toje vietinAi??je aplinkoje. VietovAi?? kildina ir palaiko socialinAi?? A?mogaus aplinkAi??, joje rutuliojasi socialiniai santykiai, ritualai, nusAi??da kultAi??rinAi??s kAi??rybos apraiA?kos. BAi??tiA?koji A?mogaus ir vietos sandermAi?? aiA?kiai iA?reikA?ta ir mituose, ir kalboje, kuri kreipia A? A?prastu A?vilgsniu neregimus ir sunkiai apmAi??stymams pasiduodanA?ius vietos ir A?mogaus sAi??lyA?io paribius, kur ai??zA?mogus yra savo vietojeai???. Esame A?sitikinAi??, kad gyvenime bAi??tina ai??zrasti savo vietAi??ai???. Kalba nurodo, kad paA?iAi?? gyvenimo tAi??kmAi?? bAi??tina A?vietinti, kad tik A?vietinta ji tampa A?mogaus savasties pagrindu. Gyvenimas ne tik fiziA?kai gyvenamas atitinkamose vietose, bet ir kreipia A?mogA? A? jo vietAi??, kuri apima esminius tapatumo bruoA?us ai??i?? polinkius, profesijAi??, kAi??rybines galias, socialinius saitus. Labai aiA?kiai suvokiame, kaip skirtingai nusakomi A?monAi??s: ai??zJis vis dar ieA?ko savo vietosai??? ir ai??zJis jau rado savo vietAi??.ai??? Puikiai A?inome tikrAi??jAi?? ai??zsavo vietojeai??? esanA?io A?mogaus vertAi??. Pati kalba A?vietina mAi??sA? gyvenimAi??, o sykiu ir primena mums vietos ir vietovAi??s svarbAi??, klausdama ai??i?? ai??ziA? kur kilAi??s?ai??? Kalba yra iA?laikiusi gyvenimo ir vietos sAi??ryA?io nuovokAi?? metaforinAi??je reikA?mAi??je, nusakanA?ioje A?mogaus gyvenimo autentiA?kumAi??, likiminA? tikrumAi??. Sociologai patvirtina A?iAi?? kalboje glAi??dinA?iAi?? nuorodAi??, aiA?kindami, kad visokie virtualioje erdvAi??je plAi??tojami socialiniai santykiai A?gauti realybAi??s bruoA?A? gali tik A?sivietindami arba A?vietinami.

Jei jau A?mogaus lemtis yra ai??zieA?koti savo vietosai??? ir gyventi jAi?? suradus, tai kAi?? kalbAi??ti apie tautas. Visos A?inomos tautos ir tautelAi??s, taip pat ir A?iuo metu aptinkamos gentys gyvena ai??zsavo vietoseai???, savomis laikomose vietovAi??se, kurias tenka ginti nuo A?iuolaikiniA? kolonizatoriA?, prisidengianA?iA? tarsi neiA?vengiama civilizacijos ar modernizacijos ai??zlogikaai???, nuslepianA?ia grobuoniA?kAi??, plAi??A?ikiA?kAi?? tos kolonizacijos pobAi??dA?. A?inome, koks likimas iA?tiko Amerikos indAi??nA? gentis, netekusias savo gimtA?jA? A?emiA? per jiems nesuvokiamus baltA?jA? A?teisintus prekybinius sandAi??rius. IA? A?eimininkA? jie virto nuomininkais ir galop nutautAi??janA?iais rezervatA? gyventojais. Jokia tauta negali egzistuoti be savo A?emAi??s, savos gyvenamos vietovAi??s, savo gyvenamojo pasaulio, kadangi A?emAi?? toje vienintelAi??je tautai dovanotoje pasaulio vietoje teikia tautos bendrystei gyvybiniA? syvA? ir kAi??rybiniA? galiA?. A?emAi??s netekusios tautos likimas aiA?kus ai??i?? degradacija ir iA?nykimas.

Ne tik A?mogus iA?saugo savo kilmAi??s paveikslus, bet ir tautos. VisA? tautA? mitai vienaip ar kitaip nupasakoja tA? tautA? kilmAi??s aplinkas ai??i?? kalnus, lygumas, dykumas ar jAi??ras. TodAi??l visokie tapatumai pirmiausia rutuliojasi kaip vietiniai tapatumai, kuriuos nulemia vietinis, gimtosios kalbos pagrindu susiklostAi??s sugyvenimas su vietove. PirminAi?? tapatumo savikAi??ros medA?iaga yra vietovAi??s vaizdai ir pasakojimai, kitaip tariant, gimtinAi??s vaizdas ir garsas. Tik vAi??liau A?sijungia raA?ytinis pasakojimas, kuris iA?pleA?ia kultAi??rinAi?? atmintA?, ugdo kAi??rybinAi?? vaizduotAi??, teikia kritinAi??s savirefleksijos A?nagius, reikalingus savajam unikaliam individualumui puoselAi??ti, suvokti ir reikA?ti. DrA?stu teigti, kad ir visokie socialiniai tapatumai, taip pat etnokultAi??rinis, tautinis ir nacionalinis tapatumai pirmiausia yra vietiniai, kadangi juos palaiko istoriA?kai susiklostAi??s sugyvenimas su kitais A?monAi??mis ir konkreA?ia vietove, taip pat kultAi??rinAi??je atmintyje iA?laikomas to sugyvenimo pobAi??dis ir jam reikalingi simboliniai bei ritualiniai ai??zA?nagiaiai???.

SugyvenimAi?? su kitais A?monAi??mis grindA?ia giminAi??s, klano, genties ar tautos tapatumas bei ypatinga tA? tapatumA? dermAi??. Pasikartosime: sugyvenimas su vieta yra esmiA?kai susijAi??s su sugyvenanA?iu tapatumu, kurA? tvirtina ir palaiko kultAi??ra ir kultAi??rinAi?? atmintis. TodAi??l kultAi??ra visada yra vietoviA?ka, visada yra A?siA?aknijusi. Savos gyvenamosios vietovAi??s gynimas suvoktinas kaip socialinio, tad ir savojo tapatumo saugojimas: uA?puolAi??jas, A?siverA?damas A? gyvenamAi??jAi?? vietovAi??, paA?eidA?ia bendruomenAi??s, o sykiu individualA? tapatumAi??, ir atkurti tapatumAi?? galima tik iA?vejant uA?puolikus. Socialinis ar bendruomeninis tapatumas tarsi ai??zsuaugAi??sai??? su gyvenamAi??ja istorine vieta. Laikui bAi??gant vietinAi??s kultAi??ros saistosi A? bendresnes, galop ai??i?? tautines kultAi??ras, apimanA?ias daugybAi?? vietoviA?kA?, su tarmAi??mis suaugusiA? kultAi??rA? ir subendrinanA?ias jas tautos gyvenamos teritorijos ir bendrinAi??s kalbos pagrindu. TaA?iau sykiu ilgam iA?laikoma ir smulkesniA? vietiniA? kultAi??rA? atmintis. Svarbus minAi??to subendrinimo veiksnys yra istoriniai ar mitiniai kilmAi??s, taip pat konkreA?ius istorinius A?vykius nuA?vieA?iantys pasakojimai. SusikAi??rus nacionalinAi??ms valstybAi??ms, kurios formuojamos tvirtinant nacionalinA? tapatumAi??, taip pat plAi??tojant jam reikalingAi?? kultAi??rAi?? ir kultAi??rinAi?? atmintA?, subendrintas kultAi??rinis vietoviA?kumas iA?sipleA?ia ai??i?? jis apima valstybAi??s teritorijAi?? ir tampa svarbiu valstybingumo atributu. NacionalinAi?? kultAi??ra jau yra teritorinAi??, kurios pajauta ugdoma kaip patriotinAi?? jausena. NacionalinAi?? kultAi??ra ugdo ir puoselAi??ja valstybiniA? bruoA?A? turintA? tapatumAi??. MAi??sA? atveju ai??i?? valstybinAi?? lietuvybAi??.

order tadalafil canada.

A?monAi??s visada gyvena bendruomenAi??mis, nes kol kas nesama tokiA? sAi??lygA?, kad individas galAi??tA? rastis kaip pavienis individas. Individualus tapatumas iA?ugdomas ir iA?lavinamas socialinAi??je terpAi??je. Tapatumo ugdymas A?manomas tik atsiskiriant ar iA?siskiriant nuo kitA?, todAi??l kultAi??rinAi??je atmintyje visada esama atitinkamA? kito pavidalA?, kurie gali bAi??ti aktualizuoti nelygu istorinAi??s aplinkybAi??s ar sociokultAi??riniai bei politiniai poreikiai. PaA?iame tapatume taip pat glAi??di kito skirties ai??zoperatoriusai??? ai??i?? kitas individas, kita bendruomenAi??, kitas, bet savas. Nesama vienalyA?io, kartAi?? ir visiems laikams duoto tapatumo ir to tapatumo esmAi??s ai??i?? tapatumai formuojasi, yra ugdomi santykiais su kitais ir paA?iais savimi tekusiose istorinAi??se aplinkybAi??se. Tapatumai yra santykiA?ki. YpaA? A?itai ryA?ku, kai A?dAi??miau paA?velgiame A? bendresnius etninius, tautinius bei nacionalinius tapatumus: matyti A?vairios tapatinimosi formos pagal kalbAi??, luomus, tikAi??jimus ir jA? variantus, pagal regioninAi??s etninAi??s atminties ypatumus. TaA?iau kad ir koks santykiA?kas yra bendruomeninis, daA?nai socialiniu vadinamas tapatumas, jis visada yra tikras, aiA?kiai jauA?iamas ir iA?gyvenamas. A?mogus, kaip ir jo individualus bei socialinis tapatumas, veiklos poA?iAi??riu yra autonomiA?kas, taA?iau substanciA?kai santykiA?kas, sAi??sajus. SantykiA?kumas nenaikina jo tikrumo esmAi??s, kaip kad bando A?teigti kai kurie plaA?iai iA?plitusio socialinio konstruktyvizmo atstovai, nes A?moniA? gyvenamasis pasaulis, jo socialinAi?? materija yra A?moniA? santykiA? materija. SantykiA? tikrovAi?? nAi??ra esmiA? tikrovAi??, taA?iau joje glAi??di esminis santykiA?kumo tikrumas, kuris neiA?vengiamai suvokiamas sAi??vokiniA? esmiA? pavidalu. Nors socialiniai santykiai kaitAi??s, taA?iau ne tik kultAi??rinAi??je, bet ir individo atmintyje iA?lieka ir kaitos pAi??dsakai, ir tA? santykiA? apibrAi??A?tys, kurias palaiko A?tvirtinamA? tapatumA? stabilumas. Individas, keldamas klausimAi?? ai??i?? kas aA?, jau atveria aiA?kiAi?? tapatumo suvokimo ir jo tvirtinimo perspektyvAi??. Ai?? apibrAi??A?tAi?? tapatumAi?? kreipia ir A?mogaus veikla ai??i?? ji nurodo aiA?kiAi?? sumanymo ir valios ai??zinstancijAi??ai???. Visokios savastys yra nepaliaujamai kuriamos, palaikomos ir skleidA?iamos. TaA?iau ta kAi??ryba vyksta ne savavaliA?kai, o kultAi??ros ir kalbos teikiamais bAi??dais, kuriuos kildina ir ai??zmaitinaai??? istorinis kultAi??rinis paveldas ir kultAi??rinAi?? atmintis. Taip pat svarbios yra individo ir aplinkos sAi??veikAi?? veikianA?ios galios, daA?nai nesuprantamu bAi??du pakreipianA?ios bendruomeniA? ir tautA? likimus.

Apibendrintai kalbant, bendruomeninis ar socialinis ir iA? jo kylantis individualus tapatumas yra santykinai stabili sugyvenimo forma. MAi??sA? atveju ai??i?? tai A?vairius vietoviA?kus lietuviA?kumus suAi??musi ir nacionaliniu tapatumu pavertusi lietuvybAi??. Jos tvirtinimas ir sklaida tampa esminiu valstybAi??s politikos tikslu, kurA? A?manoma A?gyvendinti tik neuA?mirA?tant pirminAi??s kultAi??ros priedermAi??s. Visokia A?moniA? veikla, A?moniA? ugdymas, jA? bendravimas ir kAi??ryba galimi tik kultAi??rinAi??s atminties teikiamais bAi??dais, apimanA?iais ir religinAi?? patirtA?. Tad kultAi??ra ir jos raiA?ka kultAi??rine atmintimi yra socialiniA? santykiA? palaikymo ir tvirtinimo bAi??das, o socialiniai santykiai yra gyvybingas kultAi??rinAi??s raiA?kos liudijimas. Esminis A?A? universumAi?? struktAi??rinantis dAi??muo yra visoms visuomenAi??ms bAi??dinga religija. Ji A?tvirtina sacrum ir profanum skirtA?, taip pat vertybiA? hierarchijos pobAi??dA? ai??i?? A?itai kuria bendresnius pasaulAi??vaizdA?io, pasaulio tvarkos ir pasaulAi??vokos rAi??mus, kuriuose rutuliojasi socialiniai santykiai. Esmines A?A?valgas apie egzistencinius A?emAi??s, A?mogaus ir dievA? ryA?ius yra iA?skleidAi??s vokieA?iA? filosofas Martinas Heideggeris. Ai??siklausykime A? jo mintis apie graikA? A?ventovAi??. Tas statinys ai??zstovAi??damas atveria pasaulA? ir kartu jA? vAi??l grAi??A?ina A?emAi??n, kuri tik dAi??l to tampa gimtAi??jaai???1. Nesama jokios gimtinAi??s be A?ventovAi??s, o gimtoji A?emAi?? yra A?venta ir kaip dovana, ir kaip gyvenimo sAi??lyga. Visas pasaulis, visa jo neaprAi??piama A?vairovAi?? veriasi iA? gimtinAi??s. Filosofas pasaulA? nusako taip: ai??zPasaulis yra tolydA?io atsiverianti plaA?iA? keliA? atviruma, ir tie keliai ai??i?? tai paprasti ir esminiai apsisprendimai tautos istoriniame likimeai???2. Pasaulis, kaip ir A?mogaus egzistencija, yra istoriA?kas, taA?iau A?is istoriA?kumas yra tautinis, nacionalinis, nes istorijos subjektai yra tautos. Tad ir A?mogaus veikla istorine tampa tik vienaip ar kitaip prisidAi??dama prie tautos istorinio likimo kelio. Ai??iuo metu nebeA?A?iAi??rime to kelio gairiA?, kurias dar visai neseniai matAi?? Lietuvos valstybAi??s kAi??rAi??jai ir lietuvybAi??s tvirtintojai.

Lietuvos valstybAi??s kAi??rimo istorija rodo, kokia veiksminga tautinAi??s ir visuomeninAi??s sAi??monAi??s formavimo poA?iAi??riu buvo lietuvybAi??s tvirtinimo politika, kurios pagrindines gaires suformulavo ir nuosekliai siekAi?? A?gyvendinti prezidentas Antanas Smetona: ai??zVieningas tautiA?kos linkmAi??s turi bAi??ti auklAi??jimas mokykloje, visose valstybAi??s ir visuomenAi??s A?staigose, visame kultAi??riniA? organizacijA? tinklo bendravimeai???3. Atkreiptinas dAi??mesys, jog tose politikos gairAi??se pradedama nuo mokyklos, kuri ir suvokiama kaip pagrindinis nacionalinio tapatumo tvirtinimo veiksnys. TaA?iau pats A. Smetona, kaip niekas kitas, puikiai suvokAi??, koks sunkus yra lietuvybAi??s darbas ir dAi??l kokiA? prieA?asA?iA?. Jam tarsi savaime aiA?ku buvo, jog esame daug nustojAi?? ai??zlietuviA?kos kilmAi??s pajAi??gA?ai???, todAi??l ai??zkas kituose kraA?tuose savaime suprantama, tuo Lietuvoje, deja, dar abejojamaai???, o abejojama ne tik dAi??l menko kultAi??rinio bei politinio akiraA?io, bet ir dAi??l to, ai??zkad dar toli graA?u ne visA? lietuviA? sAi??monAi?? tautiA?kaai???4. VisuomeninAi?? sAi??monAi?? niekaip negalAi??jo bAi??ti tautiA?ka jau vien dAi??l to, kad lietuvybAi?? tvirtAi??jo kaimiA?kosios bendruomenAi??s pagrindu, o miestuose ir miesteliuose vyravo kitatauA?iai ir kitakalbiai. IA?keltas tautinAi??s valstybAi??s ir lietuvybAi??s stiprinimo tikslas nestelbAi?? maA?umA?, juolab neteigAi?? bAi??tinumo asimiliuoti ar asimiliuotis, jis buvo savaip grindA?iamas maA?umA? teisiA? puoselAi??jimu, jA? kultAi??rinio tapatumo ugdymu. Ir bendra politine ai??i?? teisingumo siekio nuostata. A. Smetona paA?iepdamas atmeta visokias rasistines, didA?iavalstybines, imperialistines idAi??jas, teisinanA?ias vienA? tautA? vieA?patavimAi?? ir nuA?eminanA?ias kitas tautas bei A?mones. Jis ypaA? paryA?kina, kad Lietuvoje ai??ztautinAi??s maA?umos ne svetimA?aliai, o savi pilieA?iai, ne svetimtauA?iai, o kitatauA?iaiai???5. Labai aiA?ki sAi??moninga, toliaregiA?ka ir politiA?kai visiA?kai A?iuolaikiA?kai skambanti mintis, o sykiu ir pastangos tarsi natAi??raliAi?? daugeliui A?moniA? tapatinimosi savas ir buy dopoxetine svetimas skirtA?, kuri A?taigoja susiprieA?inimAi?? su svetimais, keisti kitokia skirtimi: visi mes savi, taA?iau kitokie. Stiprinant lietuvybAi?? sykiu puoselAi??jami ir santykiai su kitais, kuriems Lietuva taip pat yra sava ar gimtinAi??. Tie kiti yra savo gimtosiomis kalbomis kalbanA?ios ir savo kultAi??rinA? tapatumAi?? puoselAi??janA?ios tautinAi??s bendruomenAi??s. TaA?iau dera neuA?mirA?ti esminio ypatumo ai??i?? tautA? apsisprendimo teisAi??s, kuri nurodo konkreA?iAi?? tautAi?? esant valstybingumo subjektu. ValstybAi??s kAi??rAi??jams buvo aiA?ku, jog lietuviA? tautos ai??zapsisprendimasai??? nusimesti jau tarsi prisimatuotus ai??zantrosios lenkA? tautosai??? panA?ius ir atsisakyti lenkybAi??s, kaip civilizacinAi??s gAi??rybAi??s, ilgam lenkA? tautos kultAi??rinAi??je ir politinAi??je atmintyje iA?liks kaip negyjanti A?aizda. Ai??itai liudija ne tik Vilniaus kraA?to okupacijos tarpsnis, bet ir A?vairios dabartinAi??s Lenkijos valstybinio nacionalizmo politikos apraiA?kos. Modernioji lietuviA? tauta nieko neengAi??, niekada neketino uA?grobti svetimA? A?emiA?, o tik siekAi?? taikiai gyventi savo gimtinAi??je.

LietuviA? tauta yra valstybinAi?? nacija. TodAi??l esminis dalykas yra nacionalinio tapatumo ir tautos bei visuomenAi??s kAi??rybiniA? galiA? stiprinimas. Jis A?manomas tik iA?laikant egzistencinA? gimtinAi??s, kalbos, lietuvybAi??s ir kultAi??ros sAi??ryA?A?. Deja, kol kas tas sAi??ryA?is yra visiA?kai iA?nykAi??s iA? politikA? ir dalies visuomenAi??s akiraA?io. Kadangi kurti galima ir kitose pasaulio vietose, taip pat kitomis kalbomis ir kitA? bendruomeniA? aplinkoje, ima atrodyti, kad kAi??rybos A?nagiA? naudojimas yra vien individo reikalas. KultAi??ra teikia tokiA? galimybiA?, taA?iau ji pati, kaip nacionalinA? tapatumAi?? bei kultAi??rinAi?? atmintA? palaikanti bei tvirtinanti sistema ir galia, gali gyvuoti tik konkreA?ioje kilmAi??s vietoje, kurios sauga ir tvarumu rAi??pinasi valstybAi??. Nesame sukAi??rAi?? ir artimiausiu metu nesukursime A?ventraA?A?iA?, kad iA?pardavAi?? savo gimtinAi??, iA?sivaikA?A?iojAi?? po pasaulA?, sulauA?Ai?? visus lietuvybAi??s stereotipus jA? palaikomoje atmintyje iA?saugotume A?ventos gimtosios vietos vaizdinA?, sykiu ir galimybes tAi?? vietovAi?? atkovoti. MAi??sA? lemtis ai??i?? deramai savo kAi??rybinAi??mis ir politinAi??mis galiomis saugoti ir puoselAi??ti didA?iulAi?? istorijos dovanAi?? ai??i?? iA? Lietuvos A?emAi??s kylanA?iAi?? ir joje A?siA?aknijusiAi?? lietuvybAi??.

1 Heidegeris M. Meno kAi??rinio prigimtis // GroA?io kontAi??rai / SudarAi?? B. Kuzmickas. ai??i?? Vilnius: Mintis, 1980. ai??i?? P. 227.

2 Ten pat. ai??i?? P. 231.

3 Smetona A. Pasakyta paraA?yta, 1935. Fotografuotinis leidimas. ai??i?? Kaunas: Spindulys, 1992. ai??i?? P. 323.

4 Ten pat.

5 Ten pat. ai??i?? P. 342.

xs 650 chopper.