Vigilija balsams, A?ingsniams ir klepsidrai

A?URNALAS: KelionAi?? su Bernardinai.lt
TEMA: Muzika
AUTORIUS:Ai??Dalia RauktytAi??

DATA: 2013-05

Vigilija balsams, A?ingsniams ir klepsidrai

Dalia RauktytAi??

Kai nepavyksta nuslAi??pti susiA?avAi??jimo kAi??ryba, kuri atliepia jautriausias sielos stygas, nejuA?ia norisi tokiam meno kAi??rAi??jui uA?duoti labai banalA? klausimAi??, kaip Jums tai pavyksta? O A?tai toks kAi??rAi??jas, vienas pirmA?jA? NacionalinAi??s kultAi??ros ir meno premijos laureatA?, bei kitais reikA?mingais apdovanojimais uA? savo kAi??rybAi?? A?vertintas kompozitorius Algirdas Martinaitis atsako: ai??zMano katinas paryA?iais eina peliauti peliA?, o aA? einu peliauti muzikosai???, Ai??ai??i?? A?tai taip paprastai ir nuoA?irdA?iai apie kAi??rybinius ieA?kojimus, neramybAi?? ir paA?aukimAi?? pasikalbAi??jome.

Papasakokite apie pradA?iA? pradA?iAi?? ir tAi?? pirmAi??jAi?? akistatAi?? su muzikos garsynu?

BeskaitinAi??damas vyresniA? kompozitoriA? biografijas ar atsiminimus apie juos, atkreipdavau dAi??mesA? A? tai, kad dauguma jA? gimAi?? kaime, ir pirmoji paA?intis su muzika buvo liaudies daina. Man, gimusiam 1950 m. gimtajame Paserbentyje, autentiA?kA? liaudies dainA? jau nebuvo. Vienos buvo iA?veA?tos A? SibirAi??, kitos suA?audytos vietoje, kitosai??i?? Kai mano krikA?to motinAi??lAi?? ElA?bieta kokioje nors giminAi??s A?ventAi??je atsargiai uA?dainuodavo ai??zPaukA?A?iA? veselAi??ai???, visi nejaukiai nuA?A?iAi??davo, patylAi??davo, o paskui uA?traukdavo populiariAi?? pokario ai??zliaudiesai??? dainAi?? ai??zai??i?? A?ygiuoja kareivis per smAi??lA?ai??i??ai???. Dainuodavo jAi?? visi graA?iom tercijom, su galingu turavojimu, prigAi??stant A?ibalinei lempai. Ta daina buvo rusiA?kos kilmAi??s, taigi melodija visiA?kai nebAi??dinga liaudiA?kajam melosui.

Kitas muzikos A?altinis buvo nedidukAi?? radijAi??lAi??, kuriAi?? tAi??vai taupydami baterijas A?jungdavo pasiklausyti A?iniA? ar kaimo kapelijA?. PamenuAi??ai??i?? iA?girdAi??s tuomet populiariAi?? dainAi?? ai??zApie palvAi?? arklA?ai???, panorau pats tapti kompozitoriumi ir raA?yti tokiAi?? muzikAi??, kuri patinka visai mano giminei ir visam kaimui. KartAi?? vakare A? mAi??sA? trobelAi?? uA?suko kaA?kokie klajAi??nai muzikantai, neA?ini rusiA?ka ai??ztulskaai??? armonika, kuriAi?? uA? gerAi?? pusbuteliukAi?? tAi??vai ir A?sigijo, kad tuA?A?iai nekliedAi??A?iau, o pradAi??A?iau pats minkyti klapanAi??les ir taip A?engA?iau pirmuosius A?ingsnius A? man tada net nenujauA?iamAi?? muzikos pasaulA?.

GimAi??te ne muzikantA? A?eimoje, tad kaip pavyko save atrasti muzikoje?

Atradimas savAi??s pamesto laukuose, jaunystAi??je, tamsiAi?? naktA?, kada apgraibomis vietoj knygA? rikiuotAi??s uA?A?iuopi sukrautA? malkA? eiles, vietoj fortepijono stygA? lieti dAi??zgianA?ias gamyklA? ai??zdratinesai??? tvorasai??i?? VaikystAi??je mAi??gau A?ulinA? Ai??ai??i?? pasilenkAi??s per rentinA? A? jo gelmAi?? dainuodavau, sakydavau ai??ztekstusai???, tada dar nesuprasdamas apie potraukA? kitokiai akustinei erdvei, kur garsas kaA?kaip kitaip persikeiA?ia, ir tave patA? kaA?kaip tai keistai veikia. Tos nepaA?intos erdvAi??s iA?bandymas vAi??liau ir buvo muzikos raA?ymas dramos teatro spektakliams. BAi??tent ten A?siprasmino visi mano vaikystAi??s paA?Ai??kaliojimai ir padainavimai.

Anais laikais A?odis ai??zpaA?aukimasai??? turAi??jo kaip ir magiA?kAi??jAi?? prasmAi??: kaA?kas tave paA?aukAi??, ir ten tu neabejodamas nuAi??jai. AA? savo kelio kitaip ir neapibrAi??A?A?iau kaip paA?aukimu. Jo dAi??ka galAi??jau siekti A?iaip neA?manomo dalykoAi??ai??i?? iA? alksnynA?, purvynA? aplinkosAi??ai??i?? mokslo aukA?tumA?, o vAi??liau ir kAi??rybiniA? atsivAi??rimA?. Dabar kAi??ryba suprantama labiau pragmatiA?kai, kaip vienos ar kitos veiklos pasirinkimas, kartais net labai A?altai modeliuojant karjerAi?? ir tam nesuteikiant jokiA? ai??zantgamtiniA?ai??? paslapA?iA?. Prigimtinis dvasinis uA?taisas dabar gali bAi??ti paaiA?kinamas kaip koks pavojingas sprogmuo, kenkiantis aplinkai, kurA? operatyviai reikia iA?veA?ti A? kokius A?vyro karjerus ir ten susprogdintiai??i?? KAi??rybinAi??ms galioms apibAi??dinti neliko ir A?odA?io ai??zpaA?aukimasai???. PaA?aukimas daA?niau vartojamas paA?aukiant A?unA?, kad jis nesiA?lapintA? ant kaimyno darA?elio lelijA?, ir tiek.

TaA?iau anuomet informacinAi?? aplinka nebuvo labai turtinga, nebuvo ir tiek muzikos A?takA?, kiek jA? yra dabar. Tad kas inspiravo kAi??rybinius ieA?kojimus?

Tarybinis laikotarpis nebuvo toks skurdus, kaip gali atrodyti tada dar negyvenusiems A?monAi??ms. Buvo daug kAi??rybiniA? iniciatyvA?, bAi??tent tada formavosi tokie ryA?kAi??s Lietuvos kultAi??roje vardai Ai??ai??i?? P. RepA?ys, S. Geda, B. KutaviA?ius. Ai??is ai??ztrejetukasai??? tada mane stipriai veikAi??, suteikAi?? kAi??rybinio pasitikAi??jimo prieA?inantis tuo laiku taip suklestAi??jusiai meninAi??s kvailybAi??s rutinai. TikAi??jimas jais ir sveiku protu padAi??jo nenuklysti A? A?unkelius, neprisitaikyti prie deficitiniA? A?irneliA?, be to, ai??zbudAi??joai??? partinAi?? muzika su A?vairiomis konjunktAi??rinAi??mis priklausomybAi??mis.

O paA?ios pirmos rimtesnAi??s paA?intys su muzika A?vyko A?stojus A? tuometinA? Vilniaus Juozo Tallat-KelpA?os muzikos technikumAi??. PradA?ioje metus mokiausi choro dirigavimo, o vAi??liau perAi??jau A? kompozicijAi??, ir A?alia privalomos programos savarankiA?kai pradAi??jau studijuoti A?iuolaikinAi?? muzikAi??. Tada iA?girdau S. Slonimskio, R. Ai??A?edrino, V. Lutoslavskio, K. Pendereckio kAi??rinius bei kitAi?? moderniAi?? ai??zVarA?uvos festivaliA?ai??? muzikAi??, ir taip pamaA?u pradAi??jau kurti savas kompozicijas gan aA?triais disonansais, kas buvo tada madinga ir nauja garsA? pasaulyje.

1970 m. A?stojAi??s A? tuometinAi?? Vilniaus konservatorijAi?? iA?girdau I. XenakA? ir O. MessianAi??. Pastarasis padarAi?? didelAi?? A?takAi?? mano kAi??rybai. Dar studentavimo laikais jo poveikyje sukurtas ai??zAi??viesiA?jA? nakties A?iedA? atminimasai??? vargonams ir dabar skamba koncertinAi??se programose Lietuvoje bei uA?sienyje.

Viename interviu esate uA?siminAi??s, kad kAi??ryboje tik 10 procentA? lemia muzika, o 90 procentA?Ai??ai??i?? aplinka. Kokia buvo JAi??sA? kAi??rybinAi?? aplinka ir kaip gimAi?? pirmieji kAi??riniai?

PrieA? pradAi??damas raA?yti kAi??rinA? daug ruoA?iu ai??zaplinkinAi??sai??? medA?iagos, kartais net nieko bendro neturinA?ios su bAi??simo kAi??rinio idAi??ja. Ai??sileidA?iu visus A?manomus atsitiktinumus, nes vAi??liau jie kaip tik gali stoti A? pirmAi??sias pAi??stininkA? gretas ir net nulemti kAi??rinio kryptA?. Toliau kurdamas elgiuosi kaip prityrAi??s jAi??rininkas, iA?mesdamas nereikalingAi?? balastAi?? uA? borto, visai nesigailAi??damas, kad buvo A?dAi??ta tiek laiko ir jAi??gA? sukaupiant visAi?? A?itAi?? ai??zgAi??rA?ai???. Bet kartais atsitinka taip, kad tos ai??zatliekosai??? vAi??l grA?A?ta prie mano pavargusio laivelio ir iA?plukdo iA? aklavietAi??s, kurion A?puoliau su ai??zgiliaisai??? iA?protavimais.

TaA?iau JAi??sA? kuriama muzika neatsiejama nuo gamtos ir poezijos. Tad kaip A?ie iA?protavimai prisidAi??jo kuriant gamtos motyvais paremtus opusus?

Mano kAi??ryboje pilna gamtiA?kA? pavadinimA?, kad ir prisiminus 1988 m. kAi??rinA? ai??zMuzikinAi??s piktybAi??s gAi??lAi??sai???. Pirma, jis ai??zpririA?tasai??? prie totaliojo serializmoAi??ai??i?? viskAi?? paverA?iant A? skaiA?iusAi??ai??i?? garso aukA?tA?, trukmAi??, dinamikAi?? ir t. t. (prancAi??zA? kompozitoriaus P. Bulezo teorijos dAi??ka). AntraAi??ai??i?? prie Ch. Baudelaireai???o, kuriuo tuo metu svaigau ir blaA?kiausi kaip jo vieno eilAi??raA?A?io albatrosas. Solo fleitai ai??zStrazdo mokinysai???Ai??ai??i?? irgi savotiA?ka prancAi??ziA?ka A?taka sekant O. Messianu bei impresionizmu plaA?iAi??ja (spalvos, virpesio) prasme. StrazdiA?kieji sofizmai yra daugelyje mano kameriniA? ar simfoniniA? kAi??riniA?, net ir A?iurlioniA?kajame opuse chorui ai??zMKA?ai???. IA? suskiemenavimo ai??zMiAi??ai??i?? kaAi??ai??i?? loAi??ai??i?? jusAi??ai??i?? KonsAi??ai??i?? tanAi??ai??i?? tiAi??ai??i?? nasAi??ai??i?? A?iurAi??ai??i?? lioAi??ai??i?? nisai???, susikAi??riau ai??zpaukA?tiA?kAi??jA?ai??? tekstAi?? Ai??ai??i?? garsinius signalus, kurie kartu su muzikiniu tekstu virto nauja prasme, nauja ai??zrojausai??? kalba, Ai??ai??i?? kuriame kokia tai siuA?eto linija neveikia, bet bendras skambesys yra paveikus. Tokiu spalvingumu siekiau suartinti M. K. A?iurlionA? kaip tapytojAi?? ir kompozitoriA?ai??i??

O grA?A?tant prie poezijos. Ar niekada nekilo pagunda poezijoje uA?sibAi??ti ilgAi??liau, ne tik dAi??l muzikiniA? kAi??riniA?. Juk vis dAi??lto Martynas Raseinis kaA?kuriuo metu egzistavo?

ai??zTikrosiosai??? poezijos raA?ymAi?? teko padAi??ti ne vien dAi??l brolio Marcelijaus artumo, bet ir dAi??l to, kad ai??zsukaltiai??? gerAi?? poetinA? tekstAi?? reikia tiek pat laiko, kaip ir paraA?yti muzikinA? kAi??rinA? (A?ia pagal mano matavimus). Taip, poezijos neliko, bet iA?liko literatAi??rinis patyrimas, tam tikri meistrystAi??s A?gAi??dA?iai ai??zsusimontuojantai??? tekstus iA? A?vairiA? A?altiniA? savo vokalinio A?anro kAi??riniams. Nors buvo atsiradusi viena pagunda paukA?tiA?kus A?irA?kesius paskelbti Martyno Raseinio vardu. Gal kada per Sekmines, kai nesuprantamAi?? kalbAi?? staiga visi ima suprasti.

Anot kritikA?, JAi??sA? muzikAi?? maitina A?vairios VakarA? muzikos epochos Ai??ai??i?? barokas, klasicizmas, romantizmas, uA?tinkama ir lietuviA? liaudies, RytA? muzikos ar net roko. Kas lAi??mAi?? bAi??tent tokiAi?? daugiabriaunAi?? kryptA?, ir kaip atradote avangardinAi??s muzikos kompozicijas?

DidelAi?? A?takAi?? padarAi?? teatras, poreikis susipaA?inti su A?vairia muzika, nuo senojo Egipto iki dabartiniA? laikA? A?vairiausiA? triukA?mo mikstAi??rA?, kas sumodeliuojama elektronika. Teatras padAi??jo skirtingas melodijas mylAi??ti viena meile,Ai??ai??i?? vienam spektakliui raA?ai varliA? daineles, kitamAi??ai??i?? graikiA?kA?jA? tragedijA? chorus, sumaiA?ytus su A?vairiomis elektroninAi??mis kombinacijomis. Paskui atsitinka taip, kad raA?ant kAi??rinA? ai??zsauai???, kaA?kas ai??zprisigretinaai??? ir iA? teatro muzikos: melodija iA? ai??zVAi??liniA?ai??? tapo pagrindine tema Nebaigtojoje simfonijoje, charakteringas dainavimo motyvas iA? A. Vvedenskio ai??zEglutAi?? pas Ivanovusai??? suformavo visAi?? antrAi??jAi?? dalA? kAi??rinyje ai??zSummaai??? solistams, chorui bei simfoniniam orkestrui (2012 m., ai??zGaidosai??? festivalis)

Avangardas man Ai??ai??i?? kaip iA?skirtinAi??s keistenybAi??s sAi??voka, nesuderinamA? dalykA? suderinamumas. Kartais elgiuosi drastiA?kai ir A?alia elementarios muzikos A?vedu A?vairiA? metalo pjovimo dAi??zgesiA?, tikro medA?ioklAi??s rago garsAi?? ir t. t., neskaitant performansiA?kA?jA? arfos neA?imo ar bitininko vaidmens ai??zBiA?iA? A?mogujeai???. Visus tuos vaidmenis atlieku aA? pats ai??zgyvaiai???, A?traukdamas A? meno prestiA?iA?kumAi?? elementarios A?mogiA?kos kvailybAi??s ar net A?ventojo idiotizmoai??i??

Muzikologai JAi??sA? kartos kompozitorius priskyrAi?? neoromantizmo krypA?iai, taA?iau netrukus iA?Ai??jote uA? jo ribA?. Kaip JAi??sA? muzikoje atsirado suprieA?inimai? Ar tai buvo sAi??moningas noras iA?sivaduoti iA? kAi??rAi??jo galimybiA? ribA?, ar tiesiog atsirado natAi??ralus poreikis prieA?tarauti paA?iam sau?

Priskyrimas naujai krypA?iai Ai??ai??i?? neoromantizmui Ai??ai??i?? gal A?ia pagal senovinA? paprotA?: subridusius A? A?ventAi??jA? upAi??s vandenA? pakrikA?tydavo vienu vardu: ar Jonu, ar Petru. Taip mes tada keli jaunieji buvome ai??zpakrikA?tytiai??? dAi??l patogumo, kad raA?ant apie mus nereikAi??tA? daug aiA?kinti. Vienas A?odis Ai??ai??i?? ir tuo viskas pasakytaai??i?? Paskui mes keli keitAi??me kAi??rybines kryptis, bet ta neo Ai??ai??i?? uodega liko ilgesniam laikui. Man po neoromantizmo atAi??jo trumpas, bet prieA?taringas ai??zpiktybAi??s gAi??liA?ai??? laikas, vAi??liau Ai??ai??i?? ai??zgyvulizmaiai??? su ai??zPradA?ios ir pabaigos knygaai??? bei tuo paA?iu metu raA?yta religine muzika.

O ar prieA?ingas polius JAi??sA? ankstesnei kAi??rybai yra religinAi?? muzika?

ai??zGyvulizmasai??? neprieA?inamas religinei muzikai, tai buvo dabartinio pasaulio pagrindinAi?? tematika: plAi??A?rAi??nas turtui ir taip sulaukAi??jusiA? A?moniA? makabriA?kam A?okiui ai??zDanse macabreai??? (yra tokio pavadinimo mano kAi??rinys). ai??zSummojeai??? A?alia miA?iA? kanoniniA? tekstA? panaudojau ir savo pasiraA?ytA? ai??zgyvulinAi??sai??? kalbos garsaA?odA?iA?, kurie iliustruotA? kitAi?? sintaksAi??, nukrypimAi?? nuo elementarios kalbos, nuo tikAi??jimo A?odA?iA? perAi??jimo prie beprasmiA?kA?jA?, kuriais, beje, dabar galima valdyti pasaulA?, kaip ir tada legendiniam Babilonijos karaliui Nimrodui: Rafel mai ameche zabi almiai??i??

Galima pasakyti, kad religinAi?? muzika visada manyje skambAi??jo, bet nebuvo uA?raA?oma trukdant A?vairioms, dabar jau nutolusioms aplinkybAi??ms. JaunystAi??s svajonAi?? buvo ParyA?ius ir baA?nytinio meno (muzikos) studijos. AiA?ku, tam nebuvo jokiA? vilA?iA?, tad pradAi??jau savas studijas nuo ParyA?iaus Ai??ai??i?? pirmA?jA? liturginiA? miA?iA? autoriaus Gijomo MaA?o (XIV a. pradA?ia; Guillaume de Machaut), kuris ir dabar man yra neiA?senkama versmAi??, A?altinio vandeniu patepantis akis vis naujiems religiniams kAi??riniams.

TaA?iau pats priAi??jimas prie religinAi??s muzikos, ar tai yra sAi??moningas pasirinkimas, ar tiesiog vidinis noras iA?silaisvinti iA? (ne)ramybAi??s?

NeramybAi?? yra visur ir visada. Kiekvienam A?mogui, prabudusiam vidurnakty ir negalinA?iam uA?migti, yra neramu. PaklaustasAi??ai??i?? kas?Ai??ai??i?? savais A?odA?iais neatsakytA?, nes tam, matyt, yra maldos A?odA?iaiAi??ai??i?? atsakymai A? visus dienos ar nakties klausimus. Taip A?mogus daA?nai nutveriamas, sumaiA?ant jo numatytA? darbA? siekiA? perspektyvAi??. Taip gana daA?nai sugriaunami nerealAi??s kAi??rybiniai uA?mojai, laiku sustabdomas A?mogus rimA?iai, maldai, apmAi??stymams. Nuo A?ia prasideda mano religinAi?? muzika, ir aA? tam neturiu paaiA?kinimo, o ir jo neieA?kau. Tiesiog palieku pravirus vartelius budAi??jimui ir neA?iniai: ai??zkada ateis tas laikasai??i?? ar vakare, ar vidurnaktyje, ar gaidgystAi??jeai???, kaip sako evangelistas Morkus (Mk 13, 33Ai??ai??i??35). AmA?inoji vigilija.

Esate sakAi??s, kad malda ir giesmAi?? yra vienintelis iA?sigelbAi??jimas sunkiais momentais. Kaip buvo paraA?yta ai??zAi??v. PranciA?kaus litanijaai???, ai??zAleliujaai???? VAi??liau gimAi??Ai??ai??i?? ai??zSanctusai???, ai??zArma Christiai???, galiausiaiAi??ai??i?? miA?iA? muzika?ai??i?? Kas paskatino A?iA? kAi??riniA? atsiradimAi???

Apie 1994 m. sutikAi??s tada pranciA?konA? provincijolAi?? BenediktAi?? ir A?kAi??lAi??s kojAi?? A? BernardinA? baA?nyA?iAi??, supratau: A?ia laikas ir vieta pradAi??ti raA?yti religinAi?? muzikAi??. Po kiek metA? taip atsitiko, kad kartu iA? BernardinA? ir iA?Ai??jomeAi??ai??i?? aA? neA?inas savo kAi??riniais, kurie, beje, jau buvo plaA?iai atliekami koncertinAi??se programose A?ia ir uA?sienyje, o jisAi??ai??i?? su viltingomis ateities vizijomis, kurios virto realybeAi??ai??i?? Ai??v. PranciA?kaus AsyA?ieA?io baA?nyA?ia ir Vilties namais sunkiems ligoniams. Dabar, beje, raA?au kAi??rinA? vargonams, skirtAi?? Benediktui uA? visas geras jo intencijasai??i??

Tada iA? BernardinA? iA?Ai??jAi??s toli nenuAi??jau, nes sutikauai??i?? MozAi??, vaikinukAi??, tada dar besimokiusA? kunigA? seminarijoje, kuris, A?ia pat gatvAi??je, man ai??zuA?sakAi??ai??? kAi??rinA? Dievo Gailestingumo baA?nyA?iai. Sutikau iA? karto, nes buvo labai netikAi??ta. Po keliA? dienA? jau tikrAi??jA? uA?sakymAi?? gavau iA? Vilniaus Dievo Gailestingumo baA?nyA?ios rektoriaus kunigo Vaido VaiA?vilo ir taip gimAi?? ai??zGailestingumo altoriusai??? pagal A?ymios XX a. pradA?ios mistikAi??s A?v. Faustinos dienoraA?A?ius. Po premjeros kardinolas A. J. BaA?kis manAi??s paklausAi??: ai??zKaip tu tokA? kAi??rinA? paraA?ei?ai??? Atsakiau tiesiai: ai??zIA? baimAi??s.ai??? Ir nesumelavau, nes baimAi?? ir neA?inomybAi?? Ai??ai??i?? dvi sesutAi??s, kurios per kalnelA? nesueina, bet veikia galingai. Pasijunti bejAi??gis, kai idAi??jos tau plAi??sta tiesiog iA? oro ir pradeda atrodyti, kad tam kAi??riniui ruoA?eisi visAi?? gyvenimAi??.

DienAi?? pradedate susikaupimu, malda. NemAi??gstate A?urmulio. Ar atskirtis nuo A?moniA? ir atsigrAi??A?imas A? gamtAi?? yra bAi??tinas veiksmas, neriant A? kAi??rybines plotmes? Ar saviizoliacija prisidAi??jo prie JAi??sA? kAi??rybos formavimosi?

Ai??iam klausimui visai tinka A?odA?iai ai??zsusikaupimasai???, ai??zmaldaai???. Dar pridAi??A?iau ai??zA?egnonAi??ai???. Kartais labai daug kartA? tenka A?egnotis ir neA?inau, kodAi??l. Ir tai iA?tinka bet kur Ai??ai??i?? namuose, laukuose, stotyseai??i?? Nors gal ir atrodau atsiskyrAi??lis, bet esu kompanijos A?mogus. KartkartAi??mis vis pasitikrinu tarp savo draugA?, ar dar nenukvailAi??jau, jei taip, tai kokiu lygiu. Gyvenimo patirtis verA?ia laikytis atokiau, nes daug dalykA? kartojasi, kaip kartojasi A?monAi??s, kuriA? esu ai??zprisifotografavAi??sai??? A?vairiose gyvenimo kryA?kelAi??se, ir dabar kaA?kieno mestas A? mane akmuo ne visada pataiko, nes esu iA?mokAi??s neskausmingai nugriAi??ti. Bet tai nieko nereiA?kia prieA? dabar naujAi?? galimybAi?? uA?muA?inAi??ti internetu. Ir visai ne dAi??l to esu A?pratAi??s neatsiversti internetinio paA?to: jei pats neraA?ai, tai ko tikAi??tis. Internautai sako, jei nesiskelbi, tai tavAi??s tiesiog nAi??ra pasaulyje. Atsakas: kaip ir jA?. Kartais susimAi??stai, kad toje informacinAi??je tAi??kmAi??je iA? viso mAi??sA? nAi??ra, vien tik virtualioji apgaulAi??.

Kartais mAi??gstu paA?iAi??rAi??ti televizoriA?, net neA?jungtAi??. Tamsiame ekrane daug A?viesesnAi?? informacija Ai??ai??i?? be uA?sakomA?jA? A?mogA?udysA?iA?, vienokiA? ar kitokiA? avarijA?, valstybinio masto ateities burtininkA?ai??i?? Tada kyla klausimas: ar bAi??tina A?jungti, jeigu nori matyti? Kaip ir neatversta knyga prie mano lovos. JaunystAi??je skaityta, ir aA? A?inau, kas jos viduje. Tad ar bAi??tina atversti? Ateinant nakA?iai, prieA? miegAi?? mAi??gstu susineA?ti daug A?vairiA? knygA? ir uA?migti galvodamas, jog tiek daug yra vienas uA? kitAi?? protingesniA? A?moniA? ir kad tam nAi??ra pabaigosai??i??

Kalbino Dalia RauktytAi??