Vilmanto Ladygos kAi??ryba: savito stiliaus beieA?kant

doxycycline 100mg.

A?URNALAS: TAUTODAILAi??S METRAAi??TIS
TEMA: InformacinAi??s technologijos
AUTORIUS: Jonas Rudzinskas

DATA: 2013-08

Vilmanto Ladygos kAi??ryba: savito stiliaus beieA?kant

Jonas Rudzinskas

Vilmanto Ladygos kAi??ryba: savito stiliaus beieA?kant

Ai??

InformacinAi??s technologijos yra Vilmanto darbinAi?? kasdienybAi??. Ai??iuolaikinis A?mogus nardantis virtualioje ir A?iniasklaidos erdvAi??je tampa kempyne persisunkusia begale reikalingA? ir beverA?iA? dalykA?. Nors yra ir teigiama pusAi??.Ai?? VizualinAi?? ir literatAi??rinAi?? vaizduotAi?? tampa laki, fantazijA? pasaulis perA?engia individualias ribas ir tampa visuotinio mentaliteto arimais. Jame asmeniniai atradimai A?aibiA?kai tampa vartojami visuomenAi??s. Tos dalies, kuri ,,pastoviam ryA?yjeai???, jai kuriami nauji ryA?io kanalai, patrauklios formos vardan mistinAi??s realybAi??s. PaA?alinis neigiamas faktorius: auga jaunimas kartais nejauA?iantis ribos tarp sapnA? ir tikrovAi??s. Mene tirpinamos ribos tarp tradiciniA? kAi??rybos A?anrA?. Atsiranda menas be kriterijA?-tarpdisciplininis A?anras. Jam tinka viskas, jis beribis. Na kaip pavyzdA?iui sAi??voka ,,niekasai??? konkretaus, tai yra ,,viskasai???. Taip atsiranda tapyba ant nuotraukos ar kompiuteriu formuoto atspaudo. Konvencionalus dalykas, juk reikAi??tA? tik susitarti iki kiek vadiname nuotrauka ir nuo kiek tapyba. Jei tapybos virA? 50% tai tapinys, jei maA?iau tai nuotrauka. Vadovaujantis vizualinAi??s raiA?kos principais, konstruktyvia logika, jauA?iant saikAi?? gimsta brandAi??s kAi??riniai. Parodose prie tokiA? kAi??riniA? jauti galingAi?? meno jAi??gAi??. BeribAi??s perspektyvos atsiveria suvokiant neiA?semiamAi?? A?mogaus kAi??rybingumAi??. Likimo dovana yra bAi??ti liudininku naujo kultAi??ros vystimosi etapo.

Naujos techninAi??s galimybAi??s prapleA?ia ir tautodailAi??s erdves. Laikas inovacijas paverA?ia tradicijomis. TautodailAi?? atviras ir gyvas procesas atspindintis tautos paA?angAi??.

PradA?ioje Vilmanto kuriami paveikslai neperA?engdavo kompiuteriniA? programA? leidA?iamA? galimybiA?. Tai A-4, A-3 formato atspaudai lyg etiudai didesniam paveikslui. NorAi??dami reikA?tis A?iuolaikine kalba daug jaunosios kartos tautodailininkA? mAi??gina klaidA?ioti nepramintais takais. Vieni nueina A? kompiuterinAi??s grafikos lankas, kiti eksperimentuoja abstrakA?iame sintetiniA? spalvA? liAi??ne, tretiems nepavyksta pasiekti aiA?kesnio rezultato ir jie grA?A?ta prie tradiciniA? kAi??rybos priemoniA?. Visais atvejais bandymai yra naudingi. Jie prapleA?ia kAi??rAi??jo akiratA?, leidA?ia jaustis avangarde, padeda formuoti savitAi?? braiA?Ai??.

Vilmanto vaizdiniai kuriami pasitelkiant abstrakA?ias faktAi??ras. Jos primena muziejuose saugomA? senoviniA?, archajiA?kA? daiktA? pavirA?iA?,Ai?? nuglAi??dintAi?? laiko tAi??kmAi??s ir praeities dulkiA?. Paveikslo segmentai visiA?kai praranda sterilumAi??. Vaizdas pasineria A? paslaptingAi?? erdvAi??. Lengvo, pastelinio kolorito registras sudaro optimistinAi?? nuotaikAi??. Meistras sAi??moningai apeina tamsAi??: nenaudoja juodo kontAi??ro, jei faktAi??rines formas pabrAi??A?ia spalva, tai pasirenkama lengvas pastelinis atspalvis. SpalvinAi?? paveikslA? sandara organizuojama dekoratyviai. Kai kurie vaizdai plakatiA?ki. PastarA?jA? keliA? metA? ryA?kiausias autoriaus kAi??rybinis rezultatas – ciklas ,,VerpstAi??sai???. Tema pareinanti iA? praeities nukreipia pastangas arA?iau Ai??tautodailAi??s kamieno, o verpstAi??se naudojama simbolika mitologiniA? temA? link.Ai?? LiteratAi??rinAi?? kAi??rinio dalis tarp eiluA?iA? atsiveria mAi??sliam A?iAi??rovui, norinA?iam suprasti ir paA?inti. Vilmantas neatskleidA?ia konkreA?ios supanA?ios erdvAi??s, nAi??ra siuA?eto ar veikianA?iA? personaA?A?. Vienas ar keli tokio pobAi??dA?io paveikslai galAi??tA? bAi??ti laikomi atsitiktiniais, bet stebint keliA? deA?imA?iA? ciklAi?? supranti, kad autorius stengiasi temAi?? gvildenti rimtai. Parodoje skubant A?vilgsniu per paveikslA? virtinAi?? sezaniA?kais vertinimo principais susidaro A?spAi??dis, kad paveikslai statiA?ki, neturi stebAi??jimo kampo A?vairovAi??s. Tai pirmas A?spAi??dis. Geriau A?siA?iAi??rAi??jus supranti ,,A?aidimo taisyklesai???-vartojamA? kAi??rybos priemoniA? arsenalAi??. Vaizduojamas daiktas komponuojamas centrinAi??je formato erdvAi??je. Pasirenkama pateikimo forma, kai objektas iA?skaidomas skirtingo intensyvumo plotais. Jie tampa autoriui raiA?kos elementais. Vaizdo apA?vietimas kuriamas apibendrintas, sAi??lyginis. Jis suteikia konkretumo ir kontrastA?, kurie padeda raiA?kos galiai, bet nepretenduoja A? perspektyvinAi?? erdvAi??. ErdviA?kumo klausimas netampa probleminiu ir todAi??l, kad daA?niausiai mAi??giamas A?viesus, A?iltas koloritas. Kartais Vilmantas neiA?tveria ir pademonstruoja A?iuolaikiniA? techniniA? priemoniA? galimybes. Ai??veda ryA?kios spalvos plotus. Taip sukurdamas intrigAi??, savotiA?kAi?? A?tampAi??, dramatizmAi??.

Kita medA?iaga skatinanti autoriA? kAi??rybai yra mediena. DroA?iniam kaip ir paveikslam bAi??dingas dekoratyvumas, faktAi??rA? paieA?ka. Platesniam uA?mojui pastAi??mAi??jo originali mintis- sukurti skulptAi??rinAi?? kolekcijAi?? neregiam. Tai formos kurias parodoje galima ,,apA?iAi??rinAi??tiai??? lieA?iant, lyg brailio raA?tAi??. Tema taip pat pasirinkta etnokultAi??rinAi??. MitologiniA? personaA?A?, velniA? kaukAi??s ir jA? imitacijos. TurAi??damas paA?intinA? tikslAi?? meistras paprastina vaizdAi?? iki simbolio. FormAi?? pateikia paprastai, primityviai. FaktAi??ros prislopinamos, kad netrukdytA? esminei formai. Mediena kaip kAi??rybinAi?? medA?iaga tautodailininkui A?iame veiklos etape aktualiausia. MAi??stoma apie sintezAi?? meninAi??s formos ir istoriA?kumo, praeities pAi??dsakA?, paveldo tAi??stinumo ir A?iuolaikiA?kumo. Rezultatus matysime parodose, kolekcijose, vieA?oje erdvAi??je.

redustat pastillas.