Vilniaus festivalis: A?ventAi?? ir tobulumo ilgesys

A?URNALAS: Muzikos Barai

TEMA: Muzika

AUTORIUS:Ai??Laima JonuA?ienAi??

DATA: 2012-08

Vilniaus festivalis: A?ventAi?? ir tobulumo ilgesys

Laima JonuA?ienAi??

Septyni koncertai per aA?tuonias birA?elio dienas. Kukliai prestiA?inis vasaros renginys, A?A? kartAi?? skirtas Europos festivaliA? asociacijos 60-meA?iui. Asociacija tiek daug apima, kad A? jos gretas jau ruoA?iasi ir Afrikos A?emyno festivaliai. Tokia struktAi??ra padeda bendrauti, atrasti vieniems kitus vis labiau specializuotame pasaulyje.

Jubiliejaus proga ai??i?? maA?oji pasaulinAi?? premjera: fleitos virtuozas Massimo Mercelli grieA?Ai?? Ennio Morricone NoktiurnAi?? ir PasakalijAi?? (Notturno e Passacaglia).

Festivalio koncertA? pobAi??dis atspindAi??jo ir klausytojA? A?vairovAi??. Jo rengAi??jai visuomet iA? anksto gana iA?samiai pristato savo intencijas. Nors jokiA? filosofiniA? nuostatA? nepateikia, bet palieka prasmiA? ieA?kojimo optimizmAi?? lyg ir atsitiktinai parinktoje programoje. Net atidarymo koncerte, A?iuolaikinio A?okio trupAi??s ai??zAiley IIai??? pasirodyme. A?inoma, A?ia toli graA?u iki gyvybiA?kiausio Pinos Baush poreikio ai??i?? dance, dance, otherwise we are lost ! Tai buvo labiau pasiblaA?kymas tarp stiliA?, bet ne idAi??jA? galynAi??jimasis su medA?iaga. SulaukAi?? treA?iosios koncerto dalies pasijutome graA?ioje egzotiA?koje A?ventAi??je.

Ai??is vasaros renginys gausiai vertintas spaudoje. Buvo pavadintas ir stagnuojanA?iu, ir guberniA?kai nuolankiu. KAi?? gi ai??i?? koks laikmetis, tokie kontekstai.

VienAi?? kitAi?? ai??zguberniA?kumoai??? apraiA?kAi?? norAi??tA?si prisiminti, nes jos kaskart vis A?kyriau pakimba virA? garbingiausiA? Vilniaus saliA?. Turiu galvoje nuolatinA? pramogA?, malonumA?, linksmybiA? imperatyvAi??. MAi??gaukis! Pajusk malonumAi?? ai??i?? iA? visA? pusiA? atakuoja ir nesibaigianA?ios reklamos, ir jA? padariniai.

Sunku pamirA?ti svarbA? A?vykA? operos teatre dar A?iA?meA?io festivalio prieA?istorAi??je, anAi?? rugpjAi??tA?. MAi??sA? virtualioji ir kai kuri popierinAi?? spauda, skelbdama apie Anne Sophie Mutter atvykimAi??, raA?Ai??: graA?iausia smuikininkAi??! Po koncerto vienas portalas rodAi?? videomedA?iagAi?? apie priAi??mimAi?? A.Ai??S.Ai??Mutter ir Pitsburgo simfoninio orkestro apsilankymo Vilniuje proga ai??i?? pakeliui A? Europos festivalius. Svarbiausia to filmuko tema ir leitmotyvas buvo operos fojAi?? A?vairiais planais rodomi ai??zStikliA?ai??? pyragaiA?iai, tikrai neturintys nieko bendra su Marcelio Prousto apraA?ytaisiais, kuriuos prisimindamas autorius A?aukAi??si prabAi??gusio laiko… RaudonskruosA?iA? gardumynA? A?eA?Ai??lyje prigeso ar net visai nunyko paA?iai smuikininkei labiausiai rAi??pAi??jusi mintis apie muzikos klausytojus, A?iuo atveju ir apie mus ai??i?? kaip priimsime jos atliekamAi?? ai??zAi??viesos A?aismAi??ai??? (Lichte Spiel) ai??i?? jai skirtAi?? W.Ai??Rihmo kAi??rinA?, beje, taikliausiAi?? ir jos paA?ios charakteristikAi??.

TAi??kart susirinkusi publika iA?sijudino tik antroje koncerto dalyje, kai smuikininkAi??s jau nebebuvo scenoje ai??i?? po greitA?jA? orkestro daliA? ir dar A?iokios tokios perkusijA? dozAi??s.

Lieka tik suabejoti ai??i?? ar pasaulyje dar egzistuoja sritis, A? kuriAi?? nesibrautA? tas visuotinis infantilumas ai??i?? kuo daugiau skanAi??stA?, bAi??gnA? ir linksmybiA?. Nors gal naivu ir stebAi??tis: vertAi??s kriterijA? suvaikAi??jimas nenukrito iA? dangaus. Juos diktuoja ir ateityje dar labiau diktuos komercija. O uA? idealizmAi?? net muzikAi?? remiantys verslininkai brangiai susimoka… Komercija nepakenA?ia idealizmo ir lengvai primeta saldA?ius dAi??mA? debesis jaunimui. Komerciniame ai??zEurovizijosai??? A?eA?Ai??lyje liko tarptautinis B.Ai??Dvariono jaunA?jA? pianistA? ir smuikininkA? konkursas paA?iose Vilniaus festivalio iA?vakarAi??se. Kas jA? filmavo, komentavo spaudoje, radijo ar TV laidose? MAi??siA?kiai jaunieji muzikantai garbingai rungAi??si su PietA? KorAi??jos, Japonijos, Rusijos, Danijos ir kitA? A?aliA? atstovais, pasidalijo laureatA? vardus.

KategoriA?kos nuostatos ai??i?? linksmintis daug negalvojant ai??i?? baigia nuterorizuoti mAi??sA? iA?svajoto pasaulio televizijA? labiausiai A?iAi??rimA? programA? laikAi??. Tad kaip tokios nuostatos nesibraus A? festivalius net su giliausiomis intencijomis, iA?tempdamos A? priekA? renginio pakraA?A?iA? (fringe) stilistikAi??. Labai paprasta buvo tas uA?tvaras iA?trinti ir A?iA? metA?, tiesAi?? sakant, dar tik paauglio amA?iaus sulaukusiame Vilniaus festivalyje su tokiais, tegu ir beprotiA?kai gabiais, dalyviais kaip ai??zThe Brazz Brothersai???. Pats jauniausias iA? tA? broliA?, ypaA? talentingas bAi??gnininkas, KlaipAi??dos dA?iazo festivalio aikA?tAi??s publikai, jos A?odA?iais, ai??zpaliko neiA?pildytas emocijasai???. Sakoma, kad aikA?tAi??s linksmybiA? vartotojams neA?tiko A?iA? gerA? muzikantA? tempas. PadAi??tA? turAi??jo gelbAi??ti miesto meras, kol savo trimitu visus A?kaitino. O mAi??sA? dar nenuniokotos akustikos Filharmonijos salAi??je visi buvo patenkinti ir bAi??gnininko taiklumu, ir broliA? variniais puA?iamaisiais bei jA? sukeltomis afrikietiA?kA? impresijA? linksmybAi??mis. Jei taip dar kartAi?? ai??i?? teks iA? salAi??s iA?neA?ti kAi??des: A?vyks dar viena savotiA?ka ai??zoperos baliausai??? atmaina. Nors iA? pasigAi??rAi??jimo apsalo ne tik publika, bet ir mAi??sA? simfonininkai, taA?iau apsvaigusiam nuo tokiA? malonumA? kartais kyla ir eretiA?ka mintis apie greito, beveik makdonaldiA?ko vartojimo teminAi?? medA?iagAi??: prarijai, pasitenkinai, suvirA?kinai, o kas toliau? Taip geras koncertas tAi??syk paA?adino kitokio nei konvulsijas sukelianA?io ritmo ilgesA?. Kaip ir viso to, kas priverA?ia mAi??styti apie gilesnAi?? pasaulio pagavAi?? iA? A?iuolaikiniA? ritmA? begalybAi??s.

Ai??iame festivalyje po Filharmonijos skliautais girdAi??josi ne viena nostalgiA?ka intonacija. Geras paA?A?stamas, daug metA? nematytas muzikas sakAi??si patikimiausiAi?? uA?uovAi??jAi?? nuo visA? soA?iA? A?spAi??dA?iA? randAi??s namie, klausydamasis tobulo atlikimo A?raA?A?; kitas atsiduso ai??i?? kada iA?girs tokA? pianistAi?? kaip Grigorijus Sokolovas, beje, dar anais laikais gerokai A?A?eistAi?? vilnieA?iA? abejingumo, o prieA? porAi?? metA? Vilniaus festivalyje pavergusA? klausytojus tobulybAi??s ilgesio pajautimu. Tada girdAi??jome BachAi??, BrahmsAi??, ShumannAi??… ai??zKoncerte vizualiai buvo galima pamatyti rimtA? ir susikaupimAi?? vengiant pokA?to, iA?daigos, A?aismoai???, ai??i?? raA?Ai?? prof. E.Ai??Ignatonis. Jo pastabos spaudoje apie A?A? reA?italA? dar kartAi?? priminAi??, kad muzikos klausymasis ai??i?? taip pat didelis ir sunkus menas.

Yra tokia nostalgijos rAi??A?is ai??i?? klasikiniA? formA? ilgesys. Jis senokai jauA?iamas ir postmoderniame kAi??rybos pasaulyje ai??i?? literatAi??roje, dailAi??je, muzikoje. TaA?iau tas tobulumo poreikis vis labiau uA?siglaudA?ia uA? viskAi?? niveliuojanA?io laiko reikalavimo: jauskite malonumAi??! Kaip pridurtA? ai??zA?iniA?ai??? radijas ai??i?? vartydami A?eA?anA?ius puslapius…

***

Jei pasaulio festivalius matuotume pagal rusA? kompozitoriA? ar atlikAi??jA? prioritetus, tai ne maA?iau ai??zguberniA?kiai??? taptA? ir prestiA?iA?kiausi bei juos kopijuojantys. Kiek jau vien tokiA?, kurie seniai nebepaleidA?ia Valerijaus Gergijevo. Jo A?protis diriguoti nesiskutus tarsi liudija koncertA? intensyvumAi??: ryte Londone, dienAi?? Keiptaune, vakare Tokijuje… Gal ir perdedu, bet nelabai. Osetija ai??i?? jo A?aknys, todAi??l ar verta rAi??stauti, kokiais bAi??dais jis tA? A?aknA? ieA?ko.

Zalcburgo festivalis ar Vienos opera, regis, subyrAi??s, jei ten nebus daug metA? A? ateitA? pasiraA?ytA? sutarA?iA? su Ana Netrebko.

Jei prisiminsime HerbertAi?? von KarajanAi?? Vienoje, Berlyne ar tame paA?iame Zalcburge, tai jis neA?sivaizduojamas ir be Piotro A?aikovskio muzikos.

Dar neseniai garbAi??s kAi??dAi??se sAi??dAi??jAi??s A?spAi??dingiausiA? festivaliA? mecenatas A. Vilaras pats savo iniciatyva A?iA? A?venA?iA? metu rengdavo seminarus ne tik ai??zpaskutiniam simfonizmo genijuiai??? Gustavui Mahleriui, bet ir Dmitrijui Ai??ostakoviA?iui paA?inti, rAi??mAi?? ir jA? kAi??riniA? atlikimAi??. Zalcburge matAi??me ai??zLedi Makbet iA? Mcensko gubernijosai???… Tepadeda A?iuo metu A. Vilarui geri draugai ir buvAi?? iA?tikimi gerbAi??jai.

Taip atsitiko, kad VladimirAi?? FedosejevAi?? pirmAi?? kartAi?? iA?girdau diriguojant Vienos ai??zMusikvereinai??? salAi??je VelykA? festivalio uA?darymo koncerte. Tokiu bAi??du dar naujo tAi??kstantmeA?io pradA?ioje teko susipaA?inti su Vienos simfoniniu orkestru. Tai, A?inoma, ne Vienos filharmonijos orkestras, skirtumas nemaA?as palyginti su pastarojo idealiu tembrA? groA?iu, tauriai iA?grynintu, vientisu skambesiu. Vienos simfoninis orkestras ai??i?? gana romantiA?ko, kiek vieniA?kai guberniA?ko skambesio. Fedosejevas jam neprimetAi?? rusiA?kojo dainingumo, kurA? taip paklusniai buvo A?gavAi??s VaA?ingtono orkestras, bent jau kai jA? girdAi??jome su garbinguoju Mstislavu RostropoviA?iumi. Matyt A? jo nuostatas orkestras uoliai A?siklausydavo.

GrA?A?tant A? A?iA? metA? Vilniaus festivalA?, tai bAi??tent P.Ai??A?aikovskio simfoninis orkestras ai??i?? tikras dirigento valios A?sikAi??nijimas. Nors vis dar pakrizenama, kad maestro jo Ai??mAi??si palikAi??s balalaikininkus, taA?iau tie patys komentatoriai A? padanges kelia A?iltAi?? ir preciziA?kAi?? orkestro styginiA? skambesA?, kurio prieA?astis ar tik ir nebus kadaise rodytos dirigento ambicijos ai??i?? pagroti liaudies instrumentais vos ne devintAi??jAi?? simfonijAi??.

Nors P.Ai??A?aikovskio kAi??ryboje itin svarbAi??s mediniai puA?iamieji, bet pasibaigus mAi??sA? festivalio koncertui pasipylAi?? A?iuolaikinAi??s komplimentA? kliA?Ai??s: ai??zKokie nerealAi??s styginiai!ai???

Ai??domu, kad sodriAi?? orkestro spalvAi?? A?aibiA?kai pagavo mAi??sA? virtuozAi?? MAi??za RubackytAi??, skambindama KoncertAi?? fortepijonui. Ir A?is susiklausymas pavergAi?? nuo pirmA?jA? taktA?. NeA?iAi??rint A?iokio tokio intelektualaus galynAi??jimosi dAi??l tempA?, tai buvo A?aikovskis nuo galvos iki kojA? ai??i?? s golovy do piatok, kaip kitados Cezaris Kiuji apibAi??dino jo simfonijAi?? ai??zManfredasai???. Tas apibAi??dinimas tiko ir pastarajam minAi??tos simfonijos atlikimui ai??i?? rusiA?kumas nugalAi??jo europietiA?kas uA?uominas drauge su nerimo ir vilties motyvais, likimo dominante, ai??zA?emyn besileidA?ianA?ia temaai???.

Lankstus Sergejaus Krylovo subtilumas niekada neatsibosta, o jo polinkis improvizuoti suteikia netikAi??A?iausiA? staigmenA?, kaip ir pabendravimas su kiek postmoderniai mAi??stanA?iu G.Ai??KupreviA?iumi, kuris dvylikos Paganini kapriA?A? Ai??mAi??si ir atsargiai, ir drAi??siai, tarsi jie bAi??tA? uA?raA?yti dar viduramA?iA?komis neumomis, nurodant tik pagrindinAi??s linijos judAi??jimAi??. Ai??vyko lyg ir savotiA?kos solisto ir orkestro meninio suvokimo lenktynAi??s ne be sAi??mojo paA?ia geriausia prasme, kur laimAi??jo ir romantikai, ir postmodernistai. O salAi??, pajutusi gal regtaimo, gal dA?iazo, o gal gedulingo marA?o pAi??dsakus, A?Ai??lo iA? pasitenkinimo. RaA?oma, kad tai pokA?tas, pabaigoje virstantis drama. NeA?inau. Nesikreipiau A? atlikAi??jus.

***

KalbAi??dami apie pamirA?tA? vertybiA? atradimAi?? Vilniaus festivaliuose, galAi??tume prisiminti juose skambanA?ius mAi??sA? prieA?kario kompozitoriA? opusus. Ai??iame festivalyje tai buvo J.Ai??Pakalnio RomantiA?koji uvertiAi??ra iA? nesenstanA?io R. Wagnerio, R. Strausso konteksto. Po A?io kAi??rinio grojAi??s D.Ai??Ai??ostakoviA?iaus KoncertAi?? violonA?elei ir orkestrui Nr. 1 Es-dur, op. 107 (1959), MiA?a Maiskis jaudinanA?iai priminAi?? RostropoviA?iaus mokyklAi??, net tA? metA? maestro pasirodymus Vilniuje, ir tai suteikAi?? koncertui emocinAi?? potekstAi??.

TikAi??kimAi??s, iA?girsime ir festivaliui A?adAi??tAi?? Tomo KutaviA?iaus kAi??rinA?.

DAi??l mAi??sA? A?iuolaikinAi??s muzikos dejuoti gal ir nereikAi??tA?, turint galvoje netolimAi?? prestiA?inA? Vilniaus festivalio kaimynAi?? ai??zGaidAi??ai???, jaunuosius kompozitorius, profesoriaus kompozitoriaus Mindaugo UrbaiA?io (romantiko, klasicisto, minimalisto) maksimalistines nuostatas, kad kAi??rybos laisvAi?? ai??i?? tai vergovAi?? pirminei idAi??jai! Mums labai svarbus kompozitoriaus Ai??arAi??no Nako A?iuolaikiA?kai suprastas kAi??rybos palikimas, nebanalAi??s A?vilgsniai A? muzikos paskirtA? ai??i?? linksminti. Tai kiek primena G.Ai??Mortier iA?A?Ai??kius saldA?ioms Zalcburgo idilijoms. BaigAi??s kadencijAi?? A?io miesto tarptautiniame festivalyje ai??zAi??ikA?nosparniuai???, aptarinAi??tu net vienuolynuose, G. Mortier buvo nusprendAi??s A?iuolaikinius festivalius rengti senojoje RAi??ro pramonAi??s zonoje. NeA?stengAi?? net jis. Rimtas poA?iAi??ris A? A?iuolaikinAi?? muzikAi?? ai??i?? didelAi?? problema visame pasaulyje ir anaiptol ne masinis reiA?kinys

Ai??tai A? mums tik virtualiai prieinamAi?? ansamblio ai??zIntercontemporainai??? koncertAi?? su stebuklingai tobula gyvo garso bei A?raA?A? kaita, prisimenu, klausytojA? tebuvo susirinkAi?? tik pusAi?? maA?os asketiA?kai atrodanA?ios, bet turinA?ios moderniausiAi?? A?rangAi?? salAi??s Liucernos kongresA? ir koncertA? rAi??muose. Toje pat salAi??je PAi??terio EAi??tvAi??so kAi??rybos prieA? kurA? laikAi?? klausAi??si taip pat negausi publika. Nors buvo skelbta, kad A?is pasaulio gamtos garsus epiA?kai apmAi??stantis opusas dar bus kartojamas nakties metu, ir tada atAi??jo ne kAi?? daugiau klausytojA?.

Naujoji ar klasikinAi?? muzika nAi??ra pramoga, o, pavyzdA?iui, Niujorke vykstantys kamerinAi??s muzikos koncertai ar net operos daugiatAi??kstantinei miniai miesto parke ai??i?? taip pat ne idealiausias svajoniA? A?sikAi??nijimas. Toks bendravimas, netekAi??s tam tikram privatumui reikalingos erdvAi??s, palieka gausybes ai??zneiA?sipildA?iusiA? emocijA?ai???, jautriausiAi?? muzikinAi?? mintA? paverA?ia minios garsiniu fonu.

Prisimenu panaA?ias pastangas Vilniaus vasaros festivaliA? metu Teatro arenoje OlimpieA?iA? gatvAi??je. SkambAi??jo didA?iulius jungtinius klasikos projektus A?gyvendinantis Pasaulio festivaliA? choras. Buvo atliekamas Verdi ai??zRequiemai???. Deja… Gal kiek ir simboliA?ka, kad populiarus nemokamas leidinys ai??zLaisvalaikisai??? (2009 m. birA?elio 18 d.) apie tai raA?Ai?? skyrelyje… ai??zPramogosai???. Matyt per dideli uA?mojai pranoko lAi??kesA?ius ir pavertAi?? ai??zRequiemai??? pramoga.

***

ErdvAi??, kurioje skamba muzika, ai??i?? ypatinga jos kvAi??pavimo sAi??lyga, neatsitiktinai erdvAi??s pasirinkimas visada toks svarbus ir festivaliuose. Vasara suteikia daugiau galimybiA?, vasarAi?? tarsi kitoks skambAi??jimas ir mAi??sA? Filharmonijoje, kai plaA?iau atveriamos durys A? pritilusA? miestAi??. Kitoks tada ryA?ys ir su universiteto kiemais, ryA?kAi??ja istoriniai Ai??v. JonA? baA?nyA?ios sluoksniai ir gotikinAi?? praeitA? primenantis milA?iniA?kas profilis, bylojantis, kad ji statyta dar iA? ai??zginties pozicijA? ir eschatologinio A?kvAi??pimoai???, o po gaisrA? ir perstatymA? aplipdyta A?vairiausiA? stiliA? statiniais.

Ai??iAi?? vasarAi?? atveA?toms ankstyvA?jA? viduramA?iA? giesmAi??ms Vilniaus senamiestyje, aiA?ku, nebuvo autentiA?kos erdvAi??s. Jau vAi??lesniA? laikA? mAi??sA? baA?nyA?iose garso plitimas apskaiA?iuotas saviems ritualams, vargonA? skambAi??jimui: sodrAi??s garsai tarsi papildo architektAi??ros formas, o visa kita iA?nyksta. Dabar baA?nyA?iose koncertuojantys atlikAi??jai visada atidA?iai tyrinAi??ja jA? erdvAi??.

Tad kokie tA? ankstyvA?jA? viduramA?iA? monodijos atgarsiai Vilniaus festivalio birA?elio 5-osios koncerte? Programa, kaip jau komentuota, neturAi??jo mums labiau A?prasto ai??zgrigaliA?kojo santAi??rumo, gilumo, vyriA?ko groA?ioai???. Ai??siklausyti privertAi?? ir pastabos apie labai ornamentuotAi?? giesmiA? melodikAi??, svarbiais laikant tik kai kuriuos dermiA?kai atraminius tonus. Ir, kaip bAi??dinga daugeliui tyrAi??jA?-atlikAi??jA?, ansamblio giedotojai ai??zritmiA?kai susmulkino visAi?? kitAi?? melodinAi?? linijAi??ai???. Ai??is interpretavimo bAi??das paskatino atsiversti Jurgio BaltruA?aiA?io knygAi?? ai??zFantastiA?kieji viduramA?iaiai??? (Vilnius, 2001), kur raA?oma apie XIII amA?iuje A?vykusA? tikrAi?? ornamento renesansAi??. AiA?ku, jis negalAi??jo apeiti ir giesmiA?, nes apie ornamentus sprendA?iama iA? kulto pastatA?. Tai savaime nusako ir dabartinA? giedojimo pobAi??dA?. Tuomet ne taip svarbu, ar pati ansamblio vadovAi?? A?ia dalyvavo, ar buvo ta pati sudAi??tis, kurios tikAi??tasi.

***

SavotiA?ka paslaptingumo aura sklando virA? Dmitrijaus Ai??ostakoviA?iaus siuitos pagal Michelangelo Buonarroti A?odA?ius. Vieniems tai spAi??stai, A? kuriuos, iA?narsA?ius po kaulelA?, dar reikia A?pAi??sti dvasingumo, kiti A?avisi ciklo vientisumu ir ryA?kAi??janA?iu Dievo valios motyvu.

Septyni Almo Ai??vilpos persikAi??nijimai birA?elio septintAi??jAi?? tarp visA? A?io ciklo tikrA? ir tariamA? neaiA?kumA? liudijo artisto kamerinio dainavimo A?taigAi??, kurios stoka kartais bAi??na ir paties ryA?kiausio baritono bruoA?as. Artisto atliktas ciklas A?tikino net nepaisant to, kad blogai girdAi??josi ypaA? svarbus argumentas ai??i?? tekstas. Lygiavertis partneris A?ia buvo fortepijonas, AudronAi?? JuozauskaitAi?? ryA?kino dramatiA?kus akcentus. Matyt, tai irgi viena iA? Ai??ostakoviA?iaus mA?sliA?, nes ties tais akcentais daA?nai pakimba klausimA?.

Ta proga prisiminiau MatthiasAi?? GoerneE?Ai??, taip pat ypatingos artistinAi??s A?ilumos bosAi??- baritonAi??, gilA? A?emutiniuose tonuose, minkA?tAi?? aukA?tuose registruose. Teko girdAi??ti jo atliekamAi?? G.Ai??Mahlerio ai??zStebuklingAi?? berniuko ragAi??ai???, ai??zKeliaujanA?io pameistrio dainasai??? Liucernos festivalyje. GrA?A?usi iA? A.Ai??Ai??vilpos reA?italio internete dar susiieA?kojau M.Ai??GoerneE?Ai??. Ai??domus sutapimas ai??i?? jis beveik tuo pat metu ai??zCarnegie Hallai??? dainuodamas Ai??ostakoviA?iaus siuitAi?? pagal Michelangelo A?odA?ius taip pat svarbA? vaidmenA?, kaip raA?oma, skyrAi?? pianistui. Ir pastebima, kad A?is atlikimas ypaA? raiA?kiai, beveik reA?itatyvu tariant tekstAi?? rusA? kalba, sudarAi?? vientisAi?? emocinA? laukAi?? iA? giliausiA? iA?gyvenimA? ai??i?? nuo meilAi??s ir dA?iaugsmo iki liAi??desio, iA?siskyrimo ir mirties.

SavotiA?ka dramatinAi?? antrosios reA?italio dalies A?tampa buvo Olando monologo laukimas. Ir jis absoliuA?iai pasiteisino. Solisto persikAi??nijimas A? Wagnerio esmes buvo tarsi paA?adas ir ateinantiems kompozitoriaus metams. Drauge su operA? ir net baleto spektakliais vAi??l turAi??sime progos patekti A? Tristano akordo magijAi??, galbAi??t (anot U.Ai??Treichelio) A?sivaizduodami jA? kaip taurA? raudonAi?? vynAi??, kuris A?vairiuose muzikos kAi??riniuose brandinamas lyg Ai??A?uolo statinAi??se. Tristano akordas, sako to paties pavadinimo knygos autorius, brandinamas jau Guillaume de Machaut bei Gesualdo da Venosos kAi??ryboje, o Guillaume atveju brandinimo laikas siekia daugiau nei pusAi?? tAi??kstantmeA?io. Tiek nAi?? vienas vynas neiA?laikytA? nepavirtAi??s actu. Tristano akordas, regis, iA?silaikAi??…