Vilniaus getas ai??i?? kai A?monAi??s bandAi?? A?sivaizduoti gyvenimAi??

A?URNALAS: KelionAi?? su Bernardinai.lt
TEMA: Antrasis pasaulinis karas
AUTORIUS:Ai??Zigmas Vitkus

DATA: 2013-08

Vilniaus getasAi??ai??i?? kai A?monAi??s bandAi?? A?sivaizduoti gyvenimAi??

Zigmas Vitkus

Kai 1941 metA? birA?elio 24-Ai??jAi??, treA?iAi?? naciA? Vokietijos ir SovietA? SAi??jungos karo dienAi??, A? VilniA? A?A?engAi?? Vermachtas, A?iaAi??ai??i?? svarbiame RytA? Europos A?ydA? kultAi??ros centre, svetur vadinto ai??zAi??iaurAi??s Jeruzaleai???,Ai??ai??i?? gyveno apie 60 tAi??kstanA?iA? A?ydA?, treA?dalis visA? miesto gyventojA?. Penkis A?imtus metA? skaiA?iuojanA?iai bendruomenei, A?sikAi??rusiai A?ia, kaip manoma, XV amA?iuje, iA?kilo mirtinas pavojus. VanzAi??s konferencija, kurioje naciA? virA?Ai??nAi??lAi?? nusprendAi??, kaip turAi??tA? bAi??ti iA?A?udyti Europos A?ydai, dar nebuvo A?vykusi, taA?iau jA? politikos vektorius buvo aiA?kusAi??ai??i?? neturAi??jo likti gyvas nAi?? vienas A?ydas: nei vaikas, nei moteris, nei vyras. Tik A?monAi??s tada to neA?inojo. O jei bAi??tA? A?inojAi??, nebAi??tA? patikAi??jAi??. ManAi??, kad blogiA? blogiausia, kas gali nutikti, tai vyrus paversti vergais, o suvarymas A? getAi??, praktika, prasidAi??jusi 1940 metais okupuotoje Lenkijoje, be abejonAi??s, neteisingas, A?eminantis, bet ne fataliA?kas veiksmas. Prie tragiA?kos Vilniaus geto istorijos A?A? kartAi?? mums padAi??s prisiliesti istorikas Ilja Lempertas.

1939 metA? rugsAi??jo 1 dienAi?? naciA? Vokietijai uA?puolus LenkijAi?? prasidAi??jo Antrasis pasaulinis karas. RugsAi??jo 17 dienAi?? prie Vokietijos agresijos prisijungAi?? ir SovietA? SAi??junga, A?siverA?dama A? LenkijAi?? iA? rytA?. Lietuvos istorinAi?? sostinAi?? VilniA?, tuomet priklausiusA? Lenkijai, Raudonoji armija uA?Ai??mAi?? rugsAi??jo 19 dienAi??. Netrukus paaiA?kAi??ja, kad Vilnius pagal Lietuvos ir SovietA? SAi??jungos savitarpio pagalbos sutartA? grA?A?ta Nepriklausomai Lietuvai, ir spalio 29 dienAi?? A? miestAi?? A?A?engia Lietuvos kariuomenAi??. Iki spalio pabaigos iA? sovietams pagal slaptAi?? Molotovo-Ribbentropo susitarimAi?? atitekusios Lenkijos teritorijos dalies A? VilniA? plAi??sta tAi??kstanA?iai A?ydA?, kur jie gali jaustis saugesni. Lietuvos valdA?ia tautiniA? maA?umA? atA?vilgiu laikosi iA? esmAi??s tolerantiA?kos pozicijos, netgi padeda A?sikurti. TaA?iau sAi??lyginAi?? ramybAi?? trunka neilgai, po aA?tuoniA? mAi??nesiA?, 1940-A?jA? birA?elio 15 dienAi??, LietuvAi?? okupuoja SovietA? SAi??junga, kurios valdA?ia netrukus imasi represijA?, siekdama A?tvirtinti A?ia komunistinA? reA?imAi??. NukenA?ia visiAi??ai??i?? ir lietuviai, ir A?ydai. A?odis Iljai Lempertui:

ai??zA?ydai sovietA? bijojo turbAi??t labiau nei vokieA?iA?. Mat buvo gyva Pirmojo pasaulinio karo atmintis, kai pastarieji okupuotose teritorijose elgAi??si gana kultAi??ringai. InteligentiA?ki vokieA?iaiAi??ai??i?? prieA? antisemitiA?kai nusiteikusA? carAi??, toks vaizdinys buvo iA?likAi??s dalies A?ydA? galvose. Greitai paaiA?kAi??jo, kad sovietA? bijota pagrA?staiAi??ai??i?? per pirmAi??jAi?? okupacijAi?? A?ydai stipriai nukentAi??jo, kartais netgi labiau nei lietuviai. Mat sovietai uA?darAi?? visas hebrajiA?kas mokyklas, uA?draudAi?? hebrajA? kalbAi??, be to, dauguma pramonininkA?, prekybininkA?, A? kuriuos sovietA? valdA?ia kreipAi?? didelA? dAi??mesA?, buvo bAi??tent A?ydai. Daug jA?Ai??ai??i?? ir tarp BirA?elio tremtiniA?. Tiesa, dalis A?ydA? (ypaA? jaunimo) patikAi??jo Stalino propaganda apie lygybAi?? ir brolybAi?? bei A?sitraukAi?? (jA? nelaimei) A? ai??znaujojo gyvenimoai??? kAi??rimAi??, taip nuteikdami prieA? save dalA? lietuviA?, jautriai iA?gyvenusiA? valstybingumo netektA?.ai???

TaA?iau 1941-A?jA? vokieA?iai buvo visiA?kai kitokie. NeregAi??to masto naciA? propaganda per deA?imt metA? padarAi?? savo darbAi??, ir daugelio vokieA?iA? akyse A?ydai tapo tikrA? bei tariamA? Vokietijos ir Europos nelaimiA? kaltininkais. ai??zA?ydai yra mAi??sA? nelaimAi??ai???,Ai??ai??i?? kartojo naciai istoriko ir politiko Heinricho von Treitschke mintA?, tiesa, ai??zpamirA?damiai??? pridAi??ti A?odA?: ai??zsakomaai???. Istorikai ginA?ijasi, kada naciA? virA?Ai??nAi??lAi?? su Adolfu Hitleriu prieA?akyje nutarAi?? iA?A?udyti Europos A?ydus, taA?iau veik neabejojama, kad Holokaustas sietinas su Vokietijos ir SovietA? SAi??jungos karo pradA?ia, kai Vokietijos karinAi??ms pajAi??goms bei jas sekusiems specialiems Reicho prieA?A? naikintojA? daliniams, vadinamosioms Einsatzgruppen, prieA?o teritorijoje buvo leista daryti viskas:

ai??zMasines A?udynes Einsatzgruppen pradAi??jo jau pirmosiomis karo dienomis. Ai??sakymas dar negautas, jis ateis vAi??liau, taA?iau A?iA? grupiA? vadai tarsi nujauA?ia, ko Berlynas pageidautA?. BirA?elio 22ai??i??25 dienomis Vokietijos ir Lietuvos pasienyje darbuojasi TilA?Ai??s gestapo ypatingasis bAi??rys. BirA?elio 25 dienAi?? Kaune A?vyksta naciA? iA?provokuoti ir suorganizuoti pogromai, kuriuose dalyvauja lietuviai. O masinAi??s A?ydA? (iA? pradA?iA? tik vyrA?) A?udynAi??s Vilniuje prasideda liepos pradA?ioje. Vyrai gaudomi tiesiog gatvAi??se ir veA?ami A?audyti. MaA?daug tuo metu A?ydams A?sakoma prisisiAi??ti geltonAi?? Dovydo A?vaigA?dAi??. Vasaros pabaigoje vokieA?iai vietos savivaldai A?sako Kaune, Vilniuje ir Ai??iauliuose A?steigti getus.ai???

Nors A?ydA? ai??zgetoai??? sAi??voka atsiranda viduramA?iais (manoma, kad pirmasis getas A?steigtas Venecijoje), naciA? iA?radimas yra kai kas naujo. Skirtingai nuo viduramA?iA? A?ydA? rajonA?, per AntrAi??jA? pasaulinA? karAi?? A? getus uA?daromi visi A?ydai, getas aptveriamas, o prie vartA? pastatoma sargyba. Kai Vokietija uA?puolAi?? SovietA? SAi??jungAi??, buvusios Lenkijos vakarinAi??je dalyjeAi??ai??i?? tuomet ji vadinta Generaline gubernatAi??raAi??ai??i?? jau veikAi?? trys dideli getai: VarA?uvos, LodzAi??s ir Bialystoko. Oficialiai iA? getA? iA?eiti draudA?iama. IA?Ai??jAi??s ir sulaikytas be atitinkamo dokumento geto gyventojas daA?nai perduodamas ypatingajam bAi??riui ir suA?audomas. TaA?iau, anot I. Lemperto, getas nebuvo nei koncentracijos stovykla, nei kalAi??jimas:

ai??zGete A?ydai turAi??jo savivaldAi??, gyveno A?ia A?eimomis, kad ir siaubingomis sAi??lygomis, viename kambaryje po keliolika A?moniA?. KodAi??l Vilniaus getui steigti buvo pasirinktas rajonas miesto A?irdyjeAi??ai??i?? Senamiestyje, iA?ties sunku pasakyti. IA? praktinAi??s pusAi??sAi??ai??i?? tai keistas sprendimas. Taip, tai buvo tankiai A?ydA? gyvenamas rajonas (turiu galvoje MaA?Ai??jA? getAi??, StikliA?, A?ydA?, Gaono gatves), o po suA?audymA? jameAi??ai??i?? tuA?A?ia. Vis dAi??ltoAi??ai??i?? tai miesto centras, apsauga sunkesnAi??. A?mones vedant A? LukiA?kesAi??ai??i?? paprastai tai buvo pirmoji jA? stotelAi?? prieA? PaneriusAi??ai??i?? reikia varyti per visAi?? miestAi??. Kad ir kaip buvo, jie pasirinko SenamiestA?.ai???

ai??zPo suA?audymA? jame tuA?A?iaai???Ai??ai??i?? kAi?? norite tuo pasakyti?ai???Ai??ai??i?? klausiu istoriko. Ai??prasta manyti, kad A?monAi??s buvo A?keldinti A? jau uA?imtus butus, priversdami A?eimininkus ai??zpasispaustiai???. Vadinasi, A?iuo atveju bAi??ta kitaip? Apskritai, kaip vyko perkAi??limas? PanaA?u, Vilniuje jis skyrAi??si nuo vykusio Kaune ir Ai??iauliuose:

ai??zKaune persikelti A? VilijampolAi?? (liaudiA?kaiAi??ai??i?? SlabodkAi??) A?ydai turAi??jo 5 savaites, Ai??iauliuoseAi??ai??i?? dvi, tris savaites, tuo tarpu VilniujeAi??ai??i?? pusAi?? valandos.ai??? RugsAi??jo 6 dienAi?? Vilniuje A?vykdoma didA?iulAi?? policinAi?? operacija. Ai?? visus butus, kuriuose gyvena A?ydai, ateina policija, iA?veja A?mones laukan ir nuvaro A? getAi??. IA? kitA? getA? VilniA? iA?skiria tai, kad savaitAi?? iki suvarymo A? getAi??, rugpjAi??A?io 31ai??i??rugsAi??jo 2 dienomis, mieste A?vykdoma vadinamoji ai??zDidA?ioji provokacijaai???. Pasinaudodami tuo, jog kaA?kas DidA?iojoje gatvAi??je A?ovAi?? A? prie kino teatro stoviniuojantA? vokieA?iA? karA?, didA?iumAi?? rajono, kuriame buvo numatyta A?steigti getAi??, gyventojA? naciai iA?varAi?? A? Panerius. Apie 3 700 A?moniA?, iA? jA? 817 vaikA? (pirmAi?? kartAi?? vaikai!), 2019 moterA?. VyrA? A?A? kartAi?? buvo 864, kadangi apie 5 000 jA? dar anksA?iau suA?audAi?? ypatingasis bAi??rys. Naujuosius gyventojus namai pasitiko veik tuA?ti, uA?antspauduotomis durimis.ai???

Ar A?ydai nujauA?ia, kas vyksta Paneriuose? Anot istoriko, nujausti gal ir nujauA?ia, taA?iau negali tuo patikAi??ti. Pirmojo geto valdybaAi??ai??i?? judenratas, A?steigta liepos pradA?ioje ir kartkartAi??mis privalanti iA?duoti naciams tam tikrAi?? A?moniA? skaiA?iA?, kaip sakoma, ai??zdarbamsai???, taip pat tuo netiki. Manoma, kad vyrai dirba, galbAi??t ne Lietuvoje, o PaneriaiAi??ai??i?? tai treA?iasis getas ir pan. IA? tikrA?jA? viskas kitaip. RugsAi??jo 15 dienAi??, nepraAi??jus nAi?? deA?imA?iai dienA? nuo geto A?steigimo, prasideda MaA?ojo geto gyventojA? A?udymo ai??zakcijosai???, o pats getas visiA?kai likviduojamas spalio 21 dienAi??. Po to ai??zakcijosai??? vyksta tik didA?iajame gete. GruodA?io mAi??nesA? oficialiai jame liko apie 12 tAi??kst. A?moniA?. Kiek iA? tikrA?jA?, neA?inia, istoriko manymu, 16ai??i??20 tAi??kst.:

ai??zPo suA?audymA? A? A?ydA? ligoninAi?? ateina suA?eistA?, iA?sigelbAi??jusiA? A?moniA?, taA?iau jais nelabai tikima. NeA?manoma buvo tuo patikAi??ti. TaA?iau buvo vienas A?mogus, kuris patikAi??jo. Tai 25 metA? jaunuolis, poetas sionistas Aba Kovneris, kuris kartu su 16 kitA? A?ydA? vyrA? slAi??pAi??si dominikoniA? vienuolyne prie Vilniaus, padedamas vienuolyno vyresniosios Anos Borkovskos. 1941-A?jA? NaujA?jA? metA? naktA? Aba Kovneris ateina A? getAi?? ir sionistA? susirinkime perskaito savo garsA?jA? atsiA?aukimAi??. AtsiA?aukime jis sako, kad Hitleris yra nusprendAi??s nuA?udyti visus Europos A?ydus, jog A?vykiai Vilniuje yra tik pradA?ia, PaneriaiAi??ai??i?? ne treA?iasis getas, o A?udyniA? vieta. AtsiA?aukimas baigiamas A?odA?iais, kad negalima eiti A? mirtA? kaip avims ir reikia prieA?intis. Tai buvo pirmieji A?odA?iai, kai A?ydai kviesti pasiprieA?inti visoje Europoje (VarA?uva netikAi??jo, jojeAi??ai??i?? 400 tAi??kst. gyventojA?, tai atskiras pasaulis. BialystokasAi??ai??i?? taip pat). Kovnerio A?odA?iai buvo didA?iai provokuojantys. Jei jis neteisus, vokieA?iai gali A?siA?eisti ir iA? tikrA?jA? imtis veiksmA?, jei neklystaAi??ai??i?? tuomet padAi??tis iA?ties siaubinga. TaA?iau getas Aba Kovnerio A?odA?ius priAi??mAi?? rimtai, netrukus A?ia sukuriama geto pogrindA?io organizacija (Fareynikte Partizaner Organizatsye (FPO), JungtinAi?? partizanA? organizacija), A? kuriAi?? A?eina skirtingA? politiniA? sroviA? A?ydaiai???.

GrA?A?kime A? rugsAi??jo 6 dienAi??, kai deA?imtys tAi??kstanA?iA? A?moniA? suvaryti A? ankA?tAi??, tokiai masei A?moniA? veik neA?manomAi?? gyventi plotAi??, laukia. Ko jie laukia? KAi?? veikia? Kaip visa tai galAi??jo atrodyti? I. Lempertas:

ai??zAi??sivaizduokite, butai uA?antspauduoti, gatvAi??seAi??ai??i?? miniA? minios, trys deA?imtys tAi??kstanA?iA? A?moniA? septyniose gatvAi??se ir aplinkiniA? namA? kiemuose. Kiek tiksliai, neA?inoma, nes vokieA?iai A?ydA? neskaiA?iavo, jiems tai nebuvo A?domu. DrAi??sesnieji ima lauA?tis ir uA?imti vietas tuA?A?iuose butuose, tie, kurie nedrA?sta, lieka lauke, jiems teks pasitenkinti tuo, kas liks. Beveik iA?kart susikuria A?ydA? policija, kuriAi?? steigia ryA?tingi A?monAi??s, suprantantys, kad A?itAi?? miniAi?? reikia suvaldyti. Vienas jA?Ai??ai??i?? buvAi??s Lietuvos kariuomenAi??s karininkas JokAi??bas Gensas.ai???

Apie JokAi??bAi?? GensAi?? dar kalbAi??sime, taiAi??ai??i?? iA?skirtinAi?? asmenybAi?? gete, taA?iau dabar klausiu istoriko, kiek vilnieA?iA? tiksliai nuvaryta A? getAi??, ar bAi??ta galimybAi??s iA?vengti patekimo A? A?A? ai??zmiestAi?? miesteai???? I. Lemperto teigimu, nuo pat pradA?iA? buvo galimybAi?? slapstytis, bet reikAi??jo A?inoti, kas vyksta. Lengva mums, A?iandienos A?monAi??ms, kai turime prieA? akis graA?iai knygose sudAi??liotAi?? paveikslAi??:

ai??zJau minAi??jome, karo pradA?ioje Vilniuje gyveno apie 60 tAi??kst. A?ydA?. Keli tAi??kstanA?iai laimingai ar nelaimingai pasitraukAi?? su RaudonAi??ja armija. 8ai??i??10 tAi??kst. naciai nuA?udAi?? liepos mAi??nesA?. Taigi A? abu getus pateko apie 40 tAi??kst. A?moniA?. 11 tAi??kst.Ai??ai??i?? A? MaA?Ai??jA?, 30 tAi??kst.Ai??ai??i?? A? DidA?jA?. Tai apytikriai, tikslaus skaiA?iaus neA?inome. GelbAi??tis pradA?ioje buvo galima, sumaiA?ties laikotarpis tam parankus, taA?iau, prieA? priimant sprendimAi?? slAi??ptis, reikAi??jo susigaudyti, kas vyksta. TurAi??kime omenyje, to meto A?monAi??s apie HolokaustAi?? neA?ino, apie jA? A?inome mes, turAi??dami prieA? akis visAi?? Antrojo pasaulinio karo A?vykiA? paveikslAi??. Jie mato, kad elgiamasi blogai, bet neA?ino, kad Holokaustas jau prasidAi??jAi??s. Be to, 1941-A?jA? rudenA? naciai A?veda mirties bausmAi?? uA? A?ydA? slAi??pimAi??. Kuo toliau, tuo buvo baisiau. Pasakojama, kad tAi?? rudenA? Katedros aikA?tAi??je pakorAi?? A?mogA?, padAi??jusA? A?ydams. Ir lentelAi?? uA?kabino, kad taip bus visiemsai??i??ai???

Vienoje savo knygA? ai??zIsos slAi??nisai??? A?eslovas MiloA?as apraA?o tAi?? neA?tikAi??tinAi?? patirtA?, tekusiAi?? daugeliui Europos tautA?, iA?gyvenusiA? naciA? ir sovietA? okupacijAi??. Negali patikAi??ti, raA?o jis, kad A? gatvAi??, kuria taikiai vaikA?A?iojai, kurioje sviediniu A?aidAi?? tavo vaikai, vienAi?? dienAi?? atjos svetimas raitelis, laikydamas rankoje lasAi?? ir ims vilkti A?mones A? skerdyklAi??. TaA?iau Vilniuje tai buvo tiesa. NaciA? ir jA? talkininkA? elgesys su A?ydais kitus miesto gyventojus neabejotinai sukrAi??tAi??, okupantai elgAi??si be precedento brutaliai, taA?iau A?ydA? tragedija, pasak I. Lemperto, netapo jiems centrine. To meto lenkA? dienoraA?A?iuose (jA? iA?liko tik keli), A?ydA? nelaimAi?? minima probAi??gA?mais. Istorikas teigia nemAi??gstAi??s generalizacijA?, bet skaitant A?altinius susidaro bAi??tent toks A?spAi??dis:

ai??zA?inoma, yra Kazimieras SakoviA?ius (netoli egzekucijos vietos Paneriuose gyvenAi??s ir A?vykius dienoraA?tyje fiksavAi??s lenkas), yra kitA? A?ventA? A?moniA?, bet tai vienetai. Mano akimis, bendro Vilniaus gyventojA? nusistatymo bAi??ta tokio: A?ydA? likimas mAi??sA? nelieA?ia, mes turime savA? bAi??dA?. Gyvenimas sunkus, esame okupuoti ir patys vos iA?siverA?iame. O vokieA?iai ir mAi??sA? (lenkA?) nelaiko A?monAi??mis. Tokiais sudAi??tingais laikotarpiais dauguma galvoja tik apie save ar savo A?eimAi??, ir tai suprantama. A?inoma, negerai, kai terorizuojami A?monAi??s, negerai, kad jie iA?metami iA? savo namA? ir sukiA?ami uA? saugomA? sienA?, taA?iau kaA?in kaip susitaikai, nes ir pats turi rimtA? rAi??pesA?iA?.ai???

Geto A?ydA? policijAi?? Ai??mAi??si organizuoti jau minAi??tas JokAi??bas Gensas. Jis ir judenrato, A?ydA? savivaldos, galva. Judenratus A?sako steigti vokieA?iai, kad palengvintA? geto administravimAi??. Viena iA? pagrindiniA? A?ios institucijos funkcijA?Ai??ai??i?? bendruomenAi??s gyvenimo organizavimas. Kai kurie A?monAi??s, neiA?manantys istorijos, kaltina judenratus bendradarbiavimu (kolaboravimu) su vokieA?iais, nors istoriA?kai paA?ios bendruomenAi??s regAi??jo A?iAi?? institucijAi?? kaip savo tAi??sinA?:

ai??zJudenratasAi??ai??i?? iA? tiesA? prieA?taringai vertinamas. TaA?iau taip vertina A?monAi??s, neA?inantys istorijos. PasidomAi??jAi?? giliau, pamatysime, kad juoda-balta istorija A?ia netinka. Taip, judenratus A?sako organizuoti naciai, bet jA? sudAi??tA? siAi??lo patys A?ydai, ir A? juos paprastai patenka autoritetingiausi bendruomenAi??s A?monAi??s. DaA?nai net nenorAi??dami ten pakliAi??ti. Judenratas turi darbo skyriA?, apgyvendinimo skyriA?, sveikatos skyriA?, maisto skyriA?, o Vilniuje dar irAi??ai??i?? A?vietimo skyriA?. Okupacijos metu Vilniuje veikia miesto arbeitsamtas ir geto arbeitsamtas (darbo valdybos), kurios savo veiklAi?? derina tarpusavyje. VokieA?iai A? tai nesikiA?a. O kolaborantA? (turiu galvoje iA?davikus) klausimas yra keblusai??i?? VisA? pirma reikAi??tA? pasakyti, kad mes nesame A?venti, kiekviena tauta tokiA? A?moniA? turi. A?ydA? bendruomenAi??je taip pat buvo keletas gestapo agentA?, visiA?kA? niekA?A?, taA?iau dauguma vadinamA?jA? kolaborantA?Ai??ai??i?? A?monAi??s, norintys iA?gyventi. Kiti, tokie kaip JokAi??bas Gensas ar Chaimas Rumkovskis LodzAi??je, manosi suprantAi??, kaip reikia kalbAi??ti ir dirbti su vokieA?iais.ai???

MinAi??jome, kad pirmosiomis dienomis, kai A?mones imta varyti A? getAi??, dar buvo galima palyginti nesunkiai pasislAi??pti. O vAi??liau? A?inome, kad iA?eiti iA? geto oficialiai buvo draudA?iama. TaA?iau kaip iA? tikrA?jA?? Ar galAi??davo A? getAi?? patekti svetimA? A?moniA?? Pasak istoriko, getas nebuvo toks uA?daras, kaip A?prasta manyti. Pagrindinis veiksnys, laikAi??s A?mones viduje, buvo baimAi??. Ir neA?inojimas kur eiti:

ai??zVilniaus getas yra Senamiestyje. ViduramA?iais statytA? pastatA? rAi??siai susisieja, kaip ir palAi??pAi??s. GalimybiA? iA?eiti tikrai yra. TaA?iauai??i?? NAi??ra kur eiti. Jau kalbAi??jome, jei tave pagauna mieste su A?vaigA?de be leidimo vaikA?A?iojantA? uA? geto ribA? (tokius daug kas turAi??jo), baudA?ia. Jei be A?vaigA?dAi??s ir be leidimoAi??ai??i?? baudA?ia dar grieA?A?iau. O A?iaip getas nelabai saugomas. PagrindinAi?? jAi??ga, laikanti A?mones viduje,Ai??ai??i?? baimAi??. Kad iA?eitum iA? geto, reikAi??jo nevilties arba drAi??sos. Daugiausia tuo uA?siAi??mAi?? paaugliai. Jiems lengviau prasmukti, jie jauni ir nelabai supranta pasekmiA?, policija A? juos irgi ne taip kreipia dAi??mesA?. DaA?nai paaugliai buvo vieninteliai A?eimA? maitintojai.ai???

Po ai??zakcijA?ai???, stojus ramesniam laikotarpiui (istorijoje jis A?inomas kaip ai??znormalusis periodasai???), maisto trAi??kumas lieka bene pagrindine gete gyvenanA?iA?jA? problema. Judenratas steigia valgyklas, kuriose gali pavalgyti tie, kurie negali patys pasirAi??pinti maisto, A?vairiais bAi??dais stengiasi jo gauti daugiau, taA?iau getas vis tiek badauja. I. Lempertas pastebi, jog vargingiausi buvo tie, kurie negalAi??jo iA?eiti uA? geto ribA?. Tad kaip A?monAi??s iA?gyvendavo? ai??zAi??mugeliavoai??? (ai??zA?mugeliavimasai???Ai??ai??i?? nelegali prekyba), sako istorikas:

ai??zAi??mugeliavo visi. Pradedant judenratu, baigiant tais, kurie iA?eidavo uA? geto ribA?. Visi turAi??jo pasisiuvAi?? didA?iules specialias kiA?enes vidinAi??je drabuA?iA? pusAi??je. Ai??mugeliavimas buvo veik vienintelAi?? geresnio gyvenimo galimybAi??. Kaip A?inome, maistas karo metu buvo pagal korteles. DirbiAi??ai??i?? kortelAi??je nurodytas racionas didesnis, nedirbiAi??ai??i?? maA?esnis. Geto gyventojams racionasAi??ai??i?? absoliuA?iai minimalus. Vienu metu A?mogui per dienAi?? buvo skiriama 100 g duonos. NeA?inome, kiek laiko taip maitintasi, nes duomenA? neiA?liko, bet toks laikotarpis buvo. Minimaliausias davinys vokieA?iA? apsuptame Leningrade buvo 125 g. Judenratas bando tartis su valstieA?iais, atveA?anA?iais A? getAi?? oficialA? davinA?, ir taip laviruoja pusantrA? metA?.ai???

Taigi A? getAi?? gali patekti valstieA?iai, atveA?antys maistAi??, bei vokieA?iA? ekskursantai, kartkartAi??mis aplankantys getAi??, norAi??dami pigiai A?sigyti vienAi?? ar kitAi?? jiems patikusA? daiktAi?? (gete dirba geriausi miesto amatininkai). TikAi??tina, jog kai kurie atvyksta vien pasiA?iAi??rAi??ti greit iA?nyksianA?ios ai??zrasAi??sai???. Tuo tarpu A?ydai dirba. DaA?nai tuos darbus, kuriuos dirbo iki karo. Be jA? sustotA? miesto gyvenimas, kai kuriose srityse Vilniuje dirba vien jie:

ai??zAi??tai kaminkrAi??A?iai, Vilniuje jA? vienu metu buvo 28Ai??ai??i?? ir visi A?ydai. Geto laikotarpiu tai bAi??ta prestiA?inAi??s profesijos. Savo kibirAi??lyje kaminkrAi??A?iai galAi??jo perneA?ti bet kAi??. Statistinio geto gyventojo nuo 14 metA? diena buvo tokia: anksti ryte jis (be apsaugos) varomas A? darbus, vakare grA?A?ta. Eina pavieniui arba su darbo brigada. Jei su brigadaAi??ai??i?? darbo paA?ymAi??jimus ir leidimus iA?eiti A? miestAi?? su savimi neA?asi darbo vadovas. VAi??lai vakare visi grA?A?ta A? getAi??. Darbo metu galima A?A? bei tAi?? nuveikti dAi??l savAi??s ir savo A?eimos gyvybAi??s. PavyzdA?iui, iA?keisti paltAi?? ar laikrodA? A? bulves. Tiesa, grA?A?usiuosius gana daA?nai tikrina prie A?Ai??jimo. Paprastai tai daro geto vartA? policija, vietos gyventojA? labiausiai nekenA?iama. AptikAi?? kAi?? nors draudA?iamo, A?mogA? tokie sumuA?davo ir A?mesdavo A? geto kalAi??jimAi??. TokA? getas turAi??jo, kaip ir teismAi??. UA? A?mugeliavimAi??, ne tik uA? kontrabandAi?? ir kitus kriminalinius nusikaltimus, A?monAi??s paprastai gaudavo nuo 12 val. iki mAi??nesio areA?to. Blogiau, jei prie vartA? stovAi??davo vokietis, tai galAi??davo baigtis mirtimi. Taip A?uvo A?inoma dainininkAi?? Liuba Levicka, kai bandAi?? A?neA?ti pusAi?? kilogramo pupeliA? ir A?iek tiek sviesto. JAi?? areA?tavo ir suA?audAi??, nepaisant didA?iuliA? judenrato pastangA? jAi?? iA?pirkti.ai???

O ai??znormaliu laikotarpiuai??? getas gyvena. Manoma, kad vokieA?ius gali suminkA?tinti geras darbas, esAi?? gerai dirbanA?iA?jA? neA?audys. Laikas parodys, kad jie buvo neteisAi??s, nors pusantrA? ramesniA? metA?Ai??ai??i?? ilgas laiko tarpas susidaryti tokiai iliuzijai. ai??zNormaliu laikotarpiuai??? judenratas ir miesto savivaldybAi?? rAi??pinasi paA?iais A?vairiausiais dalykais: geto kanalizacija ir vandentiekiu, elektra, kurA? laikAi?? netgi telefonais.

ai??zGete veikAi?? visos A?prastos miestui komunikacijos. Kanalizacija rAi??pinasi vienas geto pogrindA?io vadovA?. Kanalizacija naudojama susisiekimui su miestu ir slapstymuisi. Ja taip pat slapta atgabenami ginklai. Tam tikrAi?? laikAi?? veikia paA?tas, veikia net laikraA?A?iA? kioskas, kur pardavinAi??jama, matyt, ai??zGoniec Codziennyai???. Elektra yra, tiesaAi??ai??i?? ne visada. Kaip ir visame mieste. Nuo 1942 metA? sausio iki 1943-iA?jA? rudens gete vyksta baisus ir kartu ai??znormalusai??? gyvenimas. Per PesachAi?? kepami macai, dirba jeA?ivos, sinagogos, veikia koA?erinio maisto valgykla. Veikia mokyklos, net vykstant akcijoms mokytojai vaikA?to po A?eimas ir kvieA?ia vaikus A? mokyklAi??. ai??zNormaliu perioduai??? lankyti pradinAi?? mokyklAi?? gete tampa privaloma. Tai nuostabus dalykas, iA?skiriantis Vilniaus getAi?? iA? visA? kitA?. Gete veikAi?? trys pradinAi??s mokyklos. VeikAi?? atskiras medicinos punktas, jis priA?iAi??rAi??jo A?vairaus amA?iaus vaikus, nuo maA?iausio iki didA?iausio, A?monAi??s myli vienas kitAi??, tuokiasi, palieka tAi??vA? namus. Jie bando A?sivaizduoti gyvenimAi??.ai???

BemaA? nuo pirmos dienos gete ima veikti judenrato sutikimu atidaryta biblioteka. Rengiami koncertai, 1942 metA? sausio 18 dienAi?? A?vyksta pirmasis teatro vaidinimas. TragiA?kame kontekste A?is gyvybingas geto kultAi??rinis gyvenimas atrodo beveik neA?tikAi??tinas:

ai??zGete susikAi??rAi?? raA?ytojA? ir A?urnalistA? sAi??junga, kuriai priklausAi?? tokie raA?ytojai kaip Abraomas Suckeveris, Ai??merkAi?? KaA?erginskis ir kt. A?monAi??s jA? rengiamus vakarus sutiko su dideliu entuziazmu. Tiesa, Bundas (Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos A?ydA? darbininkA? sAi??junga) prieA?inosi teatro veiklai. PrieA? pirmAi??jA? spektaklA? jie pareiA?kAi??, kad ai??zkapinAi??se linksmintis nederaai???. TaA?iau dauguma jiems nebuvo linkusi pritarti. KAi?? vaidina geto aktoriai? DaugiausiaAi??ai??i?? humoristinius spektaklius. Bent jau pagrindiniame teatre jidiA? kalba. HebrajA? teatre daugiau klasikos. A?monAi??s moka paskutinius pinigus, nes nori bent trumpam pabAi??gti nuo tamsios realybAi??s A? kitAi?? pasaulA?. Jie ryte ryja knygas, kurias skaito judenrato atidarytoje ir iA?laikomoje bibliotekoje. A?monAi??s skaito A?iulA? VernAi?? ir TomAi?? Main RidAi??. Po kiekvienos ai??zakcijosai??? atsiranda ir daugiau skaitytojA?.

Vilniuje buvo daug per A?imtmeA?ius sukauptA? A?ydA? kultAi??ros vertybiA?. Koks jA? likimas? Ar nebando A?ydai tA? vertybiA? iA?saugoti, atiduodami patikimiems A?monAi??ms, gyvenantiems uA? geto ribA?. Anot I. Lemperto, prieA?ingai, jas stengiamasi suneA?ti A? getAi??:

ai??zHermanas Krukas, bibliotekininkas, geto metraA?tininkas, su vokieA?iA? leidimu vaikA?to po miestAi?? ir viskAi??, kas A?manoma, gabena A? bibliotekAi?? bei greta jos veikiantA? nedidelA? muziejA?. KultAi??rinAi??mis vertybAi??mis naciA? Vokietijoje ir jos okupuotuose kraA?tuose ai??zrAi??pinosiai??? vienas iA? naciA? ideologA? Alfredas Rosenbergas. Vilniuje taip pat veikAi?? Rosenbergo A?tabo agentai, rinkAi?? A?ydiA?kAi?? paveldAi?? A? organizuojamAi?? A?ydA? muziejA? (be A?ydA?). Joje dirba ir vadinamoji ai??zpopieriaus brigada ai???, sudaryta iA? geto A?ydA?. Ai??ios brigados nariai kartkartAi??mis diskutuoja: ar iA?slapstyti dalA? vertybiA? mieste, ar kuo daugiau palikti vokieA?iams, tegu veA?asi A? VokietijAi??. Dalis mAi??stAi?? taip: leiskime jiems surinkti kuo daugiau tA? turtA?, o kai vokieA?iai bus nugalAi??ti (tuo neabejota), visas jas rasime vienoje vietoje ir parsigabensime. Tai buvo gana A?A?valguai??i?? 420 didA?iuliA? dAi??A?iA? medA?iagos su A?ydiA?kuoju paveldu amerikieA?iai atrado Frankfurte ir atidavAi?? YIVO institutui Niujorke, tuo tarpu didelAi?? dalis to, kas liko Vilniuje, likviduojant jau po karo A?steigtAi?? A?ydA? muziejA?, praA?uvo.ai???

I. Lemperto akimis, pasakojimui apie getAi?? kaA?ko trAi??ktA?, jei nepaminAi??tume ir nestabteltume prie JokAi??bo Genso. Jis neabejotinai A?takingiausias A?mogus gete, A?iAi?? A?takAi?? iA?sikovojAi??s savo charakteriu ir ryA?iais, kuriA? turAi??jAi??s ir tarp Vilniaus civilinAi??s administracijos, kurioje dirbo daugiausia lietuviai, ir tarp paA?iA? vokieA?iA?:

ai??zJokAi??bas GensasAi??ai??i?? iA?skirtinAi?? figAi??ra. VisA? pirmaAi??ai??i?? tai vienas jauniausiA? Lietuvos NepriklausomybAi??s kovA? karininkA?, pradAi??jAi??s tarnybAi?? bAi??damas 16 metA?. Jam nebAi??tina eiti A? getAi??, nes bemaA? visi Vilniaus valdA?ios atstovaiAi??ai??i?? jo kovos draugai. Jo A?monaAi??ai??i?? lietuvAi??. NebAi??tA? jokiA? problemA? A?sigyti nelegalius dokumentus. TaA?iau jis ateina A? getAi??, ima kurti A?ia policijAi?? ir tampa geto vadovu. Jis, kaip ir kiekvienas karininkas, nuo jaunystAi??s A?pratAi??s siA?sti A?mones A? mirtA?, kad iA?gelbAi??tA? kitus. PanaA?u, jog Gensas veda asmeninA? karAi?? prieA? vokieA?ius. DidA?iulAi??mis pastangomis, aukodamas A?mones, atiduodamas vokieA?iams silpniausius, jis stengiasi, kad bent kiek A?ydA? iA?gyventA?. Pirmiausia jis bando iA?saugoti jaunus. J. Gensas palaiko ryA?ius su pogrindA?iu, taA?iau prieA?tarauja jaunimo pasitraukimui iA? geto. Jo manymu, tokiu atveju vokieA?iai getAi?? iA?kart sunaikintA?, nes jis taptA? ekonomiA?kai nenaudingas. ai??zMano rankos iki alkAi??niA? kraujyje,Ai??ai??i?? sako J. Gensas.Ai??ai??i?? TaA?iau dabar aA? aukoju tAi??kstantA?, kad iA?saugoA?iau 20 tAi??kstanA?iA?. Kai vokieA?iai ateina, aA? deruosi. Jei nesiderAi??A?iau, jie ateitA? patys ir pasiimtA? tiek, kiek jiems reikia. Po karo mane galAi??s teisti.ai???

J. Gensas A?Ai??sta, vokieA?iai jA? suA?audo paskutinAi??mis geto dienomis, 1943-iA?jA? rugsAi??jA?, bet jis pasiekia ir dalinAi?? pergalAi??. Dalis geto A?moniA? iA?lieka gyvi. Ar geto gyventojai nujautAi??, kad artinasi paskutinAi??s dienos? I. Lempertas tuo neabejoja. Buvo daug A?enklA?, kad kaA?kas vyksta ne taipAi??ai??i?? kitaip nei buvo A?prasta ai??znormaliuoju perioduai???:

ai??z1943 metA? rugsAi??jo 1 dienAi?? getAi?? apsupa estA? ir ukrainieA?iA? policininkai. Estai A?eina A? getAi?? imti darbininkA? A? atviras Estijos skalAi??nA? kasyklas. Jie reikalauja 5 tAi??kstanA?iA?: 3 tAi??kstanA?iA? vyrA? ir 2 tAi??kstanA?iA? moterA?. Gensas paA?ada. TaA?iau niekas netiki, kad bus veA?ama A? EstijAi?? ir ima slAi??ptis malinose (slAi??ptuvAi??se), kurios iki 1943-A?jA? itin iA?tobulAi??ja. Pogrindis nusprendA?ia, kad taiAi??ai??i?? galas, jo kovotojai puola prie ginklA?. StraA?Ai??no gatvAi??je (dab. A?emaitijos) surenA?iama barikada, iA? kurios A? getAi?? A?engianA?ius naciA? parankinius pasitinka ugnis. Pogrindininkai kvieA?ia geto gyventojus sukilti, taA?iau pritarimo nesulaukia. Namas, iA? kurio A?audo Jechelis Ai??einbojmas, susprogdinamas, taA?iau vokieA?iai giliau neina. J. Gensas paA?ada pats surinkti reikalaujamAi?? A?moniA? skaiA?iA?.ai???

Tuo tarpu geto pogrindis jau kuris laikas maA?omis grupelAi??mis palikinAi??ja getAi??. Jie eina A? RAi??dninkA? ir NareA?Ai??s (dab. Baltarusija) miA?kus. PaskutinAi??, didA?iausia pogrindA?io grupAi?? iA?Ai??jo rugsAi??jo 23 dienAi??, pasinaudami kanalizacija. RugsAi??jo 14 dienAi?? Vilniaus gestapo kieme vokieA?iai nuA?auna J. GensAi??, o rugsAi??jo 23ai??i??24 dienomis A? getAi?? A?A?engiAi?? Bruno Kitelis ir pasako, kad getas likviduojamas. Tai pabaiga. Apie 4 tAi??kst. vaikA?, moterA? ir vyresniA? A?moniA? iA?siunA?iami A? mirties stovyklas Lenkijoje, manoma, jog A? MaidanekAi??, keli A?imtai serganA?iA?jA? suA?audomi Paneriuose, apie 3 700 galinA?iA? dirbti vyrA? ir moterA? iA?gabenami A? LatvijAi?? ir EstijAi??. Apie 2 500 A?ydA? lieka dirbti ai??zKailioai??? ir HKP darbo stovyklose, kurias kontroliuoja Vermachtas. Apie 1 tAi??kst. lieka slAi??ptis malinose, iA? kuriA? daugelis buvo sugaudyti per ateinanA?ius kelis mAi??nesius. Aba Kovneris su savo kovotojais (tai viso labo 80ai??i??100 A?moniA?) pasitraukia A? miA?kus, kur laukia Raudonosios armijos.

Kokias strategijas galAi??jo rinktis A?ydai, norAi??dami iA?sigelbAi??ti? KokiA? keliA? jie ieA?kojo? Akivaizdu vienaAi??ai??i??jA? veik nebuvo, o kiekvienas iA?sigelbAi??jimas buvo stebuklas. Arba atsitiktinumas. I. Lempertas:

ai??zVienintelis iA?sigelbAi??jimo A?ansasAi??ai??i?? sulaukti Raudonosios armijos. Jaunas A?mogus, labai pasisekus, galAi??jo iA?sislapstyti miA?ke. Dar buvo galimybAi?? eiti pas raudonuosius partizanus. Bet jieAi??ai??i?? antisemitai, be to, nepriAi??mAi?? neginkluotA?. Buvo miA?kuose keletas pusiau ginkluotA? A?ydA? grupeliA?, kurios iA?sislapstAi??, taA?iau tai buvo vienetai. Aplinka slapstymuisi buvo labai nepalanki, turiu galvoje antisemitinAi?? aplinkAi?? lenkiA?kuose kaimuose (jie maitina ArmijAi?? KrajovAi??, bet nemaitina A?ydA?, pastarieji jiemsAi??ai??i?? paprasti plAi??A?ikai), o ir gebAi??jimA? trAi??ksta. Galima paklausti labai A?mogiA?kai, ar jAi??s iA?sislapstytumAi??te trejus metus miA?ke, net ir turAi??damas pistoletAi???ai???

ai??zDalA? A?ydA? iA?gelbAi??jo A?venti A?monAi??s, kurie, rizikuodami savo ir savo A?eimos gyvybe, pas save paslAi??pdavo mirA?iai pasmerktus A?mones. Ai??iandien kartais mAi??gstama klausti, koks buvo gelbAi??jimo mastas. Klausimas apie ai??zmastusai??? yra sovietinis, bAi??tent sovietmeA?iu reikalauta iA? kiekvieno, kad tas bAi??tA? didvyris. A?ydA? gelbAi??tojA? buvo tiek, kiek buvo. Lietuvoje, beje, vienas didA?iausiA? procentA? (pripaA?intA? gelbAi??tojA? nuo bendro gyventojA? skaiA?iaus) visoje Europoje. TaA?iau iA? esmAi??s nAi??ra prasmAi??s lyginti. Tie, kurie gelbAi??jo, yra A?ventieji, tie, kurie negelbAi??jo,Ai??ai??i?? buvo normalAi??s, tie kurie iA?davinAi??jo ir A?udAi??Ai??ai??i?? niekA?ai. Procentai yra nedAi??kingas dalykas, jie daA?nai nepadeda atskleisti tikrovAi??s, o jAi?? iA?kraipoai???.

VokieA?iai iA? Vilniaus pasitraukia 1944-A?jA? liepAi??. Vieni pirmA?jA? A? miestAi?? A?A?engia A?ydA? partizanai. Jie traukia A? getAi?? pasiA?iAi??rAi??ti, kas likAi??. O likAi?? nedaug, iA? tikrA?jA?Ai??ai??i?? visai nieko. IA? 500 metus egzistavusios civilizacijos, iA? 60 tAi??kstanA?iA? A?moniA?, vaikA?, moterA?, vyrA?, vien tik griuvAi??siai ir pelenai.

ai??zA?ydA? partizanai bus bene pirmieji A?A?engAi?? A? sugriautAi?? VilniA?. Vienas jA?Ai??ai??i?? Aba Kovneris ir jo kovotojai. VokieA?iA? jau nebAi??ra. A?ydai ieA?ko iA?likusiA? gyvA?jA?, bemaA? iA?kart imasi kurti muziejA?, bando leisti savo leidinA? ir ieA?ko keliA? A? PalestinAi??. Kiek vAi??liau po visAi?? kraA?tAi?? imama ieA?koti iA?saugotA? A?ydA? vaikA?, steigiami vaikA? namai, mokykla ir t. t. Bandoma atgaivinti gyvenimAi??. KurA? laikAi?? sovietai turi opesniA? problemA? ir A? A?ias pastangas nelabai kreipia dAi??mesio, bet netrukus susizgrimba ir daugelis su naAi??ciais kovojusiA? A?ydA? partizanA? priversti iA?vykti iA? A?alies. Sovietai naikina visa, kas A?ydiA?ka, nes tai prieA?tarauja jA? ai??zdidA?iarusiA?kaiai??? ideologijai. 1948 metais jie uA?daro A?ydA? muziejA?. Po karo pastatytas A?ydiA?kas paminklas buvo perstatytas A? sovietinAi?? stelAi?? su penkiakampe A?vaigA?deai???.