Vilniaus operos primadona

A?URNALAS: KRANTAI
TEMA: Muzika
AUTORIUS:Ai??Tadeusz Tomaszewski
DATA: 2013-09

Vilniaus operos primadona

Tadeusz Tomaszewski

Pokalbis su operos soliste Jadvyga PetraA?keviA?iAi??te

Operos solistAi?? ir dainavimo dAi??stytoja, profesorAi?? Jadvyga PETRAAi??KEVIA?IA?TAi?? (Jadwiga Pietraszkiewicz-MichoAi??ska) gimAi?? 1919 m. rugpjAi??A?io 30 d. Nalibokuose (Naugarduko rj.). 1947 m. baigusi Vilniaus konservatorijAi??, tapo Lietuvos operos ir baleto teatro soliste, gastrolAi??se dainavo DidA?iojo teatro (Maskva) ir Marijos teatro (buv. Leningradas) scenose. 1959 m. apsigyvenusi Lenkijoje, tapo VarA?uvos, LodzAi??s ir Bytomo operos teatrA? soliste. Atliko pagrindinius soprano vaidmenis P. A?aikovskio operose ai??zEugenijus Oneginasai???, ai??zPikA? damaai???, ai??zMazepaai???, M. Musorgskio ai??zBorisas Godunovasai???, A. Borodino ai??zKunigaikA?tis Igorisai???, G. Verdi ai??zAidaai???, ai??zKaukiA? baliusai???, ai??zLikimo galiaai???, G. Puccini ai??zToskaai???, ai??zBohemaai???, ai??zMergelAi?? iA? VakarA?ai???, P. Mascagni ai??zKaimietiA?ka garbAi??ai???, G. Bizet ai??zKarmenai???, S. Moniuszkos ai??zHalkaai???, ai??zGrafienAi??ai???, ai??zBaisusis dvarasai???. 1963ai??i??2006 m. dAi??stAi?? dainavimAi?? LodzAi??s valstybinAi??je aukA?tojoje muzikos mokykloje (vAi??liau ai??i?? Muzikos akademija), buvo viena Lenkijos dainavimo mokytojA? draugijos steigAi??jA?. Buvusioje TSRS uA? nuopelnus gavo ValstybinAi?? premijAi??, Lenino ordinAi?? ir nusipelniusios Lietuvos TSR artistAi??s vardAi??. Lenkijoje du kartus tapo KultAi??ros ir meno ministro apdovanojimo laureate, be kita ko, apdovanota Polonia Restituta ordino kavalieriaus kryA?iumi ir Aukso medaliu Gloria Artis uA? nuopelnus kultAi??rai. Su Jadvyga PetraA?keviA?iAi??te kalbAi??josi Tadeuszas TOMASZEWSKIS, ai??zKrantA?ai??? skaitytojams siAi??lome sutrumpintAi?? pokalbA?, vykusA? 2010 metais. Deja, operos primadona A?ios publikacijos nesulaukAi?? ai??i?? mirAi?? LodzAi??je A?iemet geguA?Ai??s 23 dienAi??.

KokiAi?? gimnazijos metais A?sivaizdavote savo ateitA? ir kokios jos norAi??jo JAi??sA? tAi??vai?

Visada mAi??gau dainuoti ir norAi??jau bAi??ti artiste. O mano tAi??vai labai norAi??jo, kad baigusi gimnazijAi?? studijuoA?iau medicinAi??. Sesuo turAi??jo tapti vaistininke. Nes tai bAi??tA? garantuotas darbas, juk mes nepriklausAi??me turtingA?jA? luomui. TAi??vas, paA?to tarnautojas, gaudavo 120 prieA?kariniA? zlotA?. TurAi??jome maA?utA? Ai??kelA? ai??i?? darA?ai, kiaulAi??s, viA?tos, dar tAi??vas A?iek tiek uA?dirbdavo vargonaudamas, tad A?iaip taip vertAi??mAi??s. Ir A?tai 1939 metA? pavasarA? ai??i?? aA? mokiausi gimnazijoje ai??i?? A? MolodeA?nAi?? atvaA?iavo garsus pianistas, Pederewskio mokinys, Vilniaus konservatorijos direktorius StanisAi??awas Szpinalskis. Szpinalskis ir jA? lydinti smuikininkAi?? UmiAi??ska atAi??jo pas gimnazijos direktoriA? AntoszczukAi??, didelA? muzikos mylAi??tojAi??, nes norAi??jo pasiklausyti mAi??sA? choro. Choro vadovas buvo mokytojas Smolskis.

Choras Ai??mAi?? dainuoti, ir aA? sudainavau solo, Moniuszkos dainAi??. Po to Szpinalskis sako: ai??zPrieik arA?iau, vaikeliai???. Prieinu. ai??zAr gali man sudainuoti dar kAi?? nors?ai??? ai??i?? klausia. AA? sakau: ai??zGaliuai???. ai??i?? ai??zO kAi?? gali?ai??? ai??i?? ai??zLegiony to…ai??? (juokiasi). Sudainavau. Jis sAi??da prie fortepijono ir sako: ai??zO sudainuok A?itai!ai??? Ir sugrojo man kAi??rinio fragmentAi??, A?iandien jau neprisimenu ai??i?? kokio. PraA?om, negi sunku, sudainavau. Tada jis klausia: ai??zAr galAi??A?iau pasikalbAi??ti su tavo tAi??vu?ai??? Paskambinau tAi??A?iui A? paA?tAi??, ir direktorius Szpinalskis jam sako: ai??zPone Pietraszkiewicziau, jAi??sA? duktAi?? turi eiti artistAi??s keliu, nes ji ai??i?? tikras vokalinis talentas. AA? pasirAi??pinsiu jos mokslais, globosiu jAi??. Ar sutinkate?ai??? TAi??vas pasakAi?? sutinkAi??s, ir toliau viskas klostAi??si A?itaip.

Direktorius Szpinalskis iA?vaA?iavo, bet netrukus iA? Vilniaus A? MolodeA?nAi?? atsiuntAi?? savo mokinAi??, Vilniaus konservatorijos absolventAi??, dAi??stytojAi?? MarijAi?? SkotnickAi??-MAi??czyAi??skAi??. Toji graA?i moteris ir nuostabus A?mogus turAi??jo MolodeA?ne A?kurti muzikos mokyklAi??. (DAi??l karo A?kurti jAi?? buvo nespAi??ta, atsirado tik studija.) DAi??stytoja Skotnicka-MAi??czyAi??ska Ai??mAi??si mane mokyti, ir per kelis mAi??nesius paruoA?Ai??me Moniuszkos Halkos arijAi??. Ai??i arija neretai papjauna ir profesionalios dainininkAi??s balsAi??, bet man tai buvo menkas niekas! Nesuvokiau, kokia tai sunki arija, tAi?? supratau tik po daugelio metA? ai??i?? A?iAi??rAi??dama A? kitas, nes maA?iau, kaip jos kankinasi. Man tai nebuvo jokia kanA?ia. Be Halkos, ponia dAi??stytoja parengAi?? su manimi karalienAi??s Bonos arijAi?? iA? Joteikos operos ai??zA?ygimantas Augustasai???, ir kai jau buvau paruoA?usi tas dvi arijas, Szpinalskis mane ir dAi??stytojAi?? SkotnickAi??-MAi??czyAi??skAi?? pasikvietAi?? A? VilniA?.

Tai buvo JAi??sA? pirmas apsilankymas Vilniuje?

Taip. Tai nutiko pora mAi??nesiA? iki karo. AtvaA?iavome A? VilniA?, direktorius Szpinalskis mus pasitiko ir apgyvendino, tik A?sivaizduokite, ai??zGeorgeai??? vieA?butyje. KitAi?? dienAi?? vyko konservatorijos absolventA? koncertas, ir Szpinalskis norAi??jo, kad aA? ten pasirodyA?iau. Koncertas vyko Pohuliankos teatre. Ar A?inote, kaip ten viskas dAi??josi? GraA?us teatras, tokio daugiau niekur nemaA?iau, pilnutAi??lAi?? salAi??, o scenoje koncertuoja absolventai: dainininkai, pianistai, smuikininkai, violonA?elininkai, choras ai??i?? A?odA?iu, iA?kilmingas koncertas! IA?eina ponas ir praneA?a, kad iA? provincijos atvaA?iavo jauna mergaitAi??, gimnazistAi??, kuri padainuos tai ir tai, jai akompanuos… direktorius Szpinalskis! Publika apmirAi??. IA?einu A? scenAi?? ai??i?? su mokykline uniforma, kaspinais plaukuose ai??i?? ir pradedu dainuoti.

Ar jaudinausi? NAi?? truputAi??lio. SalAi??je tvyro tyla, aA? dainuoju, ir man taip malonu! TurbAi??t tas A?manoma tik jaunystAi??je: nerAi??pestingumas, dA?iaugsmas, saugumo pojAi??tis ai??i?? juk nAi??ra ko bijoti, o ir ko gi A?ia bijoti?! Nei man iA? baimAi??s gniauA?ia gerklAi??, apskritai nieko, esu visiA?kai atsipalaidavusi, apkabinA?iau visAi?? publikAi??. A?inote, iA?augau gamtos prieglobstyje, toli nuo miesto, nuo triukA?mo, aA? visur dainuodavau, manAi??s klausydavo paukA?A?iai, karvAi??s, vaikystAi??je A?sikardavau A? medA? ir dainuodavau, iA?krisdavau ir vAi??l dainuodavau. Tokia buvau ir tokia pirmAi?? kartAi?? iA?Ai??jau A? scenAi??. Baigiau dainuoti, tAi??ptelAi??jau, ai??i?? publikai nesilenkiu, nes esu mokinAi??, ai??i?? publika staA?iai A?Ai??lsta! Nueiname A? uA?kulisius, direktorius Szpinalskis klausia: ai??zAr turi jAi??gA? padainuoti dar?ai??? Atsakau: ai??zA?inoma!ai??? Einame A? scenAi??, pakartojame visAi?? Halkos arijAi?? nuo pradA?iA?. VAi??l tas pats, neleidA?ia man nueiti nuo scenos. VAi??l nueiname A? uA?kulisius. Szpinalskis: ai??zNa, tai kAi?? darysime?ai??? Sakau: ai??zO ar galima padainuoti dar kartAi???ai??? ai??i?? ai??zAr A?stengsi?ai??? ai??i?? ai??zA?inoma!ai??? IA?einame treA?iAi?? kartAi??, ir aA? vAi??l dainuoju… A?inote, to pasirodymo A?spAi??dis man liko visam gyvenimui. Tai buvo didis ir dA?iaugsmingas iA?gyvenimas.

<...>

KokA? A?spAi??dA? Jums padarAi?? Vilnius?

MaA?iau tik patA? centrAi??: MickeviA?iaus gatvAi?? [dab. Gedimino prospektas], KatedrAi??. Jau kitAi?? dienAi?? po koncerto turAi??jau iA?vaA?iuoti, tad maA?iau nedaug, bet man, mergaitei iA? kaimo, tai buvo tikras stebuklas. Miestas buvo nepaprastai graA?us: tos parduotuvAi??s, praA?matnios vitrinos ai??i?? visa tai gerte sugAi??riau. Bet dar grA?A?kime prie pasirodymo. Ai?? uA?kulisius ateina toks vienas ponas, pasikalba su Szpinalskiu, paskui Szpinalskis pristato jam mane kaip didelA? talentAi??. O tasai ponas buvo KultAi??ros ir meno ministerijos atstovas, jis pasakAi??, kad Lenkijos vyriausybAi?? skirs man stipendijAi?? Italijoje studijuoti dainavimAi??. Tais paA?iais metais, rudenA?, turAi??jau kaip stipendininkAi?? iA?vaA?iuoti A? ItalijAi??. Taip mes tada sutarAi??me. Direktorius Szpinalskis atsisveikindamas tarAi??: ai??zJadzyte, lauk iA? manAi??s A?inios!ai??? Ir iA?vaA?iavau A? ChoA?ovAi?? (netoli MolodeA?no ai??i?? T. T.).

Suprantamas dalykas, kad parvaA?iavau namo kupina euforijos, jog esu tokia svarbi, jog manAi??s laukia studijos ne A?iaip kur, o Italijoje! TAi??vai, norAi??dami kaip pridera iA?ruoA?ti mane A? uA?sienA?, pardavAi?? parA?elA? ir nupirko graA?ius kailinukus ir apsiaustAi??. Nes jau buvau suaugusi, gavusi brandos atestatAi??, suprantate? O perspektyvoje ai??i?? La Scala ir taip toliau!.. Visi A?ino, kas nutiko rugsAi??jo pirmAi??jAi??. SAi??dA?iu namuose. O rugsAi??jo 17 dienAi?? atAi??jo sovietai.

Kaip tas vyko ChoA?ove?

TAi??vas, kaip paA?to darbuotojas, iA? MolodeA?no centrinAi??s stoties gavo telefoninA? praneA?imAi??. Pavieto paA?to ir telegrafo valdA?ia A?sakAi?? tuA?tuojau sunaikinti visus ai??i?? neA?inau, kokius ai??i?? dokumentus, nes sovietai perA?engAi?? sienAi??. TAi??vas A?vykdAi?? A?sakymAi?? ir paskambino grafui TiA?keviA?iui ir dvarininkui, kurie apie sovietus dar nieko neA?inojo. Ir taip iA?gelbAi??jo, nes jie dar spAi??jo pabAi??gti nuo bolA?evikA?.

<...>

Ar paA?tas ir toliau dirbo?

IA? pradA?iA? ne, bet po kurio laiko atvaA?iavo kaA?koks rusas ir liepAi?? tAi??vui atidaryti paA?tAi?? ir dirbti jameAi?? toliau. Tad paA?tas vAi??l dirbo, o tAi??vas jam vadovavo. Ai??mAi?? siA?sti daugybAi?? rusiA?kA? laikraA?A?iA?, kuriuos tAi??vas turAi??jo pardavinAi??ti. Bet A?monAi??s nenorAi??jo jA? pirkti. Tad tAi??vas patyliukais laikraA?A?ius degino, o A? kasAi?? dAi??jo savo pinigus, neva gautus uA? parduotus egzempliorius. Antraip jam bAi??tA? grAi??susios sankcijos uA? tai, kad prastai platina sovietinAi?? spaudAi??. Laikui bAi??gant iA? Rusijos buvo atsiA?stas valdininkas, turintis dirbti paA?te. Tas vargA?elis paA?to reikalA? visiA?kai neiA?manAi?? ir vis kreipdavosi A? tAi??vAi?? pagalbos. Bet tai A?inau iA? tAi??vA? pasakojimA?, nes manAi??s tada ChoA?ove jau nebuvo. Staiga gavau telegramAi?? iA? Vilniaus ai??i?? per MaskvAi??! IA? Vilniaus telegrama nuAi??jo A? MaskvAi??, o iA? ten ai??i?? A? ChoA?ovAi??. Tokie buvo laikai. Szpinalskis raA?Ai??: ai??zTuA?tuojau atvaA?iuok!ai??? TAi??vai, nieko nelaukdami, kreipAi??si A? vietinA? A?mogA?, kad nuveA?tA? mane A? VilniA?. SumokAi??jo jam aukso monetomis. Jau buvo nustatyta Lietuvosai??i??Baltarusijos siena.

Buvo dar 1939 metai?

Taip, tai vyko 1939 metA? lapkritA?. Atsisveikinusi su tAi??vais ai??i?? mama net nualpo iA? susijaudinimo, oi, baisAi??s dalykai ai??i?? neA?ina dviem lagaminais su tuo palydovu patraukiau A? VilniA?. NuvaA?iavau pas ponAi?? SzpinalskA? ir ilgokai pas jA? gyvenau. Kai susirgo jo motina ir nebegalAi??jau ilgiau ten gyventi, persikrausA?iau pas kompozitoriA?, profesoriA? SzeligowskA?, kuris su A?eima gyveno aA?tuoniA? kambariA? bute. Pas Szeligowskius gyvenau iki prasidedant vokieA?iA? ir sovietA? karui. Mane iA?laikAi?? kompozitoriaus A?eima, ai??i?? aA? pinigA? neturAi??jau, ai??i?? buvau laikoma A?eimos nare. Esu jiems labai dAi??kinga.

SzeligowskiA? dAi??ka turAi??jau laimAi??s pamatyti HankAi?? OrdonA?wnAi??. Taip! Szeligowskiai bendravo su ja ir grafu TiA?keviA?iumi. VienAi?? dienAi?? ponia Szeligowska sako: ai??zMergaitAi??s, paklausykite…ai??? KodAi??l mergaitAi??s? Nes iA? VarA?uvos A? VilniA? atvyko ponios Szeligowskos A?eima, ir mes ai??i?? dvi tos A?eimos mergaitAi??s ir aA? ai??i?? gyvenome viename kambaryje. Taigi, ji sako: ai??zMergaitAi??s, paklausykite, A?iandien paruoA?ime ypatingus pietus, nes ateis grafas Mykolas TiA?keviA?ius su Hanka OrdonA?wna. O mAi??sA?, jaunimo, akyse Hanka OrdonA?wna buvo tikra dievaitAi??! Ai??sivaizdavome, kokia ji turi bAi??ti graA?i ir A?avi! Ateina pietA? valanda, stalas rAi??pestingai padengtas, nors patiekalai A?iaip sau, nes iA? kurgi paimsi, visur skurdas. Atsidaro durys, A?eina… Dieve! AtsikiA?Ai??s A?andikaulis, bjaurAi??s dantys. Hanka OrdonA?wna?! O paskui jAi?? ai??i?? labai graA?us vyriA?kis, grafas Mykolas TiA?keviA?ius… Mes buvome A?sitikinusios, kad artistAi?? turi bAi??ti graA?i, bet Hanka OrdonA?wna jokiu groA?iu nepasiA?ymAi??jo. Baisus nusivylimas! Na, pietAi??s baigAi??si, jie atsisveikino ir iA?Ai??jo. Po kurio laiko artistAi?? pakvietAi?? mus A? sveA?ius. Ponia Szeligowska paAi??mAi?? mus, mergaites, ir visos nuAi??jome pas HankAi?? OrdonA?wnAi??, kuri gyveno grafui priklausanA?iame name prie LukiA?kiA? aikA?tAi??s. O ji Ai??mAi?? ir susirgo. Ateiname. Guli pAi??kiniuose pataluose, visa nAi??riniuota, tarnaitAi?? atneA?a kavos, jai ir mums, po kambarA? vaikA?tinAi??ja du didA?iuliai senbernarai ai??i?? tikra dievaitAi??! Mums ji jau nebeatrodAi?? tokia negraA?i.

O paskui buvo Hankos OrdonA?wnos atsisveikinimo koncertas. Kas darAi??si Pohuliankoje! A?moniA? kimA?te prikimA?ta: sAi??di, kabo, guli, A?sispraudAi?? kas kur gali. Ji atliko dainas, skeA?us, tokias, A?inote, iA?traukas iA? kabaretA? ir pan. Ir darAi?? A?itai A?vairiais stiliais, taip A?tikinamai perteikdama kiekvieno kAi??rinio charakterA?, kad mums net A?andikauliai atvipo. Jos artistinAi?? A?taiga buvo tokia galinga, kad visi buvo pavergti ir suA?avAi??ti. JAi??s negalite nAi?? A?sivaizduoti, kaip ji spinduliavo! Ir tarsi nedainavo nieko ypatingo: kokiAi?? nors ai??zBamboleoai??? ar kokiAi?? jAi??rininkA? dainelAi??, ar ai??zMein Jidisze Mame, grA?A?tu pas tave po A?eA?iA? dienA?…ai???, bet skleidAi?? tokius spindulius, tokiAi?? jAi??gAi??, kad negalAi??jai nesiA?avAi??ti ir nesijaudinti. O visiA?kai pritrenkianti buvo pabaiga. Pakyla uA?danga, scenojeAi?? postamentas, ant kurio stovi ji, vilkAi??dama baltos ir raudonos spalvos tunikAi??, perjuostAi?? juodu kaspinu. Ir deklamuoja Norwido ai??zChopino fortepijonAi??ai???… VerkAi??me visi. AA? irgi. Kaip ji deklamavo! Kai baigAi?? ir uA?danga pamaA?u Ai??mAi?? leistis, stojo tyla, ilga iA?kalbinga tyla, girdAi??josi tik publikos kAi??kA?iojimai. Paskui nugriaudAi??jo plojimai. Visi atsistojo, buvo daugybAi?? gAi??liA?, A?monAi??s jas neA?Ai?? ir neA?Ai?? A? scenAi??, gyvenime nesu maA?iusi A?itiek. Ji lenkAi??si… AA? tada, po to koncerto, supratau, kodAi??l ji kaip moteris turi tokA? pasisekimAi??. Nes kai stovAi??jo scenoje ir dainavo, nematei, kad jai trAi??ksta groA?io, matei tik didA?iAi?? artistAi??. Tai buvo reiA?kinys, neregAi??ta artistinAi?? natAi??ra. Ai??raA?ai, likAi?? po jos, neperteikia tos jAi??gos ir A?spAi??dA?io, kokA? ji sukeldavo savo meistriA?kumu. Taip jau yra.

<...>

To pirmo ilgesnio pabuvimo Vilniuje metu Hankos OrdonA?wnos reA?italis veikiausiai padarAi?? Jums patA? didA?iausiAi?? A?spAi??dA??

Taip, didA?iausiAi?? meninA? A?spAi??dA?. Dar vienAi?? meninA? tA? laikA? A?vykA? prisiminsiu iki gyvenimo pabaigos. Taigi, mano pirmoji dAi??stytoja ponia Wanda HendrychA?wna, kuri, beje, paskui, iA?vaA?iavusi A? GdanskAi??, dAi??stAi?? Marijai FoAi??tyn, neA?inau, kaip ir kodAi??l, gyveno Operos teatro pastate, turAi??jo tenAi?? kambarAi??lA?, ir vienAi?? dienAi?? ji man sako: ai??zJadze, lik pas mane nakvoti, nes A?iandien vakare sovietA? armija iA?kilmingai perduos lietuviams Vilniaus raktus, visas teatro pastatas bus uA?darytas, o po oficialiA? iA?kilmiA? lietuviA? operos teatras dainuos ai??zAidAi??ai???. AtAi??jau. AtsisAi??dome balkone. Ir A?tai matau ai??i?? A?eina Lietuvos armijos generolas RaA?tikis ir iA? rusA? komisaro rankA? paima simbolinius Vilniaus raktus.

cialis black reviews

Matyt, tai vyko netrukus po to, kai atvaA?iavote A? VilniA??

Buvo 1940-ieji. Taigi, po iA?kilmiA? buvo rodoma ai??zAidaai???. Dainavo prieA?kario lietuviA? dainininkai. NuostabAi??s balsai! PuikAi??s aktoriai! Nerandu A?odA?iA?, jie padarAi?? man didA?iulA? A?spAi??dA?. Ir ne todAi??l, kad tada pirmAi?? kartAi?? pamaA?iau operAi?? scenoje, ne, girdAi??jau iA?ties galingus ir graA?ius balsus, tipiA?kus operinius balsus.

Ar pamenate solistA? vardus?

AidAi?? ai??i?? partijAi??, kuriAi?? vAi??liau atlikau ir aA? ai??i?? dainavo GrigaitienAi??. Dainavo ir garsusis Kipras Petrauskas.

Su kuriuo vAi??liau kartu dainavote scenoje?

Taip, bet vAi??liau. A?ia, ai??zAidojeai???, jis dainavo RadamesAi??; AmonasrAi?? ai??i?? kaA?kuris iA? broliA? SodeikA?. Ir A?tai koks A?domus dalykAi??lis. KitAi?? dienAi??, po tA? iA?kilmiA? Pohuliankos teatre, A? uA?sienA? pabAi??go ir RaA?tikis, ir daugelis kitA?. Nes visiems grAi??sAi?? areA?tas. Po karo GrigaitienAi?? atsidAi??rAi?? Amerikoje, kur atidarAi?? savo mokyklAi??. TAi?? man pasakojo vyresnieji kolegos lietuviai. O mano mokslai konservatorijoje truko tol, kol atAi??jo vokieA?iai. Kai vokieA?iai A?A?engAi?? A? VilniA?, lietuviai tuA?tuojau iA?braukAi?? iA? studentA? lenkus, rusus, baltarusius, A?ydus ai??i?? liko vieni lietuviai. Tada lenkams nebuvo galima mokytis konservatorijoje.

Bet vokieA?iA? laikais konservatorija nebuvo uA?daryta?

UA?daryta nebuvo, tik kad man teko iA? ten iA?eiti. TAi??vas pAi??sA?iomis atAi??jo A? VilniA?, kad parsivestA? mane namo. Kelias atgal A? ChoA?ovAi?? truko tris dienas. Nakvojome tai darA?inAi??je, tai dar kur nors, prisiglaudAi?? pas A?mones. ChoA?ove irgi buvo pasikeitimA?. TAi??vas paA?te jau nebedirbo, bet baA?nyA?ia buvo atidaryta, tad jis vAi??l ten vargonavo. Be to, A?iek tiek padAi??jo malAi??ne, uA? tAi?? darbAi?? gaudavo ne pinigA?, o miltA?. Bet vis tiek baisiai badavome. Pasklido A?inia, kad vokieA?iai ims A?mones darbams Vokietijoje, tad Ai??miau ieA?kotis darbo, kad iA?vengA?iau iA?veA?imo. O kad ten buvo mokykla, senoji lenkA? pradinAi?? mokykla, ir joje dirbo lenkA? mokytojai, kreipiausi A? juos.

<...>

Kai sovietai jau vijo vokieA?ius A? Vakarus ir Vilnius, kaip tada sakydavo, buvo iA?vaduotas, grA?A?au A? VilniA?. Juk turAi??jau A?gyti kokiAi?? nors profesijAi??. Sesuo jau buvo iA?tekAi??jusi, ir aA?, palikusi tAi??vus, traukiniu iA?vaA?iavau A? VilniA?. SzpinalskiA? A?eimos jau neradau, jie buvo iA?vykAi?? A? VarA?uvAi??, kur ponas Szpinalskis tapo konservatorijos direktoriumi. SzeligowskiA? A?eima taip pat ruoA?Ai??si iA?vaA?iuoti. Pirmiausia apsistojau pas juos, o paskui, kai jA? butAi?? uA?Ai??mAi?? lietuviai, aA? su savo lagaminAi??liu persikrausA?iau pas paA?A?stamus lenkus, ponus Kaszycus, A? UA?upA?. Po kurio laiko Kaszycai irgi iA?vaA?iavo, jA? namus uA?Ai??mAi?? lietuviai, bet viename kambarAi??lyje galAi??jau pasilikti. Ir prasidAi??jo mokslai.

Tuomet konservatorija buvo A?sikAi??rusi…

Skapo gatvAi??je. Vietos turAi??jome nedaug, bet, A?inote, nuotaikos buvo puikios. Nors buvo sunku, optimizmo man netrAi??ko, ir gyvenimas, kaip dabar prisimenu, buvo kupinas dA?iaugsmo. Gaudavau stipendijAi??. KAi?? buvo galima nusipirkti uA? 50 rubliA?? Duonos. SilkAi??s, kartais gabalAi??lA? sviesto ir cukraus. KAi?? valgiau? PusryA?iams ai??i?? karA?tas vanduo su cukrumi ir duona, nes nebuvo nei arbatos, nei kavos. Pietums ai??i?? karA?tas vanduo, cukrus ir duona. Jei pasitaikydavo riebesnio maisto, bAi??davo tikra A?ventAi??. Kambaryje A?alta, nes nekAi??renama, nAi??ra kuo. Ant gultA? A?iuA?inys, pagalvAi??, taip ir miegojau. Viena suknelAi??, vieneri batai su aulais. NorAi??jau prisidurti prie stipendijos, tai uA?darbiaudavau dainuodama A?vairiuose koncertuose. Be to, A?monAi??ms mazgojau langus. Nubundu ankstA? rytAi?? ir nubraukiu nuo sienA? A?erkA?nAi??, nes lauke minus 30 laipsniA?. Ar perA?aldavau? Ne. Ar skundA?iausi? Ne. Tik jaunystAi?? gali atlaikyti tokius dalykus.

viagra cheapest marthas table.

TAi??vai raA?Ai??, kad nebeturi kur gyventi, nes juos vis labiau spraudAi?? A? kampAi??, norAi??jau pasiimti pas save, bet negalAi??jau, nes pati buvau kampininkAi??. Tik tada, kai pradAi??jau dirbti ir Ai??miau darytis populiari ai??i?? gavau butAi??. Dar konservatorijoje apie mane buvo sakoma, kad esu tikras talentas. Netinka taip kalbAi??ti apie save, bet kad taip buvo. Baigiant studijas konservatorijoje kaip diplominis darbas buvo pastatyta opera ai??zEugenijus Oneginasai???. AA? dainavau TatjanAi??, mano kolegos ai??i?? OlgAi??, LenskA?, GreminAi??. IA?girdo apie mane profesorius BukA?a, garsus dirigentas, tada jau senukas, kuris kitados buvo Ai??aliapino akompaniatorius ir dirigentas, ir pasiAi??lAi?? man debiutuoti Kaune Tatjanos vaidmeniu. Tik pirma turAi??jau bAi??ti jo iA?klausyta, kaip dainuoju. NuvaA?iavau A? KaunAi??, ten apsistojau pas baleto A?okAi??jus SventickaitAi?? ir KunaviA?iA?. BukA?a pasikvietAi?? mane pietA?. VieA?patAi??liau, pavaiA?ino mane pietumis, kokiA? iki tol niekad nebuvau valgiusi: buvo ikrA?, laA?iA?os, kitA? skanAi??stA?, apie kuriuos aA? Vilniuje su savo duona ir cukrumi galAi??jau tik svajoti (juokiasi). Per pietus maestro BukA?a pasiklausAi?? mano dainavimo, paskui pasakAi??: ai??zJadvygute, tokiAi?? ir tokiAi?? dienAi?? debiutuoji kaip Tatjanaai???. Jis truputA? mokAi??jo lenkiA?kai ir rusiA?kai, o aA? lietuviA?kai nei bAi??, nei mAi??.

Bet TatjanAi?? dainavau lietuviA?kai. TurAi??jau paA?inti TatjanAi??: kas ji yra, kokia ji, kas jAi?? sieja su Oneginu, turAi??jau A?inoti, kokie yra Oneginas, Lenskis, Olga ir taip toliau. Visa tai A?inojau, bet lietuviA?kai nemokAi??jau, ta kalba negalvojau, tad kartais mane ai??znuneA?davoai??? A? A?alA?. Visada buvau karA?takoA?Ai??, staigaus bAi??do, net pernelyg, tas pat ir scenoje. Ir laiA?ko raA?ymo scenoje yra tokia orkestro A?A?anga: tarararararara! Ir tada aA? dainuoju: ?YN?N????i???? ?????????i????N? N?, ???? ??Ni???i???i?????i??… ir taip toliau, ir taip toliau. Gerai, imu dainuoti. Paskui reikia padaryti pertraukAi??, tik muzika, muzika, ir aA?, neA?iAi??rAi??dama A? dirigentAi??, A?lindau deA?imA?ia taktA? per anksti. Nieko negirdA?iu, nieko nematau, su A?karA?A?iu dainuoju toliau… Staiga galvoju: kas A?ia nutiko? Orkestras tyli! Tada nutilau ir aA?. O BukA?a pakelia batutAi?? ir sako: ai??zJadvygute, kur taip leki?ai??? AtsipeikAi??jau, priAi??jau prie rampos, tAi??ptelAi??jau ir sakau: ai??zAtsipraA?auai???, ai??i?? ir Ai??miau dainuoti toliau.

Tai nutiko per repeticijAi???

Per spektaklA?! Per mano premjerAi?? tikrame teatre! Kai tAi??ptelAi??jau, publika Ai??mAi?? paA?Ai??lusiai ploti! Ai??sivaizduojate, koks tai A?vykis? Kai dirigentas nustoja diriguoti ir publikai girdint sako: ai??zJadvyga, luktelAi??k, kur taip leki?!ai???

Tai laikotarpis, kai Kauno opera…

…dar buvo Kaune. Paskui, neilgai trukus, persikraustAi?? A? VilniA?. Buvau priimta ten dirbti, iA?eidavau A? scenAi?? kaip tik ten, kur prieA? deA?imt metA? dainavau dar bAi??dama gimnazistAi??, senajame Pohuliankos teatre.

Kaip JAi??s mokAi??tAi??s konservatorijoje, jei nemokAi??jote lietuviA?kai?

Konservatorijoje dar dAi??stAi?? lenkai ir dirbo lietuviA?, kurie mokAi??jo lenkiA?kai. PavyzdA?iui, konservatorijos direktorius Bendorius puikiai mokAi??jo lenkA? kalbAi??, nes prieA? karAi?? studijavo VarA?uvoje ir ParyA?iuje. Jis buvo didelis muzikas, A? tAi?? vietAi?? buvo paskirtas ne per partinAi?? linijAi??, Dieve gink. LenkiA?kai kalbAi??jo ir profesorius Kaveckas, nuostabus muzikas, jis mums dAi??stAi?? solfedA?io ir vadovavo chorui. Dar dirbo dAi??stytojai lenkai, dirbo Lenkijos A?ydai, kurie vAi??liau iA?vaA?iavo A? LenkijAi??. Puikiai lenkiA?kai kalbAi??jo profesorius Galkauskas, kuris, ko gero, buvo rusas. Tai buvo nuostabAi??s A?monAi??s, jie nekalbAi??jo su manimi lietuviA?kai tyA?ia, nes A?inojo, kad nesuprantu, jie kreipdavosi lenkiA?kai, tegu ir ne itin taisyklingai, bet aA? tai laikiau pagarba jaunam A?mogui, kuris dar nespAi??jo iA?mokti jam visiA?kai naujos kalbos.

PanaA?iai buvo ir teatre. Kai Kauno opera ai??i?? turbAi??t 1948 metais ai??i?? persikAi??lAi?? A? VilniA?, susipaA?inau su vyresnio amA?iaus Lietuvos operos solistais. Jie buvo lietuviA? muzikos elitas. Labai dA?iaugiuosi, kad teko kartu su jais dirbti. Tai buvo nepaprastos kultAi??ros A?monAi??s, niekada nesu pajutusi nAi?? uA?uominosAi?? nepalankumo. Kipras Petrauskas, pavyzdA?iui, buvo labai globAi??jiA?kas ir mums, jauniems dainininkams, padAi??jo savo pastabomis, patarimais dAi??l aktorinio meistriA?kumo. Jis buvo ne tik nuostabus dainininkas, bet ir didis aktorius. Ir turAi??jau garbAi??s su juo dainuoti: ai??zBorise Godunoveai??? jis buvo ApsiA?aukAi??lis, o aA? ai??i?? Marina MniA?ek. Pamenu, po spektaklio pakvietAi?? mane ir kitus dainininkus vakarienAi??s, o kad tarp pakviestA?jA? buvau vienintelAi?? moteris, po vakarienAi??s, vAi??lai naktA?, kolegos palydAi??jo mane iki pat namA?. Jis buvo nuostabus A?mogus. Patrauklus pagyvenAi??s vyriA?kis, penkiasdeA?imA?ia ar net daugiau metA? vyresnis uA? mane, bet niekada nesikAi??prino.

IA? vyresniosios kartos tarp mAi??sA? buvo ir nuostabus mecosopranas VaitkutAi??, su kuria palaikAi??me draugiA?kus santykius; ji buvo kaA?kokio ministro A?mona. Daili lietuvAi?? ZaniauskaitAi??, turAi??jusi graA?A? balsAi?? ir dainavusi tas paA?ias partijas kaip ir aA?, tik kad buvau jaunesnAi??. Mano ilgametis partneris Gutauskas, nuostabus tenoras. Jo A?mona buvo JasaitytAi??, puiki koloratAi??ra, bet artimai nebendravome, nes nedainavome tA? paA?iA? vaidmenA?. Broliai Sodeikos, baritonas ir bosas. Su bosu Sodeika kartu dainavome ai??zDemoneai???. AA? dainavau TamarAi??, jis ai??i?? mano tAi??vAi??, o DemonAi?? ai??i?? graA?us vyriA?kis ir nuostabus baritonas MaA?eika. Dar buvo DegelytAi??, puikus, galingas dramatinis sopranas! Deja, ji anksti mirAi?? vAi??A?iu. Tai vis vyresniosios kartos dainininkai, man labai draugiA?ki A?monAi??s. Keista, kad Petrauskas ir beveik visi kiti mokAi??jo lenkiA?kai. Gal nebent iA?skyrus VaitkutAi?? ir ZaniauskaitAi??. Kolektyve buvau vienintelAi?? lenkAi?? ir niekada nesu patyrusi kokiA? nors nesmagumA?, visi buvo draugiA?ki ir nuoA?irdAi??s. Su kai kuriais labai susidraugavau, o kai iA?vaA?iavau A? LenkijAi??, visAi?? laikAi?? susiraA?inAi??jome <...>

Aha, dar buvo garsusis KuA?ingis, prieA?karinAi??s Kauno operos A?vaigA?dAi??. A?ia turiu pasakyti A?A? tAi?? ir blogo, ir gero. Sovietai KuA?ingA? suAi??mAi??, o jo vilAi?? Kaune rekvizavo. AA? Ai??miau darytis populiari, ir Kauno valdA?ia nusprendAi?? padovanoti man tAi?? vilAi??. Pareinu namo ir sakau: ai??zMama, tu tik A?sivaizduok, man skiria vilAi??, kuri priklausAi?? dabar suimtam didA?iam dainininkui. KAi?? tu pasakysi?ai??? ai??i?? ai??zO tu kAi?? pasakysi?ai??? ai??i?? klausia mama. ai??zAA? jos neimsiuai???, ai??i?? atsakau. ai??zTeisingai nusprendei, ai??i?? sako ji, ai??i?? tegu tave Dievas nuo to apsaugo! Jei paimtum, iA?eiA?iau iA? namA?.ai??? Ir aA? atsisakiau. Kai KuA?ingA? paleido, jam Vilniuje leido dainuoti MefistofelA?, o ai??zFausteai???, A?inote, yra toks entrAi??e: A?A?engia A? scenAi?? Mefistofelis ir sako: ai??zAA? ir vAi??l A?ia!ai??? Kas tada darAi??si teatre! Po spektaklio nuAi??jau A? uA?kulisius pasveikinti, o jis sako: ai??zTai A?ia tu, vaikeli, nepaAi??mei mano vilos?!ai???

<...>

Su savo pirmuoju vyru susipaA?inote ne Vilniuje?

Ne, susipaA?inome Maskvoje, kai DidA?iojo teatro scenoje dainavau operoje ai??zKunigaikA?tis Igorisai???. Mano bAi??simasis vyras buvo fizikas, dirbtinio pluoA?to specialistas, Maskvoje gyveno kaip Lenkijos stipendininkas. Jis buvo labai simpatiA?kas, lenkiA?kai galantiA?kas. Kritome vienas kitam A? akA?, uA?simezgAi?? paA?intis, sakyA?iau, telefoninAi?? korespondencinAi??, trukusi ketverius metus. SusipaA?inau su juo 1955 metais, paskui jis grA?A?o A? LenkijAi??, kur dAi??stAi?? Ai??cecino politechnikos institute. Susiskambindavome ir raA?ydavome vienas kitam, ir kartAi??, kai dainavau Leningrade, jis atvaA?iuoja A? MaskvAi?? ir siAi??lo susitikti. Tad aA? iA? Leningrado, uA?uot vaA?iavusi A? VilniA?, patraukiu A? MaskvAi??, apsistoju pas paA?A?stamAi?? profesoriA? KotlarovskA?. Susitinku su tuo savo korespondenciniu suA?adAi??tiniu, o jis ima ir papraA?o mano rankos. O kad jis man patiko, be to, buvo lenkas, o aA? labai norAi??jau iA?tekAi??ti uA? lenko, tai nebuvo jokiA? kliAi??A?iA?. Jis lenkas, aA? lenkAi??, jis laisvas, aA? laisva.

price of viagra in rupees.

Bet susituokti buvo galima tik Maskvoje?

Taip, tik ten, ir tai labai sunkiai. AA? neregistruota Maskvoje, o jis Lenkijos pilietis. Formalumus pavyko sutvarkyti padedant mano ir jo paA?A?stamiems. SusituokAi??me vadinamajame ZAGSe. PrieA? tai, A?inoma, aA? paskambinau savo mamai, jis ai??i?? savajai, gavome palaiminimAi??, nors mano mama labai nenorAi??jo, sakAi??: ai??zJadze, sustok, kol dar laikas, juk nepaA?A?sti to A?mogaus, telefoninAi?? korespondencinAi?? paA?intis nieko nereiA?kiaai???. Bet mes nusprendAi??me susituokti, ir jis, jau kaip mano vyras, kartu su manimi atvaA?iavo A? VilniA?. Mama, A?inoma, surengAi?? priAi??mimAi??, o kitAi?? rytAi?? iA?einame A? Lenino prospektAi?? ai??i?? visi apstulbAi??! Ak ir ok, kokia naujiena! A?monAi??s iA?verA?ia akis, niekada nAi??ra manAi??s matAi?? einanA?ios su kuo nors uA? parankAi??s, o A?ia staiga suA?ino, kad esu iA?tekAi??jusi.

Paskui reikAi??jo vaA?iuoti A? LenkijAi??. Mama nenorAi??jo: ai??zPagalvok tik, Jadze, iA?siskiri su savo A?eima, juk ten nieko neturiai???. Ir tikrai ten nieko neturAi??jau. Be to, Vilniuje man gerai sekAi??si. Tiesa, per karAi?? viskAi?? praradAi??, su tAi??vais pradAi??jome gyventi ir kurtis iA? naujo, viskAi??, kAi?? uA?dirbdavau, iA?leisdavome bAi??tiniausiems daiktams. Gavau butAi?? ir miegojau ant grindA?, nes neturAi??jau pinigA? lovai. Daug laiko praAi??jo, kol A?stengiau nusipirkti stalAi??. Nes iA? mAi??sA? atlyginimA? tik kad badu nemirei, ir mums, pirmiesiems solistams, daA?nai pritrAi??kdavo pinigA? iki algos. Bet paskutiniais mano gyvenimo Vilniuje metais man Ai??mAi?? sektis geriau, daA?nai vaA?inAi??jau koncertuoti po visAi?? SovietA? SAi??jungAi??, taip pat buvau pakviesta nuolatiniam darbui A? Leningrado teatrAi??. TaA?iau sprendimas buvo priimtas ai??i?? iA?vaA?iavau A? LenkijAi??. Dar SovietA? SAi??jungoje nusipirkau automobilA?, iA?mokau vairuoti ir A? LenkijAi?? vaA?iavau savo maA?ina. Vyras pasitiko mane prie sienos, ir patraukAi??me A? LodzAi?? ai??i?? ten gyveno jo teta, kurios namuose atvaA?iavusi ir apsigyvenau.

Dar valandAi??lei uA?trukime Vilniuje. JAi??s tada buvote Vilniaus operos A?vaigA?dAi??.

Na, tarkime. Tiesiog buvau labai populiari, lietuviA? publika mane staA?iai garbino, ir uA? tai esu jai labai dAi??kinga. Iki paskutinAi??s dienos nepamirA?iu entuziazmo, kurio kupina ji mane pasitikdavo, kai iA?eidavau A? scenAi??, ir paskui palydAi??davo.

cheap estrace

Lietuvos publika galAi??jo neA?inoti, kad esate lenkAi??, nes afiA?ose buvo raA?oma ai??i?? Jadvyga PetraA?keviA?iAi??tAi??.

TaA?iau visi A?inojo, kad esu lenkAi??. VisA? pirma mane iA?duodavo akcentas. LietuviA?kai kalbAi??jau nekaip, puikiai tAi?? suprantu, nors labai norAi??jau savo tartA? iA?tobulinti. Taigi pasklido A?inia, kokios esu tautybAi??s, o aA? niekada jos ir neslAi??piau. Taip jau susiklostAi??, kad afiA?ose ir kitur buvau PetraA?keviA?iAi??tAi??, ir nAi?? kiek dAi??l to neprieA?taravau. Mane vadino PetraA?keviA?iAi??te, bet pase ir kituose dokumentuose buvau Pietraszkiewicz.

<...>

Ar prisimenate, kaip atsisveikinote su kolegomis?

Atsisveikinimui dainavau ai??zToskojeai???. Maniau, kad krisiu scenoje negyva, A?inote, ten liko mano jaunystAi??, ten A?engiau pirmuosius A?ingsnius scenoje. Po spektaklio kolegos surengAi?? man labai iA?kilmingAi?? atsisveikinimo vakarAi??. PastatAi?? sostAi??, papuoA?Ai?? jA? kaspinais su uA?raA?ytais operA?, kuriose dainavau, pavadinimais. Dalyvavo visi kolegos, taip pat ir dirigentai. Kava, arbata, konjakas. Atminimui gavau albumAi?? su kolegA? nuotraukomis ir dedikacijomis. Atsisveikino su manimi labai nuoA?irdA?iai. Mano gyvenimo Vilniuje metais bAi??ta nuostabiA? valandAi??liA?.

A?ia buvau labai populiari, tad mane labai gerbAi?? ir nepaA?A?stami A?monAi??s. NamA? darbams turAi??jome pagalbininkAi??, lietuvAi?? RAi??tAi??, su kuria susipaA?inau atostogaudama Palangoje; ji prisiriA?o prie manAi??s, ir kai paklausiau, ar nenorAi??tA? padAi??ti man ir mano serganA?iai motinai Vilniuje, su dA?iaugsmu sutiko. Gyveno su mumis visus metus, padAi??jo namuose, mes su mama laikAi??me jAi?? A?eimos nare. Nuostabi mergina. Ai??domiausia tai, kad ji nemokAi??jo rusiA?kai, o mama nemokAi??jo lietuviA?kai, tad jos susikalbAi??davo gestais. KartAi?? aA? miegojau, o ji pasibeldAi?? A? mano duris ir sako: ai??zPanele, panele, jums atneA?Ai?? krepA?A? gAi??liA?ai???. Suskambo skambutis, ji atidarAi?? duris ir pamatAi?? graA?iai papuoA?tAi?? didA?iulA? krepA?A? roA?iA?. Prie jA? auksiniu segtuku su safyru buvo prisegta maA?a vizitinAi?? kortelAi??, ant jos uA?raA?yta: ai??zMyliu, myliu ir mylAi??siu amA?inaiai???. Ir inicialai. Iki A?iol neA?inau, nuo ko.

<...>

Jus vadina garsia LodzAi??s operos dainininke. Ar lygiai taip Jus galima bAi??tA? pavadinti garsia Vilniaus operos dainininke?

Turiu pasakyti, kad labai uA? daug kAi?? esu lietuviams dAi??kinga. Niekada nesu pajutusi nAi?? A?eA?Ai??lio lietuviA? nacionalizmo savo atA?vilgiu, absoliuA?iai. Mano kolegos buvo tikri mano kolegos ir draugai. Lietuvos valdA?ia, nors komunistinAi??, vertino mane kaip artistAi??. Iki gyvenimo pabaigos iA?saugosiu gerus prisiminimus apie visus tuos, kurie A?stengAi?? objektyviai vertinti A?mogA? ai??i?? ne priklausomybAi??s partijai poA?iAi??riu, ne nacionaliniu poA?iAi??riu: a, tu lenkAi??, vadinasi, esi maA?iau verta. Ne. Galimas daiktas, kad mano tautieA?iai Vilniuje ne itin mane mylAi??jo todAi??l, kad labai mylAi??jo lietuviai. Gal man tik taip atrodo, o gal iA?ties taip buvo.

<...>

KalbAi??josi Tadeusz Tomaszewski

IA? lenkA? kalbos iA?vertAi?? Irena AleksaitAi??