Vilniaus parkA? A?iandiena pagal medkirA?iA? scenarijA?

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: Vilniaus parkai
AUTORIUS:Ai??Dainius Labeckis

DATA: 2013-05

Vilniaus parkA? A?iandienaAi??pagal medkirA?iA? scenarijA?

Dainius Labeckis

Vilniaus kaip A?alio miesto A?vaizdA? sukAi??rAi?? dideli plotai stichiA?kai ar planingai atsiradusiA? miA?kA?, A?eldynA? ir A?eldiniA?: parkai, skverai, A?vairiausios A?aliosios jungtys ir pavieniai medA?iai. Kiekvienas iA? jA? turi savo kilmAi??, istorijAi?? ir paskirtA?, daugiau ar maA?iau pakoreguotas A?mogaus. Gamtos inkliuzA? A?vairovAi?? miestas sulydo A? kultAi??rinA? vienA?, savitAi?? A?eldynA? sistemAi??. Jos esmAi?? ir galimybes galAi??tA? apibAi??dinti graA?Ai??s A?odA?iai iA? Andriaus Surgailio pernykA?tAi??s parodos pavadinimo: Vilnius kaip parkas.

Vaizdingoje vietoje A?sikAi??rusi sostinAi?? visada turAi??jo gerAi?? A?aliA?jA? erdviA? potencialAi??. Vingio, VerkiA?, Antakalnio rezidencijos XVIIai??i??XVIII a. kAi??rAi??si senoviniA? miA?kA? apsuptyje. Neries, VilnelAi??s slAi??niai ir terasos puikiai tiko XIX a. madingoms peizaA?inio planavimo idAi??joms A?gyvendinti ai??i?? A?ia sukurti TuskulAi??nA?, MarkuA?iA?, VerkiA? parkai, ai??zTivoliai??? sodas Antakalnyje. Barokinis SapiegA? sodas buvo iA?plAi??stas ir A?gijo peizaA?inio parko bruoA?A?, ryA?kiA? iki A?iol. Naujomis parkA? madomis sekAi?? naujojo elito atstovai, graA?indami savo dvarus Vilniaus priemiesA?iuose. Profesoriaus Stanislovo Bonifaco Jundzilo (1761ai??i??1847) praturtintas Vilniaus universiteto botanikos sodas anuomet buvo vienas didA?iausiA? RytA? Europoje pagal augalA? rAi??A?iA? kiekA?. Kito vilnieA?io Juozapo Strumilos (1774ai??i??1847) knyga ai??zAi??iaurAi??s sodaiai??? tapo bestseleriu (8 leidimai XIX a.). DabartinAi?? SodA? gatvAi?? gavo pavadinimAi?? nuo joje buvusio Strumilos sodo.

XIX a. pabaigoje dailininkui Alexanderiui Straussui pavesta buvusius sodus SereikiA?kAi??se rekonstruoti A? centrinA? miesto parkAi?? (sodAi??). 1888 m. atidarytas parkas Vilniuje buvo pirmasis, specialiai projektuotas vieA?am lankymui. Ai??iuo poA?iAi??riu gerokai atsilikome nuo VakarA? Europos. PlaA?ias teritorijas, kurias iki tol uA?Ai??mAi?? Vilniaus tvirtovAi??, pradAi??ta jungti A? vieA?A?jA? parkA? kompleksAi??. Caro valdA?ios iniciatyva buvo sukurti skverai aplink paminklus PuA?kinui ir Jekaterinai II prie Vilniaus katedros, Michailui Muravjovui generalgubernatAi??ros rAi??mA? aikA?tAi??je, A?alia RotuA?Ai??s ir kitur. RenAi?? Julesai??i??io AndrAi?? laiA?kai liudija, kad XIXai??i??XX a. sandAi??roje Vilniuje buvo galima A?sigyti medA?iA?, tinkamA? parkams apA?eldinti. A?eldiniA? tvarkymo istorijAi?? pakoregavo Pirmasis pasaulinis karas, Lietuvos ir Lenkijos konfliktas. Tarpukariu Vilniaus gatvAi??s ir aikA?tAi??s (iA? dalies ir LukiA?kiA? aikA?tAi??) apsodintos medA?iais, jA? apsuptyje iA?kilo paminklai Stanislawui Moniuszko, JA?zefui Montwillai.

Antrojo pasaulinio karo A?aizdas irgi bandyta gydyti medA?iais. Pokariu jie buvo intensyviai sodinami palei gatves, sugriautose senamiesA?io vietose, naujai sukomponuoti skverai aplink naujus paminklus. Petro Cvirkos skveras (archit. Vladislovas MikuA?ianis) ai??i?? bene labiausiai vykAi??s pokarinis Vilniaus vieA?osios erdvAi??s projektas. Vietoj panaikintA? liuteronA?, reformatA?, A?ydA? kapiniA? ilgainiui atsirado nauji skverai su kontroversiA?kais statiniais. IA? dalies pertvarkytas SereikiA?kiA? parkas, KalnA? ir Vingio parkai pritaikyti masiniams renginiams. Miestui pleA?iantis, prijungta nemaA?ai miA?kingA? plotA? ir keletas parkA?. Vis dAi??lto nebAi??tA? teisinga sakyti, kad parkA? gausa Vilnius pranoksta kitas sostines.

SovietmeA?iu A?eldynA? projektus rengAi?? kraA?tovaizdA?io architektai daA?nai neA?stengAi?? pasiprieA?inti smukdanA?iai realybei, ypaA? projektuodami miegamA?jA? rajonA? apA?eldinimAi??. Galima palyginti su anuometine Ryga, tAi??susia gyvAi?? miesto tradicijAi?? ir sukAi??rusia profesionaliAi?? medA?iA? prieA?iAi??rAi??. Vilnius jai praloA?Ai?? abiem aspektais.

AtkAi??rus nepriklausomybAi??, specializuoti kraA?tovaizdA?io institutai buvo apskritai uA?daryti, miesto A?eldiniA? prieA?iAi??ra tapo antraeiliu dalyku. Pastaruoju metu matomas A?ioks toks pagyvAi??jimas: kuriami japoniA?ki ir kitokie sodai, sodinami nauji gAi??lynai, atsirado medA?iA? prieA?iAi??ros specialistA? ai??i?? arboristA?. Vis dAi??lto tai tik laA?as jAi??roje, palyginti su akivaizdA?iai degeneruojanA?ia A?eldynA? (per)tvarkymo praktika. TikrAi??jAi?? ai??zVilniaus kaip parkoai??? bAi??klAi??, o ir kultAi??ros lygA? geriausiai atspindi medA?iai ai??i?? masiA?kai kertami, grubiai genAi??jami ar kitaip niekinami. Tai daroma tokiais bAi??dais ir taip sparA?iai, kad sunku prognozuoti, kas liks iA? miesto A?eldiniA? po 5 ar 10 metA?.

Vilniaus piliA? rezervatas iki A?iol turAi??jo turtingiausiAi?? ir lankomiausiAi?? miesto istoriniA? A?eldynA? kompleksAi??, taA?iau per keletAi?? metA? jis tapo intensyviausiai kertama teritorija. Ai??prasti Gedimino pilies, KalnA? parko, SereikiA?kiA? parko, jA? prieigA? vaizdai drastiA?kai pasikeitAi??.

Ai??iemet iA?naikinti visi medA?iai, augAi?? ant Gedimino pilies kalno A?laitA?. Pagrindiniai argumentai, kodAi??l esAi?? reikAi??jo tAi?? padaryti, tokie: a) siAi??buojanA?iA? medA?iA? A?aknys ardo kalnAi??, b) medA?iA? lapai neleidA?ia susidaryti velAi??nai, todAi??l kalnas slenka, c) seniausiuose pieA?iniuose kalnas matomas plikas, ant piliakalniA? medA?iai neaugo. Esama ir kontrargumentA?: a) daugumos brandA?iA? medA?iA? A?aknys ne ardo, o sutvirtina gruntAi??, plynA? kirtimA? poveikis bet kokio A?emAi??s pavirA?iaus stabilumui paprastai bAi??na neigiamas; b) velAi??na vis dAi??lto susidarAi??, o norint graA?esnAi??s, galima ja pasirAi??pinti, lapus rudenA? nesunku sugrAi??bti, juolab jei bAi??tA? buvAi?? palikta tik tiek medA?iA?, kiek jA? nespAi??ta iA?kirsti iki A?io pavasario; c) kalnas todAi??l ir buvo apA?eldintas, kad nebAi??tA? plikas, nuo XIX a. pradAi??ta akcentuoti ne gynybinAi??, o estetinAi??, rekreacinAi?? funkcijAi??. MedA?ius ant jo pradAi??ta auginti tuo pat metu, kai papAi??dAi??je suA?aliavo pagrindinis miesto sodas, o piliA? aplinkos vaizdai tapo neatsiejama jo dalimi. Pabandykime A?sivaizduoti, kAi?? istorikai puristai sakytA? apie KryA?iA? kalnAi?? ai??i?? JurgaiA?iA? piliakalnA? prie Ai??iauliA?, juk anksA?iau jis irgi buvo plikas.

Svarstant, kodAi??l suintensyvAi??jo A?laitA? slinkimas, pamirA?tama, kad medA?iai aplink Gedimino pilA? augo pastaruosius 150 metA?, bet kalnas dAi??l to nenuslinko. Nekalbama ir apie tai, kad Nacionalinis muziejus prieA? deA?imtmetA? A?sirengAi?? ant jo funikulieriA?, kuris kelia kur kas agresyvesnAi?? vibracijAi?? negu medA?iA? A?aknys. NuomonAi??s apie pasikeitusiAi?? istorinAi??s vietos iA?vaizdAi?? skirtingos, taA?iau, kaip parodAi?? apklausos ir komentarai, absoliuti dauguma aktyvesniA? A?moniA? pilies kalno nuskutimui nepritaria. Botanikai, su kuriais kalbAi??jau, mano, kad augalijos paA?alinimas padidins piliakalnio erozijAi??. Laikas parodys.

Ai??sismaginAi?? Vilniaus piliA? rezervato tvarkdariai 2012ai??i??2013 m. masiA?kai kerta medA?ius ir krAi??mus KalnA? parke, po A?io vajaus (darbai dar nebaigti) parkas gali tapti panaA?us A? jaunAi?? miA?kelA?. Be kita ko, iA?kirsta keliasdeA?imt senA? parko medA?iA?, nors supuvusiA? tarp jA? neteko matyti. Abipus atstatyto TrijA? kryA?iA? paminklo A?A? pavasarA? gulAi??jo amA?ininkai: iA? kairAi??s ai??i?? pokariu susprogdintos Antano Vivulskio skulptAi??ros originalas, iA? deA?inAi??s ai??i?? trys A?vieA?iai nupjautA? tuopA? rAi??stai. Geriau nesuguldysi. Naiviai tikiuosi, kad nebus uA?simota prieA? glaustaA?akes tuopas ai??i?? seniausius ir vertingiausius medA?ius iA? tA?, kurie dar likAi?? A?io kalno virA?Ai??nAi??je.

A?ia galime konstatuoti, kad senoviniA? vaizdA? argumentas pasitelkiamas selektyviai: seniems medA?iams apsaugoti jis netaikomas. Jiems gresia, pavyzdA?iui, ai??zsavo amA?iA? nugyvenusiA?ai??? medA?iA? ai??zatrankinis ai??i?? sanitarinis kirtimasai??? (citatos iA? Vilniaus piliA? rezervato direkcijos oficialaus praneA?imo). Ai?? panaA?ias formules A?vyniojamos paA?ios banaliausios dingstys. Nei paminklo statusas, nei priklausymas parkui medA?io neapsaugos ai??i?? paveldo objektui sutvarkyti (arba sunaikinti) reikia vieno kito papildomo paraA?o, bet jis iA?kart suraitomas, vos tik atsiranda asmeninis A?takingo asmens interesas.

PavyzdA?iui, graA?iausiAi?? Vilniaus kaA?tonAi?? Ai??iltadarA?io gatvAi??je, nors jis A?trauktas A? gamtos paveldo objektA? sAi??raA?Ai??, numatyta genAi??ti, nes vietiniam gyventojui uA?stoja vaizdAi?? pro langAi?? A? senamiestA?. Valdininkai, susitikAi?? su ai??zuA?sakovuai??? prie jo namA?, paslaugiai pasisiAi??lAi?? medA? visai nupjauti, tas ir buvo padaryta ilgai nelaukiant. Ai??forminta kaip drevAi??to medA?io kirtimas, atlikta 2012 m. sausA?. Dabar ten ir kelmo nebAi??ra, matyt, kaA?kam kaA?kAi?? jis irgi uA?stojo.

PanaA?iai ai??zamA?iA? nugyvenoai??? storiausias miesto medis ai??i?? PiliA? parko, arba SereikiA?kiA? parko (kanadinAi??) tuopa. Vilniaus piliA? rezervato direkcija gamtos paminklAi?? sugalvojo nupjauti, esAi?? ai??zjo gyvybinAi??s funkcijos tapo paA?eistos ir atsirado tikimybAi??ai???, kad medis gali nulAi??A?ti. TaA?iau A?ymiausi Lietuvos medA?iA? specialistai garantavo jo saugumAi??, buvo parengtas prieA?iAi??ros planas nuo 2012 m. lapkriA?io, apskaiA?iuota, kiek kainuos bAi??tinas lajos sutvarkymas. 3000 litA? ai??i?? tai maA?iau, negu minAi??tos A?staigos direktorAi?? uA?dirba per mAi??nesA? oficialiai. Manau, bAi??tume ir daugiau surinkAi??. Deja, skubotas sprendimas priimtas specialistams ir visuomenei uA? akiA?, o A?gyvendintas nelaukiant, kol kas nors pasiprieA?ins ar pateiks alternatyvAi?? (tuopa nukirsta 2012 m. spalA?).

Seniausias Vilniaus medis ai??i?? SereikiA?kiA? Ai??A?uolas tokio likimo iA?vengAi??, galima sakyti, netyA?ia, buvo paklausyta specialistA? maldA? nepjauti, nes uA?tektA? pagenAi??ti. A?inoma, pasirinktas radikaliausias iA? siAi??lytA? variantA? ai??i?? nugenAi??ta (2012 m. lapkritA?) tiek, kad maA?ai nepasirodytA?.

Likimo ironija, bet seniausi SereikiA?kiA? medA?iai paaukoti, vykdant rekonstrukcijAi??, kurios afiA?uojamas tikslas ai??i?? atkurti XIX a. Strausso (per)projektuoto parko struktAi??rAi??. Nukirstoji tuopa buvo vienintelAi?? dar iA?likusi iA? keliasdeA?imties medA?iA?, pasodintA? Strausso laikais.

Apie SereikiA?kiA? parko naujojo projekto trAi??kumus ir privalumus daug kalbAi??ta, tad nekartosiu. IA?samiAi?? analizAi?? ir A?vertinimAi?? iA? kraA?tovaizdA?io architektAi??ros istorijos pozicijA? pateikAi?? prof. Konstantinas Jakovlevas-Mateckis (SereikiA?kiA? parkas: iA?likimo drama, KultAi??ros barai, 2010, nr. 9). SereikiA?kiA? parko rekonstrukcija turi maA?ai kAi?? bendra su pirminiu stiliumi, ramaus poilsio vieta keiA?iama A? ai??zdaugiafunkcinAi??ai??? ai??i?? istoriniam parkui kaip vertybei tai kelia didelAi?? grAi??smAi??. Prisidengus daugiafunkciA?kumo etikete, teritorijAi?? planuojama komercializuoti.

Ai??A?anga A? pirmo vieA?ojo Vilniaus parko atkAi??rimAi?? buvo privati ir nieko gero neA?adanti. PradAi??ta nuo to, kad nukapotos medA?iA? lajos, uA?stojusios merui vaizdAi?? iA? jo namo UA?upyje. Paskui (2010 m.) sunaikinta pagrindinAi?? parko alAi??ja (kurios paA?onAi??je, kaip tyA?ia, yra kitas to paties mero valdomas turtas). Projekto vadovAi?? Jurga Ai??imeliAi??nienAi?? dAi??l to pasiteisino originaliai: ai??zAlAi??ja buvo absoliuA?iai nedemokratiA?ka.ai??? UA?darius parkAi??, iA?kirsta dauguma medA?iA? parko vakarinAi??je dalyje, turbAi??t ir kitur, kur vilnieA?iA? akys nesiekia (iA? viso keli A?imtai). LikusiA? medA?iA? kamienai laikinai apsaugoti lentomis, bet apie A?aknA? apsaugAi??, nurausiant kultAi??rinA? sluoksnA?, nepagalvota. Visas plotas apjuostas nauja tvora, pastatyta tiesiai per veA?liausius A?eivamedA?iA? krAi??mus ir atskyrusia tai, kas XIXai??i??XX a. buvo prijungta. Istorinio rAi??A?iA? asortimento taip pat nesitikAi??kim ai??i?? sodinama naujoviA?kai. DAi??mesys sutelktas A? takA? ir kitokius tinklus, o parko vertikalAi??s rAi??pi maA?ai, dar maA?iau ai??i?? vizualinAi?? apsauga ir atsiverianA?iA? erdviA? estetika.

VienaA?aliA?kas SereikiA?kiA? parko pertvarkymas, dAi??l to kilusios diskusijos apnuogino valdininkijos atotrAi??kA? nuo visuomenAi??s ir vilnietiA?kojo paveldo. Tvarkomasi kaip savo kieme, ai??zpaA?aliniA?ai??? nuomonAi?? nepageidaujama, apklausA? vengiama. ParkA? paveldosauga Vilniuje nesiremia jokia aiA?kesne metodologija ar principais, A?aliasis paveldas vertinamas kaip erdvAi??, tinkama eksperimentams.

Kai buvo prijungta TrakA? VokAi??, Vilnius praturtAi??jo dar vienu parku, kurA? prieA? gerAi?? A?imtmetA? suprojektavo garsieji Edouardai??i??as FranAi??ois ir RenAi?? Julesai??i??is AndrAi?? ne maA?iau garsios TiA?keviA?iA? A?eimos uA?sakymu. Galima spAi??lioti, aukA?tesnio ar A?emesnio lygio projektas bus parengtas, vadovaujantis 2011 m. pristatyta TrakA? VokAi??s dvaro sodybos parko ai??zrestauravimo galimybiA? studijaai??? (autoriai Maria Chiara Pozzana, Eleonora Berti ir kt.), taA?iau darbai A?iame parke jau vyksta, tarsi jokiA? studijA? nebAi??tA?. Pati studijos (ne)kAi??ryba uA?truko gal 10 metA?, per tAi?? laikAi?? vietiniai gyventojai su vietine seniAi??nija tvarkAi??si arba A?iukA?lino, kaip kam norAi??josi.

Be jokios bAi??tinybAi??s suA?alota ai??i?? nukapota AndrAi?? laikus menanti reprezentacinAi?? tuopA? alAi??ja, medA?iai prie koplyA?ios, iA?pjautos visos tuopos parteryje, alyvos prie rAi??mA?. PeizaA?inAi??je parko dalyje iA?kirsta daug A?imtameA?iA? puA?A?, dekoratyviniA? krAi??mA?, neliko seniausios guobos, A?en bei ten iA?dygo buitiniA? atliekA? sAi??vartynai, atsirado visokiA? ai??zpagraA?inimA?ai???, nevertA? MarytAi??s darA?elio. PrieA? porAi?? metA? kaA?koks MaA?idlauskas su parankiniais, savavaliA?kai praretinAi??s parko augalijAi??, iA?rausAi?? griovA?, nutiesAi?? vamzdA?, visa tai iA?betonavo ir pavadino ai??zLaimAi??s A?altiniuai???. Ai??altinis, pasirodo, tikrai laimAi?? neA?a: uA?uot buvAi??s nubaustas, jo ai??zarchitektasai??? tapo parko priA?iAi??rAi??toju. PrieA? metus Vilniaus savivaldybAi?? parkAi?? perleido A?vieA?iai iA?keptos VA?Ai?? miA?kininkams, o tie dabar retina medA?ius pagal savo supratimAi??. Ai??is pavasaris ai??i?? geras laikas apsilankyti AndrAi?? projektuotame parke, kad jo virsmAi?? kaA?kuo pamatytume in situ.

Buvusios SapiegA? rezidencijos ir ligoninAi??s komplekso parkas Antakalnyje iki A?iol beveik visas priklauso ligoninei, ji A?ia palaiko A?varAi?? ir A?iokiAi?? tokiAi?? tvarkAi??, nors kultAi??ros paminklo statusas reikalautA? A?io to daugiau. Kasmet iA?kertama iki 20 senA? parko medA?iA?, maA?daug tiek pat nugenAi??jama. VarganAi?? parko atjaunAi??jimAi?? ir palaipsnA? fragmentavimAi??si iA?ryA?kina palikti jauni nususAi?? medeliai, A?imtameA?iA? liepA? alAi??jas keiA?ia A?agreniA? eilAi??s. UA?pernai iA?pjovus medA?ius perimetrinio apA?eldinimo juostoje, atsivAi??rAi?? nykAi??s vaizdai su aplinkiniais daugiabuA?iais.

Matyt, to nepastebAi??jusi, ICOMOS Lietuvos nacionalinio komiteto pirmininkAi?? pernai rimtu veidu pasiAi??lAi?? iA?kirsti parkAi?? plynai, kad paskui jo vietoje ai??zatkurtumeai??? prieA? 300 metA? A?ia buvusA? barokinA? parkAi??. Pagal atkAi??rimAi?? paveldosaugos lAi??A?omis A?iandien esame Europos lyderiai, taigi pasiAi??lymas ne A?iaip sau. Vis dAi??lto tikiuosi, kad akivaizdus istoriniA? A?altiniA? stygius A?A?kart privers susilaikyti nuo skubotA? veiksmA?. Svarstant parkA? atkAi??rimo galimybes, nederAi??tA? pamirA?ti, kad A?ios rAi??A?ies paveldo objektA? vertAi?? lemia ne projektuotojo brAi??A?inys, bet ilgalaikis A?mogaus ir gamtos sambAi??vis. IstoriniA? parkA? autentiA?kumui svarbus ir ekologinis, genetinis tapatumas.

Kai buvusio peizaA?inio TuskulAi??nA? parko dalis buvo paaukota TuskulAi??nA? memorialui su kolumbariumu, paveldo atkurdinAi??tojai tylAi??jo. A?inoma, A?is projektas svarbus, nors labai abejoju, ar memorialo sovietmeA?io aukoms atminti formA? sAi??skambis su greta stovinA?iais sovietiniais VRM kultAi??ros ir sporto rAi??mais buvo tinkamiausias architektAi??rinis sprendimas. YpaA? kai paA?onAi??je yra XIX a. pradA?ios TuskulAi??nA? rAi??mai (dabar Genocido muziejaus filialas). O ir memorialinAi?? erdvAi?? peizaA?iniame parke galima A?kurti nieko neaukojant ai??i?? nuo pat XVIII a. tokiuose parkuose tai buvo A?prasta, su jA? idAi??ja nesikirto.

Kitas memorialas, 8-ojo deA?imtmeA?io paminklas sovietiniams partizanams, jau seniai nugriautas, A?iemet atAi??jo eilAi?? jo aplinkai. BuvusA? memorialinA? ReformatA? skverAi?? pertvarkant A? kitokios paskirties erdvAi??, jau iA?kirsta daug medA?iA?, turbAi??t ir atrakcionams vietos atsiras. Bet vAi??l primirA?ta vietos istorija, jos aktualumas Vilniui. A?ia juk buvo ir kapai, ir sodai, ir reformatA? kolegijos pastatai, pokariu tas plotas apA?eldintas. Iki A?iol tai daugelio vilnieA?iA? mAi??gstama vieta. Vos pasigirdo priekaiA?tai, kad skveras tvarkomas netinkamai, medkirA?iai skubiai surinko A?akas, iA?rausAi?? visus kelmus. MedA?iA? kaip nebAi??ta, A?kalA?iA? taip pat. Tylus, bet iA?kalbingas atsakymas visiems, drA?stantiems abejoti.

KaA?in kuo ir kam Vilniaus parkai atrodys patrauklesni po rekonstrukcijA?, jeigu iA?tikimiausi jA? lankytojai jauA?ia sentimentus ankstesniam pavidalui, o parkA? tyrinAi??tojai abejoja realizuojamA? projektA? kokybe? Klausimas bAi??tA? retorinis ai??i?? visi A?inome, kad renovacijA? naudAi?? susiplanuoja tie, kurie pasiskirsto pinigus. Ai??iuo atveju ai??i?? savivaldybAi??s vadovai ir jA? draugai.

Kaip savivaldybAi?? supranta A?aliA?jA? erdviA? estetikAi??, A?sivaizduoti nesunku ai??i?? MoniuA?kos skvero rekonstrukcijAi?? prie Ai??v. Kotrynos baA?nyA?ios meras pristatAi?? kaip pavyzdinAi??. Jaukus, neformalus senamiesA?io kampelis prieA? keletAi?? metA? buvo perdarytas A? tiesiA? linijA? kompozicijAi?? iA? naujausio statybos bendroviA? asortimento, o medA?iai apkapoti taip, kad netrukdytA? apA?iAi??rAi??ti A?io naujadaro. Ai??prastas plyteles ir vejAi?? nurungAi?? kiniA?kas granitas, granitiniu pakeistas ir senasis (cementinis) fontanas, vietoj senosios kaltinAi??s tvoros prisuktas pigus lietas jos pakaitalas. Teko girdAi??ti, kad metalinAi??s originaliojo aptvAi??rimo dalys nukeliavo A? projekto rangovo kolektyvinA? sodAi??. PrieA?ais barokinAi??s baA?nyA?ios fasadAi?? dar iA?dygo kaimo turizmo stiliaus atrakcionai, buvusiame A?ventoriuje, nugriovus dalA? neogotikinAi??s vienuolyno tvoros, atsirado lauko kavinAi??.

MiesA?ioniA?kai nudailinti ir OdminiA? g., Kalinausko g. skverai (pusAi?? A?io uA?statyta), fontanas Tilto g. (iA?kirtus uosius), dabartinAi?? Kudirkos aikA?tAi??, Vilniaus bastAi??jos aplinka, RotuA?Ai??s aikA?tAi??. Laukia eilAi??s Ai??ventaragio gatvAi??, LukiA?kiA? aikA?tAi??, buvAi?? MisionieriA? sodai ir t. t. Didelius senus medA?ius ar krAi??mus keiA?ia jauni maA?aAi??giai, atseit dekoratyvesni, o kiti A?kalinami mAi??ro konstrukcijose. Jos tvarkingos ir A?varios, nors medA?iams daA?nai praA?Ai??tingos. A?eldynai, kurie nAi??ra A?itaip ai??zatnaujinamiai???, paprastai tiesiog apleidA?iami. PavyzdA?iui, skveras Dainavos gatvAi??je arba dauguma skverA? atokesniuose rajonuose. Tai kitas kraA?tutinumas, beje, labai patogus naujiems euroremontams, statyboms ar automobiliA? aikA?telAi??ms.

KultAi??ros paveldo departamentas, savivaldybei sprendA?iant medA?iA? likimAi?? paveldo objektA? teritorijose, sankcionuoja leidimus kirsti. MAi??sA? paveldosaugininkai A?pratAi?? iA? esmAi??s visus didesnius medA?ius, auganA?ius A?alia mAi??riniam ar mediniam paveldui priklausanA?io objekto, vertinti kaip kelianA?ius jam grAi??smAi??, todAi??l naikintinus. Nesvarbu, ar jie sveiki, ar ligoti, net jei paskui tas objektas permAi??rijamas iA? naujo. Jokie medA?iA? bAi??klAi??s tyrimai nedaromi, tiesiog konstatuojama, kad medA?io senumas tolygus jo keliamai grAi??smei. Ai??tai BernardinA? kapinAi??se gelbstint antkapA?, 2012 m. buvo nupjautas klevas ai??i?? jo amA?ininkas. Apie 150 metA? medis ir akmuo puoA?Ai?? kapAi?? kartu, kol buvo pastebAi??tas jA? konfliktas ir kaA?kodAi??l iA?sprAi??stas akmens naudai. Ten pat kito medA?io A?aknys nukapotos (2010 m.) iki pat kamieno vien todAi??l, kad atstatyta metalinAi?? tvorelAi?? bAi??tA? tiesi. Ai??imtametis gluosnis prie Ai??v. Mykolo baA?nyA?ios suprieA?intas su A?ventoriaus siena, todAi??l nukirstas (~2007 m.). DAi??l iA?sigalvotos grAi??smAi??s nupjauti trys paminkliniai klevai universiteto observatorijos kiemelyje (A? saugomA? teritorijA? kadastrAi?? A?raA?yti 2009 m., o sunaikinti ai??i?? sic! ai??i?? 2008 m.), daug kitA? medA?iA? senamiesA?io erdvAi??se, kai kuriA? baA?nyA?iA? A?ventoriuose.

Toks ai??zpaveldosauginisai??? poA?iAi??ris taikomas ir istoriniuose parkuose. Naujam takui, tvorai, suolui A?rengti ar senam restauruoti reikalaujama A?vairiA? tyrimA?, projektiniA? pasiAi??lymA?, sAi??lygA?, projekto, ekspertiziA?, daugybAi??s atestatA?, paraA?A? ir sutarA?iA?, pasitelkiami atitinkami teisAi??s aktai, o senam medA?iui nukirsti uA?tenka valdytojo praA?ymo ir KPD sutikimo. Vertas dAi??mesio paradoksas: nors istoriniA? parkA?, skverA? ir kitokio A?aliojo kultAi??ros paveldo dvasiAi?? sukuria ne kas kitas, o seni medA?iai, iki A?iol nAi?? vienas konkretus medis nAi??ra A?raA?ytas A? nekilnojamA?jA? kultAi??ros vertybiA? registrAi??. Veltui jA? ieA?kotume ir parkA? vertingA?jA? savybiA? sAi??raA?uose.

MaA?iau reprezentacinAi??se Vilniaus vietose tvarkomasi dar paprasA?iau. UA?tenka kokios nors bobutAi??s praA?ymo, kad daugiabuA?io kieme ar skvere neliktA? nAi?? vieno medA?io. IA? tikrA?jA? net ir praA?ymas nebAi??tinas ai??i?? asmuo, iA?duodantis leidimAi?? kirsti, gali pats savAi??s to papraA?yti ir jaustis saugus savo virA?ininkA? uA?nugaryje. Kritikams toksai savavaliautojas pasiteisins, kad medA?iai buvo ai??zamA?iA? nugyvenAi??ai???, ai??zligotiai???, ai??zpavojingiai???, o tu pabandyk A?rodyti, kad buvo prieA?ingai.

Jei teritorija yra parkas, bet A?registruota kaip miA?kas ai??i?? uA?tenka tipinio miA?kotvarkos projekto. Taip ai??ztvarkomiai??? KalnA? ir Vingio parkai. Nors ir A?ia elgiamasi nenuosekliai ai??i?? VingA? vadindami seniausiu, reliktiniu Lietuvos miA?ku, miA?kininkai vis dAi??lto teikia pirmenybAi?? ne kertiniA? miA?ko buveiniA? prieA?iAi??rai, o rekreacijai, kuriAi??, aiA?ku, supranta pagal save. KrAi??mA? ir uosialapiA? klevA? iA?tisinis kirtimas pagerins vertingA? medynA? formavimAi??si, taA?iau uA?mirA?tama, kad pagal botanikos dAi??snius gausiausiai ataugs tie patys uosialapiai klevai. KAi?? jau kalbAi??ti apie iA?kapotus krAi??mus, kurie pridengdavo vieA?uosius tualetus ties pagrindiniu A?Ai??jimu iA? A?iurlionio gatvAi??s, arba apie GeleA?inio Vilko gatvAi??s pakelAi??s praretinimAi??, dAi??l kurio padidAi??jo neigiamas transporto arterijos poveikis parkui.

YpaA? bAi??dinga iA? pradA?iA? apsileisti, o paskui tvarkytis iA?sijuosus. PavyzdA?iui, PaneriA? gyventojai metus praA?Ai?? savivaldybAi??s, kad paA?alintA? iA?dA?iAi??vusA?, iA?lAi??A?usA? medA?. Niekas nereagavo tol, kol 2010 m. vAi??jas tAi?? medA? iA?vertAi??, o nukentAi??jAi?? automobiliA? savininkai Ai??mAi?? reikalauti nuostoliA? atlyginimo. NeA?inau, ar kas atlygino, bet po mAi??nesio A?iame rajone buvo iA?kirsta keliasdeA?imt sveikA? graA?iA? medA?iA?. Biurokratui, nesusigaudanA?iam, kuris medis iA? tikrA?jA? pavojingas, o kuris ai??i?? ne, visada apsimoka nurodyti, kad kirstA? viskAi?? iA? eilAi??s ai??i?? juk nuostolius dAi??l uA?griuvusiA? medA?iA? gali tekti atlyginti iA? savo kiA?enAi??s, o A?alos dAi??l A?eldiniA? niokojimo kolegos solidariai nepastebAi??s. Taigi nenuostabu, kad pripraA?yti kirsti yra lengva, o iA?praA?yti, kad nekirstA?, ai??i?? beveik neA?manoma. SusiraA?inAi??damas su A?vairiomis A?staigomis dAi??l SapiegA? parko niokojimo, A?sitikinau, kad pasmerktus kirsti medA?ius valdininkai, iA?davAi?? leidimus, paverA?ia savo ambicijA? A?kaitais, net jei paaiA?kAi??ja, kad jokios grAi??smAi??s jie nekelia.

PriA?iAi??rAi??ti medA?ius, kad jie netaptA? pavojingi, nesivarginama ai??i?? viskas tvarkoma pjAi??klu ir taip, kaip pakliAi??va. Nukapojimo ai??zstandartasai??? visiems medA?iams primityviai panaA?us: kuo aukA?A?iau iA?kelti lajAi?? ir kuo labiau jAi?? susiaurinti. Darbai atliekami, nepaisant nei vegetacijos, nei paukA?A?iA? perAi??jimo laiko, nei dendrologA? rekomendacijA?, o paskui medis paliekamas likimo valiai. Po keleriA? ar keliolikos metA? taip apdroA?tus medA?ius belieka nupjauti, kol jie ant ko nors neuA?griuvo, ypaA? jeigu tai tuopos, kaA?tonai, gluosniai, klevai, ai??i?? nes jie tampa nestabilAi??s, lengviau paA?eidA?iami kenkAi??jA?, praranda dekoratyvumAi?? ir panaA?iai. PasekmAi??s kartais tragikomiA?kos. PrezidentAi??ros rAi??mA? parke A?A? pavasarA? nusprendus kelti inkilus susigriebta, kad nebeliko A?akA? jiems pakabinti. Labai apgailestaudami, paukA?A?iA? globAi??jai prikalAi?? vinimis tiesiai prie medA?iA? kamienA?.

UA? medA?iA? A?alojimAi?? atsakomybAi??s niekas neprisiims, juo labiau kad prieA? keletAi?? metA? ai??zbuvo kiti A?monAi??sai??? arba ai??zgaliojo kita tvarkaai???. Tokias frazes teko girdAi??ti iA? tA?, kurie tvarkosi pagal ai??zdabartinAi?? tvarkAi??ai???. TeisybAi??s dAi??lei derAi??tA? pridurti, kad vadovaujamasi net ne tvarka, o mada, per kelerius metus iA?plitusia visoje Lietuvos parapijoje. Tokius pat, net baisesnius, vaizdus maA?iau Kaune, KAi??dainiuose, Jonavoje, Lentvaryje ir kitur. Atrodo, kone kiekviename uA?kampyje dabar rasime seniAi??nAi??, kuris iA? senA? alAi??jA? prasimano malkA?, savo pavyzdA?iu uA?krAi??sdamas kitus.

GaliojanA?ios medA?iA? genAi??jimo taisyklAi??s ir A?statymai paA?eidinAi??jami nuolatos. SpecialistA? komisija, kuri turAi??tA? sprAi??sti dAi??l kiekvieno medA?io mieste tvarkymo, paprastai net nesusirenka. Leidimus savarankiA?kai, iA? akies iA?raA?inAi??ja savivaldybAi??s valdininkai miA?kininkai. Suinteresuota visuomenAi?? apie A?iuos sprendimus informuojama tik iA?imtiniais atvejais ir paprastai post factum, jos nuomonAi??s niekas neklausia ir neklauso. IA?kalbinga, kad A?eldiniA? prieA?iAi??ros ir teritorijA? sanitarinio valymo paslaugos Vilniuje perkamos iA? vieno teikAi??jo. Kitaip tariant, medA?ius gali genAi??ti tie patys, kurie surenka A?iukA?les. Apie tarptautiniA? normA? nepaisymAi?? sunku kalbAi??ti, nes pas mus jos apskritai negalioja.

Palyginkime: daugelyje A?aliA?, neiA?skiriant Lenkijos, Latvijos, Estijos, prieA? kertant ar genAi??jant medA?ius atliekamas dendrologinis, arboristinis A?vertinimas, o darbus gali atlikti tik specialA? pasirengimAi?? turintys A?monAi??s.

Rygoje, VarA?uvoje daA?nas senesnis medis yra paA?ymAi??tas lentele ai??zGamtos paminklasai???, Vokietijos miestuose tokie medA?iai A?ymimi ir saugomi kaip kultAi??ros paminklai, daugelyje Europos sostiniA? (puikus pavyzdys ai??i?? Londonas) kone kiekvienas medis turi savo numerA? ir individualiAi?? nuolatinAi??s prieA?iAi??ros programAi??, yra reguliariai stebimas, pagal poreikA? karpomas, laistomas, trAi??A?iamas ir t. t. SukAi??rus palankias sAi??lygas, t. y. minimizuojant neigiamAi?? miesto poveikA?, tos prieA?iAi??ros ne kaA?in kiek ir reikia, medis pajAi??gus gyventi savarankiA?kai.

Pas mus to nAi??ra ir kol kas nebus, nes medkirA?iai dirba greiA?iau negu A?statymA? leidAi??jai ar teisAi??saugininkai. Miesto medA?iai ai??i?? ne visai gamta ir ne visai kultAi??ros paveldas. Taigi tikrA? jA? globAi??jA? nerasime nei gamtosaugos, nei paveldosaugos A?staigose. O savivaldybAi?? gali netrukdoma A?sijausti A? pamotAi??s vaidmenA?.

Ai??iemet tvarkomame ReformatA? skvere atsitiktinai sutikau du asmenis, maloniai prisistaA?iusius VA?Ai?? Vilniaus miesto parkai vadovais, atsakingais uA? visA? parkA? ir skverA? prieA?iAi??rAi??.

Ai??ios A?staigos puslapyje raA?oma, kad tai l. e. p. direktorius Alvidas RaA?kauskas ir ai??zmiA?kininkas-direktoriaus pavaduotojasai??? LaisvAi??nas BudAi??nas. Ten pat apdairiai skelbiama, kad skvere ai??zmedA?ius kirtimams atrinko kvalifikuoti aplinkosaugos, A?eldynA? ir kraA?tovaizdA?io specialistaiai???, dar tvirtinama, esAi?? viskas daroma ai??zatkuriant istorinAi?? parko iA?vaizdAi??ai???. TaA?iau kalbantis paaiA?kAi??jo, kad prieA? sunaikinant ReformatA? skvero augmenijAi??, nebuvo atliktas nei medA?iA? arboristinis A?vertinimas, nei istoriniai tyrimai, nepatvirtintas net projektas. Remiamasi prieA?projektiniais pasiAi??lymais, pagal kuriuos numatoma projektuoti takus, taA?iau kas bus, jei bAi??simame projekte takA? planas bus kitoks negu pasiAi??lymuose?

Ai??domiausia, kad Vilniaus parkA? virA?ininkai tiksliai neA?ino introdukuotA? medA?iA? rAi??A?iA? (bent jau tA?, kuriuos iA?kirto), jA? vertAi?? nustato iA? akies, labai paprastai: medis turi bAi??ti vietinis, tiesus, sveikas ir, pageidautina, jaunas. Kiti esAi?? menkaverA?iai. Kai paprieA?taravau, kad uA?sienyje parkams taikomi kitokie kriterijai negu miA?kams, paA?nekovai nesidrovAi??jo prisipaA?inti, kad VakarA? patirtis jiems nepaA?A?stama. TaA?iau jos A?inoti esAi?? ir nebAi??tina, nes Lietuvoje reikia tvarkytis visai kitaip (suprask: taip, kaip tvarkosi jie). Ai??itokio ar panaA?aus atsakymo sulaukiau A? klausimAi??, kodAi??l vis dAi??lto nepasimokius iA? Anglijos parkA? tvarkytojA?, kuriA? pavyzdA?iu nuo XVIII a. seka visas kultAi??ringas pasaulis.

Kitaip klostAi??si pokalbis su miesto A?eldynA? poskyriu apie istorinAi??s Vilniausai??i??Kauno plento alAi??jos medA?ius, augusius dabartinio SavanoriA? prospekto pakelAi??se. SavivaldybAi??s specialistas Marius PabrieA?a iA?sisukinAi??jo, kad medA?iai bus kertami atsiA?velgiant A? gautAi?? praA?ymAi??. PasidomAi??jAi??s, kas tas praA?ytojas, suA?inojau, kad tai jo virA?ininkas Gintautas RunoviA?ius. IA? jo tada iA?gavau patikinimAi??, kad sprendimas bus persvarstytas, o po kiek laiko ai??i?? atsakymAi??, kad komisija, specialiai suA?aukta dAi??l mano kreipimosi, siAi??lo medA?ius iA?kirsti, nes jie esAi?? ligoti ir pavojingi. Ai??domu, kad aukA?toji komisija tarAi?? A?odA? ne prieA?, bet po to, kai iA?duotas leidimas kirsti medA?ius. O pernai rudeniop, kertant A?iAi?? alAi??jAi??, buvo aiA?kiai matyti, kad dauguma tuopA? sveikos ir tvirtos.

Atsakomybe uA? A?eldiniA? tvarkymAi?? Vilniuje dalijasi A?vairios su savivaldybe susijusios A?staigos, firmos ir asmenys. Yra bene trys savivaldybAi??s skyriai, ne maA?iau kaip du poskyriai skirtinguose departamentuose, viena vieA?oji A?staiga, viena savivaldybAi??s A?monAi??, keletasAi??bendroviA? samdoma. Na ir, A?inoma, A?vairAi??s A?eldynA? valdytojai. Gausaus darbuotojA? bAi??rio uA?tektA?, kad pastatytume po priA?iAi??rAi??tojAi?? prie kiekvieno vertingo Vilniaus medA?io, deja, tokia jA? gausa uA?tikrina tik galimybAi?? vienA? atsakomybAi?? paslAi??pti uA? kitA? atsakomybAi??s. Gyvuojanti sistema tam iA?ties patogi, nors neaiA?ku, kaip ji dera su A?eldynA? A?statymu, pagal kurA? ai??zA?eldynA? planavimo, kAi??rimo, apsaugos, tvarkymo ir prieA?iAi??ros darbus savivaldybAi??je organizuoja vienas struktAi??rinis padalinys arba atsakingas savivaldybAi??s tarnautojasai???.

Apibendrinimas perA?asi savaime: mAi??sA? A?aliAi??jA? paveldAi?? jau kuris laikas tvarko A?monAi??s, neturintys supratimo apie A?eldiniA? vertAi??, neiA?manantys jA? istorijos, neskiriantys stiliA?, nejauA?iantys meilAi??s gamtai ir savo darbui. Ai??tariu, kad daug lemia ir medienos perdirbAi??jA? interesas. BAi??damas vilnietis ir A?io paveldo bendrasavininkis, jauA?iuosi apvagiamas. Manau, prisidirbAi?? jauA?iasi ir tie, kurie tai daro. Masinis nusikaltimo pobAi??dis, valstybinis jo vykdytojA? statusas ir pasyvi vieA?oji opinija A?tvirtina nebaudA?iamumo tradicijAi?? ir teisAi??tumo regimybAi??. NAi?? vienas uA? Vilniaus A?eldiniA? niokojimAi?? atsakingas valdininkas nubaustas nebuvo. Viskas teisAi??ta, baudA?ia jie, o ne juos. Tai ne tik Vilniaus, bet visos Lietuvos yda, susijusi su kitomis problemomis, kuriomis gAi??dingai skiriamAi??s nuo daugelio europieA?iA?.

Praeitis teikia viltA?, kad kultAi??rinio nuopuolio apraiA?kos yra laikinos, nors joms A?veikti kartais prireikia amA?iA?.

XIXai??i??XX a. Vilniuje irgi ne viskas klostAi??si sklandA?iai, ne vien karA? laikais. SereikiA?kAi??se nuo XVIII a. pabaigos veikAi??s Vilniaus universiteto botanikos sodas 1842 m. buvo uA?darytas ir iA?parceliuotas, neiA?liko ir Strumillos sodas, atskirA? A?eldynA? likimas labai priklausAi?? nuo asmenybiA?. 1859 m. Adomas Honoris Kirkoras su nuoskauda prisiminAi?? didelA? baltAi?? kryA?iA? Antakalnyje ai??zvietoje seno, laiko sunaikinto paminklo, apsodinto graA?iomis tuopomis, kurias iA?kirto A?ventvagio rankaai???.

Sovietiniame Vilniuje buvo daug apsileidimo, nors parceliuoti A?eldiniA? nepradAi??ta. MalkA? netrAi??ko, kaip elgtis su medA?iais miestuose, klausta specialistA?, savavaliauta minimaliai. Net visagalAi?? kompartija vis dAi??lto ne visada niekindavo A?moniA? nuomonAi?? paveldo tvarkymo klausimais.

GrupAi??s A?viesuoliA? 8-ajame deA?imtmetyje surengtAi?? protestAi?? prieA? poA?eminiA? garaA?A? rausimAi?? gretindami su bet kuriuo pastarA?jA? metA? valdA?ios ir miestieA?iA? ginA?u dAi??l nekultAi??ringo A?eldiniA? tvarkymo, matysime, kad veiksmA? laisvAi?? iA?siplAi??tusi, taA?iau vieA?A? akcijA? efektyvumas nedidAi??ja. Tenka pripaA?inti, kad kertamA? medA?iA? akivaizdoje aktyvioji A?viesuomenAi?? A?iandien yra visiA?kai bejAi??gAi??. TodAi??l sunku patikAi??ti, kad kas nors labai greitai galAi??tA? pasikeisti. Vaikai ar anAi??kai, lygindami praeities nuotraukas su savo meto realybe, turAi??s mums daug priekaiA?tA?. Gal bent jA? karta daugiau sodins negu naikins?

A�