Vilniaus prisiminimai (1830ai??i??1835)

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: KultAi??ra
AUTORIUS: JA?zef Ignacy Kraszewski
DATA: 2012-11

Vilniaus prisiminimai (1830ai??i??1835)

JA?zef Ignacy Kraszewski

I. A?vilgsnis A? miestAi?? ir gyventojus

b_200_237_16777215_00_images_iliustracijos_zurnalas_2012_2012-11-30_nr._3404_kraszew.jpg

KaA?kada Vilnius turAi??jo savo nepakartojamAi??, originalA?, bAi??dingAi??, iA?skirtinA? veidAi??, kurA? matydami A?iandien labai dA?iaugtumAi??mAi??s; bet kAi?? darysi, kai dabar, kaip ir didA?ioji dalis miestA? ir miesteliA?, kuriems ypatinga geografinAi?? padAi??tis, savarankiA?ki prekybiniai santykiai, svetimA?aliA? antplAi??dis neteikia individualaus veido, jie panaA?Ai??s A? daugelA? ir daugelA? kitA?, ir niekuo ypatingu neiA?siskiria. NaujoviA?ki miestA? papuoA?imai, pastatai, statiniai, keliai, tiltai ir t. t. visur beveik tokie patys, kaip ir pas mus, A?vairiA? luomA? gyventojai iA?ore vieni A? kitus supanaA?Ai??ja ir sudaro vienAi?? bespalvAi?? masAi??, tik senienos kiek iA?skiria miestus, o Vilnius iA? daugybAi??s senovAi??s paminklA? labai nedaug iA?saugojo nepaA?eistA? ir neperdarytA? ar dAi??l bAi??tino reikalo, ar dAi??l senienA? vertAi?? nesuvokimo. Karai, gaisrai ir pati iA? lAi??to, nematomai griaunanti laiko jAi??ga sunaikino paminklus, po kuriA? kurA?ias prisiminimas (trumpam) ir vieta (daA?niausiai neaiA?ki) beliko. O ten, kas liko, atAi??jo tie A?monAi??s be skonio ir senovAi??s jausmo, kuriems atrodo, kad jie geriausiai pasitarnaus senovAi??s paminklams, jeigu juos iA? naujo perdaA?ys ir perdarys taip, kad atrodytA? kaip nauji. Ir ant prisiminimus A?adinanA?iA? griuvAi??siA? iA?kilo pastatai geltonomis suknelAi??mis, gotiA?kA? bokA?tA? vietoje iA?kilo graikiA?ki frontonai; gotiA?kus pastatus pabalino, senus antkapius naujai paauksino, restauravo. Bet tai istorija ne tik mAi??siA?kiA? senienA?; tai jau prancAi??zA? mAi??gdA?iojimas ai??i?? palikime tai ramybAi??je.
Beveik iA? visA? A?vaA?iavimA? pusiA? Vilnius atrodo neypatingai, o nuo Lydos vieA?kelio ai??i?? ypaA? nenaudingai, nes, miestAi?? nujausdami, jo nematome, kol A? miesto vartus neA?vaA?iuojame. VaA?iuoji, vaA?iuoji, tau sako, kad miestas jau arti, velkiesi smAi??lAi??tu keliu liesais kuinais iA? Jedlinos uA?vaA?iuojamA?jA? namA?, kurie, nors turAi??ta ai??zpodoroA?najaai???1, paimti po dideliA? derybA? su raA?tininku, kuris nenorAi??jo juos duoti; jauti miestAi?? pagal jo metafizinAi?? atmosferAi??2, atpaA?A?sti jA? pagal ubagus, sAi??dinA?ius pakelAi??je ir giedanA?ius, kai pasirodo keliautojas, vakar pradAi??tas gadzinkas; atpaA?A?sti pagal sutinkamas pastotes, jau aiA?kiai miestietiA?kas, jauti miestAi?? A?ia pat prieA? save, pakyli nuo pasostAi??s nekantraudamas ai??i?? nieko nesimato. O kai krenti atgal surAi??gAi??s ir piktas, pastebi prieA? save uA?kardas. Dairaisi, miesto vis dar nAi??ra. Juk jau A? jA? A?vaA?iavai ir neA?inai, kada A?vaA?iavai, per kokA? stebuklAi?? jis tave apsupo.
Nuo Pohuliankos ir TrakA? pusAi??s leidA?iantis nuo kalno bent visus tuos suspaustus apaA?ioje, tarp kalvA? mAi??rus gali pastebAi??ti ir suskaiA?iuoti baA?nyA?iA? bokA?tus, styranA?ius (atsipraA?au uA? palyginimAi??) lyg pirA?tai iA? suplyA?usiA? pirA?tiniA?… VirA? miesto vyrauja TrijA? kryA?iA?, Pilies ir BekeA?o kalvos; jis apsuptas jA?, suspaustas prie upiA?, slAi??nyje uA?darytas. Ai??v. JonA? bokA?tas, tas jAi??zuitA? pastatytas kolosas, AugustinA?, Ai??v. Onos baA?nytAi??lAi??s virA?Ai??nAi?? ir daug kitA? aukA?tyn A?aunanA?iA? baA?nyA?iA? bokA?tA? pasirodo virA? susispietusiA? stogA?. Nuo kalno A?velgiant A? tAi?? grAi??stA? namA?, pastatytA? be jokio patrauklumo, vos A?A?iAi??rAi??si ankA?tas gatves, besiskverbianA?ias lyg upeliai tarp uolA?. Argi A?velgiant A? tai galima patikAi??ti, kad jau XVI amA?iuje A?ia bAi??ta kalbA?, buvo ruoA?tasi tiesti gatves pagal virvAi??.
Jau sakiau, kad Vilniaus veidas neturi nieko originalaus. Seni namai net neturi charakterio ir originalumo; nauji namai graA?Ai??s, bet irgi be charakterio, tokiA? namA? pilna visur, kur tik VieA?pats nubaudAi?? davAi??s mokytAi?? architektAi?? ir graviruotA? pavyzdA?iA? pastatA?, vienodai tinkanA?iA? Stokholmui, ParyA?iui, Londonui ir Vilniui, nes joks iA? tA? miestA? nepiktina savo formomis, bet ir nestebina tinkamumu prie vietos, klimato, paproA?iA?. Dauguma Vilniaus gatviA? netaisyklingos, ankA?tos ir tamsios, akligatviai dar ankA?tesni ir tamsesni. Tiems, kas bAi??tinai trokA?ta originalumo, rekomenduojame siaurus A?ydA? akligatvius, A?ia savitumA? netrAi??ksta.
b_300_211_16777215_00_images_iliustracijos_zurnalas_2012_2012-11-30_nr._3404_wilno.jpg

BaA?nyA?iA? naujA? lyg ir nAi??ra, uA?tat senos kaip reikiant atnaujintos taip, kad A? senas ir naujas nepanaA?ios; joms bAi??dingi tik (iA?skyrus dvi BernardinA?) bokA?tai, sunkAi??s, neskoningai papuoA?ti, gal XVII ir XVIII amA?iuje. Ant kai kuriA? iA? jA? A?ydi mAi??riniuose vazonuose skardinAi??s gAi??lAi??s, pasodintos prieA? A?imtAi?? metA?; A?sivaizduokite, kaip tai puoA?ia! Matai nuo kalno didelAi?? A?v. JonA? baA?nyA?iAi??, pastatAi?? be matomA? formA?, su iki A?iandienos vieA?pataujanA?iu bokA?tu, kaip A?ia kitados vieA?patavo jAi??zuitai, ir prilipdytu skirtingo skonio ir stiliaus prieangiu. Katedra graA?i, bet A?altai graA?i, nes jos pagrindinis bruoA?as, penkiA? A?imtA? metA? senumas, visiA?kai pradingo atnaujinant po A?varia ir paprasta GuceviA?iaus dorAi??nine suknele. A?ia yra kaA?in koks panteonas, ne Jogailos katedra, ne Vytauto kapas. Vos koplyA?ios kupolai ir prieA?ais jAi?? kita primena, kad tai baA?nyA?ia ir kad A?ygimantas III prie jos savo dievobaimingAi?? rankAi?? pridAi??jo. Bet juo liAi??dniau matyti A?ygimanto pAi??dsakAi??, kai jo nebeliko po Jogailos ir Vytauto.
Visi kalba, kad sena ir rotuA?Ai??, bent ant senos griuvAi??siA? ji stovi, bet klausiu, kas iA? to klasikinio frontono numanys A?ia buvus jos bokA?tAi?? su laikrodA?iu, jos gAi??dos stulpus ir PilotAi??, jo gotiA?kas formas? Ir A?itaip laikas, gaisrai, meninio suvokimo stygius uA?tvAi??rAi?? keliAi?? prisiminimams, pakeitAi?? viskAi??. Tik gabalas mAi??ro ant Tauro kalno, XV amA?iaus relikvija, A?v. Onos baA?nytAi??lAi??, BernardinA? [baA?nyA?ia], A?v. Nikolajaus cerkvelAi??, panaA?i A? dAi??A?utAi??, primena senus laikus.
Jeigu tau patinka paskui nuo pastatA? uA?mesti akA? ant gyventojA?, nepastebAi??si juose nieko, ko kur kitur jau panaA?ioje amalgamoje nebAi??tum matAi??s. NeA?varios A?ydA? krautuvAi??lAi??s ir patys A?ydai gana neA?varAi??s, beveik kiekvieno namo apaA?ioje smuklAi?? su sava girtuokliA? gauja,Ai??kromeliaiAi??su juose snaudA?ianA?iomis A?ydAi??mis, su keliomis lentynomis apipelijusiA? prekiA?, su rAi??ksmingu patarnautoju, kuris prievarta tempia A? juos su nekalA?iausiomis mintimis pro A?alA? einanA?ius A?mones.
ApsirengAi?? ai??i?? kaip visur, ir A?monAi??s ai??i??Ai?? kaip visur; keli seniai su pilkais kapotais ir avikailiA? kepurAi??m, su lazdomis ant A?ikA?neliA? kabanA?iomis ant rankA?, kelios ponios su roA?inAi??mis skrybAi??laitAi??mis, keli jaunuoliai kiek munduruoti ir nosis uA?rietAi??, keli nuolankAi??s A? vienuolynAi?? skubantys kunigai, ritmingu A?ingsniu sargybon A?engiantys kareiviai, gatvAi??s prekeiviai su stiklainiais, lazdomis, skAi??A?iais, A?luotelAi??mis; bukinistai su apdriskusiomis knygomis po paA?astimi, nuo A?v. JonA? vandenA? Ai??sotAi??liuose neA?anA?ios merginos, su dideliais auskarais ausyse, su dainele lAi??pose, prijuostAi??tos. Tarp jA? pAi??sA?iomis einantis valdininkas, A?aliai betarnaudamas praA?ilAi??s, su aptrintais kailinukais ar iA?blukusiu paltu. Ponia, paskui kuriAi?? tarnas su livrAi??ja, kuri jo pirmtakui buvo taisyta, neA?a knygAi?? arba A?unelA?, A?eA?iA? arkliA? kinkinys su gerklinguAi??izvozA?ikuAi??iriasi. Bet miesto veidas kinta kas akimirkAi??, kaip ir A?mogaus veidas besikeiA?iant metams, laikui, dienos valandai, ypatingoms aplinkybAi??ms ir stebAi??jimo vietai.
VokieA?iA? gatvAi??je, kur nuo XVII amA?iaus kuriasi vien A?ydai, su gelumbAi??s parduotuvAi??mis, vekselinAi??mis ir pan., pilna A?ydA?, vyrauja izraelietiA?kas pradas (naujos mokyklos stilius), pilna uA?siAi??musiA?, skubanA?iA? A?moniA?, dAi??l skubAi??jimo sandorius baigianA?iA? gatvAi??je; veA?ikai stovi prie durA?, girdisi besideranA?iA? balsai ir garsAi??sAi??gizeliA?Ai??kvietimai. Tai karalystAi?? barzdA? ir batA?, tai pajausi pagal specifinA?, neapsakytAi?? kvapAi??. Dar blogiau StikliA? akligatvyje, apgyvendintame nuo Vladislovo IV laikA? vien A?ydais, kai jiems specialiai skyrAi?? tAi?? vietAi?? gal todAi??l, kad jie patys pirmiau be leidimo jAi?? uA?Ai??mAi??. A?ia iA? deA?inAi??s alkAi??ne kliudai parduotuvAi??, iA? kairAi??s uA?Ai??kromosAi??uA?kliAi??ni. A?ydai tavAi??s vos neperplAi??A?ia, ir gali bAi??ti tikras, kad bent laikinai apkursi nuo jA? nepakenA?iamo, spygaus rAi??kavimo kvieA?iant A? parduotuvAi??. A?ia sutiksi pilna A?moniA?, kurie ne gerA?, o pigiA? prekiA? ieA?ko, ir derAi??jimAi??si su A?ydais laiko skrandA? gydanA?iais vaistais.
Tik paklausyk, kaip graA?iai, kaip saldA?iai A?ydai kvieA?ia iA? visA? pusiA?.
ai??i?? Tamsta! Tamsta! PraA?om pas mane, pas GitlA?. Tamsta, pas RubinovAi??! KvieA?iu, tamsta! O ko tamstai reikia?
ai??i?? AkiniA?.
ai??i?? Yra, yra, praA?au, praA?au.
KvieA?iamas uA?eina.
ai??i?? Ko tamsta norAi??tumAi??t?
ai??i?? AkiniA?.
ai??i??Ai??Vus!Ai??Gal jums reikia tabako, cinamono, migdolA?, cukraus, kavos?
ai??i?? Man reikia akiniA?.
A?ia reikia matyti, su kokia panieka tam, kuris drA?sta reikalauti akiniA?, bet nenori nei cukraus, nei migdolA?, nei cinamonA?, pardavAi??jas nusigrAi??A?damas atsako:
ai??i?? To nAi??ra.
ArkliA? turguje gauja A?ydA? murkdosi po purvynAi?? tarp pastatytA? nuomai aplAi??A?usiA? veA?imA?, A?ieno prikrautA? veA?imA?, parduodamA? arkliA?, panA?iA?, puodA? ir kt. krautuvAi??liA?. A?ia girdisi didA?iausias klegesys, kai, jei taip iA?sireikA?iu chemijos kalba, susiduria du giminingi elementai ai??i??Ai?? vargA?as valstietis ir nedoras A?ydas. Kartais vienAi?? A?ieno veA?imAi?? apspinta penki faktoriai ir vartotojA? (iA? anksto protestuoju prieA? iA? A?iA? A?odA?iA? galinA?iai atsirasti nuomonAi??, neva Vilniaus A?ydai A?ienu mito) varA?ytynAi??se daA?niausiai pralaimi vargA?as valstietis.
Pereikime A? AntakalnA?. A?ia tylu, nAi??ra A?urmulio, tik kartais graA?iAi??, giedrAi?? dienAi??, geguA?Ai?? ar birA?elA?, graA?iAi?? rudens dienAi?? sutiksi kelias A? TivolAi?? skubanA?ias puskarietes, kelias A? SapiegA? parkAi?? riedanA?ias karietas, lAi??to pasivaikA?A?iojimo iA?Ai??jusias kelias pagyvenusias poras ir senmerges. A?ydA? A?ia beveik nematysi, sakau beveik, nes ir A?ia jA? galima sutikti, ir iA?tisi jA? spieA?iai klaidA?ioja A?abo dienAi??, iA?sipuoA?usiA?, poilsiaujanA?iA? ir besiA?ildanA?iA? saulutAi??je, nes uA? tai juk nereikAi??s mokAi??ti.
Prie A?aliojo tilto tuA?A?ia. Tenai valstieA?iai gausiai vaA?iuoja A? turgA?, bet turgus trunka neilgai, ir vAi??l tylu. A?ia gal daugiau miestieA?iA?, negu A?ydA?, gyventojai tylAi??s, namai uA?dari, nesigirdi izraelieA?iA? vaikA? balsA? nei puskarieA?iA?, kurios A?ia retai uA?klysta, dardAi??jimo.
VAi??lgi niekur nAi??ra didesnio judAi??jimo, negu DominikonA?, TrakA? ir VokieA?iA? gatvAi??se. A?ia gal tirA?A?iausia moterA? ir vyrA? ant A?aligatviA?, daugiausia veA?Ai??jA? puskarieA?iA?, kurios iA? A?ia be paliovos kursuoja net iki AuA?ros vartA? iki vAi??lyvos nakties. Prie Paplaujos ir AA?traus priemiesA?io judAi??jimas vAi??l sumaA?Ai??ja. IA? ten, tiesa, atvyksta daugiausia keliautojA?, bet juos vos A?vaA?iavus praryja visada alkani A?ydA? uA?vaA?iuojamieji namai, kur atvykAi??liai iA? provincijos skubiai A?sikuria, A?sitikinAi?? apie miesto viduje vieA?pataujantA? grAi??smingAi?? brangumAi??, daA?niausiai uA?mokAi??dami uA? A?lovinamAi?? pigumAi?? tuo, kad yra apvagiami arba iA?vaA?iuojant negailestingai apiplAi??A?iami.
GalA? gale miesto veidas priklauso nuo dienos meto. Labai anksti, kai baA?nyA?iose skambina ryto maldai, pirmA?jA? ankstyvA? MiA?iA?, dar patamsiais gatve nuslenka vagis, uA?simiegojusi moteris, sargas, tvarkos ir gerA? paproA?iA? priA?iAi??rAi??tojas, A?ibintininkas su kopAi??A?iomis ant nugaros, skubAi??damas pagalbon gAi??stantiems reverberiams3. Paskui pamatysi pienininkes su skardiniais bidonAi??liais rankose, girdi beldimAi?? A? kai kuriuos vartus, pasirodo A?vieselAi??s pas darbA?A?ius amatininkus, kartais tylAi?? nutraukia lAi??tai slenkanA?io veA?imo dardAi??jimas. Vieni po kitA? atsidaro vartai ir varteliai, tarnai ir tarnaitAi??s iA?eina vandens, jA? kalbos ir juokas aidi dar tuA?A?iose gatvAi??se. PerpardavAi??jos traukia A? turgA?, paskui jas skuba pirkAi??jai, kai kur atsidaro pusAi?? krautuvAi??s, kaip viena neiA?sibudinusio akis, bet dar tylu. Tik praA?vitus veA?Ai??jai, vaA?iuojantys A? savo A?prastas stovAi??jimo vietas, pradeda judAi??jimAi??, paskui juos pasipila A?ydai, studentai, raA?tininkai. Atsidaro kavinAi??s ir cukrainAi??s, berniukai iA?neA?ioja dar A?lapiAi?? ai??zKurierai??? laikraA?tA?. Taip A?sismagina dienos judAi??jimas. Apie pietus, kai iA? kanceliarijA?, mokyklA? ir visur skuba pietA?, tas judAi??jimas valandAi??lei padidAi??ja, o kai kiekvienas jau nuAi??jo valgyti ir virA?kinti, miestas valandAi??lei akivaizdA?iai iA?tuA?tAi??ja ir ilsisi. Tai A?rodymas, kaip Vilniuje rimtai A?iAi??rima A? tAi?? skrandA?iui svarbiAi?? valandAi??.
Po pietA?, o bAi??tent vakarop, visi, kas tik gali iA?eiti pasivaikA?A?ioti arba iA?vaA?iuoti, pajuda Antakalnio, Pohuliankos, Paplaujos link, dabar A?ia pasirodo daugiau, negu rytAi??, ekipaA?A?, pAi??stieji gerokai puoA?nesni. Kai uA?degami A?ibintai, jeigu yra teatras, maskaradas, balius, puskarietAi??s be paliovos trinksi grindiniu, jeigu tai ne pramogA? metas, vieA?patauja tyla, retai nutraukiama ratA? trinksAi??jimo. DominikonA? gatvAi?? visai iA?tuA?tAi??ja; daugiau judAi??jimo dar tik ties A?v. JonA? baA?nyA?ia ir gretimose, didesnAi??se gatvAi??se.
AA?tuntAi?? ir devintAi?? didysis pasaulis (kuris pagal maA?ojo proporcijas ir pats yra tik maA?as) vaA?iuoja A? kviestinius vakarus; jo karietos lAi??tu, sistemingu dardAi??jimu, visiA?kai kitokiu, negu pamiA?Ai??s, lengvabAi??dis miklios puskarietAi??s tarA?kAi??jimas, nutraukia miegAi?? pusiaunaktA? ar dar vAi??liau, kai jau tik labai dideli ponai ir labai dideli loA?Ai??jai grA?A?ta namo, o tik labai skurdAi??s ir darbA?tAi??s baigia vakaroti prie A?vakiA?. Tuomet tas atkaklus beldimas A? vartus visuotinAi??je tyloje yra nepakenA?iamas.
b_300_187_16777215_00_images_iliustracijos_zurnalas_2012_2012-11-30_nr._3404_wilno017-1.jpg

Bet kiek benorAi??damas A?iAi??rAi??k A? miestAi??, kai jA? su kitais palyginsi, nerasi nAi?? maA?iausio panaA?umo A? maA?iausiAi?? sostinAi??, nors ja kaA?kada buvAi??s. Gana tirA?tai gyvenamas (1830ai??i??1835) palyginti su uA?imamu plotu, vis tiek yra tarsi tuA?A?ias. Gyventojai A?ia su didA?iausiu malonumu pramogauja paskalomis, A?nipinAi??ja ir apkalbinAi??ja lyg maA?ame miesteliAi??kA?tyje; miestas bunda gana anksti, naktimis provincialiai miega, visai neiA?mano apie madas (tai patvirtina faktas, kad Vilniuje niekas apdarA? neA?sitaiso, iA?skyrus tuos, kurie apie juos neiA?mano) ir A?ventai tiki esAi??s maA?uoju ParyA?iumi. Kokia laimAi?? nors tokiAi?? nuomonAi?? turAi??ti ai??i??Ai?? apie save.
A?ia, kaip provincijoje, visi A?monAi??s vieni kitus paA?A?sta, jeigu ne asmeniA?kai, tai bent A?ino, kas yra kas; kiekvienas A?ino kiekvieno istorijAi?? ir kartais, net pavardAi??s neA?inodamas, dAi??l daA?no susitikinAi??jimo suA?ino A?proA?iA? ir ydA? istorijas; A?ino, kur sutiks ponAi?? N. geltonu durtiniu, kur ir kuriAi?? valandAi?? tas ir anas akiniuotis ir ko eina. Kiekvienas naujai atvykAi??s taip iA?siskiria iA? tos saviA?kiA? masAi??s, kad jA? visi, net ir gatvAi??s berniukai, net ir kavinAi??s merginos iA?kart paA?A?sta. Visi ekipaA?ai suskaiA?iuoti, arkliai paA?A?stami ai??i?? gyventojai juos ir patamsiais atpaA?A?sta, visiA?kai kaip kaime, ir taip pat kaip kaime visiems A?inoma, kas kAi?? myli, ko nemAi??gsta, kur lankosi, kAi?? veikia, kiek turi pinigA?, iA? ko juos skolinasi. Ir taip kaip kaime, jeigu iA?vysi iA?blyA?kusA? veidAi??, A?dubusias akis, visi tau pasakys, kodAi??l to kaA?kieno veidas iA?blyA?kAi??s ir A?dubusios akys. Ir taip kaip kaime sAi??di A?ionai po permatoma uA?danga, ir dar tavo vartai ar tavo lAi??pos neatsivers, kad rytoj tai plaA?iai pasklistA? po miestAi??. Juk apskaiA?iuota, kiek tAi??kstanA?iA? myliA? nuskrieja A?viesa per sekundAi??, bet kas apskaiA?iuos greitA? paskalos, kuri greitesnAi?? uA? A?viesAi??! Ai??viesa bent turi nuskrieti, kad jAi?? pamatytA?; apie paskalAi?? kartais nutuoks anksA?iau, negu ji ateis, nujaus, taip apie jAi?? pagalvos.
O iA? kur visa tai kyla? Pasakysime nuoA?irdA?iai, kaip mums atrodo, iA? dyko buvimo, iA? uA?siAi??mimA? stygiaus ir uA?siAi??mimo poreikio. Kai maA?ai skaito, nedaug raA?o, neuA?siima muzika, daile, mokslais ir priversti kuo nors uA?siimti ir kAi?? nors virA?kinti (taip tai vadinama) protiA?kam gyvenimui, uA?siima paskalomis.
Jeigu ne daugiau, tai bent labai gaila laiko.


1Ai??ValdiA?kas dokumentas, A?pareigojAi??s duoti paA?to arklius.
2Ai??Dvokas dAi??l to, kad miestas tuomet neturAi??jo kanalizacijos.
3Ai??Reverberis ai??i?? lempa su veidrodiniu reflektoriumi.

VertAi??Ai??Kazys Uscila

Versta iA?: Obrazy z A?ycia i podrA?A?y przez J. I. KraAi??szewskiego, wydanie Adama Zawadzkiego, Wilno, 1842.

TAi??sinys kitame numeryje