Vilniaus sakralinAi?? auksakalystAi?? BaA?nytinio paveldo muziejuje

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: Religija
AUTORIUS:Ai??Dalia VasiliAi??nienAi??

DATA: 2012-04

Vilniaus sakralinAi?? auksakalystAi?? BaA?nytinio paveldo muziejuje

Ai??Dalia VasiliAi??nienAi??

Ai??spAi??dA?iai aplankius parodAi??

Vilniaus Ai??v. arkangelo Mykolo baA?nyA?ioje ir buvusiame BernardiniA? vienuolyne A?sikAi??rAi??s, 2009 m. lankytojams duris atvAi??rAi??s BaA?nytinio paveldo muziejus yra vienas jauniausiA? Lietuvoje, taA?iau turtinga moderniai A?rengta ekspozicija ir intensyvia moksline bei edukacine veikla jis sAi??kmingai konkuruoja su svarbiausiais nacionalinA? ir respublikinA? statusAi?? turinA?iais A?alies muziejais. Vilniaus arkivyskupijos A?steigtas muziejus savo galimybes dar kartAi?? pademonstravo surengdamas nemenkA? organizaciniA? pajAi??gA? ir profesionalumo reikalavusiAi?? parodAi?? ai??zVilniaus sakralinAi?? auksakalystAi??ai???, veikianA?iAi?? nuo 2011 m. lapkriA?io 18 dienos iki 2012 m. gruodA?io 1 dienos.

Anot paA?iA? organizatoriA?, ai??zparoda kilo iA? noro sustatyti A? vienAi?? gretAi?? tai, kas liko iA? didA?iulio Vilniaus auksakaliA? dirbiniA? lobyno, kaupto baA?nyA?iA? zakristijose, kuris, kaip ir vAi??sa Lietuvoje, stipriai nukentAi??jo ir buvo negrA?A?tamai iA?blaA?kytas per daugybAi?? istoriniA? kataklizmA?, okupacijas, karus, juos lydAi??jusius ekonominius nuosmukius ir galiausiai sunaikinus valstybAi??ai???. ReikAi??tA? dar pridurti, kad bAi??tent baA?nyA?iose iA?liko Vilniaus auksakalystAi??s mokyklAi?? galintys reprezentuoti kAi??riniai, nes tai, kas buvo skirta didikA? ir bajorA? menAi??ms, iA?sklido po pasaulA? arba praA?uvo kartu su iA?grobstytais dvarais, beveik nepaliekant pAi??dsako Lietuvos muziejuose. BaA?nyA?iose, nors su praradimais, vis dAi??lto buvo iA?saugoti senieji brangaus metalo liturginiai indai ir reikmenys, tad dabar galime A?sitikinti, kokiA? meistrystAi??s aukA?tumA? pasiekAi?? kadaise Vilniuje dirbAi?? auksakaliai.

Parodos branduolA? sudaro Vilniaus arkivyskupijos parapijA? liturginiai reikmenys, taA?iau parodos kuratorAi??s BaA?nytinio paveldo muziejaus direktorAi?? dr. Sigita MaslauskaitAi?? ir Rita PauliukeviA?iAi??tAi?? eksponatA? ieA?kojo taip pat Kauno, PanevAi??A?io, KaiA?iadoriA? ir VilkaviA?kio vyskupijose. Renginio anotacijoje paminAi??ta net 41 savo vertybes paskolinusi parapija. KeletAi?? labai svarbiA? eksponatA? davAi?? BirA?tono sakralinis, TrakA? istorijos, Lietuvos dailAi??s ir Lietuvos nacionalinis muziejai. Parodos pasididA?iavimu laikomas trumpam (iki vasario mAi??nesio pabaigos) iA? Krokuvos dominikonA? Ai??vA?. TrejybAi??s vienuolyno atgabentas Vilniaus meistro Horno Rentelio relikvijorius. Jis sukurtas 1637 m. LDK unitA? metropolito Rapolo Korsako uA?sakymu ir padovanotas karaliA?kajai porai ai??i??Ai?? Lenkijos karaliui ir Lietuvos didA?iajam kunigaikA?A?iui Vladislovui Vazai ir Cecilijai Renatai Habsburgaitei ai??i??Ai?? sutuoktuviA? proga. KAi??rinys A?domus ne tik dAi??l savo istorinAi??s vertAi??s, originalios formos, A?stabaus dekoro ir unikalios ikonografijos; jo pAi??doje greta dovanojimo A?raA?o yra retai beaptinkami XVI a. II p. ai??i?? XVII a. naudoti Vilniaus auksakaliA? cecho kontroliniai A?spaudai su Gedimino stulpais.

Ai??is relikvijorius jau buvo publikuotas lenkA? mokslinAi??je spaudoje, taip pat Edmundo LauceviA?iaus ir BirutAi??s RAi??tos VitkauskienAi??s 2001 m. leistoje knygoje ai??zLietuvos auksakalystAi??. XVai??i??XIX amA?iusai???. Norisi pastebAi??ti, kad Krokuvos vienuolyne iA?likusio relikvijoriaus ir daugybAi??s kitA? A?vairiose Lietuvos vietose saugomA? kAi??riniA? paieA?ka, atranka bei eksponavimas Vilniuje ai??i?? ne tik A?ios parodos organizatoriA?, konsultantA?, bet ir ankstesniA? Lietuvos auksakalystAi??s tyrinAi??tojA? nuveiktA? darbA? rezultatas. Istorijos ir etnografijos muziejaus auksakalystAi??s rinkinio publikacija 1982-aisiais, Vilniaus arkikatedros lobyno ir kitA? vertybiA? pristatymas Lietuvos dailAi??s muziejaus surengtoje parodoje ai??zKrikA?A?ionybAi?? Lietuvos meneai??? 1999ai??i??2003 metais, B. R. VitkauskienAi??s ir kitA? dailAi??s istorikA? studijos A?ia tema, o taip pat 2002ai??i??2006 m. vykdyta Vilniaus arkivyskupijos baA?nyA?iA? meno vertybiA? inventorizacija (jAi?? atliko S. MaslauskaitAi?? ir B. R. VitkauskienAi??) nuolat pildAi?? ir turtino A?inias apie Lietuvos sakralinAi?? auksakalystAi??, o taip pat ir Vilniaus meistrA? kAi??rybAi?? ai??i?? prieA? trisdeA?imtmetA? dar terra incognita buvusiAi?? Lietuvos meno istorijos sritA?. PastarA?jA? keleriA? metA? A?dirbis leido parodos rengAi??jams A?gyvendinti gana ambicingAi?? sumanymAi?? ai??i?? virtualiai moksliniame diskurse, knygose ir pavieniuose straipsniuose egzistuojanA?iAi?? Vilniaus auksakalystAi??s mokyklos pavyzdA?iA? galerijAi?? sukaupti ir realiai pristatyti A?iAi??rovams.

Parodos apA?valgAi?? rengAi??jai siAi??lo pradAi??ti nuo nuolatinAi??s BaA?nytinio paveldo muziejaus ekspozicijos Ai??v. arkangelo Mykolo baA?nyA?ioje, kurioje galime iA?vysti A?spAi??dingus Vilniaus arkikatedros lobyno, Vilniaus Ai??v. Petro ir Povilo, TrakA? ir kitA? arkivyskupijos parapijA? liturginius indus ir reikmenis. Tarp iA? VakarA? Europos atveA?tA? groA?ybiA?, stropiai sekdamas etiketAi??se suraA?ytAi?? informacijAi?? lankytojas atras meistriA?kumu joms nenusileidA?ianA?ius vilnietiA?ko darbo kAi??rinius. Pakanka iA?vysti bene didA?iausiAi?? Vidurio Europoje XVI a. GeranainiA? monstrancijAi?? (jos detalAi?? pasirinkta visos parodos logotipu), praA?matnA? A?v. Stanislovo rankos pavidalo relikvijoriA? ar meistriA?kai Jono Lario 1751 m. TrakA? baA?nyA?iai sukurtAi?? monstrancijAi??, kad suvoktumei Vilniaus auksakalystAi??s mokyklos tradicijA? ilgaamA?iA?kumAi??, sAi??sajA? su kitais meno centrais tvarumAi?? ir nepaprastai aukA?tAi?? amato lygA?.

iliustracija
Ai??v. KryA?iaus bei Kristaus Kraujo relikvijoriai (XVII a. vid.) iA? Vilniaus bernardinA? baA?nyA?ios ir iA? Krokuvos atveA?tas meistro
H. Rentelio sukurtas relikvijorius (1637 m.)
ArAi??no BaltAi??no nuotrauka

TaA?iau vilnietiA?kos mokyklos paveldo visumos vaizdas geriau atsiskleidA?ia specialiai A?iai parodai ruoA?toje, vienuolyno rAi??syje iA?dAi??stytoje ekspozicijoje (projekto autorAi??s Julija ReklaitAi?? ir Ieva CicAi??naitAi??). Siekiant sudaryti ai??zauksinio debesiesai??? A?spAi??dA?, eksponatai A?ia sukoncentruoti ant dviejA? dideliA? stalA? ir sukomponuoti grupAi??mis po stikliniais gaubtais, leidA?ianA?iais iA? visA? pusiA? apA?iAi??rAi??ti objektus. Keletas didesniA?jA? ai??i??Ai?? paveikslA? aptaisai, metalu kaustytas procesijA? altorAi??lis, antepediumas ai??i?? stovi atskirai arba yra pakabinti A?stiklintose vitrinose. Subtilus virA?utinis apA?vietimas kuria sakralumo A?spAi??dA? ir iA?ryA?kina brangiA?jA? metalA? A?vytAi??jimo niuansus. ReginA? papildo ir komentuoja virtualus pristatymas bei lengvi perregimi informaciniai stendai, kuriuose suraA?yta parodos anotacija, supaA?indinama su auksakalystAi??s amato specifika, technikomis ir dirbiniA? A?enklinimu (aut. R. PauliukeviA?iAi??tAi??).

Ekspozicija iA?dAi??liota chronologine tvarAi??ka, todAi??l lankytojas turi gerAi?? progAi?? nuosekliai, tarsi meno istorijos vadovAi??lyje susipaA?inti su auksakalystAi??s stiliA? raida nuo XVI iki XX amA?iaus. Tai yra didelis privalumas, turint galvoje, kad Lietuvoje A?iuo metu nAi??ra kitos nuolat veikianA?ios, grieA?tai chronologiniu principu sudarytos taikomojo meno ekspozicijos, kurioje bAi??tA? galima A?gyti panaA?iA? A?iniA?.

KAi?? A?i pusantro A?imto kAi??riniA? galerija byloja apie Vilniaus sakralinAi?? auksakalystAi??? KokA? A?spAi??dA? apie A?imtmeA?iais sostinAi??je dirbusius meistrus susidarysime aplankAi?? parodAi???

Daugiau po garsiA? Europos katedrA? lobynus pasiA?valgAi??s meno mylAi??tojas tuojau pastebAi??s, jog Vilniaus parodoje nAi??ra panaA?iems rinkiniams bAi??dingA? ViduramA?iA? laikotarpio pavyzdA?iA?, jei neskaiA?iuotume keliA? iA?ties puikiA? vAi??lyvosios gotikos stiliaus A?edevrA?. To prieA?astimi vis dAi??lto reikAi??tA? A?vardyti vAi??lyvAi?? Lietuvos krikA?tAi?? ir tai, kad pirmieji liturginiai reikmenys Vilniaus katedrai ir Lietuvos parapijoms pradAi??ti dovanoti tik XIV a. pabaigoje. Deja, net ir tuos laikus menantys sakralinAi??s auksakalystAi??s kAi??riniai iki mAi??sA? dienA? neiA?liko, juo labiau nAi??ra A?inoma jA? sukAi??rimo vieta. Ankstyviausias muziejuje rodomas Vilniaus mokyklai priskiriamas eksponatas ai??i??Ai?? minAi??tas A?v. Stanislovo relikvijorius, sukurtas maA?daug 1500ai??i??1503 metais LDK kunigaikA?A?io Lenkijos karaliaus Aleksandro JogailaiA?io valdymo laikais. Beje, A?is kunigaikA?tis 1495 m. rugpjAi??A?io 23 dienAi?? patvirtino ir pirmAi??jAi?? Vilniaus auksakaliA? cecho privilegijAi??, o tai reiA?kia, jog tuo metu mieste A?ios rAi??A?ies amatininkA? profesinis lygis turAi??jo bAi??ti gana aukA?tas ir tarpusavio konkurencija labai didelAi??.

Parodos ekspozicija pradedama trimis A?spAi??dingomis gotikos ir renesanso bruoA?A? turinA?iomis bokA?tinAi??mis monstrancijomis. Pasak legendos, Vilniaus BernardinA? baA?nyA?iai kadaise priklausiusiAi?? didA?iAi??jAi?? monstrancijAi?? XV a. vienuoliams dovanojo karalius Kazimieras Jogailaitis, taA?iau vis dAi??lto spAi??jama, kad sukurta ji ne anksA?iau kaip XVI a. pabaigoje, mat puoA?yboje esantys renesansiniai elementai laikytini integralia dirbinio dalimi, o ne vAi??lesniais intarpais. Kitos dvi ai??i?? NemunaiA?io ir Ramygalos ai??i?? monstrancijos turi A?raA?us su 1596 ir 1618 m. datomis. GotikinAi?? A?iA? trijA? kAi??riniA? kompozicija atskleidA?ia Renesanso laikotarpio Vilniaus sakralinAi??s auksakalystAi??s specifikAi?? ai??i?? iA?tikimybAi?? tvariai gotikinei tradicijai, kuriAi?? tik papildAi?? ir paA?vairino manierizmo stiliaus bruoA?ai.

DviejA? stiliA? susidAi??rimAi?? ir darnA? koegzistavimAi?? A?ioje epochoje liudija greta monstrancijA? stovinti ankstyvesnAi?? Vilniaus vyskupo Jurgio Radvilos 1583 m. Rygos jAi??zuitams kadaise dovanota komuninAi??. Jos siluetas ir puoA?yba, nepaisant gotikizuojanA?ios aA?tuonlapAi??s pAi??dos, kur kas artimesni manierizmo pavyzdA?iams ai??i?? A?alia rodomoms XVII a. pr. taurAi??ms, kalstytoms angelA? galvutAi??mis, vaisiA? puokA?telAi??mis, voliutA?, rolverkA? ir apkaustA? ornamentais. Savo forma ir dekoro motyvais nuo katalikiA?kA? reikmenA? nedaug tesiskiria greta eksponuojama KAi??dainiA? evangelikA? reformatA? baA?nyA?iai TrakA? kaA?teliono Jurgio Radvilos padovanota taurAi??, atkreipianti dAi??mesA? dydA?iu ir ypaA? meniA?ku smulkiu ornamentikos iA?kalstymu.

iliustracija
Ekspozicijos vaizdas. Pirmame plane ai??i?? evangelikA? reformatA? liturginiai indai
(XVII a. I p.)
ArAi??no BaltAi??no nuotrauka

Vilniaus auksakalystAi??s parodoje pristatomos ir XVII a. vid. labai bAi??dingos taurAi??s su A?eA?iakampe ar aA?tuonkampe pAi??da, dekoruotos skirtingai tarpusavyje derintais angelA? galvuA?iA?, akanto, kimationo, A?iek tiek vAi??lesni dirbiniai ai??i?? kremzliniais motyvais. Naujojo DaugAi??liA?kio taurAi??je, kaip ir aptartame H. Rentelio relikvijoriuje, yra Vilniaus miesto kontrolinis A?enkAi??las ai??i?? Gedimino stulpai.

PaminAi??tina, kad ne visi parodoje esantys kAi??riniai signuoti A?inomA? meistrA? ir prabuotojA? inicialais ar sostinAi??s kontroliniais A?enklais. Dalis pavyzdA?iA? tik pagal menines ypatybes arba istorinius duomenis priskiriami vilnietiA?kai mokyklai, o kai kuriA? kilmAi??s vieta tebAi??ra diskutuotina. Taip A? ekspozicijAi?? buvo A?traukti vyskupui Jurgiui TiA?keviA?iui kadaise priklausAi??, 1667 m. Vilniaus bernardinams atitekAi?? Ai??v. KryA?iaus medA?io ir Kristaus Kraujo relikvijoriai. JA? kilmAi??s vieta nAi??ra tiksliai nustatyta. Relikvijas vyskupas gavo 1643ai??i??1644 m. kelionAi??je A? RomAi??, tad ir jA? puoA?ybAi?? Lietuvoje retai sutinkamomis A?lifuoto kriA?tolo, emalio irAi??nielloAi??technikomis galAi??jo uA?sakyti iA?vykoje. Visgi B. R. VitkauskienAi?? yra iA?kAi??lusi prielaidAi??, kad tuo laiku Vilniuje VazA? aplinkoje galAi??jo veikti ypaA? brangius ir sudAi??tingus uA?sakymus atlikdavusios dirbtuvAi??s. Lietuvos auksakalystAi??s istorijoje dar daug neA?inomA? istorijos tarpsniA?, neiA?aiA?kintA? anoniminiA? autoriA?, neatrastA? jA? veiklAi?? liudijanA?iA? kAi??riniA? ir dokumentA?.

Keliaujant siAi??loma ekspozicijos kryptimi labai paranku sekti ypaA? iA?samiai pristatomAi?? permainingAi?? baroko auksakalystAi??s formA? A?vairovAi??. Apie XVII a. vid. jau minAi??tus augalinius ir apkaustinius motyvus palaipsniui iA?stumia banguojantis kriauklinis-kremzlinis ornamentas, indA? formos tampa aptakesnAi??s ir minkA?tesnAi??s. Ai??spAi??dingi A?io laikotarpio pavyzdA?iai ai??i?? evangelikA? reformatA? baA?nyA?iai skirtas krikA?to dubuo ir tuo metu naujos barokinAi??s kompozicijos SubaA?iaus monstrancija. PirmAi??jA? indAi?? sukAi??rAi?? meistras Zacharijus Ai??neideris, kuris 1655 m. prie Vilniaus artinantis rusA? kariuomenei, kaip ir daugelis kitA? miestelAi??nA?, pasitraukAi?? A? KaraliauA?iA? ir nebegrA?A?o. MonstrancijAi??, kaip spAi??ja R. B. VitkauskienAi??, galAi??jo padaryti Zacharijaus sAi??nus Mykolas Ai??neideris ai??ztvanoai??? metu taip pat iA?vykAi??s iA? Vilniaus, taA?iau grA?A?Ai??s 1662 metais.

Vienas graA?iausiA? brandA?iojo baroko auksakalystAi??s ornamentA? ai??i?? maA?daug XVII a. paskutiniame ketvirtyje atsiradAi?? natAi??ralistiA?kai kalstyti A?ydinA?iA? veA?liA? gAi??liA? motyvai. YpaA? subtilus tokio indo pavyzdys ai??i??Ai?? Vilniaus Ai??v. Petro ir Povilo baA?nyA?ios taurAi??. Visu groA?iu gAi??liA? dekoras atsiskleidAi?? XVII a. pab. ai??i?? XVIII a. pr. paveikslams skirtA? metalo aptaisA? kompozicijose. Parodoje eksponuojami du Ai??vA?. MergelAi??s Marijos su KAi??dikiu paveikslA? aptaisai ai??i?? 1682 m. signatAi??rAi?? turintis DruskininkA? ir XVIII a. I pusAi??je meniA?kai padarytas RykantA? aptaisas. Ai??ventA?jA? atvaizdA? sidabriniA? puoA?menA? kAi??rimas buvo itin reikA?minga ir savita Vilniaus auksakaliA? darbo sritis. Tauriojo metalo skardoje Vilniaus meistrai sugebAi??davo iA?kalstyti iA?ties monumentalius meninAi??s auksakalystAi??s kAi??rinius. Baroko laikotarpiu ilgainiui beveik kiekvienoje baA?nyA?ioje atsirado bent vienas aptaisais ir karAi??nomis dabintas Ai??vA?. MergelAi??s Marijos ar kurio nors A?ventojo atvaizdas.

Dalis Vilniuje dirbusiA? meistrA? buvo atvykAi??liai iA? kitA? Europos kraA?tA? ir miestA?, daA?nas A?ia A?leisdavo A?aknis ir praturtindavo vietinAi?? tradicijAi?? svetimomis A?takomis. Nuo pat Vilniaus auksakaliA? cecho A?kAi??rimo tvirtas pozicijas mieste turAi??jo vokieA?iA? amatininkai, tad ir vokiA?kA?jA? miestA? (Niurnbergo, Augsburgo, Dancigo, KaraliauA?iaus) auksakalystAi??s mokyklA? poveikis A?ia buvo juntamas visais laikais. Garsus XVIII a. Vilniaus auksakalys Jonas Frydrichas Ai??emnikas, jau bAi??damas pameistriu, atvyko Vilniun iA? Dancigo, turAi??jo A?ia mokiniA? ir paliko ryA?kA? pAi??dsakAi?? vietos tradicijoje. Jo darbai nesignuoti, taA?iau teisminiA? procesA? su uA?sakovais dokumentacija tyrinAi??tojams leido identifikuoti ne vienAi?? meistro kAi??rinA?. Parodoje iA?statyti keli jo darbo liturginiai reikmenys ai??i?? relikvijoriai, monstrancijos ir taurAi??. J. F. Ai??emnikas kAi??rybingai iA?plAi??tojo XVIII a. pr. Vilniaus auksakalystAi??je A?sivyravusio sausojo akanto ir kiek vAi??lyvesniA? regentiniA? motyvA? ornamentikos galimybes.

iliustracija
XVIII a. relikvijoriai
Dalios VasiliAi??nienAi??s nuotrauka

Antroje XVIII a. pusAi??je smulkuA?ius augalinius motyvus ir lauA?ytas regentines juostas ryA?tingai iA?stAi??mAi?? rokokas ai??i?? paskutinioji, ypatingu praA?matnumu pasiA?ymAi??jusi Baroko fazAi??. Tarp ankstyviausiA?jA? tokiA? dirbiniA? parodoje eksponuojamos Jono Lario monstrancijos ai??i?? viena kadaise priklausiusi Vilniaus Ai??v. Jono baA?nyA?iai, kita lig A?iol esanti DAi??kA?tA? parapijoje (A?iam meistrui veikiausiai priskirta pagal stiliaus ypatybes). AtvykAi??s iA? KaraliauA?iaus, J. Laris ilgus metus mokAi??si pas Vilniaus auksakalius DanieliA? BankmanAi??, JonAi?? KristupAi?? GronemanAi?? ir AndriA? EjerliejA?, todAi??l manoma, kad iA?skirtinis jo talentas ir sugebAi??jimai buvo iA?ugdyti Vilniuje. PanaA?Ai??s auksakaliA? biografijA? pavyzdA?iai rodo, jog Vilniuje kAi??rAi?? aukA?A?iausio europinio lygio meistrai, kuriA? vardas masino norinA?ius mokytis amato subtilybiA?. Ai?? VilniA? atvykdavo jaunuoliai iA? kitA?, tauriA?jA? metalA? apdirbimo tradicijomis ne maA?iau A?inomA? miestA? (KaraliauA?iaus, Dancigo, TilA?Ai??s, Mintaujos, net Niurnbergo ir Strasburgo), tapdavo mokiniais ir pameistriais, vAi??liau A?sitvirtindavo, atidarydavo savo dirbtuves ir kurdavo vilnietiA?kAi?? auksakalystAi??s amato tradicijAi??.

XIX a. Lietuva pasitiko praradusi valstybingumAi??. Negandos ir suirutAi??s trikdAi?? natAi??raliAi?? Ai??kio ir amatA? raidAi??, savitumAi?? puoselAi??janti kultAi??ra, o taip pat ir KatalikA? baA?nyA?ia atsidAi??rAi?? gynybinAi??se pozicijose. Sakralinei auksakalystei klestAi??ti metas nebuvo palankus. Vis reA?iau liturginiams indams naudotas brangus sidabras, daA?niausiai tenkinamasi tik sidabruotais ir auksuotais dirbiniais. SudAi??tingus liejimo, kalstymo, graviravimo, puncavimo bAi??dus keitAi?? maA?iau A?gAi??dA?iA? reikalaujanA?ios, darbAi?? paprastinanA?ios A?tampavimo ir valcavimo technikos. Nors parodoje demonstruojami A?ymesniA?jA? Vilniaus amatininkA? klasicizmo laikotarpio liturginiai indai dar pasiA?ymi atliekamo darbo kokybe, santAi??rios plastikos kAi??riniai iA?taiga ir atlikimo precizika nebegali lygintis su ankstesniA? epochA? iA?mone. Tarp jA? dydA?iu, solidA?iomis formomis ir A?domia ikonografija iA?siskiria Benjaminui Kristupui Vagneriui su abejone priskiriama XVIII a. pab. ai??i?? XIX a. pr. RAi??dininkA? baA?nyA?ios monstrancija. Elegancija ir silueto grynumu pasiA?ymi meistro Vaitiekaus JastA?embskio sukurti indai.

Apsilankius parodoje, galima A?sitikinti, kad iki pat naujausiA?jA? laikA? Vilniaus auksakaliai sAi??kmingai konkuravo su kitA? didA?iA?jA? Europos miestA? produkcija, taA?iau mokyklos lygis akivaizdA?iai sumenko XIX a. pab. ai??i?? XX a. pr., kai sostinAi??s statuso seniai netekusio nuoA?alaus Rusijos imperijos miesto amatininkA? dirbtuvAi??lAi??s nebegalAi??jo konkuruoti su iA? Europos bei Rusijos, o visA? pirma Lenkijos plAi??stanA?ia pigia ir formos poA?iAi??riu gana efektinga fabrikA? produkcija. Ai??raA?ai ant pastarojo laikotarpio kAi??riniA? liudija, kad iA? esmAi??s pasikeitAi?? ir liturginiA? reikmenA? uA?sakovas. DidikA? ir dvasininkijos luomo hierarchA? dovanas pakeitAi?? smulkiA? bajorA?, turtingesniA? valstieA?iA? ar miestelAi??nA?, sudAi??tinAi??s parapijieA?iA? aukos. Tarp XX a. I p. akivaizdA?iai sumenkusio amato pavyzdA?iA? ekspozicijoje iA?skirti Mykolo Nieviadomskio darbai. Nors gausi A?io meistro produkcija nebuvo vienodai aukA?to meninio lygio, taA?iau neogotikinAi??s KalviA? ir Lentvario monstrancijos akA? patraukia formos sudAi??tingumu, o santAi??riai viduramA?iA? formas atkartojanA?ios MiA?iA? taurAi??s ai??i?? modernAi??janA?io sakralinio taikomojo meno tendencijas atitinkanA?iu siluetu.

BaA?nytinio paveldo muziejaus surengta ekspozicija byloja, jog Vilnius nuo XVI a. buvo stiprus auksakalystAi??s centras, traukdavAi??s tiek siekianA?ius A?ia semtis amato paslapA?iA?, tiek ir norinA?ius uA?sakyti meniA?kus tauriA?jA? metalA? dirbinius. Akivaizdu, kad baA?nytinAi??s paskirties uA?sakymai sudarAi?? reikA?mingAi?? vietos amatininkA? darbA? dalA? ir leido atsiskleisti jA? iA?monei bei meistriA?kumui. Nors ankstyviausiA?jA? Vilniaus mokyklos kAi??riniA? iA?liko nedaug, netenka abejoti to meto uA?sakovA? uA?mojais ir menininkA? galimybAi??mis. YpaA? dinamiA?ka formA? ir dekoro arsenalo kaita pasiA?ymAi??jo XVIIai??i??XVIII a. Lietuvos baA?nyA?iA? dailAi??je vieA?patavAi??s barokas. SpAi??ju, kad nepaisant noro chronologiA?kai nuosekliai ir beA?aliA?kai atspindAi??ti Vilniaus sakralinAi??s auksakalystAi??s raidAi?? nuo XVI iki XX amA?iaus, parodos organizatoriai kartu turAi??jo uA?maA?iAi?? pristatyti paA?iAi?? A?spAi??dingiausiAi?? jiems A?inomo ir prieinamo paveldo dalA?. Turint omenyje, kad parodAi?? svariai papildo ir nuolatinAi?? Vilniaus katedros lobyno ekspozicija, negalima buvo tikAi??tis puikesnio rezultato.