Vilniuje ai??i?? LDK valdovA? ir didikA? portretA? paroda iA? Ukrainos

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: Paroda
AUTORIUS: Dalia TarandaitAi??
DATA: 2012-07

Vilniuje ai??i?? LDK valdovA? ir didikA? portretA? paroda iA? Ukrainos

Dalia TarandaitAi??

Liepos 4 d., ValstybAi??s (Lietuvos karaliaus Mindaugo karAi??navimo) dienos iA?vakarAi??se, Vilniuje, Lietuvos dailAi??s muziejaus Vilniaus paveikslA? galerijoje, buvo atidaryta iA?skirtinAi??s svarbos tarptautinAi?? paroda ai??zLietuvos DidA?iosios KunigaikA?tystAi??s valdovA? ir didikA? portretai iA? Ukrainos muziejA? rinkiniA?ai???. Joje pristatoma istoriniu, ikonografiniu ir meniniu poA?iAi??riu vertinga lituanistinAi?? kolekcija, saugoma VakarA? Ukrainoje, istorinAi??se HaliA?o ir VoluinAi??s A?emAi??se, kuriA? didelAi?? dalis nuo XIVai??i??XIV a. sandAi??ros iki Liublino unijos 1569 m. priklausAi?? Lietuvos DidA?iajai KunigaikA?tystei, o vAi??liau iki XVIII a. pabaigos ai??i?? Lenkijos karalystei. Tai buvo integrali AbiejA? TautA? Respublikos dalis.

Parodoje eksponuojami 86 portretai, kadaise puoA?Ai?? dailAi??s kAi??riniais turtingus A?io regiono dvarus ir baA?nyA?ias ai??i?? Olesko, PidhircA?, ViA?niveco, A?ovkvos, A?ortkovo, Olykos ir kt. dvarus, Lvovo BernardinA?, Bilij Kamin (ZaloA?cA? r.) parapinAi?? ir kt. baA?nyA?ias. DidA?ioji dauguma kAi??riniA? XIXai??i??XX a. I pusAi??je buvo dovanota, deponuota ar nupirkta seniesiems Lvovo muziejams ai??i?? KunigaikA?A?iA? LiubomirskiA? muziejui ir Nacionaliniam Jono III Sobieskio vardo muziejui. Ai??iandien jie yra saugomi Lvovo dailAi??s galerijos ir Lvovo istorijos muziejaus rinkiniuose. Tai Lietuvos ir Lenkijos valdovA? (Jogailos, Stepono Batoro, A?ygimanto ir Vladislovo VazA?, Mykolo Kaributo ViA?nioveckio, Jono Sobieskio, Augusto II ir Augusto III SaksonieA?iA?, Stanislovo Augusto Poniatovskio) ir jA? A?monA?, Lietuvos DidA?iosios KunigaikA?tystAi??s didikA? (RadvilA?, ChodkeviA?iA?, SapiegA?, SanguA?kA?, ViA?nioveckiA?, PacA?, TiA?keviA?iA?, PociejA?, GosievskiA?), Lietuvos istorijai svarbiA? kitA? asmenybiA? (karvedA?io Kasparo BekeA?o, Vilniaus burmistro Pauliaus Boimos, Vilniaus universiteto profesoriaus PranciA?kaus SmugleviA?iaus) atvaizdai, sukurti XVIai??i??XIX a. vietiniA? ir svetimA?aliA? AbiejA? TautA? Respublikoje dirbusiA? dailininkA?. 8 portretai A? parodAi?? atveA?ti iA? VoluinAi??s kraA?totyros muziejaus Lucke, A? kurA? jie pateko iA? Olykos ai??i??Ai?? svarbiausios RadvilA? rezidencijos VoluinAi??je ai??i?? rinkiniA?.

Dalis eksponuojamA? portretA? priklauso minAi??tA?jA? Ukrainos muziejA? ai??zaukso fonduiai???, yra rodomi nuolatinAi??se jA? ekspozicijose. Kita, lituanistiniu poA?iAi??riu ne maA?iau vertinga, portretA? dalis parodai buvo atrinkta iA? muziejA? saugyklA?. DAi??l prastos bAi??klAi??s jie dar niekada nebuvo eksponuoti ir Vilniuje surengtoje parodoje visuomenei pristatomi pirmAi?? kartAi??. Ai??iuos kAi??rinius restauravo ir eksponuoti parengAi?? Lietuvos dailAi??s muziejaus Prano Gudyno restauravimo centro restauratoriai.

Ai??domia ikonografija, profesionaliu atlikimu ir aukA?ta menine kokybe iA?siskiria parodoje eksponuojami Lietuvos ir Lenkijos valdovo Jono Sobieskio vaikA? portretai, neabejotinai priklausAi?? valdovo rinkiniams. JonAi?? SobieskA? su Lvovu siejo ypatingas ryA?ys. IA? Lvovo A?emAi??s jis buvo kilAi??s (manoma, kad gimAi?? netoli Lvovo esanA?ioje Olesko pilyje), A?ovkvoje prie Lvovo turAi??jo puoA?niAi?? rezidencijAi??, o Lvove ai??i?? namAi?? (vAi??liau jame A?rengtas Nacionalinis Jono III Sobieskio vardo muziejus). Meninei reprezentacijai J. Sobieskis skyrAi?? ypatingAi?? dAi??mesA? ai??i?? jo ir jo A?eimos nariA? portretus tapAi?? garsiausi dailininkai, iA?keldami karinius valdovo nuopelnus, lygindami jA? su pergalingais antikos karvedA?iais. J. Sobieskis puoselAi??jo viltis Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didA?iojo kunigaikA?A?io sostAi?? padaryti paveldimAi??. Ai??ios viltys atsispindi parodoje eksponuojamuose vyriausiojo sAi??naus JokAi??bo Liudviko portretuose. Apie 1677 m. galbAi??t Martyno AltomontAi??s (Martino Altomonte, 1659ai??i??1745) nutapytame portrete deA?imtmetis JokAi??bas Liudvikas pavaizduotas kaip romAi??nA? karvedys, A?lovingA? tAi??vo darbA? tAi??sAi??jas, su laurA? vainiku ant galvos ir regimentu, simbolizuojanA?iu aukA?A?iausiAi??, valdovams priklausanA?iAi??, karinAi?? valdA?iAi??, rankoje. PanaA?i mintis kartojama ketveriais metais vAi??liau nutapytame portrete, kuriame JokAi??bas Liudvikas pavaizduotas su karaliA?kais A?enklais ai??i?? ant stalo gulinA?ia karAi??na ir liAi??to galva portreto fone. Vienas vertingiausiA? Lvovo dailAi??s galerijos eksponatA? yra garsaus aristokratijos portretisto A?ano Fransua de Trua (Jean Francois de Troy, 1645ai??i??1730) teptukui priskiriamas Jono Sobieskio dukters TeresAi??s Kunigundos portretas, greiA?iausiai nutapytas apie 1690 m., ruoA?iantis jos suA?adAi??tuvAi??ms su Bavarijos elektu Maksimilianu II Emanueliu, kAi?? liudija rankose laikomas gAi??liA? vainikas (baroko simbolikoje reiA?kia mergystAi??).

iliustracija Martynas AltomontAi?? (?). Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didA?iojo kunigaikA?A?io Jono Sobieskio (1629ai??i??1696) sAi??naus JokAi??bo Liudviko (1667ai??i??1737) portretas, apie 1677 m.

DidelAi??s meninAi??s vertAi??s kAi??rinys yra ir parodoje eksponuojamas Marijos Eleonoros HabsburgaitAi??s portretas, nutapytas apie 1670 m., netrukus po vedybA? su Lietuvos ir Lenkijos valdovu Mykolu Kaributu ViA?nioveckiu. Marija Eleonora jame pavaizduota liekna ir elegantiA?ka, vilkinti pagal XVII a. paskutinio ketvirA?io madAi?? pasiAi??ta balto atlaso suknele, pasipuoA?usi perlais ir deimantais, kuriuos, manoma, vedybA? ceremonijai paskolino jos motina Marija Gonzaga. Portreto autorius nAi??ra A?inomas, greiA?iausiai kAi??rinys, kaip ir kiti Marijos Eleonoros portretai, buvo nutapytas uA?sienyje.

Parodoje galima pamatyti ir kitA? valdovams dirbusiA? dailininkA? kAi??rinius ai??i?? Luji de Silvestro (Louis de Silvestre, 1675ai??i??1760) nutapytAi?? portretAi??, vaizduojantA? AugustAi?? II SaksonietA?, vilkintA? AbiejA? TautA? Respublikos bajorA? drabuA?iais, MarA?elo BaA?arelio (Marcello Bacciarelli, 1731ai??i??1818) sukurtAi?? Stanislovo Augusto Poniatovskio portretAi??, A?rAi??mintAi?? autentiA?ku rAi??mu su valdovo herbu.

Ne maA?iau A?domAi??s miesto valdA?ios ir vietinAi??s diduomenAi??s uA?sakymu Lvovo tapytojA? sukurti valdovA? portretai. Vienas labiausiai intriguojanA?iA? parodos eksponatA? yra Lietuvos ir Lenkijos valdovo Stepono Batoro atvaizdas, tapatinamas su literatAi??roje minimu Vaitiekaus StefanoviA?iaus (Wojciech Stefanowicz, apie 1545ai??i??1588) 1576 m. Lvovo rotuA?ei, kaip manoma, iA? natAi??ros nutapytu portAi??retu ai??i??Ai?? vienu ankstyviausiA? A?io valdovo atvaizdA? AbiejA? TautA? Respublikos dailAi??je, sukurtu iA?kart po elekcijos, dar iki karAi??navimo. Dekoratyvumu ir savita ikonografija dAi??mesA? patraukia armAi??nA? kilmAi??s Lvovo tapytojo Simono BoguA?oviA?iaus (Szymon Boguszowicz, apie 1575ai??i??1648) sukurtas A?ygimanto Vazos portretas, kurio fone pavaizduotas vienas A?lovingiausiA? A?ygimanto Vazos valdymo epizodA? ai??i?? Smolensko atgavimas 1611 m. birA?elio 13 d.

iliustracija NeA?inomas XVII a. I p. dailininkas. Lietuvos didA?iojo etmono ir Vilniaus vaivados Jono Karolio ChodkeviA?iaus (1560ai??i??1621) portretas

Net devyniolika parodoje eksponuojamA? portretA? vaizduoja RadvilA? giminAi??s atstovus. Penkiose skirtingos ikonografijos drobAi??se A?amA?intas Vilniaus vaivada ir LDK didysis etmonas Mykolas Kazimieras Radvila ai??zA?uvelAi??ai???, trijuose ai??i?? Vilniaus vaivada Karolis Stanislovas Radvila ai??zPane mielasisai???. Parodoje galima pamatyti maA?ai A?inomAi?? savitos ikonografijos kardinolo Jurgio Radvilos atvaizdAi??, kaip manoma, 1592 m. sukurtAi?? Romoje.

Septyni portretai vaizduoja ChodkeviA?iA? giminAi??s atstovus. Trys iA? jA? anksA?iau neabejotinai priklausAi?? viename iA? giminAi??s dvarA? buvusiai portretA? galerijai ai??i?? kAi??rinius sieja dydis, panaA?ios kompozicijos, uA?raA?ai, herbai. Eksponuojami du XVII a. I pusAi??je nutapyti Vilniaus vaivados ir LDK didA?iojo etmono Jono Karolio ChodkeviA?iaus portretai. Savo ikonografija jie gerokai skiriasi nuo Lietuvos ir Lenkijos muziejuose sutinkamA?, iA? drobAi??s A? drobAi?? kartotA? populiariausiA? A?io didiko atvaizdA?.

AtskirAi?? grupAi?? sudaro parodoje eksponuojami Konstantino AleksandraviA?iaus (Konstanty Aleksandrowicz, minimas 1777ai??i??1794) 1785ai??i??1893 m. nutapyti valdovA? ir LDK karo vadA? bei politikA? portretai iA? ZavuA?os, dvare, netoli NesvyA?iaus, buvusios A?ymiA? A?moniA? portretA? galerijos. Ai??iAi?? galerijAi?? sumanAi?? generolas Ignoto Moravskis, o po jo mirties tAi??sAi?? A?mona, viena A?viesiausiA? ano meto moterA? TeofilAi?? RadvilaitAi??-MoravskienAi??, be kitA? dailininkA? rAi??musi ir PranciA?kA? SmugleviA?iA?. Beje, vienintelA? A?inomAi?? A?ios iA?kilios moters portretAi??, kaip bernardinA? mecenatAi??s atvaizdAi?? saugotAi?? Lvovo BernardinA? baA?nyA?ioje, galima pamatyti parodoje.

Keletas parodoje eksponuojamA? kAi??riniA? ne tik vaizduojamais asmenimis, bet ir savo kilme yra susijAi?? su Vilniumi. Vilniaus universiteto profesoriaus PranciA?kaus SmugleviA?iaus portAi??retas, nutapytas jo mokinio ir artimo biA?iulio Juozapo PeA?kos, kunigaikA?A?iA? LiubomirskiA? muziejui buvo nupirktas Vilniuje iA? dailininko palikuoniA?. Neabejotinai Vilniuje buvo nutapytas ir Mikalojaus Stepono Paco portretas, priklausAi??s Vilniaus katedros kanauninkA? portretA? galerijai (dar vienas tai paA?iai galerijai priklausantis portretas yra Lenkijoje). Kai kuriA? tyrinAi??tojA? nuomone, jA? sukurti galAi??jo vilnietis tapytojas Johanas Berkhofas.