Vilnius ai??i?? pirmosios lenkA? tautinAi??s operos lopA?ys

A?URNALAS: Muzikos Barai
TEMA:Ai??Vilnijos muzika
AUTORIUS:Ai??Vera Badjanova
DATA: 2014-02

Ai??

Prisiminkime 19 a. vilnieA?io kompozitoriaus, dirigento, pedagogo ir muzikinio gyvenimo organizatoriaus Stanislavo MoniuA?kos (StanisAi??aw Moniuszko, 1819ai??i??1872) darbus. Anot lenkA? kompozitoriaus ir kultAi??ros istoriko BogusAi??awo SchAi??fferio, S.Ai??MoniuA?ka savo kAi??ryboje pajAi??gAi?? pakilti A? tokias aukA?tumas, kokias romantizmo epochoje pasiekAi?? tik dideli talentai, jis buvo Europos mAi??sto kAi??rAi??jas [15]. K.Ai??Szymanowskis teigAi??, kad S.Ai??MoniuA?ka ir F.Ai??Chopinas yra tarytum pavienAi??s virA?ukalnAi??s, neeiliniai 19 a.Ai?? lenkA? muzikos kultAi??ros reiA?kiniai [4].

LIETUVIAi??KASIS KA?RYBOS ASPEKTAS

Svarbiausia MoniuA?kos kAi??rybinio palikimo dalis ai??i?? operos, kantatos, dainos (apie 300; pagal A.Ai??Chodzkio, A.Ai??E.Ai??Odynieco, J.Ai??I.Ai??Kraszewskio, T.Ai??Ai??Lenartowicziaus, J.Ai??Kochanowskio ir kitA? A?ymiA? poetA? eiles, yra sukAi??rAi??s dainA? ir pagal tekstus prancAi??zA? ir vokieA?iA? kalba). Kompozitorius augo patriotiA?koje lenkA? A?eimoje, taA?iau mokAi??jo vertinti ir gerbti lietuviA? ir baltarusiA? tautA? kultAi??ras, bendrauti su iA?kiliais jA? atstovais ai??i?? J.Ai??A?eA?iotu, A.Ai??Plugu ar V.Ai??Duninu-MarcinkeviA?iumi [15]. Menininkas puikiai perprato sudAi??tingAi??, spalvingAi?? etninAi??, religinAi??, kalbinAi?? multikultAi??rinAi?? Vilniaus aplinkAi??. Kurdamas lietuviA? mitologines kantatas, MoniuA?ka specialiai vaA?iavo rinkti lietuviA? liaudies melodijA?, domAi??josi lietuviA? mitologija [15]; StyginiA? kvarteto Nr. 1 finaleAi?? panaudojo ai??zSuktinioai??? motyvAi??, taA?iau tikslios liaudies dainA? citatos A?io autoriaus kAi??ryboje yra iA?imtis, jis liaudies melodijas daA?niausiai perkurdavo ai??i?? turAi??jo puikiAi?? improvizatoriaus nuovokAi?? ir lengvai A?Ai??rAi?? graA?ias melodijas, ypaA? pasisekdavo dainos.

Nors slavA? kultAi??ros A?taka S.Ai??MoniuA?kai labai ryA?ki, jo nuoA?irdus domAi??jimasis lietuviA? kultAi??ra ir pasiaukojamas darbas keliant 19 a. Vilniaus kultAi??ros lygA? lAi??mAi??, kad MoniuA?kos veiklAi?? ir kAi??rybAi?? galima nagrinAi??ti ir lietuviA?kuoju aspektu. Pasak K. Kavecko, A?is vilnietis menininkas ai??zbuvo visos Lietuvos sostinAi??s svarbiausioji muzikos aA?isai??? [8; 97]. Anot V.Ai??Landsbergio, ai??zS.Ai??MoniuA?kos lietuviA?kojo biografijos tarpsnio (daA?nai ir lietuviA?kos tematikos!) kAi??ryba yra, be abejo, ir Lietuvos kultAi??ros istorijos objektas.ai??? [10; 179]

Kompozitoriaus asmenybAi??s formavimasis, pirmieji kAi??rybiniai laimAi??jimai bei (iA? dalies) ai??zHalkosai??? triumfas sietinas su Vilniumi. S. MoniuA?ka po studijA? VarA?uvoje (1827ai??i??1830, A.Ai??Freyerio klasAi??) ir Berlyne (1837ai??i??1840, mokAi??si privaA?iai pas ai??zSingakademieai??? direktoriA? C.Ai??RungenhagenAi??) A?ia atvyko 1840 metais. TA? paA?iA? metA? rugpjAi??A?io mAi??nesA? vedAi?? vilnietAi?? AleksandrAi?? Miuler (MA?ller arba MA?llerA?wna, MiulerytAi??). Po tuoktuviA? ceremonijos Antakalnio TrinitoriA? baA?nyA?ioje jaunavedA?iai persikraustAi?? A? MoniuA?kos uoA?viA? namus Vilniaus g. 26 (vadinamieji Miulerio namai), kuriuose gyveno aA?tuoniolika metA? ai??i?? iki 1858-A?jA?. Tolesnis kompozitoriaus gyvenimas prabAi??go VarA?uvoje.

Miulerio ir RAi??meriA? namuose (BokA?to g. 10) daA?nai bAi??davo rengiami susirinkimai, A?venA?iamos A?eimA? A?ventAi??s, vykdavo kamerinAi??s muzikos koncertai. Menininkas siekAi?? pritaikyti Vilniaus situacijai didesniuose kultAi??ros centruose A?gytAi?? patirtA?, reiA?kAi??si kaip muzikas visuomenininkas. Jo rAi??pesA?iu 1840 m. lapkriA?io 2 d. VAi??liniA? proga Vilniuje buvo atliktas V.Ai??A.Ai??Mozarto ai??zRequiemai???, lapkriA?io 30 dienos koncerte skambAi??jo F.Ai??Mendelssohno uvertiAi??ra ai??zVasarvidA?io nakties sapnasai???, G.Ai??L.Ai??P.Ai??Spontini operos ai??zFerdinandas Kortezas arba Meksikos uA?kariavimasai??? uvertiAi??ra, dviejA? oratorijA? ai??i?? F.Ai??Mendelssohno ai??zPauliausai??? bei F.Ai??J.Ai??Haydno ai??zPasaulio sukAi??rimoai??? ai??i?? fragmentai. Koncerto organizatorius S.Ai??MoniuA?ka improvizavo eolomelodikonu [4; 304]. Tais paA?iais metais Vilniuje buvo pastatyta MoniuA?kos operetAi?? ai??zNakvynAi?? Apeninuoseai??? (Nocleg w Apeninach, 1839).

1848 m. gruodA?io 18 dienAi?? Vilniuje, dalyvaujantAi?? V.Ai??SyrokomleiAi?? [13; 136], pirmAi?? kartAi?? buvo atlikta MoniuA?kos kantata ai??zMildaai???. VAi??liau S.Ai??MoniuA?kos rAi??pesA?iu ji buvo pastatyta VarA?uvoje ir Peterburge (beje, buvo labai palankiai A?vertinta M.Ai??Glinkos ir A.Ai??DargomyA?skio). Ai?? rusA? kalbAi?? kAi??rinA? iA?vertAi?? peterburgietis poetas Vladimiras Benediktovas, A.Ai??MickeviA?iaus poezijos vertAi??jas.

Anuo laikmeA?iu A?prastas bajoro uA?siAi??mimas buvo A?eimininkauti Ai??kyje, o ne rengti koncertus. DAi??l to ai??zdalis publikos MoniuA?kos veiklAi?? priAi??mAi?? nepatikliaiai??? [15;28], taA?iau jaunojo menininko entuziazmas neblAi??so. Jis nuolat aktyviai reiA?kAi??si kaip muzikinio gyvenimo organizatorius: bAi??rAi?? mAi??gAi??jA? ansamblius, rAi??mAi?? A? VilniA? atvykstanA?ius muzikus virtuozus: akompanuodavo jiems fortepijonu, dalijo bilietus, padAi??davo A?veikti A?vairius sunkumus organizuojant koncertus, rinko lAi??A?as perspektyviA? jaunA?jA? menininkA? tolesnAi??ms studijoms. PavyzdA?iui, palaikAi?? brolius Wieniawskius ai??i?? smuikininkAi?? HenrykAi?? ir pianistAi?? JA?zefAi??.

1840ai??i??1842 metais, gaudamas 25 rublius per mAi??nesA?, MoniuA?ka Ai??jo A?ventadieniA? vargonininko pareigas Vilniaus universiteto A?v. JonA? baA?nyA?ioje. Vis dAi??lto pagrindinis jo pajamA? A?altinis Vilniuje buvo pedagoginis darbas. Savo laiA?kuose menininkas fortepijono pamokas vadina ai??zvieninteliu pragyvenimo bAi??du, kurA? Vilnius gali duotiai??? [15; 57]. PrieA? iA?vykdamas A? PeterburgAi?? ai??zGalingojo sambAi??rioai??? narys Cezaris Kiuji pusmetA? lankAi?? MoniuA?kos harmonijos, kontrapunkto, kompozicijos pamokas. Su gabiu keturiolikmeA?iu kompozitorius dirbo nemokamai.

Gyvendamas ganaAi?? izoliuotoje vietoje, koks buvo to meto Vilnius, MoniuA?ka sugebAi??davo gauti informacijos apie svarbiausius meninio gyvenimo A?vykius. Prenumeravo Vokietijoje irAi?? Lenkijoje spausdinamus kultAi??ros leidinius ( ai??zBiblioteka Warszawskaai???, ai??zAtheneumai???). Buvo susipaA?inAi??s su R.Ai??Wagnerio veikalu ai??zOpera ir dramaai??? (1850) bei jo operomis (rekomendavo C.Ai??Kiuji studijuoti ai??zTanhoizerA?ai??? ir ai??zLohengrinAi??ai???). SkleidAi?? Vilniuje naujausiAi?? pedagoginAi?? literatAi??rAi?? (tarp savo ai??zNamA? dainynoai??? prenumeratoriA? iA?platino 150 egzemplioriA? VarA?uvoje pasirodA?iusio vadovAi??lio). Harmonijos dAi??stymo patirtA? MoniuA?ka apibendrinoAi?? paties sudarytame vadovAi??lyje ai??zHarmonijos mokslo dienoraA?tisai??? (PamiAi??tnik do nauki harmonii, 1871). A?ymiausi MoniuA?kos mokiniai ai??i?? C.Ai??Kiuji ir JanasAi??KarAi??owiczius (Vilniuje), Zygmuntas Noskowskis (beje, pas jA? vAi??liau studijavo M.Ai??K.Ai??A?iurlionis), Antonis StolpAi??, Henrykas Jareckis (VarA?uvoje). Vienas iA? kompozitoriaus mokiniA? dirigentas, kompozitorius ir pedagogas WAi??adysAi??awas Rzepko prisimena: ai??zdAi??stymAi?? [MoniuA?ka] taikAi?? prie klausytojA? pajAi??gumo. SupaA?indindavo su harmonijos esme, o toliau studijuojant buvo galima lengvai tuo remtis <...> MoniuA?ka turAi??jo tAi?? pranaA?umAi?? prieA? kitus, kad didelio savo talento pavyzdA?iu A?adino mokiniA? norAi?? nuoA?irdA?iai ir originaliai iA?sisakyti melodijomis <...> kontrapunktavo tobulai, bet kurdamas savo talento nespraudAi?? A? tikslias sauso klasicizmo formas <...> Be kitA? MoniuA?kos dAi??stymo teigiamybiA? svarbiausia buvo ta, kad mus iA?mokAi?? ieA?koti groA?io ir jA? rasti nuoA?irdA?iuose lenkiA?kuose ritmuose bei melodijA? vingiuose. <...> MoniuA?ka <...> savo motyvais taip nuoA?irdA?iai perteikAi?? skausmAi?? ir dA?iaugsmAi??, kad kiekvienas gabus jo mokinys, nerizikuodamas pakenkti individualybei, perAi??mAi?? graA?A? MoniuA?kos savitumAi??ai??? [15; 100]. MoniuA?kos pedagoginAi?? veikla, taip pat nuoA?irdus darbas kituose muzikos baruose lAi??mAi??, kad A?is muzikas buvo labai populiarus ir mylimas. BuvAi?? mokiniai ir biA?iuliai gelbAi??jo menininkAi?? A?vairiose situacijose, ne vienAi?? kartAi?? jA? rAi??mAi??.

MoniuA?ka rAi??pinosi muzikinAi??s literatAi??ros leidimu. Suprato vokalinAi??s instrumentinAi??s muzikos Vilniuje stygiA? ir pradAi??jo leisti dainA? sAi??siuvinius pagal geriausiA? to meto poetA? Adomo MickeviA?iaus, Jano A?eA?ioto, Vladislovo SirokomlAi??s (Ludwik Kondratowicz) ir kitA? autoriA? eiles: ai??zMano dainynas bus rinkinys vienbalsiA? dainA? pritariant fortepijonui. Stengiausi parinkti geriausiA? mAi??sA? poetA? eiles, taigi, ir ai??zKaimo dainelesai???, ir ai??zA?emdirbiA? dainas prie Nemunoai??? A? jA? A?dAi??jau, A?sitikinAi??s, kad A?ie poezijos kAi??riniai labiausiai perteikia kraA?to charakterA? ir spalvasai??? [15; 37]. Vilniuje pasirodAi?? keli pirmieji ai??zNamA? dainynoai??? sAi??siuviniai (Aspiewnik domowy; Iai??i??VI sAi??s. 1844ai??i??1859, VIIai??i??XII sAi??s. 1876ai??i??1910). Iki 1850 metA? kompozitorius daA?niausiai pats savo lAi??A?omis leisdavo savo kAi??rinius. 1851 metais prasidAi??jo bendradarbiavimas su varA?uvieA?iu leidAi??ju Rudolfu Friedlenu, o J.Ai??Zavadskio leidykla Vilniuje sistemingai spausdinti MoniuA?kos kAi??rybAi?? pradAi??jo tik nuo 1854 metA? (be kitA? kAi??riniA?, pakartotinai iA?leido I ir II ai??zNamA? dainynoai??? sAi??siuvinius, taip pat V dainynAi?? bei A. MickeviA?iaus kAi??rybai skirtAi?? VI dainynAi??). Su ZavadskiA? spaustuvAi??s (tAi??vo Juozapo, vAi??liau sAi??nA? Felikso, Adomo, vaikaiA?io Juozapo) emblema iki A?iol iA?liko apie 90 S.Ai??MoniuA?kos vokaliniA? bei instrumentiniA? kAi??riniA?, jA? rinkiniA? [12; 23].

Nors ano meto Vilniaus socialinAi?? ir politinAi?? padAi??tis nebuvo palanki (miestas buvo carinAi??s Rusijos provincija), slAi??gAi?? finansiniai sunkumai (S.Ai??MoniuA?ka ir A.Ai??Miuler susilaukAi?? 10 vaikA?, tad siekianA?iam iA?laikyti gausiAi?? A?eimAi?? menininkui teko imtis visokiA? darbA?), A?iame mieste kompozitorius sukAi??rAi?? ryA?kiausiAi?? savo kAi??rinA? ai??i?? operAi?? ai??zHalkaai??? bei vertingA? kAi??riniA? lietuviA?ka tematika: baladAi?? ai??zTrys Budriaiai??? (Trzech BudrysA?w, A. MickeviA?iaus A?.) bei dvi mitologines kantatas pagal proza raA?ytAi?? JA?zefo Ignaco Kraszewskio poemAi?? ai??zVitolio raudaai??? (ai??zMildaai???, 1848; ai??zNijolAi??ai??? (NijoAi??a), 1848; treA?ioji, ai??zKrAi??minAi??ai??? (Krumine), nebaigta [4; 331]). Vilniuje dienos A?viesAi?? iA?vydo ir vienas populiariausiA? A?io kompozitoriaus instrumentiniA? kAi??riniA? ai??i?? fantastinAi?? uvertiAi??ra ai??zPasakaai??? (Bajka, 1848).

Apie 1854 metus, taigi, ai??zHalkosai??? pastatymo laikotarpiu, Vilniuje buvo kuriamas ir bene romantiA?kiausias MoniuA?kos opusas ai??i?? ai??zVAi??linAi??sai??? (Dziady, 1865, pagal A.Ai??MickeviA?iaus ai??zVAi??liniA?ai??? II dalA? [8; 14; 15]; beje, originaliojoje partitAi??roje A?raA?yti abu pavadinimai ai??i?? ai??zAi??mAi??klosai??? (Widma) ir ai??zVAi??linAi??sai??? (Dziady). VAi??liau VarA?uvoje kompozitorius sukAi??rAi?? muzikAi?? pagal to paties autoriausAi?? ai??zKrymo sonetusai??? (Sonety krymskie, 1867) bei baladAi?? ai??zPonia Tvardovskaai??? (Pani Twardowska, 1869). Vilniuje sukurtos ir Marijos Gailestingumo Motinos A?ventAi??ms skirtos keturios AuA?ros vartA? litanijos (Litanie ostrobramskie, 1843ai??i??1855) solistams, chorui ir orkestrui arba vargonams bei kiti religiniai kompozitoriaus opusai ai??i?? ai??zRequiemai??? d-moll chorui ir vargonams, (1850 m., po motinos mirties), giesmAi??s. Religiniams kAi??riniams atlikti 1854 m. lapkritA? S.Ai??MoniuA?ka Vilniuje A?kAi??rAi?? Ai??v. Cecilijos draugijAi?? (Towarzystwo im. Asw. Cecylii), kurios nariai buvo muzikos mAi??gAi??jai. ai??zNotatnik wileAi??skiai??? paA?ymima, kad draugijos steigAi??jo tikslas ai??i?? ai??zgeros ir rimtos muzikos sklaidaai??? [4; 305]). Draugijos bAi??stine tapo Ai??v.Ai??Cecilijos koplyA?ia senojo universiteto Ai??v.Ai??JonA? baA?nyA?ioje. Joje saugomas Vilniaus dailininko, A?ios draugijos nario V.Ai??Slendzinskio tapytas A?v.Ai??Cecilijos paveikslas, dAi??l to A?iam sambAi??riui buvo duotas muzikos globAi??jos vardas.

S.Ai??MoniuA?kos kAi??ryba turAi??jo labai didelAi??s reikA?mAi??s ne tik 19 a. VarA?uvos, Vilniaus, bet ir kitA? iki LDK padalijimA? jai priklausiusiA? A?emiA? kultAi??rai. IA? kompozitoriaus talento gerbAi??jo J.Ai??Lisiarskio prisiminimA?: ai??zKiekvienuose Lietuvos namuose, kur yra atsidavusiA? muzikai A?moniA?, rasite jo ai??zNamA? dainynA?ai???, krakoviakA?, daineliA? ir polonezA?, kuriais jau dvi deA?imtys metA? mus apdovanoja; <...> [A?ie kAi??riniai] ai??i?? iA?tisa tautos jausmA? istorija, mAi??sA? praeitis, odAi?? tAi??vA? dainai, dabartinio mAi??sA? A?irdA?iA? balso aidas <...> Tiek lyriniuose, tiek dramatiniuose kAi??riniuose tas pats graudulys, dainingumas, ta pati harmonija ir originalumas: jokio kartojimosi, nieko nereikalingo, ir iA?kart paA?A?stame kompozitoriA? <...>, suprantame jA? A?irdimiai??? [15; 5].

Beveik visos MoniuA?kos operos (po ai??zHalkosai??? pasirodAi?? ai??zSielininkasai??? (Flis, 1858), ai??zGrafienAi??ai??? (Hrabina, 1860), ai??zVerbum nobileai??? (ai??zGarbAi??s A?odisai???, 1860 [4]), ai??zBaisusis dvarasai??? (Straszny dwA?r, 1865) yra patriotinAi??s. Tai lemia ne tik jA? libretai, bet ir muzikos pobAi??dis. Veiksmas neretai vyksta lenkiA?koje aplinkoje, veikAi??jai daA?niausiai yra tam tikro luomo ai??i?? bajorA? arba prastuomenAi??s ai??i?? atstovai. Muzikoje skamba religinio pobAi??dA?io fragmentai, operA? muzikai bAi??dinga lenkA? tautiniA? A?okA? (polonezo, mazurkos ir krakoviako) ritmika, polonezas A?trauktas ne tik A? ai??zHalkAi??ai??? (IV veiksmA? versijoje), bet ir A? ai??zGrafienAi??ai??? bei ai??zVerbum nobileai???. Operoje ai??zBaisusis dvarasai??? skamba krakoviakas. MoniuA?kos operinAi??je kAi??ryboje pasikeitAi?? liaudiesAi?? dainos ir A?okio traktuotAi?? ai??i?? daina A?gavo didelA? dramatinA? iA?raiA?kingumAi??, o A?okis prarado taikomAi??jAi?? dekoratyvinAi?? paskirtA? ir buvo labai organiA?kai A?komponuotas A? sceninA? vyksmAi??.

Menininko kAi??rybinA? palikimAi?? labai aktyviai skleidAi?? 1891 metais J.Ai??Ai??KarAi??owicziaus pastangomis A?kurtas VarA?uvos muzikos puoselAi??tojA? draugijos S.Ai??MoniuA?kos skyriusAi?? (Sekcja im. S.Ai??Moniuszki przy Warszawskim Towarzystwie Muzycznym). 1939 metais VarA?uvoje apsilankAi??s V.Ai??JakubAi??nas ai??zMuzikos baruoseai??? raA?Ai??: ai??zVarA?uvos muzikos draugijaai??? [...] turi natA? leidimo sekcijAi??, paskirtAi?? specialiai MoniuA?kos ir KarloviA?iaus veikalams. Daugiausia iki A?iol iA?leista MoniuA?kos kAi??riniA?; retkarA?iais iA?leidA?iamas ir kurio nors kito kompozitoriaus veikalas.ai??? [7; 21].

Ai??iuo metu S.Ai??MoniuA?kos kAi??riniai yra A?vairiuose miestuose vykstanA?iA? tarptautiniA? vokalinAi??s muzikos konkursA? (vienas A?ymiausiA? ai??i?? tarptautinis konkursas VarA?uvoje (MiAi??dzynarodowy Konkurs Wokalny im. StanisAi??awa Moniuszki) bei festivaliA? (doroczne Festiwale Moniuszkowskie w Dusznikach i Kudowie Zdroju) repertuaro privalomoji dalis. MoniuA?kos vardu Lenkijoje, Lietuvoje ir kitur yra pavadinta teatrA?, chorA?, A?vairiA? pakopA? muzikos (ir ne tik) mokymo A?staigA?: Gdansko muzikos akademija (Akademia Muzyczna im. StanisAi??awa Moniuszki w GdaAi??sku), Ai??alA?ininkA? menA? mokykla (veikia nuo 1977, kompozitoriaus vardas jai suteiktas 2000 metais), vidurinAi?? mokykla Vilniaus rajono KalveliA? kaime ir kt. Vilniuje veikia S.Ai??MoniuA?kos kultAi??ros centras (Centrum kultury polskiej na Litwie im. StanisAi??awa Moniuszki), A?vAi??ryne yra S.Ai??MoniuA?kos gatvAi??. Ant buvusioAi?? MiuleriA? namo (VokieA?iA? g. 26) kabo paminklinAi?? lenta, kurioje lietuviA? ir lenkA? kalbomis raA?oma, kad A?ia 1840ai??i??1858 metais gyveno lenkA? kompozitorius Stanislavas MoniuA?ka. Vilniaus Ai??v.Ai??JonA? baA?nyA?ioje ant vargonA? choro parapeto yra gipsinis kompozitoriaus biustas, S.Ai??MoniuA?kos skvere prie Ai??v.Ai??Kotrynos baA?nyA?ios stovi kompozitoriaus paminklinis biustas (1922). AbiejA? biustA? autorius ai??i?? lenkA? skulptorius BolesAi??awasAi??Balzukewiczius [17].

ai??zVILNIAUS HALKAai???

Operos kAi??rAi??jui sunkiai sekAi??si rasti tinkamAi?? libretistAi??. 1846 m. pradA?ioje vilnietis muzikas raA?Ai?? JA?zefui Sikorskiui: ai??zVilniuje neturime sugebanA?io raA?yti libretus <...> Ar nAi??ra kokio bAi??do man padAi??ti?ai??? [15; 43] VarA?uvieA?io muzikos kritiko J.Ai??Sikorskio ir S.Ai??MoniuA?kos draugystAi?? prasidAi??jo 1845 metais, kai kritikas A?urnale ai??zBiblioteka Warszawskaai??? paskelbAi?? iA?samiAi?? ir labai palankiAi?? kompozitoriaus ai??zNamA? dainynoai??? I sAi??siuvinio recenzijAi??. S.Ai??MoniuA?kai atvykus A? VarA?uvAi??,Ai?? Sikorskis kompozitoriA? supaA?indino su poetu ir dramaturgu JA?zefu Korzeniowskiu ir rekomendavo jA? kaip ai??zHalkosai??? libretistAi??. TaA?iau pats MoniuA?kaAi?? atkreipAi?? dAi??mesA? A?Ai?? VarA?uvoje tuo metu rankraA?A?io pavidalu nelegaliai platinamAi?? poemAi?? ai??zHalA?A?kaai???. Jos autorius buvo poetas,Ai?? radikalios VarA?uvos menininkA? grupAi??s ai??zVarA?uvos bohemaai??? (ai??zCyganeria warszawskaai???), siejusiosAi?? literatAi??rinAi?? kAi??rybAi?? su A?vietAi??jiA?ka veikla, narys WAi??odzimierzas Wolskis (1824ai??i??1882). Poetas nepasiA?ymAi??jo darbA?tumu, mAi??gdavo uA?sukti A? restoranus. Kai MoniuA?kos kantrybAi?? iA?seko, jis uA?rakino VolskA? vieA?buA?io kambaryje ir pastatAi??s ant stalo butelA? vyno, pripylAi??s A? raA?alinAi?? raA?alo, pasakAi??: ai??zManau, ryt ai??zHalkAi??ai??? turAi??simeai???. KitAi?? rytAi?? libretas buvo baigtas [15; 46].

1847 metais, kai MoniuA?ka VarA?uvoje asmeniA?kai iA?rAi??pino cenzAi??ros leidimAi??, ai??zHalkosai??? libretAi?? VilniujeAi?? iA?eido J.Ai??Zavadskio spaustuvAi??. V.Ai??Volskis ne perdAi??m aukA?tai vertino savo paraA?ytAi?? libretAi??, vadino jA? tik eskizu (ai??zszkic librettowyai??? [6]) ir paliko kompozitoriui gana didelAi?? kAi??rybos laisvAi?? (MoniuA?ka A? libretAi?? A?terpAi?? savo tekstA? ai??i?? Jonteko ir JanuA?o duetAi?? ir kt.).

Poemos ai??zHalA?A?kaai??? turinys buvo pakeistas sekant Obero operos ai??zNebylAi?? iA? PortiA?ioai??? [14;15] pavyzdA?iu, mat A?i opera to meto Europoje buvo laikoma revoliucine ir konservatyviuose kraA?tuose rodyta pakeistu libretu. Vis dAi??lto ai??zHalkosai??? libretas dAi??l jame atsispindinA?iA? visuomeniniA? konfliktA? buvo traktuojamas kaip nepatogus ai??i?? jame bajorijos atstovas yra neigiamas personaA?as. ai??zOperos siuA?etas, perkeltas A? praeitA? neiA?ryA?kinant epochos, visai nepelnytai juodina mAi??sA? protAi??vius [15; 49]ai???, ai??i?? skaitome varA?uvieA?io WacAi??awo Przybylskio recenzijoje po premjeros Vilniuje (1854). Vienas esminiA?Ai?? poemos originalo ir MoniuA?kos operos skirtumA? ai??i?? joje JanuA?as neveda Halkos. DviejA? veiksmA? ai??zVilniaus Halkaai??? (ai??zHalka wileAi??skaai???)Ai?? prasideda JanuA?o vestuvAi??mis, jis veda ai??zlygiAi?? padAi??timi ir daliaai??? [15] ZofijAi??. Per iA?kilmes sode pasirodo Halka, ji dainuoja graudA?iAi??, ilgesingAi?? dainelAi??, kuri visus sukreA?ia. IA? savo gimtinAi??s ai??i?? iA? kalnA? ai??i?? Halka atAi??jo lydima Jonteko. Ai??is jAi?? myli, globoja ir nesAi??kmingai bando atverti akis, kad ponaitis, jos vaiko tAi??vas, jai neiA?tikimas, kalbina susitikti uA? miesto, bando jAi?? nuraminti ir iA?siA?sti namo. Ateina vestuviA? sveA?iai, tarnai HalkAi?? su Jonteku iA?varo. PalAi??A?usi Halka grA?A?ta A? kaimAi?? ir iA?protAi??ja. Jontekas kaimieA?iams pasakoja, kad juos iA?stAi??mAi?? uA? vartA?: ai??zTai taip, tai taip su ponais, tai tokia meilAi?? jA?ai??? ai??i?? tokius A?odA?ius, A?raA?ytus MoniuA?kos ranka, skaitome partitAi??ros originale. Kai po deA?imties metA? ai??zHalkaai??? buvo pastatyta VarA?uvoje, A?ie A?odA?iai buvo pakeisti: ai??zTai va kaip su merginom, tai tokia meilAi?? jA?ai??? [15; 45].

Tekstas iA? esmAi??s buvo pakeistas ir kitose libreto vietose (JanuA?o, Halkos, choro atliekami fragmentai). Minia gailisi Halkos: ai??zNe tu, vargA?elAi??, taip nusidAi??jai, A?ia jau kas kitas kaltas labiauai???. AtvaA?iavus vestuvininkamsAi?? ai??i?? jaunieji tuoksis kaimo baA?nytAi??lAi??je, ai??i?? Halka pagaliau suvokia savo nelaimAi??. Apimta kerA?to, nori padegti baA?nyA?iAi??, taA?iau iA? ten ataidi malda. Halka numeta deganA?iAi?? skalAi??, bAi??ga prie kalnA? upAi??s ir puola A? jAi??. Taigi naujoje versijoje romantinAi?? fantazija uA?leido vietAi?? realistinei dramai. Pasak W.Ai??RudziAi??skio, ai??zPakeista ir veiksmo vieta ai??i?? ji perkelta A? priekalnes, taigi, A? ten, kur vyko tragiA?kas baudA?iaunininkA? maiA?tas.ai??? ai??zHalkosai??? libretas susijAi??s su baudA?iauninkA? teisiA? nepaisymu, su lenkA? A?lAi??ktos reakcija A? neramumus PrancAi??zijoje bei su 1846 m. Krokuvos sukilimo numalA?inimu.

SenAi??jAi?? bajorijAi?? palaikantys kultAi??ros veikAi??jai rezgAi?? intrigas, nukreiptas prieA? ai??zHalkosai??? pastatymAi?? VarA?uvoje (1847 m. poetas Karolis BaliAi??skis paraA?Ai?? Sikorskiui laiA?kAi??, kuriame pasisakAi?? prieA? operos pastatymAi?? [14; 96, 15; 49]. Operos ilgai nepraleido cezAi??ra, A? jos siuA?etAi?? nepalankiai A?iAi??rAi??jo konservatyviai nusiteikusi VarA?uvos auditorija, todAi??l neredaguota ai??zHalkaai??? A?ia negalAi??jo bAi??ti pastatyta [14; 113], kol visuomeniniai konfliktai Volskio ir MoniuA?kos librete nebuvo prislopinti, tokiu bAi??du A?velninant ai??zdrastiA?kAi?? opios problemos vaizdavimo bAi??dAi??ai??? [6; 12]. Vis dAi??lto ai??zHalkosai??? libretas buvo pirmas bandymas suteikti naujAi?? turinA? lenkA? muzikoje tuo laikotarpiu beveik iA?sisAi??musiam sceniniam A?anrui. ai??zHalkosai??? aktualumas buvo sukreA?iantis, kaip ir jos kAi??rAi??jo drAi??sa apnuoginti aA?trias savo laiko problemas, kurios iki tol neatsispindAi??davo lenkA? autoriA? operose.

Kompozitoriaus novatoriA?kumas pasireiA?kAi?? ne tik temos pasirinkimu ai??i?? pagrindinAi?? veikAi??ja yraAi?? baudA?iauninkA? luomo atstovAi??, bet ir muzikoje, nes autorius drastiA?kai atsisakAi?? italA? operA? A?tampA?: A?io A?anro kAi??riniuose miglotas siuA?etas paskAi??sdavo vokalinius gebAi??jimus demonstruojanA?iA?Ai?? primadonA? arijose. Tad nieko nuostabaus, kad DidA?iojo teatro (Teatr Wielki w Warszawie) primadona Paulina Rivoli reiA?kAi?? MoniuA?kai pretenzijA? dAi??l savo partijosAi?? [14; 145], taA?iau po kurio laiko vis dAi??lto sutiko ai??zamoralioje operojeai??? dainuoti ai??zherojAi??s baudA?iauninkAi??sai??? (chAi??opskiej heroiny) partijAi?? [14].

VarA?uvos teatro scenoje tuo metu buvo rodomos banalios tematikos italA? operos, A?is A?anras lenkA? muzikoje merdAi??jo, kadangi tuo metu atsirandantys sceniniai kAi??riniai tik formaliai turAi??jo operA? pavadinimAi?? ai??i?? juose didesnAi?? reikA?mAi?? turAi??jo tekstas, muzika bAi??davo tik intarpas, o ir jos kartais nebelikdavo (!), A? tokiA? ai??zoperA?ai??? tekstAi?? bAi??davo A?komponuojamos nebAi??tinai glaudA?iai su juo susijusios dainos. PagrindiniA? herojA? arijos, kuriose stsiskleistA? jA? iA?gyvenimai, taip pat buvo labai retas reiA?kinys [6; 14]. Nors ai??zVilniaus Halkaai??? dar neturAi??jo visA? bAi??tinA? didA?iosios operos poA?ymiA? (jA? kur kas daugiau atsirado 1857 metais, kai kompozitorius rengAi?? VarA?uvos premjerAi??), taA?iau dAi??l savo glaustos formos ir dramatinAi??s iA?raiA?kos, be abejo, buvo visavertis A?io A?anro kAi??rinys. Ypatingo vientisumo MoniuA?ka pasiekAi?? dialogus pakeitAi??s reA?itatyvais, sujungAi??s numerius A? iA?tisas scenas (vadinamuoju atakos bAi??du) arba pasitelkAi??s moduliacijas, motyvA? reminiscencijas. Svarbiausia ai??zHalkosai??? kompozicinAi??s technikos naujovAi?? ai??i?? uvertiAi??ra glaudA?iai susieta su operos visuma, joje skamba svarbiausios, su kertiniais dramos momentais susijusios temos. TaA?iau didA?iausiAi?? nuostabAi?? kelia motyvA? ir temA? kartojimo principas, primenantis R.Ai??Wagnerio operas. Dar labiau stebina, kad vAi??lesnAi??se Wagnerio operose naudojama motyvA? sistema negalAi??jo turAi??ti jokios A?takos ai??zVilniaus Halkaiai???, nes R. Wagnerio ai??zLohengrinasai??? pasirodAi?? vAi??liau, 1848 metais. Kas A?ino, jei MoniuA?ka bAi??tA? apraA?Ai??s ai??zHalkosai??? komponavimo metodus, ar nebAi??tA? pasidalinAi??s A?love su operos reformatoriumi Wagneriu? (Prisiminkime M.Ai??K.Ai??A?iurlionA?, kuris paA?ioje 20 a. pradA?ioje intuityviai kAi??rAi?? atonalias variacijas iki SchAi??nbergui paskelbiant (1921) dodekafoninAi??s technikos principus).

Z.Ai??Jachimeckis daro prielaidAi??, kad 1847 metais MoniuA?ka lygiai taip pat galAi??jo sukurti muzikinAi?? dramAi?? kaip ir tikrasis jos kAi??rAi??jas R.Wagneris. 1933 metais po ai??zHalkosai??? spektaklio recenzentas stebAi??josi: ai??zNesuvokiu, kodAi??l A?is A?edevras iki A?iol nAi??ra pelnAi??s tarptautinio pripaA?inimo. Veikalas nAi??ra A?inomas Vokietijoje, PrancAi??zijoje, Anglijoje <...> dAi??l tokio menko paplitimo ai??zHalkaai??? negalAi??jo veikti operos A?anro kaip muzikos dramos raidos. Kurdamas A?iAi?? operAi?? MoniuA?ka nAi??ra patyrAi??s svetimA? A?takA?, taA?iau sugebAi??jo atspindAi??ti savojo amA?iaus tendencijas [...] tai tikrasis operos menasai??? [6;15]

Gana svarbus A?vykis Vilniaus kultAi??riniame gyvenime buvo 1848 m. sausio 1 d. ai??zHalkosai??? pirmosios dviejA? veiksmA? redakcijos (vadinamosios ai??zVilniaus Halkosai???) koncertinis pastatymas Vilniaus rotuA?Ai??je (beje, lenkA? kalba leidA?iamoje literatAi??roje yra nuomoniA?, kad opera tAi??dien rodyta MiuleriA? namuose [4; 138]). OperAi?? atliko muzikos mAi??gAi??jai vilnieA?iai (19 a. 2 pusAi??je Vilniuje trAi??ko profesionaliA? dainininkA?), dirigavo operos autorius. Pirmasis Jonteko vaidmens atlikAi??jas ai??i?? S.Ai??MoniuA?kos biA?iulis, grafo Lopacinskio A?eimos dainavimo mokytojas italas baritonas Achillesas Bonoldi (1821ai??i??1871). Jam dedikuota ai??zVilniaus Halkaai??? bei keletas MoniuA?kos dainA? [14; 112]. 1848 metA? gruodA?io 8 dienAi?? S.Ai??MoniuA?ka raA?Ai?? draugui: ai??zKai A?is mano A?edevras daugiau nei kukliai buvo atliktas, ramia sAi??A?ine laukiu, kada ateis atsidAi??kojimo jam laikasai??? [cituota pagal: 16; 138]. Iki ai??zHalkosai??? sukurtos lenkA? operos tebuvo vietinAi??s reikA?mAi??s, vertingos tik A?anro istorijos poA?iAi??riu [1], taigi 1846ai??i??1847 metais Vilniuje 28 metA? kompozitorius sukAi??rAi?? operAi??, kuriai teko garbAi?? vadintis pirmAi??jAi?? lenkA? tautine opera.

Po keleriA? metA?, pagerAi??jus Vilniaus miesto teatro situacijai, S.Ai??MoniuA?ka buvo pakviestas diriguoti A?io teatro orkestrui (atlyginimas ai??i?? 50 rubliA? per mAi??nesA?). Teatras tuomet veikAi?? dabartinAi??je Vilniaus miesto rotuA?Ai??je. Ai??ios aplinkybAi??s suteikAi?? kompozitoriui galimybAi?? 1854 m. vasario 28 dienAi?? pastatyti ai??zHalkosai??? sceninAi?? versijAi?? su profesionaliais dainininkais (Jontekas ai??i?? Emanuelis KleczyAi??skis [6]) bei ai??zpakenA?iamu orkestruai??? [14; 134]. Rengiant 1854 metA? sceninA? pastatymAi??, daug padAi??jo A.Ai??Bonoldi ir tuometinis Lenkijos teatrA? direktorius Julianas Tiutis [6]. Ai??ios operos scenografijAi?? kAi??rAi?? dailininkas Vincentas Dmachauskas [1]. 1851 m. Vilniuje buvo iA?leisti operos ai??zHalkaai??? fragmentai [127].

Vilniaus miesto teatrui kompozitorius sukAi??rAi?? ir opereA?iA?, A?ia buvo pastatytos ai??zIdealas arba Naujosios brangenybAi??sai??? (Ideal, czyli nowa Precioza, 1840 [2] pagal Oskaro Milewskio tekstus; beje, pabaigos mozAi??ro tema vAi??liau buvo A?traukta A? ai??zHalkosai??? mozAi??ro vidurA? [15; 30]) bei ai??zKarmanjolAi?? arba PrancAi??zai mAi??gsta juokauti (KarmanioAi??, czyli Francuzi lubiAi?? A?artowaAi??, 1841). 1852 m. geguA?Ai??s 20-Ai??jAi??, specialiai tai dienai, kai A?emvaldA?iai atvaA?iuodavo A? miestAi?? pasiraA?yti javA? pardavimo sutarA?iA?, MoniuA?ka pastatAi?? dvi operas ai??i?? ai??zBetliai??? (Bettly, pagal prancAi??ziA?kAi?? A.-E.Ai?? ScribeE?o ir MAi??lesvilleE?io libretAi?? [3]) ir ai??zA?igonusai??? (Cyganie, pagal F. D. KniaA?nino kAi??rinA?). Pastaroji opera vAi??liau redaguota ir pastatyta kitokiu pavadinimu ai??i?? ai??zJaunutAi??ai??? (Jawnuta, 1860).

ai??zHalkosai??? autorius vylAi??si pamatyti A?iAi?? operAi?? VarA?uvos didA?iajame teatre, taA?iau dAi??l jo vadovybAi??s prieA?iA?ko nusiteikimo ir nepalankios politinAi??s situacijos operos premjera buvo vis atidAi??liojama. MoniuA?ka 1847 m. vasarAi?? nuveA?Ai?? A? VarA?uvAi?? operos partitAi??rAi??, buvo surengtos kelios repeticijos, taA?iau kvietimo A? premjerAi?? teko laukti ilgiau nei deA?imtmetA? ai??i?? iki 1858-jA?. Tuo laikotarpiu kompozitorius nesukAi??rAi?? nAi?? vienos operos, raA?Ai?? tik kantatas (1848 m. laiA?ke J.Ai??Sikorskiui pavadino kantatAi?? ai??zvienintele forma, kuria A?iuoAi?? metu (t. y. po ai??zHalkosai??? koncertinio pastatymo. ai??i?? V. B.) gali reikA?tisai??? [13; 135]).

ai??zHALKAai??? VARAi??UVOJE

Besirengdamas ai??zHalkosai??? pastatymui VarA?uvoje, S.Ai??MoniuA?ka savo mAi??gstamame veikale padarAi?? daug pakeitimA?. LibretAi?? taisyti privalAi??jo dAi??l cenzAi??ros reikalavimA?, o muzikAi?? per pirmAi??jA? koncertinA? pastatymAi?? ir premjerAi?? VarA?uvoje skiriantA? deA?imtmetA? tobulino nuolatos. Kai suA?inojo, kad VarA?uvoje opera tikrai bus atliekama, perspAi??jo DidA?iojo teatro dirigentAi?? JanAi?? QuattrinA?, kad sutinka statyti operAi?? tik pertvarkytAi??, kitaip instrumentuotAi??: ai??ziki A?iol sukurtos partitAi??ros atsisakau ai??i?? tiesa, natos lyg ir tos paA?ios, taA?iau nauja versija geresnAi?? dAi??l to, kad esu labiau patyrAi??s <...> IA? tiesA?, 10 nuolatinio tobulinimosi metA? suteikAi?? man tiek patirties, kad iA? naujo perA?iAi??rAi??jAi??s ai??zHalkosai??? partitAi??rAi?? supratau visiA?ko jos pertvarkymo, nekeiA?iant pagrindinAi??s operos minties, poreikA?ai??? [6; 11]. Kurdamas Jonteko partijAi?? kompozitorius galvojo apie A.Ai??Bonoldi, todAi??l jiAi?? buvo skirta baritonui. Besirengdamas premjerai VarA?uvoje, pertvarkAi?? jAi?? tenorui. Kai kuriA? numeriA? tonacija tikriausiai buvo pakeista; autorius primygtinai reikalavo, kad operos pradA?ios polonezas bAi??tinai bAi??tA? A?okamas kaip baliuje. Tobulindamas ai??zVilniaus HalkAi??ai???, MoniuA?ka praplAi??tAi?? jAi??. VarA?uvos premjerai kompozitorius sukAi??rAi?? naujA? arijA? (IV veiksmo Jonteko arija), duetA? (Jonteko ir JanuA?o duetas), mazurkAi?? ir kalnieA?iA? A?okius. 4 veiksmA? versijoje kalnieA?iA? charakteristikai skirtas spalvingas III veiksmas, o IV veiksme skamba malda ai??zTAi??ve, dangaus valdoveai??? (Ojcze z niebios), kuri iki A?iol atliekama per katalikA? baA?nyA?ios apeigas.

Naujos keturiA? veiksmA? ai??zHalkosai??? versijos premjera Lenkijos sostinAi??je pagaliau A?vyko. Ta proga 1858 metA? naujametiniame ai??zRuch Muzycznyai??? numeryje Sikorskis iA?spausdino ai??zKalnieA?iA? A?okiA?ai??? transkripcijAi?? 4 rankoms. Premjeros dienAi??, 1858 m. sausio 1-Ai??jAi??, dirigavo J.Ai??Quattrini, pagrindiniA? veikAi??jA? vaidmenis sukAi??rAi?? A?ymiausi VarA?uvos didA?iojo teatro dainininkai ai??i?? P.Ai??Rivoli, A.Ai??ZiA?Ai??kowskis, J.Ai??Dobrskis (tenoras). Pastarojo Jontekas buvo tiesiog nepralenkiamas, jo interpretacija ilgainiui tapo etalonu. PagrindinAi?? MoniuA?kos operA? moterA? vaidmenA? atlikAi??ja VarA?uvoje buvo BronisAi??awa Dowiakowska [15; 83].

ai??zHalkosai??? pastatymAi?? VarA?uvos didA?iajame teatre lydAi??jo tiesiog stulbinantis pasisekimas, kasoje stigo bilietA?. Premjeroje dalyvavAi??s vokieA?iA? pianistas ir kritikas H.Ai??von Bulovas tais paA?iais metais ai??zNeue Zeitschrift fA?r Musikai??? paskelbAi?? labai palankiAi?? recenzijAi??, kurioje pagrindinAi?? veikAi??jAi?? charakterizavo kaip ai??zengiamo luomo atstovAi??ai???, o operos kAi??rAi??jAi?? ai??i?? kaip ai??ziA? tautos dvasiosai??? pasisAi??musA? autoriA? [14; 187]. Po premjeros pasirodAi?? tiek A?vairiA? straipsniA? apie ai??zHalkAi??ai???, kiek iki tol Lenkijoje niekada nebuvo iA?spausdinta per tokA? trumpAi?? laikAi?? (jA? autoriai ai??i?? J.Ai??I.Ai??Kraszewskis, J.Ai??Sikorskis, J.Ai??Kenigas). Labai gerai operAi?? A?vertino ir pianistAi??, Chopino mokinAi?? Maria Kalergis. Maurycy KarasowskisAi?? savo vadovAi??lyje, skirtame lenkA? autoriA? operai (Rys historyczny opery polskiej, 1859), paskelbAi??, kad ai??zHalkaai??? pradeda naujAi?? erAi?? lenkA? sceninAi??s muzikos istorijoje [6].

Po ai??zHalkosai??? sAi??kmAi??s VarA?uvoje MoniuA?kai pasiAi??lytos DidA?iojo teatro dirigento pareigos. Tarytum iA? gausybAi??s rago pasipylAi?? naujA? sceniniA? kAi??riniA? uA?sakymai, kompozitoriaus muzika susidomAi??jo rimti leidAi??jai (Gebethner & Wolff, Gustaw Sennewald, Ferdynand HAi??sick). A?ymus italA? kompozitorius G.Ai??Rossini, ParyA?iuje vieA?Ai??jusio J.Ai??Wieniawskio supaA?indintas su ai??zHalkosai??? partitAi??ra, labai gyrAi?? kAi??rinio muzikAi??, ir reikA?damas autoriui savo pagarbAi?? nusiuntAi?? jam nuotraukAi?? su uA?raA?u: ai??zHalkosai??? autoriuiai??? [15; 86]. Rossini pripaA?inimas buvo tarsi operos autoriaus pakylAi??jimas A? europinA? lygA?. BAi??tent Rossini rekomendavo MoniuA?kAi?? garsiai Flexanderio leidybinei firmai.

Bene ilgiausiai Vilniuje gyvenAi??s pasaulinio masto kompozitorius romantikas mAi??sA? mieste turAi??jo maA?iau darbA?, susijusiA? su kAi??rybAi??, labiau angaA?avosi pedagoginiam, organizaciniam, visuomeniniam, net su leidyba susijusiam darbui. Nuolat tekdavo galvoti, kaip atiduoti susikaupusias skolas. Jas MoniuA?ka grAi??A?ino tik kurA? laikAi?? pabuvAi??s VarA?uvoje, kur menininko finansinAi?? padAi??tis buvo bent tris kartus geresnAi??: VarA?uvos operos teatro dirigento atlyginimas ai??i?? dvigubai didesnis, kompozitorius turAi??jo pajamA? ir iA? leidybos, nors jos nebuvo nuolatinAi??s. Tuo metu Lenkijoje dar nebuvo privalomas autorinis atlyginimas, net gana daA?nas kAi??rinio atlikimas neduodavo kompozitoriui tA? pajamA?, kokias netrukus Ai??mAi?? gauti scenos kAi??riniA? autoriai.

PolitinAi?? situacija VarA?uvoje darAi??si vis sudAi??tingesnAi??. 1860 metais mieste susirinko tuometiniai Austrijos, Rusijos ir PrAi??sijos ai??i?? tA? paA?iA? valstybiA?, kurios prieA? 65 metus pasidalijo LenkijAi?? ai??i?? valdovai (vadinamasis trijA? juodA? ereliA? susirinkimas). MoniuA?kos vadovaujamame teatre buvo surengti operos spektakliai, taA?iau netrAi??ko A?vairiA? netikAi??tumA?: nenustatyti asmenys karaliA? loA?Ai??je prilaistAi?? dvokianA?io skysA?io (vis dAi??lto suspAi??ta jAi?? apmuA?ti nauju audiniu), baleto metu iA? teatro plafono pradAi??jo skristi balonAi??liai su dujomis… Vos iA?vykus ai??zsveA?iamsai???, teatre pradAi??ti tardymai, jis buvo uA?darytas kelioms savaitAi??ms. Daugelis patriotine veikla A?tariamA? muzikantA? buvo atleisti.

Politiniai A?vykiai sukAi??lAi?? audringAi?? lenkA? visuomenAi??s reakcijAi??. 1861 m. vasarA? caro kariuomenAi?? paleido A? miniAi?? A?Ai??vius, A?uvo 5 A?monAi??s. Aukos buvo iA?kilmingai palaidotos. Spalio 15 d. VarA?uvoje A?vesta karinAi?? padAi??tis. VAi??lavo atlyginimai operos darbuotojams, teatro pastate A?sikAi??rAi?? caro kariuomenAi??. Buvo paskelbtas visuotinis tautos gedulas, uA?draustos pramogos, linksmybAi??s, baliai ir teatro renginiai. IA?imtis padaryta tik MoniuA?kos operoms ir iA? to galima sprAi??sti, koks tvirtas buvo jo kaip menininko autoritetas. J.Ai??I.Ai??Kraszewskis raA?Ai??: ai??zMoniuA?kos kAi??riniai vis sukelia entuziazmAi?? ir jA? klausomi su malonumu, ai??zHalkosai??? spektakliai gausiai lankomiai??? [15; 85]. Tai, kad carinAi??s Rusijos cenzAi??ra leisdavo pastatymus, tikriausiai galima paaiA?kinti tuo, jog MoniuA?kAi?? ir jo operas vertino rusA? muzikai M.Ai??Glinka, A.Ai??DargomyA?skis, V.Ai??Serovas ir kiti.Ai?? Smuikininkas Henri Vieuxtemps paraA?Ai?? fantazijAi?? operos ai??zHalkaai??? temomis. Peterburge gyvenAi??s C.Ai??Kiuji raA?Ai??: ai??zHalkosai??? tema ai??i?? viena geriausiA? operos temA?, libretas ai??i?? vienas geriausiA? libretA? [15; 46]ai??? Ai??is muzikas vAi??liau sukurtAi?? operAi?? ai??zBaisusis dvarasai??? laikAi?? silpnesniu veikalu negu ai??zHalkaai??? [15; 93]. A?ymus dailininkas I.Ai??Repinas savo paveiksle ai??zSlavA? kompozitoriaiai??? pavaizdavo MoniuA?kAi??, ChopinAi??, LipiAi??skA? ir OgiAi??skA? [4].

Ai??ai??zHALKOSai??? TRIUMFAS

Joks kitas opusas lenkA? operos istorijoje neturAi??jo tokio greito ir stulbinanA?io pasisekimo, nesulaukAi?? tokios nuoA?irdA?ios simpatijos, kokia publika visame pasaulyje apdovanojo vilnieA?io S.Ai??MoniuA?kos operAi?? ai??zHalkaai???. KitA? lenkA? autoriA? operos net iA? tolo neprilygsta jai ir pastatymA? gausa (viena A?ymiausiA? A?ios operos inscenizacijA? ai??i?? L.Ai??Schillerio (PoznanAi??, 1950) [4]). Praslinkus dvejiems metams po VarA?uvos premjeros, 1860 m. sausio 1 d., A?iame mieste A?vyko 50-asis operos pastatymas [15; 181]. Beje, 4 veiksmA? ai??zHalkaai??? 1861 m. buvo pastatyta ir Vilniuje. Ai??imtasis ai??zHalkosai??? spektaklis ai??zsu benefisu MoniuA?kos naudaiai??? [15] A?vyko VarA?uvos didA?iojo teatro scenoje 1865 metA? spalio 7 dienAi?? [4; 306]. 1866 m. lapkriA?io 29 d. (per 1830 metA? LapkriA?io sukilimo metines) A?vyko ai??zHalkosai??? premjera Krokuvoje. Po jos spauda raA?Ai??, kad ai??zHalkaai??? yra ai??zkaprizingos slavA? muzikos vaisius <...> taip ir jauti, kad MoniuA?ka ai??i?? lenkas: ir keli taktai iA? ai??zHalkosai??? vidurio tuoj patraukia ausA? savo lenkiA?ku ritmu, nors instrumentuota gerai, pagal dabartinAi?? vokieA?iA? mokyklAi??ai??? [15; 98]. 1867 m. Krokuvos trupAi?? atliko ai??zHalkAi??ai??? Lvove bei Liubline. 1868 m. vasario 28 dienAi?? diriguojant B.Ai??Smetanai ai??zHalkaai??? atlikta Prahoje. A?ekA? kritikai MoniuA?kAi?? apibAi??dino kaip ai??zstipriAi?? dramatiA?kos muzikos individualybAi??ai???, o operos muzikAi?? ai??i?? kaip ai??zlabai A?avingAi??ai??? [15; 101].

1869 metais A?i opera pirmAi?? kartAi?? atlikta Maskvoje, 1870 m. ai??zHalkosai??? premjera A?vyko Peterburge. Opera abiejuose miestuose susilaukAi?? didA?iulio pripaA?inimo, buvo palankiai A?vertinta kritikA?. Gana daA?nas MoniuA?kos operA? ir kantatA? atlikimas, visuotinis jo dainA? paplitimas A?tvirtino MoniuA?kos kaip tautos kompozitoriaus pozicijas.

Lenkijoje ai??zHalkaai??? rodyta tiek didesniuose miestuose (jAi?? atlikdavo geriausi operos solistai), tiek periferijoje (neretai muzikos mAi??gAi??jA? pastangomis). Ji pelnytai uA?kariavo ne tik slavA? kraA?tus, bet ir VakarA? EuropAi??, JAV, PietA? AmerikAi??. PrieA? porAi?? deA?imtmeA?iA? Lenkijoje susiklostAi?? tradicija bAi??tent A?ios operos pastatymu paA?ymAi??ti valstybAi??s ir su muzika susijusias A?ventes. ai??zHalkosai??? pastatymu 1967 metais atidarytas atnaujintas VarA?uvos didA?iojo teatro pastatas. Didysis teatras iki A?iol sAi??kmingai stato A?ios operos 4 veiksmA? variantAi?? (naujausias pastatymas ai??i?? 2011 m.).

S.Ai??MoniuA?kos opera ai??zHalkaai??? Lenkijoje yra A?traukta A? muzikos istorijos mokymo programas. Anot 2001 metais Krokuvoje pasirodA?iusio vadovAi??lio ai??zABC historii muzykiai??? autorAi??s MaAi??gorzatos Kowalskos, ai??zHalka yra psichologinAi?? drama <...> Operos realistiA?kumas bei nelaimingos meilAi??s drama, kurioje dalyvauja pagrindiniai operos veikAi??jai, leidA?ia <...> lyginti A?A? kAi??rinA? su tokiais realistiniais veikalais kaip G. Bizet ai??zKarmenai??? [9]. Anot T.Ai??Sakalausko, ai??zSavo kAi??riniais, savo opera kompozitorius skleidAi?? A? pasaulA? A?iniAi??, kad kAi??ryba uA?pultoje A?emAi??je neuA?geso. ai??zHalkaai??? iA?garsino VilniA?.ai??? [16; 138]

Lietuvoje ai??zHalkaai??? A?uo metu nAi??ra statoma, nors anksA?iau bandymA? bAi??ta. 1926 metais ai??zHalkAi??ai??? statAi?? Vilniaus ai??zRedutosai??? teatras [6; 16]. Dabartiniame Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre A?vyko dvi operos ai??zHalkaai??? premjeros. Pirmoji buvo skirta ai??zdemokratinAi??s Lenkijos penkeriA? metA? sukakA?iai [5]ai??? paA?ymAi??ti. OperAi?? 1951 m. geguA?Ai??s 31 d. tuometiniame Lietuvos TSR valstybiniame operos ir baleto teatre parengAi?? dirigentai Algis A?iAi??raitis ir Mykolas BukA?a, reA?isavo A.Ai??Zauka, dailininkas ai??i?? N.Ai??Zelinskis [11]. Beje, tai buvo viena paskutiniA? M.Ai??BukA?os premjerA?. Halkos vaidmenA? sukAi??rAi?? J.Ai??PetraA?keviA?iAi??tAi?? ir P.Ai??ZaniauskaitAi??, Jonteko ai??i?? V.Ai??A?esas ir J.Ai??Indra, Sofijos ai??i?? B.Ai??AdomaviA?ienAi?? ir I.Ai??YlienAi??, JanuA?o ai??i?? V.Ai??BlaA?ys, J.Ai??MaA?eika, K.Ai??Ai??ilgalis, Stolniko ai??i?? R.Ai??Siparis, H.Ai??ZabulAi??nas, Dzembos ai??i?? R.Ai??MarijoA?ius, L.Ai??MuraA?ka.

1972 metA? kovo 23 d. dirigentas Jonas Aleksa, reA?isierius V.Ai??Grivickas, dailininkas J.Ai??Jankus atnaujino MoniuA?kos ai??zHalkosai??? spektaklius. JanuA?o partijAi?? atliko J.Ai??Urvelis, Sofijos ai??i?? D.Ai??JuodikaitytAi??. ai??zHalkosai??? partijAi?? yra dainavusi ir G.Ai??KaukaitAi??. Ai??ios operos fragmentus yra A?raA?Ai?? K.Ai??Petrauskas, V.Ai??Noreika ir kiti lietuviA? atlikAi??jai.

Kitais metais minAi??sime ai??zVilniaus Halkosai??? sceninio pastatymo 160 metA? sukaktA?. Manau, tai puiki proga vilnieA?iams atgaivinti nuoA?irdA?iai A?A? miestAi?? mylAi??jusio ir jam graA?iausius savo gyvenimo deA?imtmeA?ius paskyrusio kompozitoriaus Vilniuje sukurtos operos pastatymAi??.

Ar ai??zVilniaus Halkaai??? sugrA?A? A? VilniA??

Ai?? Ai?? Ai?? Ai?? Ai?? Ai?? Ai?? Ai?? Ai?? Ai?? Ai?? Ai?? Ai?? Ai?? Ai?? Ai?? Ai?? Ai?? Ai?? Ai?? Ai?? Ai?? Ai?? Ai?? Ai?? Ai?? Ai?? Ai?? Ai?? Ai?? Ai?? Ai?? Ai??

LITERATA?RA

1. Bruveris Jonas Vytautas. Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijA? leidybos institutas, 2006.

2. BurokaitAi?? JAi??ratAi??. StanisAi??aw Moniuszko (Stanislavas MoniuA?ka). ai??i?? VisuotinAi?? lietuviA? enciklopedija. T. 15, p. 423.

3. BurokaitAi?? JAi??ratAi??. Stanislavas MoniuA?ka. Lietuvos muzikos enciklopedija. T. 1 . p. 468ai??i??469.

4. DziAi??bowska ElA?bieta, Duszyk Krystyna. StanisAi??aw Moniuszko. Encyklopedia Muzyczna, Cz. Biogr. PWM, p. 303ai??i??335.

5. Halka: premjera 1951 m. geguA?Ai??s 31 d.Ai?? [Lietuvos TSR valstybinis operos ir baleto teatras]

6. Halka (klavyras). [E.Ai??Nowaczyk. WstAi??p]. PoznanAi??, 1976.

7. JakubAi??nas Vladas. VarA?uvos muzikiniai A?spAi??dA?iai. ai??i?? Muzikos barai, 1939 m. Nr. 1, p. 16ai??i??21.

8. Kaveckas Konradas. LenkA? muzika. ai??i?? Muzikos barai, 1939 m. Nr. 4, p. 93ai??i??100.

9. Kowalska MaAi??gorzata. ABC historii muzyki. ai??i?? Musica Iagellonica. KrakA?w, 2001.

10. Landsbergis Vytautas. Muzikologija ir kultAi??ros istorija. GeresnAi??s muzikos troA?kimas. Vilnius: Vaga, 1990.

11. Lietuvos valstybinis operos ir baleto teatras. ai??i?? Lietuvos muzikos enciklopedija. T. 2 , p. 468ai??i??469

12. Lietuvos muzikos istorija. I knyga ai??i?? Tautinio atgimimo metai (1833ai??i??1918). Vilnius, 2002.

13. Moniuszko StanisAi??aw. Listy zebrane. KrakA?w: PWM, 1969.

14. RudziAi??ski Witold. Moniuszko. KrakA?w: PWM, 1969.

15. Rudzinskis Vitoldas. Stanislavas MoniuA?ka ai??i?? A?mogus ir kAi??rAi??jas [iA? lenkA? kalbos vertAi?? Jonas Ai??ukys]. Vilnius, 1993.

16. Sakalauskas Tomas. Missa Vilnensis: susitikimai su Vilniaus kAi??rAi??jais. Vilnius, 2008, p. 137ai??i??138.

17. Ai??aulianskaitAi?? A?ydrAi??nAi??. Stanislavas MoniuA?ka (StanisAi??aw Moniuszko) http://www.vilnijosvartai.lt/personalities/view/?id=205

18. Venclova Tomas. Stanislavas MoniuA?ka. Vilniaus vardai. 2006, p. 162ai??i??163.