Vincas KrAi??vAi?? politikos liAi??ne (1920ai??i??1926)

A?URNALAS: METAI
TEMA:Ai??Istorija ir raA?ytojas
AUTORIUS:Ai??Vladas TurA?inaviA?ius
DATA: 2012-07

Vincas KrAi??vAi?? politikos liAi??ne (1920ai??i??1926)

Vladas TurA?inaviA?ius

Vincas KrAi??vAi??-MickeviA?ius lietuviA? literatAi??roje reiA?kAi??si kaip fenomenalus kAi??rAi??jas. Jis pirmasis sukAi??rAi?? raiA?kius herojiA?kus, atgimstanA?iAi?? tautAi?? A?avinA?ius personaA?us Ai??arAi??nAi??, SkirgailAi?? ir kitus. Gerai paA?inAi??s Oriento kultAi??ras, 1913 m. iA?spausdintoje apysakoje ai??zPratjekabudaai??? pirmasis sukuria poetiA?kAi?? filosofinAi?? parabolAi??, kreipianA?iAi?? A? bAi??ties slAi??piniA? apmAi??stymus. Nuo studijA? laikA? visAi?? gyvenimAi?? raA?o epinA? veikalAi?? Biblijos tema ai??zDangaus ir A?emAi??s sAi??nAi??sai???, kurA? iA?leidA?ia gyvendamas Amerikoje. A?velgiant A? A?iAi?? kAi??rybingAi?? asmenybAi??, galima numanyti, kad politikos sfera V. KrAi??vei turAi??jo bAi??ti pats tikriausias liAi??nas.

Istoriografijoje menkai atskleista V. KrAi??vAi??s-MickeviA?iaus visuomeninAi?? ir politinAi?? veikla Lietuvos valstybAi??s kAi??rimosi laikotarpiu (1920ai??i??1926). IA? dabarties istorikA? A?A? laikotarpA? atidA?iau tyrinAi??jo tik Mindaugas TamoA?aitis straipsniuose: ai??zV. KrAi??vAi??-MickeviA?ius ir nepolitinAi?? Lietuvos A?auliA? sAi??junga (1922ai??i??1924)ai???(1) ir ai??zSeimo veiksnys V. KrAi??vAi??s-MickeviA?iaus ir LietuviA? tautininkA? sAi??jungos santykiuose (1920ai??i??1926 m.)ai???(2). V. KrAi??vAi?? epizodiA?kai minimas Zenono Butkaus straipsnyje ai??zJei opozicija gauna paramAi?? iA? svetur…ai???(3)

M. TamoA?aitis straipsnyje A?rodinAi??ja, kad raA?ytojas tik asmeniniA? politiniA? ambicijA? vedamas net tris kartus bandAi?? tapti Seimo nariu ir jam tai nepavyko. Istoriko nuomonAi??, kad Lietuvos A?auliA? sAi??jungos (toliau LAi??S) pirmininkas ai??zAi??mAi??si savotiA?kos avantiAi??ros. <...> PrieA? naujus ai??i?? 1923 m. Seimo rinkimus, <...> savo iniciatyva mAi??gino supolitinti A?iAi?? populiariausiAi?? A?alyje nepolitinAi?? ir karinAi?? organizacijAi??ai???(4), tenka laikyti pernelyg tiesmuka. Taip pat nepagrA?stas istoriko teiginys, kad politika V. KrAi??vAi??s gyvenime uA?Ai??mAi?? iA?skirtinAi?? vietAi??. Apie tai pats klasikas 1947 m. laiA?ke Mykolui BirA?iA?kai raA?Ai??: ai??zAA? visuomet buvau toli nuo politikos ir visuomeninAi??s veiklos.ai??? dzAi??kiA?kAi?? raA?ytojo bAi??dAi??, polinkA? pasiA?aipyti iA? savAi??s jauA?iame ir kitame laiA?ke M. BirA?iA?kai (1952 04 09): ai??zYpaA? bijau ai??zpolitikA?ai???. Pabuvojau vienAi?? kartAi?? politiku ir taip ai??zapsiA?utinauai???, kad dabar tos politikos bijau kaip velnias kryA?iaus.ai??? Taip V. KrAi??vAi?? prisimena savo faktiA?kAi?? trijA? savaiA?iA? buvimAi?? 1940 m. vadinamosios Liaudies vyriausybAi??s ministro pirmininko pavaduotoju ir uA?sienio reikalA? ministru. A?velgiant A? ano meto Lietuvos istorinius A?vykius tenka pastebAi??ti, kad V. KrAi??vAi?? atsidurdavo politinAi??je veikloje tik tuomet, kai Lietuvos valstybei grAi??sdavo pavojus iA? vidaus arba iA?orAi??s.

Nors raA?ytojas iA? Baku grA?A?o 1920 m., taA?iau A? politinA?, visuomeninA? Lietuvos sAi??kurA? A?sijungAi?? tik apie 1921 m. pabaigAi?? (dalyvavo mitinge Kaune ir pasakAi?? kalbAi?? prieA? Kazio Griniaus vyriausybAi??s vykdomas derybas su Lenkija dAi??l federacijos sudarymo)(5), taip pat 1922 m. liepos 24 d., kai buvo iA?rinktas LAi??S pirmininku. M. TamoA?aitis visiA?kai neatskleidA?ia to meto istoriniA?, politiniA? aplinkybiA?, kodAi??l Tautos paA?angos partija (toliau TPP) ir vAi??lesnAi?? LietuviA? tautininkA? sAi??junga (toliau LTS), kurios pirmininku teko bAi??ti V. KrAi??vei, pralaimAi??jo trejuose Seimo rinkimuose. Istorikas nuklysta A? asmenines interpretacijas ir tampa lyg psichologu, taip kurdamas klaidingAi?? ir nepilnAi?? V. KrAi??vAi??s politinAi??s veiklos A?vertinimAi??, neparodo tikrA?jA? V. KrAi??vAi??s, kaip politiko, vizijA? ir tikslA?, o jo naudotas politines priemones paverA?ia tikslais. M. TamoA?aiA?io neobjektyvumo prieA?astis ai??i?? rAi??mimasis tik valdanA?iA?jA? to meto partijA? spauda ir prieA? V. KrAi??vAi?? nusiteikusiA? politiniA? prieA?ininkA? nuomonAi??mis, visiA?kai nekreipiant dAi??mesio A? Lietuvos valstybAi??s vidaus ir iA?orAi??s politinAi?? situacijAi??.

Ai??iuo straipsniu norAi??A?iau A?rodyti minAi??tA? istoriko straipsniA? neobjektyvumAi?? bei A?aliA?kumAi?? ir atskleisti tikruosius veiksnius, vedusius V. KrAi??vAi?? A? kelerius metus trukusiAi?? politinAi?? veiklAi??.

Pirmieji demokratijos A?ingsniai

Lietuva XX a. pradA?ioje kAi??rAi??si pokariniA? revoliucijA? veikiama, kai visur skambAi??jo laisvAi??s A?Ai??kiai, o A?iAi?? laisvAi?? galAi??jo garantuoti demokratinAi?? parlamentinAi?? santvarka. Lietuviai, kuriA? dauguma buvo A?emdirbiai kaimieA?iai, gyveno versdamiesi Ai??kio darbais ir jiems visuomeniniai bei tautiniai reikalai buvo svetimi. UA?darame kaime ar maA?ame miestelyje gyvenanA?iam lietuviui vienintelis A?iburAi??lis jo gyvenime buvo parapinAi?? baA?nyA?ia ir jos kunigai. A?ia slypAi??jo KrikA?A?ioniA? demokratA? partijos (toliau LKDP) pasisekimas pirmA?jA? SeimA? 1920, 1922 ir 1923 m. rinkimuose, nes nAi?? viena kita partija neturAi??jo tokiA? palankiA? agitaciniA? galimybiA? ai??i?? baA?nyA?iA? tinklo ir kunigA? autoriteto. Tiesa, miesto gyventojus ir kaimo samdinius labai veikAi?? iA? Rusijos plAi??stantys revoliuciniai ir socialistiniai, prastuomenei patrauklAi??s lozungai ir A?Ai??kiai. Ai??i visuomenAi??s dalis pasirinko kairiAi??sias partijas: Lietuvos valstieA?iA? sAi??jungAi?? (toliau LVS) ir Lietuvos socialistA? liaudininkA? demokratA? partijAi?? (toliau LSLDP), kurios 1922 m. gruodA? susijungAi?? A? Lietuvos valstieA?iA? liaudininkA? partijAi?? (toliau LVLP). DAi??l A?iA? prieA?asA?iA? minAi??tos partijos po pirmA?jA? SeimA? rinkimA? ir dalijosi valdA?ios kAi??dAi??mis, kAi??rAi?? A?statymus ir paskelbAi?? LaikinAi??jAi?? KonstitucijAi??, o Lietuvos nepriklausomybAi??s pirmeiviai TPP vadovai Antanas Smetona, Augustinas Voldemaras ir kt. liko be valdA?ios kAi??dA?iA? ir atsidAi??rAi?? opozicijoje.

Steigiamojo Seimo rinkimA? prieA?auA?ryje, 1920 m., TPP prieA?ingos politinAi??s jAi??gos pirA?o ai??zburA?uazinAi??s partijosai??? pavadinimAi??, o A?is naujadaras sklido iA? Rusijos ir pagal ano meto ai??zrevoliucinAi?? dvasiAi?? tapo paniekos A?odA?iu, lyg keiksmaA?odA?iuai???(6), ai??i?? raA?o tarpukario istorikas Juozas JakA?tas. Juolab A?iuo A?odA?iu paA?enklinta partija buvo laikoma antiliaudine, piniguoA?iA? ir kapitalistA? partija, nors Lietuvoje pokariniais visuotinio skurdo laikais piniguoA?iA? nebuvo. Tad krikA?A?ioniA? demokratA? ir ai??zliaudiniA?ai??? partijA? propagandininkams TPP diskredituoti buvo lengva. KrikA?A?ionys demokratai, agituodami balsuoti uA? savo partijos kandidatus, primindavo tik liaudininkA? ir socialdemokratA? partijas, o apie TPP tik pridurdavo, kad ai??zjAi??s uA? jAi?? nebalsuosite, nes ji yra ponA? partija, nors ir priklauso prie tikybiniA? partijA? sparnoai???(7). Apie TPP tikybiA?kumAi?? KrikA?A?ioniA? demokratA? partijos lyderis prieA?rinkiminAi??je kalboje iA?sitarAi??s, kad ai??zir A?uva A?bAi??ga A? baA?nyA?iAi?? slAi??pdamasis nuo lietausai???(8). YpaA? TPP puolAi?? kairiosios partijos: LVS ir LSLDP, jie prikaiA?iojo TPP vadovams vokieA?iA? kunigaikA?A?io Uracho rinkimAi?? Lietuvos karaliumi, kad ji esanti ponA? partija ir linkusi iA?saugoti dvarus bei pasisakanti prieA? A?emAi??s reformAi??.

TaA?iau TPP savo programoje pasirinko ne liaudA?, kaip darAi?? Rusijos revoliuciniA? A?Ai??kiA? paveikti kairiA?jA? ir vadinamA?jA? demokratiniA? partijA? agitatoriai, bet visAi?? tautAi??, valstybAi??. Ai??tikinamai anA? laikA? partijA? susikirtimAi?? perteikia J. JakA?to citata: ai??zKai krikA?A?ioniA? demokratA? laikraA?tis ai??zLaisvAi??ai??? Ai??mAi?? skelbti, kad PaA?angos partijos nariai nekenA?ia ir neuA?jauA?ia liaudies, Juozas Tumas atkirto: ai??zMylime ir uA?jauA?iame [liaudA?], tik mAi??sA? dievukas yra ne pati liaudis, juoba ne kuri jos dalis, bet tik tauta, valstybAi??ai???(9). TPP buvo santAi??ri A?emAi??s reformos klausimu, ji neapA?aukAi?? dvarininkA? socialiniais prieA?ais, kaip tai darAi?? socialistinAi??s ir demokratinAi??s partijos. TPP kova su dvarininkais reiA?kAi??si tik tautybAi??s ir kultAi??ros plotmAi??je, o kai A?ie darAi??si Lietuvos patriotais ai??i?? bAi??davo laikomi savais, nors ir turAi??dami daugiau A?emAi??s negu iA?tisas sodA?ius. Dvarininkas, Stepono Batoro universiteto prof. Valerijonas MeiA?taviA?ius (Meysztowiczius) didA?iavosi savo protAi??viais iA? LDK ir atsiminimuose raA?Ai??: ai??zne tik mokAi??jome abi kalbas, bet ir buvome su abiem kalbom susijAi??, tikrAi??ja A?odA?io prasme dvikalbiai. Ai??iAi?? dvikalbystAi?? laikAi??me turtu, privilegija, kurios neturAi??jo ai??zkoroniaA?aiai??? ai??i?? karAi??nieA?iai. <...> DidA?iavomAi??s savo senAi??ja lietuviA? kalbaai???(10). PaA?angieA?iai ir A. Smetona iA? principo nebuvo prieA?ingi kairiA?jA? ir LKDP radikaliai A?emAi??s reformai, jie tik skatino vengti labai smulkiA? Ai??kiA? ir reformAi?? vykdyti nuosaikiai, atsiA?velgiant A? bendrus tautos bei valstybAi??s reikalus. PasirodA?ius oficioze ai??zLietuvaai??? straipsniui, kuriame buvo iA?sakyta nuomonAi??, kad Lietuvos pripaA?inimas jau seniai bAi??tA? iA?sprAi??stas, jei ne ai??zSteigiamojo Seimo radikalingi A?emAi??s reformos A?statymai <...>ai???(11), TPP laikraA?tis ai??zTautaai??? dAi??l delsimo pripaA?inti LietuvAi?? tarptautiniu subjektu pareiA?kAi??: ai??zKAi?? mes velijame: radikaliAi?? A?emAi??s reformAi?? nuo kieno nors priklausomoje Lietuvoje (sakykim, nuo RytA?) ar SantarvAi??s pripaA?inimAi??. Ko norime pasiekti? Ar Ai??kio naA?umAi?? pakelti, ar sunaikinti dvarininkA? luomAi??? Jei A?ie du tikslai suderinami, tai ir SantarvAi?? nedelstA? pripaA?inti LietuvAi??ai???(12). DvarininkA? A?emAi??s karpymo problema naudojosi lenkA? propaganda, ir tai buvo viena iA? prieA?asA?iA?, kodAi??l AntantAi??s valstybAi??s LietuvAi?? pripaA?ino tik 1922 m. gruodA?.

TPP A? Steigiamojo Seimo rinkimus Ai??jo be skambiA? revoliuciniA? A?Ai??kiA?, su konservatyvia socialine programa, remdamasi vien tautine ideologija, todAi??l pralaimAi??jo. PanaA?iai pasikartojo 1922 ir 1923 m. Seimo rinkimuose, kuriuose, be TPP A?A?ymybiA? A. Smetonos, A. Voldemaro, Martyno YA?o, dalyvavo ir V. KrAi??vAi??, raA?ytojas, kurio kAi??ryba A?avAi??josi ir ja didA?iavosi didelAi?? lietuviA? visuomenAi??s dalis. Apie tai liudija Vanda DaugirdaitAi??-SruogienAi??, pirmAi?? kartAi?? apie V. KrAi??vAi?? iA?girdusi 1917 m. iA? lietuviA? studentA? Maskvoje: ai??zKaip per miglas atsimenu apytuA?tA? kambarA?, stalAi??, prie kurio kaA?kas skaitAi?? KrAi??vAi??s veikalAi?? [dramAi?? ai??zAi??arAi??nasai??? ai??i?? V. T.]. <...> LietuviA?kai tada dar silpnai mokAi??jau, tai ne viskAi?? supratau, taA?iau iA? sekusiA? diskusijA? suvokiau, kad autorius ai??i?? pasaulinio masto raA?ytojas. Lietuvis pasaulinio masto raA?ytojas! Tai man padarAi?? tokA? didelA? A?spAi??dA?, kad KrAi??vAi??s vardAi?? A?sidAi??mAi??jau <...>ai???(13).

PolitinAi??s veiklos pAi??dsakai Baku mieste

Po 1917 m. Vasario revoliucijos Rusijoje ir vAi??lesnio bolA?evikA? Spalio perversmo, 1918 m. geguA?Ai??s 28 d. UA?kaukazAi??je susikAi??rAi?? AzerbaidA?ano DemokratinAi?? Respublika. Ai??is faktas istorijoje A?domus tuo, kad tai pirmoji demokratinAi?? valstybAi??, atsiradusi islamo pasaulyje ir gyvavusi iki 1920 m. balandA?io 28 d. PradA?ioje jos vyriausybAi?? bazavosi Genco mieste, nes Baku nuo 1917 m. lapkriA?io iki 1918 m. liepos valdAi?? bolA?evikai, vadinamoji Baku komuna, siekusi aprAi??pinti SovietA? RusijAi?? nafta. 1918 m. rugpjAi??tA? bolA?evikus iA? Baku iA?vijo AzerbaidA?ano ir DidA?iosios Britanijos kariuomenAi??s. 1920 m. sausio 15 d. ParyA?iaus taikos konferencijoje AntantAi??s valstybAi??s pripaA?ino AzerbaidA?ano RespublikAi?? de fakto. 1920 m. balandA?io 28 d. bolA?evikinAi??s Rusijos kariuomenei uA?Ai??mus Baku A?kurta AzerbaidA?ano SovietA? SocialistinAi?? Respublika, kuri 1922 m. gruodA? A?jungta A? bolA?evikA? imperijAi?? ai??i?? SovietA? SAi??jungAi??.

V. KrAi??vAi??, nuo 1909 m. gyvendamas Baku mieste, tapo A?ymia asmenybe, nes, be mokytojavimo Baku realinAi??je gimnazijoje ir mergaiA?iA? gimnazijoje, kuriose dAi??stAi?? rusA? kalbAi?? ir literatAi??rAi??, nuo 1912 m. Liaudies universitete dAi??stAi?? persA? viduramA?iA? poezijAi??, budizmAi?? ir islamAi??, o 1919ai??i??1920 m. tapo Baku universiteto docentu. Savo pasisakymais gerbAi?? azerbaidA?anieA?iA? tautAi??, o gimnazijoje gynAi?? azerbaidA?anieA?iA? mokiniA? norAi?? mokytis savo gimtAi??jAi?? kalbAi??. A?ia verta prisiminti ano meto epizodAi??: Abdula Ai??aygas (azerbaidA?anieA?iA? literatAi??ros klasikas) kartu su V. KrAi??ve dirbo toje paA?ioje gimnazijoje ir dAi??stAi?? azerbaidA?anieA?iA? kalbAi??. KartAi?? A? dAi??stytojA? kambarA? A?siverA?Ai?? dvarininkas Mamedbekovas. Visiems matant ir girdint, jis kreipAi??si A? A. Ai??aygAi??: ai??zKuriam galui jAi??s grAi??date mano sAi??nui A? galvAi?? niekam nereikalingAi?? kalbAi??? Kokia iA? to nauda?ai??? Visi dAi??stytojai tylAi??jo. Tai dar labiau komplikavo padAi??tA?. Ir V. KrAi??vAi??, visa tai stebAi??jAi??s, neiA?laikAi??: ai??zA?mogus, kuris gAi??dinasi savo gimtosios kalbos, nevertas A?mogaus vardoai???, ai??i?? A?sikarA?A?iavAi??s iA?pylAi?? jisai, apgindamas A. Ai??aygAi??(14).

Albertas Zalatorius, apibAi??dindamas V. KrAi??vAi??s charakterA?, teigia, kad esminAi?? raA?ytojo nuostata yra laisvAi??: ai??zmaiA?tas buvo antra didA?ioji KrAi??vAi??s metafizinAi?? vertybAi??, be kurios jis negalAi??jo gyventi. Bet koks kultas ar paklusnumas jam atrodAi?? svetimas A?mogaus prigimA?iai. Autoriteto neigimas jam buvo viena didA?iausiA? saldybiA?ai???(15). Gal dAi??l to Rusijos imperijoje brAi??stant revoliuciniams A?vykiams V. KrAi??vAi?? neliko nuoA?alyje, o susiejo savo politinAi?? veiklAi?? su SocialistA? revoliucionieriA? (eserA?) partija. Ai??ios partijos atstovai V. KrAi??vAi?? 1917 m. spalio 29 d. iA?rinko A? Baku miesto TarybAi??, susikAi??rus AzerbaidA?ano Demokratinei Respublikai jis tapo Baku Tarybos sekretoriumi, o 1919 m. buvo paskirtas Lietuvos Respublikos konsulu AzerbaidA?ane. Dirbdamas konsulu V. KrAi??vAi?? rAi??pinosi lietuviA? grA?A?imo A? TAi??vynAi?? reikalais, o bolA?evikams uA?grobus Baku padAi??jo iA? jo iA?vykti bAi??gantiems nuo bolA?evikA? teroro A?monAi??ms. 1920 m. geguA?Ai??s mAi??n. grA?A?damas A? LietuvAi?? su A?eima padAi??jo savo biA?iuliui, kadetA? partijos nariui(16) Michailui PodA?ibiakinui, pakeitusiam pavardAi?? A? Mykolo BaneviA?iaus, kartu vykti A? LietuvAi??. M. PodA?ibiakinas buvo baigAi??s universitete teisAi??s studijas, buvo kadetas, bet jam tai netrukdAi?? biA?iuliautis su V. KrAi??ve, eseru, ir diskutuoti politikos ir Rusijos ateities klausimais.

A?ia pravartu prisiminti, kas buvo eserA? partija. Tai narodnikA? (liaudininkA?) ir socializmo idAi??jA? derinys. 1905 m. eserA? partijos programa numatAi?? panaikinti monarchijAi?? ir RusijAi?? paskelbti federacine demokratine respublika, suteikti gyventojams pilietines teises ir laisves, socializuoti A?emAi?? ir kt. (anuomet A?ios idAi??jos galAi??jo sudominti V. KrAi??vAi??, nes Lietuvai tapti federacijos subjektu buvo paA?angu, kadangi tais laikais Rusijos imperijoje Lietuvos net vardo nebuvo nei geografine, nei politine prasme). EserA? partijos elektoratas buvo valstieA?iai ir tarnautojai. Po 1917 m. Vasario revoliucijos eserai tapo stipriausia Rusijos partija, sudarAi?? daugumAi?? Steigiamajame susirinkime, nuo 1917-A?jA? liepos iki lapkriA?io A?Ai??jo A? LaikinAi??jAi?? vyriausybAi??. Po bolA?evikA? Spalio perversmo dalyvavo organizuojant kovAi?? prieA? bolA?evikA? valdA?iAi??. Rusijos valdA?ioje A?sitvirtinAi?? bolA?evikai 1922 m. birA?elA? keturiolika pagrindiniA? eserA? veikAi??jA? suA?audAi??, o vAi??liau represavo likusius.

Lietuvoje eserA? idAi??jos darAi?? A?takAi?? kai kuriems inteligentams. Eserams idAi??jiA?kai artima buvo 1917 m. Petrograde A?steigta Lietuvos socialistA? liaudininkA? demokratA? partija (LSLDP). Ai??i partija ilgAi?? laikAi??, 1919ai??i??1926 m., kartu su LKDP sudarAi?? koalicijAi?? ir valdAi?? Lietuvos respublikAi??.

V. KrAi??vAi??s politinAi?? vizija ai??i?? didelAi?? Lietuva. Baku eseras tampa tautininku

Jei patikAi??tume M. TamoA?aiA?io nuomone, kad V. KrAi??vAi?? siekAi?? valdA?ios tik dAi??l asmeniniA? ambicijA?, tai, regis, jam labiau tiko rinktis valdanA?iAi??jAi?? Lietuvos partijAi?? ai??i?? LSLDP, kurios ir ideologija jam buvo artima, A?inoma dar iA? Baku laikotarpio. Tuo labiau V. KrAi??vei, kilusiam iA? Ai??kininkA?, galAi??jo imponuoti kairioji, po susijungimo ilgai buvusi valdA?ioje Lietuvos valstieA?iA? liaudininkA? partija (LVLP). Populiaraus raA?ytojo autoritetas A?iAi?? partijAi?? bAi??tA? dar labiau sustiprinAi??s. Vadinasi, V. KrAi??vAi?? ne ai??zasmeniniA? ambicijA? vedamas siekAi?? valdA?iosai???, A? politinAi?? veiklAi?? jis A?sijungAi?? aukA?tesnio tikslo skatinamas ai??i?? dAi??l jam labai svarbios Lietuvos valstybAi??s sukAi??rimo idAi??jos, kuri taip aiA?kiai matoma jo kAi??ryboje.

Paklaustume ir taip: ar gali jaunas istorikas po aA?tuoniasdeA?imties metA? suvokti ir A?vertinti raA?ytojo romantiko politinAi??s veiklos paskatas, jeigu jis nAi??ra A?dAi??miau perskaitAi??s jo kAi??riniA? ir susipaA?inAi??s su atitinkamais literatAi??rologA? darbais? Istorikas, kuris vadovaujasi tik datomis, pragmatiA?ku ir racionaliu mAi??stymu, niekada nesuvoks raA?ytojo romantiko, kuriam gyvenime svarbiausia buvo idAi??ja. A?ia ir slypi M. TamoA?aiA?io A?aliA?kumo ir neobjektyvumo prieA?astis, o ypaA? jis klysta, kai bando V. KrAi??vAi??s politinAi?? veiklAi?? aiA?kinti ai??i?? tarsi bAi??tA? psichologas ai??i?? remdamasis raA?ytojo charakterio bruoA?ais, kurie, beje, jam taip pat maA?ai A?inomi ir tendencingai vertinami. V. KrAi??vAi?? studijA? Kijeve ir Lvove metais buvo kupinas revoliucinio griovimo, nevilties, prometAi??jiA?ko maiA?to ir net agresijos (1907 m. eilAi??raA?A?iA? knyga ai??zFrustaai???, kaip slogios atmosferos Rusijos imperijoje refleksija), bet grA?A?us A? tAi??vynAi?? jA? uA?valdAi?? pozityvi Lietuvos kAi??rimo idAi??ja.

V. KrAi??vAi?? ai??i?? raA?ytojas neoromantikas, studijavAi??s lyginamAi??jAi?? kalbotyrAi??, sanskritologijAi??, paA?inAi??s senovAi??s Indijos ir Persijos kultAi??ras, paraA?Ai??s dramas ai??zAi??arAi??nasai??? ir ai??zSkirgailaai???, pirmAi?? orientalistinA? kAi??rinA? ai??zPratjekabudaai???, iA?leidAi??s A?spAi??dingus ai??zDainavos A?alies senA? A?moniA? padavimusai??? ai??i?? Lietuvos valstietiA?kiems skaitytojams kAi??lAi?? pagarbA? pasididA?iavimAi??, ugdAi?? jA? savigarbAi?? ir lietuviA?kAi?? savimonAi??. Giliai paA?inAi??s senAi??sias RytA? kultAi??ras ir radAi??s jose bendrumA? su lietuviA? dvasios kultAi??ra V. KrAi??vAi?? buvo savitai artimas Jono BasanaviA?iaus idAi??joms ir jo moksliniams tyrimams. RaA?ytojo mokytojas studijuojant etnologijos mokslus Lvovo ir Kijevo universitetuose buvo prof. M. S. GruA?evskis, padarAi??s didA?iulAi?? A?takAi?? jo pasaulAi??A?iAi??ros susiformavimui. ai??zJA? gyvenime daug paraleliA?: abu buvo eserai, masonai, indoeuropeistai, etnologai, kraA?tieA?iai, abu tarybiniais metais tapo akademikais ir jokiose politinAi??se situacijose jiems neteko nusileisti iA? mokslo elito virA?Ai??niA?ai???(17), ai??i?? raA?o Laima KastanauskaitAi??. Galima teigti, kad V. KrAi??vAi?? dar studijuodamas Kijeve tapo savotiA?ku tautininku, o jo credo ai??i?? didinga senosios Lietuvos istorija ai??i?? vAi??liau romantiA?kai pavaizduota jo dramose ir padavimuose.

Apie tai byloja pats klasikas: ai??zKai aA? pradAi??jau kurti, tai aA? niekados negalvojau, kad aA? dirbu dAi??l garbAi??s arba pasiA?ymAi??ti kaip raA?ytojas. Bet man kilo noras tada atgaivinti tAi?? senovAi??s LietuvAi??, o ypaA? kada man tekdavo susitikti dar universitete su kitA? tautA? studentais, kurie kalbAi??davo apie savo didingAi?? praeitA?. Man tada kilo noras parodyti, kad mAi??sA? praeitis yra didingesnAi??, negu kitA?. Ir tada norAi??jau atkurti tAi?? senAi??jAi?? LietuvAi??, kuri viena ranka kovojo prieA? visAi?? EuropAi??, kai A?ioji kryA?iuoA?iams teikAi?? pagalbAi??. Lietuva ne tiktai nesuA?lugo, nenusileido, bet suA?lugdAi?? tAi?? kryA?iuotA?. O kita ranka Lietuva uA?kovojo didesnAi?? dalA? A?ios dienos Rusijos. NorAi??jau parodyti, kad kovose, mirtinose ir A?Ai??tbAi??tinAi??se, ji pasidarAi?? didA?iausia ir galingiausia valstybAi??, kad ji atrAi??mAi?? Azijos minias, kurioms atsispirti negalAi??jo visa Europa. AA? galvojau, kad jeigu tie A?monAi??s galAi??jo tai padaryti, jie turAi??jo bAi??ti milA?inai siela. Ir aA? norAi??jau atvaizduoti tA? milA?inA? sielAi?? ai??i?? senovinAi?? LietuvAi??. Ne tam, kad aA? A?ia pagarsAi??A?iau, o tam, kad visi lietuviai, ypaA? jaunimas, pajustA? savigarbAi??ai???(18).

TPP ideologas A. Smetona kartu su redaktoriumi J. Tumu-VaiA?gantu ai??zViltiesai??? laikraA?tyje, tAi??sdami J. BasanaviA?iaus idAi??jas, kAi??lAi?? lietuviA? tautos atgimimo, kultAi??ros, lietuvybAi??s gaivinimo Lietuvos pakraA?A?iuose, lietuviA? teisiA? baA?nyA?iose ir kt. klausimus. Per A?eA?erius metus ai??zViltisai??? iA?varAi?? platA? ir svarbA? barAi?? lietuviA? visuomeniniame gyvenime, per A?A? laikAi?? susikristalizavo vadinamosios vidurio srovAi??s, bAi??simA?jA? tautininkA? ideologijos pagrindai. Kai kitos partijos savo veiklAi?? vykdAi?? skaldydamos visuomenAi?? socialiniu ar religiniu pagrindu (atsikurianA?iai Lietuvai tai buvo labai pavojinga), vienas iA? svarbiausiA? siekiamA? ai??zViltiesai??? tikslA? tapo tautos vienybAi??s idAi??jos ugdymas. V. KrAi??vAi??, sukAi??rAi??s herojiA?kus personaA?us Ai??arAi??nAi??, SkirgailAi??, kuriA? tikslas tarnauti Lietuvai (ai??zAi??arAi??neai??? tauta, idiliA?kai gyvenusi maA?omis gentimis, turAi??jo per kraujAi?? ir aA?aras suaugti A? vieningAi?? ir didelAi?? valstybAi??, o ai??zSkirgailojeai??? tauta patenka A? pasaulAi??A?iAi??ros kryA?kelAi??: senoji tikyba, kad ir kokia brangi A?irdA?iai, nebegali padAi??ti tautai jos A?Ai??tbAi??tinAi??se grumtynAi??se dAi??l valstybingumo), degAi?? panaA?iomis idAi??jomis: atkurti vieningAi?? ir stipriAi?? LietuvAi?? ai??i?? su Vilniumi, Gardinu ir KlaipAi??da.

V. KrAi??vAi??s sukurti personaA?ai ir idAi??jos visu dramatiA?kumu jam iA?kilo tikrovAi??je, kai 1920 m. geguA?Ai?? jis grA?A?o A? LietuvAi??, kur vyko NepriklausomybAi??s karai prieA? Rusijos bolA?evikus, o spalioai??i??lapkriA?io mAi??n. ir lenkA? generolo Lucjano Ai??eligowskio kariA? siautAi??jimai, kurie baigAi??si pusAi??s Lietuvos ai??i?? PietryA?iA? DzAi??kijos (Vilniaus kraA?to ai??i?? A?is pavadinimas primestas okupantA?, todAi??l nevartotinas) uA?grobimu. Lietuvos DidA?iosios KunigaikA?tystAi??s (toliau LDK) atkAi??rimo idAi??jos ir Vilniaus kraA?to sugrAi??A?inimas Lietuvai buvo svarbiausia ai??zAi??arAi??noai??? kAi??rAi??jo politinAi?? vizija, gal dAi??l to V. KrAi??vAi?? priklausAi?? Mykolo Romerio A?kurtai masonA? loA?ei ai??zLietuvaai???, kurios tikslai buvo tie patys. A?ia ir iA?aiA?kAi??ja iA?vada, kad tautos vienybAi??s idAi??ja ir didelAi??s Lietuvos valstybAi??s vizija buvo svarbiausia prieA?astis, paskatinusi raA?ytojAi?? dalyvauti politikoje ir susieti save su TPP ir tautininkA? ideologija. Neatmestina, kad A?iam V. KrAi??vAi??s A?ingsniui galAi??jo turAi??ti A?takos ir jo ryA?iai su A. Smetona ir J. Tumu-VaiA?gantu, nes ai??zViltiesai??? laikraA?tyje buvo spausdinami kai kurie pirmieji jo kAi??riniai, nors pagrindinis raA?ytojo A?ymiausiA? kAi??riniA? skleidAi??jas buvo literatAi??ros A?urnalas ai??zVaivorykA?tAi??ai??? ir jo redaktorius, jaunystAi??s laikA? biA?iulis Liudas Gira.

Blanki demokratija vanagA? apsuptyje

Steigiamasis Seimas, valdomas LKDP ir LSLDP koalicijos, pasiA?ovAi??s A?gyvendinti dideles laisves, priAi??mAi??s plaA?ios apimties amnestijos A?statymAi??, suA?adino prieA?valstybiniA? gaivalA? ai??i?? komunistA? veiklAi??, o paleisti iA? kalAi??jimA? jie veikAi?? per profsAi??jungas. 1920 m. birA?elio 10 d. priimta Laikinoji Konstitucija deklaravo parlamentinAi?? santvarkAi??, tikybos, spaudos, A?odA?io, streikA?, susirinkimA? ir draugijA? laisvAi??, o mirties bausmAi?? panaikino. DAi??l komunistuojanA?iA? sluoksniA? sukeltA? neramumA? vyriausybAi?? buvo priversta vAi??l A?vesti karinAi?? padAi??tA?, nes Lietuvos visuomenAi?? nebuvo pribrendusi naudotis laisvAi??mis.

Reikia pastebAi??ti, kad 1920 m. sausio 16 d. SantarvAi??s A?alys panaikino SovietA? Rusijos blokadAi??, o vasario 2 d. Estija ir vasario 12 d. DidA?ioji Britanija su Rusija pasiraA?Ai?? Taikos sutartis. Tik mAi??sA? diplomatams reikalaujant (ir tuomet Lietuvos vyriausybAi??s apgailAi??tinai vAi??lavo) koalicinAi?? vyriausybAi??, vadovaujama K. Griniaus (LSLDP atstovo), pradAi??jo derybas su SovietA? Rusija dAi??l taikos, kuriAi?? A?alys pasiraA?Ai?? 1920 m. liepos 12 d. BuvAi??s suverenas ai??i?? Rusijos imperija, tapusi SovietA? Rusija, apibrAi??A?Ai?? Lietuvos sienas lietuviA? etnografinAi??se ribose su Vilniumi, Gardino ir Lydos sritimis, taA?iau bolA?evikai VilniA? ir A?ias sritis iA?laikAi?? iki rugpjAi??A?io 27 d., o pasitraukAi?? tik tada, kai buvo lenkA? sumuA?ti prie Vyslos. Po bolA?evikA? armijos sutriuA?kinimo Lenkija, A?gavusi sparnus, ir toliau stengAi??si prisijungti LietuvAi??, o viduramA?iA?kA? idAi??jA? vedama (didelAi?? ir stipri A?eA?pospolita yra geras skydas nuo RytA? barbarA?) A?ias lenkA? uA?maA?ias kurstAi?? ir palaikAi?? PrancAi??zija.

Neilgai trukus, po 1920 m. spalio 7 d. SuvalkA? Taikos sutarties su Lenkija pasiraA?ymo, stebint SantarvAi??s A?aliA? kariniams atstovams, jau spalio 8 d. generolo L. Ai??eligowskio vadovaujama lenkA? kariuomenAi?? slapta perAi??jo A?ia sutartimi numatytAi?? demarkacinAi?? linijAi?? ir 9 d. okupavo VilniA?. LapkriA?io mAi??nesA? Lietuvos kariuomenAi??, ties Ai??irvintomis ir GiedraiA?iais sutriuA?kinusi Ai??eligowskio armijAi??, Ai??mAi?? verA?tis toliau, siekdama iA?vaduoti VilniA? ir jo kraA?tAi??, taA?iau TautA? SAi??jungos karinAi??s kontrolAi??s komisijos pirmininkas pareikalavo nutraukti puolimAi?? ir Lietuvos politinAi?? valdA?ia ai??i?? K. Griniaus vyriausybAi?? ai??i?? pakluso. Tai buvo mAi??sA? politikA? klaida, uA?traukusi Lietuvai istorinAi?? nelaimAi?? ir pusAi??s valstybAi??s teritorijos netektA?. Juk analogiA?ka KarinAi??s kontrolAi??s komisijos pirmininko nota, L. Ai??eligowskiui uA?Ai??mus VilniA?, buvo pareikA?ta ir Lenkijai, taA?iau A?i nepakluso ir toliau puolAi?? LietuvAi??, bet jokiA? sankcijA? jai nebuvo taikyta, net prieA?ingai ai??i?? AntantAi??s valstybAi??s ir toliau tenkino ir palaikAi?? jos imperinAi?? politikAi??. Toks K. Griniaus vyriausybAi??s nuolankumas, kai vyko karas tarp buvusiA? vieno istorinio likimo sesiA?, kai su SovietA? Rusija AntantAi??s ir naujai susikAi??rusios A?alys jau buvo pasiraA?Ai?? Taikos sutartis, dabar atrodo iA?davikiA?kai. Juolab stebina Lietuvos vyriausybAi??s neryA?tingumas, kai dar 1919 m. rugpjAi??A?io 28 d. buvo susekti ir suimti 435 POW(19), Lenkijos slaptos organizacijos, turAi??jusios tikslAi?? ginklu nuversti Lietuvos vyriausybAi??, nariai, kuriA? teismas kaip tik prasidAi??jo 1920 m. gruodA?io 15 d. Taigi Lenkija siekAi?? pavergti LietuvAi?? iA? iA?orAi??s ir vidaus, o mAi??sA? vyriausybAi??, pabAi??gusi karinAi??s kontrolAi??s komisijos reikalavimo neA?ygiuoti A? VilniA?, neatsiAi??mAi?? savo teritorijos, kuri pripaA?inta Lietuvai ne tik SuvalkA? sutartimi (1920), bet ir pagal paskutinAi?? suvereniA? valstybiA? ai??i?? LDK ir Lenkijos ai??i?? Liublino unijos sutartA? (1569). Neabejotina, kad paklusnus vyriausybAi??s atsisakymas susigrAi??A?inti sostinAi?? VilniA? ir PietryA?iA? DzAi??kijAi?? sukAi??lAi?? kariuomenAi??s ir A?auliA? sluoksniuose nepasitenkinimAi??.

V. KrAi??vAi?? AzerbaidA?ane jau buvo patyrAi??s partijA? veiklAi?? dar tik gimstanA?ios demokratijos sAi??lygomis ir matAi??s, kaip partijA? ginA?ais naudojasi bolA?evikai ai??i?? jie gandA? ir propagandos bAi??du mulkino Baku visuomenAi??, o susidarius kritinei situacijai, naudodami karines priemones, uA?Ai??mAi?? valdA?iAi??. Matydamas sudAi??tingAi?? padAi??tA? Lietuvoje, V. KrAi??vAi?? jau 1920 m. rugpjAi??A?io mAi??nesA? TPP laikraA?tyje ai??zTautaai??? paskelbAi?? politinAi?? apybraiA?Ai?? ai??zBolA?evikaiai???, kurioje apraA?Ai?? klastingus Rusijos bolA?evikA? politinAi??s veiklos bAi??dus ir valdA?ios uA?grobimAi?? Baku mieste bei AzerbaidA?ane (2010 m. A?i apybraiA?a, iA?spausdinta AzerbaidA?ane rusA? ir azerbaidA?anieA?iA? kalbomis, sukAi??lAi?? sensacijAi??).

A?ia vertAi??tA? pacituoti iA? V. KrAi??vAi??s ai??zBolA?evikA?ai???: ai??zAi??ie faktai gana aiA?kAi??s, kad suprastume, kokios politikos prisilaiko didA?iumieA?iai [bolA?evikai ai??i?? V. T.] ir kiek galime tikAi??ti jA? A?odA?iais, o ne darbais. BAi??nant Maskvoje, man prisiAi??jo susitikti su vienu gruzinu, kuris dabar yra komisaru UA?kaukazAi??j, ai??ztovariA?A?iumiai??? Kai??i??lakr., ir laikinai vieA?Ai??jo ai??zraudonojoje Maskvojeai???. AA? jA? buvau paA?inAi??s dar prieA? karAi??, bendrAi?? darbAi?? dirbdamas. PasikalbAi??jome apie UA?kaukazAi?? ir aA? paklausiau, kokios jis nuomonAi??s apie didA?iumieA?iA? taikAi?? su Lietuva [1920 m. liepos 12 d. sutartA? ai??i?? V. T.]. Jo atsakymas buvo maA?daug toks: ai??z<...> Bet didA?iumieA?iai gerai supranta, kad jA? tvarka, jA? valdA?ia galAi??s gyvuoti Rusijoj tik tuomet, kada panaA?i tvarka bus ir kitose Europos valstybAi??se, daug turtingesnAi??se negu Rusija… Spraga Europon yra Lietuva ir Lenkija. Bet nuveikimas Lenkijos yra abejotinas, o Lietuva, A?inoma, negalAi??s didA?iumieA?iA? jAi??goms pasiprieA?inti. Jie, A?inoma, nelauA?ys padarytos taikos, bet kas gi uA?gins susidaryti ai??zTarybA? nepriklausomai Lietuvaiai??? Minske ar kitose vietose, kurios irgi vadinama ai??zLitovskimiai???. TarybA? Lietuva, A?inoma, paskelbs savitarpinAi?? kovAi?? su baltAi??ja Lietuva. A?inoma, turAi??dama maA?ai jAi??gA?, ji kvies laisvanorius, kad jie padAi??tA? iA?gelbAi??ti darbo A?mones, skurstanA?ius baltA?jA? Lietuvoje burA?ujA? naguose, o jau bus Maskvos TarybA? darbas, kad tA? laisvanoriA? nestigtA?, ai??zRaudonajai nepriklausomai Lietuvaiai??? nestigtA? ir karo medA?iagos. <...>ai??? Man prasitarus, kad proletariatui nepridera tokia veidmainiA?ka politika, atrAi??A?Ai?? ai??i?? ai??zpridera ai??i?? neprideraai??? ai??i?? esAi?? burA?uaziniai prasimanymai. Tie, kas A?Ai??tbAi??t kovoja, neprivalo tA? burA?uaziniA? pripratimA? laikytis…ai???(20)

Ai??i citata rodo, kokios lemties tais trapios nepriklausomybAi??s metais galAi??jo sulaukti Lietuva, nes ai??zdemokratinAi??s respublikos klestAi??jimas pareina iA? vienos pusAi??s nuo bendro demokratiniA? masiA? kultAi??ringumo, o iA? antros pusAi??s ai??i?? nuo A?itA? masiA? vadA? kilnumoai???(21), ai??i?? raA?o Stasys Ai??alkauskis. Tuo metu Lietuvoje kaip tik ir stigo masiA? kultAi??ringumo, pilietiA?kumo ir tautiA?kumo.

Humanitaras vadovauja karinei organizacijai

1919 m. susikAi??rAi?? Lietuvos A?auliA? sAi??junga ai??i?? pusiau politinAi?? visuomeninAi??-karinAi?? organizacija, apjungusi atskirus partizanA? ir savigynos bAi??rius. Pirmuoju pirmininku buvo iA?rinktas baronas Vladas PAi??tvis-Putvinskis, gerai A?inojAi??s riteriA?kA? organizacijA? esmAi?? ir tradicijas. Ai??auliai ai??i?? naujieji atgimusios tautos riteriai, dvasios aristokratai. Ai??auliai skelbAi??si esAi?? tautos laisvAi??s gynAi??jai, bet kartu pripaA?ino, kad jie siekiantys naujos tautiA?kumo kokybAi??s, naujos savasties. Jie vienodai vertino katalikybAi?? ir pagonybAi??. TodAi??l kairiosios ir krikA?A?ioniA?kosios partijos (po Steigiamojo Seimo rinkimA? ir iki 1926 m. gruodA?io valdA?iusios LietuvAi??) A? A?aulius A?iAi??rAi??jo nepatikliai. V. Putvinskis yra uA?siminAi??s, kad A?auliA?kumas yra pasaulinis reiA?kinys, labai senas, turintis savo organizacijAi??, istorijAi??, kultAi??rAi?? ir yra slaptas bei savanoriA?kas.

Ir A?tai 1922 m. liepAi?? LAi??S Centro valdybos pirmininku iA?renkamas humanitaras V. KrAi??vAi??. Gali kilti klausimas: kodAi??l pusiau politinei visuomeninei-karinei organizacijai vadovaus raA?ytojas, kuris, be viso kito, maA?ai A?inojo paskutinius A?vykius Lietuvoje ir iki 1920 m. negyveno tAi??vynAi??je? LAi??S A?kAi??rAi??jas V. Putvinskis, burdamas lietuviA? bajorA? ir valstieA?iA? luomus, bandAi?? miestus ir kaimus uA?krAi??sti riteriA?kumo, karA?ygiA?kumo dvasia ir prikelti buvusiAi?? LDK. PanaA?iA? idAi??jA? A?kvAi??pti veikia ir V. KrAi??vAi??s dramA? bei padavimA? didvyriA?kieji herojai: raA?ytojas iA?aukA?tino kunigaikA?A?ius, karA?ygius, kurie vertybe laikAi?? A?lovAi??, A?gyjamAi?? kare, tarnaujant valstybei ir valdovui ai??i?? tai bajoriA?kosios kultAi??ros poA?ymiai. Ai??ios populiaraus raA?ytojo idAi??jos buvo patrauklios kariA? ir A?auliA? sluoksniuose, kurie jautAi?? nusivylimAi?? neryA?tinga kairiA?jA? ir krikA?A?ioniA? demokratA? vyriausybe susigrAi??A?inant VilniA? po L. Ai??eligowskio sutriuA?kinimo. V. KrAi??vAi?? jau 1921 m. rudenA? mitinguose ir spaudoje kritiA?kai pasisakAi?? apie grobuoniA?kus Lenkijos veiksmus, tai, be abejo, turAi??jo A?takos iA?renkant jA? LAi??S pirmininku.

V. KrAi??vei vadovaujant LAi??S tapo dar populiaresnAi??, o tam pasitarnavo Ai??auliA? sAi??jungos vaidmuo rengiant KlaipAi??dos sukilimAi?? ir jame dalyvaujant. Apie tai buvo iA?samiai raA?yta(22), todAi??l apsiribosiu tik kai kuriais faktais, parodanA?iais V. KrAi??vAi??s charakterA?. 1922 m. lapkriA?io 20 d. slaptame vyriausybAi??s posAi??dyje, sprendA?iant KlaipAi??dos sukilimo klausimAi??, buvo nutarta, kad ai??zjei A?vykiai iA?A?auktA? politinius nesusipratimus, pavojingus Lietuvos valstybei, iniciatoriai <...> [LAi??S vadovybAi?? ai??i?? V. T.] gali bAi??ti suimti ir patraukti teismo atsakomybAi??n <...>. VyriausybAi?? kol kas negalinti Ai??auliA? sAi??jungai suteikti paramos nei ginklais, nei lAi??A?omisai???(23). Pasitarime kraA?to apsaugos ministras Balys SliA?ys V. KrAi??vei iA?rAi??A?Ai??, kad jis ai??zA?sivaizduojAi??s esAi??s Ai??arAi??nasai???, bet ai??zjo sugalvota avantiAi??raai??? pasibaigs nieku. Po tokiA? uA?gauliA? pareiA?kimA? kitokio bAi??do A?mogus bAi??tA? nusiraminAi??s ir likAi??s sAi??dAi??ti pirmininko kAi??dAi??je, juolab kad tai buvo tik visuomeninAi??s pareigos, taA?iau tik ne V. KrAi??vAi??, ai??zAi??arAi??noai??? ir ai??zSkirgailosai??? autorius. Jam Lietuvos interesai buvo svarbiausi ai??i?? A?auliA? pirmininkas prisiAi??mAi?? visAi?? atsakomybAi?? ir pradAi??jo organizacinius KlaipAi??dos iA?vadavimo A?ygius. Jam iA?kilo klausimas: kas, kokios valstybAi??s ginklais ir politiniu palaikymu galAi??tA? paremti A?A? A?ygA?? Kilo gana iA?mintinga, atitinkanti geopolitinAi?? situacijAi?? idAi??ja, kad KlaipAi??dos reikalu galAi??tA? padAi??ti SantarvAi??s valstybiA? nuskriaustoji Vokietija. Slaptose derybose su Vokietijos kariuomenAi??s vadu V. KrAi??vei lengvatinAi??mis sAi??lygomis pavyko gauti ginkluotAi??, slapta atgabenti A? KaunAi?? ir apginkluoti A?aulius bei savanorius. Kaip A?inome, 1923 m. sausio 15 d. KlaipAi??dos kraA?tas buvo sAi??kmingai iA?vaduotas iA? prancAi??zA? karinAi??s administracijos. Taigi galime teigti, kad V. KrAi??vAi?? ne dAi??l asmeniniA? ambicijA? tapo KlaipAi??dos sukilimo organizatoriumi, bet veikAi?? tik dAi??l Lietuvos valstybAi??s interesA?, juolab gerai A?inodamas, kad nepavykus sukilimui jis bAi??tA? teisiamas.

Dabar paA?velkime A? M. TamoA?aiA?io teigimAi??, kad V. KrAi??vAi??, ai??zbAi??damas LAi??S Centro valdybos pirmininku, savo iniciatyva mAi??gino supolitinti A?iAi?? populiariausiAi?? A?alyje nepolitinAi?? ir karinAi?? organizacijAi??. <...> Ai??auliA? vadovas V. KrAi??vAi??, prisidengdamas patriotiA?kumu visuomenAi??je, siekAi?? patenkinti savo asmenines politines ambicijasai???(24). Jau V. Putvinskis, kurdamas Ai??auliA? sAi??jungAi??, teigAi??, kad tai pusiau politinAi?? visuomeninAi??-karinAi?? organizacija, turinti slaptumo poA?ymiA?, jos veikla buvo apibrAi??A?ta 1921 m. A?statymu, taA?iau ji nebuvo priskirta prie KraA?to apsaugos ministerijos (tai A?vyko tik 1929 m., V. Putvinskiui mirus).

Po 1922 m. spalio 10ai??i??11 d. rinkimA? A? PirmAi??jA? SeimAi?? TTP atstovai su V. KrAi??ve nepateko dAi??l visuomenAi??s susiskaldymo (vieni rinkAi??jai palaikAi?? krikA?A?ionis demokratus, kiti, paveikti Rusijos revoliuciniA? idAi??jA?, palaikAi?? kairiuosius ai??i?? liaudininkus, socialdemokratus) ir maA?o populiarumo. TaA?iau margas Seimas negalAi??jo sudaryti patvarios koalicijos, todAi??l prezidentas Aleksandras Stulginskis vyriausybAi?? sudaryti pavedAi?? nepartiniam Ernestui Galvanauskui. ValstybAi??s viduje susidarAi?? nestabili padAi??tis, iA?orAi??je ai??i?? taip pat: PrancAi??zijos palaikoma Lenkija darAi?? politinius A?ygius, siekdama prisijungti KlaipAi??dos kraA?tAi??. Tik patriotiA?ko ir ryA?tingo, besirAi??pinanA?io Lietuvos interesais premjero E. Galvanausko politikos pastangomis Lenkijos spaudimAi?? pavyko neutralizuoti ir KlaipAi??da 1923 m. vasario 16 d. buvo pripaA?inta Lietuvai de jure. Deja, A?iAi?? vyriausybAi?? Seime palaikAi?? tik 38 nariai iA? 78, todAi??l ji sAi??kmingai dirbti negalAi??jo, ir prezidentui teko 1923 m. kovo 12 d. PirmAi??jA? SeimAi?? paleisti. Rinkimai A? AntrAi??jA? SeimAi?? buvo paskelbti geguA?Ai??s 12ai??i??13 d.

Esant nestabiliai padAi??A?iai valstybAi??s viduje ir prieA? LietuvAi?? agresyviai veikiant istorinei jos sesei Lenkijai, V. KrAi??vAi??, vadovaudamas Ai??auliA? sAi??jungai ir turintis idAi??jA?, negalAi??jo likti nuoA?alyje. 1923 m. kovo 28 d. LAi??S Centro valdybos posAi??dyje pirmininkas praneA?Ai??, kad Ai??auliA? sAi??jungos prezidiumas gauna iA? A?vairiA? A?altiniA? nuomones, kad A?auliai skirtingai ir nepalankiai vertina Seimo rinkimus, todAi??l prezidiume susidarAi?? nuomonAi??, kad Ai??auliA? sAi??jungai tikslinga dalyvauti Seimo rinkimuose su savo sAi??raA?u. Beje, Seimo rinkimA? A?statymo 33 straipsnis skelbAi??, kad ai??zkiekviena partija ar kuopa <...> gali A?duoti apygardos komisijai sAi??raA?Ai?? tA? asmenA?, kuriuos siAi??lo Seimo atstovaisai???. V. KrAi??vAi??, bAi??damas gana demokratiA?kas vadovas, pasiAi??lAi?? apsvarstyti A?A? klausimAi?? Centro valdyboje(25) ir bAi??simoje Lietuvos A?auliA? konferencijoje(26). Valdybos nariai ir tuomet buvAi?? Seimo nariais kairiosios LVLP atstovai Mykolas SleA?eviA?ius ir Justinas Staugaitis pasisakAi?? prieA? dalyvavimAi?? Seimo rinkimuose su Ai??auliA? sAi??jungos sAi??raA?u, jiems pritarAi?? ir V. Putvinskis. Be A?iA? asmenA?, posAi??dyje dalyvavAi?? valdybos nariai: V. KrAi??vAi??, Antanas BruA?as, Liudas Vailionis ir Stasys Ai??ilingas, pritardami atskiram LAi??S kandidatA? sAi??raA?ui, atskleidAi?? kritiA?kAi?? situacijAi?? Seime, kai besikivirA?ijanA?ios lietuviA?kos partijos negauna daugumos ir vyriausybAi??s sudarymAi?? nulemia tautiniA? maA?umA? ar komunistA? atstovai, todAi??l taikdariA?kAi?? vaidmenA? galAi??tA? atlikti patriotiA?kai nusiteikAi?? iA?rinkti A? SeimAi?? LAi??S kandidatai. Kadangi kiti du valdybos nariai Antanas Graurogkas ir Aleksandras MarcinkeviA?ius-Mantautas aiA?kios nuomonAi??s neiA?sakAi??, tai A?is klausimas buvo paliktas sprAi??sti Lietuvos A?auliA? konferencijai.

1923 m. kovo 29 d. A?vyko A?auliA? konferencija, joje dalyvavo 200 atstovA? iA? A?vairiA? Lietuvos vietoviA?. V. KrAi??vAi??, pradAi??damas konferencijAi??, nurodAi??, kad Lietuvai gresia pavojus, jei A? bAi??simAi?? SeimAi?? bus iA?rinkta daug tautiniA? maA?umA? atstovA?, komunistA?, nes lietuviA?koms partijoms nesusitarus, maA?umA? atstovai drauge su bolA?evikais faktiA?kai nulems Lietuvos likimAi??. Jis kalbAi??jo, kad Seime reikia turAi??ti patriotiA?kA? atstovA?, kurie valstybinius reikalus laikytA? aukA?A?iau partiniA? ir nebAi??tA? partijA? vidine drausme verA?iami balsuoti net prieA? savo nusistatymAi??, kaip tai atsitinka su partijA? atstovais. Tokie kandidatai galAi??tA? bAi??ti tautoje populiarios Ai??auliA? sAi??jungos atstovai. Vykstant diskusijai, o M. SleA?eviA?iui ir Rapolui SkipiA?iui kategoriA?kai pasisakius prieA? ir argumentuojant, kad A?auliams dalyvaujant Seimo rinkimuose su savo sAi??raA?u bus paA?eisti A?auliA? organizacijos principai (slaptumas, savanoriA?kumas), o tai gali suskaldyti vienintelAi?? organizacijAi??, kurioje pavojingu valstybei metu gali burtis A?vairiA? A?sitikinimA? A?monAi??s, konferencija slaptu balsavimu priAi??mAi?? nutarimAi?? ai??i?? su atskiru LAi??S sAi??raA?u rinkimuose A? AntrAi??jA? SeimAi?? nedalyvauti. Taip LAi??S pirmininkas demokratiniu bAi??du suA?velnino kai kuriA? A?auliA? iA?reikA?tAi?? nepasitenkinimAi?? Seimu ir atsakAi?? A? kilusiAi?? idAi??jAi?? dalyvauti Seimo rinkimuose atskiru A?auliA? sAi??raA?u.

TodAi??l M. TamoA?aiA?io interpretacija, kad ai??zV. KrAi??vAi??, prisidengdamas patriotiA?kumu visuomenAi??je, siekAi?? patenkinti savo asmenines politines ambicijasai???, yra visiA?kai atmestina, nes V. KrAi??vAi??s nuostatos ir veikla rodo, kad jam visA? svarbiausi buvo Lietuvos valstybAi??s interesai. Tai patvirtina dar ir A?ie faktai: 1923 m. lapkriA?io 15ai??i??18 d. vykAi??s LAi??S visuotinis suvaA?iavimas patvirtino senAi??jAi?? Centro valdybAi?? antrajai kadencijai, o kaip demokratiA?kas ir geras organizatorius vadovu vAi??l buvo iA?rinktas V. KrAi??vAi??. DAi??l teiginio apie jo ai??zpolitiniA? ambicijA? tenkinimAi??ai??? priminsime, kad TPP sAi??raA?e rinkimams A? AntrAi??jA? SeimAi?? jis buvo A?raA?ytas ketvirtuoju, po politiniA? A?A?ymybiA?: A. Smetonos, A. Voldemaro ir M. YA?o. V. KrAi??vAi??s asmenybAi??, kaip populiaraus raA?ytojo ir LAi??S pirmininko (dar labiau vertinto po KlaipAi??dos sukilimo), puoA?Ai?? A?ios partijos sAi??raA?Ai??. Galima prielaida, kad jei ai??zAi??arAi??noai??? autorius TPP sAi??raA?e bAi??tA? buvAi??s A?raA?ytas pirmuoju, tai dAi??l savo populiarumo bAi??tA? patekAi??s A? SeimAi??. Ai??iuose rinkimuose V. KrAi??vAi?? ragino paA?inti bolA?evikus ne iA? A?odA?iA?, bet iA? darbA?, taip pat agitavo A?aulius pasisakyti prieA? bolA?evikus savo straipsniuose ai??zTrimiteai???. TodAi??l A? AntrAi??jA? SeimAi?? nebuvo iA?rinktas nAi?? vienas bolA?evikas, nors Pirmame Seime jA? buvo penketas. Deja, ir A?A? kartAi?? geguA?Ai??s mAi??nesio Antrojo Seimo rinkimuose dAi??l anksA?iau aptartA? prieA?asA?iA? (visuomenAi??s susiskaldymas) nebuvo iA?rinktas nAi?? vienas TPP kandidatas. Beje, prasta A?ios partijos agitaciniA? idAi??jA? sklaida paaiA?kinama ir tuo, kad ji nebuvo Lietuvoje sukAi??rusi jokiA? struktAi??rA?, o rAi??mAi??si tik grupe inteligentA? ir jA? leidA?iama spauda.

V. KrAi??vAi??s vizija ai??i?? susigrAi??A?inti VilniA?

V. KrAi??vAi?? A?inojo, kad visuomenAi??je, kariuomenAi??je ir tarp A?auliA? sklinda nepasitenkinimas nuolankia K. Griniaus vyriausybAi??s vykdoma politika dAi??l Lenkijos ir AntantAi??s. 1921 m. A?i vyriausybAi?? Briuselyje vedAi?? derybas dAi??l federacijos su Lenkija sudarymo pagal Belgijos ministro Pauliaus Hymanso projektAi??. VisuomenAi?? A?ioms deryboms prieA?inosi rengdama Kaune mitingus (1921 m. spalio mitinge dalyvavo ir kalbAi??jo V. KrAi??vAi??), todAi??l K. Griniaus vyriausybAi?? 1922 m. vasarA? buvo priversta atsistatydinti.

V. KrAi??vAi?? su A. Smetona ir A. Voldemaru puoselAi??jo planus Vilniuje rengti sukilimAi??, analogiA?kAi?? KlaipAi??dai, ir susigrAi??A?inti Lenkijos okupuotAi?? Lietuvos sostinAi?? su Lydos ir Gardino sritimis. LAi??S pirmininkas, siekdamas A?io tikslo, tikAi??josi pagalbos ir iA? SovietA? Rusijos, todAi??l kartu su paA?angieA?iA? bendraA?ygiais vedAi?? derybas su A?ios A?alies ambasada. 1923 m. balandA?io 2 d. Kaune vyko mitingas, smerkiantis AmbasadoriA? konferencijos priimtAi?? Vilniaus pripaA?inimAi?? Lenkijai. Mitingo dalyviams sustojus prie LAi??S bAi??stinAi??s, A?ios vadovybAi?? A?Ai??kiu: ai??zTas kelias ai??i?? kovos keliasai???(27) nurodAi?? savo poA?iAi??rA? dAi??l Vilniaus susigrAi??A?inimo.

ai??zDar 1923 m. pradA?ioje Smetona, Voldemaras, KrAi??vAi?? apsisprendAi?? rengti perversmAi?? ir pagalbos 1923 m. vasario pradA?ioje kreipAi??si A? SSSR pasiuntinA?, <...> kad SSSR sulaikytA? LenkijAi??, neleistA? jai pulti Lietuvos perversmo metu ir po joai???, ai??i?? raA?o istorikas Z. Butkus. V. KrAi??vAi??, norAi??damas, kad SSSR paremtA? LietuvAi?? iA?vaduojant VilniA?, ai??zsiAi??lAi?? sovietA? pasiuntiniui I. Lorencui uA?megzti slaptus ryA?ius tarp Lietuvos ir SSSR kariniA? organizacijA?. <...> Smetona ir Voldemaras vis pabrAi??A?davo, kad jie patys, turAi??dami savo organizacijAi?? kariuomenAi??je, nuvers tuometinAi?? krikA?A?ioniA? demokratA? valdA?iAi?? labai lengvai, iA? kartoai???(28). Suprantama, kad toks aktyvus LAi??S pirmininko ir TPP vadovA? veikimas iA?reiA?kAi?? A?auliA? ir kariniA? sluoksniA? nepasitenkinimAi?? SeimA? valdA?ios vykdoma prisitaikAi??liA?ka politika, kuri buvo privedusi prie PietryA?iA? DzAi??kijos (Vilniaus kraA?to) netekimo. Ai??ios nuotaikos ypaA? sustiprAi??jo po 1926 m. TreA?iojo Seimo rinkimA?, kai valdA?ia perAi??jo tik kairiesiems ir dAi??l komunistuojanA?iA? sluoksniA? aktyvumo bei demonstracijA? A?vykiai uA?sibaigAi?? kariniu GruodA?io septynioliktosios perversmu.

1923ai??i??1924 m. V. KrAi??vAi?? aktyviai dalyvavo politikoje LAi??S A?urnale ai??zTrimitasai??? raA?ydamas kritinius straipsnius, smerkianA?ius vyriausybAi??s vykdomAi?? politikAi??, ir kartu skelbdamas karA?tus patriotinius tekstus, skirtus A?auliams ir visuomenei, lyg ruoA?damas juos Vilniaus A?ygiui. ai??zTrimiteai??? skelbti V. KrAi??vAi??s straipsniai ai??zKuriuo keliu?ai??? (Nr. 173), ai??zTAi??vynAi?? pavojuje!ai??? (Nr. 175), ai??zGelbAi??kim savo tAi??vynAi??!ai??? (Nr. 176) iA?reiA?kAi?? kitokA? nei valdA?ios poA?iAi??rA? A? Lietuvos uA?sienio politikAi??, ugdAi?? demokratiA?kumAi?? ir patriotiA?kumAi?? visuomenAi??je. PradA?ioje jo vedamieji pasiA?ymAi??jo emocionaliu patosu, aktyviu raginimu ai??zremti savo valdA?iAi?? sunkioje kovoje uA? Lietuvos nepriklausomybAi?? ir duoti jai moralios paspirties, atsisakyti nuo praA?Ai??tingo AntantAi??s mums pasiAi??lymo ai??i?? bAi??ti federacijoje su Lenkijaai???(29). Kituose straipsniuose LAi??S pirmininkas atskleidAi?? lietuviA? visuomenAi??je buvus prolenkiA?ko nusistatymo pilieA?iA?, kurie yra ai??zantinacionalinAi?? jAi??ga ai??i?? mAi??sA? kapitalistai, mAi??sA? bankininkai, lietuviai ir A?ydai be skirtumo, jA? vienas dievaitis, kuriam pardavAi?? savo sielAi??, pinigas. ApiplAi??A?Ai?? visAi?? LietuvAi??, prisikrovAi?? milijonus doleriA?, jie jauA?ia, kad jiems ankA?ta Lietuvoje <...>. Tokia sritimi galAi??tA? bAi??ti Lenkija, jeigu prie jos prieiti ai??i?? o prieiti A? jAi?? galima tik Lietuvos nepriklausomybAi?? pardavus <...>, taigi jie ir stumia prie derybA? su lenkaisai???(30). Toliau V. KrAi??vAi?? mini, kad dar yra silpno bAi??do lietuviA?, kuriems imponuoja didA?iA?jA? valstybiA? (anglA?, prancAi??zA?) diplomatA? raginimai ai??zsusitaikinti ramiu bAi??du su lenkaisai???. Tai irgi esAi?? A?manoma, bet tik tuomet, kai lenkai pripaA?ins Lietuvos nepriklausomybAi?? ir atsiA?adAi??s Vilniaus visiems laikams. AntibolA?evizmas, o dAi??l Lenkijos agresyvumo atsiradAi??s antilenkiA?kumas ir AntantAi??s valstybiA? kritika dAi??l jA? beatodairiA?ko Lenkijos uA?maA?iA? palaikymo buvo esminis 1922ai??i??1924 m. ai??zTrimiteai??? V. KrAi??vAi??s politiniA? straipsniA? tonas. AiA?ku, jis kaltino ir Lietuvos vyriausybAi?? aklu pasitikAi??jimu AntantAi??s valstybAi??mis, ragino savo politikAi?? nukreipti A? VokietijAi?? ir SovietA? RusijAi?? kaip A? potencialias pagalbininkes atgaunant Vilniaus kraA?tAi??, nes ai??zrusA? pavojus ai??i?? tik prieA?A? gAi??sdinimas, o lenkA? pavojus yra A?vykAi??s ir realusai???. Ai??ios valstybAi??s oficialiomis notomis TautA? sAi??jungai protestavo prieA? PietryA?iA? DzAi??kijos (Vilniaus kraA?to) pripaA?inimAi?? Lenkijai.

DemokratiA?kai iA?rinktA? SeimA? sudarytos vyriausybAi??s nevengAi?? naudoti diktatoriA?kA? priemoniA?, kai TPP vadovai juos kritikavo dAi??l uA?sienio politikos ir nenuosaikaus A?emAi??s reformos vykdymo. Per 1922ai??i??1924 m. valdA?ia uA?darAi?? A?iuos paA?angieA?iA? laikraA?A?ius: ai??zLietuvos balsAi??ai???, ai??zTAi??vynAi??s balsAi??ai???, ai??zKraA?to balsAi??ai??? ir ai??zVairAi??ai???.

Galima daryti iA?vadAi??, kad anuomet spaudoje susidariusi arA?i kova tarp valdanA?ios koalicijos ir opozicinAi??s Tautos paA?angos partijos galAi??jo bAi??ti atsakas A? Vilniaus kraA?to netektA? ir V. KrAi??vAi??s bei TPP vadovA? ryA?tAi?? susigrAi??A?inti A?A? kraA?tAi?? SovietA? sAi??jungai padedant. TaA?iau tai ir liko tik iliuzija, nes SovietA? SAi??jungos bolA?evikams buvo svarbiau pasinaudojant Vilniaus konfliktu valdyti LietuvAi?? ir laikyti jAi?? kaip placdarmAi?? tolesnei ekspansijai A? Vakarus bei antilenkiA?ku barjeru, ginanA?iu visAi?? PabaltijA? nuo Lenkijos agresijos.

Populiarusis humanitaras palieka A?aulius

Labiausiai LAi??S pirmininko straipsnius kritikavo valdanA?iA?jA? valstieA?iA? liaudininkA? laikraA?tis ai??zLietuvos A?iniosai??? straipsniuose: ai??zIsterijaai???, ai??zNetikras Ai??auliA? S-gos keliasai???, ai??zMAi??sA? maA?yliaiai??? ir kt. TaA?iau, neturint pakankamai argumentA?, buvo pereita prie V. KrAi??vAi??s ir A. Voldemaro charakterio bruoA?A? kritikos ir asmeniniA? ambicijA? demonstravimo. O LVLS lyderis M. SleA?eviA?ius atvirame laiA?ke apkaltino LAi??S pirmininkAi?? A?auliA? bAi??riA? telkimu savo tikslams: ai??zJAi??s raginate bAi??riA? atstovus bAi??ti pasirengusius, kada ateis laikas, A?ia pat iA? pradA?iA? iA?koneveikAi??, iA?juodinAi?? liaudininkus, iA?vadinAi?? juos A?ulikais ir Lenkam parsidavAi??liais, kuomet tA? pat liaudininkA? akivaizdoje drauge su Jumis (jie) posAi??dA?iauja toje pat Ai??auliA? SAi??jungos Centro Valdybojeai???(31).

Ai??ie straipsniai ai??zTrimiteai??? sukAi??lAi?? nepasitenkinimAi?? LAi??S Centro valdybos ir Seimo nariui, valstieA?iui liaudininkui Jonui StaugaiA?iui, kuris 1924 m. vasario 22 d. valdybos posAi??dyje apkaltino V. KrAi??vAi?? teigdamas: ar pirmininkas turAi??jo teisAi?? reikA?ti savo nuomonAi?? ir kritikuoti valdA?iAi??, jeigu Ai??auliA? sAi??junga subsidijuojama KraA?to apsaugos ministerijos? Po septyniA? dienA?, vasario 29 d. A?vykusiame Centro valdybos posAi??dyje, kuriam pirmininkavo V. KrAi??vAi??s pavaduotojas S. Ai??ilingas, dalyvavo: sekretorius A. BruA?as, pirmininkas V. KrAi??vAi??, nariai: Jurgis Bruvelaitis, A. Smetona, R. Skipitis, dr. Zigmas Raulinaitis, Mykolas KrupaviA?ius, dr. J. Staugaitis, M. SleA?eviA?ius, Petras Leonas, L. Vailionis ir A?tabo virA?ininkas Pranas Klimaitis, vyko diskusijos apie V. KrAi??vei iA?keltus kaltinimus. Ai??auliA? sAi??jungos KlaipAi??dos skyriaus vadas J. Bruvelaitis teigAi??, kad V. KrAi??vAi??s straipsniuose keliami turintys pagrindAi?? svarbAi??s klausimai. PirmininkAi?? ginantis A. BruA?as pareiA?kAi??, kad nAi??ra A?statymo ar Centro valdybos nutarimo, kuris draustA? Ai??auliA? sAi??jungos pirmininkui raA?yti straipsnius A?auliA? leidinyje ar reikalautA? atsiklausti valdybos, nes ji pati jA? iA?rinko. L. Vailionis pasakAi??, kad A?ie straipsniai tik sustiprino Lietuvos nepriklausomybAi??. V. KrAi??vAi??, atsakydamas A? kaltinimus, pabrAi??A?Ai?? savo orientacijAi?? A? VokietijAi?? ir SovietA? sAi??jungAi?? ir prabilo apie J. StaugaiA?io prolenkiA?kumAi??: ai??zJei D-as Staugaitis mano, kad reikia dAi??tis su lenkais, tai taip turAi??tA? atvirai savo tokA? nusistatymAi?? ir spaudoje reikA?tiai???(32). Pirmininkaujantis S. Ai??ilingas, palaikydamas kalbAi??jusiA?jA? nuomones, pasiAi??lAi?? balsuoti uA? V. KrAi??vAi?? iA?teisinantA? nutarimAi??: ai??zAi??auliA? sAi??jungos CV-a apsvarsA?iusi Dr. J. StaugaiA?io pareiA?kimAi?? ir turAi??dama omenyje, kad Profesoriaus V. KrAi??vAi??s-MickeviA?iaus straipsniA? spausdinimas ai??zTrimiteai??? neiA?silenkia iA? tvarkos, kuri buvo nusistaA?iusi iki A?iol redaguojant ai??zTrimitAi??ai??? <...>ai???(33). Nors uA? pirmininkAi?? balsavo penki CV nariai, prieA? ai??i?? du bei trys susilaikAi?? ir taip jo veiksmai buvo iA?teisinti, V. KrAi??vAi?? A?siA?eidAi??s pareiA?kAi??, ai??zkad mano pirmininkavimas Ai??auliA? sAi??jungai nenaudingas, nes ir prieA? jAi??, ir prieA? mane leidA?iama provokaciniA? A?iniA?: galbAi??t todAi??l, kad esu laikomas arA?iu lenkA? prieA?u. AA? pareiA?kiu, kad nuo Centro Valdybos Pirmininko ir mano pareigA? atsisakau. Po to, manau, niekur nebus kalbA?, kad aA? noriu tapti Vincu pirmuai???(34). Apie jo pasikarA?A?iavimAi?? liudija A. BruA?as: ai??zpaskubomis, trenkAi??s durimis, drauge su A. Smetona iA?Ai??jo iA? posAi??dA?io, palikAi??s net kepurAi??ai???(35).

PrabAi??gus dvejiems metams, 1926 m. birA?elio 17ai??i??19 d. vykusiame visuotiniame Ai??auliA? sAi??jungos suvaA?iavime V. KrAi??vAi?? vAi??l dalyvavo ir buvo iA?rinktas Centro valdybos nariu. Nors tuo metu jis jau vadovavo Lietuvos universiteto HumanitariniA? mokslA? fakultetui ir jo laikas buvo apribotas fakulteto organizaciniais reikalais, taA?iau raA?ytojo sugrA?A?imas sietinas su kairiA?jA? valstieA?iA? liaudininkA? ir socialdemokratA? vyriausybAi??s susidarymu po 1926 m. geguA?Ai??s TreA?iojo Seimo rinkimA?, kuriuose tris vietas gavo ir TautininkA? sAi??jungos nariai: A. Smetona, A. Voldemaras ir kun. Vladas Mironas. VyriausybAi??, vadovaujama M. SleA?eviA?iaus, pasiraA?Ai?? su SovietA? sAi??junga nepuolimo ir neutraliteto paktAi??, kurA?, ratifikuojant Seime, aktyviai palaikAi?? tautininkai. Regis, V. KrAi??vei bendraujant su nauja vyriausybe vAi??l atgijo viltis daryti A?ygius dAi??l Vilniaus susigrAi??A?inimo (iki tol valdA?ioje buvusi LKDP buvo nepalanki A?iai idAi??jai), o Ai??auliA? sAi??junga vAi??l turAi??jo bAi??ti A?ios idAi??jos varikliu. Apie tai sako ir tas faktas, kad 1927 m. gruodA?io 17 d., jau po perversmo ir atAi??jus A? valdA?iAi?? jo buvusiems bendraA?ygiams, V. KrAi??vAi?? galutinai pasitraukAi?? iA? LAi??S Centro valdybos nario pareigA?, suvokAi??s, kad viltys atgauti VilniA? visiA?kai suA?lugo ai??i?? ai??zdAi??l A?alingos Lietuvos A?auliA? sAi??jungos taktikos A?iuo Vilniaus faktinio atsiA?adAi??jimo momentuai???(36), nes perversmo metu ir po to buvo tikAi??tasi SovietA? SAi??jungai padedant surengti Vilniuje sukilimAi?? ir iA?vaduoti PietryA?iA? DzAi??kijAi?? su Gardino ir Lydos sritimis.

Anot Petro VaiA?iAi??no pasakojimo(37), visoje Lietuvoje A?venA?iant V. KrAi??vAi??s literatAi??rinio darbo dvideA?imtmetA?, o ai??zTrimituiai??? neiA?spausdinus apie jo kAi??rybAi?? kaA?kieno straipsnio, A?is nedAi??mesingumas raA?ytojAi?? taip A?A?eidAi??, kad jis net grAi??A?ino Ai??auliA? sAi??jungos A?enklAi?? ir medalA? KraA?to apsaugos ministerijai ai??i?? taip V. KrAi??vAi?? atsisveikino su A?ia garbinga organizacija, kuriai buvo pasiA?ventAi??s ir pasiekAi??s Lietuvai istorinAi??s reikA?mAi??s rezultatA?.

Kaip pasakoja P. VaiA?iAi??nas, V. KrAi??vAi??, bAi??damas LAi??S Centro valdybos pirmininku, grieA?tai tvarkAi??s organizacijos reikalus, ugdAi??s drausmAi?? ir kovojAi??s su lAi??A?A? A?vaistymu. Net atleidAi??s iA? pareigA? aukA?tAi?? LAi??S pareigAi??nAi?? AntanAi?? A?muidzinaviA?iA?, kuris, nuvykAi??s A? AmerikAi?? rinkti Ai??auliA? sAi??jungai aukA?, rAi??pinosi tik savo paveikslA? parodomis.

V. KrAi??vAi?? ai??i?? TautininkA? sAi??jungos kAi??rAi??jas

GrA?A?kime A? 1924-uosius, kai V. KrAi??vAi?? paliko LAi??S pirmininko postAi??, taA?iau savo politinAi??s veiklos nenutraukAi??. Jau tA? paA?iA? metA? rugpjAi??A?io 17ai??i??19 d. Ai??iauliuose A?vyko reorganizacinis TPP ir EkonominAi??s politinAi??s A?emdirbiA? sAi??jungos suvaA?iavimas, A?kAi??rAi??s naujAi?? politinAi?? organizacijAi?? ai??i?? LietuviA? tautininkA? sAi??jungAi?? (toliau LTS). Jos pirmininku buvo iA?rinktas raA?ytojas prof. V. KrAi??vAi??-MickeviA?ius, o vicepirmininku ai??i?? buvAi??s kraA?to apsaugos ministras Antanas Merkys. Istorikas J. JakA?tas raA?o: ai??zAi??sikAi??rusi LietuviA? tautininkA? sAi??junga galAi??jo didA?iuotis iA?sirinkusi pirmuoju pirmininku klasikAi?? raA?ytojAi?? V. KrAi??vAi??-MickeviA?iA?ai???(38). BuvAi??s TPP vadovas A. Smetona buvo iA?rinktas tik garbAi??s pirmininku, o A. Voldemaras A? Centro valdybAi?? net nepateko. Ai??ie faktai rodo, kad V. KrAi??vAi??s populiarumas buvo labai iA?augAi??s ir nustelbAi?? ankstesniA? TPP vadA? populiarumAi??. A?velgiant iA? dabarties galima numanyti, kad buvusiA? vadovA? neiA?rinkimas net A? Centro valdybAi?? tarp trijA? autoritetA? pasAi??jo nesantaikos grAi??dAi??, iA? kurio iA?augo atitinkami A?elmenys.

Po nesAi??kmiA? Seimo rinkimuose siekta, pasitelkiant tautos mylimo raA?ytojo ir veiklaus LAi??S pirmininko autoritetAi??, populiarinti naujAi?? politinAi?? organizacijAi?? ir pritraukti A? jAi?? kuo daugiau A?moniA?. Net pavadinimu ai??i?? sAi??junga ai??i?? pabrAi??A?iama, kad ji turi apimti ne lietuviA? tautos dalA?, bet visAi?? tautAi??, visus jos sluoksnius. IA? tiesA? tai buvo nauja politinAi??s veiklos kokybAi??, nes V. KrAi??vAi?? A?kuria ir naujAi?? politinA? organAi?? ai??i?? savaitraA?tA? ai??zLietuvisai???, kurio redaktoriumi pakvieA?ia literatAi?? P. VaiA?iAi??nAi??. ai??zLietuvisai??? pradAi??tas leisti 1924 m. lapkriA?io 14 d., ir jau antrame numeryje iA?spausdina naujus LTS A?status, o jos programAi?? patalpina treA?iame numeryje. Kaip programos autoriai pasiraA?o prof. V. KrAi??vAi??-MickeviA?ius ir vicepirmininkas A. Merkys.

PabrAi??A?tina, kad pirmas programos punktas atspindi V. KrAi??vAi??s politinius tikslus: ai??zTautininkA? sAi??jungos tikslas ai??i?? tautiA?ka kultAi??ra, ugdoma laisvoje nepriklausomoje, demokratiniais ir teisAi??s pagrindais tvarkomoje Lietuvoje su KlaipAi??da, Vilniumi ir Gardinuai???(39). Programoje neaptinkama jokiA? autoritariniA? apraiA?kA?, ypaA? pabrAi??A?iamos demokratinAi??s teisAi??s: ai??ztautinAi??s maA?umos naudojasi Lietuvos teritorine ir kultAi??rine autonomija. ValstybinAi?? kalba yra lietuviA? kalba. <...> A?statymais turi bAi??ti apsaugota, kad baA?nyA?ia nebAi??tA? partijA? verA?iama ir naudojama politikos A?rankiu. <...> kad visuomenAi?? galAi??tA? rinkti A? SeimAi?? ir atskirus A?mones, neriA?ant jA? su partijA? kandidatA? sAi??raA?ais. UA? nusavinimAi?? valstybAi?? turAi??jo pinigais savininkams atlyginti. Pirmiausiai A?eme aprAi??pinami savanoriai ir pasiA?ymAi??jAi?? kovose kariA?kiai, paskui ai??i?? maA?aA?emiai ir tie beA?emiai, kurie turi lAi??A?A? Ai??kiui A?sikurti. <...> neturintiems lAi??A?A?, beA?emiams, tai valstybAi?? turi suteikti jiems lAi??A?A?ai???(40).

SavaitraA?tis ai??zLietuvisai??? buvo ai??zvisuomenAi??s, politikos ir literatAi??rosai??? leidinys, spausdinAi??s publikacijas politikos, ekonomikos, literatAi??ros, poezijos ir net muzikos bei teatro temomis. Pirmajame numeryje iA?spausdintame atsiA?aukime ai??zLietuviai tautieA?iaiai??? atsispindAi??jo V. KrAi??vAi??s vizijos apie LDK: ai??zLietuviA? tauta, kuri tAi?? galingAi?? valstybAi?? sukAi??rAi??, buvo dora; teisybAi?? ir teisingumas buvo gerbiami, valstybAi??s apsauga ir A?statymai visiems buvo lygAi??sai???, o dabartiniais ai??zseimA? laikaisai??? ir valdant partijoms Lietuvoje vieA?patauja ai??zne A?statymai, ne teisAi??, teisybAi?? ir teisingumas, bet labiau nuoA?iAi??ra, neteisybAi??ai???. 1925 m. pradA?ioje V. KrAi??vAi?? paskelbAi?? vedamAi??jA? straipsnA? tarptautinAi??s politikos tema, kuriame aptarAi?? SovietA? SAi??jungos ir Anglijos karo galimybes. Kaip ir anksA?iau ai??zTrimiteai???, taip ir dabar, ragino Lietuvos valdA?iAi?? uA?sienio politikoje orientuotis A? SovietA? SAi??jungAi?? ir VokietijAi??, neigiamai vertino VakarA? AntantAi??s valstybes, teigdamas, kad anglai siekia apsaugoti tik savo kolonijas, o ne EuropAi??. LTS pirmininkas raA?Ai??: ai??zCaro valdA?ia Ai??jo senais, nukrypusiais keliais, siekdama RytA? kraA?tA? ginkluota pajAi??ga ir kiek galima stengdamasi pasiekti Indijos rubeA?iA?. BolA?evikai A?ia, kaip ir visur, Ai??mAi?? ieA?koti naujA? keliA? ir jA? priemones anglai skaudA?iau pajuto, negu caro valdA?ios pastangas. Ginklu Anglams nugalAi??ti jie pasirinko agitacijAi?? ir ne komunistinAi??, kaip anglA? spauda stengiasi iA?pAi??sti. BolA?evikai eina AnglA? kolonijosna tautiniais obalsiais ai??i?? nepriklausomybAi??s obalsiais, atsipalaidavimo iA? anglA? iA?naudojimo bei vergovAi??sai???(41). Ai??ios V. KrAi??vAi??s A?A?valgos atspindi ano meto geopolitinAi?? situacijAi??, o panegirikAi?? sovietams galima vertinti kaip diplomatijAi??, vedant su jA? pasiuntinybe derybas dAi??l pagalbos susigrAi??A?inant Lenkijos okupuotAi?? Vilniaus kraA?tAi?? bei duoklAi?? uA? finansinAi?? pagalbAi?? tautininkA? spaudai(42), kuriAi?? skirdavo Maskvos pasiuntinys Kaune.

Nauja LTS vadovybAi?? kvietAi?? visoje Lietuvoje organizuoti TautininkA? sAi??jungos skyrius, jei susiburia nors deA?imties asmenA? grupAi??. Per metus V. KrAi??vAi?? atsiskleidAi?? kaip geras organizatorius, nes 1925 m. birA?elio 26ai??i??27 d. A?vykusiame antrajame LTS suvaA?iavime, apA?velgdamas sAi??jungos veiklAi??, konstatavo A?steigtus 14 LTS skyriA?, o tA? metA? pabaigoje jau veikAi?? 19 skyriA? su 297 tautininkA? nariais(43). Tai buvo pasiekta siunA?iant iA? Kauno A? provincijAi?? tautininkA? lektorius, kurie skaitAi?? paskaitas ir ragino vietinius tapti tautininkA? sAi??jungos nariais. SuvaA?iavimas sAi??jungos pirmininku perrinko prof. V. KrAi??vAi??-MickeviA?iA?, o A? valdybAi?? po metA? pertraukos iA?rinko ir A. SmetonAi??. SuvaA?iavimas nurodAi?? politinAi??s veiklos kryptis ai??i?? ruoA?tis 1926 m. Seimo rinkimams, o propagandos tikslas ai??i?? kritikuoti krikA?A?ioniA? demokratA? blokAi??, kuris nuo 1924 m. vienas tevaldAi?? A?alA?. V. KrAi??vAi?? siAi??lAi?? A?steigti specialA? laikraA?tA? valstieA?iams, kad juos bAi??tA? galima iA?plAi??A?ti iA? LKDP A?takos, bet tam stigo lAi??A?A?. V. KrAi??vAi??s pastangomis pasiekta tai, kad A? TreA?iAi??jA? SeimAi?? pirmAi?? kartAi?? pateko trys tautininkA? kandidatai. Deja, buvusiam TautininkA? sAi??jungos pirmininkui vAi??l nepasisekAi?? tapti Seimo nariu ai??i?? jis sAi??raA?e buvo A?raA?ytas ketvirtuoju.

V. KrAi??vAi??s ir tautininkA? takoskyra

Nuo 1922 m. A. Smetona, A. Voldemaras ir V. KrAi??vAi?? dAi??stytojavo Lietuvos universitete, o 1925 m. prof. V. KrAi??vAi??-MickeviA?ius buvo iA?rinktas HumanitariniA? mokslA? fakulteto dekanu. Kaip jau minAi??ta, A?io triumvirato nesantaikos grAi??das pasAi??tas dar tuomet, kai steigiamajame tautininkA? suvaA?iavime valstybAi??s pirmeiviA? A. Smetonos ir A. Voldemaro neiA?rinko net A? Centro valdybAi??. NusipelniusiA? Lietuvos valstybei asmenA? politinAi??s ambicijos buvo paA?emintos ir suprantama, kad LTS vadovybAi??je matyti V. KrAi??vAi?? jiems buvo nelengva. Pirmiausia nesutarimai prasidAi??jo universitete tarp A. Voldemaro ir V. KrAi??vAi??s, apie tai byloja J. Tumo-VaiA?ganto laiA?kai Petrui Klimui (raA?yti 1926 m. vasario 9 ir 13 d.). Nors A. Voldemaras dar 1923 m. savo moksliniame straipsnyje V. KrAi??vei priskyrAi?? lietuviA? literatAi??ros klasiko vardAi??, bet 1925 m. pabaigoje posAi??dA?iaujant jis HumanitariniA? mokslA? fakulteto dAi??stytojus pavadinAi??s kiA?envagiais. A?inoma, dekanas V. KrAi??vAi?? negalAi??jo A?io A?A?eidimo praleisti pro ausis. Kaip raA?o J. Tumas-VaiA?gantas: ai??zdekanas KrAi??vAi?? apskundAi?? VoldemarAi?? Rektoriui ir stengAi??si VoldemarAi?? nubausti disciplinariniu keliu.ai??? Toliau pabrAi??A?damas, kad dAi??l nevaldomo A. Voldemaro bAi??do neA?manoma su juo kartu posAi??dA?iauti, teigia: ai??zman jis tiesiog abuojas, ir aA? vienAi?? sykA? jA? gerokai, taip pat brutaliai, aplamdA?iau. Laukiu kokio kerA?to.ai??? VaiA?gantas atskleidA?ia ir fakultete dirbanA?iA? tautininkA? vadA? politikavimAi?? ir susidariusiAi?? slogiAi?? darbo aplinkAi??: ai??zIA? TautininkA? partijos aA? nuo N. M. [NaujA?jA? metA?, 1926 m. ai??i?? V. T.] iA?stojau ir ai??zLietuvioai??? nebeA?elpsiu <...>. Virto asmeniniu Smetonos, Voldemaro ir TamoA?aiA?io puolimu ir atsigynimuai???(44).

ArtAi??jo 1926 m. Seimo rinkimai, o savaitraA?tyje ai??zLietuvisai???, redaguojamame raA?ytojo P. VaiA?iAi??no, daug vietos buvo skirta literatAi??rai. A?ia pasirodAi?? pirmieji Antano Venclovos eilAi??raA?A?iai ir Vytauto JakA?eviA?iaus-Alanto novelAi??s, 1925 m. pirmAi?? kartAi?? atspausdinta brandA?iausia V. KrAi??vAi??s drama ai??zSkirgailaai???. ai??zLietuvioai??? Nr. 14 pirmajame puslapyje A?dAi??ta LTS Centro valdybos pirmininko V. KrAi??vAi??s nuotrauka. Nors jame buvo publikuojami ir A. Smetonos bei A. Voldemaro SovietA? sAi??jungai palankAi??s politiniai straipsniai, bet artAi??jant rinkimams teko keisti politinAi?? kryptA? ir autorius. Dar prieA? LTS suvaA?iavimAi?? ai??zLietuvyjeai??? buvo iA?spausdintas anoniminis straipsnis, kuriame raA?oma: ai??zasmenys, mokAi??jAi?? valstybAi?? veik iA? niekur suburti, turAi??tA? bAi??ti LTS Centro valdybojeai???(45). Tai buvo netiesioginiai priekaiA?tai V. KrAi??vAi??s populiarinimui ir raginimas sugrA?A?ti prie tautininkA? vairo A. Smetonai. Nuo 1925 m. ai??zLietuvioai??? Nr. 16 pasikeiA?ia redaktorius, vietoj P. VaiA?iAi??no juo tampa O. AmbraziejAi??tAi?? ir politiniams straipsniams tonAi?? pradeda uA?duoti A. Smetona ir A. Voldemaras. Tai A?vyksta po tautininkA? vadovA? susitikimo Centro valdybos nario Liudo Noreikos bute, kuriame P. VaiA?iAi??nas buvo kritikuotas uA? per didelA? V. KrAi??vAi??s liaupsinimAi??(46).

Po tautininkA? suvaA?iavimo 1925-A?jA? birA?elio 29 d. V. KrAi??vAi?? uA?leido LTS pirmininko postAi?? A. Smetonai, pats pasilikdamas tik Centro valdybos nariu. Ai??ie pasikeitimai gali bAi??ti paaiA?kinami tuo, kad artAi??jo rinkimai, todAi??l tautininkams vadovauti labiau tiko tautiniA? idAi??jA? iA?takA? kAi??rAi??jas ir tarppartinAi??je kovoje labiau patyrAi??s A. Smetona, o V. KrAi??vAi?? 1926 m. birA?elA? grA?A?o A? Ai??auliA? sAi??jungos Centro valdybAi??, kurioje turAi??jo didelA? pasitikAi??jimAi??. LTS pirmininko posto atidavimas A. Smetonai gali bAi??ti paaiA?kinamas ir tuo, kad V. KrAi??vei buvo artimesnAi?? akademinAi?? aplinka, nes jis tapo HumanitariniA? mokslA? fakulteto dekanu. Suprantama, kad po pirmininko posto perleidimo LTS Centro valdybos posAi??dA?iuose V. KrAi??vAi?? Ai??mAi?? lankytis retai(47), matyt, organizaciniai fakulteto reikalai nustelbAi?? politinAi??s veiklos poreikA?. Po geguA?Ai??s 8ai??i??10 d. A?vykusiA? TreA?iojo Seimo rinkimA? paskutinA? kartAi?? LTS CV posAi??dyje V. KrAi??vAi?? dalyvavo 1926 m. geguA?Ai??s 18 d.(48) Regis, nepatekus A? SeimAi?? V. KrAi??vei daugiau nebeliko stimulo dalyvauti politinAi??je veikloje. PaA?lijAi?? santykiai su A. Voldemaru taip pat vedAi?? prie atsisveikinimo su tautininkais. Savaime suprantama, prof. V. KrAi??vAi??-MickeviA?ius ai??i?? dekanas ir apskritai populiari asmenybAi?? ai??i?? nenorAi??jo likti politikoje tik dekoratyvine figAi??ra. Tad istoriografijos teiginys, kad V. KrAi??vAi?? apleido LTS po 1926 m. GruodA?io septynioliktosios perversmo, kai jo bendraA?ygiai A. Smetona ir A. Voldemaras nepakvietAi?? raA?ytojo bAi??ti A?vietimo ministru, yra netiesa. Beje, A?ios nuomonAi??s jokie dokumentai nepatvirtina ir yra gandA? lygio, o panaA?ius gandus paprastai sukurpia politiniai prieA?ininkai. Kita vertus, vargu ar administracinAi??s ministro pareigos galAi??jo A?avAi??ti V. KrAi??vAi?? ir nustelbti fakulteto dekano pareigas ir akademinAi?? aplinkAi?? ai??i?? neoromantikui raA?ytojui ir mokslininkui humanitarui A?i aplinka buvo artimesnAi??.

Abejotina ir Valentino Gustainio nuomonAi??, kad ai??zKrAi??vAi?? nesiorientavAi??s politikoje [gal tiksliau tarppartinAi??je politinAi??je kovoje ai??i?? V. T.], neturAi??jAi??s jokios politinAi??s ideologijos [jo ideologija buvo ai??i?? stipri suvienyta su Vilniumi ir Gardinu Lietuva ai??i?? V. T.], be to, buvAi??s begaliai ambicingas, kampuotas ir nesukalbamas A?mogusai???(49). V. Gustainio nuomonAi?? dAi??l V. KrAi??vAi??s bAi??do savo pasisakymais visiA?kai paneigia universiteto profesoriai ir studentai, kuriuos uA?raA?Ai?? V. KrAi??vAi??s biografas Zigmas ToliuA?is. V. Gustainio poA?iAi??riui prieA?tarauja ir tas faktas, kad prof. V. KrAi??vAi??-MickeviA?ius net 12 metA? (1925ai??i??1937) buvo renkamas HumanitariniA? mokslA? fakulteto dekanu. Beje, A?i tautininkA? ideologo V. Gustainio nuomonAi?? paskelbta po V. KrAi??vAi??s bendraA?ygiA? A?vykdyto perversmo, kai raA?ytojas jau tapo tautininkA? oponentu, todAi??l ji negali bAi??ti neA?aliA?ka.

Kaip pasakoja amA?ininkai, V. KrAi??vAi?? buvo didelio darbA?tumo ir neiA?senkanA?ios energijos A?mogus, geras organizatorius, A?iandienos A?odA?iais tariant ai??i?? puikus vadybininkas. Tai liudija aukA?A?iau paskelbti faktai, bet labiausiai jo organizacinAi?? veiklAi?? vertino universiteto studentai ir kolegos profesoriai. Buvusi jo studentAi?? Marijona A?ilvinaitAi?? pasakoja: ai??zNors KrAi??vAi?? buvAi??s fanabernas, bet studentai mAi??gAi?? jA?. V. KrAi??vAi?? daugiausiai patikAi??s studentams uA? tai, kad jis nieko nebijojAi??s, paskaitose nesivarA?ydavAi??sis, rAi??A?Ai??s teisybAi?? A? akis ir darAi??s drAi??sius palyginimusai???(50). Paulius GalaunAi?? prisimena: ai??zKrAi??vAi?? buvAi??s geras administratorius ir gerai tvarkAi??s fakulteto reikalus. UA?tat visi profesoriai buvAi?? juo patenkinti, gerbAi?? KrAi??vAi?? ir nuolat perrinkdavAi?? jA? dekanuai???(51). Sofija A?iurlionienAi?? raA?Ai??: ai??zJis pasiA?ymAi??jo taktu ir diplomato gabumais, fakulteto reikalus tvarkAi??s sumaniai ir visuomet sklandA?iai ir be triukA?mo pravesdavAi??s pribrendusius reikalusai???(52). Universiteto rektorius Vincas A?epinskis kartAi?? yra pasakAi??s: ai??zKrAi??vei geriausia nesiprieA?inti, vis vien jis nenusileis ir pasieks savoai???(53).

Epilogas

Po 1926 m. TreA?iojo Seimo rinkimA? Lietuvos vidaus politinAi?? situacija pasikeitAi??. VyriausybAi?? sudarAi?? valstieA?iai liaudininkai ir socialdemokratai, o ryA?kus nuokrypis A? kairAi?? iA?A?aukAi?? neramumus, nes Seimas atA?aukAi?? karo padAi??tA? ir paskelbAi?? amnestijos A?statymAi??. Jau 1926-A?jA? birA?elA? komunistuojantys sluoksniai pasirodAi?? vieA?ai demonstruodami ir prezidentas K. Grinius pakvietAi?? raituosius husarus demonstracijai iA?vaikyti. TaA?iau demonstracijos vyko ne tik Kaune, bet ir PanevAi??A?yje, Ai??iauliuose ir net VilkaviA?kyje. Tokia A?alies bAi??klAi?? metAi?? juodAi?? A?eA?Ai??lA? vyriausybei ir parlamentinei sistemai. TautininkA? sAi??junga, buvusi daugmaA? neutrali kairiA?jA? ir deA?iniA?jA? grumtynAi??se, Ai??mAi?? artAi??ti prie krikA?A?ioniA? demokratA?, A?sisiAi??bavusi partinAi?? kova ir neramumai visuomenAi??je subrandino sAi??lygas perversmui.

Dar 1923 m. TPP triumvirato derybose su SovietA? SAi??jungos ambasadoriumi dAi??l pagalbos susigrAi??A?inant VilniA? (apie tai suA?inojome tik 1995 m., kai istorikas Z. Butkus iA?tyrAi?? ir paskelbAi?? Maskvos archyvus)(54) A. Smetona, A. Voldemaras ir V. KrAi??vAi?? pareiA?kAi??, kad jei bAi??tA? sava organizacija kariuomenAi??je, tai perversmas kaipmat bAi??tA? A?vykdytas, tik reikalinga apsauga nuo Lenkijos ir pagalba iA?vaduoti Vilniaus kraA?tAi??. Taigi tautininkA? vadai, bet be V. KrAi??vAi??s, padedant jauniems karininkams ir stebint sovietA? atstovui (perversmo metu jA? ambasados sekretorius ir sovietA? agentAi??ros A?efas Davidas Skalovas buvo A. Smetonos bute ir valdA?ios klausimu kalbAi??josi su jo A?mona Sofija Smetoniene)(55), 1926 m. gruodA?io 17 d. A?vykdAi?? perversmAi??, taA?iau pagalbos iA? SovietA? SAi??jungos nesulaukAi?? Vilniaus neatsiAi??mAi??. Anot P. Klimo, ai??zbolA?evikai, A?inodami lietuviA? jautrumAi?? Vilniaus klausimu, meistriA?kai A?aidAi?? ta stygaai???(56). IA? V. KrAi??vAi??s politinAi??s vizijos ir tikslo ai??i?? iA?vaduoti VilniA?, tautininkai pasiliko tik A?Ai??kA?: ai??zMes be Vilniaus nenurimsim!ai??? Regis, tai ir buvo pagrindinAi?? prieA?astis V. KrAi??vei nusivilti politika ir galutinai nutraukti ryA?ius su TautininkA? sAi??junga.

Apie V. KrAi??vAi??s opozicijAi?? tautininkams, perversmo bAi??du atsidAi??rusiems valdA?ioje, liudija 1927 m. kovo 4 d. deA?imties universiteto profesoriA? kartu su prof. V. KrAi??ve-MickeviA?iumi pasiraA?ytas memorandumas vyriausybei. Jame vAi??l akcentuojama V. KrAi??vAi??s vizija, kad: ai??zsudarAi?? nenormaliA?kas politinio gyvenimo sAi??lygas ir ardydami savo A?alies ekonominA? gyvenimAi??, mes sunkiname Vilniaus kraA?to atgavimAi??ai???, bei siAi??loma atstatyti Seimo darbAi?? ir demokratinAi?? sistemAi??, keisti KonstitucijAi??, o prezidentAi?? rinkti visos tautos balsavimu ir amnestuoti politinius nusikaltimus, ai??ziA?skyrus tuos, kurie turAi??jo tikslAi?? iA?duoti LietuvAi?? svetimai valstybeiai???(57).

Taip A?A?ymusis raA?ytojas, intelektualas V. KrAi??vAi?? iA?sprAi??do iA? politikos liAi??no ir atsidAi??jo kAi??rybiniam ir moksliniam darbui, taA?iau tai tAi??sAi??si tik keturiolika metA?, nes jam likimas lAi??mAi?? 1940 m. vAi??l sugrA?A?ti A? politikAi?? ir kartu su Lietuva prasmegti geopolitikos akivare.

______________________________________

(1) TamoA?aitis M. V. KrAi??vAi??-MickeviA?ius ir nepolitinAi?? Lietuvos A?auliA? sAi??junga (1922ai??i??1924) // Metai. ai??i?? 2003. ai??i?? Nr. 3. ai??i?? P. 115ai??i??123.

(2) TamoA?aitis M. Seimo veiksnys V. KrAi??vAi??s-MickeviA?iaus ir LietuviA? tautininkA? sAi??jungos santykiuose (1920ai??i??1926 m.) // Parlamento studijos. ai??i?? 2006. ai??i?? Nr. 7. ai??i?? P. 25ai??i??51.

(3) Butkus Z. Jei opozicija gauna paramAi?? iA? svetur… // KultAi??ros barai. ai??i?? 1995. ai??i?? Nr. 8/9. ai??i?? P. 80ai??i??84.

(4) TamoA?aitis M. Seimo veiksnys V. KrAi??vAi??s-MickeviA?iaus ir LietuviA? tautininkA? sAi??jungos santykiuose (1920ai??i??1926 m.). ai??i?? P. 30.

(5) V. KrAi??vAi??s 1921-10-22 laiA?kas A?monai Onai Marijai // LiteratAi??ra ir kalba. ai??i?? XVII. ai??i?? Vilnius: Vaga, 1981. ai??i?? P. 93.

(6) JakA?tas J. Tautos paA?angos partijos ai??i?? LietuviA? tautininkA? sAi??jungos bruoA?ai 1916ai??i??1940 // LietuviA? tauta. ai??i?? Vilnius: Lietuvos mokslas, 1998. ai??i?? P. 130.

(7) Ten pat. ai??i?? P. 131.

(8) Ten pat.

(9) Ten pat. ai??i?? P. 132.

(10) Meysztowicz W. GawAi??dy o czasach i liudziach. ai??i?? T. 1.: PoszAi??o z dymem. ai??i?? Londyn, 1973. ai??i?? P. 29.

(11) Plebiscitas ir ai??zA?domAi??s eksperimentaiai??? // Lietuva. ai??i?? 1920 m. spalio 3 d.

(12) VilniA?kis. DviejA? diplomatA? paA?nekesiai ir jA? A?vertinimas // Tauta. ai??i?? 1920 m. lapkriA?io 12 d.

(13) SruogienAi??-DaugirdaitAi?? V. Vincas KrAi??vAi?? kasdieniniame gyvenime // Metmenys. ai??i?? 1983. ai??i?? Kn. 45. ai??i?? P. 27ai??i??28.

(14) Arzumanovas V. KAi??rybos broliai. ai??i?? Vilnius: Mintis, 1976. ai??i?? P. 29.

(15) Zalatorius A. LiteratAi??ra ir laisvAi??. ai??i?? Vilnius: Baltos lankos, 1998. ai??i?? P. 271.

(16) Kadetai ai??i?? KonstituciniA? demokratA? partija, liberali Rusijos politinAi?? partija. SmerkAi?? radikaliA?jA? kairiA?jA? partijA? kovos metodus, rAi??mAi?? P. Stolypino reformas, siekAi?? A?gyvendinti demokratines teises ir laisves, A?kurti parlamentinAi?? respublikAi??, Rusijos tautoms suteikti kultAi??rinAi?? apsisprendimo teisAi??. Lietuvoje kadetA? A?alininkai ir rAi??mAi??jai buvo dalis liberalA?. Antroje Rusijos DAi??moje jiems priklausAi?? P. Leonas, kaip kadetA? CK narys kAi??lAi?? Lietuvos autonomijos klausimAi??. Ketvirtoje DAi??moje kadetams priklausAi?? M. YA?as.

(17) KastanauskaitAi?? L. Lietuvos inteligentija masonA? ir paramasoniA?kose organizacijose (1918ai??i??1940). ai??i?? Vilnius: Vaga, 2008. ai??i?? P. 243.

(18) KrAi??vAi?? MickeviA?ius V. A?odis Lietuvai // Chicagos lietuviA? literatAi??ros draugijos leidinys, 1953. ai??i?? P. 186.

(19) POW ai??i?? Polska organizacija wojskowa.

(20) KrAi??vAi?? V. BolA?evikai // Tauta. ai??i?? 1920 m. rugpjAi??A?io 6 d. ai??i?? Nr. 34 (43), 35 (44), 36 (45).

(21) Ai??alkauskis S. LietuviA? tauta ir jos ugdymas // LietuviA? tauta. ai??i?? P. 397.

(22) TurA?inaviA?ius V. IA?lieka tik kovojanti valia… // Lietuvos aidas. ai??i?? 2003 m. kovo 18 d. ai??i?? Nr. 63. ai??i?? P. 12.; TurA?inaviA?ius V. DrAi??siausias Lietuvos politinis ir karinis A?ygis // KultAi??ros barai. ai??i?? 2009. ai??i?? Nr. 10. ai??i?? P. 16ai??i??21.

(23) KrAi??vAi?? V. BolA?evikA? invazija ir liaudies vyriausybAi??. ai??i?? Vilnius: Mintis, 1992. ai??i?? P. 100.

viagra pfizer 50 mg.

(24) TamoA?aitis M. Seimo veiksnys V. KrAi??vAi??s-MickeviA?iaus ir LietuviA? tautininkA? sAi??jungos santykiuose (1920ai??i??1926 m.). ai??i?? P. 30.

(25) LAi??S CV posAi??dA?io protokolas Nr. 107. 1923 m. kovo 28 d. ai??i?? LCVA. ai??i?? F. 561. ai??i?? Ap. 2. ai??i?? T. 1. ai??i?? B. 158. ai??i?? L. 42.

(26) Abas. Seimo rinkimai ir A?auliai // Trimitas. ai??i?? 1923 m. balandA?io 12 d. ai??i?? P. 17ai??i??18.

(27) DAi??l ambasadoriA? sprendimo // Trimitas. ai??i?? 1923 m. balandA?io 12 d. ai??i?? P. 3ai??i??4.

(28) Butkus Z. Jei opozicija gauna paramAi?? iA? svetur… // KultAi??ros barai. ai??i?? P. 83.

(29) V. K. [KrAi??vAi?? V.] PripaA?inimo kaina // Trimitas. ai??i?? 1922 m. rugpjAi??A?io 19 d.

(30) Politikus [KrAi??vAi?? V.]. Vilniaus klausimu. ai??i?? LLTI RS. ai??i?? F. 1ai??i??396. ai??i?? L. 1.

(31) SleA?eviA?ius M. Melo ir A?meiA?to keliais // Lietuvos A?inios. ai??i?? 1924 m. vasario 27 d.

(32) LAi??S CV posAi??dA?iA? protokolai. ai??i?? LCVA. ai??i?? F 561. ai??i?? Ap. 2. ai??i?? T. 1. ai??i?? B. 158. ai??i?? L. 66.

(33) Ten pat. ai??i?? L. 67.

(34) Ten pat. ai??i?? L. 66.

(35) BruA?as A. Du epizodai iA? V. KrAi??vAi??s-MickeviA?iaus politinAi??s veiklos. ai??i?? LLTI RS. ai??i?? F. 51ai??i?? 556. ai??i?? L. 27ai??i??28.

(36) Matusas J. Ai??auliA? sAi??jungos istorija. ai??i?? 1939. ai??i?? P. 190.

(37) ToliuA?is Z. Vincas KrAi??vAi??. MedA?iaga biografijai (maA?ininis rankraA?tis, kopija saugoma V. KrAi??vAi??s-MickeviA?iaus memorialiniame muziejuje). ai??i?? 1958. ai??i?? P. 55.

(38) JakA?tas J. Tautos paA?angos partijos ai??i?? LietuviA? tautininkA? sAi??jungos bruoA?ai 1916ai??i??1940 // LietuviA? tauta. ai??i?? P. 143.

viagra patent expiry.

(39) Ten pat. ai??i?? P. 139.

(40) LietuviA? tautininkA? sAi??jungos programa // Lietuvis. ai??i?? 1924. ai??i?? Nr. 3. ai??i?? P. 2ai??i??3.

(41) KrAi??vAi?? V. Ai?? artimAi?? ateitA? paA?velgus // Lietuvis. ai??i?? 1925 m. sausio 9 d. ai??i?? P. 2.

(42) Butkus Z. Jei opozicija gauna paramAi?? iA? svetur… // KultAi??ros barai. ai??i?? P. 80ai??i??84.

(43) Truska L. Antanas Smetona ir jo laikai. ai??i?? Vilnius: Valstybinis leidybos centras, 1996. ai??i?? P. 146.

(44) VaiA?gantas. LaiA?kai Klimams. ai??i?? Vilnius: LietuviA? literatAi??ros ir tautosakos institutas, 1998. ai??i?? P. 54ai??i??55.

(45) P. P. LietuviA? TautininkA? SAi??jungos visuotinio suvaA?iavimo belaukiant // Lietuvis. ai??i?? 1925 m. geguA?Ai??s 1 d. ai??i?? P. 11.

(46) ToliuA?is Z. Vincas KrAi??vAi??. MedA?iaga biografijai. ai??i?? P. 59.

(47) LTS CV suvaA?iavimA? raA?tA? nuoraA?A? byla 1924ai??i??1929. ai??i?? LCVA. ai??i?? F. 554. ai??i?? Ap. 1. ai??i?? B. 36.

(48) 1926 m. geguA?Ai??s 18 d. LTS CV posAi??dA?io protokolas. ai??i?? LCVA. ai??i?? F. 554. ai??i?? Ap. 1. ai??i?? B. 36. ai??i?? L. 13.

(49) ToliuA?is Z. Vincas KrAi??vAi??. MedA?iaga biografijai. ai??i?? P. 60.

(50) Ten pat. ai??i?? P. 16.

(51) Ten pat. ai??i?? P. 18.

(52) Ten pat. ai??i?? P. 19.

(53) Ten pat.

(54) Butkus Z. Jei opozicija gauna paramAi?? iA? svetur… // KultAi??ros barai. ai??i?? P. 80ai??i??84.

(55) Butkus Z. SSRS intrigos Baltijos A?alyse (1920ai??i??1940) // Darbai ir dienos. ai??i?? 1998. ai??i?? Nr. 7 (16). ai??i?? P. 145.

(56) Klimas P. Lietuvos diplomatinAi??je tarnyboje 1919ai??i??1940 m. ai??i?? Vilnius: Mintis, 1991. ai??i?? P. 105.

(57) Lietuvos universiteto profesoriA? memorandumas dabartinei vyriausybei (kopija saugoma V. KrAi??vAi??s-MickeviA?iaus memorialiniame muziejuje).