A?vilgsnis iA? Baku

A?URNALAS: METAI
TEMA:Ai??Vincui KrAi??vei ai??i?? 130

AUTORIUS:Ai??Mahir Gamzajev

DATA: 2012-12

A?vilgsnis iA? Baku

Mahir Gamzajev

A�

Daugiau kaip prieA? A?imtAi?? metA?, 1909 m. birA?elio 4 d., Kijevo Ai??v. Vladimiro imperatoriA?kojo universiteto absolventas Vikentij IosifoviA? MickeviA?, tikAi??damasis gauti rusA? kalbos ir literatAi??ros mokytojo pareigas, iA? tuometAi??s Vilniaus gubernijos MereA?io miesto kreipAi??si A? Kaukazo A?vietimo apygardos globAi??jAi?? Tiflisyje taip raA?ydamas: ai??z<...> turiu garbAi??s nuolankiai praA?yti JAi??sA? PrakilnybAi?? paskirti mane A? vienAi?? iA? viduriniA? mokslo A?staigA?, esanA?iA? Jums patikAi??toje apygardoje.ai??? NepraAi??jus ir mAi??nesiui, tA? paA?iA? metA? liepos 2 d., jaunasis Vikentijus sulaukAi?? iA? globAi??jo kanceliarijos telegrafu trumpo atsakymo: ai??zSiAi??lau Jums Baku realinAi??je mokykloje. Telegrafuokite.ai??? Jau kitAi?? dienAi?? bAi??simasis mokytojas telegrafuoja iA? MerkinAi??s A? TiflisA?: ai??zSutinku. MickeviA?.ai??? Taip bAi??simasis lietuviA? literatAi??ros klasikas Vincas KrAi??vAi??-MickeviA?ius 1909 m. rugpjAi??A?io mAi??nesA? atsidAi??rAi?? tolimajame AzerbaidA?ane. TaA?iau manau, kad V. KrAi??vAi?? A? Baku atkeliavo A?ymiai anksA?iau, gal net prieA? studijas Kijevo universitete, atkeliavo savo vidinio pasaulio keliais, savo filosofiniA? ieA?kojimA? ir literatAi??riniA? fantazijA? trajektorijomis.

Gyvendamas Baku jis pajuto savo vertAi?? ir literatAi??rinio talento iA?siverA?imAi??. DaugiakultAi??rAi??je aplinkoje jis grA?A?o prie savo etniniA? A?aknA?, A?ia jis pradAi??jo raA?yti lietuviA?kus kAi??rinius ir kaip tik A?ia jis tapo KrAi??ve. Ir tokiu vardu iki A?iol gyvena literatAi??roje ir A?moniA? atmintyje. DidA?iausiAi?? kAi??rybinA? pakilimAi?? V. KrAi??vAi?? iA?gyveno Baku. A?ia paraA?yti dideliu talentu paA?ymAi??ti kAi??riniai iki A?iol uA?ima svarbiAi?? vietAi?? ne tik lietuviA?, bet ir pasaulinAi??s literatAi??ros lobyne. V. KrAi??vAi?? A?ia surado ir savo A?eimyninAi?? laimAi??, A?simylAi??jo ir vedAi?? graA?uolAi?? bakietAi?? RebekAi?? Karak.

V. KrAi??vAi?? AzerbaidA?ane praleido beveik vienuolika metA?. Ai??iuo laikotarpiu jo kAi??rybinAi?? veikla yra tiek turtinga, daugiaA?akAi?? ir spalvinga, kad aprAi??pti tAi?? visumAi?? gana sudAi??tinga. V. KrAi??vAi?? turAi??jo susikAi??rAi??s savo AzerbaidA?ano pasaulA?, kuriame egzotiA?ka gamta, aukA?ti kalnai ir nuoA?irdAi??s A?monAi??s A?kvAi??pdavo kAi??rAi??jAi?? mAi??styti apie A?vaigA?dAi??tas erdves ir A?mogaus laisvAi??. Tokia vaizduotAi?? A?adinanti aplinka raA?ytojui buvo reikA?mingas atspirties taA?kas, leidAi??s jo herojams verA?tis A? lietuviA? literatAi??roje dar neregAi??tas dvasines aukA?tumas ir siekti ypatingA? gyvenimo tikslA?.

Taigi bandykime paA?velgti A? tolimAi??jA? Baku, A? V. KrAi??vAi??s susikurtAi?? AzerbaidA?anAi??.

Pirmiausia reikAi??tA? paminAi??ti pedagoginAi?? raA?ytojo veiklAi?? Baku realinAi??je mokykloje, aptarti jo ryA?ius su kolegomis bei plunksnos broliais ir aktyvA? lietuviA? raA?ytojo dalyvavimAi?? A?io miesto visuomeniniame kultAi??riniame gyvenime.

RealinAi??s mokyklos mokiniams V. KrAi??vAi?? paliko gilA? A?spAi??dA? savo erudicija, demokratinAi??mis paA?iAi??romis ir humanizmu. Visa tai nuoA?irdA?iai, autentiA?kai paliudija savo prisiminimuose buvAi?? raA?ytojo mokiniai. Daug jA? Ai??jo savo mokytojo pAi??domis ai??i?? tapo raA?ytojais, mokytojais, kultAi??ros veikAi??jais. V. KrAi??vAi?? A?adindavo mokiniA? tautinA? sAi??moningumAi??, pasakodavo jiems apie azerbaidA?anieA?iA? kalbos kilmAi??, apie senAi??jAi?? A?alies kultAi??rAi??, primindavo A?A?ymiA?jA? tautieA?iA? poetA? ir mAi??stytojA? ai??i?? Nizami, Chagani, Nesimi, Fizuli vardus, vertindamas A?naA?Ai?? A? pasaulinAi??s poezijos ir filosofinAi??s minties lobynAi??, aptardamas jA? kAi??rybos A?takAi?? Europos literatAi??rai.

V. KrAi??vAi?? buvo gerai susipaA?inAi??s su klasikine azerbaidA?anieA?iA? literatAi??ra, puoselAi??jo mokiniA? pagarbAi?? raA?ytojA? kAi??rybai, skatino skaityti jA? kAi??rinius. V. KrAi??vAi??s pedagoginAi?? veikla AzerbaidA?ane glaudA?iai jungAi??si su kunkuliuojanA?iu visuomeniniu ir kultAi??riniu Baku gyvenimu, su vietine akademine visuomene ir azerbaidA?anieA?iA? kAi??rybine inteligentija. Ai??i raA?ytojo veikla paliko gilius pAi??dsakus XX a. pradA?ios AzerbaidA?ano kultAi??roje, taip buvo kuriami lietuviA? ir azerbaidA?anieA?iA? kultAi??riniai ryA?iai.

viagra near canada.

Kokia buvo konkreti V. KrAi??vAi??s literatAi??rinAi?? veikla AzerbaidA?ane? V. KrAi??vAi?? Baku mieste artimiau susipaA?ino su senAi??ja A?alies istorija, jos turtinga literatAi??ra, savita ir unikalia kultAi??ra, A?sigilino A? RytA? filosofijos pasaulA?, rimtai susiA?avAi??jo RytA? religinAi??mis koncepcijomis. Jis studijavo Kaukazo tautA? folklorAi?? ir tapo RytA? etnokultAi??ros A?inovu. Visa tai tiesiogiai atsispindAi??jo raA?ytojo kAi??ryboje, ypaA? jo veikaluose RytA? motyvais. Turiu omenyje vadinamAi??jA? ai??zRytA? pasakA?ai??? ciklAi??, kurA? sudaro ai??zAzerstano A?alisai???, ai??zDaina apie arAi??ai???, ai??zMoterisai???, ai??zPrieA?ingos jAi??gosai???, ai??zIndas, kuriame karalius laiko savo geriausiAi?? vynAi??ai???, taip pat epinA? kAi??rinA? ai??zDangaus ir A?emAi??s sAi??nAi??sai???. Visi A?ie kAi??riniai A?ymiai praturtino lietuviA? nacionalinAi?? literatAi??rAi??, iA?plAi??tAi?? jos ribas. LietuviA? literatAi??roje atsirado nauja tematika, buvo kuriamas originalus rytietiA?ko kolorito ir dvasios stilius.

Svarstydami V. KrAi??vAi??s kAi??riniA? paraleles ir sAi??sajas su azerbaidA?anieA?iA? literatAi??ra, galAi??tume lietuviA? raA?ytojo kAi??ryboje A?A?velgti daug A?domiA? faktA?, vertA? rimtA? literatAi??riniA? tyrinAi??jimA?. A?ymaus azerbaidA?anieA?iA? literatAi??ros klasiko Huseino DA?avido ir V. KrAi??vAi??s kAi??rybAi?? sieja bendri religiniai bei filosofiniai motyvai, veikalA? tematinis bendrumas ir iA?keltA? problemA? meninio sprendimo bAi??das. PavyzdA?iui, labai artimi yra V. KrAi??vAi??s apsakymas ai??zMoterisai??? ir H. DA?avido drama ai??zIblisai??? (t. y. demonas). Apskritai V. KrAi??vAi??s rytietiA?kos tematikos kAi??riniai suteikia gerAi?? dirvAi?? plaA?ioms lyginamojo pobAi??dA?io studijoms, leidA?ia tyrinAi??ti lietuviA?ai??i?? azerbaidA?anieA?iA?, rusA?ai??i??lietuviA?, lietuviA?ai??i??iranAi??nA?, taip pat lietuviA?ai??i??tiurkA? literatAi??rinius ir kultAi??rinius ryA?ius.

RytA? kultAi??ros ir filosofijos temomis yra kAi??rAi?? daugelis pasaulio klasikA? ai??i?? Williamas Shakespeareai??i??as, Johannas Wolfgangas von Goethe, Georgeai??i??as Byronas, Adomas MickeviA?ius, Aleksandras PuA?kinas, Michailas Lermontovas, VydAi??nas, Mikalojus Konstantinas A?iurlionis ir kiti. Bet niekas, iA?skyrus V. KrAi??vAi??, taip ryA?tingai neieA?kojo atsakymA? A? A?monijAi?? jaudinusius kardinalius bAi??ties klausimus apie gyvenimAi?? ir mirtA?, laisvAi?? ir vergijAi??, A?lovAi?? ir dvasinA? skurdAi??, galiAi?? ir gundymAi??, pakilimAi?? ir nuopuolA?, valdA?ios aukA?tumas ir A?mogaus uA?marA?tA?. Svarstydamas A?iuos klausimus V. KrAi??vAi?? daA?nai kreipdavosi A? skirtingA? kultAi??riniA? tradicijA? A?ventuosius raA?tus.

AtsakymA? A? jaudinanA?ius egzistencinius klausimus raA?ytojas ieA?kojo ir islamo tradicijoje, Korano tekstuose. Taip iA? A?iA? ieA?kojimA? lietuviA? literatAi??roje atsirado islamiA?ka tematika. V. KrAi??vAi?? yra pirmasis krikA?A?ioniA?kos kultAi??ros raA?ytojas, A? pasaulinAi?? literatAi??rAi?? atneA?Ai??s Korano suras (tai Korano dalys, religinAi??s formulAi??s ir moraliniai pamokymai). Tokios suros V. KrAi??vAi??s kAi??ryboje yra penkios. Kai kurias jA? pacituosime originalia Korano kalba: ai??zBismillahirai??i??rai??i??hmanirai??i??rai??i??himai???; ai??zLa ilahai??i?? illai??i??llah vai??i?? Mai??i??hai??i??mmai??i??dA?n rai??i??sulA?llah!ai??? V. KrAi??vAi?? lietuviA?kai A?ias suras perteikia A?itaip: ai??zTebAi??na palaimintas A?ventasis Alacho vardas, temini jA? kiekvieno tikrai DievAi?? gerbianA?io musulmono lAi??pos ryto, vidudienio ir saulAi??leidA?io metu kaipo vardAi?? To, kuris yra A?altinis, pradA?ia ir galas viso, kas buvo, yra ir dar bus pasaulyje nuo jo sutvAi??rimo dienos iki paskutiniosios gyvenimo valandos… Vienas yra tikrasis Dievas ir Jo pranaA?as Muamedas…ai???

Taigi V. KrAi??vAi?? AzerbaidA?ane gyveno ir raA?Ai?? daugiatautAi??s kultAi??ros aplinkoje. Svarbu tai, kad raA?ytojas buvo ne tik A?ios daugiakultAi??rAi??s aplinkos stebAi??tojas, bet ir jos A?kvAi??ptas kAi??rAi??jas. LietuviA? literatAi??rAi?? jis praturtino azerbaidA?anieA?iA? istorijos, tautosakos, mitologijos ir islamo temomis. Ir dar daugiau ai??i?? gyvendamas A?ioje A?alyje V. KrAi??vAi?? giliau nei A?prasta raA?ytojams apmAi??stAi?? A?ydA? ir krikA?A?ioniA?, budizmo ir zaraostrizmo religijA? mokymus, A?traukAi?? jA? motyvus A? savo veikalus.

V. KrAi??vAi??s RytA? kultAi??rA? ir religijA? motyvais paraA?ytA? kAi??riniA? koncepcija puikiai atitinka dabartinAi??s Europos SAi??jungos RytA? partnerystAi??s politikAi?? ir ai??zEuropos be sienA?ai??? tendencijas. Ta pati koncepcija sAi??kmingai A?silieja A? Lietuvos ir AzerbaidA?ano A?vairiapusiA?ko bendradarbiavimo strategijAi??. OrientalistinAi??s tematikos V. KrAi??vAi??s kAi??riniai skatina aktyvesnA? geografiA?kai nutolusiA? kultAi??rA? dialogAi?? ir prisideda prie naujA? bendradarbiavimo formA? kAi??rimo, plAi??toja Lietuvos kultAi??rinius ryA?ius su AzerbaidA?anu ir kitomis RytA? valstybAi??mis. V. KrAi??vAi??s A?vairiA? religijA? tematika paraA?yti kAi??riniai ir A?iandien kaip gyvas tiltas A?tikinamai rodo skirtingA? konfesijA? bei skirtingA? kultAi??rA? dialogo galimybes, taip pat bAi??tinumAi?? jA? vystyti VakarA? ir RytA? civilizacijA? kontekste, nes A?iame globalAi??janA?iame pasaulyje tarpkultAi??rinAi??s komunikacijos tema yra viena iA? aktualiausiA?.

Svarbu prisiminti ir V. KrAi??vAi??s to meto mokslinAi?? veiklAi??. RaA?ytojas domAi??josi ne tik azerbaidA?anieA?iA? etnokultAi??ra bei literatAi??ra, bet ir rimtai gilinosi A? senAi??jAi?? istorijAi?? ir viso Turkestano praeitA?. Monografijoje ai??zIndoeuropieA?iA? protAi??vynAi??ai??? jis, tyrinAi??damas pirmA?jA? indoeuropieA?iA? migracijAi?? iA? RytA? A? Vakarus, raA?Ai?? ir apie senAi??jAi?? Kaukazo Albanijos valstybAi??, egzistavusiAi?? dabartinio AzerbaidA?ano teritorijoje, apie turanA? (tiurkA?) etnosAi??, taip pat apie buvusias Turano (Turkestano) sritis ai??i?? GeratAi??, ChorosanAi?? ir MazandaranAi??. Kai kurios mokslinAi??s tezAi??s, susijusios su baltA? etnine istorija, kurias V. KrAi??vAi?? iA?kelia minAi??toje monografijoje Kaukazo ir Albanijos kontekste, lingvistiniu lygmeniu pratAi??stos jau mAi??sA? laikais tokiA? A?inomA? mokslininkA?, kaip Sergejus Starostinas, Tamazas Gamkrelidze, ViaA?eslavas Ivanovas ir kitA?.

V. KrAi??vAi??s filosofinis ir religinis kAi??rinys ai??zAzerstano A?alisai??? uA?ima svarbiAi?? vietAi?? jo kAi??ryboje. Joje senoji AzerbaidA?ano istorija, religija, gamta, buitis, charakteriai, tradicijos ir tautiniai paproA?iai, dvasinAi??s vertybAi??s, tautos kova uA? nepriklausomybAi?? perteikiami pasakos forma.

ai??zAzerstano A?alyjeai??? raA?ytojas gilinosi A? AzerbaidA?ane vykusius migracijos procesus, apibAi??dino kai kuriuos Kaukazo tautA? etninius santykius. KAi??rinyje galima A?A?velgti ir priverstinAi??s migracijos atvejus, tautA? perkAi??limus, svetimA? A?emiA? uA?valdymus. Trumpiau tariant, jis iA?ryA?kino A?iuolaikinio AzerbaidA?ano gyvenimAi?? temdanA?iA? konfliktA? ir karA? iA?takas. Taigi V. KrAi??vAi?? gilinosi A? Kaukazo tautA? etniniA? santykiA? istorijAi??, gerai A?inojo A?io regiono etnografinAi?? praeitA?. RaA?ytojas buvo gerai susipaA?inAi??s ir su kitA? autoriA? darbais A?ia tematika. Ai??iuo poA?iAi??riu AzerbaidA?anui skirtame jo kAi??rinyje galima nesunkiai A?A?velgti tipologiniA? paraleliA? ir tematiniA? panaA?umA? su kitais XIX a. rusA? diplomatA?, istorikA? ir publicistA? veikalais. A?ia paminAi??tume tokius autorius, kaip Aleksandras Gribojedovas, Sergejus Glinka, Vasilijus VeliA?ko, Nikolajus Ai??avrovas, I. K. Kanadejevas ir kiti.

Toliau reikAi??tA? kalbAi??ti apie V. KrAi??vAi??s politinAi?? veiklAi?? AzerbaidA?ane. Kaip A?inoma, V. KrAi??vAi?? turAi??jo neslepiamA? ambicijA? tapti rimtu politiku ir tokiAi?? savo veiklAi?? iki tam tikro laiko vertino pozityviai. Viename iA? savo laiA?kA? 1926 m. jis raA?Ai?? taip: ai??zAnksA?iau mAi??ginau uA?siimti politika ai??i?? ir gana sAi??kmingai.ai??? Beveik prieA? penkiasdeA?imt metA? Amerikos lietuviA? laikraA?tyje ai??zDirvaai???, raA?ydamas apie V. KrAi??vAi??s veiklAi??, literatAi??ros kritikas ir A?urnalistas Bronys Raila konstatavo: ai??zKaA?kas iA? vidaus jA? visada A?aukAi?? A? politikAi??, bet nei sAi??kmAi??s, nei laimAi??s joje jis nerado.ai???

RaA?ytojo visuomeninAi??je-politinAi??je veikloje ir ideologiniA? paA?iAi??rA? genezAi??je, be jokios abejonAi??s, reikA?mingAi?? vaidmenA? taip pat suvaidino Baku. A?ia, stambiame industrijos ir prekybos mieste, kurio visuomeninis ir kultAi??rinis gyvenimas jau tada traukAi?? daugelA? literatAi??ros ir kultAi??ros A?A?ymybiA?, kurio istorija XX A?imtmeA?io pradA?ioje paA?ymAi??ta masiniais darbininkA? ir jAi??reiviA? politiniais streikais, visuomeniniA? organizacijA? ir politiniA? partijA? veikla, mieste, kuris 1918 m. iA? pradA?iA? buvo dvideA?imt A?eA?iA? Baku komisarA? citadelAi??, o vAi??liau ai??i?? pirmosios nepriklausomo AzerbaidA?ano Respublikos sostinAi??, V. KrAi??vAi?? A?gijo pirmuosius savo politinAi??s veiklos A?gAi??dA?ius. A?ia V. KrAi??vAi?? gyveno Pirmojo pasaulinio karo metais, A?ia sutiko 1917 m. Vasario revoliucijAi?? ir Spalio perversmAi??. 1917ai??i??1920 m. jis buvo Baku eserA? partijos komiteto narys, miesto DAi??mos deputatas. 1918 m. dalyvavo Baku darbininkA?, kareiviA? ir jAi??reiviA? deputatA? tarybos veikloje.

Ne viskas V. KrAi??vAi??s politinAi??je karjeroje Baku buvo taip sAi??kminga, kaip teigAi?? pats raA?ytojas anksA?iau minAi??tame laiA?ke. Ne visus jo kaip politiko A?ingsnius bAi??tA? galima vertinti vienareikA?miA?kai. Tikriausiai A?iandien gal ir nevertAi??tA? gilintis A? A?ias peripetijas, taA?iau, kuriant V. KrAi??vAi??s, kaip politiko, portretAi??, manau, nevertAi??tA? apsiriboti faktine medA?iaga tik iA? jo Kauno laikotarpio veiklos. V. KrAi??vAi??s politinio portreto esminiai pagrindai susikAi??rAi?? Baku laikotarpiu. TodAi??l Baku ir Kauno politinAi?? veiklAi?? reikAi??tA? tyrinAi??ti kaip neatskiriamas dalis. Manau, kad tai bAi??tA? A?domi ir aktuali tematika konferencijai.

advair mexico pharmacy.

ReikAi??tA? pabrAi??A?ti ir V. KrAi??vAi??s diplomatinAi?? veiklAi?? Baku. 1919ai??i??1920 m. raA?ytojas AzerbaidA?ane Ai??jo Lietuvos valstybAi??s konsulo pareigas. Jo kaip konsulo veikla Baku turAi??jo didelAi?? reikA?mAi?? nepriklausomA? Lietuvos ir AzerbaidA?ano tarpvalstybiniA? santykiA? pradA?iai ir prisidAi??jo prie A?iA? dviejA? valstybiA? nepriklausomybAi??s A?tvirtinimo de facto tarptautinAi??je arenoje bei pripaA?inimo ParyA?iaus taikos konferencijoje.

Lietuvos konsulatas Baku mieste buvo tarsi V. KrAi??vAi??s kAi??dikis, raA?ytojo pastangomis sukurtas kAi??rinys. 1922 m. rugpjAi??A?io 28 d. jA? negailestingai sunaikino bolA?evikai. Tuo metu V. KrAi??vAi?? iA? Kauno su dideliu nerimu stebAi??jo dramatiA?kus A?vykius, susijusius su Lietuvos konsulato likvidavimu. TaA?iau galAi??jo pasiguosti tuo, kad per atstovybAi??s veiklos laikotarpA? ai??i?? nuo 1919 m. kovo iki 1922 m. rugpjAi??A?io ai??i?? Lietuvos konsulatas AzerbaidA?ane atliko didA?iulA? ir svarbA? darbAi??, visA? pirma susijusA? su Lietuvos pilieA?iA? teisiA? apsauga ir jA? reemigracija A? LietuvAi??. DAi??l konsulato veiklos keli tAi??kstanA?iai A?moniA?, kilusiA? iA? Lietuvos bei kitA? kraA?tA?, galAi??jo iA?saugoti savo gyvybAi??, iA?sigelbAi??ti nuo bolA?evikA? represijA?, suA?audymo ir kankinimA?.

Apibendrinant reikAi??tA? konstatuoti, kad 1909ai??i??1920 m. V. KrAi??vei AzerbaidA?ane buvo sudAi??tingi. TaA?iau A?iuo epochiniA? lAi??A?iA? ir dramatiA?kA? A?vykiA?, politiniA? permainA?, karA? ir staigiA? perversmA? metu V. KrAi??vAi?? sugebAi??jo ne tik iA?likti kaip A?mogus ir kAi??rAi??jas, bet ir nutiesti svarbius tiltus tarp AzerbaidA?ano ir Lietuvos, amA?iams sujungti lietuvius ir azerbaidA?anieA?ius kultAi??riniais ryA?iais ir dvasiniais saitais.

Didysis dzAi??kas, Dainavos A?alies dainius ir lietuviA? literatAi??ros klasikas V. KrAi??vAi?? yra taip A?augAi??s A? AzerbaidA?ano A?emAi?? ir susijAi??s su jo kultAi??ra, kad azerA? akademinAi?? visuomenAi?? ir kAi??rybinAi?? inteligentija raA?ytojAi?? vertina, gerbia ir laiko savu visiA?kai taip pat, kaip rusai priima JurgA? BaltruA?aitA?, bulgarai ai??i?? JonAi?? BasanaviA?iA?, lietuviai ai??i?? AdomAi?? MickeviA?iA? ir A?eslovAi?? MiloA?Ai??.

Vis dAi??lto Vinco KrAi??vAi??s turtinga ir reikA?minga veikla AzerbaidA?ane nAi??ra iki galo iA?nagrinAi??ta. Senasis Baku ir jame likAi?? lietuviA? kAi??rAi??jo pAi??dsakai vis dar traukia mus, kvieA?ia tAi??sti pradAi??tus darbus ir laukia naujA? tyrinAi??jimA?.