Vinco KrAi??vAi??s universalijos

A?URNALAS: METAI
TEMA:Ai??Vincui KrAi??vei ai??i?? 130

AUTORIUS:Ai??Viktorija DaujotytAi??

DATA: 2012-12

Vinco KrAi??vAi??s universalijos

Viktorija DaujotytAi??

130 metA? Vincui KrAi??vei-MickeviA?iui, vienam iA? lietuviA? literatAi??ros didA?iA?jA?, universalistA?, siekusiA? aprAi??pti A?mogaus pasaulA? ne tik prigimtiniais, bet ir kitA? kultAi??rA? parametrais. Sukaktis liko didA?iojo Maironio jubiliejaus A?eA?Ai??lyje, bet gilinimasis A? vienAi?? kAi??rAi??jAi?? atidengAi?? ir tai, kas lyg ir nebuvo pastebAi??ta kito kAi??ryboje. V. KrAi??vAi?? A?Ai??jo A? pagrindinA? Maironio keliAi?? ai??i?? ieA?kojo Lietuvos galimybiA? tautos raiA?kos ir saviraiA?kos bAi??duose. V. KrAi??vAi?? jautAi??si galA?s byloti ir kaip tautosakinis balsas, perimantis, pakartojantis ir pratAi??siantis. Ciklas ai??zLiaudies stygomisai??? ir pavadinimu pasako galAi??jimAi?? groti liaudies stygomis, arba byloti pirminiu autentiA?kos kultAi??ros balsu, pirminiu jutimu: ai??zSaulAi?? motulAi?? ai??i?? A?arveliui krauti, / MAi??nuo tAi??vulis ai??i?? kraiteliui duoti.ai??? V. KrAi??vAi?? buvo A?sitikinAi??s, kad netgi karA?ygiA?kojo mito atskalA? DzAi??kijoje dar yra iA?likAi??, kad giesmAi??s apie Ai??arAi??nAi?? tebAi??ra gyvos, jei ir nebeuA?raA?omos. ai??zDainavos A?alies senA? A?moniA? padavimaiai???, sulaukAi?? A?imtmeA?io, yra knyga, kuria tarsi realizuota viena svarbiA?jA? Maironio ai??zPavasario balsA?ai??? programA?, iA?sakyta eilAi??raA?tyje ai??zAA? norAi??A?iau prikeltiai???: ai??zAA? norAi??A?iau prikelti nors vienAi?? senelA? / IA? kapA? milA?inA? / Ir iA?girsti nors vienAi??, bet gyvAi?? A?odelA? / IA? senA?jA? laikA?.ai??? KrAi??vAi?? kAi??rAi?? senA?jA? laikA? kalbAi??, A?odA?ius, jo stilizacijos neturi provaizdA?io, yra pirminAi??s. Tai mitinio Lietuvos kAi??no kAi??rimas, Maironio Lietuvos poetinio kAi??no pratAi??sos.

V. KrAi??vAi?? ai??i?? didA?iojo stiliaus raA?ytojas, savo kAi??ryba apAi??mAi??s daug klausimA?, problemA?, svarbiA? ne tik lietuviams, aprAi??pAi??s mitinius, biblinius ir istorinius laikus, didelAi?? erdvAi?? ai??i?? nuo Dainavos A?alies iki Biblijos A?emAi??s, sukAi??rAi??s A?spAi??dingAi?? veikAi??jA? galerijAi?? ai??i?? nuo kaimo bobulAi??s, skerdA?iaus iki senovAi??s karA?ygiA?, Lietuvos kunigaikA?A?iA?, iki RytA? A?emAi??s iA?minA?iA? ir paklydAi??liA?. KAi??rybos diapazono kraA?tinAi??s ai??i?? lietuviA? liaudies dainA? stilizacijos ir pastangos sukurti biblinA? stiliA? ai??zDangaus ir A?emAi??s sAi??nuoseai???, neuA?baigtuose ir neuA?baigiamuose kaip ir visos didA?iosios A?monijos knygos. DidA?iojo stiliaus pamatas ai??i?? universalijos, kildinamos iA? patirties, iA? bendrosios A?monijos iA?minties. V. KrAi??vAi??s atveju ai??i?? ir iA? idealizmo, iA? idealiA?jA? pradA? gyvastingumo. Misterija ai??zLikimo keliaisai???, kad ir neprilygstanti geriausiems A?io raA?ytojo kAi??riniams, lieka reikA?minga idealiA?jA? pradA? veiksmingumu, aistringai teigiamu realiojo ir dvasinio pasaulio vientisumu: niekas neiA?nyksta, tik tarsi laukia savo laiko. Vincas ViA?vilis, svarbiausias misterijos veikAi??jas, iA?taria: ai??zAtgimusi, prabudusi tauta pati suras uA?burtAi?? A?odA?, kuris atskleisti turAi??s jai ateities prasmAi??…ai??? V. KrAi??vAi??s ai??zLikimo keliaisai???, VydAi??no ai??zAmA?ina ugnisai???, ai??zProboA?iA? A?eA?Ai??liaiai??? A?enklina savitAi?? lietuviA? poetinA? ir filosofinA? idealizmAi??, vAi??lyviausiAi?? idealizmo atkarpAi?? Europos padangAi??je. Tai negali bAi??ti paaiA?kinta tik romantizmu, tai didA?iA?jA? XX a. pradA?ios kAi??rybingA?jA? A?moniA? utopijos: pasikliauti intuityviosiomis galiomis, ieA?koti dvasingumo resursA? RytA? kultAi??rose, megzti ryA?ius, jungti menus A? vientisAi?? sinkretinAi?? kalbAi??, justi gyvybAi?? kaip visko pamatAi??, pasikliauti intuicija. V. KrAi??vAi?? buvo A?iA? siekimA? veikiamas ir juose dalyvavo. PanaA?iai kaip ir Jurgis BaltruA?aitis: susitikAi?? jie atpaA?ino vienas kito artimumAi??. Ar A?iandien nuo A?iA? siekiniA?, formavusiA? ir skirtingA? kultAi??rA?, religijA? susikalbAi??jimAi??, nesame atkirsti revoliucijA?, karA?, raudonojo ir rudojo maro, ar bepajAi??giame suvokti tA? didA?iA?jA? siekimA? esmAi??? Gal tik kartojame A?odA?ius, bet liekame uA? jA? tarsi uA? sienos. Atnaujinti kalbAi??jimAi?? apie V. KrAi??vAi?? bAi??tA? ambicingas uA?davinys.

V. KrAi??vAi?? tarsi vykdAi?? kelias programas: pirminAi??, kuria siekAi??si sAi??lyA?io su tautosaka, su liaudies kAi??ryba; jautAi??, kad ir pirminiai klodai yra nevienalyA?iai, galima skirti idealA?jA? (dainos) ir realA?jA? gyvenimo planAi??. UA? to, su kuo dar susitiko ir rinkdamas, uA?raA?inAi??damas tautosakAi??, suvokAi?? esant gilumAi?? ai??i?? pulsuojantA? karA?ygiA?kAi?? mitAi??, tarsi jA? rekonstruodamas siekAi?? sukurti aukA?tuosius lietuvio mentalinio pasaulAi??vaizdA?io skliautus, ieA?kojo giliosios istorijos atsiliepimo dabartyje. DidA?jA? stiliA? A?galina kasdienybAi??s ir dvasios siekimA?, pirminio, tautinio, ir individualaus kAi??rybingumo, prigimties aistringumo ir nuolankumo dermAi??s. V. KrAi??vAi?? jungAi?? tai, kas kilo iA? tautos patirties ir kas Ai??jo A? jAi?? iA? pasaulio. Kad tauta iA?liktA?, ji turi remtis savo iA?galAi??mis, bet semtis ir iA? kitA? resursA?. Turi bAi??ti atvira, bet atvirumAi?? turi A?galinti pasikliovimas savo kultAi??riniais, dvasiniais iA?tekliais. RytA? kultAi??ros refleksijos V. KrAi??vAi??s kAi??ryboje neapeinamos, kai bandome apimti A?io kAi??rAi??jo visumAi?? ar bandome pasekti lietuviA? dAi??mesA? kitoms kultAi??roms.

V. KrAi??vAi?? buvo ne tik intuityviA?jA? kAi??rybos galiA?, bet ir stipraus intelekto A?mogus. Vienas pirmA?jA? lietuviA? filosofijos daktarA?, lyginamosios kalbotyros magistras, profesorius, Kauno universiteto HumanitariniA? mokslA? fakulteto dekanas, Latvijos universiteto garbAi??s daktaras, Lituanistikos instituto direktorius. Lietuvos mokslA? akademijos, kurios uA?uomazgos formavosi tarp Kauno universiteto profesAi??ros, pirmasis prezidentas. BAi??tA? prasminga V. KrAi??vei-MickeviA?iui ant akademijos pastato sienos atidengti paminklinAi?? lentAi??.

Aktyvios pasaulAi??jautos, veiksmo A?mogus, ne tik nevengAi??s rizikos, bet ir jos traukiamas iA? paA?ios prigimties gelmiA?. TurAi??jo politinio veikimo aistrAi??, jAi?? patyrAi?? ir bandAi?? realizuoti dar mokytojaudamas Baku. Aktyviai dalyvavo KlaipAi??dos susigrAi??A?inimo peripetijose. 1940 m. buvo tapAi??s vadinamosios Liaudies vyriausybAi??s vadovu, tikAi??jo gelbAi??jAi??s LietuvAi??, bet suvokAi??s tikrAi??jAi?? padAi??tA? iA? vyriausybAi??s iA?Ai??jo, padarAi?? vieA?Ai?? pareiA?kimAi?? apie savo politinAi?? veiklAi?? sovietmeA?iu. V. KrAi??vAi??, dabar iA?kylantis ir A? politinAi??s sociologijos, tirianA?ios A?moniA? likimus sudAi??tingomis situacijomis, centrAi??, duoda ir tokiems tyrimams bAi??tinAi?? pamokAi??: jokiais atvejais kAi??ryba ir kAi??rAi??jas negali bAi??ti iA?skiriami, tai yra vienis. KunigaikA?tis Ai??arAi??nas niekada neatsiskyrAi?? nuo jA? sukAi??rusio V. KrAi??vAi??s.

PaA?ymint V. KrAi??vAi??s literatAi??rinio darbo dvideA?imtmetA?, Vincas Mykolaitis-Putinas paskelbAi?? straipsnA? ai??zIdAi??jiniai Vinco KrAi??vAi??s kAi??rybos pradaiai???, kur pirmas iA?kAi??lAi?? bendrA?jA? idAi??jiniA? pradA? svarbAi?? V. KrAi??vAi??s kAi??rybai, siekAi?? rasti formulAi??, ai??zkuri tarsi magiA?ka A?viesa nuA?viestA? visAi?? painA? kAi??rAi??jo minties labirintAi??ai???, aiA?kiai suprasdamas, kad kiekviena ai??zformulAi?? negyva ir ribota, o kAi??ryba ai??i?? pati gyvybAi?? ai??i?? viena, vieninga ir vientisaai??? (1). V. Mykolaitis-Putinas pirmasis suvokAi?? V. KrAi??vAi??s universalijA? svarbAi??.

V. KrAi??vAi?? universalistas A?iurlioniA?kAi??ja prasme. Kosminis Rex ir tragiA?kasis PrometAi??jas yra jau ankstyvosios V. KrAi??vAi??s kAi??rybos (dar lenkA? kalba) dvasios orientyrai. Bet neatskiriami nuo tautinAi??s pasaulAi??vokos raA?to ai??i?? nuo liaudies dainos, buitinA? konkretumAi?? pakylAi??janA?ios iki kosminAi??s visuotinybAi??s. DzAi??kija ilgiausiai iA?saugojo ne tik autentiA?kas kultAi??ros A?aknis, bet ir visuminA? jos alsavimAi??. M. K. A?iurlionis ir V. KrAi??vAi?? juto A?ios autentiA?kos kultAi??ros visuotinybAi??, buvo jos keliami iki didA?iosios paslapties, iki savito dvasios-dievybAi??s jutimo. Kuo giliau suvokiama prigimtoji kultAi??ra, tuo labiau atsiveria jungtys su kitomis kultAi??romis, galiausiai pajuntama, kad visa yra viena. Ir ai??zRytA? pasakosai???, ir ai??zAi??iaudinAi??j pastogAi??jai??? gali bAi??ti suvokiamos tame paA?iame A?mogaus bAi??ties prasmiA? horizonte, kurio aukA?A?iausius taA?kus A?ymi A?ventraA?A?iai ai??i?? ne tik Biblija, bet ir Koranas. Ir Maironiui, ir V. KrAi??vei buvo svarbios Vedos. V. KrAi??vAi??s siekinys ai??i?? surasti dvasinAi?? pusiausvyrAi??, teisingai pasirinkti, bandyti suvokti ai??zkam A?monAi??s ir visa, kas yra pasauly, randasi, gema, kenA?ia, vargsta ir mirA?ta pagaliau…ai??? Ir tirdami literatAi??rAi??, ir artindami literatAi??ros tekstus prie antropologijos, ir plAi??sdami egzistencijos filosofijos ribas literatAi??ros linkme, V. KrAi??vAi?? matome kaip vienAi?? pamatiniA? vardA?, kurie Lietuvai leidA?ia dalyvauti bendrosiose kultAi??ros prasmiA? struktAi??rose.

V. KrAi??vAi?? savo sukurtus A?mones perveda A?vairiausiA? iA?bandymA? keliais, palieka vieniA?us ir tuA?A?io dangaus akivaizdoje. Bet A?mogus, paliktas vienas sau, dar nepraranda bAi??ties, nors ir priartAi??ja prie tragiA?kosios kolizijos. IA? esmAi??s vieni, palikti patys sau ar nuo kitA? pasitraukAi?? yra visi pagrindiniai V. KrAi??vAi??s herojai. Pirmiausia dramA? herojai ai??i?? Ai??arAi??nas ir Skirgaila. DramA?, kurios yra pamatinAi??s lietuviA? teatro istorijoje ir dAi??l tragizmo pajautos. NepatyrAi??s, neiA?gyvenAi??s tragiA?kojo katarsio nei menas, nei A?mogus negali subrAi??sti, patirtis lieka amorfiA?ka, nepersmelkta kaA?ko, kas yra gilesnis uA? jAi?? paA?iAi??.

V. KrAi??vAi?? gilinosi A? tikAi??jimo ir pasitikAi??jimo problemas, gana grieA?tai atmesdamas vienos tiesos, vienos knygos A?mones-fanatikus. AbejonAi?? laikAi?? A?mogiA?kumo A?enklu. Savo viso gyvenimo kAi??rinyje ai??zDangaus ir A?emAi??s sAi??nAi??sai??? atidA?iai tyrinAi??jo Erodo charakterA?, nesivadovaudamas jokiu iA?ankstiniu A?inojimu.

Pasirinktas KrAi??vAi??s vardas susijAi??s su kriviu; tartum jis buvo A?sipareigojAi??s sprAi??sti pamatinA? lietuviA? klausimAi?? ai??i?? kas mes buvome, kAi?? A?inojome, kAi?? A?inojo senieji iA?minA?iai, kriviai, vaidilos, kur tas A?inojimas dingo, kas su mumis atsitiko naujaisiais laikais, kas mAi??sA? laukia? Gali bAi??ti, kad rinkinio ai??zAi??iaudinAi??j pastogAi??jai??? (1921ai??i??1922 m., atskiri kAi??riniai publikuoti anksA?iau) apsakymus V. KrAi??vAi?? kAi??rAi?? kaip pasakojimA? ciklAi??, kaip A?emdirbiA?kojo epo, kadaise pradAi??to Kristijono DonelaiA?io ai??zMetaisai???, variantAi??. IA?mintis negimsta ir nemirA?ta, iA?mintis keiA?ia pavidalus, perdavimo kanalus. Sunykus kriviA?-A?yniA? luomui, iA?mintis nusileido A? paA?iAi?? paA?emAi??, A? A?mones, esanA?ius arA?iausiai gamtos, A?emAi??s. Apsakyme ai??zAntanuko rytasai??? V. KrAi??vAi?? parodAi??, kaip tai, kas senam A?inoma, kas jo sAi??monei atrodo svarbu, tad iA?laikytina, perduodama maA?am. Perduodama didA?iausio palankumo, rAi??pesA?io, meilAi??s keliu. Pirmasis ai??zAntanuko rytoai??? sakinys: ai??zAntanukas labiausiai myli savo senelAi??.ai??? MeilAi?? yra tiesiausias tiesos takas: nuo vaikystAi??s iki senatvAi??s. ai??zKrAi??vAi??s Antanukas <...> tampa panaA?us A? A?mones istorinAi??s civilizacijos vaikystAi??je, iA?vysA?ius plaA?ias ir sudAi??tingas mitologijas kaipo bAi??dAi?? A?iAi??rAi??ti A? pasaulA? tiesiomis ir naiviomis akimis. Kaip ir tie mitA? kAi??rAi??jai Antanukas prisiima A?odA?ius pilna ir tiesiogine jA? prasme, nes jo sAi??monAi??j dar nesusidAi??stAi?? abstraktus kalbinis klodas, kuriame A?monAi??s automatiA?kai vartoja palyginimus ir metaforas, nebeturinA?ias vaizdinAi??s jAi??gosai??? (2). Civilizacijos sAi??vokAi?? Rimvydas Ai??ilbajoris, A?dAi??mus literatAi??ros tyrAi??jas, pavartoja neatsitiktinai. LiteratAi??ra, grAi??A?damasi atgal, jauA?ia lietuviA? (bendresne prasme ai??i?? baltA?) civilizacijos alsavimAi?? ai??i?? didelAi?? vaizdinAi??, mitinAi?? galiAi??. V. KrAi??vAi??, nuo vaikystAi??s patyrAi??s A?ios galios alsavimAi?? A?odA?iais ir gamtos vaizdais, kaip menininkas ir kaip tyrAi??jas, buvo jai empatiA?kai A?sipareigojAi??s.

ai??zAi??iaudinAi??j pastogAi??jai??? apsakymais V. KrAi??vAi?? sukAi??rAi?? realA?jA? Maironio baltojo senelio turinA?, koks jis buvo, kAi?? A?inojo, kAi?? jautAi?? ar nujautAi??, atskleidAi?? jo iA?mintA?, paprastAi?? ir universaliAi??. V. KrAi??vAi?? sustiprino ir suintensyvino tAi?? meninio pasaulio suvokimo ir perteikimo bAi??dAi??, kurA? savo kAi??ryba, ypaA? ai??zKAi??dikystAi??s sapnaisai???, atvAi??rAi?? Jonas BiliAi??nas. DavAi?? stiprA? impulsAi?? Petrui Cvirkai; jo ai??zKasdienAi??s istorijosai??? dedikuotos V. KrAi??vei. Tradicijos linija, apA?viesta ir VaiA?ganto, bendrakeleivio. Prigimtoji kultAi??ra, kylanti iA? A?ia, iA? A?ioje A?emAi??s vietoje gyvenanA?iA? A?moniA? patirties, iA? jA? santykio su medA?iu, augmeniu, su gyvu ir mirusiu, su dangum, akivaizdA?iausiu slAi??piniu. KultAi??ra, kuri funkcionuoja kaip pakankama gyvenimui, gebanti jA? pripildyti ir A?mogiA?kumui skleistis bAi??tino bAi??ties rAi??pesA?io. V. KrAi??vAi??s esmingai sustiprinta etnokultAi??rinAi?? tradicija, patikimai pasiremianti tuo, kas prigimta, ateina iki Juozo ApuA?io, Romualdo Granausko, iki Vandos JuknaitAi??s. Ai??iandien regime jos nykimAi??, traukimAi??si iA? lietuviA? pasaulAi??vokos. Bet V. KrAi??vAi??s ai??zLikimo keliA?ai??? Vincas ViA?vilis ir patyrAi??s brutalA? tikrovAi??s spaudimAi?? atkakliai tvirtina: ai??zAA? tvirtai tikiu, kad senovAi??s laikai turi mums grA?A?ti ai??i?? ir jie grA?A?.ai??? Istorija nAi??ra nulemta tik tikrA? A?vykiA?: karA?, revoliucijA?, konfliktA?, sandAi??rA?. Istorijoje dalyvauja ir tai, kas nematoma, neapA?iuopiama, bet kas turi galiAi?? iA?kilti, pasirodyti. Istorija yra ir misterija.

Su savo praeitimi A?monijai susitikti nAi??ra lengva. Archeologijos pastangos ir humanistikai turi teikti didesnio pasitikAi??jimo. BAi??tent ai??i?? pasitikAi??jimo, A?prasminanA?io ir tikAi??jimAi??, kad tokios dvasinAi??s sanklodos, tokio vidinio regAi??jimo A?monAi??mis kaip M. K. A?iurlionis, VaiA?gantas, V. KrAi??vAi?? reiA?kiasi kaA?kas, kas yra daugiau uA? kasdienes, pragmatines mAi??sA? galimybes. V. KrAi??vAi?? leidosi (arba kilo) iki A?emAi??s maA?iausiA?, juose atskleisdamas ypatingAi?? sAi??monAi??s judAi??jimAi?? patirties horizontu paslapties linkui. Senis Vainoras iA? ai??zBedievioai??? apie kapinyno nuotaikAi??: ai??zBetgi aA? vis juntu, kad ten kaA?kas gyvena, ir gana. Ten kryA?ius, ir tasai rodosi, gyvas. Tik gyvybAi?? ten kitoniA?ka, rami, ne tokia kaip A?moniA? tarpe. SAi??di ten A?mogus, ir vis rodosi, kad A?tai, A?tai vienas akimirksnis ai??i?? ir tu suA?inosi didelAi?? didelAi?? paslaptA? ir bAi??si tokis pat ramus.ai??? SuA?inojimo bAi??das ai??i?? A?sijautimo, A?sibuvimo, susibuvimo. Be prievartos ir agresijos. Ramumo kaip aukA?A?iausios patirties siekiamybAi??. Ta pati RytA? kultAi??roje, ta pati senojoje lietuviA?, platesne prasme ir baltA?, pasaulAi??vokoje. Patirtis, kuri ateina iA? kitA? kultAi??rA?, teisingai suvokta, o ne kuriuo nors vienu aspektu suabsoliutinta, leidA?ia iA?samiau perskaityti ir prigimtos kultAi??ros raA?tAi??. Ir atvirkA?A?iai ai??i?? prigimtos kultAi??ros patyrimas yra patikimas kelias A? kitAi?? kultAi??rAi??. ai??zDangaus ir A?emAi??s sAi??nusai??? V. KrAi??vAi?? pradAi??jo dar 1907 m.; atskiros jo kAi??rybos temos tarsi persmelkia viena kitAi??. Kaip vienAi?? iA? tikslA? V. KrAi??vAi?? minAi??jo ai??zorientalinio biblijinio stiliausai??? sukAi??rimAi??. V. KrAi??vAi?? ir anksA?iau kAi??lAi?? sau stiliaus uA?davinius: liaudinio (tautosakinio), aukA?tojo (neoromantinio), kasdienio (A?emdirbiA?kojo). Kiekviena iA? A?iA? perskyrA? savaip iA?A?akoja etnokultAi??rinA? arba prigimtinA? branduolA?. ai??zDangaus ir A?emAi??s sAi??numisai??? V. KrAi??vAi?? vykdo ir ai??zRytA? pasakomisai??? pradAi??tAi?? programAi??. Ir lietuviA? kalba, pirmiausia liudijanA?ia etnokultAi??rinAi?? pasaulAi??vokAi??, bAi??tina pereiti pirminiais krikA?A?ioniA?kojo pasaulio pAi??dsakais. Itin gyvybingos A?iandien atrodo nuotrupos, neapdorota, fragmentiA?ka medA?iaga, turAi??jusi sugulti A? biblinA? kAi??rinA?. FragmentiA?kAi??jant A?iuolaikiniam filosofiniam mAi??stymui, susidarant kitiems kontekstams, V. KrAi??vAi??s nuotrupos skamba kaip autentiA?ka egzistencializmo filosofija, gana pesimistiA?ka: ai??zAA? ilgai gyvenau pasauly, bet nepastebAi??jau, kad A?mogus bAi??tA? tapAi??s geresnis ir mielaA?irdingesnis artimui savo…ai???; ai??zA?mogus visko pavydi, ko patsai neturi, iA?skyrus du dalykus: proto ir geros A?irdies.ai???

1952 m. spalio 19 d. Filadelfijoje, minint V. KrAi??vAi??s septyniasdeA?imtmetA?, Pensilvanijos universiteto profesorius Alfredas Sennas savo kalboje pabrAi??A?Ai??, kad KrAi??vAi?? esAi??s vertas Nobelio premijos. Galima suprasti A?iAi?? mintA? kaip graA?A? jubiliejinA? gestAi??, bet ir pakankamai pagrA?stAi??. Universalesnio raA?ytojo Lietuva neturAi??jo ir neturi. Vincas KrAi??vAi?? iA? tiesA? aprAi??pAi?? didA?iAi??jAi?? triadAi??, nurodytAi?? ir V. MykolaiA?io-Putino: dvasiAi??-dievybAi??, pasaulA? ir A?mogA?. Jis nutiesAi?? patikimus kelius tarp prigimtosios kultAi??ros ir didA?iA?jA? universalijA?. Buvo ir liko KrAi??vAi??-krivis, galbAi??t kriviA? krivaitis, prisiAi??mAi??s pareigAi?? ieA?koti savo genA?iai, savo tautai keliA? A? sudAi??tingAi??, besikeiA?iantA? pasaulA?, nebijant rizikos, atsakomybAi??s, neiA?vengiamA? paklydimA?, kaip A?mogaus kelio A?enklA?.

_____________________________________

(1) Mykolaitis-Putinas V. RaA?tai. Estetika. ai??i?? Vilnius: Mintis, 1989. ai??i?? P. 184.

(2) Ai??ilbajoris R. Netekties A?enklai. ai??i?? Vilnius: Vaga, 1992. ai??i?? P. 34.