Violeta Urmana – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos garbės daktarė

ŽURNALAS: MUZIKOS BARAI
TEMA: Muzikai
AUTORIUS: Leonidas Melnikas
DATA: 2012-06

Violeta Urmana – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos garbės daktarė

Leonidas Melnikas

Meno veikla neatsiejama nuo didžių menininkų teikiamo pavyzdžio. Žvelgdami į iškilių kūrėjų pasiektas aukštumas, atidžiai įsižiūrėdami į tai, kaip jie dirba ir ką nuveikia, mes tiksliname savo kelius, ieškome būdų plėsti galimybių ribas. Net ir neišvengiamų nesėkmių ar nevilties akimirkomis raminame save, nes žinome, kad ir jų keliai nebuvo tiesūs, o nuveikti darbai toli gražu ne visada sulaukdavo tinkamo įvertinimo ir supratimo. Šių menininkų pavyzdys teikia mums drąsos, stiprybės, ištvermės.

LMTA garbės daktaro regalijas įteikdami savo absolventei pasaulinio garso dainininkei, operos primadonai Violetai Urmanai (Urmanavičiūtei-Nigro), mes ne tik džiaugiamės jos nepaprastais kūrybiniais laimėjimais, bet ir galvojame apie tai, ko galime iš jos pasimokyti.

Violetos Urmanos kūryba – pirmiausia nesitenkinimo tuo, ką esi pasiekęs, pavyzdys. Nesvarbu, kokie dideli ir reikšmingi būtų tavo laimėjimai, kiek daug esi nusipelnęs, kokia šlovė tave lydi, visada būk pasirengęs naujiems meniniams iššūkiams, tikėk savimi ir savo kūrybine galia. Daugelį vaikų tėvai atveda į muzikos mokyklą tikėdamiesi, kad šie pasieks profesines aukštumas. Deja, tik nedaugelis nueina ilgą meno pažinimo kelią, gauna akademijos diplomą. Violeta Urmana yra iš tų atkakliųjų. Ji baigė LMTA fortepijono klasę, o tai pareikalavo iš jos daugiau nei penkiolikos metų sunkaus darbo, kasdienių pratybų. Tačiau jausdama dar neatvertas savo galimybes, pasuko dainininkės keliu, vėl ėmėsi studijų ir tapo vienu garsiausių XX a. pabaigos mecosopranų. Bet ir tada nesustojo. Vedama savo talento, pasikliaudama vidiniu balsu, žengė dar vieną žingsnį – pakeitė amplua, tapo sopranu. Garbės daktaro vardo teikimo išvakarėse ji ir vėl nustebino savo gerbėjus pranešdama, kad apsisprendė grįžti prie mecosoprano repertuaro. Kas tai – primadonos kaprizas, ar, priešingai, racionalus ir pagrįstas apsisprendimas, subtilus įsiklausymas į save? Atsakymas aiškus: žvilgsnis, nukreiptas pirmyn, o ne atgal, gebėjimas atverti vis naujus saviraiškos pasaulius. Tai tikros žvaigždės požymis, kūrybinės sėkmės laidas. Violetos Urmanos priesakas mums – nesustokite, nebijokite, siekite naujų aukštumų! Tai pirmoji jos pamoka.

Antroji dainininkės pamoka – atsakomybė. Menas yra atsakomybė už tai, kaip sugebi puoselėti tau tekusią didžiulę gamtos dovaną – talentą. Violeta Urmana turi nuostabų, kerintį, žavintį balsą. Atrodytų, ji galėtų tenkintis šiuo gamtos stebuklu. Juk repertuaras, skirtas atskleisti, pademonstruoti, pabrėžti balso grožį, pasipuikuoti juo yra neaprėpiamas. Bet didžiam menininkui to nepakanka – jo prigimtis reikalauja tarti savitą žodį, įtvirtinti savą kūrybos sampratą. Prisiminkime, ką dainuoja Violeta Urmana. Jos repertuaras labai intelektualus, reikalaujantis ypatingos muzikinės kultūros, idealaus stiliaus pojūčio, subtilios interpretacijos. Toks repertuaras yra nepaprasto solistės atsakingumo ir reiklumo sau apraiška. Kaip tik tai ir lemia išliekamąją menininko kūrybos vertę.

Trečioji Violetos Urmanos pamoka peržengia muzikos meno ribas. Mes gyvename XXI amžiuje, atvirame pasaulyje. Violeta Urmana dainuoja Italijoje, Amerikoje, Japonijoje, bet visur ji yra lietuvių dainininkė. Tikras menas priklauso visam pasauliui, bet jis visada turi šaknis. Violetos šaknys yra Lietuvoje. Taigi nežiūrėkime nepatikliai į tuos, kurie svetur praleidžia daugiau laiko nei Lietuvoje. Tarp jų nemažai tokių, kurie garsina mūsų šalį pasaulyje. Tokia yra Violeta Urmana ir mes ja didžiuojamės.

Per pastaruosius du dešimtmečius Lietuvos muzikos ir teatro akademijos garbės daktarų vardai buvo suteikti tik keliems pasaulinio garso muzikams – Yehudi Menuhinui, Sauliui Sondeckiui, Davidui Geringui. Kiekvienas jų – išskirtinis menininkas, praturtinęs mus, padovanojęs mums dalelytę savo šlovės. Šiandien į akademijos istoriją įrašome naują reikšmingą puslapį. Esame labai dėkingi Violetai Urmanai, kad ji sutiko priimti mūsų pagarbos ženklą.