VisAi?? gyvenimAi?? iA?tikimAi?? Lietuvai

A?URNALAS: KRANTAI
TEMA: Gruzija
AUTORIUS:Ai??BirutAi?? JonuA?kaitAi??
DATA: 2012-06

VisAi?? gyvenimAi?? iA?tikimAi?? Lietuvai

BirutAi?? JonuA?kaitAi??

Miela Nana, A?inau, kad JAi??sA? paA?intis su Lietuva prasidAi??jo vaikystAi??je. Kaip nutiko, kad Gruzijoje auganti mergaitAi?? pradAi??jo domAi??tis kaA?kur toli gyvenanA?iais lietuviais?

Ai??Atsakydama A? A?A? klausimAi?? turiu papasakoti savo tAi??A?io istorijAi??. Mano tAi??vas Elisei Devidze gimAi?? 1918 metA? geguA?Ai??s 27 dienAi?? vakarinAi??je Gruzijos dalyje, SAMTREDIAJOS rajone, didA?iausiame Gruzijos kaime Didi DzixaiA?i, lietuviA?kai ai??i?? DidA?iojoje tvirtovAi??je, mokytojA? A?eimoje. Jo tAi??vas, o mano senelis Prokle, iA? savo asmeniniA? lAi??A?A? keletoje kaimA? buvo A?kAi??rAi??s mokyklas, kuriose mokAi?? kartu su savo A?mona Mariam Kashia. Deja, jis mirAi?? sulaukAi??s vos 45-eriA?. BaigAi??s mokyklAi?? tAi??vas A?stojo A? A?emAi??s Ai??kio institutAi??, bet buvo iA? jo paimtas A? SovietA? armijAi??, atitarnavo trejus metus, ir kai jau ketino grA?A?ti namo, prasidAi??jo Antrasis pasaulinis karas. Ai??A?engus vokieA?iams jis su rusA? armija atsidAi??rAi?? Rygoje. VokieA?iA? stumiami jie traukAi??si iA? miesto degindami ir griaudami tiltus. Per vienAi?? sprogdinimA? tAi??vas buvo sunkiai suA?eistas ir paliktas likimo valiai. Taip jis pakliuvo A? vokieA?iA? nelaisvAi??. NeA?inau smulkmenA?, bet aiA?ku, kad vokieA?iai jA? iA?gydAi?? ir kaA?kodAi??l atidavAi?? tarnauti A? okupuotos Lietuvos kaimAi?? Ai??kininkui Ignui Barkauskui. Paskui jis dirbo pas Ai??kininkAi?? AndriA? JurpalA?. Ir apie vienus, ir apie kitus A?eimininkus tAi??vas labai A?iltai atsiliepAi??. Deja, man neteko susipaA?inti su JurpaliA? atA?alomis, bet su BarkauskA? A?eima bendrauju iki A?iolei.

Lietuvoje tAi??vas buvo iki tol, kol KaraliauA?iuje atidarAi?? konclagerA?. Perkeltas A? jA?, neilgai ten sAi??dAi??jo ai??i?? pabAi??go pas lenkA? partizanus. Dar gerokai pasibastAi??s karo keliais, namo grA?A?o 1947-aisiais. BaigAi?? pradAi??tus mokslus A?emAi??s Ai??kio institute, bet negalAi??jo ilgiau gyventi Gruzijos vakaruose dAi??l per daug drAi??gno klimato. KalAi??damas konclageryje jis persirgo A?iltine, bet labiausiai nukentAi??jo plauA?iai ai??i?? susirgo astma. Taigi teko pasirinkti paA?iAi?? sausiausiAi?? Gruzijos Signago regionAi?? ai??i?? Cnori vietovAi??. VisAi?? gyvenimAi?? jis A?ia dirbo vyriausiuoju agronomu, augino naujas augalA? rAi??A?is. Tokiame darbe, aiA?ku, negalAi??jo iA?vengti aplinkos, kurioje buvo vartojami A?vairiausi chemikalai… Jam ai??i?? astmininkui ai??i?? tai buvo prapultis. 1984 metais vieno atsmos priepuolio jo A?irdis neiA?tvAi??rAi??, ir sulaukAi??s vos 64-eriA?, jis iA?keliavo Anapilin.

Kai aA? gimiau, tAi??A?iui buvo 37 metai. Jis labai mane mylAi??jo, sakydavo, kad esu didA?iausia jo gyvenimo laimAi??. VisAi?? vaikystAi?? sekdavo man pasakas, skaitydavo knygas. IA? viso mAi??sA? A?eima buvo knygA? grauA?ikai, ko, deja, negaliu pasakyti apie savo vaikus. Viena A?domiausiA? tAi??vo sekamA? ai??zpasakA?ai??? buvo pasakojimai apie LietuvAi??. Jis paprastai pradAi??davo A?itaip: ai??zToli toli, A?iaurAi??s vakaruose, kur eglAi??s ir puA?ys auga iki dangaus, o sniego prisninga iki juosmens, kur labai ilgos ir baltos A?iemos, yra maA?ytAi?? A?alis ai??i?? ji vadinasi Lietuva. Toje A?alyje gyvena labai mieli A?monAi??s, pas tokius man teko per karAi?? gyventi. Ai??eimoje, kurioje aA? dirbau, augo toks maA?as Ignukas. Pasisodindavau jA? ant sprando, ir eidavom mudu abu A? malAi??nAi?? grAi??dA? malti, A? laukus javA? kirsti, bulviA? kasti. Jis buvo padykAi??s, linksmas, geras vaikas…ai??? Prisimenu aibAi?? papasakotA? A?domiausiA? nuotykiA? su maA?uoju Ignuku.

VAi??liau, kai paaugau, tAi??vas parneA?Ai?? iA? kaA?kur Antano Vienuolio ai??zKaukazo legendasai???. Jos A? gruzinA? kalbAi?? buvo iA?verstos iA? rusA? kalbos. Ta knyga man buvo labai brangi, bet, deja, dingo. TurbAi??t, kaip paprastai, jAi?? pasiskolino kaimynA? vaikai ir negrAi??A?ino. TAi??vas nepykdavo uA? tai, kad knygos nesugrA?A?davo A? namus, jis sakydavo, kad jos raA?omos tam, kad keliautA? iA? rankA? A? rankas ir bAi??tA? skaitomos.

VisAi?? vaikystAi?? maniau, kad Lietuva ai??i?? tAi??A?io iA?galvota, stebuklinga, labai graA?i gerA? A?moniA? A?alis. Jeigu mano svajonAi??se nutikdavo kas nors labai gero, tai tik toje stebuklA? A?alyje, ji man buvo kaip koks nepasiekiamas, paslaptingas, tik mAi??sA? A?eimai A?inomas rojus. Kai nuAi??jusi A? mokyklAi?? iA? mokytojos iA?girdau, kad gyvename SovietA? SAi??jungoje, kuriAi?? sudaro penkiolika respublikA? ir viena iA? jA? ai??i?? Lietuva, baisiai nusiminiau, nes pagalvojau, kad mAi??sA? su tAi??A?iu paslaptis buvo atskleista, iA?vieA?inta… VAi??liau, A?inoma, susitaikiau su ta mintimi ir pradAi??jau domAi??tis viskuo, kas susijAi?? su Lietuva, ai??i?? tempiausi namo knygas, A?urnalus ir skaiA?iau, skaiA?iau… Augau, ir augo mano tikAi??jimas, kad aA? pamatysiu tAi?? A?alA?. TAi?? paA?adAi??jau ir tAi??A?iui, ir jis patikAi??jo manimi. Man ir dabar labai skaudu, kad nesuspAi??jau parodyti tAi??vui Atgimusios Lietuvos. Deja, gyvenime ne viskas bAi??na taip, kaip mums norAi??tA?si.

Ai??Ar JAi??s augote viena A?eimoje? Jeigu ne, tai kaip broliai, seserys priAi??mAi?? tAi??vo pasakojimus? KodAi??l JAi??s visAi?? gyvenimAi?? likote iA?tikima Lietuvai?

Ai??AA? buvau vyriausias vaikas ir labai smalsus. Dvejais metais uA? mane jaunesnis mano brolis Levanas, kurA? namuose vadiname BaA?i, taip pat domAi??josi Lietuva, bet turbAi??t likimas taip lAi??mAi??, kad jam neteko artimiau susipaA?inti su lietuviA? kalba ir kultAi??ra. O mano ilgametis nuotykis prasidAi??jo treA?iame studijA? kurse. Man labai patiko senoji gruzinA? literatAi??ra. Pati pasirinkau su ja susijusiAi?? temAi?? ir kiekvienais metais vis rimA?iau uA?siiminAi??jau ai??zmoksliniais tyrimaisai??? A?ioje srityje. Kaip ir daugelis filologA?, raA?iau eilAi??raA?A?ius. Tai, A?inoma, buvo tik A?aidimas, tuo labiau, kad pas mus yra sakoma, jog kas treA?ias gruzinas ai??i?? poetas. Ai??iame posakyje yra dalis tiesos, nes mAi??sA? liaudies poezija labai stipri, kalbu apie folklorAi??.

1976 metais buvAi??s filologijos fakulteto dekanas profesorius Otaras Bakanidze A?kAi??rAi?? groA?inio vertimo katedrAi?? ir pradAi??jo rinkti gabius, kAi??rybingus, daug A?adanA?ius studentus ai??i?? perkeldavo juos A? savo naujAi??jAi?? katedrAi?? net nepasitarAi??s su jais. NeA?inau, kokiu bAi??du, bet jam A? rankas buvo pakliuvAi?? mano eilAi??raA?A?iai, ir aA? taip pat atsidAi??riau jo sudarytame studentA? sAi??raA?e.

RugsAi??jA?, prasidAi??jus naujiems mokslo metams, suA?inojau, kad privalau mesti visAi?? savo mAi??gstamAi?? tyrinAi??jimA? darbAi?? ir imtis kaA?ko visai naujo. Beje, dabar jau A?inau, kad dekanas (tada ai??i?? partinis universiteto lyderis) privalAi??jo (galbAi??t gavAi??s A?sakymAi?? iA? aukA?A?iau) taip elgtis ai??i?? jis surinko paA?iAi?? stipriausiAi??, iA?skirtinai Dievo apdovanotA? jaunA? A?moniA? grupAi?? ir paA?adAi??jo, kad iA?siA?s mus A? skirtingas respublikas mokytis kalbA?, studijuoti duotos A?alies literatAi??rAi??. Keista, bet visiems buvo visai tas pat, A? kokiAi?? respublikAi?? bus iA?siA?sti. AA? buvau vienintelAi??, pareiA?kusi, kad noriu A? LietuvAi??. VAi??liau paaiA?kAi??jo, kad esu taip pat vienintelAi??, kuri, baigusi studijas toje ai??zprievartinAi??jeai??? katedroje, dirbu pagal specialybAi?? ai??i?? uA?siiminAi??ju vertimais.

Taigi aA? ir mano kurso draugAi?? Daredzan Buachidze atvykome A? VilniA?. Dvi visiA?kai skirtingo charakterio, skirtingA? pomAi??giA? ir interesA? merginos. Man buvo viso labo apie dvideA?imt metA?, pirmAi?? kartAi?? atsidAi??riau visiA?kai viena, toli nuo artimA?jA?, neturAi??dama A?alio supratimo, kas tai yra savarankiA?kas gyvenimas. Juk aA? net A? paskaitas Tbilisyje vaikA?A?iojau su teta (tai gana daA?nas reiA?kinys Gruzijoje, kai tetos augina savo seserAi??A?ias ar sAi??nAi??nus; aA? irgi gyvenau pas savo tAi??A?io seserA? ir buvau jos gana grieA?tai auklAi??jama), nes ji kaip tik dirbo Tbilisio valstybiniame Ivane DA?avaxiA?vili universitete, bibliotekoje. Tai ir A? VilniA? atvykome su visa palyda: aA? su tetomis, Dzana su tAi??vais. Na ir prasidAi??jo istorijos… Kol aiA?kinomAi??s, kur gyvensime, iA? saugojimo kameros dingo joje palikti mano lagaminai ai??i?? likau kaip stoviu, be drabuA?iA? ir visA? daiktA?. Apgyvendino SaulAi??tekio bendrabuA?iuose, o paskui kurso draugai mane ai??zaprengAi??ai??? ai??i?? sudovanojo kas kAi?? galAi??jo. Bendrabutyje A?alia mAi??sA? gyveno Alma ir Vladas BraziAi??nai. Alma tada augino A?eA?iA? mAi??nesiA? sAi??nelA? DariA?. O jA? kambaryje daA?nai vieA?Ai??jo Almos sesuo Dalia ir geriausia draugAi?? Irena GedminaitAi??. Taigi aA? pirmiau susipaA?inau su jomis, o tik paskui su paA?ia Alma ir maA?uoju Dariumi, kurA? auginti padAi??jo vos ne visas kursas. A?inoma, A?ia buvo ir mAi??sA? maA?ytis indAi??lis. Vladas juokavo, kad Darius, pradAi??jAi??s kalbAi??ti, iA?tardavo nemaA?ai ir gruziniA?kA? A?odA?iA?… Jis buvo nepaprastai ramus, geros nuotaikos, jokiA? problemA? nekeliantis vaikas, ir toks liko.

Ai??Kokie JAi??sA? pirmieji A?spAi??dA?iai Vilniuje? Ar atsimenate, kas labiausiai krito A? akis?

Ai??Mano pirmieji A?spAi??dA?iai? Nepaisant visA? nemaloniA? man nutikusiA? dalykA?, aA? puikiai suvokiau, jog tai anaiptol neturi turAi??ti A?takos mano poA?iAi??riui A? visAi?? A?alA?. Juk LietuvAi?? buvau A?simylAi??jusi nuo vaikystAi??s, taigi kokie nors niekai negalAi??jo pakenkti mano meilei. Palyginti su Tbilisiu, Vilnius buvo tylus, maA?as ir labai jaukus miestas. Man jis labiausiai patiko rudenA?, kai po saulAi??tA? bobA? vasaros dienA? pradAi??davo po truputA? lynoti ir miestas pasipuoA?davo fantastiA?komis spalvomis. Kai po lietaus iA?ryA?kAi??davo klevA? lapA? raudonis, kai plykstelAi??davo geltonai rausvai A?alsva lapA? mozaika, tai man atrodydavo, kad naktA? kaA?kas juos taip nepaprastai graA?iai nudaA?Ai?? tam, kad rytAi?? galAi??tA? pradA?iuginti vilnieA?ius. Tas tylus margaspalvis Ai??jimas iA? gyvybAi??s A? gilA? A?iemos miegAi?? man darAi?? nepaprastai stiprA? A?spAi??dA?. Toks tylus perAi??jimas iA? vieno bAi??vio A? kitAi?? pas mus retai bAi??na ai??i?? juk Gruzijoje A?iema prasideda staiga taip pat kaip ir vasara. YpaA? pastaruosius penkiolika metA?.

IA? tikrA?jA? VilniA? A?simylAi??jau pavasarA?. Mes tada jau gyvenome OlandA? gatvAi??je esanA?iuose universiteto bendrabuA?iuose. Buvo A?ilta. Ai??jau iA? universiteto pAi??sA?iomis ir staiga ant kalvelAi??s A?laito pamaA?iau A?emAi?? kasanA?iAi?? moA?iutAi??. UA?lipau pas jAi??, uA?kalbinau, atsipraA?iau, kad prastai kalbu lietuviA?kai. MoA?iutei turbAi??t pasidarAi?? smalsu, kokia A?ia uA?sienietAi?? pas jAi?? uA?sikeberiojo, todAi??l ji prisAi??do ir mane pakvietAi?? prisAi??sti A?alia. Taip mudvi ir susidraugavome. Ji papasakojo savo gyvenimo istorijAi?? ir klausinAi??jo manAi??s, kaip ten mes dykumoje gyvename ai??i?? turbAi??t supainiojo GruzijAi?? su Vidurio Azijos respublikomis. AA? pasakiau, kad mano tAi??tis Gruzijoje irgi turbAi??t jau ruoA?ia dirvAi?? sAi??jai, kad A?ia, Lietuvoje, A?vieA?iai sukasta A?emAi?? kvepia lygiai taip pat nepaprastai kaip pas mus po nepakeliamA? karA?A?iA? praAi??jusios liAi??ties ai??i?? kai ji atsigauna ir garuoja, ir skleidA?ia nenusakomai turtingAi?? aromatAi??. Ai??itas kvapas visada apsiausdavo mane kaip koks stebuklingas, neA?inia kur viliojantis, neuA?A?iuopiamas minkA?tas patalas. Dabar atrodAi??, kad kaA?kas iA? aukA?tybiA? A?ia iA?pylAi?? ant A?emAi??s visas vaivorykA?tAi??s spalvas tam, kad aA? jas pajausA?iau ir pasijusA?iau kaip namuose. Ir dabar, po daugybAi??s metA?, prisiminusi VilniA?, jauA?iu, kad manAi??s vis dar neapleidA?ia tas nenusakomas Lietuvos A?emAi??s aromatas. Ir nors neA?inau tos moA?iutAi??s vardo, ligi A?iol jAi?? sapnuoju.

Kuo Vilniuje gyvenome? NegalAi??A?iau pasakyti, kad dalyvavau bohemiA?kame miesto gyvenime. Visada buvau namisAi??da. Mane visA? pirma domino knygos ir teatras. TodAi??l ir Vilniuje A?ie pomAi??giai neiA?nyko.

Ai??KokiAi?? LietuvAi?? iA?vydote atvykusi A? jAi?? po NepriklausomybAi??s atgavimo? Ar labai ji pasikeitAi???

Ai??AA?tuoniolika metA? nebuvau maA?iusi Lietuvos. Tai ilgas laikas. Per jA? Gruzijoje nutiko daug baisiA?, A?iauriA?, nesuvokiamA? dalykA?. Kai vAi??l atvykau A? LietuvAi??, prisipaA?insiu, patyriau didelA? A?okAi??. PamaA?iau, kaip sparA?iai Lietuva A?engia pirmyn, kaip siekia progreso. Taip, suprantu, kad Lietuvos A?monAi??ms nebuvo lengva. Bet kur, kada ir kam buvo lengva iA?gyventi permainA? laikAi??? Net ir prieA? MozAi?? A?ydai burnojo, kai jis juos iA?vedAi?? iA? Egipto nelaisvAi??s. Juk sunku buvo keturiasdeA?imt metA? klaidA?ioti po dykumAi?? ir ieA?koti rojaus, kurA? ai??i?? neA?inia ai??i?? rasi ar ne… Bet jAi??sA? A?ios klajonAi??s nebuvo tokios skaudA?ios kaip mAi??sA?… Be abejo, kiekviena tauta, kiekvienas A?mogus turi savo likimAi??. Taigi tai, kAi?? aA? pas jus iA?vydau po aA?tuoniolikos nebuvimo metA?, man pasirodAi?? kaip stebuklas, kurio mes niekada nepasieksime. TaA?iau, be sAi??kmingos politinAi??s ir socialinAi??s A?alies situacijos, aA? pamaA?iau, kad Vilnius, mano senasis puikusis Vilnius, dingo kartu su mano jaunyste. Supratau, kad jis labai ryA?tingai A?engia A? ateitA?, greitai taps kitos kartos miestu, bet aA? vis dAi??lto ilgiuosi tos buvusios jo auros, kuri mane jaunystAi??je taip A?avAi??jo.

Ai??JAi??s, baigusi staA?uotAi?? Vilniaus universitete, iA?tikimai verA?iate lietuviA? literatAi??rAi?? ir apskritai ilgus metus buvote tarsi mAi??sA? A?alies kultAi??ros ambasadorAi?? Gruzijoje. Jau nemaA?ai metA? veikia oficiali Lietuvos atstovybAi?? Tbilisyje. Ar palaikote ryA?ius su joje dirbanA?iais lietuviais? Ar reikalinga jiems JAi??sA? pagalba?

Ai??Atvirai kalbant, sudAi??tingas A?is klausimas. Jeigu bAi??nu reikalinga, visada esu pasirengusi jiems pagelbAi??ti. Bet iA? tikrA?jA? visi mAi??sA? santykiai apsiriboja gruzinA? kalbos pamokomis, arba talkinu, jeigu reikalingas koks nors vertimas. KitA? bendradarbiavimo formA? mums kaA?kodAi??l nepavyko A?gyvendinti. Visi projektai, kuriuos siAi??liau ambasadai, nerado atgarsio, ir aA? lioviausi su savo iniciatyvomis trukdyti ten dirbanA?ius A?mones. DA?iaugiuosi, kad galiu nemaA?ai nuveikti tiesiogiai bendraudama su Lietuvos raA?ytojA? sAi??junga, ypaA? kai pastaraisiais metais suaktyvAi??jo bendra gruzinA? ir lietuviA? poetA? veikla. Kadangi gyvenimas manAi??s niekada nelepino ir nelepina, turiu daug buitiniA? ir sveikatos problemA?, puikiai suprantu, kad laikui bAi??gant nebepajAi??gsiu tiek nuveikti, kiek jaunystAi??je. TodAi??l labai norAi??A?iau, kad kas nors mane pakeistA?, kad atsirastA? naujas, jaunas A?mogus, sugebantis uA?siimti sunkiu, bet kartu ir daug laimAi??s teikianA?iu vertAi??jo darbu. Ir kad atliktA? jA? su meile. A?inoma, kalbu apie lietuviA? literatAi??ros vertimus.

Ai??Papasakokite daugiau apie savo lietuviA? literatAi??ros vertimus.Ai??

Ai??Baigusi universitetAi?? pradAi??jau dirbti labai ypatingoje, vienintelAi??je buvusioje SovietA? SAi??jungoje tokioje organizacijoje, kuri vadinosi Vyriausioji groA?inio vertimo ir literatAi??riniA? ryA?iA? redakcinAi?? kolegija. Ji iA? tikrA?jA? buvo neeilinAi??. Organizacijos pirmininkas Otaras Nodiia surinko visus iA? uA?sienio kalbA? verA?ianA?ius vertAi??jus. Tai buvo groA?inio vertimo korifAi??jai. Jie mus, pradedanA?iuosius, priimdavo po savo sparnais ir mokAi?? amato subtilybiA?. Ai??iA? dienA? kalba tokius uA?siAi??mimus vadintume kAi??rybinAi??mis dirbtuvAi??mis. Tose kAi??rybinAi??se dirbtuvAi??se buvome mokomi ne tik profesiniA? vertimo dalykA?, bet ir bendravimo su A?monAi??mis, ir padorumo. Mano mokytojai buvo poetAi?? Tamara Eristavi, vertAi??jas Giorgi NiA?nianidze ir vertAi??jas profesorius Zurabas Kiknadze.

Kai mus visus Otaras Nodiia subAi??rAi??, kilo idAi??ja sukurti maA?Ai?? Baltijos A?aliA? literatAi??ros bibliotekAi??lAi??, ai??i?? juk gyvendami neva vienoje valstybAi??je mes labai maA?ai A?inojome, kas vyksta ai??zbroliA?kA? respublikA?ai??? literatAi??riniame gyvenime. Buvom girdAi??jAi?? dvi tris oficialiA? valdA?iA? proteguojamas pavardes, bet juk jos negalAi??jo atspindAi??ti realaus tA? A?aliA? literatAi??ros proceso.

Taip prasidAi??jo labai rimtas, ilgas nepaprastai daug kantrybAi??s, atidumo ir atsidavimo reikalaujantis darbas. Juk A?ia per keletAi?? dienA? nieko nenuveiksi. IA? pradA?iA? susisiekAi??me su kolegomis lietuviais ir atrinkome bAi??simus poezijos (kartu ir vaikams skirtos), prozos, satyros ir humoro, romano antologijA? autorius. Tai didelis uA?mojis. AA? kartu su Virginija Timinskaite pradAi??jome daryti paA?odinius vertimus. Padariusios atidavinAi??jome vertAi??jams, ir taip pamaA?u lietuviA? poezija skynAi??si keliAi?? skaitytojA? link. Jiems ji buvo A?domi. Mes supaA?indinome gruzinus su SalomAi??jos NAi??ries lyrika, su Justino MarcinkeviA?iaus eilAi??raA?A?iais ir daugybe kitA? A?iuolaikiniA? poetA?, apie kuriuos nebuvo girdAi??jAi?? net ir nuolatos literatAi??ros aplinkoje besisukantys mAi??sA? skaitytojai.

Beje, mano iniciatyva buvo nutarta iA?versti A? gruzinA? kalbAi?? visas Justino MarcinkeviA?iaus istorines dramas. Gavusi pritarimAi??, Ai??miausi paA?odiniA? vertimA?, ai??i?? versti savarankiA?kai dar neturAi??jau drAi??sos, man vis dar atrodAi??, kad privalau tobulinti groA?inA? vertimAi??, nors jau buvau iA?vertusi ir paskelbusi keletAi?? BitAi??s VilimaitAi??s, Sauliaus Tomo Kondroto, Romualdo Granausko kAi??riniA?. Man buvo leista paA?iai pasirinkti vertAi??jus, ir pavyko prisikalbinti geriausius: ai??zMindaugAi??ai??? iA?vertAi?? Giorgi NiA?nianidze, prie ai??zKatedrosai??? pluA?o poetas Givi GegeA?kori (jA? pasiglemA?Ai?? netikAi??ta mirtis) o ai??zMaA?vydoai???ai??i?? mano mylimiausios dramos ai??i?? sutiko imtis du nuostabAi??s vertAi??jai Givi Ai??axnazari ir Dzemal AdziaA?vili. Po pokalbio su Robiku Sturua net ir jis papraA?Ai?? pjesAi??s, kad galAi??tA? jAi?? perskaityti.

Savo nelaimei, buvau per daug organizuotas, atsakingas A?mogus, ir tai tam tikru atA?vilgiu man pakenkAi??. Otaras Nodiia greitai pastebAi??jo, kad galima manim pasikliauti, ir pradAi??jo man krauti daugybAi?? administraciniA? organizaciniA?, leidybiniA? darbA?, o aA? nedrA?sau atsisakyti, nes OtarAi?? visi mes labai mylAi??jome ir gerbAi??me, jis mums buvo didelis autoritetas. Taigi tiesiog fiziA?kai negalAi??jau paveA?ti tokio darbA? krAi??vio ir vis maA?iau laiko galAi??jau skirti vertimams. Buvau prie mAi??sA? organizacijos veikianA?io labai A?domaus Muziejaus direktorAi??, organizavau kasmetinius visos sAi??jungos literatAi??ros seminarus Picundoje, A? kuriuos suvaA?iuodavo visas buvusios SovietA? SAi??jungos literatAi??ros elitas, reikAi??jo nuolatos priiminAi??ti ir A?vairiausius sveA?ius iA? viso pasaulio, juos lydAi??ti, globoti… O kur dar laiA?kai, A? kuriuos reikAi??jo atsakyti, iA?pildyti visA? besikreipianA?iA?jA? praA?ymus. Nepaisant to, mes su Virginija vis dAi??lto parengAi??me 4 tomus (!!!) paA?odiniA? lietuviA? poezijos vertimA?, vaikams skirtos poezijos ir lietuviA? liaudies kAi??rybos, tik gaila, kad dalis A?iA? puikiA? vertimA? sudegAi?? per mAi??sA? patalpas nuniokojusA? gaisrAi??. KAi?? pavyko iA?gelbAi??ti, tAi?? sudAi??jau A? vienAi?? graA?iAi?? knygAi??, kuri pasirodAi?? 2008 metais.

Beje, tas gaisras pasiglemA?Ai?? ir visAi?? Mykolo Sluckio ai??zLaiptA? A? dangA?ai??? vertimAi??, kurA? dariau CK uA?sakymu ai??i?? ir rankraA?tA?, ir jau leidybai parengtAi?? variantAi??. Kad ir kaip sielvartauA?iau dAi??l savo praA?uvusio triAi??so, turiu pripaA?inti, jog tos patirties, kuriAi?? A?gijau versdama A?iAi?? knygAi?? nieks juk negalAi??jo sunaikinti, o tai nemenkas atpildas uA? dingusA? darbAi??.

Greitai pats gyvenimas pristabdAi?? mane ai??i?? prasidAi??jo rAi??pesA?iai dAi??l sveikatos, teko iA?tverti daugybAi?? operacijA?. GimAi?? sAi??nus Gia. O paskui griuvo SovietA? SAi??junga, ir ta griAi??tis nuA?lavAi?? viskAi??, net ir tai, kas buvo vertinga, neliestina ir bAi??tina iA?saugoti. MAi??sA? ai??zKolegijaai??? buvo iA?draskyta, jos sunaikinimas Otarui Nodiia kainavo gyvybAi??. 1993 metais Gruzija pateko tarsi A? beatodariA?kai siauA?ianA?iA? juodA?jA? demonA? rankas. Tas sunkias dienas man padAi??jo iA?tverti mano biA?iuliA? lietuviA? palaikymas ir lietuviA? literatAi??ra. AA? auginau jau du sAi??nus ir verA?iau BitAi??s VilimaitAi??s, Sauliaus Tomo Kondroto, Jurgos IvanauskaitAi??s, Juozo ApuA?io apsakymus. PradAi??jau aktyviai dalyvauti Gruzijos lietuviA? bendruomenAi??s veikloje. Turiu pripaA?inti, kad A?iandien A?i bendruomenAi?? ne tokia veikli, kokia buvo tada, kai jai vadovavo Irena Jikija, o jai labai atsidavusiai talkino jos vyras Vanas Jikija. Ai??ie du A?monAi??s nenuleido rankA? ir alkanoje, A?altoje, negandA? iA?kankintoje A?alyje, ai??i?? Tbilisyje gyvenantiems lietuviams (tada A?ia bAi??rAi??si apie 150 marA?iA? iA? Lietuvos, kurios net ir per tAi?? patA? sunkiausiAi?? laikAi?? iA? miesto nepabAi??go) jie sukAi??rAi?? neA?tikAi??tinai A?iltAi?? ir jaukiAi?? oazAi??.

Paradoksas, bet kaip tik tada buvo organizuojami lietuviA? poezijos vakarai, parodos, kultAi??ros dienos… Ir, galiu pasigirti, joks renginys nevyko be manAi??s, ypaA? skirtas literatAi??rai. IA?vykus Irenai, nusilpo ir apmirAi?? lietuviA? bendruomenAi??s dvasia, aA? net neA?inau, kAi?? ji veikia ir iA? viso ar veikia. O tada sAi??dAi??jau tamsoje skendinA?iame mieste ir… verA?iau. Tai paA?odinius vertimus kam nors dariau, tai verA?iau, stengdamasi pati iki galo nuA?lifuoti tekstus. Labai ilgai gliaudA?iau Romualdo Granausko ai??zJauA?io aukojimAi??ai??? ai??i?? kiek kartA? jA? metusi, vAi??l prie jo sugrA?A?davau!

Gaila, bet iA? vertimA? neA?manoma pragyventi, todAi??l nuolatos turiu atidAi??ti A? A?alA? savo mylimAi?? poezijAi?? ir visai kitokiais bAi??dais uA?sidirbti duonAi?? kasdieninAi??. AiA?ku, nuolatos jauA?iu vidinA? prieA?taravimAi??, ir turbAi??t niekad manAi??s neapleis laisvAi??s troA?kimas daryti tai, kAi?? iA? tikrA?jA? norAi??A?iau. Ar sulauksiu tokios laimAi??s? O kol kas vis tiek nuvagiu pati nuo savAi??s laiko kruopelAi?? ir verA?iu. Parengiau ir iA?leidau knygAi?? ai??zMano laukaiai??? (A?iuolaikinAi?? lietuviA? proza), DainA? rinkinA?, ai??zLegendAi?? apie VilniA?ai???, ai??zPasakA? tiltusai???. Greitai pasirodys dar viena prozos knyga. Kiek pasirodo mano verstA? kAi??riniA? (arba iA?verstA? pagal mano paA?odinius vertimus) literatAi??rinAi??je Gruzijos spaudoje, aA? jau net neskaiA?iuoju. Ai??tai pernai, kai rengAi??mAi??s A? Lietuvos raA?ytojA? sAi??jungos organizuojamAi?? lietuviA? ir Gruzijos moterA? prozininkiA? plenerAi?? Palangoje, penkios raA?ytojos gruzinAi??s, perskaiA?iusios mano ai??zpaA?odiniusai??? lietuviA? noveliA? vertimus, juokAi??si, kad joms nieko nereikia daryti ai??i?? tie vertimai jau esAi?? tinkami spaudai. Bet aA? iA? savo praktikos A?inau, kad visada galima geriau, todAi??l ir patariau joms ai??i?? tarkitAi??s su autorAi??mis ir tobulinkite, ai??zA?lifuokiteai???…

Ai??UA?siminAi??te apie RaA?ytojA? sAi??jungos projektAi??. Kuo Jums tokie projektai naudingi?

Ai??Jie bAi??tini, ir labai gaila, kad, kiek A?inau, kasmet jie A?iek tiek ai??ztraukiasiai???, maA?Ai??ja. Mes juos priimame kaip kokiAi?? oazAi?? iA?troA?kusiems, iA?badAi??jusiems. Juk didA?ioji SovietA? SAi??junga ir programiniai vertimai, kaip ir oficialus literatAi??ros A?moniA? bendravimas, neegzistuoja. Kita vertus, net ir toje SAi??jungoje mes labai menkai vieni kitus paA?inojome. O kai viskas sugriuvo, apskritai praradome bet kokius ryA?ius. Ir kAi?? kalbAi??t apie uA?sienA?, jeigu mAi??sA? paA?iA? A?alies viduje ilgAi?? laikAi?? nebuvo jokios literatAi??rinAi??s veiklos. Kai JAi??s pradAi??jote tarptautinius projektus, pas mus dar buvo mirtina tyla. O ir dabar tA? projektA? labai nedaug atsiranda. Man atrodo, kad gyvo bendravimo nieks negali atstoti. A?monAi??s susitinka tokiuose bendruose pleneruose ar kAi??rybinAi??se dirbtuvAi??se ne valandai, o kelioms dienoms, gali ir tarpusavyje artimiau pabendrauti, ir paA?inti vieni kitA? kAi??rybAi??, gali tobulinti vertimus, organizuoti bendrus skaitymus, bendrauti ir su aplinkiniais. Kuriantiems A?monAi??ms bAi??tini nauji susitikimai, kitokia ai??i?? ne namA? ai??i?? aplinka, naujos paA?intys, nepaA?A?stama kultAi??ra. Kiek daug neA?tikAi??tinA? A?spAi??dA?iA? jie parsiveA?a iA? tokiA? kelioniA?! Kiek netikAi??tA? naujA? sumanymA?, naujA? projektA? paskui atsiranda, taip pat ir naujA? vertimA?, naujA? autoriA? tiek vienos, tiek kitos A?alies kultAi??rinAi??je spaudoje. Tai galbAi??t sunkiai, negreit apA?iuopiami, bet labai vertingi procesai. Nors per pastaruosius metus tik gruzinA? poetai ir prozininkAi??s vaA?iavo A? LietuvAi??, A? RaA?ytojA? sAi??jungos kasmet organizuojamas vertimA? dirbtuves (mes neturim galimybiA? surengti ai??zatsakomAi??siasai??? dirbtuves pas mus), bet iA? tikrA?jA? tie visi dalyviai parsiveA?Ai?? tiek daug Lietuvos ir taip graA?iai jAi?? populiarina pas mus, kad, atrodo, vis daugiau A?moniA? apie jAi??sA? A?alA? pradeda galvoti kaip kad aA? vaikystAi??je ai??i?? jog tai stebuklA? ir nepaprastai gerA? A?moniA? A?alis.