Visa siela, A?irdis ir laikas ai??i?? mokiniams

A?URNALAS: Muzikos Barai
TEMA:Ai??Jubiliejus
AUTORIUS:Ai??GerAi??ta GriniAi??tAi??
DATA: 2013-12

Dramos ir operos spektakliA? reA?isierius, aktorius, sceninio meistriA?kumo mokytojas Jonas Rimantas VaitkeviA?ius, A?iemet A?venA?iantis garbingAi?? 70-Ai??jA? jubiliejA?, yra apdovanotas daugybe talentA?. Vienas didA?iausiA? maestro sugebAi??jimA?, pasak jo mokiniA? operos solistA? soprano Nomedos KazlauskaitAi??s-Kazlaus ir tenoro Vaido VyA?niausko, yra pedagogo talentas ir gebAi??jimas atskleisti savo mokinA?. ai??zMokytojas sudeda visAi?? savo sielAi??, A?irdA? ir laikAi?? A? mokiniusai???, ai??i?? teigia N. KazlauskaitAi??-Kazlaus.

Aktyvios kAi??rybinAi??s veiklos ritmu gyvenantys operos solistai sako dar ir A?iandien skambinantys mokytojui pasitarti A?vairiais klausimais ir laiko mylimam maestro randantys visada. VienAi?? rudens popietAi?? drauge su jais nuvykome A? KaunAi??, kur savo jaukiA? namA? duris maestro atvAi??rAi?? kartu su A?mona Julija. PaA?nekesio metu N.Ai??KazlauskaitAi??-Kazlaus ir V.Ai??VyA?niauskas su savo mokytoju dalinosi prisiminimais iA? mokyklos, studijA? laikotarpio, kalbAi??josi apie A?iandieninA? kultAi??ros pasaulA?.

Ai??

ai??i?? Kaip jAi??s visi susipaA?inote?

Jonas Rimantas VaitkeviA?ius: AtitarnavAi??s lygiai penkiolika metA? Kauno muzikiniame teatre, atAi??jau dirbti A? Vilniaus baleto mokyklAi??. Ji veikAi?? Mikalojaus Konstantino A?iurlionio menA? gimnazijoje, kurioje tada mokAi??si Nomeda. Tuo metu sceninio parengimo, sceninAi??s kultAi??ros pagrindA? fakultatyvas ten buvo A?steigtas ir chorinio dirigavimo mokiniams, ir atlikAi??jams, ir muzikologams. BAi??tent dAi??l A?ios mokymo programos mes ir susitikome. Pamokos metu A? mano klasAi?? staiga A?eina mergina su dviem draugAi??mis. ai??zMes susidomAi??jome scena, teatru, ar galAi??tume pas Jus papildomai lankyti A?iuos uA?siAi??mimus?ai???, ai??i?? paklausAi??. A?iAi??riu: trys mA?slingos merginos, trys gracijos. Visoms trims daviau po uA?duotA?. Taip iA?Ai??jo, kad kitas iA?brokijau, o Nomeda liko.

Na, o Vaidas, pamenu, sugebAi??jo A? koncertAi?? ateiti valanda ir dvideA?imt minuA?iA? vAi??liau… (juokiasi cialis black 200 mg ).

Vaidas VyA?niauskas: Metus mokiausi Kauno Juozo GruodA?io aukA?tesniojoje muzikos mokykloje (dabar ai??i?? J.Ai??GruodA?io konservatorija). Tada apie mokslAi?? galvojau visai kitaip. PirmAi?? pusmetA? aktorinio meistriA?kumo pamokoje pasirodA?iau gal tik keturis penkis kartus. Kai reikAi??jo gauti paA?ymA?, atAi??jau pas Jus, dAi??stytojau, atsipalaidavAi??s, o JAi??s manAi??s paklausAi??te: ai??zKaip tau atrodo, kokA? paA?ymA? turAi??A?iau tau paraA?yti?ai???. Kiek pagalvojau ir sakau: ai??zNa, penkiems aA? netempiu, bet keturis paraA?yti galAi??tumAi??teai???. O JAi??s tada man atsakAi??te: ai??zAA? keturiasdeA?imt metA? dirbu, bet tokio nachalo dar nemaA?iauai??? (juokiasi). Nuo tada Ai??miau atsakingiau A?iAi??rAi??ti A? aktorinA? meistriA?kumAi??. Pamenu, kaip Ezopo pasakAi??A?ioje man buvo paskirtas oA?io, kuris A?krito A? A?ulinA?, vaidmuo.

Po metA? iA?vaA?iavau A? VilniA?, A?stojau A? tuometinAi?? konservatorijAi??, A? parengiamAi??jA? kursAi??, ir pajutau skirtumAi?? tarp aktorinio meistriA?kumo pedagogA?… Tada susiradau jus Vilniaus baleto mokykloje, Ai??miau jums A?kyrAi??ti, lankyti pamokas. Leidote man dalyvauti pamokose aktyviu stebAi??toju. A?iAi??rAi??jau, kaip dirbate su vaikais, o paskui, po keliA? kartA?, atsisukote ir tarAi??te: ai??zPaA?iAi??rAi??kime, vaikai, kaip vaidina konservatorijos studentasai???. Suvaidinau tAi?? patA? oA?A?, kadangi per tuos metus J. GruodA?io konservatorijoje daugiau nieko nebuvome paruoA?Ai??. Vaidinti oA?A? prieA? vaikus… Man tai buvo tas pats, lyg kas nors bAi??tA? numovAi??s kelnes. Bet tada JAi??s sutikote su manimi dirbti.

VAi??liau atsivedA?iau vienAi?? mokinAi?? ir JAi??s mums skyrAi??te privaA?ias pamokas. UA? jas neimdavote nAi?? vieno cento. A?ingsnis po A?ingsnio atsivedA?iau vis daugiau A?moniA?. Pamokos buvo aktyvios, ruoA?Ai??me daug vaidmenA?, o studentA? grupei pasikalbAi??jus su konservatorijos vadovybe, JAi??s, mokytojau, buvote priimtas dAi??styti ir tenai. Taip konservatorijoje atsirado ritmika ir A?okis. Man tai nebuvo nauja ai??i?? gerai supratau, kad A?ios disciplinos yra svarbios. Pas Jus aktorinio meistriA?kumo mokiausi ketverius ar penkerius metus. IA? A?ono JAi??sA? pamokos gali pasirodyti nieko bendra su aktoriniu meistriA?kumu neturinA?ios, bet A?inau, kad jos padAi??jo man svarbius scenos meno pamatus, kurie man ir A?iandien tarnauja. Tai pakeitAi?? poA?iAi??rA? A? vaidybAi??, A? sceninAi?? kAi??rybAi??.

ai??i?? Maestro, papasakokite plaA?iau apie savo veiklAi?? teatre.

J. R. V.: Nuo 1977 m., gavAi??s naujAi?? diplomAi??, buvau plaA?iai iA?skleidAi??s sparnus. Mane gundAi?? naujos tobulAi??jimo perspektyvos, nauji horizontai paA?iame paslaptingiausiame, A?aviausiame, galingiausiame ai??i?? muzikos teatre. Praktika Maskvos DidA?iajame teatre, Vilniaus operos teatre, vAi??liau staA?uotAi?? Berlyno ai??zKomische Operai???… TaA?iau likimas lAi??mAi?? Kauno muzikinA? teatrAi??, kuriame aukso kalnus man A?adAi??jo tiek teatro vadovybAi??, tiek kultAi??ros ministerija. Sutikau tikAi??damas, kad galiu dirbti bet kur, kur tik rasiu tinkamAi?? dirvAi?? savo idAi??joms pasAi??ti. Kita vertus, vyliausi, kad ilgai A?ia neuA?sibAi??siu.

Darbas teatre man buvo kaip treA?iasis universitetas. AtAi??jAi??s A? teatrAi?? radau aibAi?? bAi??dA?: jokios vadybos, nevienalytAi?? trupAi??, vidiniai konfliktai, repertuaro problemos. Vyriausiasis dirigentas kreipAi?? teatrAi?? kostiumuoto koncerto link, o aA? maA?iau A?A? teatrAi?? kaip sintetinA?, A?iuolaikiA?kai mAi??stantA?, verA?iantA? A?iAi??rovAi?? gilintis A? nAi??dienos problemas, teatrAi??, kuriame sugyventA? visi A?anrai. Tiesa, niekuomet nekilo mintis savo gyvenimAi?? susieti tik su A?iuo teatru. Be to, niekada nemokAi??jau gyventi A?ia diena, ir tai buvo didA?iulis mano trAi??kumas ir klaida. VisAi?? gyvenimAi?? bAi??gau tik A? ateitA?, sustoti, paA?velgti A? A?iAi?? akimirkAi??, pasidA?iaugti nemokAi??jau, o ir nebuvo kada. Teatre buvau vienintelis reA?isierius, privalAi??jAi??s ai??ziA?keptiai??? po 4ai??i??5 spektaklius per sezonAi??, be to, keistai atsakingas net uA? tai, kad tualetuose trAi??ksta popieriaus, o staliA? ceche ai??i?? viniA?…

Ir vis dAi??lto A?iame teatre patyriau nemaA?ai dA?iaugsmo akimirkA?. NepamirA?tamas spektaklis ai??zPagramanA?io A?nekuA?iaiai???, kuriame visa trupAi??, visas choras, baletas, orkestras A?lovino groA?A?, A?viesAi??, tikAi??jimAi??, velykinA? atgimimAi??, kai atrodAi??, kad visas teatras spinduliuoja brolybe, meile. Kitas spektaklis buvo V.Ai??Ai??ebalino opera ai??zUA?sispyrAi??lAi??s sutramdymasai??? (pagal V. Ai??ekspyrAi??), kuriame kerAi??jo solistA? DanutAi??s DirginA?iAi??tAi??s, o ypaA? Juozo Malikonio drAi??sa ir pasiryA?imas, nepaisant rizikos pakenkti balsui, A?vykdyti tais laikais per drAi??sA?, ekscentriA?kAi?? reA?isAi??rinA? operos sprendimAi??. VAi??liau didA?iulAi?? sAi??kmAi?? lydAi??jo dideliA? pastangA? kainavusA? B. Britteno operos ai??zAlbertas Heringasai???, pastatymAi??. Repetavome teatro remonto sAi??lygomis, fojAi??, kai akompanimentAi?? goA?Ai?? pneumatiniA? grAi??A?tA? burzgimas, virA? galvA? byrAi??jo tinkas, kvAi??pavimAi?? spazmavo dulkiA? debesys…

Toliau buvo pirmasis pripaA?inimas Lietuvos mastu ai??i?? B. Britteno A?aidybinAi??s operos ai??zStatykime operAi?? arba MaA?asis KaminkrAi??tysai??? sAi??kmAi?? festivalyje ai??zTeatrai ai??i?? vaikamsai???, kuriame rungAi??mAi??s su Vilniaus operos ir A?alies dramos teatrais. Ir laimAi??jome visus diplomus ai??i?? pradedant darbu su vaikais, reA?isAi??ra, muzikine dalimi ir scenografija. Ai??iame pastatyme iA?ryA?kAi??jo dirigento S. A?epinskio ir mano meninio skonio suartAi??jimas, tad mudu uA?sidegAi??me idAi??ja pastatyti dar keturias A?iuolaikines operas vaikams ir su vaikais. Tai A. Britteno ai??zAuksinAi?? praA?Ai??tisai???, G. C. Menotti ai??zPagalbos, globulieA?iai!ai???, B.Ai??KutaviA?iaus ai??zKaulo senis ant geleA?inio kalnoai??? ir A.Ai??Chagagortiano ai??zAusinAi?? kepurAi??ai???. VAi??liau netikAi??tai Vilniaus operos teatras pasiAi??lAi?? statyti originaliAi?? J.Ai??JuzeliAi??no operAi?? ai??zSukilAi??liaiai??? (dirigentas J.Ai??Aleksa), ji sAi??junginAi??je apA?iAi??roje pelnAi?? III laipsnio diplomAi??.

Visus drAi??siausius mano kAi??rybinius sumanymus ai??i?? o daA?niausiai tai bAi??davo pirmi pastatymai Lietuvoje ai??i?? karA?tai remdavo ir be galo kAi??rybiA?kai A?gyvendindavo nuostabAi??s dainuojantys aktoriai, dabar teatro veteranai JonAi?? RagaiA?ytAi??, DanutAi?? DirginA?iAi??tAi??, Juozas Malikonis, Gediminas Ai??mitas, Eduardas Gutauskas, Pranas PetryA?a, MarytAi?? A?ilionytAi??, Kristina KrukauskaitAi??, Aldona MikA?ytAi??, Eleonora KliuA?iutAi??, GerutAi?? StraA?kaitytAi?? ir kiti, teatleidA?ia tie, kuriA? nepaminAi??jau. Su didA?iule meile ir dAi??kingumu lenkiuosi jiems.

Mane visuomet traukAi?? taurus, poetinis, A?iuolaikiA?kai mAi??stantis teatras, karA?tai troA?kau uA?megzti tiesioginA? gyvAi?? kontaktAi?? su A?iAi??rovais. StaA?iau A?vairiausiA? A?anrA? ir stiliA? spektaklius ai??i?? nuo muzikinAi??s komedijos, burleskos, grotesko iki rimtos operos. TaA?iau labiausiai svajojau, kad teatras taptA? tikAi??jimo A?altiniu, kad jo scenoje atsirastA? A?mogus, vertas vadintis herojumi, ir priverstA? susimAi??styti apie svarbiausias mAi??sA? esaties, mAi??sA? gyvenimo problemomis.

Viagra Super Active order

Teatras ai??i?? kolektyvinis menas, bet reA?isieriaus asmenybAi?? lemia teatro veidAi??. ReA?isierius privalo mokAi??ti mobilizuoti ir sujungti didA?iulio kolektyvo kAi??rybines pastangas sprendA?iant iA?kilius meninius uA?davinius. Labai svarbu bendraminA?iA? kolektyvas, kurA? vienija idAi??jinAi?? estetinAi?? programa.

ReA?isierius A? teatrAi?? ateina ir iA? jo iA?eina. Tai natAi??ralus procesas, kurA? lemia A?vairiausi faktoriai. Kartais laiku iA?eiti naudinga. Kai pajunti, kad tame kolektyve nieko produktyvaus nebegalAi??si nuveikti, tuomet geriau pasitraukti.

ai??i?? O kaip A?iandien, dirbant pedagoginA? darbAi??, Jums sekasi perduoti savo patirtA? ir A?inias jauniems A?monAi??ms?

J. R. V.: Mane A?avi pedagoginis darbas. Kasmet A? mano studijAi?? ateina vis nauji A?monAi??s, naujos potencialios kAi??rybinAi??s asmenybAi??s, atsineA?anA?ios laiko aromatAi??, naujos kartos mAi??stymAi??, viltis, siekius ir tyro groA?io pajautAi??. Man labai svarbu nuo pat pirmA?jA? susitikimA? ugdyti bAi??simojo aktoriaus etinA?-dorovinA? pradAi??, kad jo meninAi?? kAi??ryba sietA?si tik su tauriais siekiais. Labai svarbu nuolat ugdyti iA?skirtinA? jautrumAi?? tiek gyvenime, tiek ir scenoje vertinant aplinkybes, A?vykius, pasitelkiant asmeninA? A?vykiA? supratimAi??. Ai??iandien pasikeitAi?? aktorinio darbo metodologija. Ji reikalauja scenoje aktyvaus, tiesioginio iA?gyvenimo, jo intensyvumo ir platumos. Aktoriaus ugdymo procesAi?? suvokiu kaip laipsniA?kAi?? transformacijAi??.

ai??i?? Kas Jums yra teatras?

J. R. V.: Mano A?sitikinimu, teatras turi tarnauti kaip katedra, kaip gyvenimo mokykla. Jo aistringa scena skirta A?mogaus dvasinam tyrumui ir doroviniam pakilumui apdainuoti. Teatras turi siekti ne horizontalAi??s, bet vertikalAi??s, t. y. vesti A?mogaus mintA? gelmAi??n ir tuo pat metu aukA?tyn. NAi??dienos teatras privalo maiA?tauti prieA? komercinA?, miesA?ioniA?kAi?? gyvenimo dvokAi?? iA?keldamas groA?io kultAi??, taurA?, A?ventiA?kAi?? teatraliA?kumAi?? ir optimistinAi?? svajonAi??. Savo gyvenimAi?? visada suvokiau kaip nenuilstamAi?? kAi??rybAi??, atsidavimAi?? jai. O menAi?? ai??i?? kaip vienAi?? iA? sakraliausiA? savo kAi??rybinio pasireiA?kimo formA?.

Dabar, artAi??damas prie savo gyvenimo finiA?o, galiu pasakyti, kad scenos menininkas visA? pirma turi bAi??ti turtingos dvasios asmenybAi??. O tai pasiekti galima tik einant nuolatinio minties ai??zminkymoai???, proto pratybA?, psichofiziniA? treniruoA?iA? ir meninAi??s tiesos paieA?kA? keliu. Menininkas turi bAi??ti giliai tikintis ir praktikuojantis. Tik tuomet iA?medituoto proto ir tyrA? jausmA? pastangomis scenoje galima patirti dvasingos, A?ventiA?kos puotos atmosferAi??, tik tada mAi??sA? menas gali A?velninti A?moniA? elgesA?, minkA?tinti A?irdis ir skaistinti mintis. Juk teatras ir buvo sumanytas kaip religija, kaip A?ventovAi??, kur A?mogus galAi??tA? atverti savo A?irdA?, pasisemti dvasiniA? jAi??gA?, pasimokyti iA? kitA? A?moniA? gyvenimA?. Ir kolei bus gyva A?monija, teatras bus nuolat A?alia kaip artimiausias patarAi??jas, biA?iulis ir mokytojas. Bet kad jis toks bAi??tA?, reikalingi A?io sakralaus instituto A?yniai.

ai??i?? Gerbiamieji Nomeda ir Vaidai, ar pavadintumAi??te savo susitikimAi?? su maestro laimingu atsitiktinumu, lAi??musiu tolesnA? jAi??sA? profesinA? tobulAi??jimAi???

V. V.: Taip, nes tuo metu aA? operoje dar nAi?? nebuvau apsilankAi??s ir negalvojau apie operos solisto karjerAi??. Tiesiog nenorAi??jau bAi??ti savamokslis. Mano nuomone, maestro, kaip specialistas, yra deramai neA?vertinta asmenybAi??, nors jis jau daug metA? dirba pedagoginA? darbAi??.

N. K-K: Tikrai taip. AA? manau, kad mokytojai A? gyvenimAi?? ateina tada, kai esi pasiruoA?Ai??s juos priimti. Tada aA? buvau labai jauna, tyra, atvira naujiems dalykams. Mokiausi M.Ai??K.Ai??A?iurlionio menA? gimnazijoje, kurioje atmosfera buvo ypaA? meniA?ka. Nuo ryto iki vakaro gyvenome menu, muzika, man norAi??josi save geriau paA?inti ir iA?reikA?ti. Atsitiktinumas, kad jau menA? mokykloje buvo galima lankyti fakultatyvAi??. VAi??liau, konservatorijoje, Vaidas mane uA? pakarpos atvedAi?? pas maestro. Tai buvo didA?iulis A?vykis, aA? laukdavau tA? pamokA? su dA?iaugsmu.

Maestro yra didysis provokatorius. Jis yra sielA? atradAi??jas, geba atskleisti A?mogaus vidA?. Labai nedaug pedagogA? turi tokA? talentAi??, o maestro R.Ai??VaitkeviA?ius yra vienas iA? jA?. MaA?ai jaunA? atlikAi??jA? atlaikAi?? maestro vidinAi?? jAi??gAi??. Jam nereikalinga A?lovAi??, pripaA?inimas, puikybAi??. A?inoma, A?iais laikais gyvename reklamos kupiname pasaulyje, abu su Vaidu suvokiame tAi?? A?iuolaikiA?kumAi??. TaA?iau maestro yra tos tikrosios, senosios kartos atstovas, jis yra visiA?kai atsidavAi??s savo darbui ir negalvoja apie niekAi?? kita.

Ai??iandien ypaA? dA?iaugiuosi, kad mes galime skambiai paminAi??ti maestro jubiliejA?. Tai, drA?stu teigti, yra viena ryA?kiausiA? asmenybiA? lietuviA? reA?isAi??ros pasaulyje. A?aviuosi jo noru iA?likti tyloje, atskleisti savo mokinA?, o per mokinA? ai??i?? menAi??. Jis visiems mokiniams kartodavo Konstantino Stanislavskio frazAi?? ai??zMylAi??kite menAi?? savyje, o ne save meneai???, tai juk ir yra esmAi??. Visos jo pamokos ai??i?? A?vykis. Juk labai svarbu A?inoti istorines iA?takas, skaityti, remtis literatAi??riniu pagrindu. Maestro mokAi??davo taip iA?provokuoti, kad sukeldavo paA?iA? A?vairiausiA? reakcijA?: ir pyktA?, ir agresijAi??, ir neapykantAi??. O viso to tikslas ai??i?? iA?laisvinti mokinio vidinius sugebAi??jimus, kad A?is paA?intA? savo ribas. Pagrindinis dalykas, kurA? gavau ai??i?? vidinis savAi??s paA?inimas ir tobulinimas. PamokA? metu gaudavome tAi??kstanA?ius formuliA?, kuriomis aA? iki A?iol naudojuosi A?vairiausiose scenose. DA?iugu, kad bAi??dama ne Lietuvoje ir dirbdama su bet kokiu partneriu, esu stipri, nes turiu labai tvirtAi?? pasiruoA?imAi??. Tikiu tuo, kAi?? darau. A?ia nAi??ra jokios mistikos, tai ai??i?? konkretAi??s dalykai, kuriais mes, mokiniai, vadovaujamAi??s.

Viskas, kAi?? maestro mums sugebAi??jo perteikti, yra didelAi?? vertybAi??. Tikiuosi, kad ir mes, vAi??liau bAi??dami pedagogai, sugebAi??sime vokalo technikAi?? dAi??styti kitaip nei tie pedagogai, kurie tokio pasiruoA?imo negavo. Vaidas teisus sakydamas, kad vien tik dainavimo nepakanka. Aktorinis meistriA?kumas nAi??ra tik mizanscenos. Tai yra ir gebAi??jimas sujungti vokalAi??, A?odA?io pateikimAi??, visus niuansus, detales.

V. V: Tai buvo labai nuoseklus aktorinio meistriA?kumo mokymas. Buvo lavinama ne tik psichofizika, bet ir ugdomas teisingas poA?iAi??ris A? aktorinA? meistriA?kumAi?? operos mene. Ne kiekvienas reA?isierius moka atkurti partitAi??rAi?? scenoje. Muzikoje yra uA?koduoti tam tikri svarbAi??s dalykai. Iki A?ios dienos aA? neturiu problemA? A?vairiausiuose spektakliuose. PavyzdA?iui, neseniai turAi??jau suvaidinti trubadAi??rAi?? po penkeriA? metA? pertraukos. Iki spektaklio buvo likusios kelios valandos, bet aktorinio meistriA?kumo pagrindai mane iA?gelbAi??jo.

ai??i?? Ar teisinga bAi??tA? teigti, kad maestro pedagoginis talentas ai??i?? viena svarbiausiA? jo dovanA??

xenical roche buy online. V. V.: Taip, tai didA?iausias maestro talentas. Turime daug visokiA? specialistA?, reA?isieriA?, taA?iau geras pedagogas ai??i?? visai kas kita.

N. K.-K.: Maestro talentas ai??i?? gebAi??jimas atskleisti mokinio gabumus, jis juos jauA?ia. Ai?? mokinius sudeda visAi?? savo sielAi??, A?irdA? ir laikAi??. Laiko niekada negailAi??jo ai??i?? ir naktA?, ir dienAi?? padAi??s, patars. AA? jam skambindavau pasitarti dAi??l vieno ar kito vaidmens.

Pamokose labai svarbios buvo melodeklamacijos pratybos. PoezijAi?? mes deklamuodavome muzikiniame fone, buvome mokomi pajausti kulminacijas, A?vairius niuansus. Operiniame tekste viskas yra taip pat: pagrindas muzikinis, bet solistas ai??i?? vis tiek aukA?A?iau viso to. Ai??ioje srityje maestro mums davAi?? itin daug. Mudu su Vaidu esame plepiai (juokiasi), taA?iau maestro ugdAi?? mAi??sA? oratorinius gebAi??jimams. Kad pavyktA? sklandA?iai valandA? valandas kalbAi??ti, reikia pasiruoA?imo. TodAi??l esame labai dAi??kingi ir nuolankAi??s.

ai??i?? Maestro, dabar A?velgiate A? dvi labai ryA?kias Lietuvos kultAi??ros pasaulio A?vaigA?des. Kaip jauA?iatAi??s, matydamas savo indAi??lA?, atsispindintA? A?iuose A?monAi??se?

J. R.V.: Ai??iandien turbAi??t yra pati laimingiausia diena mano gyvenime. Ai??iandien suvokiau, kad su A?iomis dviem asmenybAi??mis mes susitikome, susipaA?inome mano pedagoginio darbo A?ydAi??jimo laikotarpiu. Kad tai tos paA?ios kraujo grupAi??s A?mones. Jie kaip ir aA? ai??i?? iA? A?vaigA?dA?iA?. Nepaprastai dori, tyri, o svarbiausia ai??i?? motyvuoti vaikai. Ai??iandien mokyklose kontingentas kitoks. Klausiu pirmo kurso mokinukA?: ai??zKuo jAi??s norite tapti?ai??? Jie atsako: ai??zNa, mes norime iA?mokti graA?iai dainuoti.ai??? Klausiu toliau: ai??zSavo malonumui ar pasauliui?ai??? Jie sutrinka. ai??zKAi?? veiksite baigAi?? J.Ai??GruodA?io konservatorijAi???ai??? Atsakyti negali. ai??zApie kAi?? jAi??s svajojate?ai??? Ir A? A?itAi?? klausimAi?? atsakyti negali. Vadinasi, ateina labai nemotyvuota karta.

Ai??itos dvi asmenybAi??s buvo labai stipriai motyvuotos. Pamenu, Nomeda atAi??jo deganA?iom akim: ai??zAA? noriu pas Jus lankyti aktorinio meistriA?kumo pamokas!ai???. AtAi??jo Vaidas: ai??zMes norime, kad JAi??s dAi??stytumAi??te mums aktorinA? meistriA?kumAi??!ai??? Jie stengAi??si, kad dAi??styA?iau Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.

Toliau klausiu A?iandieniniA? mokiniA?: ai??zJAi??s tikite stebuklais?ai??? Tyla. ai??zJAi??s gyvenime esate patyrAi?? stebuklA??ai??? ai??zNe…ai???. Tai kaip ruoA?iatAi??s tapti dainuojanA?iais aktoriais, jeigu jumyse nAi??ra tikAi??jimo? Jeigu nAi??ra tikAi??jimo jokiais stebuklais? O juk netrukus aA? iA? jAi??sA? pareikalausiu suvaidinti morkAi??, A?ipolinAi??, skalbimo maA?inAi??. Kaip A?eisit A? sceninAi??s iA?monAi??s, vaizduotAi??s erdvAi??, jeigu neturite fantazijos? Jeigu gyvenime neturite iA?kilaus idealo? A?iAi??riu A? VaidAi??: jis ieA?kojo profesijos, ieA?kojo savo idealo ir nuAi??jo dvasinio tobulAi??jimo keliu supratAi??s, kad A?iandien neuA?tenka fizinio buvimo scenoje fakto. DidA?iausia paslaptis ai??i?? dainuojanti asmenybAi??, tas stebukladaris, dainuojantis A?ynys. Teatras juk ir buvo sumAi??stytas kaip sakralinis institutas, kaip maginis apeiginis A?aidimas. AtlikAi??jai ai??i?? tarsi A?yniai, tarsi dvasininkai, kurie turi kAi?? pasakyti pasauliui. O svarbiausia, kad A?iandien mes privalome pasauliui pasakyti kAi?? nors A?viesaus, tauraus. NeturAi??tume rodyti gyvenimo tokio, koks jis yra, bet ai??i?? koks turAi??tA? bAi??ti. Svajojame apie tauresnA?, subtilesnA? A?mogA?. Gyvename XXI a., o kiekviename A?ingsnyje susiduriame su purvu…

purchase atarax

Su A?iais dviem A?monAi??mis mes gyvenime vienodai ieA?kojome idealo.

Kai buvau sveA?iuose pas NomedAi??, atsitiktinai pastebAi??jau (jai to nesakiau) ant jos naktinio staliuko stovintA? kryA?elA? ir ikonAi??lAi??. Vadinasi, jAi?? irgi kankina transcendentinis ilgesys. O paA?iAi??rAi??jAi??s paskutinius mano vaikA?, mano kAi??dikiA?, mano A?vaigA?dA?iA? darbus, aA? matau aurAi?? ai??i?? jie spinduliuoja. Ai??iandien A?vairios komisijos per televizijAi?? vertina atlikAi??jus uA? technikAi??, uA? artistiA?kumAi??. TaA?iau tai skamba materialiai. AA? pasakyA?iau kitaip ai??i?? reikAi??tA? vertinti uA? dieviA?kumAi??. Ai??ie du A?monAi??s ai??i?? dvasingos, stiprios, nepaprastai kAi??rybingos ir siekianA?ios tik aukA?tA? tikslA? asmenybAi??s, dAi??l to jos A?iandien skamba pasauliui, dAi??l to jos A?iandien nepritampa mAi??sA? teatre. Kaunas, KlaipAi??da A?iandien yra provincija. Vilnius jau taip pat tampa provincija… Bet nenoriu, kad mAi??sA? pokalbis bAi??tA? negatyvus.

V. V.: Dabar visai kitas laikas. Ai??iandien labai nemadinga pasakyti, kad tarybiniais metais viskas buvo kitaip. Senuosiuose nespalvotuose filmuose matome teatrinA? pradAi??, juose gyva aktorinio teatro samprata. Viena yra mokytis medicinos ir visai kas kita bAi??ti mediku iA? didA?iosios raidAi??s. Visose srityse yra panaA?iai. AnksA?iau A?monAi??s aukodavosi dAi??l savo idAi??jos. Lygiai taip pat ir aktorinis meistriA?kumas anksA?iau buvo A?ventas dalykas. A?monAi??s dirbdavo viename teatre, stengdavosi ne tik atlikti vaidmenA?, bet ir kurti jA? savo vidumi, pasauliui pasakyti kAi?? nors svarbaus.

J. R. V.: Ai??iandien apie dorovinA? pradAi?? mes jau nebekalbame ir pagrindA? nededame…

N. K.-K.: MAi??sA? mylimas maestro yra visiA?kas savo darbo fanatikas. Mudu su Vaidu irgi esame tokie patys. Pamenu, kai Vaidas dar buvo labai jaunas, pas mane buvo atvaA?iavAi?? draugai italai. Vaidas perdavAi?? nuotraukAi?? ir gAi??lAi??, kad nuveA?tA? ant legendinio italA? operos solisto Tita Ruffo kapo Romoje. Vaidui visada buvo svarbAi??s tie vidiniai ryA?iai. Draugai man vAi??liau paskambino, kad perduoA?iau Vaidui, jog jie viskAi?? nuveA?Ai?? paliko ant T. Ruffo kapo. Taigi, kaip maestro ir sako, ai??i?? mes esme savo darbo fanatikai, ieA?kantys aukA?tA? idealA?, pirmiausia A?iAi??rintys ne A? kokius nors A?vertinimus, pasiekimus, materialius dalykus, nors A?iandien jie irgi svarbAi??s, bet A? savo vidinA? uA?davinA?. Kad iA?eitume A? scenAi?? ir spinduliuotume. Balsas viduje, jis geriausiai atspindi A?mogaus sielAi?? tiek aktoriniame, tiek operiniame mene. Nuostabu, kai iA?eini dainuoti ir jauti, kad viduje esi prikaupAi??s tiek informacijos ir scenoje gali spinduliuoti. VisAi?? laikAi?? jauA?iu, kai vyksta tas dieviA?kas susijungimas su visata. JauA?iu, kad esu laidininkAi??, per mane eina tam tikra informacija, ji plaukia neA?inia iA? kur, net A?iurpai eina kAi??nu. Tai didA?iulAi?? meilAi??, didA?iulAi?? dovana ai??i?? aA?iAi?? Jums, maestro, uA? tai. Ai??iais laikais tai gauti ir uA? didA?iulius pinigus nAi??ra lengva.

V. V.: A?ia net ne piniguose esmAi??. Tai ai??i?? kitokie dalykai.

N. K.-K.: Maestro iA?mokAi?? mus A?veikti savo egoizmAi??, puikybAi??. A?monAi??s daA?nai serga didybAi??s manija, o mes A?iAi??rAi??davome A? maestro ir galvodavome: kaip viskas A?ia dar neaiA?ku… Ir tas kAi??rybinis procesas metai iA? metA? buvo A?kvepiantis variklis. AA? su maestro tariuosi iki A?iol. Jis iA?mokAi?? matyti save iA? abiejA? pozicijA? ai??i?? ir solisto, ir publikos.

J. R. V.: Mokytojas ir mokinys ai??i?? kaip du susisiekiantys indai. Gaila, bet per ketverius metus akademijoje aA? negaudavau jokiA? klausimA?. Niekas jiems neA?domu, nesmalsu.
ai??i?? O kaip jums atrodo, kodAi??l A?iandien mokiniai nejauA?ia A?iniA? alkio, nerodo uA?sidegimo?

J. R. V.: Antrame, treA?iame kurse, kai mes pabendraujame, A?vyksta lAi??A?is. Nomeda ir Vaidas buvo pasiruoA?Ai?? atsiverti ir priimti iA? pasaulio naujAi?? informacijAi??. AA? stengiausi atiduoti visAi?? savo patirtA?. Buvo nuostabus abipusis kAi??rybinis procesas. Su jais augau ir aA?. Vaikai dabar kompiuteriniai, jiems niekas neA?domu. Jie nenori nieko A?siminti. AA?, A?inoma, absoliutinu. TaA?iau kai jie atsiveria, prasideda augimas.

ai??i?? Kaip jums pavyksta atverti ir paA?adinti tAi?? kAi??rybinAi?? A?mogaus gyslelAi???

J. R. V.: AA? neA?inau. Tai yra intuicija, Dievo dovana. Svarbiausia, A? kiekvienAi?? A?iAi??riu kaip A? labai subtilA? ir trapA? instrumentAi??. Laikausi vieno principo: svarbiausia ai??i?? nepakenkti. AA? tarsi maiA?au aliejukAi?? ir purkA?teliu. A?inau, kad tai nepakenks. O jei padAi??s ai??i?? aA?iAi?? Dievui. Prie kiekvienos individualybAi??s svarbu prieiti subtiliai. Tai, kas tinka Nomedai, netiks kitiems. Nenoriu iA?mokyti amato, noriu atverti kAi??rybines erdves, kAi??rybiA?kumAi??. Neseniai uA?Ai??jau A? knygynAi??, A?iAi??riu: ai??z70 psichofizikos pratimA? pradedanA?iajam aktoriuiai???. Perskaitai vadovAi??lA? ai??i?? ir tu jau aktorius? Taip aktoriumi tapti neiA?eina.

MokiniA? turiu visoje Lietuvoje, jau ir uA?sienyje. Visuose muzikiniuose teatruose, net baleto kolektyvuose gausu mano mokiniA?, tarp jA? ir ansamblio ai??zJaunoji Lietuvaai??? choristai, instrumentininkai. BAi??na ir mokiniA? iA? didA?iosios raidAi??s.

V. V.: A?ia tiktA? Kristaus posakis: ai??zKas iA?kAi??s iki galo, tas bus iA?gelbAi??tasai???. Buvo daug A?adanA?iA? mokiniA?, bet kai kurie pasirinko kitAi??, ne aktoriaus gyvenimAi??. Tada bAi??davo svarbu siekti idealumo, A?tikti pedagogui. AiA?ku, ne visos pamokos pavykdavo sklandA?iai. BAi??davo, kad stengiesi, bet neiA?eina…

J. R. V.: Pamenu, Vaidui kaA?kas neiA?eina, o aA? tyA?ia jam ai??i?? ai??zLauk!ai???. Kaip jis raudojo… ai??zJAi??s manAi??s norite iA?siA?adAi??ti?ai??? Tos jo aA?aros iki A?ios dienos man akyse…

ai??i?? Vaidai, jAi??s kalbAi??jote apie idealAi??. Ar A?iandien nebeliko pagarbos autoritetui?

V. V.: Taip. AutoritetAi?? turi turAi??ti tAi??vai, mokytojai, dvasininkai. Tada jie gali ugdyti asmenybAi??. Ai??iandien viskas yra sugriauta. AnksA?iau mes sakydavome, kad posakis ai??zproletarai, vienykitAi??s!ai??? ai??i?? velniA?ka komunizmo ideologija. Bet A?iandien visi einame A? tAi?? patA?, tik iA? kitos pusAi??s. Geri tikslai gali iA?krypti, gerais norais ir pragaras grA?stas. Mes einame prieA? gyvenimo dAi??snius. A?mogus negali pats vienas savAi??s iA?traukti. Sportininkas negali tapti A?empionu iA? knyguA?iA?. Su A?vietimo sistema dabar liAi??dna. BeprasmiA?kas A?iniA?, kaip ir daiktA?, kaupimas. Svarbiausia, ne kAi?? A?sigyji, bet kuo tampi. A?iniA? kaupikai juk tampa kompiuteriniais zombiais. Labai svarbu turAi??ti aukA?tesnA? tikslAi??. Turi bAi??ti kas nors A?venta. Ateis laikas, reikAi??s garbingai atsisveikinti su scena, bet tai nereiA?kia, kad dAi??l to tampama maA?iau vertingu A?mogumi. Mano A?iandieninAi?? asmenybAi?? yra suformuota mano mokytojA?, dvasininkA?, taip pat ai??i?? mokytojo VaitkeviA?ius. DAi??l to svarbu suprasti, jog gyvenimas uA? kulisA? nesibaigia.

N. K.-K: NorAi??A?iau papildyti. AA? taip pat sAi??kmingai naudojuosi tam tikrais asmenybAi??s atskleidimo principais. Ir trapumas, ir jautrumas yra ypaA? svarbAi??s mano santykyje su dukra Odabella. TAi?? tikrai iA?mokau iA? maestro VaitkeviA?iaus. Ai??tai kur nusitAi??sia keliai ai??i?? A? asmeninA? gyvenimAi??, A? santykA? su vaiku.

canada drug levitra no prescription.

J. R. V.: A?mogus turi bAi??ti atviras pasauliui, A?monAi??ms, o pasaulis A?iandien uA?daras. Reikia gyvenime A?mogiA?ko bendravimo, pasitikAi??jimo kitu. AsmenybAi??s ugdymas yra procesas, kuriame dalyvauja du A?monAi??s.

ai??i?? Maestro, kai pas Jus ateina talentingi A?monAi??s, JAi??s padedate atverti jA? kAi??rybiA?kumAi??. O jei ateina A?mogus, kuris dega noru mokytis, bet jam trAi??ksta talento?..

J. R. V.: Privalai atiduoti visAi?? savo meilAi??, tada A?vyksta atsivAi??rimas. A?inoma, klausimas, kiek tas A?mogus bus reikalingas publikai, ar jis tiks scenai. TaA?iau iki tam tikro lygio iA?ugdyti A?mogA? galima, tai praverA?ia ir kitose gyvenimo srityse. Kai susidAi??riau su tam tikromis problemomis pedagoginiame darbe, atsirado joga, iA?mokau subtilaus meditacijos meno. Kaupiau A?inias, tad dabar A?inau daugiau, galiu suvokti, kas kiekvienam reikalinga. Ai??iandien jauA?iuosi aA?tuoniolikos, nejauA?iu septyniasdeA?imtmeA?io naA?tos. Skaudu, kad akademija mane iA?spyrAi??… Suprantu, kad galima veteranAi?? iA?varyti, bet bAi??simAi?? pedagogAi?? padarykite asistentu bent keletAi?? metA? prieA? tai, nes jam reikia pasiruoA?ti. Tai ai??i?? atsakingas darbas.

ai??i?? Nomeda, Vaidai, ko galAi??tumAi??te palinkAi??ti mylimam pedagogui jo aA?tuonioliktojo septyniasdeA?imtmeA?io proga?

V. V.: Pirmiausia noriu palinkAi??ti sveikatos, kuri mums visiems reikalinga, kol vaikA?tome A?ia A?eme. Linkiu, kad nugyventumAi??te visas dienas, kurias Dievas Jums skyrAi?? A?ioje A?emAi??je, ir visada liktumAi??te toks kAi??rybingas, gyvybingas, nenustotumAi??te tikAi??ti aukA?tesniais idealais iki paskutinio savo atodAi??sio.

N. K.-K: O aA?, maestro, noriu Jums palinkAi??ti bAi??ti kartu. A?inau, kad taip ir bus, todAi??l dAi??koju Jums uA? tai iA? anksto. Skleiskite savo meilAi?? visiems: mokiniams, aplinkai, neuA?mirA?kite, kad mes su Vaidu esame tie iA?tikimiausi ir nuolankiausi mokiniai, kurie visada pas Jus grA?A?.

J. R. V.: O aA? noriu jums pasakyti: bAi??kite tokie, kokie esate, toliau aukite. Ir matykimAi??s daA?niau.

Ai??

DeA?imti metai, kai paA?A?stu RimantAi?? VaitkeviA?iA? ai??i?? aktoriA?, reA?isieriA?, pedagogAi??. Nuo atsitiktinio susitikimo 2004 m. Ai??lapeliA? muziejuje prasidAi??jo vaisinga kAi??rybinAi?? draugystAi??, kurios A?altinis ai??i?? Poezija ir Pedagogika.

Ne vienAi?? ir ne du mano kAi??rybos vakarus Rimantas organizavo, reA?iAi??savo ir dalyvavo juose kaip skaitovas. Jo rAi??pesA?iu iA?leista keletas kompaktiniA? plokA?teliA?, kur jis ir reA?isierius, ir skaitovas.

NuoA?irdus bendravimas aptariant projektus, dalinantis patirAi??timi, keiA?iantis nuomonAi??mis A?vairiais dvasiniA? vertybiA? puoselAi??jimo klauAi??simais leidA?ia sakyti, kad Rimantas ai??i?? gausiai Dangaus apdovanotas ne vieAi??nu talentu: A?odis, gestas, A?okis, daina, giesmAi??. Ir visa, ko tik jis imasi, ai??i?? ar tai bAi??tA? TagorAi??s, BaltruA?aiA?io, BalmonAi??to, Putino poezija, Ai??ventojo RaA?to skaitymai, literatAi??rinAi??-muzikinAi?? kompozicija ar monospektaklis ai??zTschurlianis… Rexai???, Ai??atrijos RagaAi??nos minAi??jimo scenarijaus raA?ymas ir jo A?kAi??nijimas, pasakos vaikams sekimas scenoje ir radijo bangomis, ar pamoka studentams, paskaita visuoAi??menei ai??i?? visa giliai apmAi??styta, iA?jausta ir subtiliai, meistriA?kai, originaliai, iA?radingai iA?reikA?ta. IA? A?irdies A? A?irdA?. Rimanto spalvingas, raiA?kus, sodrus, gaivus, A?velnus, A?taigus balsas, grakA?tAi??s judesiai, elegantiA?ka laikysena, iA?raiA?kingas veidas, spinduliuojantis A?vilgsnis A?adino ir A?adina, jaudino ir jaudina, kAi??lAi?? ir kelia A?iAi??rovo, klausytojo, mokinio A?irdA? aukA?tyn ai??i?? A? dvasios, gAi??rio ir groA?io pasaulius. Po monospektaklio ai??zTschurlianis… Rexai??? vAi??lA? vakare suskambo telefonas iA? DruskininkA?. Sujaudintu balsu prakalbo giminaitAi??: ai??zNegaliu tau nepaskambinti. Po spektaklio lAi??kiau namo kaip ant A?irgo! Esu taip pakylAi??ta, taip sujaudinta, lyg kas bAi??tA? perkAi??lAi??s mane A? kitAi??, A? graA?esnA?, geresnA? pasaulA?! AA?iAi?? tam VaitkeviA?iui.ai???

Ir aA? sakau ai??zaA?iAi??ai??? VaitkeviA?iui uA? A?moniA?kumAi??, taurumAi??, jautrumAi??, dvasios aristokratiA?kumAi??, uA? mokAi??jimAi?? klausytis paA?nekovo ir jA? iA?girsti, uA? sugebAi??jimAi?? kitame A?A?velgti kAi?? nors gero, graA?aus, nekasdieniA?ko ir tuo nuoA?irdA?iai pasidA?iaugti.

Buvau liudininkAi??, kaip vidinAi?? A?viesa, kAi??rybos dA?iaugsmas lydi jo darbus, A?ingsnius, nesavanaudiA?kAi?? tarnavimAi?? GAi??riui ir GroA?iui,

Bendravimas leido suvokti, kad tauraus ir prasmingo Rimanto gyvenimo, jo A?vairiomis formomis besireiA?kianA?ios, visomis vaivorykA?tAi??s spalvomis A?Ai??rinA?ios kAi??rybos pamatas ir versmAi?? ai??i?? pilna meilAi??s A?emei ir dangui, jautriausiai atsiliepianti net A? menkiauAi??siAi?? gAi??rio ir groA?io virptelAi??jimAi?? A?irdis. RyA?ys su aukA?tuoju pasauliu.

Savo dvasios lobiais Rimantas VaitkeviA?ius dosniai dalinasi nelaukdamas nei atlygio, nei padAi??kos. Kaip saulAi??.

poetAi??

StasAi?? DzenuA?kaitAi??