Visata ant teptuko smaigalio

A?URNALAS: KelionAi?? su Bernardinai.lt
TEMA: DailAi??
AUTORIUS:Ai??Gediminas KajAi??nas

DATA: 2012-08

Visata ant teptuko smaigalio

Gediminas KajAi??nas

IX amA?iaus kinA? dailAi??s teoretikas Zhang Yanyuanis savo veikale ai??SUA?raA?ai apie visA? epochA? A?ymiausius tapytojusai??? raA?Ai??: ai??SRaA?ytiniai A?altiniai ir kronikos sudaromi tam, kad pasakotA? apie A?vykius, taA?iau negali atgaivinti jA? iA?orinio pavidalo; odAi??s ir panegirikos giesmAi??s apdainuoja jA? groA?A?, taA?iau neA?stengia perteikti jA? formA?. Ir tik kuriant pieA?inA? ar tapinA? iA?siskleidA?ia ir viena, ir kitaai??i??ai???

PrieA? daugiau nei tris deA?imtmeA?ius atsitiktinAi?? paA?intis traukinyje su jAi??reiviu iA? KurilA? salA? tuomet dar studentAi?? DaliAi?? DokA?aitAi?? nejuA?ia atvedAi?? prie japonA? kultAi??ros. Porceliano duA?enose iA?vydusi kaligrafijos bei sumi-e tapybos fragmentA?, dailininkAi?? susiA?avAi??jo A?io meno plastika bei neiA?matuojama gelme, slypinA?ia, rodos, paprastame gamtos peizaA?e. Nuo to laiko D. DokA?aitAi?? ne tik savarankiA?kai iA?studijavo senuosius kinA? bei japonA? meistrA? traktatus, iA?moko japonA? kalbAi??, unikaliuose darbuose, pasitelkdama rytietiA?kAi?? tapybos tuA?u tradicijAi??, subtiliai ir nepakartojamai atskleidAi?? savo lietuviA?kAi?? savastA? ir tokiu bAi??du tapo A?inoma bei vertinama Japonijoje. 1998 m. Vilniuje bei Kaune dailininkAi?? A?kAi??rAi?? sumi-e ir kaligrafijos studijAi?? ai??STuA?o keliasai??? ir iki A?iol jai vadovauja, rengia parodas, skaito paskaitas Vilniaus universiteto Konfucijaus institute, veda praktinius seminarus, o pastaruoju metu deda pastangas Vilniuje, savo asmeninAi??se patalpose, atidaryti ai??SJaponA? kultAi??ros namusai???, A? kuriuos netrukus viliasi pakviesti visus, besidominA?ius TekanA?ios SaulAi??s A?alies kultAi??ra bei menu.

ai??SAr A?inote, kuo A?mones taip A?avi Japonija?Ai??ai??i?? pradedant pokalbA? pasiteiravo D. DokA?aitAi?? ir pati A?ypsodamasi atsakAi??:Ai??ai??i?? Pirmiausia paprastumu. Yra medis, yra akmuo, yra mAi??nulis, jo atspindys tvenkinyje, lietaus A?narAi??jimas nendrAi??seai??i?? Ai??tai ir viskas. Pamatyti tai, pajaustiAi??ai??i?? A?tai kur stebuklas.ai???

Papasakokite, kokia buvo JAi??sA? kAi??rybinio kelio pradA?ia.

KaA?kas mane tuo keliu visada vedAi?? nuo pirmo iki dabartinio A?ingsnio. SvarbiausiaAi??ai??i?? neprieA?tarauti, bet eitiai??i?? Jei iA? anksto bAi??A?iau A?inojusi, kokius kelius teks pereiti, neA?inau, ar bAi??A?iau tam pasiryA?usi. Bet kai neA?inai, eini ramiai, nesimuistydamas, A?ingsnis po A?ingsnio, atvira A?irdimi atrasdamas vis kai kAi?? nauja.

PradA?ioje jokiA? minA?iA? apie pieA?imAi?? neturAi??jau, mane labiausiai traukAi?? A?okis. Kadangi gyvenau prie pat M. K. A?iurlionio gimnazijos, ten ir bandA?iau stoti, taA?iau manAi??s nepriAi??mAi??. Tuomet pamAi??ginau buvusiuose PionieriA? rAi??muose, taA?iau ir ten visos vietos A? A?okio bAi??relA? buvo uA?imtos. LaisvA? vietA? buvo likAi?? tik A? dailAi??. Ten ir nuAi??jau. Ir A?sitraukiau. Mane ypaA? suA?avAi??jo tapyba, visa galva A? jAi?? ir pasinAi??riau.

O A?okis? Taip niekada ir neiA?pildAi??te savo vaikystAi??s svajonAi??s?

SvajonAi??s kartais iA?sipildo labai netikAi??tai. Tai, kuo gyvenu dabar,Ai??ai??i?? kaligrafija, sumi-e tapyba, apie kAi?? niekada net nebuvau pagalvojusi, plastika, spontaniA?kumu yra labai arti A?okio, tik iA?raiA?kos priemonAi??s, forma skiriasi.

TaA?iau ir anuomet man teko prisiliesti prie A?okio. Po mokyklos baigimo metus dirbau Operos ir baleto teatre, tuomet jis buvo A?sikAi??rAi??s dabartiniame RusA? dramos teatre. Man tai buvo be galo A?domus ir spalvingas laikas. Dirbau dekoratyviniame ceche, A?alia juodA?iausiA? darbA? darant naujas spektakliA? dekoracijas spektakliams pasitaikydavo ir A?venA?iA?Ai??ai??i?? balerAi??nai man atneA?davo baltai nudaA?yti jA? batelius. Tai man buvo ne tik tiesioginis prisilietimas prie A?okio, bet vos ne sakralus darbas. Apskritai tame senajame teatre buvo daug stebuklA?, ir dA?iaugiuosi, kad gyvenime man buvo lemta juos iA?vysti.

Tiesa, po mokyklos baigimo aA? stojau A? tuometinA? DailAi??s institutAi??, A? restauracijos specialybAi??, mane labai viliojo galimybAi?? prisiliesti prie kaA?ko seno ir tai atkurti. TaA?iau neA?stojau. Tuomet nusprendA?iau kitais metais stoti ten, kur mane labiausiai traukia, o jei nepavyktA?, vadinasi, mano kitas kelias. Metus labai stipriai rengiausi ir daug dirbau. Ir A?stojau ten, kur ir norAi??jau,Ai??ai??i?? A? scenografijAi??. A?ia turAi??jau labai gerus mokytojus, tarp kuriA? buvo Sofija VeiverytAi??, Leopoldas Surgailis, Jonas Ai??vaA?as, tad pagrindus gavau tikrai stiprius ir savo tolesnA? gyvenimAi?? ketinau sieti su tapyba. Mane itin A?avAi??jo ne tik impresionistai bei ekspresionistai, bet ir TolimA?jA? RytA? kultAi??ros, apie kurias, tiesa, tuometiniame DailAi??s institute dar niekas nedAi??stAi??, tad tekdavo paA?iam daug pavargti, kol kaA?kAi?? vertingo ir A?domaus atrasdavai.

Po studijA? gavau paskyrimAi?? dirbti Ai??iauliA? dramos teatre, ir porAi?? metA? vaA?inAi??jau traukiniais iA? Vilniaus A? Ai??iaulius ir atgal, o mano gyvenimas apsiribojo marA?rutu: namaiai??i??traukinysai??i??teatras. Darbas buvo labai A?domus ir kAi??rybingas, tikrai jauA?iausi savo vietoje ir galAi??jau dirbti iA? A?irdies ne tik teatre, bet ir individuaAi??liai su drobAi??mis.

KodAi??l Jus taip patraukAi?? Rytai? Kaip tai nutiko?

Mane visada itin domino lietuvybAi??Ai??ai??i?? istorija, menas, religija, gamta. Per A?iuos dalykus mAi??ginau atrasti ne tik mane supanA?io pasaulio prasmAi??, bet ir savo paA?ios savastA?. O aliejinAi??s tapybos man buvo per maA?a, kaA?ko joje trAi??ko. Taip visiA?kai atsitiktinai ir netiesiogiai susidAi??riau su Japonija.

Dar bAi??dama studentAi?? traukinyje susipaA?inau su rusu jAi??reiviu Anatolijumi iA? KurilA? salA?, kuris su broliu keliavo per SovietA? SAi??jungAi??. Tai buvo pusvalandA? trukAi??s pokalbis. PrieA? iA?siskiriant jis papraA?Ai?? mano adreso. Daugiau jo niekada gyvenime ir nemaA?iau. TaA?iau kaip tik tai ir buvo pradA?ia. Po kurio laiko jis man paraA?Ai?? laiA?kAi??, kuriame A?avAi??josi Japonija, pasakojo apie japonA? porceliano kolekcijAi??, kuriAi?? pats kaupAi??. MAi??sA? susiraA?inAi??jimai tapo reguliarAi??s, o kartAi?? jis atsiuntAi?? japoniA?ko porceliano pavyzdA?. Mane pakerAi??jo ne tiek pats porcelianas, kiek pieA?inys ant tos A?ukAi??s. Tai man buvo kaA?kas visiA?kai nauja ir nematyta, gal todAi??l taip kerimai traukianA?io. AA? pamAi??ginau tAi?? pieA?inA? nukopijuoti ir nusiunA?iau biA?iuliui A? Kurilus. Taip uA?gimAi?? mAi??sA? mainaiAi??ai??i?? jis man siunA?ia porcelianAi??, o aA? jamAi??ai??i?? perpieA?tus pieA?inius nuo jo.

VAi??liau per AnatolijA? susipaA?inau su A?mogumi iA? Japonijos, Hokaido salos. Jo brolis tarpukariu susiraA?inAi??jo laiA?kais su vienu lietuviu. IA? A?io A?mogaus dovanA? gavau tuA?o ir teptukAi??, taip pradAi??jau gilintis A? japonA? kaligrafijAi?? bei sumi-e tapybAi??. Per jA? uA?mezgiau kontaktus su Tokijuje gyvenanA?iais A?monAi??mis, kurie domisi sumi-e tapyba. Taip pamaA?u ir A?sitraukiau. 1996 metais uA? pirmAi?? savo darbAi?? ai??zVAi??jasai???, nutapytAi?? sumi-e maniera, Japonijoje surengtoje parodoje gavau PagrindinA? prizAi??, ir nuo to laiko aktyviai dalyvauju parodose Japonijoje bei Kinijoje. Daug kartA? ir vAi??liau teko vaA?iuoti A? JaponijAi?? atsiimti prizA?. Bet ne dAi??l jA? visa tai dariau. Dalyvavimas parodose man buvo didA?iausia pamoka, tik taip galAi??jau nuolatos tikrinti save, ar esu teisingame kelyje, ar nepraA?aunu pro A?alA?. Tai buvo mano praktika.

Esate minAi??jusi, kad paA?intA? su kaligrafija bei sumi-e tapybos tradicija gilinote skaitydama knygas, A?iAi??rAi??dama RytA? meno reprodukcijas ir tik vAi??liauAi??ai??i?? per gyvAi?? patirtA? Japonijoje.

MaA?daug tuo metu buvau A?kAi??rusi VaikA? meno studijAi?? MaA?vydo bibliotekoje. Laisvu metu sAi??dAi??davau bibliotekos skaitykloje, kur savarankiA?kai daugiausia rusA? kalba studijavau senovAi??s RytA? kultAi??ras, filosofijAi??, skaiA?iau meistrA? traktatus apie tapybAi??, kaligrafijAi??, poezijAi??. Visa tai taip pat iA? neA?inojimo, iA? troA?kimo suA?inoti. Ir A?ios knygos, V, VII, VIII ar vAi??lesniA? amA?iA? meistrA? traktatai, buvo didA?iausia mano laimAi??. Beje, ne taip seniai man patys japonai atsiuntAi?? senA?jA? meistrA? knygAi?? kaip didA?iausiAi?? atradimAi??. Paradoksalu, bet Japonijoje A?iandien senieji meistrai yra gerokai uA?mirA?ti, jA? darbai nedAi??stomi mokyklose, nors kaip tik A?ia ir slypi tapybos, apskritai rytietiA?kos meno estetikos bei dvasios pagrindas. IA? to troA?kimo A?inoti net iA?mokau lenkA? kalbAi??, mat pas juos tuo metu buvo leidA?iama nemaA?ai vertingA? knygA? apie RytA? kultAi??ras. O dar vAi??liau pradAi??jau mokytis ir japonA?. Tai buvo bAi??tina ne tik bendravimui, bet ir gilinantis A? TolimA?jA? RytA? kaligrafijAi??.

MinAi??jote, kad aliejinAi??s tapybos Jums buvo per maA?ai. Tad kAi?? atradote tapyboje tuA?u?

GelmAi??ai??i?? Taip, A?ia visiA?kai kitokia kompozicija, kitoks santykis su medA?iaga, kitokios ir tos medA?iagos, kitokie meniniai bei estetiniai principai, bet svarbiausia yra mintis. Baltame, tuA?u neuA?pildytame paveikslo plote slypi tai, kas neiA?reiA?kiama A?odA?iais ar teptuko potAi??piu. KinA? poetas, tapytojas, mAi??stytojas Wang Weiai??i??us, gyvenAi??s VIII amA?iuje, savo veikale ai??zAi??vadas A? tapybAi??ai??? raA?Ai??: ai??zTik kai dvasia susilieja su iA?orine forma, permainos paklAi??sta A?irdA?iai. Jei A?is suvokimas neapims dvasios, nutapytas peizaA?as bus besielis, mirAi??s; akys ribotos, tai, kAi?? jos gali uA?matyti, nAi??ra pasaulio bekraA?tybAi??.ai???

Jei iA?ties nori A?inoti, turi perskaityti daugybAi?? knygA?, iA?studijuoti gausybAi?? traktatA? bei meno darbA?. Turi tapti amatininku, vienu teptuko judesiu sukurianA?iu pasaulA?. Bet ir to maA?a. A?inojimas, kAi?? ir kaip nupieA?ti, duoda tvirtAi?? pagrindAi??, bet nesuteikia vidinAi??s laisvAi??s. Sumi-e esmAi?? yra vienu A?ingsneliu toliau. Norint nupieA?ti gAi??lAi?? reikia ja taptiai??i??

Ai??i tapybos tradicija turi labai gilias A?aknis. Kaip apskritai vystAi??si sumi-e?

Mano nelaimAi?? buvo ta, kad neradau mokytojo, iA? kurio galAi??A?iau semtis tiek teoriniA?, tiek ir praktiniA? A?iniA? apie tapybAi??. TaA?iau pradAi??jusi eiti A?iuo keliu pamaA?iau, kad tai yra ir mano laimAi??Ai??ai??i?? mokiausi pati, nebijodama klysti. Ai??kAi??rusi meno studijAi?? ai??zTuA?o keliasai??? turAi??jau pati tapti mokytoja. Blogas mokytojas, kuris jau viskAi?? A?ino. Tad man pasisekAi??Ai??ai??i?? mokydama kitus, mokiausi pati, ieA?kojau naujos medA?iagos, savarankiA?kai studijavau senovAi??s meistrA? darbus, RytA? meno istorijAi?? bei estetikAi??. Taip pamaA?u ir brendo patirtis bei A?inios. Man niekada labai nerAi??pAi??jo, ar A? paskaitAi?? ateis A?imtas, ar keli klausytojai, aA? visada buvau pasirengusi iA? A?irdies kalbAi??ti ir dalintis savo patirtimi bei atradimais.

Taip savarankiA?kai besimokydama ir atradau, kad sumi-e tapybos iA?takos yra ne kur kitur, bet Kinijoje, kaligrafijoje. Juk iA?ties hieroglifas yra ne tik sAi??voka ar idAi??ja, jame uA?koduota ne tik minties bei kultAi??ros raida, bet ir mitologija, jame slypi prasmiA?, interpretacijA? visuma. IA? kaligrafijos ateina ir linijos plastika, ir net erdvAi??s pajautimas. GalA? gale kiekvienas hieroglifasAi??ai??i?? tai ir meno kAi??rinys, kurio nutapymas prilygsta dvasinei praktikai. TodAi??l visiA?kai natAi??ralu, kad geriausios kaligrafijos bei tapybos mokyklos buvo daoistA? bei chan arba zen vienuolynai, o A?ymiausi meistraiAi??ai??i?? vienuoliai intelektualai, atsisakAi?? valstybinAi??s tarnybos ar tarnystAi??s imperatoriaus rAi??muose, atsidAi??davAi?? savAi??s paieA?koms per meditacijAi?? tapyba, kaligrafija, poezija ar kovos menais. BAi??tent jie ir buvo mano mokytojai.

Beje, tai, kas mus A?iandien pasiekia iA? Kinijos, kiniA?ko tikrAi??ja to A?odA?io prasme, daA?niausiai yra akademinAi??s mokyklos, liaudies meno arba blogo imperatoriaus meninio skonio pavyzdA?iai. Ta intelektualioji, gelminAi?? Kinijos kultAi??ra tiek pirmajame tAi??kstantmetyje, tiek vAi??lesniais laikais, tiek ir A?iandien buvo naikinama visA? pirma paA?iA? kinA?. TodAi??l geriausiA? ankstyvA?jA? kinA? meno tapybos pavyzdA?iA? A?iandien lengviau galima rasti Japonijoje, Taivanyje ar Amerikoje, bet ne paA?ioje Kinijoje.

XVai??i??XVI amA?iuje A? KinijAi?? atvykAi?? japonai oficialiame, akademiniame kinA? mene nerado nieko tokio, kas juos bAi??tA? suA?avAi??jAi??. Ir tik prisikapstAi?? iki senA?jA? meistrA? stabtelAi??jo suA?avAi??tiai??i?? Jie importavo ne tik geriausius meno pavyzdA?ius, estetinAi?? sampratAi??, bet ir pasaulAi??A?iAi??rAi??. Taip Japonijoje Ai??mAi?? klestAi??ti zen, o tai labiausiai ir atsiskleidAi?? per kasdienybAi??, pakylAi??tAi?? iki meno, savotiA?ko ritualo. Kadangi Japonija sala, A?ie dalykai natAi??raliai uA?sikonservavo ir tapo jA? savasties dalimi.

Ai??iandien tiek Kinijoje, tiek ir Japonijoje sunku rasti tikrAi?? mokytojAi??. Gal visi jie sAi??di kalnuose, po puA?imi ar bambuku ir be A?ado A?iAi??ri A? rAi??ke skAi??stanA?ias kalvas ar iA? lAi??to geria arbatAi?? savo atsiskyrAi??liA?kuose bAi??stuose. TaA?iau vieA?ojoje meno erdvAi??je yra vos vienas kitas talentas, gebantis savo darbuose iA?reikA?ti esmAi??. Taip, jie moka kopijuoti gamtAi??, pieA?ti peizaA?us, iA?mano technikAi?? bei meistriA?kai keliais potAi??piais gali nupieA?ti hieroglifAi??. IA?moko net kopijuoti Vakarus, bet savastA? prarado. PasiA?iAi??rAi??jus A? skirtingA? dailininkA? pieA?inius, atrodo, kad tai vieno A?mogaus darbai. Taip, graA?u, bet tuA?A?ia. To savitumo, unikalumo A?iandien pasigendama visur. VidinAi??s harmonijos atradimas savyje, rodos, tai taip paprasta, taip arti ir kartu taip sudAi??tingaai??i??

A?ymiausi sumi-e meistrai buvo daoistai, vAi??liauAi??ai??i?? zen vienuoliai. KodAi??l? Kokios yra tapymo ir meditacijos sAi??sajos?

Manau, tokios paA?ios, kaip ir krikA?A?ionybAi??je. IkonA? tapymas, Biblijos ar BaA?nyA?ios mokytojA? darbA? perraA?ymas prilygo maldai. Lygiai taip pat ir A?iaAi??ai??i?? per kaligrafijAi??, sumi-e, poezijAi?? bandoma uA?A?iuopti tikrovAi??, savo vidinAi?? gelmAi??. Viena iA? daoistA? meditacijos formA? yra vizualizacijaAi??ai??i?? siekiama mintyse sukurtus vaizdinius paversti tikrais juos medituojant. Meno kAi??ryba ir meno kAi??rinio kontempliacija buvo prilyginta meditacijai. Gamta visiA?kai susilieja su menininko siela.

VadinamA?jA? ai??zKeturiA? tauriA?jA?ai???Ai??ai??i?? bambuko, chrizantemos, orchidAi??jos ir sakurosAi??ai??i?? tapymas prilygo sakraliam veiksmui. Kaip tuA?A?iaviduris bambukas atsitiesia po audros, taip ir garbingas A?mogus, turintis aukA?tAi?? vidinAi?? moralAi??, nepalAi??A?ta ir iA?lieka doras. Neatsitiktinai sumi-e vadinama meditacija tuA?u. A?ia reikalingas tas pats sutelktumas ir vidinAi?? ramybAi??.

PaA?iam tapymo procesui A?ia skiriamas milA?iniA?kas dAi??mesys, o A? pagalbAi?? ateina vadinamosios ai??zketurios brangenybAi??sai???. Papasakokite apie jas.

PagrindinAi??s sumi-e, kaip ir kaligrafijos, darbo priemonAi??s nepakito nuo II a., t. y. nuo tada, kai buvo iA?rastas popierius. Dailininkai pagarbiai jas vadina ai??zketuriomis brangenybAi??misai???, taiAi??ai??i?? teptukas, tuA?o plytelAi??, rankA? darbo popierius ir indas, skirtas tuA?ui trinti. TuA?as paprastai daromas iA? puA?ies suodA?iA?, jis yra kieto pavidalo, visada tik juodas, taA?iau skirtingA? toniniA? atspalviA?. PrieA? tapant reikia ai??zpasigamintiai??? tuA?Ai??Ai??ai??i?? plytelAi?? trinama indelyje su vandeniu. Sakoma, kad ne tu trini tuA?Ai??, bet tuA?as trina tavo mintis. PopieriusAi??ai??i?? visada rankA? gamybos, plonas, lyg sugertukas. TodAi??l negali ne vietoje nubrAi??A?Ai??s linijAi?? ar kokA? kleckAi?? padAi??jAi??s jA? paslAi??pti, uA?tuA?uoti. Ai??tai kodAi??l tapant tuA?u reikalingas maksimalus susikaupimas. Kita vertus, bAi??tent dAi??l to popieriaus plonumo atsiranda gylis tikrAi??ja to A?odA?io prasme. Ketvirtoji brangenybAi??Ai??ai??i?? teptukas. JA? bAi??na paA?iA? A?vairiausiA? dydA?iA? ir formA?, priklausomai nuo to, kAi?? tapai.

Nors sumi-e yra monochrominAi?? tapyba, taA?iau tuA?ui susiliejus su vandeniu teptuku ant popieriaus galima iA?gauti A?imtus atspalviA?, o spalvA? paletAi?? priklauso nuo daugybAi??s dalykA?Ai??ai??i?? judesio plastikos, teptuko spaudimo, vandens ir tuA?o santykio ir t. t. Tai lyg muzikos garsaiAi??ai??i?? kiekvienas garsas, kaip ir kiekvienas teptuko potAi??pis, gali bAi??ti kitoks.

ai??zKeturiA? brangenybiA?ai??? esmAi?? sudaro ne tik estetinAi?? jA? vertAi??. SvarbiausiaAi??ai??i?? joms bAi??dingas ypatingas jautrumas. TodAi??l dailininkas privalo atsisakyti savo ego, mAi??stymo, kad per jA? bAi??tA? sukurtas pasaulis. Dailininko protas turi tapti teptuku, tuomet visa visata telpa ant teptuko smaigalio. Kaip raA?Ai?? Wang Weiai??i??us: ai??zVanduo ir tuA?as aukA?A?iau visA? tapybos bAi??dA?. JA? iA?takos glAi??di gamtos prigimtyje, jie pranoksta kAi??rAi??jo meistriA?kumAi??. Pavasaris, vasara, ruduo, A?iemaAi??ai??i?? gimsta po teptuko prisilietimoai???. ai??zKeturias brangenybesai??? A? rankas imantis A?mogus pats turi tapti vienu iA? jA?, dalimi, instrumentu.

Rodos, A?ie pieA?iniai tiesiog gamtos detalAi??s, peizaA?ai, bet kiek jose tylos, neuA?pildyto ploto popieriuje. KodAi??l neiA?baigtumas, nutylAi??jimas yra tokie svarbAi??s japonA? estetikoje?

AmatAi?? reikia gerai iA?manyti tam, kad apie jA? pamirA?tum. Tik iA?tuA?tinAi??s save nuo A?inojimo, iA?ankstinAi??s nuomonAi??s, A?sitikinimA? gali pamatyti besiskleidA?iantA? pasaulA? gAi??lAi??s A?iede. Ai??iame darbe yra 95 procentai meditacijos ir 5 procentai darbo. PrieA? imdamasis teptuko, paveikslAi?? jau turi bAi??ti nutapAi??s savyje ir belieka spontaniA?kais judesiais tai atlikti popieriuje. Lygiai taip pat svarbu laiku ir vietoj sustoti, palikti uA?uominAi??, erdvAi??s paslapA?iai, kad paveikslas kaip ta gAi??lAi?? galAi??tA? skleistis.

Mes A?sivaizduojame, kad A?odA?iais galime apibAi??dinti pasaulA?, lygiai taip pat kaip vaizdu jA? atkurti. O tai, kas yra nebAi??tis, mus gAi??sdina, nes, rodos, ko neA?vardijai, to ir nAi??ra. TaA?iau kaip tik tyloje ir slypi tai, ko negalime A?vardyti jokiomis loginAi??mis konstrukcijomis. TuA?tumAi?? mes A?sivaizduojame kaip chaoAi??sAi??, kuriame vieA?patauja nebAi??tis. Bet juk ir ten slypi kaA?kokia tvarka.

Nieko neveikimas RytA? kultAi??roje yra kur kas svarbesnis uA? veikimAi??. Bet tai ne nihilistinAi?? samprata. Kur yra puodelio esmAi??? TuA?tumojeAi??ai??i?? A? tuA?A?iAi?? erdvAi?? galime A?pilti arbatos. Kur yra kambario esmAi??? TuA?tumojeAi??ai??i?? tarp keturiA? sienA? galima gyventi. Lygiai taip pat ir tapyboje. Ai??is estetikos principas, kaip, beje, ir visi kiti, paimtas iA? gamtos. Juk A?iAi?? akimirkAi??, rodos, visatoje nieko nevyksta. Bent jau nieko tokio, kAi?? galAi??tum A?vardyti A?odA?iais, apA?iuopti. Bet ar tikrai nieko?ai??i??

Kitas ne kAi?? maA?iau svarbus principas yra asimetrija, kuri susijusi su nuolatiniu kitimu, permainomis, judAi??jimu. TolimA?jA? RytA? A?mogui niekada A? galvAi?? neA?autA? mintis suA?ukti ai??zsustok, akimirka A?avingaai???, nes tai reikA?tA? mirtA?. BAi??tent kitime, nepastovume jie A?A?velgia groA?A?. Tai juk taip natAi??raluAi??ai??i?? viskas keiA?iasi, nieko nAi??ra pastovaus.

Kaip apskritai suvokiama meno misija Japonijos kultAi??roje?

Svarbiausia yra ne iA?oriA?kai kuo tiksliau pavaizduoti objekto bruoA?us, bet iA?reikA?ti vidinAi?? jo dvasiAi??. Kitados japonai pamatAi?? VakarA? dailininkA? peizaA?us teiravosi, ar tai A?emAi??lapiai. VakarA? kultAi??ros atstovas atveria langAi?? ir tapo tai, kAi?? mato per atstumAi??, o RytA? A?mogus iA?skrenda pro tAi?? langAi??. Jis pirma turi iA?vaikA?A?ioti tuos kalnus, kuriuos tapo, atsigerti vandens iA? A?altinio, pasAi??dAi??ti puA?ies pavAi??syje, uA?siA?iAi??rAi??ti A? vAi??juje linguojantA? bambukAi??. Pirmiausia jis turi paA?inti, pajausti tai ir tik tada pieA?ti.

Menas Japonijoje yra tapAi??s natAi??ralia kasdienybAi??s dalimi. A?ia kalbu apie japonA? kultAi??ros aukso amA?iA?, kai, suklestAi??jus zen, paprastumo, asketizmo, meditatyvumo, tylos dvasia persmelkAi?? japonA? gyvenimAi?? nuo tapybos, poezijos, arbatos gAi??rimo ceremonijos, A?audymo iA? lanko ar kardo meno iki bonsA?, ikebanos, no teatro ar sodA? kAi??rimo sampratos. Viso meno esmAi??Ai??ai??i?? tapti dalimi to, kAi?? darai. Jei geri arbatAi??, tavo protas tampa arbata, jei A?auni A? taikinA?, protasAi??ai??i?? strAi??lAi??, jei tapai puA?A?, protasAi??ai??i?? puA?is, o jei valgai, tiesiog valgai. Buvimas A?ia ir dabar, kiekvienos akimirkos iA?gyvenimas.

Neretai nutinka, kad, susidomAi??jAi??s kitomis, ypaA? A?iandien madingomis RytA? kultAi??romis, A?mogus staA?ia galva neria A? tai, trokA?damas perimti ne tik dvasinAi??, kultAi??rinAi?? tA? A?aliA? patirtA?, bet tapti lygiai toks pat, sAi??moningai atsisakydamas, pamirA?damas savo kultAi??rAi??. JAi??s savo kAi??ryboje derinate rytietiA?kAi?? technikAi?? su lietuviA?ku turiniu. Kaip tai Jums dera?

LietuvybAi??, baltA? kultAi??ra mano gyvenime visada Ai??jo paraleliai su domAi??jimusi Rytais. Savo savasties pirmiausia reikia ieA?koti A?iaAi??ai??i?? savo A?emAi??je, savo kultAi??roje, savo namuose. Mes pernelyg prastai apie save manome, nevertiname to, kas esame. NepaA?A?stame. TodAi??l lengviau A?avimAi??s tuo, kas toliau, kas taip neA?prasta, nematyta, kitoniA?ka. O baltA? kultAi??ra yra mAi??sA? tapatybAi??, joje slypi neiA?matuojamos gelmAi??s. Atrask save ir atrasi visAi?? pasaulA?. Tik paA?inAi??s savo paties savastA? gali paA?inti kitAi??. Tik gerbdamas savo kultAi??rAi?? gali bAi??ti gerbiamas kitA?.

Mes stebAi??damiesi A?iAi??rime A? japonus ir A?avimAi??s jA? arbatos gAi??rimo ceremonija. Taip, tai visiA?kai unikalu, nes paprastas kasdienis veiksmas A?ia A?gavo ritualo pavidalAi??. TaA?iau juk arbatos kultAi??rAi?? mes taip turime. Ir dar kokiAi??Ai??ai??i?? gyvAi??, tiesiai iA? gamtos. Mes dar paA?A?stame augalus, jais dar gydomAi??s iki A?iol. Svarbu tik to nepamirA?ti.

VisAi?? gyvenimAi?? tapau VilniA?, nes tai mano miestas, aA? jA? jauA?iu ir paA?A?stu. Koks skirtumas, kokia forma jis man atsiveria, svarbu, kad atsiveria. Lygiai taip pat kAi??riau ir kitus su Lietuva susijusius ciklusAi??ai??i?? ai??zLietuvos keliasai??? (1996), ai??zLietuvaai??? (2004), ai??zNeringaai??? (2004), ai??zNuo Rambyno kalno link Baltijos jAi??rosai??? (2006). Man neuA?tenka vien tik nuvaA?iuoti A? tAi?? vietAi?? ir vienu prisAi??dimu jAi?? nutapyti. AA? domiuosi istorija, legendomis, nuvykstu ten pabAi??ti ir saulei tekant, ir lietui lyjant, ir sniegui krentant. Taip mAi??ginu A?sigyventi A? tAi?? erdvAi??, tapti jos dalimi. O paskui grA?A?usi jau tapau tos vietos apibendrintAi?? vaizdAi??, mAi??gindama iA?skaityti jos vidinAi?? gelmAi??. Neatsitiktinai pagal kinA? mitologijAi?? sumi-e tapybAi?? A?monAi??ms davAi?? dievai. BAi??tent A?i technika suteikia galimybAi?? uA? detaliA? matyti visumAi??, uA? A?prasto peizaA?oAi??ai??i?? visAi?? visatAi??. TodAi??l aA? su dA?iaugsmu naudojuosi A?ia per tAi??kstantmeA?ius sukaupta kinA? bei japonA? meistrA? dvasine patirtimi.

Kopijuoti man neA?domu. Tai bAi??tA? tuA?A?ias laiko gaiA?imas. Tai, kAi?? tapau,Ai??ai??i?? tai mano asmeninis poA?iAi??ris A? sumi-e. Stengiuosi kuo profesionaliau paA?inti A?iAi?? technikAi??, idant laisvai galAi??A?iau improvizuoti savo A?irdies kalba. Nesu fanatikAi??, leipstanti nuo visko, kAi?? pamatau RytA? kraA?tuose. Man A?domu kAi??rybiA?kai paA?velgti A? pasaulA? sujungiant savo asmeninAi?? patirtA? su tuo, kas yra A?ia ir dabar. Tik taip gali gimti kai kas naujo. Kas, niekada iki galo neA?inauai??i??

Kalbino Gediminas KajAi??nas