Viskas kaA?kAi?? reiA?kiaai??i??

A?URNALAS: KelionAi?? su Bernardinai.lt
TEMA: Vaizduojamoji dailAi??
AUTORIUS:Ai??Gediminas KajAi??nas

DATA: 2013-05

Viskas kaA?kAi?? reiA?kiaai??i??

Gediminas KajAi??nas

ai??zSavo darbais nesiekiu nei provokuoti, nei ko nors nustebinti. Man svarbu savAi??jA? ai??zaA?ai??? sutvarkyti viduje, kad jis be reikalo neA?auktA? ten, kur jokio reikalo A?aukti nAi??raai???,Ai??ai??i?? sako NacionalinAi??s kultAi??ros ir meno premijos laureatas, skulptorius Rimantas Sakalauskas, kurio vizitinAi??je kortelAi??je A?alia pavardAi??s uA?raA?ytaAi??ai??i?? tiesiog ai??zA?mogusai???. Tykus skulptoriaus paprastumas atsispindi ne tik jo A?odA?iuose ar nutylAi??jimuose, bet ir darbuoseAi??ai??i?? altoriuose, antkapiniuose paminkluose, keramikoje. Juo paA?enklintas ir visas gyvenimas, iA? kanA?ios ir malonAi??s paA?auktas bAi??tiai??i??

2006 metais gavAi??s NacionalinAi?? kultAi??ros ir meno premijAi??, savo kalboje beveik nieko nepasakAi??te apie kAi??rybAi??, iA?skyrus tai, kad kuo toliau gyvenate, tuo maA?iau suprantate apie menAi??, savoAi??ai??i?? ypaA?, taA?iau pabrAi??A?Ai??te LaisvAi??s dovanAi??. KodAi??l tai taip svarbu?

Jei kas A?inotA? atsakymAi??, kodAi??l tai svarbu, gal nebebAi??tA? ir svarbuai??i?? LaisvAi??Ai??ai??i?? tai paslaptis. Svarbu ir drauge sunku kalbAi??ti apie asmeninAi?? kiekvieno A?mogaus laisvAi??, lygiai taip pat svarbu ir be galo sunku kalbAi??ti apie tautA? laisvAi??. Ne visada ir mAi??sA? disidentai turi atsakymAi??, kodAi??l jie, nepaisydami pavojA? sau ir artimiesiems, Ai??jo prieA? anuomet nustatytas taisykles. Jie tiesiog darAi?? tai, kAi?? jautAi?? privalantys daryti. A?inoma, dabar daug prikalbAi??ta ir priraA?yta apie mAi??sA? laisvAi??s kovas, neretai atrodo, kad laisvAi??Ai??ai??i?? lyg kaldra, kuriAi?? kiekvienas nori tempti A? save. TaA?iau nepaisant to, bAi??tent laisvAi?? padAi??jo ir A?iandien tebepadeda skleistis mAi??sA? kAi??rybai.

Mano karta brendo gAi??dA?iu sovietmeA?iu, ir mes taip pat ieA?kojome savo laisvAi??s iA?raiA?kos, nors tikrai nebuvome disidentai ar aktyvAi??s pogrindA?io dalyviai. Esu laimingas, kad teko mokytis tuometinAi??je Vilniaus 23-iojoje mokykloje, kurioje su biA?iuliais kaip mokAi??jome, taip ir kovojome (juokiasi).

A?inoma, mAi??sA? kova, palyginti su tikrA? Lietuvos didvyriA? A?ygiais, tAi??ra vaikA? A?aidimai, nors net ir uA? juos teko pabAi??voti KGB rAi??muose. Kiek vAi??liau suA?inojome, kad vos ne kiekvienoje mokykloje buvo mokiniA? grupeliA?, kuriose gyvavo antisovietinAi?? dvasia, nors tai tikrai nebuvo pogrindinAi??s organizacijos, tiesiog jauni A?monAi??s vaikiA?kai, bet nuoA?irdA?iai, bandAi?? iA?reikA?ti save, nebAi??tinai net suvokdami, jog yra laisvAi??s kovotojai.

Nors apie partizanA? kovas anuomet maA?ai buvau girdAi??jAi??s, o trAi??mimA? pasakojimai skambAi??jo kaip legendos, taA?iau prieA?kariu egzistavusios Nepriklausomos Lietuvos valstybAi??s A?enklai, kaip simboliai, mane pasiekAi?? renkant monetas bei paA?to A?enklus. Ir, be jokios abejonAi??s, tai veikAi?? jaunAi?? sAi??monAi??. Kuo toliau gyvenu, tuo labiau suprantu, kad tie du NepriklausomybAi??s deA?imtmeA?iai prieA?kariu turAi??jo didelAi?? reikA?mAi?? mAi??sA? valstybei, tautai bei kultAi??rai. Tikras stebuklas, kiek puikaus meno buvo sukurta per tokA? trumpAi?? laikAi??. Mane nepaprastai A?avAi??jo Kauno architektAi??ra: tie NepriklausomybAi??s dvideA?imtmeA?iu pastatyti namai, bankaiai??i?? Jie kalbAi??jo daugiau nei ryA?tingi moA?iutAi??s pasakojimai apie Lenino bei Felikso DzerA?inskio darbelius. Tad skirtumas tarp anuometinAi??s Nepriklausomos Lietuvos ir sovietinAi??s tiesiog badAi?? akis. O ir mAi??sA? kartai susivokti jau buvo gerokai lengviau, nes sovietinis baubas atrodAi?? ne tiek grAi??smingas, kiek juokingasAi??ai??i?? uA?tenka prisiminti vien LeonidAi?? BreA?nevAi?? ir jo laikAi??.

PrieA? keletAi?? metA? RAi??ta OginskaitAi??, rengdama knygAi?? apie VytautAi?? KernagA?, kuris buvo mano klasAi??s draugas, iA? KGB archyvA? atneA?Ai?? 6 lapus mAi??sA? bendros bylos, kurioje esu A?vardijamas kaip itin svarbus asmuo, nors daugelA? dalykA? jau visai buvau uA?mirA?Ai??s (juokiasi). Juokingiausia, kad tuos lapus pasiraA?Ai?? ne koks KGB karininkas ar majoras, bet tuometinis Lietuvos saugumo vadas Juozas PetkeviA?ius.

KAi?? darAi??te, kad tokios ai??zgarbAi??sai??? nusipelnAi??te?

Tai vyko mums besimokant deA?imtoje klasAi??je. Su Vytautu bei keliais kitais biA?iuliais mokykloje buvome A?kAi??rAi?? lyg ir pogrindinAi?? organizacijAi??, kur kalbAi??davomAi??s apie prieA?kario NepriklausomAi?? LietuvAi??, reiA?kAi??me nepasitenkinimAi?? dabartine padAi??timi, norAi??jome daugiau teisiA?, kad Lietuvoje bAi??tA? bent jau taip, kaip Lenkijoje, dainavome dainas, kuriose minimi Vytis ir Nepriklausomos Lietuvos trispalvAi??. KiekvienAi?? dienAi?? mokyklos lentoje buvo uA?raA?oma dienos data, o A?alia jos mes visada nupieA?davome ir Gedimino stulpus. Kai kurie mokytojai tai pastebAi??jAi?? nutrindavo, kai kurie elgAi??si taip, lyg nieko nebAi??tA? A?vykAi??. Byloje taip pat buvo nurodyta, kad, keliaudamas po KarpatA? kalnus, Goverlos virA?ukalnAi??je atradau iA? akmenukA? sudAi??tus Gedimino stulpus, prie jA? iA?dAi??liojau ir VyA?io kryA?iA?, o grA?A?Ai??s viskAi?? papasakojau draugams. Matyt, buvo visokiA? draugA?, nes A?ios istorijos pasiekAi?? saugumo ausis (juokiasi).

Tiesa, maA?daug tuo metu buvo ir dar vienas epizodas. DailAi??s kombinate susipaA?inau su vienu A?mogumi, dirbusiu grafikos spaustuvAi??je. AA? iA?siraiA?iau puslapio dydA?io ex librisAi?? su VyA?iu, apaA?ioje uA?raA?iau Rimas S., atsispaudA?iau, kiek man reikia, ir namuose A?iuo A?enklu paA?ymAi??jau visas turAi??tas knygas. Tai darydamas nemaA?iau nieko blogo, nelegalaus ar antisovietinio. Galvojau, jei jau mano rinktuose paA?to A?enkluose yra Vytis, kodAi??l gi negali bAi??ti jis ir knygose? (juokiasi). VienAi?? dienAi??, man bAi??nant mokykloje, A? namus atvyko KGB ir atliko kratAi??. Jie iA?plAi??A?Ai?? visus pirmuosius knygA? puslapius su VyA?iu, tik vienAi?? knygAi?? uA?mirA?oai??i?? DAi??l mano ex libriso labiausiai nukentAi??jo tAi??velis, kuris tuo metu sAi??kmingai A?engAi?? karjeros laiptais, tad turAi??jo nemalonumA?.

AntrAi?? kartAi?? su KGB susidAi??riau apie 1972-uosius, jau mokydamasis tuometinio DailAi??s instituto antrajame kurse. Tuo laiku institute tvyrojo labai laisva atmosfera, kupina rokenrolo, A?Ai??lsmo, A?okiA? iki paryA?iA? bei kAi??rybiniA? sumanymA?, visiA?kai ignoruojant sovietinAi?? tikrovAi??. Per paA?A?stamus iA? Amerikos mus pasiekdavo naujausios vinilo plokA?telAi??s, tad BitlA? bei RolingA? klausydavomAi??s labai greitai po to, kai jA? A?raA?ai pasirodydavo laisvuose Vakaruose. AtAi??jus naujam rektoriui Vincentui GeA?ui, daug kas pasikeitAi??. Visos pirmame aukA?te buvusios studijos ai??zpasipuoA?Ai??ai??? grotomis. MAi??sA?Ai??ai??i?? taip pat. Kadangi kartu su manimi mokAi??si du tikri kultAi??ristai, tai grotose atsirado graA?i niA?aAi??ai??i?? itin patogi nevarA?omam judAi??jimui. Po vienA? A?okiA? institute, kai pavargAi?? nuo raA?alo miegojome, kaip buvome A?pratAi?? savo studijoje, iA? antro aukA?to, kur buvo grafikos spaustuvAi??, kaA?kas iA?neA?Ai?? labai graA?A? senAi?? A?riftAi??. Gal nieko dAi??l to ir nebAi??tA? nutikAi??, taA?iau po kokios savaitAi??s PanevAi??A?yje buvo iA?spausdinti antisovietiniai lapeliai, kuriuose tiesiai A?viesiai paraA?yta, kad Lietuva turi bAi??ti laisva, okupantai lauk iA? Lietuvos ir t. t. Saugumas labai greitai susekAi??, kad A?ie lapeliai buvo iA?spausdinti kaip tik A?iuo A?riftu, ir mus pradAi??jo tAi??sytiai??i?? DA?iaugiuosi, kad tada tikrai nieko neA?inojau, nes jei bAi??A?iau A?inojAi??s, gal bAi??A?iau ir iA?plepAi??jAi??s. VisAi?? istorijAi?? apie tuos atsiA?aukimus suA?inojau gerokai vAi??liau. Bet tada mano sAi??A?inAi?? buvo ramiAi??ai??i?? negalAi??jau pasakyti to, apie kAi?? niA?nieko nenutuokiau (juokiasi). KGB sulaikAi?? mus du su kursioku ir aA?tuonias valandas atskirai tardAi??. Pamenu, ateina rusakalbis, toks raukA?lAi??tas, senas tardytojas su ai??zBelamorai??? papirosu dantyse ir reikalauja kalbAi??ti. Nieko neA?inau. Ai??itas iA?eina, ateina lietuvis tardytojas, graA?iai apsirengAi??s, tvarkingas, su A?lipsiuku ir siAi??lo pagalvoti apie savo tolesnA? gyvenimAi??, tAi??vo karjerAi??ai??i?? Bet aA? ir vAi??lAi??ai??i?? nieko neA?inauai??i?? Taip mus ir paleido. Beje, labai protingai, abu vienu metuai??i?? Su kursioku susitikAi?? sugalvojome nueiti prie Neries pasivaikA?A?ioti, nuo tos A?tampos atsipAi??sti, o iA? paskos, A?iAi??rime, balta Volga seka. Tik vAi??liau supratome, jog jie mAi??sA? klausAi??si, tikAi??josi, kad susitikAi?? iA?siduosime, jog kaA?kAi?? A?inojome.

Vis dAi??lto, kaip pats ir minAi??jote, JAi??sA? kartai buvo natAi??ralu eiti prieA? sovietinAi??s sistemos apribojimus, kartai, kuri sutapo su Vakaruose gimusia hipiA? karta. Matyt, natAi??raliai, per muzikAi??, aprangAi??, stiliA? tam tikri jA? maiA?to A?enklai pasiekAi?? ir Jus?

IA? dalies taip, nors tas mAi??sA? hipiavimas buvo maA?ai kuo panaA?us A? Vakaruose gyvavusA? judAi??jimAi??. Mes A?ia labiau A?aidAi??me hipius, nors, matyt, iA?silaisvinimo vizijos abiejose pusAi??se buvo panaA?ios, tik skyrAi??si tai, iA? ko iA?silaisvinti. Dabar manau, kad tuo metu per pasaulA? nuvilnijo galinga banga, kurios puoA?mena Europoje buvo Prahos pavasaris. Mums buvo visiA?kai natAi??ralu eiti prieA? srovAi??, ideologijAi?? ir absurdiA?kus raudonus mitingus. Tai tiesiog savaime buvo nepriimtina, net, sakyA?iau, neestetiA?ka. MAi??sA? skonis buvo kitas: ilgi plaukai, dA?insai, roko muzika, kelionAi??sAi??ai??i?? visa tai buvo mAi??sA? kalba, mAi??sA? kultAi??ros, kuri maA?ai kAi?? bendra turAi??jo su sovietine ideologija, dalis. Hipiavimas vienAi?? kartAi?? baigAi??si ir milicijoje. MAi??sA? grupelAi?? sAi??dAi??jo prie generolo A?erniachovskio paminklo su uA?raA?ais ant marA?kinAi??liA?. Pamenu, kad psichodeliniu A?riftu sau ant krAi??tinAi??s buvau iA?raA?Ai??s: ai??zIai??i??m a Foolai???, o mano draugasAi??ai??i?? ai??zEric Clapton is my Godai???. To pakako, kad susemtA?ai??i??

Lygiai taip pat ir su menu. Mums buvo uA?draustas modernizmas, todAi??l labai stropiai jA? studijavome. Mus pasiekdavo meno leidiniai iA? Lenkijos, A?ekijos, Vengrijos, ir juos ryte rydavome. Tiesa, buvo ir kitA? knygA?, taip pat palikusiA? neiA?dildomAi?? A?spAi??dA? ir veikusiA? ne kAi?? maA?iau nei muzika. Kai pirmAi?? kartAi?? A? rankas pateko Juozapo Albino HerbaA?iausko knyga, ji sukAi??lAi?? gerAi?? A?okAi??. Juk sovietmeA?iu niekas taip neraA?Ai??. O ir dabar pagalvojuAi??ai??i?? kai jauni literatai mAi??gaujasi visokiais dalykais ir mano, kad jie taip vieni tegali, matyt, neskaitAi?? J. A. HerbaA?iausko, kuris beveik prieA? A?imtmetA? savo tekstais linksminosi kaip tik galAi??jo (juokiasi). Taip pat svaigome nuo ankstyvojo Bernardo BrazdA?ionio, kadangi ai??zreakcingiai??? filosofai buvo uA?drausti, mes paskaitydavome ir FriedrichAi?? NietzschAi?? bei ArthurAi?? SchopenhauerA?. Beje, mAi??sA? mokykloje lietuviA? kalbAi?? ir literatAi??rAi?? dAi??stAi?? legendinAi?? mokytoja Laima AbraitytAi??, ryA?tingai lauA?iusi mokyklines programas. Ji vienAi?? pamokAi?? skirdavo kokiam tarybiniam raA?ytojui, kuriam pagal programAi?? skiriamos penkios, o per kitas keturias mus supaA?indindavo su Ernesto Hemingwayai???aus, Antoine de Saint-Exupery, Ericho Maria Remarqueai???o, Albertai???o Camus kAi??ryba ir bAi??tent su jA? kAi??ryba mes augome ir brendome.

RyA?kus JAi??sA? kartos menininkas buvo jaunas mirAi??s poetas ir dailininkas Arvydas Ambrasas, su kuriuo JAi??sA? keliai turbAi??t susikirto tuometiniame DailAi??s institute.

Jis ketveriais metais vyresnis, taA?iau anuomet buvo mano idealas. Pamenu ir jo pjesiA? ai??zDuobAi??ai???, ai??zMaratonasai??? pastatymus DailAi??s instituto koridoriujeAi??ai??i?? A?iAi??rAi??jome visi iA?siA?iojAi??. Man rodos, jau tada buvome susipaA?inAi?? su Eugene Ionesco bei Samuelio Becketto absurdo poetika, taA?iau A. Ambraso pjesAi??s darAi?? ne kAi?? maA?esnA? A?spAi??dA?. Puikiai supratome, kad tai ne A?iaip sau juokeliai ar beprasmAi??s nesAi??monAi??sAi??ai??i?? visi tie A?enklai, motyvai ir nuorodos buvo aiA?kiai atpaA?A?stamos ir mums bylojo suprantama kalba. Su biA?iuliu poetu Ega, jau irgi amA?inAi?? atilsA?, romantiA?kai iA?gyvenome ir A. Ambraso mirtA? 1970-aisiaisAi??ai??i?? naktA? eidavome A? RokantiA?kiA? kapines, kur jis buvo palaidotas, ir ant jo kapo degiojome A?vakeles.

Kai institutui Ai??mAi?? vadovauti jau minAi??tas rektorius V. GeA?as, buvo uA?draustos A. Ambraso pjesAi??s, o ir daugiau suvarA?ymA? atsirado. TaA?iau kAi?? gi ten suvarA?ysiAi??ai??i?? mano studijA? laikotarpiu mokAi??si daug talentingA? menininkA?, A? kuriuos lygiuodavomAi??sAi??ai??i?? skulptoriai Stanislovas Kuzma, Gediminas Karalius, Petras Mazuras, tapytojai Arvydas Ai??altenis, Algimantas Kuras ir Algimantas Ai??vAi??gA?da, grafikai Petras RepA?ys ir Mikalojus Vilutis bei daugelis kitA?, kuriA? visA? nAi?? nesuminAi??siu. Neatsitiktinai ir menotyrininkAi??s Elonos LubytAi??s sugalvotas terminas ai??zTylusis modernizmasai??? labai taikliai atspindAi??jo Lietuvos menininkA? ryA?tAi?? kurti savaip. Juk mAi??sA? modernizmas ne rAi??kiantis, ne drastiA?kas, bet labai subtilus, per formAi??, kurios kodai atpaA?A?stami ir reikA?mingi, jei tik perskaitai jA? prasmes. Lietuvos skulptoriA? modernistA? darbuose pati forma kalba, ir to visiA?kai uA?tenka kurti reikA?mAi??ms. Be jokios abejonAi??s, tokiAi?? tendencijAi?? padiktavo sovietinAi?? santvarka bei jos modernizmo neigimas. IA?tisa plejada talentingA? Lietuvos skulptoriA? sukAi??rAi?? savo autentiA?kAi?? lietuviA?kAi?? modernizmAi??, kuris ir A?iandien nepraranda savo aktualumo bei gyvumo. Lygiai tas pat tinka ne tik dailei, bet ir literatAi??rai, teatrui ar muzikai.

2013 metais Vilniuje vyko JAi??sA? paroda, kurioje eksponuota DailAi??s instituto laikA? akvarelAi??, vAi??lesniA? laikA? keramika. TaA?iau ne skulptAi??ra. AnksA?iau pasakojote apie A?avAi??jimAi??si NepriklausomybAi??s laikotarpio architektAi??ra, taA?iau pats tapote skulptoriumi. KodAi??l?

Pamenu savo pokalbA? su tAi??veliu, kuris buvo statybos inA?inierius, jis primygtinai siAi??lAi?? mokytis architektAi??rAi??, sakAi??, turAi??si gerAi?? darbAi??, o laisvalaikiu kursi kAi?? tik noriai??i?? KaA?kodAi??l tAi??kart atsakiau, jog man reikia skulptAi??ros. O ir A?iandien dorai neA?inau, kodAi??lai??i?? Dabar kuriu ne tik skulptAi??ras, bet ir mozaikAi??, keramikAi??, taA?iau koks iA? manAi??s keramikasAi??ai??i?? aA? A?iesti nemoku, du kartus bandA?iau, man viskas A? A?alis taA?kosiai??i?? DAi??l to net keraminius darbus iA? maA?A? vyteliA? lipdau. Taip ir vyniojasiai??i?? SykA? vienas darbas suduA?o, o reikAi??jo pakartoti, tai man nepavyko antro tokio padarytiai??i??

Institute patekau A? nelabai man tikusA? kursAi??, todAi??l po dviejA? kursA? iA?Ai??jau akademiniA? atostogA?, kuriA? metu dirbau restauratoriumi Vilniaus VisA? Ai??ventA?jA? baA?nyA?ioje. Ir man vAi??l pasisekAi??Ai??ai??i?? mAi??sA? darbui vadovavo neseniai iA? DailAi??s instituto iA?mestas Vladas DrAi??ma. O grA?A?Ai??s po dvejA? metA? patekau A? fantastiA?kAi?? kursAi??, kuriame mokAi??si nepaprastai kAi??rybingi A?monAi??s: Ksenija JaroA?evaitAi??, Vladas UrbonaviA?ius, Mindaugas Navakas, a. a. Jonas MeA?keleviA?ius. Su A?iais A?monAi??mis patyriau daug kAi??rybiniA? nuotykiA?. Tuometiniai dAi??stytojai, iA?skyrus gal tik VladAi?? DrAi??mAi??, tuomet dAi??sA?iusA? anatomijAi?? ir kurio egzaminAi?? visA? nuostabai iA?laikiau iA? pirmo karto, nors kiti laikydavo po keliasdeA?imt kartA?, nelabai ko mAi??sA? ir iA?mokAi??. Daugiau mokAi??mAi??s iA? knygA?, nebAi??tinai vien meno, ir savo kurso A?moniA?, atmosferos. Mums visiems rAi??pAi??jo kAi??rybinAi?? nekaltybAi??, galimybAi?? kurti tai, kAi?? nori, kAi?? jauti, jog privalai daryti.

SusidomAi??jome senosiomis kultAi??romis bei civilizacijomis. Knygyne ai??zDraugystAi??ai???, kuris ir iki A?iol ten pat egzistuoja, pirkdavome meno albumA?. Ten esu A?sigijAi??s majA?, indAi??nA?, Afrikos bei kitA? senA?jA? kultAi??rA? meno albumA?. Mums atrodAi??Ai??ai??i?? kuo senesnAi?? kultAi??ra, tuo didesnAi?? tiesa jos pusAi??je. PirmykA?A?iai A?monAi??s ir jA? menas, senasis raA?tas buvo tai, ko mes ir ilgAi??jomAi??s. Dabar pagalvoju, ar tai tik nebuvo savotiA?ka dievoieA?ka per menAi??, kultAi??rAi??ai??i?? Meno kritikai mano darbuose A?A?velgia islamiA?kos kultAi??ros bruoA?A?. Gal to ir esama, neA?inau, nors kai pasiA?iAi??riu A? jA? A?ventyklA? kupolus, tai mano darbeliai atrodo tik pajuokavimai, kaA?koks anekdotas, ir tiek.

O juk buvo skulptoriA?, kurie darAi?? valstybinius uA?sakymus. TaA?iau ir uA? tai turime bAi??ti dAi??kingi, nes jA? leninai mus vertAi?? dirbti visiA?kai kitaipai??i?? Nors, A?inoma, gundymas pinigais buvo rimtas iA?bandymas. KaA?kada teko vartyti tokiAi?? knygelAi??, kurioje suraA?ytos darbA? kainos, pavyzdA?iui, Lenino galvaAi??ai??i?? 2000 rubliA?, Engelso ir MarksoAi??ai??i?? po 1500 rubliA?. Padarai tokiAi?? galvAi??Ai??ai??i?? ir ilgai ramu, gali kurti modernizmAi??ai??i?? Bet tai buvo ne mAi??sA? kelias ir, dar sykA? pabrAi??A?iu,Ai??ai??i?? ne mAi??sA? nuopelnas. Tikrasis mAi??sA? mokymasis prasidAi??jo jau baigus studijas, kai kiekvienas sulindome A? save ir savo dirbtuves.

JAi??sA? pirmieji dideli darbai buvo antkapiA? paminklai?

Taip, tai buvo mano mokykla, tikroji paA?intis su medA?iaga, erdve. Kurdamas antkapinius paminklus galAi??jau jaustis visiA?kai laisvas. Jokios meno komisijos nesikiA?o A? mano darbus, jokios cenzAi??ros nereikAi??jo pereiti, tad galAi??jau kurti tai, kas atrodAi?? tinkama, laisvai iA?bandyti formas, tAi??rius, A?aisti su simboliais. Utenos kapinAi??se padariau VyA?io kryA?iaus formos paminklAi??, tik tas kryA?ius ne stovi, bet guli. Sau pavadinau jA? ai??zNuvytAi??s VyA?io kryA?iusai???, ir niekam tai neuA?kliuvo. UA? tai esu dAi??kingas uA?sakovams, kurie suteikAi?? laisvAi?? kurti. Tai buvo mano privilegija. BaigAi??s studijas, per metus nukaldavau maA?daug po vienAi?? antkapiA? paminklAi??Ai??ai??i?? visAi?? vasarAi?? darbuodavausi su akmeniu, o visAi?? A?iemAi?? iA? to darbo su A?eima ir gyvendavome. Dabar vienAi?? vasarAi?? padariau tris paminklus, ir vis tiek skolose gyvename (juokiasi).

A?inoma, antkapiA? paminklai turi savo specifikAi??, ir tai labai A?domu. Vis dAi??lto kuriant tokA? darbAi?? man ne tiek svarbu, kam aA? statau, bet kaip konkretus darbas A?silies A? aplinkAi??. SkulptAi??ros santykis su erdve man yra be galo reikA?mingas. Nuo paA?inties su konkreA?ia erdve ir prasideda mano kAi??ryba. Niekaip kitaip ir negalAi??A?iau. BAi??tent aplinka sufleruoja man, kaip ir kAi?? daryti. Ir dAi??l to mano darbai skirtingi. AA? kiekvienAi?? darbAi?? darau kaip vienintelA?, ir kiekvienas mane patA? keiA?ia. Septyni altoriai, apie dvideA?imt antkapiA?Ai??ai??i?? ir visi jie lyg skirtingA? A?moniA? padaryti. Gal ir blogai, kai iA? kAi??rinio negali paA?inti jo autoriaus, neA?inau. Bet aA? kitaip nemoku.

Yra menininkA?, kuriems svarbu parodyti savo ai??zaA?ai???, iA?siskirti, kristi A? akis, o manAi??ai??i?? atvirkA?A?iai, reikia prisiderinti, pranykti erdvAi??je, tapti veik nematomamai??i?? Nors ir A?ia slypi paradoksas. Vienose kapinAi??se, kur aplink vien tik, skulptoriA? A?argonu tariant, ai??zfanierosai???Ai??ai??i?? plokA?ti pjauto akmens antkapiai, paguldA?iau maA?utA?, visiA?kai kitokA? paminklAi??, kuris iA? toliau nepastebimas, taA?iau matomas, o galybAi?? ai??zfanierA?ai???Ai??ai??i?? jam palankus fonasai??i??

Esate minAi??jAi??s, kad tenka nemaA?ai prisikankinti, kol iA?neA?iojate savy naujAi?? kAi??rinA?.

Kai gaunu didelA? uA?sakymAi??, prasideda neprognozuojami procesai. Niekada neA?inau, kiek uA?truksiu, kol turAi??siu galutinA? kAi??rinio variantAi??. Kiekvienas darbas manAi??ai??i?? ir kanA?ia, ir malonAi??. Yra menininkA?, kurie padaro deA?imt eskizA? ir siAi??lo uA?sakovui rinktis. O aA? taip nemokuAi??ai??i?? devynis arba devyniasdeA?imt devynis iA?neA?ioju galvoje, sudeginu juos savyje, ir tik deA?imtAi?? ar A?imtAi??jA? darau. Paprastai mano pasiAi??lytas vienintelis variantas tinka ir uA?sakovui. Gal todAi??l, kad A?imtu procentu esu tikras dAi??l jo, ir niekada neturiu atsarginio variantoai??i?? Bet tai joks mano nuopelnas, tiesiog tie A?monAi??s, su kuriais tenka dirbti, patys kAi??rybiA?kai A?iAi??ri A? pasaulA?.

TaA?iau net ir A?iuo atveju nesu tikras skulptorius, dirbu ne kaip profesionalas. YpaA? pavydas suima, kai nebaigtus darbus savy deginu, o kitas skulptorius tiesiog daro ir jam pavyksta (juokiasi). O kartais pavydA?iu draugams, kitA? sriA?iA? menininkamsAi??ai??i?? poetams, aktoriams ir visiems, kuriA? kAi??rybinAi?? medA?iaga telpa kiA?enAi??je ar galvoje. Tarkime, poetas A? kiA?enAi?? A?sideda savo knygelAi?? ir jau pasirengAi??s. Arba aktorius, kuris gali kalbAi??ti, dA?iaugtis, vaidinti, bAi??damas net nuogas. O aA? visus akmenis, viskAi?? tampausi su savimai??i?? Visus savo didA?iuosius darbus, tiksliauAi??ai??i?? jA? maA?uosius eskizus, turiu savo dirbtuvAi??je. Ir ne tik juos, bet ir krAi??vAi?? kitA? darbA?, kuriA? kiekvienas taip pat turi savo istorijAi??ai??i??

KAi??ryboje, kaip ir laisvAi??je, slypi paslaptis. Negali A?ia A?odA?iais A?vardyti to, kas gal neA?vardijama. TodAi??l ir savo darbuose iA? maA?A? siAi??leliA? vydamas indus stengiuosi, kad bAi??tA? A? kAi?? paA?iAi??rAi??ti ne tik iA?orAi??je, bet ir viduje. Net dugnas, visada uA?dengta dalis, man yra svarbus kAi??riniui. Visas darbas turi bAi??ti plastiA?kas, gyvas, kalbantis.

Gal Jums teko paA?inti A?emaitijos akmendirbA? ViliA? OrvidAi???

Su didA?iais A?monAi??mis, tokiais kaip Vilius Orvidas, Justinas Mikutis ar kiti, gyvenimo kelionAi??je vis prasilenkiu. Tiesa, labai fragmentiA?kai vienAi?? sykA? su Viliumi buvome susitikAi??. NepriklausomybAi??s apyauA?riu dar iA? studijA? laikA? paA?A?stamas dailininkas Vaidotas A?ukas iA?siveA?Ai?? mane A? A?emaitijAi??, kad parodytA?, kaip A?emaiA?iai tiki. Toje kelionAi??je patyriau labai stipriA? iA?gyvenimA?ai??i?? Vienas jA? kaip tik ir buvo OrvidA? sodyboje. Koks tada menkas pasijutau toje sodyboje, tarp akmenA? ir skulptAi??rA?ai??i?? O kelionAi?? baigAi??me naktA? Kretingoje, tuA?A?ioje baA?nyA?ioje su broliais pranciA?konais. Ten buvo ir Vilius. Buvau jam pristatytas kaip skulptorius, tai jis pakvietAi?? mane pabudAi??ti. Atsimenu tik kelias jo mintis. SakAi??: ai??zJie (suprask ai??zvelnio jAi??gaai???Ai??ai??i?? R. S.) nori sutrupinti A? A?vyrAi?? mAi??sA? akmenis, o akmuoAi??ai??i?? tai jAi??ga ir galybAi??, sutrupinus jos neliekaai??i??ai??? TAi?? A?inojau ir jau buvau pajutAi??s pats, todAi??l visiA?kai pritariau Viliui. Dar jis pasakAi??, kad nekalA?iau akmens su kompresoriumi, bet A?ito aA? nepaklausiauai??i?? (juokiasi).

O kaip atAi??jote A? BaA?nyA?iAi???

Dar vaikystAi??je vasaras leisdavau Ai??iauliuose, pas senelius. MoA?iutAi?? vesdavosi pas senAi?? vienuolAi??, kuri mane parengAi?? Pirmajai komunijai. Kadangi senelis anksti mirAi??, mes daA?nai eidavome A? kapines, kur moA?iutAi?? ant jo kapo priA?iAi??rAi??davo augalAi??lius, o aA? galAi??davau vaikA?A?ioti. Pamenu milA?iniA?kus kryA?ius prieA?kario lakAi??nA? atminimui, kurie dabar tokie dideli nebeatrodo. Tad vaikystAi??je BaA?nyA?ia buvo visiA?kai natAi??rali, o jaunystAi??je nuo jos nutolau.

Tik vAi??liau, jau apie 1987-uosius, supratAi??s, kad toliau gyventi kaip iki tol nebegaliu, paskambinau Vaidotui A?ukui, kurA? A?inojau esant praktikuojanA?iu kataliku, ir papraA?iau susitikti. Jis atvyko, pasikalbAi??jome, o tada nusivedAi?? A? Ai??v. Mikalojaus baA?nyA?iAi??. Ten du kunigai klausyklose sAi??dAi??jo: prie vienosAi??ai??i?? nAi?? vieno A?mogaus, prie kitosAi??ai??i?? eilAi??. Vaidotas liepAi?? laukti eilAi??je. Taip aA? atlikau iA?paA?intA? pas tuomet dar kunigAi?? JuozAi?? TunaitA?, kurA? vAi??liau juokaudami vadindavome Vilniaus Arso klebonu. Tai buvo mano grA?A?imas A? BaA?nyA?iAi??.

Paskui, kurdamas pranciA?konA? altorius, iA?paA?inties eidavau pas jAi??zuitus. Gavau daug dvasinAi??s naudos iA? tokiA? kunigA? kaip Jonas Boruta, Lionginas Virbalas, Jonas Kastytis Matulionis ir kitA?. Ai??v. Mikalojaus baA?nyA?ioje mane vis padrAi??sindavo kunigas Vaclovas Aliulis, o ekstremaliais gyvenimo atvejaisAi??ai??i?? pranciA?konas Julius Sasnauskas. YpaA? pamilau Vilniaus AuA?ros Vartuose lapkritA? vykstanA?ius Ai??venA?iausiosios Marijos Gailestingumo atlaidus.

KAi?? Jums, kaip menininkui ir tikinA?iam A?mogui, reiA?kia sukurti altoriA??

Man viskas kAi?? nors reiA?kiaai??i?? Ai??iuo klausimu esu gan skrupulingas. Jei nepavyksta keramika, mAi??nesA? kaip nesavas vaikA?tau. Tad lygiai taip pat svarbu, kad visA? pirma viduje pavyktA? ir didieji darbai.

O altoriai atsirado ne tik kaip uA?sakymas, bet ir kaip tikAi??jimo dalis. A?ia jau esu be galo dAi??kingas broliams pranciA?konams, kuriA? dAi??ka dvideA?imt metA? galAi??jau kurti altorius jA? rAi??pesA?iu tvarkomose A?ventovAi??se, o per tAi?? laikAi?? uA?augo ir mano vaikai. Dabar net su ilgesiu atsimenu A?A? laikotarpA?, kai visAi?? savo laikAi?? galAi??jau skirti vienam dideliam darbui, o jA? uA?baigAi??s, iA?kart imtis kito.

Viskas prasidAi??jo 1991-aisiais, nuo A?vAi??sto vandens indA? JuodkrantAi??s bei Nidos baA?nyA?iose, kur tuo metu dirbo dabar jau ekskunigas Edmundas AtkoA?iAi??nas. Po keleriA? metA? broliai pranciA?konai atsikraustAi?? A? VilniA?, o mes gyvenome kaimynystAi??je, tad taip ir uA?simezgAi?? mAi??sA? draugystAi??. 1994 metais brolio Benedikto JurA?io OFM papraA?ytas pradAi??jau kurti BernardinA? baA?nyA?ios didA?jA? altoriA?. Tiesa, dar prieA? A?A? darbAi?? Bernardinuose iA? senA?jA? baA?nyA?ios plytA? buvau sudAi??liojAi??s laikinAi?? altoriA?, kuris labai tiko tuomet aptrupAi??jusioje, dulkinoje, neseniai dar DailAi??s instituto sandAi??liu laikytoje baA?nyA?ioje. Beje, analogiA?kas altorius, tik kiek kitokios formos, ir A?iandien yra Vilniaus Ai??vA?. MergelAi??s Marijos Dangun Ai??mimo baA?nyA?ioje.

Kurdamas pirmAi??jA? altoriA? jutau milA?iniA?kAi?? atsakomybAi??Ai??ai??i?? pirmas mano altorius, ne A?iaip stalas, bet A?v. MiA?iA? stalas gotikinAi??je, man graA?iausioje Vilniaus baA?nyA?ioje, kuriAi?? dar studentavimo metais buvome iA?landA?iojAi??. Tai buvo daugelio veiksniA? susikirtimas vienameAi??ai??i?? A?irdiesAi??ai??i?? taA?keai??i?? PusAi?? metA? ieA?kojau tinkamo sprendimo, o jis vis neateidavo. TurAi??jau padarAi??s pilnAi?? batA? dAi??A?Ai?? maA?yA?iA? altoriaus eskizA?, bet niekas man netiko. Rodos, visi buvo neblogi, bet kai pagalvodavau, kaip tai atrodys po deA?imties, dvideA?imties metA?, kaipmat abejonAi?? persmelkdavo. Tada tapdavo baisiai liAi??dna ir sunkuai??i?? SykA?, praAi??jus kelioms dienoms po savo gimtadienio, sAi??dAi??jau prie VilnelAi??s ir A?iAi??rAi??damas A? Bernardinus apsiverkiauAi??ai??i?? baA?nyA?ia tokia graA?i, o aA? toks menkasai??i?? O tada tik A?vilgt, pamaA?iau bokA?tAi?? ir viskas kaipmat tapo aiA?kuAi??ai??i?? altorius kaip bokA?tas, nieko daugiau ir nereikia.

A?inoma, tai buvo tik pradA?ia. Paskui reikAi??jo daryti skirtingA? formA? plytas, mat visas altorius iA? atskirA? detaliA? sulipdytas, 4 tonas molio iA?minkyti, degti plytas, lipdyti, dAi??lioti, lauktiai??i?? ViskAi?? uA?sispyrAi??s dariau pats savo rankomis. Tai uA?truko ketverius metus. DarbAi?? pradAi??jau su juoda barzda, o baigiauAi??ai??i?? praA?ilAi??sai??i?? (juokiasi) Kiti altoriai sekAi??si jau gerokai greiA?iau, nors irgi bAi??ta A?aviA? avantiAi??rA?. Kaip jau minAi??jau, kiekvienas altoriusAi??ai??i?? vis kitoks: KryA?iA? kalno vienuolyno koplyA?ioje derinau molA?, medA? ir stiklAi??, KretingojeAi??ai??i?? pradAi??jau dirbti su stiklo mozaikaai??i?? Visa tai man paA?iam buvo ir nauja, ir be galo A?domu.

Kaip apibAi??dintumAi??te tradicijos ir modernumo santykA? savo kAi??ryboje?

Tradicija man yra ta erdvAi??, kurioje statau savo darbusAi??ai??i?? paminklus ar altorius. Tad toks ir santykisAi??ai??i?? stengiuosi, kad mano darbai taptA? natAi??ralia A?imtmeA?ius gyvuojanA?ios erdvAi??s dalimi. Ai??tai kad ir toks pavyzdys: Vilniuje, netoli Ai??v. Petro ir Povilo baA?nyA?ios, yra gan senos ai??zSaulAi??sai??? kapinAi??s, kuriose esu padarAi??s aukA?tAi??, tamsaus akmens dviejA? metrA? aukA?A?io kryA?iA?, sudarytAi?? iA? penkiA? kryA?iA?. Tarp tA? aukA?tA? medA?iA? jis labai graA?iai atrodo. Mano tAi??velis iA?mokAi?? daryti tvirtAi?? pamatAi??, tai ir A?iam kryA?iui padariau tokA?, taA?iau po kurio laiko kryA?ius neA?ymiai palinko. AA? iA?kart pradAi??jau galvoti, kaip dabar reikAi??s jA? iA?tiesinti, o A?mogus, kurio praA?ymu dirbau, man sako: ai??zRimai, palauk, juk gerai, kad pakrypo, dabar jis visai kaip A?ia buvAi??sai??i??ai??? Ir iA?ties, apsiA?iAi??rAi??jau, visi kryA?iai A?iose kapinAi??se nors truputi A? vienAi??, ar A? kitAi?? pusAi?? pakrypAi?? (juokiasi). Tad tai priAi??miau kaip Dievo dovanAi??.

Ne vienerius metus dirbate pedagogu. Gal galite papasakoti, kuo Jums tai svarbu?

Taip, iA?ties gyvenime man labai pasisekAi??: 13 metA? dirbau su neregiais, o A?tai jau deA?imtmetA? dirbu su, kunigo VacAi??lovo Aliulio A?odA?iais tariant, kitokiu proteliu Dievo apdovanotais vaikeliais. Tai man teikia didelA? dA?iaugsmAi??. IA? tA? vaikA? tikrai daug ko iA?mokstu. Mane nuolatos stebina jA? iA?skirtinumas ir unikalus kiekvieno groA?is.

AklA?jA? mokykloje vos keli procentai vaikA? visiA?kai nematAi??, kiti matAi?? tik A?viesAi??, buvo daltonikA? ar tiesiog silpnai reginA?iA?jA?. O C klasAi??je mokAi??si vaikai iA? asocialiA? A?eimA?, ir tiems vaikeliams nuo tAi??vA? nuodAi??miA? ne tik akys, bet ir proteliai kitaip veikAi??. Ai??i klasAi?? buvo iA?tikimiausi mano biA?iuliai. Pamenu, buvo viena mergaitAi??, kuri tik sAi??dAi??davo ir visiA?kai nieko nedarydavo. VienAi?? dienAi?? aA? iA? nevilties dAi??l tokio jos pasyvumo iA? savo stalA?iaus iA?traukiau du pieA?tukusAi??ai??i?? mAi??lynAi?? ir raudonAi??, daviau jai A? rankas ir tariau: ai??zTu dabar palaikyk A?iuos pieA?tukus ir pasakyk man, kuo jie skiriasi.ai??? Tikrai neA?inau, kodAi??l taip paklausiau (juokiasi). O ji palaikAi?? ir atkiA?usi man raudonAi?? tarAi??: ai??zAi??itas A?iltesnis.ai??? Tada supratau, juk neatsitiktinai yra A?iltos ir A?altos spalvos, kaA?kas tai net fiziA?kai jauA?ia.

Ir dabar su kai kuriais iA? buvusiA? mokiniA? pabendrauju, kai kurie jA? graA?iai gyvena, karjeras padarAi??. O vienas net tiesiogiai savo gyvenimAi?? susiejo su keramikaAi??ai??i?? iA? pradA?iA? buvo puodA?ius, o A?iuo metu plytas gamina. Dabar jau aA? vaA?iuoju pas jA? konsultuotis ir dAi??l molio, ir dAi??l naujA?jA? technologijA? (juokiasi).

Kiekvienas metas pasiAi??lo savo mokytojA?Ai??ai??i?? mokykloje, kaip minAi??jau, didA?iausiAi?? A?takAi?? man padarAi?? lietuviA? kalbos ir literatAi??ros mokytoja Laima AbraitytAi??, institute bei restauracijojeAi??ai??i?? profesorius Vladas DrAi??ma, o po institutoAi??ai??i?? M. K. A?iurlionio mokyklos mokytojas, keramikas, A?olininkas ir visA? galA? meistras Egidijus Talmantas. TiesAi?? sakant, iki A?iol jauA?iuosi kaip mokinys, tad mano mokytojais tampa ne tik mano kurso draugai, vaikeliai iA? mokyklos, A?eima, bet ir A?uo LesAi?? ar katinas Garis.

Kalbino Gediminas KajAi??nas