VisuomenAi??s prieA?as: teatras kaip vieA?oji sfera

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: Teatras
AUTORIUS:Ai??Edgaras Klivis

DATA: 2013-03

VisuomenAi??s prieA?as: teatras kaip vieA?oji sfera

Edgaras Klivis

Jonas Vaitkus, 2011 m. reA?isuodamas Henriko Ibseno ai??zVisuomenAi??s prieA?Ai??ai??? (LNDT), panaudojo modernistA? atrastAi?? principAi??, kai publika A?traukiama A? veiksmAi?? kaip pasakojime dalyvaujanti minia. Ibseno dramos 4-asis aktas vaizduoja pietinAi??s Norvegijos kurortinio miestelio gyventojA? bendruomenAi??s susirinkimAi?? kapitono Horsterio namuose. Meras ir kiti valdA?ios atstovai nori iA?girsti vieA?Ai??jAi?? nuomonAi??, kad galAi??tA? priimti teisingAi?? sprendimAi??, ar skelbti informacijAi?? apie uA?nuodytAi?? vandenA?, ar jos neskelbti, kad neA?lugtA? kurorto verslas. Ibsenas A?A? svarbiausiAi?? modernios visuomenAi??s atradimAi?? ai??i?? liberalA? pilieA?iA? susirinkimAi??, stebintA?, kritikuojantA? ir keiA?iantA? politikA? sprendimus, vaizduoja labai ironiA?kai. Politikai pjesAi??je nAi?? kiek nepanaA?Ai??s A? kuklius valstybAi??s tarnautojus, greiA?iau primena vietinius feodalus, ginanA?ius vien savo paA?iA? naudAi??, vieA?ajai nuomonei atstovaujanti laisvoji A?iniasklaida A?ia yra ne tiesos, bet manipuliavimo A?rankis, ir ai??i?? svarbiausia ai??i?? patys pilieA?iai pasirodo esantys trumparegiai, savanaudiA?kai susirAi??pinAi?? vien privaA?iais interesais. Galima spAi??ti, kad Nacionalinio dramos teatro A?iAi??rovams, atsidAi??rusiems A?iA? pilieA?iA? vietoje, po salAi?? iA?sibarsA?iusiems klakeriams laidant Ibseno paraA?ytas ir paA?iA? improvizuotas replikas, kyla prieA?taringi jausmai. Viena vertus, jie kvieA?iami A?sitraukti A? polemikAi??, nes scenoje vaizduojami A?vykiai labai primena politinA? A?iuolaikinAi??s Lietuvos gyvenimAi??, o daugelis fraziA?, nuskambanA?iA? per susirinkimAi??, pataiko tiesiai A? deA?imtukAi??, tarsi bAi??tA? paimtos iA? naujausio laikraA?A?io. Antra vertus, iA? A?iAi??rovA?/pilieA?iA? A?aipomasi tarsi iA? apatiA?kos siaurakakA?iA? minios arba ai??zkompaktiA?kosios daugumosai???, kaip jAi?? apibAi??dina pagrindinis herojus ai??i?? daktaras Stokmanas.

Esama ir daugiau dviprasmybiA?. Nors, spektakliui A?pusAi??jus, A?iAi??rovams tampa aiA?ku, kad tai politines aktualijas komentuojantis kAi??rinys, raginantis visus iA?lA?sti iA? savo kiauto, drAi??siai paA?velgti A? vis grAi??smingesnAi?? tikrovAi?? ir garsiai apie jAi?? prabilti, kartu juos uA?lieja ir vis aiA?kesnis bejAi??giA?kumo suvokimas. RyA?kAi??s, dinamiA?ki, paveikAi??s sceniniai vaizdiniai A?iAi??rovams leidA?ia tik pasyviai kontempliuoti. GalimybAi?? pasijusti Ibseno laikA? pilieA?iu takoskyrAi?? tarp fikcijos ir tikrovAi??s perkelia A? publikos sAi??monAi??, taA?iau tai tik dar labiau padidina prieA?taravimAi?? tarp vidinio aktyvumo, kurA? provokuoja spektaklio dramaturgija, ir neA?veikiamo fizinio pasyvumo, nesvarbu, ar pritariama, ar nepritariama personaA?A? argumentams.

Vaitkaus ai??zVisuomenAi??s prieA?asai??? gali bAi??ti suvokiamas kaip nostalgiA?ka parafrazAi?? ankstyvosios modernizmo eros, kai teatras laikytas pilieA?iA? forumu, kuriame iA?silavinAi?? A?monAi??s gali laisvai diskutuoti apie skonA?, menAi??, paproA?ius ar valstybAi??. Pasak JA?rgeno Habermaso, iA? pradA?iA? vieA?oji burA?uazijos erdvAi?? ai??i?? kavinAi??s, salonai, draugijos ai??i?? kai kuo priminAi?? dvaro aristokratijos pramogas, taA?iau jau tada uA?simezgAi?? visiA?kai nauja vieA?uomenAi??s samprata. Salonuose, kavinAi??se, teatruose, kitaip nei dvare, individo protas neprivalAi??jo pataikauti patronui, o asmeninAi??s nuomonAi??s nevarA?Ai?? ekonominAi?? priklausomybAi??.1 Nauja vieA?oji erdvAi?? gebAi??jimAi?? logiA?kai artikuliuoti savo idAi??jas ir jas argumentuoti vertino labiau negu kalbAi??tojo kilmAi??. PilieA?iA? forume pranaA?esnis buvo argumentas, o ne autoritetas. XVIII a. teatras, kaip ir kitos meninAi??s institucijos, tapo svarbia A?io proceso, t. y. modernios vieA?osios erdvAi??s kAi??rimosi, dalimi. Pirmiausia bAi??tent A?ia Ai??mAi?? galioti laisvas apsisprendimas, savo nuomonAi?? galAi??jo iA?reikA?ti bet kas, nesvarbu, kokia socialinAi?? to asmens padAi??tis, o tai reiA?kAi??, kad publika (skaitytojai, klausytojai, A?iAi??rovai) A?gijo aukA?A?iausiAi?? kritinio vertinimo teisAi??. VieA?ojo teatro publika (kaip ir vAi??liau jos vardu prabilAi?? kritikai) galAi??jo nepripaA?inti kitA? autoritetA?, iA?skyrus tAi??, kuris pateikia svariausius argumentus. VieA?A?jA? teatrA? repertuaras stengAi??si tenkinti naujos epochos viduriniosios klasAi??s ai??i?? racionaliA? pilieA?iA? ai??i?? poreikius, A?sitvirtino nauji estetiniai principai, atitinkantys proto ir gamtos dAi??snius. Atsirado naujos realistinAi??s temos ai??i?? scenoje buvo vaizduojamas kasdieninis burA?uazijos gyvenimas.

Teatras, kaip teigia Erica Fischer-Lichte, iki pat moderniosios dramaturgijos su Ibsenu prieA?akyje neabejotinai buvo vieA?asis burA?uazijos forumas.2 PjesAi??je ai??zVisuomenAi??s prieA?asai??? vaizduojama, kaip miestelio gyventojai siekia racionalaus sutarimo jiems visiems svarbiu reikalu, o pagal A?A? modelA? galAi??tA? funkcionuoti ir pats teatras: A? spektaklA? susirinkAi?? A?monAi??s irgi dalyvauja jiems rAi??pimA? socialiniA? problemA? (pvz., korupcijos) aptarime. Teatras tampa socialiai sankcionuota bendravimo vieta. Kai 2012 m. sausio 13 d., pasibaigus spektakliui, Nacionalinio dramos teatro publika buvo pakviesta pasilikti, kad kartu su spektaklio kAi??rAi??jais, kviestiniais sveA?iais (politikais ir aktyvistais) dalyvautA? diskusijoje, A?is sprendimas logiA?kai pratAi??sAi?? teatro funkcijAi??, numatytAi?? dramaturgo. Skirtingai nei privaA?ios pilieA?iA? valdos ar valstybinAi??s A?staigos, teatras kartu su universitetais, kavinAi??mis, bibliotekomis, kai kuriais interneto tinklalapiais ir kt. A?ia funkcionuoja kaip laisva, visiems prieinama klasikinAi?? vieA?oji erdvAi?? pilieA?iA? diskusijoms plAi??toti.

TaA?iau A?io nostalgiA?ko modelio neveiksnumas taip pat akivaizdus. Ar gali tas nedidelis bAi??relis A?moniA?, apsilankanA?iA? Nacionaliniame dramos teatre, iA? tikrA?jA? tikAi??tis, kad jA? polemika turAi??s kokiAi?? nors visuomeninAi?? reikA?mAi?? A?iuolaikiniA? medijA? kontekste? Kas iA? to, kad skirtingA? profesijA?, A?vairiA? socialiniA? sluoksniA? atstovai, susirinkAi?? vienoje erdvAi??je, kartu vertina tas paA?ias situacijas, atpaA?A?stamas scenoje, jei jA? patirtys vis tiek lieka visiA?kai privaA?ios ir niekaip nesusilieA?ia? Buvimas teatre gali sukurti labai stipriAi?? dalyvavimo iliuzijAi??, taA?iau ar yra pagrindas manyti, kad ai??zbendrystAi??ai???, paremta A?ia iliuzija, perA?engs simbolinAi?? ribAi??? Net ai??zkarA?A?iausiai??? simboliniai aktai (pvz., Vaitkaus spektaklyje netikAi??tai iA?sprogdinama mAi??rinAi?? siena) anapus teatro durA? plytinA?iai socialinei ir politinei realybei reiA?kia ne kAi?? daugiau negu grAi??mojimas kumA?A?iu negailestingam dangui. Nieko keista, kad teatro kritikas Konstantinas Borkovskis, apA?velgAi??s A?vairias politines spektaklio intencijas, konstatavo visiA?kAi?? politinA? spektaklio neveiksnumAi??, kurA? iA? dalies gali atpirkti nebent pati intencija:

ai??zNaivu tikAi??tis, kad per vienos butaforinAi??s sienos kad ir labai efektingAi?? sugriovimAi?? akimirksniu kaA?kas pasikeis. TaA?iau jeigu paklaustume savAi??s, ar kokioje kitoje mAi??sA? visuomenAi??s gyvenimo srityje daug yra tokiA? atvejA?, tokiA? A?moniA? ar tokiA? precedentA?, kad A?monAi??s taip aistringai ir beatodairiA?kai savuoju darbu mAi??gintA? kaA?kAi?? pakeisti visA? mAi??sA? gyvenime prasmingumo ir dvasingumo link, kaip tai darAi?? spektaklio ai??zVisuomenAi??s prieA?asai??? kAi??rAi??jai, ai??i?? ar lengvai rastume kitA? pavyzdA?iA??..ai???3

Tai liAi??dnas, beveik desperatiA?kas klausimas. SkeptiA?kai apibendrinAi??s Vaitkaus spektaklA? lydAi??jusA? triukA?mAi??, autorius pripaA?A?sta: net ir tada, kai patys teatro menininkai aiA?kiai demonstruoja politines intencijas, troA?kimAi?? savo menu vienaip ar kitaip A?sitraukti A? vieA?A?jA? reikalA? svarstymus, vis tiek jA? vaidmuo nulemtas iA? anksto ai??i?? viso labo simboliA?kai kompensuoti realaus pajAi??gumo stokAi?? ir suteikti galimybAi?? A?iAi??rovams patirti tokA? patA? psichologinA? efektAi??. Ai??iuo poA?iAi??riu situacija ne itin pasikeitAi?? nuo sovietinio reA?imo laikA?, nes tada kultAi??ra irgi buvo stiprus simbolinAi??s kompensacijos placebas, padAi??jAi??s inteligentijai oriau pakelti politinA? kolonizuotojo bejAi??giA?kumAi??. Tiesa, sovietai turAi??jo galingAi?? cenzAi??rAi??, kontroliavusiAi?? meno raiA?kAi??, ir susiklostAi?? A?sitikinimas, kad, jei nebAi??tA? cenzAi??ros, menas kartu su iA?tikima savo publika galAi??tA? pasiekti kaA?kokA? realA? finalinA? iA?sipildymAi??. Ai??iuo poA?iAi??riu dabarties kultAi??ros tikrovAi?? kur kas A?iauresnAi?? ai??i?? ji nepalieka vietos iliuzijai, esAi?? simboliniai menininkA? sukurti ir publikos interpretuoti vaizdiniai, jei bus gausiai produkuojami ir kartojami, galiausiai ims keisti socialinAi?? tikrovAi??. Paradoksalu, bet kaip tik cenzAi??ra aiA?kiai parodAi??, kad valdA?ia suvokAi?? teatrAi?? kaip vieA?Ai??jAi?? erdvAi??, kuriAi?? ir bandAi?? apriboti, o jei nAi??ra cenzAi??ros, gal tai reiA?kia, kad teatras visai nedrumsA?ia valdA?ios ramybAi??s? Ai??A? teatro, kaip vieA?osios sferos, neveiksnumAi?? ironizavo jau Ibsenas. Habermasas savo bazinAi??je studijoje taip pat konstatuoja, kad galiausiai A?i paA?angi, iA? valdA?ios iA?plAi??A?ta vieA?oji laisvos polemikos erdvAi?? patyrAi?? nuosmukA?, nes iA?augo vartotojA? visuomenAi??s, masinAi??s A?iniasklaidos ir vieA?A?jA? ryA?iA? reikA?mAi??. Taigi ar apskritai dar prasminga kalbAi??ti apie teatrAi?? kaip vieA?Ai??jAi?? sferAi???

Nors Vaitkaus spektaklA? kritikai vertina A?vairiai, yra veiksniA?, rodanA?iA? A?io spektaklio poveikA? vieA?ajai sferai: pirma, spektaklis sulaukAi?? ne tik profesionaliA? teatro kritikA? recenzijA? ir vertinimA? (tai A?prasta, kalbant apie tokio masto menininkus kaip Jonas Vaitkus), bet ir kur kas maA?iau A?prastos politikA? reakcijos (bAi??ta ir komiA?kA? skandalA?, ir gyvA? diskusijA?, ir poleminiA? straipsniA?). Vadinasi, spektaklis vis dAi??lto neprasprAi??do pro vieA?Ai??jA? akiratA?.

Pastaraisiais metais buvo ir daugiau teatriniA? A?vykiA?, sukAi??lusiA? vieA?uomenAi??s susidomAi??jimAi??. Kauno Kamerinio teatro spektaklis ai??zDiena ir naktisai??? labiau nei A?prasta A?iniasklaidos dAi??mesA? patraukAi?? dAi??l savo temos. Antai tinklalapis Defending History.com, kurio vieA?ai deklaruojama misija yra prieA?inimasis ai??znesibaigianA?ioms RytA? Europos vyriausybiA? (ir kitA? elito grupiA?) pastangoms minimalizuoti, reliatyvizuoti ir paskandinti painiavoje HolokaustAi??ai???,4 paskelbAi?? recenzijAi??, pristatanA?iAi?? spektaklA? pirmiausia kaip svarA? laimAi??jimAi?? diskusijose ir derybose dAi??l praeities interpretacijA?. Po Nacionalinio dramos teatro spektaklio ai??zIA?varymasai??? (reA?. Oskaras KorA?unovas) spaudoje A?mAi??A?avo diskusijos apie teatrinAi??s (kalbos) kultAi??ros nuosmukA?, apie nacionaliniA? meno institucijA? (LNDT ir KultAi??ros rAi??mimo fondo, parAi??musio dramos autoriA? MariA? IvaA?keviA?iA?) atsakomybAi??. Festivalio ai??zSirenosai??? pakviesto Romeo Castellucciai??i??o spektaklis ai??zApie Dievo sAi??naus veido koncepcijAi??ai??? sukAi??lAi?? diskusijas Seime (nuo iniciatyvA? spektaklA? uA?drausti iki svarstymA? apie meno laisvAi?? ir cenzAi??rAi??), buvo surengtas vieA?as protestas prie LNDT durA?, pasipylAi?? milA?iniA?kas kiekis tekstA? internetinAi??je A?iniasklaidoje, dar prieA? spektakliui pasiekiant Lietuvos scenAi??. O po Gintaro Varno spektaklio ai??zTiksinti bombaai??? pasirodA?iusi Valdo Gedgaudo recenzija ai??zAA? esu pyderas, mama! Ir tuo didA?iuojuosi!ai??? [beje, tai pjesAi??s citata, ai??i?? red.], publikuota savaitraA?tyje LiteratAi??ra ir menas, sukAi??lAi?? ne tik tinklaraA?tininkA? ir komentatoriA? diskusijas, bet iA?provokavo ir konkretesnAi?? reakcijAi??, pavyzdA?iui, Karolis Klimka kreipAi??si A? Europos socialinio fondo agentAi??rAi?? Lietuvoje, nes minAi??ta recenzija iA?spausdinta leidinyje, kurA? A?is fondas remia [skA?sti, A?iaip ar taip, lengviau negu polemizuoti, ai??i?? red.]. Ilgainiui tai sukAi??lAi?? platesnAi?? polemikAi?? apie A?odA?io laisvAi?? Lietuvoje.

Ai??ie pavyzdA?iai rodo: nors teatras, kaip simbolinAi?? vieA?ojo forumo imitacija, vargu ar veiksnus A?iuolaikiniame politiniame lauke, kaA?in ar gali paveikti A?iuolaikinAi?? informacinAi?? visuomenAi?? arba visuomenAi??, valdomAi?? A?iniasklaidos, esama kitA? bAi??dA?, kaip teatras galAi??tA? A?sitraukti A? diskusijas apie vieA?uosius reikalus. TaA?iau, kad atrastume tas kitas galimybes, vertAi??tA? pasidomAi??ti sudAi??tingais teatro ir A?iniasklaidos tarpusavio santykiais, o kartu ir dominuojanA?iais politinio teatro modeliais.

Teatras kaip A?iniasklaidos varA?ovas

Politinio teatro modelis, pagrA?stas atspindA?io idAi??ja, kai scena tampa tiesos veidrodA?iu, skausmingu, diagnostiA?ku ir (bent kartais) terapiniu politinAi??s realybAi??s atvaizdu, turbAi??t yra populiariausias. Kai visuomenAi?? susvetimAi??ja su savo valstybe, kai vieA?oji sfera paskandinama ilguose ceremonialuose ir prarandama galimybAi?? natAi??raliai, laisvai analizuoti kasdienybAi??, kai tikrovAi?? uA?dangstoma praA?matniais simboliais ir tuA?A?ia frazeologija, teatras gali atrasti savyje galiAi??, kad nuplAi??A?tA? socialines kaukes, o tada A?iAi??rovai krAi??pteli, scenoje atpaA?inAi?? savo visuomenAi??s veidAi??, iA?Ai??stAi?? korupcijos raupA?, kamuojamAi?? skurdo, A?iaurA?, plAi??A?rA?, iA?krypAi??liA?kAi??. Teatras gali parodyti tikrovAi??, kuri kelia baimAi?? arba gAi??dAi??, A?leikA?tulA? arba moralinA? nerimAi??. TAi?? puikiai darAi?? modernieji dramaturgai (tarp jA? Ibsenas): atspindAi??ti, parodyti, apkaltinti, A?okiruoti ar bent jau sugraudinti publikAi??, vadinasi, A?veikti ribAi??, skirianA?iAi?? fikcijAi?? nuo tikrovAi??s, o kultAi??ros vartotojAi?? ai??i?? nuo pilieA?io. Politologas Alvydas Medalinskas, komentuodamas ai??zVisuomenAi??s prieA?oai??? temas, politinAi?? jA? reikA?mAi?? apibendrino taip: ai??zSpektaklis man tiesiog ai??zAi??joai??? per visAi?? kAi??nAi??, nes tai, deja, mAi??sA? realybAi??.ai???5

Viena iA? temA? yra A?iniasklaidos korupcija, kurios fone Vaitkaus spektaklA? galima suprasti kaip alternatyviAi?? diskusijos galimybAi??. Videoprojekcija, rodanti A?ia ir dabar miestelio susirinkime kalbanA?iA?jA? veidus, kvieA?ia palyginti filmuotAi?? politiko atvaizdAi?? ir tiesioginA? kontaktAi??. Per ai??zVisuomenAi??s prieA?oai??? aptarimAi?? Vaitkus teigAi??: ai??zNAi??ra nAi?? vieno laisvo laikraA?A?io, nepriklausomos spaudos, kuriAi?? skaitydamas galAi??tum neabejoti, kad jis nAi??ra ai??znupirktasai???. Paimi bet kokA? straipsnA? ir jauti, kad tarp eiluA?iA? yra dar kaA?kas paslAi??pta.ai???6

Nacionalinio teatro direktorius Martynas Budraitis teatro misijAi?? supranta ir kaip galimybAi?? ugdyti adekvatesnA? tikrovAi??s suvokimAi??:

ai??zA?iniasklaida spekuliuoja ribinAi??s situacijos A?tampa, televizija paA?Ai??lusiais tempais tvindo A?emiausio lygio pramogA? produkcija, sparA?iai iA?trinanA?ia prisiminimus apie kultAi??rAi??, visuomenAi?? balansuoja tarp kraA?tutinio pesimizmo ir kraA?tutinio optimizmo. Kokia menininkA?, kultAi??ros A?moniA? pozicija, koks teatro poA?iAi??ris ir pareiga dabarA?iai?

Tarp optimizmo ir pesimizmo yra realizmas ir realybAi??, tarp nevilties isterijos ir niekuo negrindA?iamA? vilA?iA? yra bAi??das stojiA?kai priimti tikrovAi??, nepaisant kokia drastiA?ka ar nuvainikuojanti ji bAi??tA?.Tai ir yra iA?A?Ai??kis menininkui ir teatrui, taip pat vienas svarbiausiA? sezono tikslA?. Dabarties analizAi?? leis tiksliau kurti ateities perspektyvAi??, apA?iuopti grAi??smiA? simptomus ir atramos taA?kus.ai???7

A?iniasklaidos nepajAi??gumas kritiA?kai ir objektyviai analizuoti ar bent jau atspindAi??ti realybAi?? (o atitinkamai ir teatro uA?davinys A?A? nepajAi??gumAi?? kompensuoti, prisiimant sau pareigAi?? scenoje parodyti, kas vyksta iA? tikrA?jA?) atskleidA?iamas ir kituose spektakliuose. Antai Juozo Miltinio dramos teatre Rolando AtkoA?iAi??no reA?isuotame spektaklyje ai??zHanana, kelkis ir eikai??? matome Lietuvos kaimo ekonominAi??s ir moralinAi??s degradacijos natAi??ralistinAi?? reprodukcijAi??, bandoma priversti patikAi??ti, kad tai tiesioginis ir tikras prisilietimas, palyginti su tolimu ir neadekvaA?iu PrezidentAi??s Dalios GrybauskaitAi??s naujametiniu sveikinimu, nuskambanA?iu scenoje per radijAi??.

Vis dAi??lto ar teatras iA? tikrA?jA? geriausia vieta tokiai, kad ir paA?iai drAi??siausiai ir bekompromisiA?kiausiai tiesai iA?rAi??A?ti? Kad ir kaip emociA?kai A?okiruotA? A?iauraus tikrovAi??s veido atspindys, A?ios emocijos daA?niausiai neturi nieko bendra su racionaliu suvokimu, kaip tAi?? pasaulA? pakeisti. Net jeigu pasipiktinimas, gailestis, uA?uojauta prasiverA?ia pro sienAi??, skirianA?iAi?? tikrovAi?? nuo fikcijos (A?iAi??rovus giliai sukreA?ia personaA?A? likimas), vis tiek ilgainiui tie jausmai blAi??sta, virA?A? ima A?prasta, atpaA?A?stama realybAi??. Nesvarbu, koks afekto intensyvumas, jo baigtis bus tokia pati jau vien todAi??l, kad apimti tos bAi??senos, vis dar veikiami spektaklio meninAi??s A?taigos, A?iAi??rovai vis dAi??lto taip ir nesuA?inos, ko reikAi??tA? imtis, kad situacija pasikeistA?.

Tarkime, spektaklis ai??zIA?varymasai??? bando atskleisti labai nemalonA? realistinA? A?iuolaikinAi??s iA?eivijos paveikslAi??. IvaA?keviA?ius griauna bet kokias iliuzijas: naujA?jA? londonieA?iA? likimai (nuo pat pirmojo iniciacinio smAi??gio su beisbolo lazda A? dantis) puola taip A?emai, kad pakilti iA? to dugno nebAi??ra jokiA? vilA?iA?. Kita vertus, visa A?i dramatiA?ka vaizduotAi?? (sustiprinta, kaip teigia pjesAi??s autorius, jo tyrimo staA?uotAi??s uA?raA?ais), sukreA?ianti dAi??l visiA?kai realaus panaA?iA? likimA? artumo ir galimybAi??s tAi?? patirti paA?iam, visiA?kai neieA?ko jokiA? racionaliA? argumentA?, kaip A?is nesibaigiantis nuopuolis arba iA?varymas galAi??tA? bAi??ti sustabdytas ir kur, tiesAi?? sakant, glAi??di jo prieA?astys.

Kai spektaklis vis dAi??lto iA?provokuoja racionaliAi?? politinAi?? diskusijAi?? (o jau minAi??ti Vaitkaus, KorA?unovo, Varno kAi??riniai tAi?? padarAi??), iA?plAi??toja jAi?? ne kas nors kitas, bet A?iniasklaida. Atrodo, teatrui iA?kAi??lus kuriAi?? nors skaudA?iAi?? socialinAi?? problemAi??, tik A?iniasklaida pajAi??gi teatriniA? emocijA? kAi??nAi?? apvilkti politinAi??s polemikos ir praktikos drabuA?iu. Diskusijos spaudoje, politikA? pasisakymai, interneto komentatoriA? ginA?ai iA?vieA?ina tas problemas, padaro jas prieinamesnes didesniam A?moniA? skaiA?iui. Jei, A?vykus vieA?osios sferos transformacijai, apie kuriAi?? raA?o Habermasas, bAi??tent A?iniasklaida perAi??mAi?? tas vieA?umos funkcijas, kurias anksA?iau bent iA? dalies tenkino susitikimai kavinAi??se, draugijose, teatruose, tai ar nevertAi??tA? A?iuolaikiniam teatrui atsigrAi??A?ti A? A?iniasklaidAi??? UA?uot niekinus jAi?? kaip iA?kreiptAi??, technologiA?kAi?? mediumAi??, uA?uot ieA?kojus bAi??dA?, kaip medijA? politikos susvetimAi??jimAi?? kompensuoti ai??zgyvaisai??? A?vykiais, gal derAi??tA? elgtis atvirkA?A?iai ai??i?? be prietarA? A?traukti A?iniasklaidos erdvAi?? A? teatro meninA? laukAi??? Ai??ios dvi vieA?osios erdvAi??s gali praturtinti viena kitAi?? ir tai efektyviausiai vyksta tada, kai jos suartAi??ja, uA?uot atsiribojusios.

Teatras kaip A?iniasklaidos A?kaitas

Pastaraisiais metais bAi??ta nemaA?ai tokiA? ai??zsuartAi??jimA?ai???, daA?niausiai tapdavusiA? vieA?ais skandalais. ai??zVisuomenAi??s prieA?asai??? sukAi??lAi?? didA?iulAi?? visos A?iniasklaidos reakcijAi??, pradedant nuo anekdotiA?kos Manto AdomAi??no pastabos apie A?A?eidA?ianA?ius reklaminius spektaklio plakatus, kitA? politikA? vieA?ai pareikA?tA? nuomoniA? iki analitiniA? diskusijA?. ai??zDiena ir naktisai???, ai??zTiksinti bombaai???, ai??zIA?varymasai???, kiti minAi??ti spektakliai irgi tapo matomi kur kas ryA?kiau dAi??l A?iniasklaidos ai??zpomposai???. TaA?iau A?iniasklaida gali ai??zpripumpuotiai??? bet kokA?, net labai silpnAi??, nevykusA?, netalentingAi?? kAi??rinA?, vien dAi??l kokiA? nors ai??zskandalingA?ai??? detaliA? ar A?iaip atsitiktiniA?, su paA?iu kAi??riniu nieko bendra neturinA?iA? faktA?. Be to, A?urmulA? spaudoje daA?niausiai sukelia ne socialinAi??s realybAi??s diagnozAi??, net jeigu ji bAi??tA? pati tiksliausia, ir ne meninAi?? vertAi??, bet labiausiai akA? rAi??A?ianA?ios keistenybAi??s, primenanA?ios pirmuosius geltonA?jA? dienraA?A?iA? puslapius. Kitaip tariant, teatras greitai gali tapti A?iniasklaidos A?kaitu.

A?inoma, puiku, jei teatro institucijos ir menininkai sugeba tikslingai valdyti savo vieA?uosius ryA?ius. TeatriniA? institucijA? rinkodaros strategai daA?nai pasitelkia politiA?kai svarbius klausimus, kad pritrauktA? prestiA?inAi?? publikAi?? ir A?iniasklaidos dAi??mesA?. Antra vertus, kai A?iniasklaida suprantama vien kaip reklamos vieta, vieA?umui suteikiamas instrumentinis vaidmuo. O tai prieA?tarauja paA?iam pagrindiniam vieA?osios erdvAi??s ir politinio dialogo principui, pagal kurA? jie abu yra savitiksliai ir negali tarnauti jokioms kitoms reikmAi??ms, nes tai juos iA?kreiptA?. VieA?ieji ryA?iai, kaip teigia Habermasas, ne tiek rAi??pinasi vieA?Ai??ja nuomone, kiek siekia suformuoti gerAi?? nuomonAi??, t. y. teigiamAi?? reputacijAi??: ai??z[vieA?oji] sfera A?ia tampa dvaru, kurio publikos akivaizdoje galima pademonstruoti savo prestiA?Ai??, o ne vieta, kur vyksta vieA?i kritiniai debatai.ai???8 Kitaip tariant, uA?uot panaudojAi?? teatrinA? A?vykA? kaip instrumentAi??, padedantA? aktualizuoti poleminius klausimus, perA?engianA?ius individualaus kAi??rAi??jo, meno A?akos, estetikos, kultAi??ros ribas, skatinantA? suvokti problemas, kurios kitais bAi??dais nepatenka A? vieA?umAi??, arba leidA?iantA? grupei A?moniA? solidariai iA?reikA?ti savo pozicijAi??, vieA?ieji ryA?iai poleminAi?? erdvAi?? paverA?ia A?rankiu, o spektaklA? (arba ekonominAi?? jo sAi??kmAi??) ai??i?? tikslu. Galop svarbiausi tampa iA?pirkti bilietai ir gausAi??s atsiliepimai, rodantys gerAi?? teatro reputacijAi??. Politikos apA?valgininkas Saulius Spurga savo komentare apie ai??zVisuomenAi??s prieA?Ai??ai??? raA?Ai??, kad po Manto AdomAi??no vieA?o pasipiktinimo spektaklio plakatais LNDT surengtoje spaudos konferencijoje tapo aiA?ku, kad ai??zsantvarkos gerinimas teatralams iA?vis nerAi??pi, o plakatai paskelbti dAi??l kur kas proziA?kesnAi??s prieA?asties ai??i?? tiesiog norAi??ta atkreipti dAi??mesA? A? A?iAi?? premjerAi??, kad bAi??tA? iA?parduoti bilietaiai???.9

Nors gali atsitikti taip, kad efektyvi spektaklio rinkodara ir reklaminAi?? strategija, sukurta, pasitelkiant politines aktualijas ir apeliuojant A? vieA?uosius reikalus, patrauks aktyvesnAi??, labiau iA?prususiAi?? arba labiau specializuotAi?? publikAi??, o tai leis sukurti iA? tikrA?jA? efektyvesnAi?? komunikacijAi??, vis dAi??lto iA?lieka rizika, kad A?ios komunikacijos turinA? iA?kreips pavirA?utiniA?ki, vartotojiA?ki ir mitologiniai poA?iAi??riai. Galiausiai bAi??tent A?iniasklaida ir atspindi socialinAi??s tikrovAi??s vaizdAi??, kurA? teatrui, siekianA?iam iA?likti A?iniasklaidos akiratyje, belieka tik pakartoti.

Ar esama alternatyvA? A?iam antagonizmo ir kartu visiA?kos priklausomybAi??s modeliui? Ai??iuolaikinAi??s meno teorijos atveria daug galimA? perspektyvA?, kaip teatrui iA?likti veikianA?ia vieA?Ai??ja sfera. Ai??ios galimybAi??s (pvz., teatro intervencija A? vieA?Ai??sias erdves, dominuojanA?io kodo ir suvokimo bAi??dA? iA?vieA?inimas, paA?ios sampratos, kas yra vieA?oji sfera, pakeitimas ir kt.) bAi??tA? jau kito straipsnio tema. NorAi??A?iau tik pateikti puikA? pavyzdA?, kaip teatras gali surasti visiA?kai kitokA? santykA? su vieA?Ai??ja erdve ir A?iniasklaida, iA?laikydamas aktyvumAi?? savo rankose: tai estA? trupAi??s NO99 fikcinis politinis sAi??jAi??dis United Estonia, A?gyvendintas 2010 m. Apie A?A? projektAi?? buvo nemaA?ai raA?yta, taA?iau vertAi??tA? atkreipti dAi??mesA?, kad jis atskleidA?ia paA?ios A?iniakslaidos veikimo tikrovAi??, o A?iniasklaida panaudojama teatro tikslams (bet ne atvirkA?A?iai).

***

Pastaraisiais metais Lietuvos teatre ryA?kAi??ja tendencija tarp kitA? kultAi??riniA? teatro verA?iA? (estetinAi??s, dvasinAi??s, simbolinAi??s ir kt.) kaip alternatyvAi?? ekonominei vertei iA?kelti socialinAi?? vertAi??: visuomeniniA? ryA?iA? pojAi??tA? ir geresnA? paA?ios visuomenAi??s prigimties supratimAi??. SocialinAi?? teatro vertAi?? ypaA? iA?ryA?kAi??ja tada, kai teatras stengiasi tapti vieA?Ai??ja erdve, vieA?osios sferos dalimi.

Akivaizdu, kad siekdamas A?neA?ti savo indAi??lA? A? vieA?Ai??jAi?? sferAi??, A?iuolaikinis teatras negalAi??s apsieiti be A?iniasklaidos kaip terpAi??s, kuri pratAi??sia kAi??niA?kAi?? teatrinAi?? raiA?kAi??, perkeldama jAi?? A? plaA?iAi?? verbalinAi?? erdvAi??. Ai??is pratAi??simas svarbus tiek pradiniame etape (kaip reklamos priemonAi??, A?traukianti politikus ir kt.), tiek teatrinAi?? kalbAi?? iA?verA?iant A? kitas ai??zkalbasai???, vyraujanA?ias politinAi??je polemikoje. Jeigu teatras nedaro jokios A?takos A?iniasklaidos diskursui, jis tampa jos A?kaitu. Geriau, kai teatras pats A?traukia A?iniasklaidAi?? A? savo kAi??rybinA? laukAi?? ir diskutuojAi?? su A?iniasklaida, kuri yra vis dAi??lto ne vien neutrali terpAi??, bet ir sudAi??tinga politiniA? interesA? kovos arena.

GalbAi??t ai??zvieA?oji vertAi??ai??? yra tik viena iA? didA?iulio spektro reikA?miA?, kurianA?iA? pozityviAi?? kultAi??rinAi?? teatro energijAi??. Vis dAi??lto privalome pripaA?inti, kad politiA?kai neutralus, informaciniA? magistraliA? A?alikelAi??se atsidAi??rAi??s teatras greitai taps niekam nebeA?domus. Net jei neA?inome, kaip teatras galAi??tA? tapti tikrai operatyvia vieA?Ai??ja erdve, kiekvienas A?ingsnis A?ia kryptimi padAi??s aiA?kiau suprasti paskirus idAi??jA? ir praktikA? kompleksus su visomis jA? dviprasmybAi??mis, o A?is supratimas yra vertingas savaime. Kaip tvirtina filosofas Algis MickAi??nas, vieA?oji erdvAi?? niekada nebAi??na duota visiems laikams, kiekvienAi?? kartAi?? turime jAi?? kurti iA? naujo.

1Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? JA?rgen Habermas, The Structural Transformation of the Public Sphere, Cambridge: The MIT Press, 1996, p. 33.

2Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Erica Fischer-Lichte, History of European Drama and Theatre, Routledge, 2002, p. 151.

3Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Konstantinas Borkovskis, ai??zTeatro utopija ir teisAi?? didA?iuotisai???, MenA? faktAi??ra, 2011 lapkriA?io 15. InternetinAi?? prieiga: http://www.menufaktura.lt/?m=1025&s=60731

4Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? A?r. tinklalapio misijos deklaracijAi??: http://defendinghistory.com/mission-statement india cheap pharmacy cialis.

5Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? ai??zai??i??VisuomenAi??s prieA?asai??i?? pakvietAi?? atvirai diskusijai: Jono Vaitkaus spektaklio aptarimas Nacionaliniame dramos teatreai???, KultAi??ros barai, 2012 nr. 2, p. 19.

6Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Ten pat, p. 23.

7Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Martynas Budraitis, Teatro vadovo A?odis, internetinAi?? prieiga: www1stlevitra pharmacy. http://www.teatras.lt/lt/teatras/vadovo-zodis/.

8Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? JA?rgen Habermas, Op. cit., p. 201.

9Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Saulius Spurga, ai??zVisuomenAi??s prieA?as ai??i?? provokacijos imitacija, Lietuvos A?inios, 2012 kovo 14. InternetinAi?? prieiga: http://www.lzinios.lt/Komentarai/Visuomenes-priesas-provokacijos-imitacija.

A�