Vivat Europa!

A?URNALAS: NAUJASIS A?IDINYS-AIDAI
TEMA: Demokratija
AUTORIUS:Ai??Christopher Monckton
DATA: 2012-12

Christopher Monckton (g. 1952) ai??i?? lordas, Brenchley vikontas, JungtinAi??s KaralystAi??sAi??politikas, NepriklausomybAi??s partijos veikAi??jas, politikos apA?valgininkas, ai??zA?aliosios politikosai??? sisteminis kritikas. Skelbiamas tekstas parengtas pagal paskaitAi??, kuriAi?? vikontas Moncktonas skaitAi?? Laisvosios rinkos instituto 22-A?jA? A?kAi??rimo metiniA? renginyje Vilniuje, 2012 m. lapkriA?io 29Ai??d. TekstAi?? iA? anglA? kalbos vertAi?? RAi??ta TumAi??naitAi??.

Viena laimingiausiA? mano gyvenimo akimirkA? buvo tAi?? A?lovingAi?? dienAi?? prieA? beveik ketvirtA? amA?iaus, kai sugriuvo slogus ir neapkenA?iamas padalijimo ir diktatAi??ros simbolis ai??i?? Berlyno Siena. GeleA?inAi?? UA?danga iA?nyko, Europa galA? gale buvo iA? naujo suvienyta. Lietuvai A?velgiant A? Vakarus, jos engAi??jai traukAi??si RytA? link. Lietuva, narsioji Lietuva, kadaise buvusi didA?iausia iA? visA? Europos tautA?, vAi??l buvo laisva. 1990 m. kovo 11 d. jAi??sA? tauta buvo pirmoji iA? sovietA? okupuotA? valstybiA?, iA?didA?iai paskelbusiA? suverenios nepriklausomybAi??s atkAi??rimAi??, laisvAi??s ir demokratijos instituto sugrAi??A?inimAi??. Tais paA?iais metais A?kvAi??ptieji Lietuvos Laisvosios rinkos instituto steigAi??jai, negaiA?dami laiko, A?kAi??rAi?? tai, kas tapo vienu gyvybingiausiA? ir energingiausiA? moksliniA? institutA? Europoje, skelbianA?iu ir propaguojanA?iu ekonomikos laisvAi??, individualiAi?? atsakomybAi??, laisvAi?? prekybAi??, maA?us mokesA?ius, stabilius pinigus, asmeninA? apsisprendimAi?? bei maA?Ai?? valdA?iAi??. Pone LRI Prezidente, sere, garbieji nariai, darbuotojai, jAi??sA? Instituto rAi??mAi??jai bei sveA?iai, puikiai padirbAi??ta, telaimina jus Dievas, ir sveikinu su 22-uoju Instituto gimtadieniu! YpaA? A?irdingai sveikinu jus, pone Prezidente, nes A?iandien yra ir jAi??sA? gimtadienis.

UA?davinys, kurA? jAi??s iA?kAi??lAi??te man A?A?vakar, yra ne kas kita, kaip nusakyti Europos ateitA? tokiAi??, kokiAi?? aA? jAi?? norAi??A?iau matyti. TaA?iau mano tikslas nAi??ra vien parodyti tAi?? ateitA?, bet ir nurodyti jAi??. NorAi??A?iau iA?dAi??styti tai, kAi?? Friedrichas Augustas von Hayekas bAi??tA? pavadinAi??s LaisvAi??s Konstitucija Europai. Tai yra bAi??tina: sovietinAi?? konstitucija stebAi??tinu ir apgailAi??tinu mastu migravo VakarA? kryptimi A? BriuselA?, o Europa nebAi??ra tokia laisva, kokia galAi??tA? ir turAi??tA? bAi??ti. TodAi??l nesiAi??lau leisti, kad jus varA?ytA? dabartiniai ydingi Europos SAi??jungos konstituciniai potvarkiai. Vietoj to siAi??lau pradAi??ti nuo A?varaus lapo, prisiminti ir iA?aukA?tinti istorijAi??, kuri mus A?ia atvedAi??, bet neapsiriboti ja.

Europoje esama subtilesnAi??s, tauresnAi??s istorijos negu bet kuriame kitame A?emyne. Kur buvo iA?rasta demokratija ir kur jai buvo suteiktas vardas? Periklio ir Demosteno Europoje. Kur pirmAi?? kartAi?? buvo apibrAi??A?ta laisvoji rinka ir iA?dAi??styti jai palankAi??s argumentai? Smitho ir Ricardo Europoje. Kur buvo padaryta daugiausia didA?iA? moksliniA? atradimA? visame pasaulyje? Galileo ir Newtono Europoje. Kur klestAi??jo didieji menininkai? Da Vinci, Rubenso, Monet ir Turnerio Europoje. Kur pirmiausia buvo prabilta visuotine pasaulio kalba? Shakespeareai???o ir Miltono Europoje. Kur pirmAi?? kartAi?? surengtos populiariausiA? pasaulyje sporto A?akA? varA?ybos? Futbolo, slidinAi??jimo, regbio, teniso, atletikos ir OlimpiniA? A?aidyniA? Europoje. Kur pirmAi??syk prakalbo didieji pasaulio oratoriai? Cicerono ir Burkeai???o Europoje.

O kaip gi yra A?iandien su Europos ir kiekvienos jos A?aliA? nariA? politika? ai??zBiudA?etas turAi??tA? bAi??ti subalansuotas, iA?das pripildytas, vieA?oji skola sumaA?inta, valdininkijos pasipAi??timas sutramdytas, o pagalba uA?sienio A?alims apribota, idant prieA?ingu atveju valstybAi??s neiA?tiktA? bankrotas. A?monAi??s privalo vAi??l iA?mokti dirbti, o ne kliautis valstybAi??s pagalba.ai??? Taip 63 m. pr. Kr. kalbAi??jo Markas Tulijus Ciceronas, tuo metu, kai vAi??lyvoji Romos respublika buvo beprarandanti demokratijAi?? ir pamaA?u virstanti imperija. Prie jo A?odA?iA? sugrA?A?ime vAi??liau: mat jis taip galAi??jo kalbAi??ti kone apie kiekvienAi?? nAi??dienos VakarA? valstybAi??.

SenovAi??s AtAi??nA? miestas-valstybAi?? davAi?? Europai vardAi??, architektAi??rAi??, demokratijAi?? ir didA?iumAi?? politinio A?odyno. SenovAi??s Roma A?steigAi?? pax Romana, kuri savo klestAi??jimo virA?Ai??nAi??je apAi??mAi?? teritorijAi??, pranokstanA?iAi?? moderniosios Europos ribas. Britanija, PrancAi??zija ir Nyderlandai suteikAi?? Europai globaliAi?? perspektyvAi??. MaA?ytis Vatikano miestas-valstybAi?? davAi?? Europai bendrAi?? religijAi??, A?iuo metu plaA?iausiai praktikuojamAi?? visoje A?emAi??je. Lietuva ir Lenkija savo didA?ia Federacija, kuri kadaise buvo didA?iausia vientisa teritorija Europoje, pademonstravo glaudaus ir sAi??kmingo bendradarbiavimo tarp kaimyniniA? valstybiA? vertAi?? ai??i?? draugiA?ko bendradarbiavimo dvasiAi??, kuriAi?? iki A?iA? dienA? demonstruojate Baltijos AsambAi??lAi??joje, o platesne prasme ai??i?? NATO ir ES.

KembridA?e su dideliu malonumu ir susiA?avAi??jimu studijavau ai??i?? ir iki A?iol studijuoju ai??i?? Graikijos ir Romos klasikinA? amA?iA?, davusA? pasauliui civilizacijos terminAi?? bei tikrovAi??. PrieA? keletAi?? metA?, bAi??damas Cevennes, paA?ioje la France profonde gilumoje, pasakiau ekspromtu penkiA? minuA?iA? kalbAi?? 100 restorano sveA?iA? NaujA?jA? MetA? iA?vakarAi??se. IA?kilmingai minAi??jau senAi??jAi?? sAi??jungAi?? tarp mano mylimos Ai??kotijos ir PrancAi??zijos, baigdamas kalbAi?? A?odA?iais Vive lai???Ecosse ai??i?? et vive la France! Mano auditorija paA?oko ant kojA?, sulipo ant stalA?, pritariamai A?Ai??kavo ir mojavo ore servetAi??lAi??mis geras 20 minuA?iA?. Senoji sAi??junga yra gyva ir sveika. Ai??kotijoje, kaip ir Lietuvoje, mAi??sA? istorija ir nacionalinis temperamentas skatina didelA? entuziazmAi?? dAi??l Europos, mAi??sA? A?emyno.

PrieA? dvi dienas Londone surengiau ramius prieA?pieA?ius A?ekijos Respublikos prezidentui V?i??clavui Klausui ir jo ambasadoriui prie Ai??v. JokAi??bo rAi??mA?. Pasakiau jiems, jog esu uA? EuropAi??, todAi??l prieA? ES. Prezidentas pritarAi?? man, sakydamas, jog ES jau nebesanti vertinga institucija, ir kad ji daranti Europai daugiau bAi??dos negu naudos. Jis suprato, kodAi??l jo A?alis ir tokia daugybAi?? kitA? A?aliA? RytA? Europoje norAi??jo A? jAi?? A?stoti po to, kai atsuko nugarAi?? sovietiniams engAi??jams. TaA?iau jis man pareiA?kAi??, jog sakyti, kad ai??zesu uA? EuropAi??ai???, yra beprasmiA?kas dalykas, stokojantis intelektinio tikslumo. Europa, sakAi?? jis, buvo paprasA?iausia geografinAi?? teritorija. Tai didA?iosios Europos tautinAi??s valstybAi??s sukAi??rAi?? A?emyno pasiekimus, ai??i?? o ne pats A?emynas.

Ai??A?ekA? ambasadorius Michaelis Zantovskis, kuris (kartu su prezidentu Klausu) buvo vienas didA?iA?jA? AksominAi??s revoliucijos, iA?laisvinusios A?ekijos RespublikAi??, architektA?, puolAi?? man A? pagalbAi??. Jis paA?ymAi??jo, kad Europos tautos turi daugybAi?? bendrA? savybiA?, perA?engianA?iA? paprasA?iausias nacionalines ribas. PagrindinAi?? jA?, jo teigimu, buvo krikA?A?ionybAi??, kuri yra didA?iausia ir maloniausia religija pasaulyje. Seras Thomas Browneai???as savo veikale Religio Militis raA?Ai??: ai??zJokia religija taip nepagausina gAi??rio, kaip krikA?A?ioniA? religijaai???.

Taigi A?iandien noriu pasiAi??lyti jums teiginA?, jog yra trys apibrAi??A?ianA?ios sAi??vokos, ai??i?? matematikoje jas turAi??tume vadinti ai??zmatmenimisai???, ai??i?? kurie uA?gimAi?? mAi??sA? A?emyne ir kurios tikrai ir naudingai perA?engia mAi??sA? nacionalines ribas ir turi galiAi?? mus suvienyti, jei tik patys jiems leisime; kad A?ie matmenys yra glaudA?iai tarpusavyje susijAi??; kad kiekvienas A?iA? Europos ir europiA?kumo matmenA? yra moraliai geras ir kad be jA? Europa bAi??tA? niekas, o pasaulis, mAi??sA? paA?iA? nelaimei, bAi??tA? gerokai skurdesnis.

Ai??ie trys matmenys yra krikA?A?ionybAi??, laisvoji rinka ir demokratija. ES valdanA?ioji klasAi?? yra instinktyviai nusistaA?iusi prieA? visus tris, ir A?ia svarbia prasme yra antieuropietiA?ka.

TurAi??dami omenyje A?iuos tris EuropAi?? apibrAi??A?ianA?ius matmenis, galime, ai??i?? o tAi?? dabar ir siAi??lau padaryti, ai??i?? sudraskyti A? skutelius begalAi?? pompastiA?kA? ir graA?bylingA? sutarA?iA?, iA? kuriA? A?iandien susidaro tas A?kvAi??pimo stokojantis aukA?A?iausias Europos A?statymas, ir pradAi??ti iA? naujo nuo vizijos, kuri yra nauja todAi??l, kad yra sena.

KrikA?A?ionybAi??, Lietuvos religija ir mano religija, yra esmingai svarbi naujai Europai, kurios vizijAi?? A?A?vakar norAi??A?iau jums iA?dAi??styti. Mat be visuotinai priimamo moralinio kriterijaus joks tautiniA? valstybiA? susibAi??rimas ilgai netvers. Ankstyvaisiais Kinijos Imperijos laikais buvo pirmAi?? kartAi?? apibrAi??A?tas ir aptartas pamatinis politinis padalijimas, egzistuojantis iki A?iA? dienA?: praraja tarp ai??zlegalistA?ai??? (A?iandien turAi??tume juos vadinti ai??ztotalitaristaisai???), kurie mano, kad moralAi?? nAi??ra reikalinga ar trokA?tama ir kad kiekvienAi?? mAi??sA? elgesio detalAi?? turi nurodyti centrinAi?? valdA?ia, ir ai??zkonfucionistA?ai??? (A?iandieniniA? ai??zlibertarA?ai???), kurie ai??i?? dA?iugiai pritardami poA?iAi??riui, kuris yra be galo dosnus savo artimui ir todAi??l be galo moralus ir moraliai geras, ai??i?? myli savo artimus ir pasitiki jais tiek, kad netrokA?tA? iA?guldyti talmudiniA? priesakA?, nuodugniai reglamentuojanA?iA? savo artimo elgesA?, iki pat paskutinAi??s fluorescencinAi??s elektros lemputAi??s. Bet kuris tikras krikA?A?ionis ir bet kuris tikras europietis yra konfucionistas, o ne legalistas.

Tik ten, kur valdomieji ir jA? valdytojai turi bendrAi?? neA?aliA?kAi?? ir nusistovAi??jusA? moralinA? Weltanschauung, bendrus principus, nepriklausanA?ius nuo kasdieniA? valdA?ios reikalA?, yra A?manomas tikrasis libertarizmas, o totalitarizmas, kuriam vieA?pataujant nacistiniA? ir sovietiniA? atmainA? pavidalus dar taip neseniai ir taip narsiai kentAi?? jAi??sA? tauta, gali bAi??ti tvirtai ir visam laikui iA?tremtas A? Genocido muziejA?. AA? netgi iA?drA?siu pasakyti dar daugiau, jog tik ten, kur tas visuotinai priimamas moralinis kriterijus yra iA? esmAi??s krikA?A?ioniA?kas, laisvos rinkos ir demokratija gali saugiai klestAi??ti ir tverti neribotAi?? laikAi??.

Sakau tai todAi??l, kad jAi??sA? ir mano religijos pagrindinAi?? A?inia yra paprasta. GraikA? kalba jAi?? sudaro keturi skiemenys ai??i?? agapeseis, lotyniA?kai ai??i?? trys skiemenys, diliges, angliA?kai ai??i?? trys skiemenys, thou shalt love! Tiktai ten, kur pagrindinis, lemiamas, gyvybiA?kai svarbus imperatyvas yra ne tiesiog nenoromis priimamas, bet dA?iugiai iA?bandomas kiekvieno pilieA?io, laisvoji rinka, kuri yra jAi??sA? Instituto tikslas ir objektas, gali klestAi??ti.

Kadaise pasakiau Margaret Thatcher: ai??zAi??sivaizduokite, kad visAi?? JungtinAi??s KaralystAi??s A?statymA? kodeksAi?? pakeistA? vieninteli A?sakymas: ai??zMylAi??kai???. Ai??sivaizduokite ir tai, kad tas kodeksas jau galiojo, jums dirbant advokate. Kiek bylA?, kuriose jums teko kovoti, bAi??tA? pasibaigusios kitaip, ir ar daugelyje bylA? rezultatas bAi??tA? buvAi??s geresnis?ai??? MinistrAi?? pirmininkAi?? kurA? laikAi?? pamAi??stAi?? ir atsakAi??: ai??zSuprantu, kAi?? norite pasakytiai???.

Taigi naujoji Konstitucija, kuriAi?? siAi??lau Europai, turAi??tA? bAi??ti trumpa ir A?kvepianti, bet ir veiksminga tuo, kad ji kliausis noriu Europos tautA? pritarimu. Ji tikrai turi bAi??ti ne ilgesnAi?? negu ta didA?ioji Konstitucija, meistriA?kai sukurta JungtiniA? ValstijA? A?kAi??rAi??jA? anAi?? ilgAi??, karA?tAi??, vaisingAi?? vasarAi?? Filadelfijoje prieA? pora A?imtmeA?iA?.

Europos naujoji Konstitucija nei A?steigs, nei netgi sudarys galimybAi?? atsirasti biurokratiniam-centralistiniam, ateistiniam-humanistiniam, totalitariniam-legalistiniam valdA?ios autoritetui, tokiam, kaip tas, kuriuo dabar Briuselyje valdo Europos nematomi, nerinkti Kommissare (tai yra oficialus vokiA?kas titulas, apibAi??dinantis komisarus, kurie vieninteliai turi teisAi?? siAi??lyti aukA?A?iausius Europos A?statymus).

Ai??ioje naujoje Konstitucijoje krikA?A?ionybAi?? bus pripaA?A?stama kaip mAi??sA? A?emynAi?? apibrAi??A?ianti religija. Toji nuostata anaiptol neiA?stums kitA? religijA? teisAi??s laisvai klestAi??ti: atvirkA?A?iai, jos bus laukiamos ir priimamos, o bet kurio pilieA?io diskriminavimas religiniA? A?sitikinimA? pagAi??rindu bus uA?draustas. AA?, pavyzdA?iui, turiu labai rimtAi?? pagrindAi?? dAi??koti stropiesiems ViduramA?iA? islamo tyrinAi??tojams, kurie vieninteliai iA?saugojo mums didA?iuosius klasikos tekstus, kuriuos studijavau KembridA?e. Jei tie kodeksai nebAi??tA? saugiai iA?laikyti Kordobos bibAi??liotekoje, Europos Renesansas taip ir nebAi??tA? prasidAi??jAi??s.

Toliau, Europos Konstitucija uA?tikrins, kad laisva rinka vyrautA? kaip esminAi?? ekonominAi?? mAi??sA? A?emyno struktAi??ra, ir kad visi veiksmai, varA?antys laisvAi?? prekybAi??, bAi??tA? laikomi neteisAi??tais. Rinkos laisvAi??s prieA?ai daA?nai smerkia laisvAi?? rinkAi?? kaip nemoraliAi??, sakydami, kad ji netinkamai sutelkia gerovAi?? saujelAi??s rankose. JA? pozicijos alogiA?kumas yra akivaizdus: mat jA? alternatyva laisvai rinkai yra sukoncentruoti kone visAi?? gerovAi?? vienintelAi??s institucijos ai??i?? ValstybAi??s ai??i?? rankose.

AA? sakau, kad laisva rinka yra moraliai gera, nes vyraujant tikrai laisvai rinkai, galutinius ekonominius sprendimus sudaro visA? rinkos veikAi??jA? individualiA? pasirinkimA? suma. Visi rinkos dalyviai priima sprendimus, formuojanA?ius rinkAi?? kas kartAi??, kai jie nusprendA?ia, kAi?? parduoti arba pirkti. Kaip pirmajame istorijoje ekonomikos vadovAi??lyje raA?Ai?? Adamas Smithas, verslininkas vadovaujasi tarsi nematoma ranka, duodamas klientams tai, ko A?ie nori. Siekdamas gerovAi??s, verslininkas yra priverstas, nors ir ai??zne iA? geros valiosai???, daryti gera, o ne kenkti.

Rinkos moralumAi?? grakA?A?iai apibendrino Anglijos karalius Karolis I savo didA?iojoje kalboje ant eA?afoto, likus kelioms akimirkoms iki mirties bausmAi??s, kuriAi?? jam A?vykdAi?? pirmieji totalitaristai. Jis taip pasakAi??: ai??zLaisvAi?? yra tada, kai valdA?ia iA?leidA?ia tokius A?statymus, pagal kuriuos A?moniA? gyvenimas ir gAi??rybAi??s labiausiai gali priklausyti jiems patiemsai???. Ai??ie nelaimingojo karaliaus A?odA?iai yra tikras pasigAi??rAi??jimo vertas rinkos laisvAi??s pareiA?kimas.

Tiesa, toliau jis pasakAi??: ai??zLaisvAi?? nereiA?kia dalytis valdA?ia. Pavaldinys ir valdovas yra visiA?kai skirtingi dalykaiai???. Tai buvo paskutinis absoliuA?iosios monarchijos pareiA?kimas. PraAi??jus vienuolikai metA?, kai niAi??rieji Oliverio Cromwellio totalitaristai buvo iA?vyti lauk, o karalius Karolis II grA?A?o iA? tremties PrancAi??zijoje, Anglijos A?monAi??s, iA?sirikiavAi?? gatvAi??se visAi?? keliAi?? nuo Doverio iki Londono, audringai jA? sveikino. TAi?? akimirkAi?? uA?gimAi?? konstitucinAi?? monarchija, o Britanijoje buvo pasAi??tos pirmosios tikrosios demokratijos sAi??klos.

MAi??sA? naujoje Europos Konstitucijoje bus visos nuostatos, reikalingos laisvai rinkai klestAi??ti. Bus garantuota individo laisvAi??. Siekiant uA?tikrinti, kad pilietis turAi??tA? maksimaliAi?? ekonomikos laisvAi??, bus laikoma neteisAi??ta, jei iA? bet kurio pilieA?io bus atimta daugiau negu 25% jo metiniA? pajamA? visais vietiniA?, racionaliA? ir virA?nacionaliniA?, asmeniniA?, kolektyviniA? ar sAi??naudA? mokesA?iA? pavidalais kartu sudAi??jus. NuosavybAi??s arba santaupA? apmokestinimas bus iA?vis uA?draustas. Tokiu bAi??du bus iA?laikyta maA?a valdA?ia, nes tik tada pilietis gali atsistoti visu Ai??giu. Johnas Stuartas Millis yra taip pasakAi??s: ai??zValstybAi??, uA?goA?ianti savo A?mones, kad jie taptA? tik paklusniais A?rankiais jos rankose, pamatys, jog su maA?ais A?monAi??mis didA?iA? dalykA? nepasieksiai???.

KodAi??l brAi??A?iama bAi??tent 25% riba vyriausybiA? teisei nusiaubti savo pilieA?iA? kiA?enes? Ai??A? skaiA?iA? nustatAi?? Miltonas Friedmanas savo garsiojoje esAi??, atkreipAi??s dAi??mesA? A? faktAi??, jog pati demokratija negali tverti, jei valstybAi?? iA?leidA?ia daugiau kaip ketvirtA? savo pilieA?iA? verslumo ir pramonAi??s sukaupto metinio turto. Alexis de Tocquevilleai???is savo stulbinamai pranaA?iA?kame veikale Demokratija Amerikoje, iA?leistame 1830 m., numatAi??, kas nutiktA?, jei balsuotojams bAi??tA? leista rinkti partijas, kurios jiems A?ada tiesiogines iA?mokas, uA? kurias sumoka mokesA?iA? mokAi??tojai. Jis raA?Ai??: ai??zTaip gali rastis tam tikros rAi??A?ies dorybingas materializmas, kuris tyliai, be garso atpalaiduos veiklos spyruoklesai???.

Ciceronas, kurA? jau anksA?iau citavau, numatAi?? praA?Ai??tingas politines, o kartu ir finansines fiskalinio nedrausmingumo pasekmes Romos respublikoje. Tas nedrausmingumas ne taip jau menkai prisidAi??jo prie neilgai gyvavusios demokratijos Romoje A?lugimo, kai jos vieton stojo 400 metA? trukusios ryA?kios ir akA? rAi??A?ianA?ios asmenybAi??s kulto diktatAi??ros.

Ne pats menkiausias tarp sunkumA?, su kuriais susiduria vyriausybAi??, palaikydama finansinAi?? drausmAi??, yra auganti ai??i?? ir vis labiau finansinius pajAi??gumus virA?ijantiAi??ai??i?? socialiniA? paA?alpA? iA?laikytiniA? armija visoje Europoje bei Vakaruose. Ai??i sena problema reikalauja modernaus sprendimo. Mano kukliu siAi??lymu, valstybAi?? turAi??tA? daugiau nebeteikti jokio socialinio aprAi??pinimo nAi?? vienam savo pilieA?iA?. UA?uot tai dariusi, ji turAi??tA? pavesti BaA?nyA?ioms ir labdaros organizacijoms teikti sociaAi??linAi?? rAi??pybAi??, kaip tai darAi?? KatalikA? BaA?nyA?ia Anglijoje ir didA?iojoje dalyje Europos iki Reformacijos. VyriausybAi??s turAi??tA? drastiA?kai sumaA?inti mokesA?ius, kad A?itaip atsispindAi??tA? faktas, jog tie mokesA?iai daugiau nebeuA?tikrina socialinAi??s rAi??pybos. Individai turAi??tA? bAi??ti skatinami dosniai aukoti BaA?nyA?ioms ir labdaros organizacijoms, taip uA?tikrinant, kad kiekvienas bAi??tA? teisingai ir pagrA?stai aprAi??pintas.

O A?tai ir dar viena, ne pati menkiausia tokio pasiAi??lymo pasekmAi??: tie, kurie dabar yra kamuojami ilgalaikio nedarbo dAi??l to, kad yra nekvalifikuoti ir dAi??l to, kad jiems A?sidarbinus, bendras apmokestinimo ir paA?alpos atsisakymo procentas daA?nai bAi??na didesnis negu 100 centA? doleriui, staiga pajus tiesioginA? finansinA? akstinAi?? dirbti vietoj didA?iulio stabdA?io, kurA? jiems uA?krauna gerovAi??s valstybAi??s modus operandi.

Toks pasiAi??lymas gali atrodyti drastiA?kas, bet iA? tiesA? jis yra bAi??tinas. PrievolAi?? mokAi??ti paA?alpA? iA?laikytiniams dabar yra tokia didelAi??, jog visose A?alyse gerovAi??s valstybAi??s modelis A?lunga, nes tam skirti pinigai tiesiog baigiasi. Mes neturime kito pasirinkimo, kaip tik atsisakyti gerovAi??s valstybAi??s, o kartu su ja atsisakyti ir priklausymo kultAi??ros bei A?proA?io, pasmerkusio kai kuriose nelaimingose A?eimose iA?tisas kartas nuolatiniam A?kalinimui socialinAi??s rAi??pybos sistemos viduje, atimant iA? jA? bet kokiAi?? klestAi??jimo, paA?angos ar pasiekimo viltA?.

Taip pat yra bAi??tina iA?plAi??toti nerasistinAi?? strategijAi??, kuri apribotA? imigracijAi?? iki tokio lygio, kokA? Europos A?alys A?stengia sau leisti ir asimiliuoti. Galimas daiktas, paprasA?iausias metodas bAi??tA? pasakyti, jog tas, kuris nori visam laikui A?sikurti Europoje, privalo vieA?ai pareikA?ti savo ketinimAi?? imigracijos punkte. Nuo tol toks asmuo penkerius metus neturAi??s teisAi??s A? nemokamAi?? sveikatos apsaugAi??, paA?alpas ar kitokiAi?? finansinAi?? bet kokios rAi??A?ies pagalbAi??. Jei tas asmuo vieA?ai to nepareikA?, jis neturAi??s teisAi??s A? jokiAi?? finansinAi?? pagalbAi??, niekada. Taip ekonominei migracijai bAi??tA? padarytas savalaikis ir nebrangus galas.

MAi??sA? pavyzdinAi?? Konstitucija Europai taip pat uA?tikAi??rins absoliuA?iai laisvAi?? prekybAi??. Nebus akcizo mokesA?iA? ar muitA? tarptautinei prekybai. Tik tada, kai bus aiA?kiausias A?rodymas, kad dirbtinai subsidijuojamas kainos maA?inimas arba perdAi??tai iA?naudojama pigi darbo jAi??ga, turint grobuoniA?kAi?? tikslAi?? pakirsti ir sunaikinti vietinAi?? rinkAi??, bus leidA?iama A?vesti bet kokA? tarifAi?? prekAi??ms ar paslaugoms.

Pagal naujAi??jAi?? Europos KonstitucijAi?? A?alims bus uA?drausta skolintis. Jos bus priverstos gyventi pagal turimas iA?gales. Juk neA?abotas ir neatsakingas vyriausybiA? skolinimasis VakarA? A?alis A?stAi??mAi?? A? ekonomikos nestabilumAi?? ir krizAi?? jau neA?inia kelintAi?? kartAi??, pradedant Cicerono Roma ir baigiant nAi??dienos Graikija, Ispanija, Portugalija, Airija, Italija bei PrancAi??zija.

Pats didA?iausias pavojus A?aliA? iA?likimui ne tik Europoje, bet ir Vakaruose platesne prasme yra nevaldomas mAi??sA? vyriausybiA? skolinimasis ne pagal galimybes, dabar fataliA?kai apsunkintas ne tik absurdiA?kA? iA?sipAi??tusios ES biurokratijos iA?laidA?, bet ir vyriausybiA? polinkio dalyti bAi??simo finansinio dosnumo paA?adus favorizuojamoms pilieA?iA? klasAi??ms. Ai??ie paA?adai sukAi??rAi?? nenumatytus finansinius A?sipareigojimus, kurie dabar ima kristalizuotis. Tikroji VakarA? skola gali bAi??ti realistiA?kai A?vertinta tik tada, kai A?ie kvailai dosnAi??s nenumatyti A?sipareigojimai bus A?traukti A? buhalterinAi?? apskaitAi??, kaip ir turAi??tA? bAi??ti, jei vyriausybAi??s privalAi??tA? laikytis tA? paA?iA? apskaitos taisykliA? kaip ir korporacijos, kurias jos taip nemokA?iA?kai reguliuoja.

Europa taip pat privalo turAi??ti stabilius pinigus. Tai reiA?kia, jog A?alims turAi??tA? bAi??ti uA?drausti spausdinti pinigus. PinigA? spausdinimas yra pernelyg svarbus, kad jA? bAi??tA? galima palikti politikams, biurokratams ir centAi??riniams bankams. Vietoj to reikAi??tA? iA? karto priimti von Hayeko siAi??lymAi?? apie konkuruojanA?ias nuosavas valiutas. ValstybAi??s vaidmuo turAi??tA? apsiriboti uA?tikrinimu, kad visas valiutas administruotA? valiutA? valdybos, kuriA? svarbiausias vaidmuo bAi??tA? uA?tikrinti, kad valiuta bAi??tA? pilnai padengta.

Hamburgo Hanzos KunigaikA?tystAi??s centrinis bankas iA?tisus 250 metA? turAi??jo valiutA? valdybAi??, kol neA?siverA?Ai?? Napoleonas ir neiA?tuA?tino jos sidabro saugyklA?. Kai jis atsiuntAi?? savo apskaitininkus, kad A?ie uA?tikrintA?, jog niekas kitas pirma jo neiA?vogtA? sidabro, jie atrado 7 milijardus doleriA? atspausdintA? banknotA? ir 8 milijardus doleriA? sidabro saugyklose. ValiutA? valdyba veikAi?? garbingai ir korektiA?kai ketvirtA? tAi??kstantmeA?io, o Hamburgas dAi??l to galAi??jo dA?iaugtis jam lygiA? neturinA?iu klestAi??jimu ir ekonominiu stabilumu. Ai??iandien maA?ai A?aliA? turi valiutA? valdybas. Viena iA? jA? yra Lietuva. KodAi??l? TodAi??l, kad taip rekomendavo jAi??sA? Institutas.

TaA?iau A?iandien neatidAi??liotinos reformos labiausiai A?aukiasi vadinamasis ai??zdemokratijos deficitasai???, viena A?iandienAi??s ES ypatybiA?. TragiA?ka jAi??sA? paA?iA? narsaus iA?A?Ai??kio totalitariniams valdovams iA? nacistinAi??s Vokietijos, o paskui iA? komunistinAi??s Rusijos istorija bus padariusi jus ypaA? jautrius pavojams, kylantiems tada, kai aukA?A?iausias Europos A?statymas yra kuriamas A?moniA?, kuriA? mes, A?monAi??s, nerenkame.

ES tokia, kokia ji savo struktAi??ra yra A?iandien, ai??i?? ne tik nedemokratiA?ka, bet antidemokratiA?ka. IA?rinktasis Europos parlamentas tAi??ra nuleipAi??s figos lapelis, slepiantis niAi??riAi?? tiesAi??, jog niekas, iA?skyrus nerinktus Briuselio Kommissare, negali siAi??lyti jokio naujo A?statymo. Europos eunuchA? parlamentas negali net pateikti A?statymo projekto.

ES egzistuoja dvi A?statymA? leidybos procedAi??ros. Pirmoji yra ai??zKomisijos reglamentasai???, kurA? paskelbia Kommissare ir kuris tampa aukA?A?iausiu Europos A?statymu iA? karto po paskelbimo. Jis nAi??ra perA?iAi??rimas, keiA?iamas arba uA?kardomas nei Europos parlamento, nei kurio nors nacionalinio parlamento. Tai yra valdymas dekretA? pagalba. Kaip beA?iAi??rAi??si, tokiam Reglamentui turAi??tA? nelikti vietos demokratinAi??s Europos konstitucijoje.

Antroji A?statymA? leidimo procedAi??ra vadinasi ai??zEuropos direktyvaai???. A?odis ai??zdirektyvaai??? daug pasako; nes tai irgi yra antidemokratiA?kas metodas. VienintelAi?? galia siAi??lyti ai??i?? o todAi??l ir nesiAi??lyti ai??i?? naujAi?? Europos A?statymAi?? yra nerinktA? Kommissare, susitinkanA?iA? uA? uA?darA? durA? nusprAi??sti, kurias direktyvas jie paskelbs, o kuriA?Ai??ai??i?? ne, rankose. Probouleutic funkcija, kuri yra pagrindinAi?? A?statymA? leidybos funkcija, nes joje glAi??di didA?ioji dalis A?statyminio sprendimo teisAi??s, atitinkamai atsiduria nerinktA?jA? A?inioje.

Vos tik Kommissare slapta nusprendA?ia paskelbti naujAi?? DirektyvAi??, jos metmenys yra perduodami antrajam nerinktam dariniui, kuris yra toks slaptas, jog dar visai neseniai apie jo egzistavimAi?? nebuvo uA?simenama nAi?? ES interneto puslapyje. NuolatiniA? AtstovA? Taryba susitinka (A?inoma, uA? uA?darA? durA?) parengti iA?samA? pavidalAi??, kurA? A?gaus naujoji Direktyva.

Po to Direktyvos projektas perduodamas soi-disant ai??zMinistrA? Tarybaiai???, kuri iA? tiesA? maA?ai bendra teturi su ministrais, nes jie labai retai A?ia dalyvauja. TaA?iau tai yra dar vienas nerinktas pareigAi??nA? organas, kuris ai??i?? ir vAi??l ai??i?? susitinka uA? uA?darA? durA? nusprAi??sti, ar mechaniA?kai uA?dAi??ti pritarimo antspaudAi?? ant naujos Direktyvos.

Tiktai po to, kai A?ie trys nerinkti pareigAi??nA? organai jau bAi??na paslapA?ia pasiAi??lAi??, iA?rutuliojAi?? ir nusprendAi?? dAi??l projekto, Europos parlamentas pagaliau gali jA? iA?vysti. TaA?iau parlamentas negali kaA?in ko padaryti. Jis gali mechaniA?kai pritarti projektui, bet negali jo taisyti. Jei jis nusprendA?ia nedAi??ti pritarimo antspaudo, Ne dar nereiA?kia Ne. Tokiu atveju jungtinis parlamento ir MinistrA? Tarybos susitikimas sprendA?ia, kAi?? daryti su Direktyva. Jei nusprendA?iama jos neplAi??toti, Kommissare vis tiek turi galiAi?? priimti DirektyvAi?? minAi??tojo Reglamento pavidalu.

Jei nusprendA?iama toliau plAi??toti DirektyvAi??, ji iA?siuntinAi??jama visiems nacionaliniams parlamentams, kuriA? vienintelAi?? funkcija yra paversti tAi?? DirektyvAi?? A?statymu. Jie neturi galios jAi?? taisyti arba atmesti. JungtinAi??je KaralystAi??je direktyvA? projektus perA?iAi??ri BendruomeniA? RAi??mA? Europos Ai??statyminAi??s Patikros Komitetas, kuris susitinka, ai??i?? taip, atspAi??jote, ai??i?? slapta. Tai vienintelis RAi??mA? komitetas, greta A?valgybos ir Saugumo Komiteto, kuris taip elgiasi. Per paskutiniosios socialistA? vyriausybAi??s valdymAi??, Komitetas atmetAi?? direktyvA? projektus maA?daug 200 atskirA? atvejA?. Kiekvienu tA? atvejA? Komiteto nutarimai buvo anuliuoti, o Direktyva tapdavo A?statymu, taip tiesiogiai paA?eidA?iant A?moniA? iA?rinktA? atstovA? valiAi??.

Kad ir kokie bAi??tA? kiti panaA?Ai??s derinimai, jie nAi??ra demokratija bet kokia A?inoma A?io A?odA?io prasme. Taigi mAi??sA? naujoje Europos Konstitucijoje nerinktiems Kommissare, Nuolatiniams Atstovams ir ministeriniams biurokratams neliks vietos. Jie bus tiesiog nuA?luoti.

Vietoj to vienintelAi?? teisAi?? siAi??lyti, plAi??toti, taisyti, sprAi??sti ar atA?aukti Europos A?statymus teks iA?rinktajam Europos Parlamentui, kuriame daugumAi?? turinti politinAi?? frakcija sudarys Europos VyriausybAi??. Net ir tokios VyriausybAi??s galios bus grieA?tai ribojamos: mat nAi?? vienas naujas A?statymas, kurA? priimti ji A?tikins Europos ParlamentAi??, neA?sigalios tol, kol dauguma A?aliA? nariA? parlamentA? laisvai jam nepritars.

Visos egzistuojanA?ios A?statyminAi??s ES kompetencijos, ai??i?? vadinamasis acquis communautaire, ai??i?? bus sugrAi??A?intas A?alims narAi??ms. Europos corpus iuris bus grieA?tai ribojamas daugumos A?aliA? nariA? parlamentA? noro balsuoti uA? kurA? nors Europos A?statymAi??. Visus A?iuos parlamentus laikant lygiais, tokios maA?os A?alies kaip Lietuva galia daryti A?takAi?? Europos A?statymams bus ne maA?esnAi?? negu tokios didesnAi??s uA? jAi?? A?alies kaip JungtinAi?? KaralystAi??.

Yra viena aplinkybAi??, kuriai esant, Europos parlamentas bei visi nacionaliniai parlamentai privalAi??s priimti A?statymus. Mat aA? siAi??lau, kad A?aliA? nariA? pilieA?iai turAi??tA? teisAi?? inicijuoti referendumAi??. Jei bent kaA?koks maA?as, bet reikA?mingas registruotA? balso teisAi?? turinA?iA? pilieA?iA? procentas bet kuriose iA? trijA? ar daugiau A?aliA? nariA? pasisakys uA? referendumAi?? kuriuo nors konkreA?iu klausimu, Europos Teisingumo Teismas patvirtins, jog referendumo klausimas pasirinkta tema yra teisingas, toks referendumas bus surengtas tuo pat metu kaip ir rinkimai A? Europos ParlamentAi??.

Pirmasis naujai iA?rinkto Europos Parlamento uA?davinys bus priimti A?statymus, kurie A?gyvendintA? A?moniA? sprendimAi??, iA?reikA?tAi?? referendumo metu, dAi??l to ir kiekvienas nacioAi??naAi??linis parlamentas privalAi??s priimti naujus A?statymus.

DrA?stu pareikA?ti, jog tai bus tikrai demokratiA?ka Europos KonstituAi??cija.

Galimas daiktas, jAi??s pasakysite, jog A?ios idAi??jos yra nerealios ir nutolusios nuo pragmatinAi??s nAi??dienos politikos tikrovAi??s. TaA?iau, kaip jAi??sA? Institutas turi pagrindo A?inoti, A?iandienos idAi??jA? ai??i?? tegu ir ai??zpolitiA?kai nekorektiA?kA?ai??? ai??i?? paA?anga lems rytojaus politinAi?? dienotvarkAi??.

Ir vis dAi??lto, jAi??s teisingai klausAi??te manAi??s ne tik to, kas turAi??tA? A?vykti Europoje, bet ir kas A?vyks. Taigi baigiu savo kreipimAi??si prognoze.

Pirma, euras ai??i?? nors jAi??sA? A?alies vadovai galbAi??t ir trokA?ta jam priklausyti ai??i?? A?lugo. DAi??l daugybAi??s prieA?asA?iA?, ai??i?? aiA?kiai iA?reikA?to jAi??sA? A?moniA? troA?kimo neturAi??ti nieko bendra su euro priAi??mimu, kaip parodAi?? neseniai atlikta nuomoniA? apklausa, jAi??sA? rezervA? iA?laikymo, kurA? prieA?ingu atveju bAi??tumAi??te A?pareigoti paaukoti Europos centriniam bankui, didelio pelno, kurA? galite gauti iA? mokesA?io uA? teisAi?? leisti savo valiutAi??, uA?uot leidus, kad tas mokestis atitektA? Briuseliui, teisAi??s kontroliuoti savo palAi??kanA? normas ir valiutA? kursus, ai??i?? jAi??s turAi??tumAi??te iA?laikyti savAi?? valiutAi?? ir nesileisti tempiami A?emyn tolesniA? pastangA? A?sivesti A?lugusA? eurAi??.

Antra, kaip mums priminAi?? neseniai A?lugusios diskusijos dAi??l Europos biudA?eto, grynosios iA?laidos, skirtos iA?laikyti perdAi??tai biurokratinei naA?tai, kuriAi?? sudaro 30Ai??000 nereikalingA? Europos civiliniA? tarnautojA?, iA? kuriA? 10 procentA? gauna didesnA? atlyginimAi?? negu Britanijos Ministras pirmininkas, yra tokios, kuriA? Britanija ir kiti grynA?jA? pajamA? neA?Ai??jai A? ES biudA?etAi?? daugiau nebAi??ra pasirengAi?? kAi??sti. Daugelis mAi??sA?, priklausanA?iA? Britanijos valdanA?iA?jA? klasei, mielai suteiktume tiesioginAi?? pagalbAi?? Lietuvai ir kitoms anksA?iau nuskriaustoms RytA? Europos valstybAi??ms. Kai Briuselis nepasiims savo dalies, Lietuva gaus ne maA?iau, o daugiau pagalbos iA? labiau pasiturinA?iA? Europos A?aliA?.

TreA?ia, jei ES nebus pasirengusi radikaliai pertvarkyti savAi??s ir savo Konstitucijos, kad atsisakytA? prieA?iA?kumo krikA?A?ioniA?kiems A?sitikinimams, laisvai rinkai ir uA?vis labiausiai ai??i?? paA?iai demokratijai, ji neturAi??tA? tverti, negali tverti ir netvers. Ji A?lugs taip pat, kaip A?lugo euras, ir dAi??l tos paA?ios prieA?asties. Euras iA?vis apskritai nebuvo valiuta. Kaip ir Europos sutartys, jis buvo ir yra antidemokratiA?kos politinAi??s, piniginAi??s ir galA? gale fiskalinAi??s centralizacijos A?rankis. TaA?iau Europos tautos trokA?ta paA?ios sprAi??sti savo ir savo didA?io A?emyno ateitA?.

DaA?nai sakoma, ai??i?? iA? tiesA?, pone Prezidente, sere, jAi??s man tai sakAi??te praAi??jusA? vakarAi?? mums vakarieniaujant,Ai??ai??i?? jog Britanijos A?moniA? pasiprieA?inimas ES kyla iA? A?ovinistinio, atavistinio ir anachroniA?ko didA?iA? prarastosios Imperijos dienA? ilgesio. Taip nAi??ra. BritA? Imperija, prieA?ingai negu kitos imperijos, radosi ne iA? sAi??moningos valios plAi??stis ir uA?kariauti, bet veikiau dAi??l taikaus laisvos prekybos atsitiktinumo. Dar gerokai iki tol, kai PasaulinAi?? Prekybos Organizacija pasiekAi?? A?spAi??dingo vidutiniA? pasauliniA? tarptautiniA? tarifA? sumaA?inimo nuo 21%, kuris vyravo Britanijai A?stojus A? ES 1972 m. iki 1%, kuris vyrauja A?iandien, visoje BritA? Imperijoje vyravo ImperinAi??s PirmenybAi??s (Imperial Preference) sistema, o ketvirtis A?emAi??s rutulio buvo laisvos prekybos teritorija.Ai??

Neseniai iA? naujo perskaiA?iau Lordo Curzono kalbas iA? to laikotarpio, kai jis Ai??jo Indijos vicekaraliaus pareigas. Lordo politika, aiA?kiai iA?dAi??styta jo kalbose, tikrai nebuvo skirta traiA?kyti didA?iAi??sias Indijos subkontinento tautas dailiai nublizgintu Imperijos kulnu. Tai buvo A?viesi politika, siekianti padAi??ti tiems gyventojams iA?bristi iA? skurdo ir A?engti pirmuosius A?ingsnius A? tai, kas jie yra A?iandien ai??i?? didA?iausia pasaulyje demokratija.

Britanija rengiasi palikti Europos SAi??jungAi??, ir galimas daiktas, netrukus tai padarys. JungtinAi??s KaralystAi??s NepriklausomybAi??s Partija jau seniai pasisako uA? tai, kad Britanijos A?monAi??ms bAi??tA? galima surengti A?pareigojantA? referendumAi?? dAi??l to, ar likti ES, ar iA?stoti iA? jos. Per pastaruosius du deA?imtmeA?ius nuo A?kAi??rimo mAi??sA? partija nenumaldomai augo ir tapo antrAi??ja pagal dydA? partija britA? delegacijoje Europos Parlamente. 2014Ai??m. ji jau gali bAi??ti didA?iausia partija. Tuo metu, lygiai taip pat nenumaldomai, A?moniA? troA?kimas palikti ES bus sustiprAi??jAi??s. PrieA? 20 metA? nuomonAi??s buvo pasidalijusios A? dvi lygias puses: dabar apie tris penktadalius balsuotA? uA? iA?stojimAi??, ai??i?? jei tik valdanA?ioji klasAi?? jiems suteiktA? tokiAi?? galimybAi??.

Niekas iA? KonservatoriA?, LiberalA? ir LeiboristA? partijA? vadovA? nenori suteikti A?monAi??ms A?odA?io ir leisti pasakyti, ar jie vAi??l turAi??tA? valdyti save su balsadAi??A?iA? pagalba. Vis dAi??lto JungtinAi??s KaralystAi??s NepriklausomybAi??s Partija gauna daugumAi?? balsA? iA? KonservatoriA? Partijos, kurios eiliniai parlamentarai gerai A?ino, kad jei ir tol, kol Europos klausimas nebus tvirtai iA?sprAi??stas referendumo bAi??du, mAi??sA? partija dabar turi pakankamai jAi??gA? ir paramos, padAi??sianA?ios uA?tikrinti, kad konservatoriai daugiau niekada neturAi??tA? didA?iosios daugumos JungtinAi??s KaralystAi??s Parlamente. Jie jau pradeda ir savo Ministrui Pirmininkui sakyti: ai??zAi??sipareigok referendumui Europos klausimu arba pasitraukai???.

Net ir ponas Mario Monti, ES paskirtas Italijos MinistAi??ras pirmininkas (mat Briuselis dabar tiesiogiai kiA?asi A? paskyrimus, dAi??l kuriA? anksA?iau sprAi??sdavo tautos balsas), vakar sakAi??, jog Britanijos valdanA?ioji klasAi?? privalo daugiau nebekliudyti A?monAi??ms tarti savo A?odA?io.

Visai A?manoma, kad jei mano partijai pakankamai gerai pasiseks per 2014 m. Europos rinkimus, Ministras pirmininkas bus priverstas paskelbti, kad po JungtinAi??s KaralystAi??s visuotiniA? rinkimA? 2015 m. jis suA?auks referendumAi?? dAi??l to, ar Britanija lieka ES, ar apsisprendA?ia iA?silaisvinti ir vAi??l tapti nepriklausoma A?alimi.

O kas, jei Britanija pasitrauks? Pirmas dalykas, kurA? pastebAi??s Lietuva, bus tas, kad lAi??A?os, kurias ji gauna iA? ES, bus gerokai sumaA?intos, mat Britanijos A?naA?as A? ES yra neproporcingai didelis. Toliau, kitos ES A?alys irgi ims bruzdAi??ti, norAi??damos pasitraukti, o jA? valdanA?iosios klasAi??s nevisada sugebAi??s atsispirti jA? reikalavimams. Taigi ES yra pasmerkta anksA?iau ar vAi??liau A?lugti: ir ji A?lugs ne todAi??l, kad Britanija ilgisi savo prarastosios Imperijos, bet todAi??l, kad Britanija ilgisi savo prarastos demokratijos.

Ai??eA?ioliktasis JungtiniA? ValstijA? prezidentas savo garsiojoje kalboje, dedikuodamas Pilietinio karo mAi??A?io lauko Gettysberge kampelA? abiejA? kovojusiA? pusiA? kareiviams, kurie ten paguldAi?? galvas, taip pasakAi??: ai??zKad iA? A?iA? garbingA? A?uvusiA?jA? mes pasisemtume vis didesnio atsidavimo tam reikalui, kuriam jie atsidavAi?? iki galo; kad mAi??sA? ketinimai bAi??tA? patys geriausi, idant A?ie A?uvusieji nebAi??tA? tuA?A?iai atidavAi?? gyvybAi??s; kad A?ioje tautoje, Dievui vieA?pataujant, iA? naujo uA?gimtA? laisvAi??; ir kad A?moniA? valdA?ia, valdoma A?moniA? ir A?monAi??ms, niekada A?ioje A?emAi??je nepraA?Ai??tA?ai???.

Sere, telaimina Dievas jus ir jAi??sA? InstitutAi?? bei jo darbus; telaimina Dievas LietuvAi??, ir telaimina Dievas EuropAi??, ir tepadaro jAi?? demokratiA?kAi??.

AA? gimiau demokratinAi??je santvarkoje. AA? tokioje negyvenu. TaA?iau rimtai ketinu tokioje numirti.