Vladislovas A?ilius: savitos kAi??rybos atodangos

A?URNALAS: DAILAi??
TEMA: IA?eivijos dailAi??
AUTORIUS:Ai??Ingrida KorsakaitAi??

DATA: 2012-12
clavamox.

Vladislovas A?ilius: savitos kAi??rybos atodangos

Ingrida KorsakaitAi??

Apie dailininkAi?? VladislovAi?? A?iliA? (1939ai??i??2012) esu raA?iusi keletAi?? kartA? A?vairiais ir svarbiais jo kAi??rybos tarpsniais. A?velgiant iA? dabarties perspektyvos, jau driekiasi visas jo gyvenimo keliasAi??ai??i?? nuo numylAi??to A?emaitijos kaimo iki Niujorko dangoraiA?iA? ir atgal. Tai ir kAi??rybos keliasAi??ai??i?? su ryA?kiais stilistiniais posAi??kiais, atkakliais dailininko individualybAi?? atliepianA?ios meninAi??s raiA?kos ieA?kojimais bei atradimais. TaiAi??ai??i?? kelias A?Ai??tbAi??tinio pasiprieA?inimo asmens ir kAi??rAi??jo laisvAi?? trypianA?iam reA?imui, nubloA?kusiam dailininkAi?? A? tolimAi?? svetimAi?? A?emAi??.

Kaip A?ia nepacituoti profesoriaus Antano GudaiA?io A?raA?o iA?likusiame albumAi??lyje su Vladislovui skirtais kolegA? sveikinimais ir palinkAi??jimais 30-meA?io proga. Tarsi nuspAi??jAi??s permainingAi?? talentingo menininko lemtA?, profesorius raA?Ai??: ai??zDar tolima kelionAi?? prieky. Linkiu gero kelio.ai???

Nedaug A?iliaus kAi??riniA?, sukurtA? iki 1976 metA?, prieA? emigruojant A? JAV, iA?likAi?? Lietuvoje. Dar fragmentiA?kesnAi??s mus pasiekusios A?inios apie jo gausiAi?? kAi??rybAi?? svetur[1]. Su nedidele jos dalimi galAi??jome susipaA?inti 1993 ir 1994 metais Vilniuje surengtose individualiose jo kAi??rybos parodose. Daug menininko kAi??riniA? yra A?sigijusios A?vairios Niujorko galerijos, privatAi??s Amerikos kolekcininkai, nemaA?ai jA? iA?dovanota. Visa, kas po mirties liko dailininko dirbtuvAi??je Niujorke, dukters Rasos BaA?iulienAi??s rAi??pesA?iu po truputA? grA?A?ta A? LietuvAi??. Savitos A?iliaus kAi??rybos atodangos dar ne kartAi?? dA?iugins jos gerbAi??jus ir tyrinAi??tojus.

1964 metais baigAi??s Lietuvos dailAi??s institutAi?? (dabarAi??ai??i?? Vilniaus dailAi??s akademija), Vladislovas A?ilius pirmiausia pasirodAi?? kaip talentingas grafikas, knygA? iliustruotojas bei apipavidalintojas, grakA?A?ios ir preciziA?kos formos meistras. Daugiausia iliustravo poezijAi??, medA?io raiA?iniais, ofortais ar cinkografijomis jautriai perteikAi?? Maironio, Justino MarcinkeviA?iaus, Marcelijaus MartinaiA?io, Eduardo MieA?elaiA?io, Algimanto Baltakio, Petro VaiA?iAi??no, Vlado MozAi??riAi??no ir kitA? autoriA? eiliA? dvasiAi??. Vos nujauA?iamas iliustracijA? ir literatAi??ros teksto ryA?ys mezgAi??si per dailininko kuriamas poetines asociacijas ir A?vaizdA?ius. Kiekvienai iliustruojamai knygai A?ilius ieA?kojo vis kitokiA? meniniA? priemoniA?, rAi??mAi??si A?iuolaikiA?ka knygos, kaip darnios meninAi??s visumos, samprata.

Justino MarcinkeviA?iaus eilAi??raA?A?iA? rinkinio ai??zMediniai tiltaiai??? (1966) iliustracijos sukurtos oforto technika, tuomet gana retai naudojama apipavidalinant lietuviA?kas knygas. Iliustracijose daug erdvAi??s, tuA?A?iuose jA? plotuose iA?nyra miniatiAi??rinio miesto kontAi??rai, stiepiasi liauni augalA? stiebai ir skleidA?iasi trapi lyriA?ka nuotaika, artima poeto eilAi??ms. Visai kitaip dailininkas iA?puoA?Ai?? maA?o formato suvenyrinA? Maironio poezijos rinkinA? ai??zVakaro mintysai???(1968), kurio iliustracijose savaip interpretavo liaudiA?kA? prieverpsA?iA? ir jA? ornamentikos motyvus, griovAi?? jA? kompozicijai bAi??dingAi?? simetrijAi??, iA?moningai deformavo kiaurymes, ekspresyviai prieA?prieA?ino dekoratyvias juodas plotmes ir linijinA? ornamento pieA?inA?. Tokie formos kontrastai apskritai bAi??dingi jo grafikai. VAi??liau A?ilius ne itin vertino savo iliustracijas, bet manau, kad kaip tik jose formavosi jo asociatyvus mAi??stymas ir metaforinAi?? kalba.

Ankstyvuosiuose dailininko kAi??riniuose svarbiAi?? vieta uA?Ai??mAi?? Vilniaus ir apskritai miesto vaizdiniai. MinAi??tinas cinkografijA? ciklas ai??zVilniaus legendosai??? (1967), juvelyriA?ku subtilumu keri tuo paA?iu metu sukurtas estampas ai??zVilniaus bokA?taiAi??ai??i?? miesto veidrodA?iaiai???. Jame A?vairiA? A?ventyklA? vertikalAi??s sukomponuotos A? fantastinA? dangun kylantA? bokA?tA? bokA?tAi??. Vilniaus motyvai A?mAi??kA?A?ioja ir A?iliaus iliustracijose bei ekslibrisuose, be to, jis yra sukAi??rAi??s du Vilniaus architektAi??rAi?? vaizduojanA?iA? dekoratyviA? atvirukA? komplektus.

Anksti iA?ryA?kAi??jo dailininko polinkis kurti ciklus ir serijas. IA? pradA?iA? estampA? ir pieA?iniA? cikluose jaunasis grafikas kAi??lAi?? sunkiai vaizdu A?kAi??nijamas filosofines problemas, ypaA? jam rAi??pAi??jo amA?inosios laiko tAi??kmAi??s ir A?mogaus bAi??ties laikinumo, erdvAi??s beribiA?kumo klausimai. OfortA? cikle ai??zModus vivendiai???(1967) kritiA?kai A?velgAi?? A? ir A?iandien opius vis labiau A?sigalinA?iA? technologijA? ir dvasinio prado prieA?taravimus.

BAi??damas geras pieA?Ai??jas, A?ilius ir paprastu pieA?tuku gebAi??jo perteikti svarbias idAi??jas bei emocinAi?? patirtA?. BAi??dingi 1966 metais iA? Krymo parsiveA?ti pieA?iniai, eksponuoti vienoje iA? pirmA?jA? jo individualiA? parodA? RespublikinAi??je bibliotekoje (dabarAi??ai??i?? NacionalinAi?? Martyno MaA?vydo biblioteka). Jie byloja apie analitiniA? gamtos studijA? svarbAi?? pradiniame Vladislovo kAi??rybos etape, kai derinamas kruopA?tus pieA?inys iA? natAi??ros ir meninAi?? atranka. Cikle ai??zMirAi??s graikA? miestas Chersonesasai??? yranA?ios klasikinAi??s architektAi??ros vaizdas A?adino mintis apie nepermaldaujamAi?? laiko galiAi?? ir civilizacijA? kaitAi??.

Tuo pat metu dailininkui darAi??si ankA?ta maA?o formato grafikos kAi??riniuose, traukAi?? spalvinAi?? tapybos raiA?ka ir jis vis daA?niau imdaAi??vosi teptuko. VeikAi?? ir A?vairiais kanalais pasiekianti paA?intis su modernistine daile, A?spAi??dA? darAi?? oparto, siurrealizmo estetika. Egzistencines refleksijas pamaA?u keitAi?? nauja plastinAi?? Ai??problematika, posAi??kis A? abstrakA?iAi??jAi?? dailAi??. FormalA? oparto poveikA? dailininkas patyrAi?? maA?daug tuo paA?iu metu, kai A?i geometrinAi??s abstrakcijos kryptis imta plAi??toti Vakaruose. Viena ankstyvA?jA? oparto apraiA?kA? A?iliaus grafikoje yra mirguliuojanA?ios, lapo plokA?tumAi?? optiA?kai iA?kreipianA?ios Vlado Ai??imkaus eilAi??raA?A?iA? knygos ai??zGeleA?is ir sidabrasai??? (1968) skyriA? vinjetAi??s. RyA?kiaspalvAi?? oparto atA?vaitA? fejerija, statikos ir dinamikos dermAi?? A?enklino A?iliaus iliustruotAi?? Mykolo Sluckio literatAi??riniA? pasakA? vaikams rinkinA? ai??zVai tai dAi??daai??? (1972). PanaA?iu stiliumi sukurtos taip pat vaikams skirtos Emilijos BalionienAi??s knygutAi??s ai??zPopieriniai drugeliaiai??? (1973) iliustracijos jau sukAi??lAi?? nemaA?Ai?? triukA?mAi??, net norAi??ta nemokAi??ti autoriui priklausanA?io honoraro.

To meto tapybos kAi??riniuose A?ilius dar svyravo tarp figAi??rinio vaizdavimo ir abstrakA?iA? elementA? traukos. Gretino artimA? (kartais kontrastingA?) spalvA? struktAi??ras ir preciziA?kai naudodamas toninAi?? jA? gradacijAi?? iA?gaudavo neA?prastas erdvinAi??s perspektyvos slinktis (ai??zPeteliA?kAi??sai???, 1974; ai??zPortretasai???, 1975). Ai??domus apie 1971 metus tempera meistriA?kai nutapytas pilkA?vai melsvA? tonA? paveikslas (be pavadinimo) su visAi?? jo plotAi?? uA?imanA?iomis abstrakA?iomis skritulinAi??mis figAi??romis ir daiktiA?kai nupieA?ta maA?yte kriaukle apatiniame kampe. JAi?? dailininkui dovanojo Rimtautas GibaviA?ius, beje, serijinAi??mis savo kompozicijomis padarAi??s poveikA? jaunesniajam biA?iuliui.

Nuo 1966 metA? Vladislovas A?ilius dalyvavo kolektyvinAi??se dailAi??s parodose Lietuvoje, prestiA?inAi??se tarptautinAi??se grafikos bienalAi??se Krokuvoje ir Barselonoje, tarptautinAi??se ekslibriso bienalAi??se Malborke, Pabaltijo valstybiA? estampo trienalAi??je Estijoje. Ai??AbstrakA?ios tapybos drobes jis eksponavo keliose uA?darose parodAi??lAi??se VilniujeAi??ai??i?? Lietuvos dailininkA? sAi??jungoje, Juditos ir Vytauto Ai??eriA? namuose, ypaA? daugAi??ai??i?? individualioje parodoje MiestA? statybos projektavimo instituto sporto salAi??je. Oficialiose to meto parodose abstraktiems dailininko kAi??riniams nebuvo vietos.

milk cream roche xeloda.

VirA? dailininko galvos tvenkAi??si debesys. Netiesiogiai tai palietAi?? ir mane. Kiek anksA?iau A?urnalas ai??zKultAi??ros baraiai??? buvo pasiAi??lAi??s man paraA?yti apie A?iliA?. Kai straipsnis jau buvo parengtas spaudai (tebeturiu spausdintas jo skiltis), A?urnalo atsakingasis redaktorius praneA?Ai??, kad A?i medA?iaga dAi??l rimtA? prieA?asA?iA? nebus spausdinama. Atminimui man liko pirmos paA?inties proga dailininko dovanotas nedidukas juodos, baltos ir sidabrinAi??s spalvA? par excellence opartiA?kas paveikslas.

Netrukus suA?inojau, kad, apA?aukus formalistu, Vladislovas A?ilius paA?alintas iA? Lietuvos dailininkA? sAi??jungos, atleistas iA? darbo ir prarado galimybAi?? reikA?tis meno scenoje. Tvirtai apsisprendAi??s emigruoti iA? SovietA? SAi??jungos, bet iA? pradA?iA? negavAi??s leidimo, motyvuotu laiA?ku jis kreipAi??si A? tuometA? Lietuvos komunistA? partijos Centro komiteto pirmAi??jA? sekretoriA? PetrAi?? GriA?keviA?iA?. IA?dAi??stAi?? prieA?astis, verA?ianA?ias iA?vykti, smerkAi?? autoritarinio reA?imo menui primetamAi?? dogmiA?kAi?? socialistinio realizmo metodAi??, varA?antA? menininko individualybAi??s ir kAi??rybos laisvAi??. Galiausiai leidimas buvo iA?duotas ir 1976 metA? pradA?ioje Vladislovas su A?mona Ida iA?vyko A? Vakarus. Pakeliui A? NiujorkAi?? kurA? laikAi?? apsistojo Romoje. Dailininko laiA?kas Petrui GriA?keviA?iui, paskelbtas pogrindinAi??je ai??zLietuvos KatalikA? BaA?nyA?ios kronikojeai???, A?gavo platesnA? rezistencinAi??s minties skambesA?[2]. Kaip ryA?tingAi?? pasiprieA?inimAi?? ideologiniam sovietinAi??s valdA?ios diktatui liudijantis kultAi??ros dokumentas, laiA?kas nepraranda svarbos ir A?iandien[3].

Ai??sitvirtinti Niujorke nebuvo lengva. Kvalifikuotam dailininkui pavyko A?sidarbinti vienoje tarptautinAi??je reklamos dizaino firmoje, o laisvalaikA? skyrAi?? kAi??rybai. 1977 metais ai??zSantarosai??i??Ai??viesosai??? iniciatyva A?iurlionio galerijoje A?ikagoje surengtoje Vladislovo A?iliaus parodoje dar dominavo iA? Lietuvos atsiveA?ti kAi??riniai. TaA?iau netrukus pasipylAi?? nauji paveikslaiAi??ai??i?? pavieniai ar sujungti A? serijas.

Meninis dailininko pasaulAi??vaizdis ir savita raiA?ka jau balansavo ant abstrakA?iA? ir gamtos pavidalus primenanA?iA? formA? ribos. GeometrinAi??s struktAi??ros traukAi??si iA? dailininko kAi??riniA? ir po truputA? atsiskleidAi?? kita impulsyvi emocinAi?? A?iliaus talento pusAi??. Dauguma A?iA? darbA? sukurti ekspromtu, be iA?ankstiniA? eskizA?. Tapybos kompozicijas, kaip ir anksA?iau, dailininkas grindAi?? linijiniu pieA?iniu, bet neatpaA?A?stamai perkuriami biomorfiniai motyvai teikAi?? laisvumo tiksliai ir A?gudusiai jo rankai (ciklas ai??zMedA?io gyvenimasai???, 1992). Kai kuriuose paveiksluose atsirado daug smulkiA? po visAi?? drobAi??s pavirA?iA? pasklidusiA? elementA?, kituose iA?skirti vienas ar keli stambesni objektai. PaveikslA? ir jA? serijA? pavadinimuose autorius mAi??gdavo A?vardinti vyraujanA?iAi?? kAi??rinio spalvAi??, pabrAi??A?damas atviros spalvos svarbAi?? savo darbuose (ai??zA?alias peizaA?asai???, 1975; ai??zRaudona uolaai???, 1980; ai??zA?ydras gamtovaizdisai???, 1988). DaA?us ant drobAi??s daA?niausiai tepAi?? plonu, lygiu sluoksniu.

Paslaptimi alsuoja serija ai??zJuodieji koralaiai??? (1982ai??i??1986) su tamsioje gelmAi??je A?en bei ten ryA?kAi??janA?iais pamAi??gtais simboliniais plaA?takos ir kryA?iaus A?enklais. Tokie plaA?takos atspaudai, aptinkami prieA?istoriniuose uolA? pieA?iniuose, A?iliaus kAi??riniuose turi iA? pasAi??monAi??s kylanA?iAi?? archetipinAi?? prasmAi??. VAi??lesnAi?? didelAi?? tapybos serijAi?? ai??zA?enklaiai??? (1990ai??i??1992) taip pat A?kvAi??pAi?? archajiA?ki vaizdiniai ir, pasak autoriaus, archeologiniA? radiniA?Ai??ai??i?? A?alvariniA? papuoA?alA? ornamentika, matyta jaunystAi??je TelA?iA? ai??zAlkosai??? muziejuje ir palikusi neiA?dildomAi?? A?spAi??dA?. Kai kuriuose A?ios serijos paveiksluose dailininkas panaudojo efektingo A?vytAi??jimo, metalo blizgesio teikianA?ias aukso ir vario folijas. Jis nepritarAi?? nuomonei, kad aukso spindesys nustelbia ar net nupigina paveikslo koloritAi??, atvirkA?A?iaiAi??ai??i?? manAi??, jog taurAi??s, karaliA?ki tikro aukso A?ybsniai gali suteikti groA?io ir prabangos kiekvienam kAi??riniui. Dailininkas nevengAi?? ir sintetiniA? fluoAi??rescenciniA? daA?A?. Akrilu temperamentingai nutapytoje drobAi??je ai??zKolumbo A?emAi??lapisai??? (1996) suglamA?yta aukso folija ne tik praturtina paveikslo faktAi??rAi??, bet papildo ir pavadinimo istorinAi?? sugestijAi??.

Negalima nepaminAi??ti dar poros A?spAi??dingA? didelio formato A?iliaus drobiA?, kuriose tikrai iA?sipildAi?? iA?svajoti jo, kaip tapytojo, uA?mojai. Paveiksle ai??zSalvadorui Dali pagerbtiai??? (1987) iA? tamsios pragarmAi??s kylanti vizija, miraA?iA?ki A?ydrA? ir roA?iniA? spalvA? toliai su kryA?iaus A?enklu aukA?tybAi??se kelia metafizinA? ilgesA?. Kitoks rAi??stus mistinis regAi??jimas A?kAi??nytas tais paA?iais metais sukurtame paveiksle ai??zTAi??vo atminimuiai???, vaizduojanA?iame virA? uolAi??tos A?emAi??s kylantA? didA?iulA? kryA?iA? iA? milA?iniA?kA? akmens luitA?. Paveikslas pranoksta konkretaus A?mogaus atminimo A?amA?inimAi??, gali bAi??ti suvoktas daug plaA?iau, kaip Lietuvos kaimo ar net visos tautos negandA? metais nepalAi??A?usio tikAi??jimo simbolis. Autorius ketino paveikslAi?? dovanoti KaltinAi??nA? baA?nyA?iai, nes A?io miestelio kapinAi??se palaidotas jo tAi??vas. (A?ia esanA?ioje A?eimos kapavietAi??je neseniai atgulAi?? ir sAi??naus palaikai.) Anuomet dailininkui buvo pasakyta, kad A?ventykloje gali bAi??ti tik sakralinio turinio kAi??riniai, o A?iame modernistiniame paveiksle tokio turinio nebuvo A?A?velgta. Dabar paveikslas saugomas Nacionaliniame M. K. A?iurlionio dailAi??s muziejuje.

SukrAi??stas A?inios apie tragiA?kus 1991 metA? sausio 13-osios A?vykius Lietuvoje ir tuo pat metu A?siliepsnojusA? karAi?? Persijos A?lankoje, A?ilius per kelias dienas nutapAi?? ekspresyvA? keturiA? paveikslA? ciklAi?? metaforiA?ku pavadinimu ai??zMirties gAi??lAi??sai???. Jam pavyko perteikti brutalios agresijos A?spAi??dA?, sukurti A?iurpinanA?ius sprogmenA? iA?draskytA? kAi??nA?, mirtA? neA?anA?iA? skeveldrA?, kraujo pliAi??psniA? vaizdinius. Viename paveikslA? auksu spindi saulei prilygintas simbolinis Apvaizdos akies motyvas, neA?inia, specialiai ar nesAi??moningai apverstas kampu A?emyn, kitaip, negu reikalautA? kanonas. Tai dar labiau sustiprina nestabilumo, grAi??smAi??s pojAi??tA?.

Tais paA?iais metais lankydamasi JAV, susitikau su Vladislovu, pabuvau jo studijoje, pilnoje didA?iuliA? paveikslA? ir dar nenudA?iAi??vusiA? daA?A? kvapo. Pirmiausia akis patraukAi?? naujausias ciklas ai??zMirties gAi??lAi??sai???, A?ia pat glaudAi??si smulkiomis dalelAi??mis mirganti abstrakti drobAi?? ai??zKristaus veido atspaudasai??? (1991). Dailininkas, regis, jau buvo pripratAi??s prie visiems atviro Niujorko meno lauko margumyno, daugybAi??s galerijA?, parodA? A?urmulio. Su tapybos ir grafikos kAi??riniais dalyvavo A?vairiose Amerikos dailininkA? parodose, daugiausia Niujorke ir VaA?ingtone, surengAi?? reikA?mingA? individualiA? parodA?. Su lietuviA? bendruomenAi??s kolegomis glaudesniA? ryA?iA? neuA?mezgAi??. TaA?iau gimtinAi??s ir artimA?jA? ilgesys nepaliovAi?? skaudinti A?irdies. Menininkas dA?iaugAi??si atgauta Lietuvos nepriklausomybe ir svajojo surengti parodAi?? laisvoje tAi??vynAi??je. Buvo patenkintas, kad kultAi??ros A?urnale ai??zKrantaiai??? pasirodAi?? jo kAi??rybai skirtas straipsnis[4], iliustruotas 9-ojo deA?imtmeA?io jo darbA? reprodukcijomis. Drauge praleidome pusdienA? jam gerai paA?A?stamame Moderniojo meno muziejuje, kaip ir ne vienAi?? sveA?iAi?? iA? Lietuvos, Vladislovas nuveA?Ai?? mane A? netoli Niujorko esantA? skulptAi??rA? parkAi?? Storm King Art Center, kurio erdviuose A?aliuose plotuose puikuojasi garsiA? modernistA? ir A?ymiA? A?iuolaikiniA? menininkA? skulptAi??ros.

Neilgai trukus vAi??l teko maloniai bendrauti su dailininku, kai Vilniuje buvo surengtos individualios jo parodos: 1993 metaisAi??ai??i?? Ai??iuolaikinio meno centre, 1994-aisiaisAi??ai??i?? ai??zVartA?ai??? galerijoje, sulaukusios didelio A?iAi??rovA? ir spaudos dAi??mesio. 1997 metais keturi A?iliaus paveikslai pateko A? Vilniuje vykusiAi?? ir plaA?iai nuskambAi??jusiAi?? parodAi?? ai??zTylusis modernizmas. 1962ai??i??1982ai???.

XX a. paskutinio deA?imtmeA?io antrojoje pusAi??je A?ilius pasinAi??rAi?? A? naujAi?? kAi??rybos sritA?Ai??ai??i?? Ai??mAi?? kurti netradicinAi??s formos medA?io skulptAi??ras. Jam svetimos buvo naujausios meno kryptys, A?vairios postmodernizmo rAi??A?ys, A?sigalintis konceptualusis menas. Dailininkas liko iA?tikimas modernizmui, nes jo kalba geriausiai galAi??jo iA?reikA?ti savo santykA? su pasauliu, dvasines bAi??senas, nuotaikA? kaitAi??, neramiAi?? kAi??rAi??jo bAi??tA?. Kaip tik tai jis laikAi?? svarbiausiu kAi??rybos tikslu. Nuolat eksperimentavAi??s, vis atsinaujinantis menininkas skulptAi??roje rado dar nepatirtAi?? raiA?kos bAi??dAi??, neiA?bandytas medA?iagas, atlikimo technikas ir naujas temas. Po 1995 metA? A?ilius sukAi??rAi?? ir apvaliosios skulptAi??ros darbA? (serija ai??zTotemaiai???), ir polichrominiA? reljefA?, bet A?domiausios yra jo vertikalios dekoruoto pavirA?iaus kompozicijos iA? A?vairiausiA? elementA?, pritvirtintA? ant vienos ar keliA? vyriais sukabintA? lentA?. Pastaruosius sunkiai apibrAi??A?iamo A?anro kAi??rinius pats A?ilius vadino ai??zlentiniais paveikslaisai???, kaip ir grafikoje bei tapyboje, kAi??rAi?? jA? serijas. BangA? atplukdytA? papilkAi??jusiA? lentA? menininkas rasdavo ant vandenyno kranto ir naudojo jas kartu su A?sigytomis naujomis.

Kita A?iemsai??i??ai??zpaveikslamsai??? pasitelkta medA?iagaAi??ai??i?? sintetinis stiklas. LaiA?ke Aldonai A?ilienei dailininkas taip nusakAi?? technologines savo kAi??riniA? naujoves: ai??zSuA?inojau, kaip atlieti visokius dalykus iA? sintetinio stiklo. Galima ten A?lieti jAi??rA? geldeles, gAi??les ar fotografijas, paskui tuos stiklo blokelius inkrustuoti A? medA?.ai???[5] InkrustacijA?, primenanA?iA? vaikA? kuriamus ai??zsekretusai??? ar gintaro inkliuzus ir turinA?iA? tikro Ai??slAi??pinio traukAi??, sAi??raA?as gali bAi??ti gerokai ilgesnis. Ai??valdAi??s sintetinio stiklo panaudojimo galimybes, dailininkas inkrustavo akmenukus ir plunksnas, sudA?iovintus augalus ir mineralus, veidrodA?io A?ukes ir A?Ai??rutA?. Be A?gilintA? medyje inkrustacijA?, lentA? pavirA?iA? puoA?ia tapyba, auksavimas, pritvirtinti A?vairAi??s ai??zatitarnavAi??ai??? daikteliai (pvz., vinys, mikroschemos, metalo gabalAi??liai ir kt.), taip pat laisvomis konfigAi??racijomis sustingAi??s sintetinis stiklas. IA?raiA?kingos gausiai prie lentA? prikepusios sintetinio stiklo figAi??ros primena stiklo kolbas, neregAi??tA? ertmiA? indus, kartais net kaA?kokius fantastinius ne A?ios A?emAi??s padarus. Toks yra 1999 metais mirusios Vladislovo A?monos Idos atminimui skirtas ciklas, inkrustuotas ir jos nuotraukomis.

NetekusA? artimo A?mogaus menininkAi?? vis labiau slAi??gAi?? vieniA?umas, kankino nostalgija ir tolstanti viltis sugrA?A?ti A? tAi??viA?kAi?? pas savus. Silpo pasaulA? ryA?kiausiomis spalvomis anksA?iau regAi??jusios akys, seko materialiniai iA?tekliai. TaA?iau nedingo kAi??rybos geismas. 2004 metais Vladislovas A?ilius sukAi??rAi?? ai??zlentiniA? paveikslA?ai??? ciklAi?? ai??zProtAi??viaiai???. Jame, prisiminAi??s iA?moktas figAi??rinAi??s dailAi??s pamokas, kAi??rAi?? praeities toliuose iA?kilusiAi?? dvasingAi?? protAi??viA? vizijAi??, galbAi??t atstojusiAi?? jam tikrAi??jAi?? kelionAi?? namo.



[1]Ai??Ai??Ai?? UA? parAi??pintAi?? ir A?urnale reprodukuojamAi?? iliustracinAi?? medA?iagAi?? autorAi?? dAi??kinga dailAi??tyrininkei GraA?inai MarA?iukaitytei.

[2]Ai??Ai??Ai?? Lietuvos KatalikA? BaA?nyA?ios kronika, 1976, t. 3, Nr. 22. IA?verstas A? anglA? kalbAi??, laiA?kas buvo perspausdintas Amerikos lietuviA? A?urnale Lituanus, 1977, Spring, Vol. 23, No 1.

Ai??[3]Ai??Ai??Ai?? Vladislovo A?iliaus laiA?kas Petrui GriA?keviA?iui su politinAi??s emigracijos konteksto komentaru A?dAi??tas neseniai iA?leistame leidinyje DailAi??s istorijos A?altiniai. Nuo seniausiA? laikA? iki mAi??sA? dienA?. Antologija.ai??i?? Vilnius: VDA leidykla, 2012, p. 717ai??i??721.

Ai??[4]Ai??Ai??Ai?? KorsakaitAi?? I. ai??zLaiko ir erdvAi??s kristalai. Nespausdinto straipsnio tAi??sinysai???, Krantai, 1991, Nr.1, p. 54ai??i??59.

Ai??[5]Ai??Ai??Ai?? Aldonos A?ilienAi??s asmeninis archyvas.