Vytautas MiA?kinis: ai??zChorvedys negali bAi??ti pesimistasai???

A?URNALAS: Muzikos Barai
TEMA: ChorinAi?? kultAi??ra
AUTORIUS: Laurynas Butkauskas
DATA: 2012-06

Vytautas MiA?kinis: ai??zChorvedys negali bAi??ti pesimistasai???

Laurynas Butkauskas

Ai??ai??zSocialinAi?? chorvedA?iA? misija ai??i?? palaikyti kultAi??rinAi?? gyvastA? ir teikti A?monAi??ms laimAi?? A?ioje A?vairiA? nusivylimA? ir neuroziA? prisotintoje visuomenAi??je. To negalime pamirA?ti nei akimirkAi??, netgi A?stumti A? aklavietAi??ai???, ai??i?? teigia ilgametis Lietuvos chorA? sAi??jungos prezidentas, berniukA? ir jaunuoliA? choro ai??zAi??A?uoliukasai??? vadovas Vytautas MiA?kinis. Pokalbis su profesoriumi ai??i?? apie mAi??sA? A?alies chorinAi??s kultAi??ros A?iandienAi??: priverstinAi?? A?anro modernizacijAi??, A? dainA? A?venA?iA? ratus kaiA?omus pagalius, ai??zkreivAi??ai??? valstybinA? poA?iAi??rA?, retAi??janA?ias studentA? gretas, lietuviA?ko repertuaro trAi??kumAi?? ir pasiaukojamAi??, bet ne visada deramai A?vertinamAi?? chorvedA?iA? darbAi??.

ai??i?? DvideA?imt dveji nepriklausomybAi??s metai: galbAi??t laisvi esame dar ne taip ilgai, taA?iau itin trumpu A?io laikotarpio taip pat nepavadinsi ai??i?? A?iemet aukA?tAi??jA? mokslAi?? baigia pirmoji jau nepriklausomoje Lietuvoje gimusi ir subrendusi jaunimo karta. Kartu su A?ia karta iA? naujo turAi??jo brAi??sti ir iA? sovietinAi??s priespaudos iA?sivadavusi A?alies kultAi??ra, taA?iau dabartine jos padAi??timi patys menininkai pernelyg nesidA?iaugia. Ai?? kuriAi?? pusAi?? per beveik ketvirtA? amA?iaus paA?engAi?? mAi??sA? choro menas?

ai??i?? PradAi??kime nuo to, kad Lietuvoje meno gyvavimu A?iuo metu rAi??pinasi tik tie, kurie patys menui ir tarnauja. JauA?iamas palankaus valdA?ios A?moniA? poA?iAi??rio trAi??kumas ai??i?? kol pats nenueini A? kabinetus, nepabarA?kini A? stalAi??, nepaaiA?kini bAi??tinybAi??s sprAi??sti tam tikrAi?? situacijAi??, tol reakcija yra labai vangi. Kiek pats sugebi A?rodyti, tiek ir turi. O reikalavimai kultAi??ros A?monAi??ms neretai keliami itin keisti. PavyzdA?iui, vos tik kalbai pasisukus apie choro menAi??, tema tuoj kreipiama link modernizavimo ir optimizavimo, viskas mAi??ginama sieti su Europos standartais. Labai atsipraA?au, taA?iau kaip reikia optimizuoti chorAi??? IA?varyti A?mones? KAi?? tokio modernaus galima iA?spausti iA? choro dainavimo? Taip, galima iA?mokti naujAi?? repertuarAi?? ar organizuoti naujAi?? festivalA?, taA?iau paties A?anro juk nepakeisi. Yra susiformavusios A?anro tradicijos, ir jas reikia iA?laikyti, o ne griauti.

Kai atkAi??rAi??me Lietuvos nepriklausomybAi??, visuomenAi??je greitai susiformavo poA?iAi??ris, jog viskas, kas buvo sukurta sovietmeA?iu, yra ydinga. Mano nuomone, bAi??tent A?itas poA?iAi??ris yra ydingas. Ai??sivaizduokite, pradAi??ta kabinAi??tis netgi prie dainA? A?venA?iA?, nors net nepasidomAi??ta arba specialiai pamirA?ta, kad pirmoji dainA? A?ventAi?? Lietuvoje A?vyko 1924 m. Taip, sovietA? ideologai suprato, kad dainA? A?ventAi??s yra galingas ginklas, galintis veikti A?mogaus sAi??monAi?? per menAi??, kad politizuotas menas gali formuoti asmenybAi??. TaA?iau juk nieko baisaus neatsitiko! Mes turime bAi??ti dAi??kingi, kad sovietmeA?iu dainA? A?venA?iA? tradicija iA?liko. O dAi??l to, kad per tris valandas trunkantA? koncertAi?? penkios minutAi??s bAi??davo skiriamos duoklei atiduoti, apie LeninAi?? padainuoti, niekas per daug nenukentAi??jo. Nesakau, kad tai buvo gerai, taA?iau dabar iA? to daryti tragedijos irgi nereikia. Svarbiausia, kad A?venA?iA? tradicijos iA?liko!

vitamine pour remplacer le cialis.

viagra in kolkata. ai??i?? Ne kartAi?? teko girdAi??ti kalbA?, kad ir muzikos mokyklas reikia uA?daryti. Neva tai sovietinis palikimas, A?vaistomi didA?iuliai valstybAi??s pinigai.

ai??i?? Taip, netrAi??ksta balsA?, kurie tvirtina, kad muzikos mokyklA? tinklas buvo viena iA? sovietinAi??s ideologijos formA?. Ir kaip pavyzdA? rodo VakarA? EuropAi??: ten muzikos mokyklA? nAi??ra. Argi ne absurdas? UA?uot dA?iaugAi??si, kad turime, jas puolame. Juk nuo muzikos dar nAi?? vienas netapo blogesnis. AtvirkA?A?iai. Dar senovAi??s romAi??nai yra sakAi??: muzikai kurA?ias A?mogus yra neiA?silavinAi??s A?mogus. Sugriauti sistemAi?? mAi??ginama kuriant A?vairias A?vietimo koncepcijas, prisidengiant Lisabonos strategija, kurioje teigiama, kad A?mogus gali ugdytis visAi?? gyvenimAi??. Tam tarnautA? neformalus ugdymas ai??i?? kiekvienas neva galAi??tA? mokytis kiek nori, kada nori ir ko nori. TaA?iau A?ia paslAi??ptas gudravimas ai??i?? kartu su tokiu bet kada mokytis uA?simanysianA?iu asmeniu atkeliautA? ir mokinio krepA?elis. Kas iA? to iA?eina? Ogi tai, kad mokymo A?staiga gauna krepA?elA?, o atsakomybAi??s uA? savo dAi??stomA? dalykA? turinA?, kokybAi?? ir mokinio parengimAi?? nAi??ra jokios. Tokiu bAi??du hedonistine veikla bAi??tA? paversta visa tai, kas anksA?iau buvo daroma profesionaliai. Su tuo nesutinku. Mano nuomone, muzikos mokykla turi turAi??ti savo programAi??, atsiskaityti uA? savo veiklAi??. Ji turi uA?siimti ugdymu, o ne hedonistine funkcija.

A?ia ir vAi??l tenka grA?A?ti prie valdA?ios. DaA?na valdanA?iA?jA? partijA? kaita lemia ir daA?nAi?? ministrA? kaitAi??, o tai menininkus A?suka A? uA?burtAi?? ratAi??. Ateini A? ministerijAi?? ai??i?? o ten sAi??di nauji A?monAi??s, kuriems vAi??l iA? naujo reikia aiA?kinti ir A?rodinAi??ti tai, kAi?? jau ne sykA? A?rodinAi??jai ankstesniems valdininkams. Apskritai man labai gaila, kad visos ministerijos vadovaujasi politiniA? A?aidimA? principu. Vienintelis ministerijos sekretorius gali bAi??ti profesionalas, nesaistomas politiniA? A?sipareigojimA?. Visi kiti tarnauja tam tikros partijos ar frakcijos interesams. Stebina ir neretas ministerijA? noras atkreipti dAi??mesA? A? save net neA?sigilinus A? visuomenei skelbiamos A?inios turinA?.

ai??i?? Kaip dabar, aistroms A?iek tiek aprimus, vertinate A?vietimo ministro Gintaro SteponaviA?iaus pareiA?kimAi??, kad A?iA? metA? Lietuvos moksleiviA? dainA? A?ventAi?? dAi??l lAi??A?A? stygiaus neA?vyks?

ai??i?? Yra priimtas Lietuvos Respublikos dainA? A?venA?iA? A?statymas, kuriame neparaA?yta, kad renginA? galima nukelti. Ministras turi vykdyti A?statymAi??, o ne daryti kaA?kokius nepasvertus pareiA?kimus. Buvau priblokA?tas. Nei iA? A?io, nei iA? to: pinigA? nAi??ra, A?ventAi??s nebus. TiesAi?? sakant, aA?, kaip visA? chorvedA?iA? atstovas, uA? moralAi??s A?A?eidimAi?? galAi??A?iau paduoti jA? A? teismAi??. KrizAi?? Lietuvoje ne pirmi metai, taA?iau ar moksleiviA? A?ventAi?? tikrai yra tai, kAi?? turime aukoti? Juk A?alyje yra ir ne tokiA? svarbiA? renginiA?, kuriA? atsisakymas taupant pinigus bAi??tA? ne toks skausmingas. Kad tai A?rodytume aukA?tas pareigas uA?imantiems valdininkams, teko A?dAi??ti itin daug pastangA?.

ai??i?? O paA?iA? vaikA? nuomonAi??? Kaip A? naujienAi??, kad dainA? A?ventAi?? nebus rengiama, sureagavo moksleiviai?

ai??i?? Viskas priklauso nuo mokytojo ai??i?? kaip jis sugeba pateikti vaikams situacijAi??, taip jie ir reaguoja. TaA?iau, be abejo, bendra reakcija buvo skausminga. Mes, vilnieA?iai, turime nemaA?ai koncertA?, dainA? A?ventAi?? yra tik vienas etapinis renginys. O kitiems, provincijos vaikams, tai yra pagrindinis ir ne vienus metus lauktas renginys. Tarsi koks laimAi??s A?iburys, kurA? visi stengiasi pasiekti. Be to, jeigu dainA? A?ventAi?? nukeliama, tai mes prarandame vienAi?? muzikinAi?? kartAi??. Juk moksleiviA? dainA? A?ventAi?? turi savo struktAi??rAi??, joje dalyvauja visos amA?iaus grupAi??s, ir jeigu renginys pastumiamas metus ar dvejus A? priekA?, viena grupAi?? prarandama. Ir vadovams atsiranda itin neparankiA? dalykA?. PavyzdA?iui, jaunuA?iai ruoA?ia dainA? A?ventAi??s repertuarAi?? ir staiga suA?ino, kad jos nebus. Kiek laiko sugaiA?ta, energijos, pastangA? A?dAi??ta, ir viskas perniek! Juk tAi?? repertuarAi?? ne taip lengva realizuoti ai??i?? dalis kAi??riniA? pritaikyta bAi??tent dainA? A?ventei, jA? neatliksi per A?prastinius koncertus ar liturginius renginius.

ai??i?? Nebijokime naujosios jaunimo kartos pavadinti kompiuterine karta. Ar A?ie visko prisiA?iAi??rAi??jAi?? ir prisiklausAi?? interneto vaikai vis dar noriai eina dainuoti, ar tAi??veliams reikia A?dAi??ti vis daugiau pastangA? norint juos iA?judinti?

ai??i?? Paties kontingento mes nestokojame, taA?iau jo kokybAi?? yra labai susilpnAi??jusi. Taip pat turime dar vienAi?? problemAi?? ai??i?? paankstAi??jo mutacija. Mutuoti berniukai pradeda 12ai??i??13 metA?, o anksA?iau mutacija vykdavo 14ai??i??15 metA? vaikams. BerniukA? balsai nespAi??ja iki galo subrAi??sti, o staiga ai??i?? jis jau vyras. Tiksliau sakant, nei vaikas, nei vyras. Ta pati tendencija visur ai??i?? ir Vokietijoje, ir Anglijoje. Nors anglikonA? baA?nyA?ia ir labai konservatyvi, net jai tenka daryti iA?lygas ai??i?? berniukA? choruose per liturgines apeigas Ai??mAi?? dainuoti mergaitAi??s. Dar A?iauresnAi?? situacija Austrijoje. PavyzdA?iui, Zalcburgo katedroje daug metA? veikAi?? berniukA? choras. Dabar jame ai??i?? vien mergaitAi??s. VadovybAi?? skAi??sA?ioja rankomis ai??i?? nesurenkame vaikA?, neA?inome, kaip juos motyvuoti. Taigi Lietuvoje situacija nAi??ra tokia jau bloga, taA?iau jauA?iasi, kad jaunimas dabar uA?imtas kur kas labiau, nei bAi??davo prieA? dvideA?imt ar trisdeA?imt metA?. Repeticijoms skiriama nebe tiek daug laiko, dAi??l A?ios prieA?asties rizikinga imtis ambicingA? projektA? ar vykti A? konkursus. Jei kam nors rengiesi, nuolat bijai: o gal negalAi??s iA?vaA?iuoti vienas, antras, treA?ias, A?eA?tas…

ai??i?? ai??zAi??A?uoliukoai??? choras sAi??kmingai gyvuoja jau daugiau nei penkiasdeA?imt metA?. Kokios, JAi??sA? nuomone, svarbiausios pripaA?inimo ir sAi??kmAi??s prieA?astys?

ai??i?? Yra keletas mAi??sA? sAi??kmAi?? lemianA?iA? dalykA?. Pirmiausia, per tiek laiko mes nediskreditavome savAi??s kaip kAi?? nors blogai darantis kolektyvas. Be to, mAi??sA? muzikinAi??s ambicijos yra gerokai didesnAi??s, nei bAi??ti eiliniu choreliu. TreA?ia, A?ia yra vyriA?kas kolektyvas. MergaiA?iA? erdvAi??je neretai tvyro specifinAi?? konfliktinAi?? atmosfera. Per daug deA?imtmeA?iA? susiformavo tradicijos bei pasitikAi??jimas kolektyvu. Noriu pabrAi??A?ti, kad mes neturime tikslo ugdyti profesionalius muzikantus. Netgi atvirkA?A?iai ai??i?? aA? labai atsargiai A?iAi??riu A? A?A? dalykAi??. SovietmeA?iu kiekvienas baigAi??s aukA?tAi??jA? mokslAi?? gaudavo paskyrimAi?? ir vienokA? ar kitokA? darbAi??. O dabar verda kova uA? bAi??vA?. Kiek reikia profesionalA? chorvedA?iA?, kai A?itaip sumaA?Ai??jAi??s kolektyvA? kiekis? Taigi aA? labai atsargiai A?iAi??riu A? muzikanto keliAi??, net jeigu vaikas rodo aiA?kA? polinkA?.

ai??i?? Vien ai??zAi??A?uoliukoai??? muzikos mokykloje yra aA?tuoni pagal amA?iaus grupes suskirstyti chorai. O kiek berniukA? chorA? yra visoje Lietuvoje? Kaip A?iame kontekste atrodome palyginti su kaimynais latviais ir estais?

ai??i?? Taip, ai??zAi??A?uoliukeai??? turime aA?tuonis chorus, su jais dirba 10 chorvedA?iA?. Pas mus, A?skaitant muzikos mokyklos kontingentAi??, iA? viso mokosi 450 vaikA? ir jaunuoliA?. O visoje Lietuvoje, skaiA?iuojant kartu su ai??zAi??A?uoliukoai??? kolektyvais, yra apie 70 berniukA? chorA?. IA? jA? keturi ai??i?? koncertiniai: ai??zAi??A?uoliukasai???, Kauno ai??zVarpelisai???, KlaipAi??dos ai??zGintarAi??lisai??? ir Ai??iauliA? ai??zDagilAi??lisai???. Latvijoje yra 26 berniukA? chorai, iA? jA? du koncertiniai. Tai ai??i?? Medinio mokyklos ir Rygos Domo muzikos mokyklos chorai. Daugiausia berniukA? chorA? ai??i?? apie 80 ai??i?? yra Estijoje, taA?iau tarp jA? tikras koncertinis tik vienas, jis priklauso Talino operos teatrui. Rimtesnio repertuaro ambicijA? turi dar du ai??i?? Tartu berniukA? ir Talino 21-osios mokyklos chorai. NorAi??A?iau pabrAi??A?ti, kad bendrame kontekste mes ryA?kiai iA?siskiriame jaunuA?iA? berniukA? chorA? kiekiu, jA? turime tikrai daug. Kur kas blogesnAi?? vyrA? chorA? padAi??tis, jie sensta. Vienintelis naujesnis ir jaunesnis ai??i?? Karo akademijos vyrA? choras Vilniuje. TaA?iau ir jame ai??i?? tik apie 20 dainininkA?ai??i??

ai??i?? Gal kada nors mAi??ginote suskaiA?iuoti, kiek buvusiA? ai??zAi??A?uoliukoai??? auklAi??tiniA? tapo muzikais profesionalais?

ai??i?? VienAi?? sykA? mAi??ginau. PaaiA?kAi??jo, kad A?iuo metu muzikos srityje dirba apie 250 buvusiA? ai??zAi??A?uoliukoai??? dainininkA?. Vien tik Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Choro dirigavimo katedroje iA? 18 pedagogA? treA?dalis yra ai??zAi??A?uoliukaiai???: Povilas Gylys, A?eslovas RadA?iAi??nas, Laurynas Vakaris Lopas, Gintautas Venislovas, Vytautas MiA?kinis ir Andrius Gilys.

ai??i?? Pastaraisiais metais A? LMTA Choro dirigavimo katedrAi?? stoja vis maA?iau jaunimo, uA? pinigus tenka samdyti choristus vyrus…

ai??i?? Ir priima maA?iau, ir stojanA?iA?jA? maA?iau. Jaunimui trAi??ksta motyvacijos, o ji susijusi su bAi??simu darbu. Netgi A?iurlionio menA? mokyklAi?? baigAi?? gabiausi vaikai nebestoja A? akademijAi??, o vaA?iuoja A? uA?sienA?. PavyzdA?iui, A? AustrijAi??. Ten mokslas nemokamas ir dar su perspektyva, kad gausi labiau vertinamAi?? diplomAi??. Yra atvejA?, kad Lietuvoje mokslus pradAi??jAi?? studentai per Erasmus mainA? programAi?? iA?vyksta A? uA?sienA? ir ten pasilieka. Taip atsitiko su dviem maniA?kiais, kurie Austrijoje gavo galimybAi?? studijuoti ne tik chorinA?, bet ir simfoninA? dirigavimAi??. A?inoma, yra ir kita medalio pusAi??. TA? grA?A?tanA?iA? ai??zuA?sienieA?iA?ai??? A?ia niekas nelaukia…

ai??i?? Nejaugi gerA? chorvedA?iA? Lietuvai nebereikia?

ai??i?? GerA? chorvedA?iA? reikia ir reikAi??s, taA?iau kad jie bAi??tA?, reikia ir deramo valdA?ios poA?iAi??rio. Koks A?iuo metu yra mokytojo statusas socialine prasme? Labai A?emas. Tarpukariu bAi??davo taip ai??i?? jei yra trys inteligentai, vienas jA? bAi??tinai bus mokytojas. O dabar, kai mokytojo amatas visiA?kai nuvertintas, juo verstis norinA?iA? vis maA?iau. Be to, gerA? chorvedA?iA? mums reikia, jeigu norime iA?laikyti unikaliAi?? dainA? A?venA?iA? tradicijAi??. Pas mus atvykAi?? uA?sienieA?iai iA?siA?ioja. Nesupranta, kaip tokie dalykai gali vykti. Ai??vedas klausAi??: ai??zO kaip mums surengti dainA? A?ventAi???ai??? Atsakiau: atvaA?iuok, mokykis, gal per deA?imt metA? kAi?? nors suvoksi. Nuo nulio kurti tokiAi?? didelAi?? sistemAi?? labai sudAi??tinga. Reikalinga infrastruktAi??ra, turi bAi??ti nemaA?as A?moniA? kiekis, kuris jau gerai A?ino, kAi??, kaip ir kada daryti… UA?sienyje dainA? A?ventAi??s samprata kitokia. Ai??veicarijoje, kuri ir yra dainA? A?ventAi??s gimtinAi??, A? renginA? suvaA?iuoja A?vairAi??s kolektyvai, kurie koncertuoja vienas po kito, festivalio principu. Kartais keletas chorA? susijungia vienam ar kitam stambesniam kAi??riniui. O tokio didelio masinio repertuaro, koks bAi??na per dainA? A?ventes Baltijos A?alyse, niekur kitur nAi??ra. Be to, dainA? A?ventAi?? ai??i?? ne vienkartinis masinis koncertas, o nuoseklus, metA? metais vykstantis organizacinis bei kAi??rybinis procesas, kuris vainikuojamas A?vente.

ai??i?? Vilniuje vieA?Ai??jAi??s A?ymus Latvijos choro dirigentas Maris Sirmais uA?siminAi??, kad Lietuvos dainA? A?ventAi??je jam uA?kliuvo didelis vadinamojo popsinio repertuaro kiekis.

ai??i?? Apskritai Latvijoje dainavimui skiriama daugiau dAi??mesio nei Lietuvoje. DainA? A?ventAi??s metu jie rengia kur kas daugiau chorA? koncertA? nei mes. Vyksta atidarymo koncertas, pasirodymai savaitAi??s viduryje, didysis baigiamasis koncertas. Popso irgi netrAi??ksta, tik, A?inoma, ne baigiamajame koncerte. Jame kaimynai susitelkia ties savo nacionaliniu klasikiniu palikimu, liaudies dainA? plAi??totAi??mis. Jeigu lygintume su latviais ir estais, tai mAi??sA? dainA? A?venA?iA? struktAi??ra pati sudAi??tingiausia. PavyzdA?iui, latviai neturi ansambliA? vakaro. Nors renginiai taip pat vyksta visAi?? savaitAi??, jA? pagrindinis akcentas yra chorinis dainavimas, choro A?anro plAi??totAi??s. Lietuvoje tik per TAi??kstantmeA?io dainA? A?ventAi?? buvo surengtas chorA? koncertas NacionalinAi??je filharmonijoje, ten kolektyvai susirinko lyg A? kokios chorinAi??s antologijos pristatymo iA?kilmes. O Rygoje nuo to pradedama kiekvienAi?? kartAi??. Estai apskritai dAi??l nieko nesuka sau galvos. Per dainA? A?ventAi?? valandAi?? dainuoja vyrai, valandAi?? moterys, o publika sAi??di ir klauso.

ai??i?? Reikia pripaA?inti, kad mAi??sA? iA?lepusi publika neiA?tvertA?…

ai??i?? Tai ir yra baisiausia. Mes visiA?kai priklausome nuo publikos. Turime daryti viskAi??, kad jai nebAi??tA? nuobodu. EstA? repertuaro atlikti negalAi??tume. Vilniuje tik padainuok dvi panaA?aus charakterio dainas, ir jau skundA?iasi. Tiek A?iAi??rovai, tiek patys atlikAi??jai. Lietuvoje ir klausytojo, ir chorvedA?io, ir dainininko mentalitetas kitoks. Neretai mAi??sA? tikslas ai??i?? nenusibosti. Iki A?iol itin skausmingai prisimenu2007 m. dainA? dienos pabaigAi??. Paskutinis kAi??rinys ai??i?? Naujalio ir Maironio ai??zLietuva brangiai???, o publika stojasi ir eina iA? parko. Mat posmeliA? per daug… LiAi??dna, bet kAi?? padarysi. Estijoje ir Latvijoje valdA?ia sAi??di visAi?? koncertAi??. O pas mus tik padeda krapnoti ir, A?iAi??rAi??k, prezidentas iA?siveda visAi?? svitAi??. ValstybAi??s dienAi??! Be to, estai ir latviai A? dainA? A?ventes ateina su tautiniais kostiumais. Pas mus A? tautiniais drabuA?iais pasidabinusiAi?? DaliAi?? GrybauskaitAi?? visi A?iAi??rAi??jo nustebAi??. O pas kaimynus tai normalu, nes dainA? A?ventAi?? yra tautinAi?? A?ventAi?? ai??i?? svarbiausias valstybAi??s identiteto aktas.

ai??i?? Na, latviA? ir estA? net kartu sudAi??jus yra maA?iau nei lietuviA?. GalbAi??t dAi??l to A? nacionalinius dalykus jie A?iAi??ri jautriau.

ai??i?? Manau, taip. Psichologai yra nustatAi??, kad kai nacija sumaA?Ai??ja iki milijono, suaktyvAi??ja iA?likimo sindromas. Tada A?monAi??s visomis priemonAi??mis laikosi savo identiteto, o mes didesni kosmopolitai, atsainiau A?iAi??rime A? savo etninA? palikimAi??.

ai??i?? Teko girdAi??ti ne vienAi?? latviA? chorAi?? ai??i?? jA? profesionalumas stebina. Kad latviai dainuoja puikiai, A?rodo ir KlaipAi??doje vykstanA?io Stasio Ai??imkaus chorA? konkursA? rezultatai ai??i?? ten mAi??sA? kaimynai nuolat varA?osi dAi??l pirmA? vietA?. Kokios latviA? chorA? meistriA?kumo prieA?astys?

ai??i?? Visi puikiai A?ino, kad A?mogA? geriausiai galima paskatinti ne graA?iais A?ventais A?odA?iais, o materialiai. Latvijoje svarbu chorvedA?iA? kvalifikacija, nuo jos priklauso atlyginimas. Taigi uA? gerAi?? kokybAi?? geras ir atlygis. DAi??l to ir chorvedA?iA? suinteresuotumas didA?iulis. O Lietuvoje ai??i?? valandinAi?? apmokAi??jimo sistema. VirA?ytas valandA? skaiA?ius ai??i?? ir viskas, chorvedA?iui daugiau nesumokAi??si. Be to, Latvijoje visi geriausi chorvedA?iai yra regionA? chorA? A?efai. Priskirtus chorus jie privalo lankyti, iA?klausyti juos, stebAi??ti jA? lygA?, prireikus su jais padirbAi??ti. Vyksta kasmetinAi??s perklausos, perA?iAi??ros, kiekvienas chorvedys turi atsiskaityti. O Lietuvoje konsultantA? tinklas veikia tik prieA? dainA? A?ventes.

ai??i?? Pats ne kartAi?? esate sAi??kmingai dirigavAi??s stambios formos kAi??rinius, atliekamus choro ir simfoninio orkestro, taA?iau turbAi??t pamenate neA?inia iA? kur uA?gimusA? ir gerAi?? deA?imtmetA? Lietuvoje sklandA?iusA? mitAi??, kad chorvedys ir simfoninio orkestro dirigento pultas ai??i?? nesuderinami dalykai?

ai??i?? NeA?sivaizduoju, iA? kur A?ita nuostata buvo atsiradusi, taA?iau ji klaidinga. Dabar Simfoninio dirigavimo katedros vadovai mAi??sto visiA?kai kitaip ai??i?? A? jAi?? priimami beveik vien tik choro dirigavimo paragavAi?? studentai. Kuo skiriasi simfoninis ir chorinis dirigavimas? Chorinis kur kas detalesnis, kiekviena smulkmena turi bAi??ti rankose. O didelAi??je formoje, kaip sakoma, nAi??ra ko smulkintis. Juk vieni pagrindiniA? jaunosios kartos Lietuvos orkestro dirigentA? ai??i?? Gintaras RinkeviA?ius, Robertas Ai??ervenikas, Martynas StaA?kus ai??i?? yra buvAi?? chorvedA?iai. Be to, pastaraisiais metais simfoninA? dirigavimAi?? baigAi?? dar viena nemaA?a grupAi?? buvusiA? Choro dirigavimo katedros studentA?. Ai??i keista nuostata man primena ir retkarA?iais sunkiai paaiA?kinamAi?? Dainavimo katedros pozicijAi??: tA?, kurie dainavo vaikA? chore, nepriimsime. KaA?koks absurdas. Juk vaikai jau A?gijAi?? ir muzikinA? iA?silavinimAi??, ir vokalinA? trenaA?Ai?? patyrAi??, o ne iA? gatvAi??s atAi??jAi??. VaikystAi??je A?gyti A?gAi??dA?iai po mutacijos juk nedingsta. Vladimiras Prudnikovas, Vaidas VyA?niauskas, Rafailas Karpis, ArAi??nas MalikAi??nas ai??i?? buvAi?? ai??zAi??A?uoliukaiai???. Negi jie blogai dainuoja? Ai??iuo pavyzdA?iu diskusijAi?? galima bAi??tA? ir baigti, taA?iau yra ir daugiau piktinanA?iA? teiginiA?. Vienas jA?: per mutacijAi?? jokiu bAi??du negalima dainuoti. Ar kas nors iA? taip kalbanA?iA?jA? yra dirbAi??s su vaikais? Taip, yra A?moniA?, kuriems reikia laikinai nutraukti dainavimAi??, taA?iau yra ir tokiA?, kuriems galima ir net reikia tAi??sti. Niekas nesako, kad reikia forsuoti ar dainuoti per jAi??gAi??. TaA?iau jei balso klosA?iA? raumenys po truputi jungiasi, jas reikia amortizuoti. A?ia kaip ir sporte: nejaugi A?mogui brAi??stant reikia nutraukti treniruotes? Labai nemAi??gstu, kai apie tam tikrus dalykus A?nekama prie jA? net neprisilietus, net nepadirbAi??jus su vaikais. Ar gali felA?eris samprotauti apie mikrochirurgo darbo kokybAi??? Neturi teisAi??s. Lygiai tas pats su vokalu. Daromos iA?vados a priori.

ai??i?? Kaip vertinate tokio tipo projektus kaip TV3 ai??zChorA? karaiai????

ai??i?? GalbAi??t tai ir nAi??ra blogai, nes tokio tipo projektai kaA?kiek pakylAi??ja paA?iAi?? chorinio dainavimo sampratAi??. Juk ne vienas eilinis TV A?iAi??rovas sako, kad choras yra nuobodus dalykas, A?sivaizduoja liAi??liavimAi?? baA?nyA?iose per kokius nors atlaidus. O A?ia ai??i?? smagu, galima truputA? pajudAi??ti, daug kam galimybAi?? pasirodyti ekrane apskritai yra viliojantis dalykas. Ai??is formatas kiek kilstelAi??jo choro A?anro prestiA?Ai?? visuomenAi??s akyse. A?iAi??rint profesionalo akimis, tai tikrai nAi??ra orientyras. Juk ten yra vadinamoji ai??zfaneraai???, kai ant virA?aus net nedainuojama, A? eterA? leidA?iamas iA? anksto padarytas A?raA?as. Man asmeniA?kai A?domesnis buvo LRT projektas ai??zLietuvos balsaiai???, kur chorai dainavo gyvai. Deja, jis iA?silaikAi?? tik vienAi?? sezonAi??.

ai??i?? Bet ar Jums neatrodo, kad tokia televizinAi?? praktika, kai chorai per savaitAi?? neva parengia kAi??rinius ir po to juos sAi??kmingai ai??zpadainuojaai??? tiesioginiame eteryje, klaidina A?mones? Turiu omenyje sudaromAi?? A?spAi??dA?, jog programAi?? ar kAi??rinA? lengvai galima parengti per keletAi?? repeticijA?.

ai??i?? VienAi?? sykA? buvau pas A?vietimo ministrAi??. NeiA?duosiu, kurA?. Pokalbio metu iA? jo lAi??pA? vis girdAi??jau: ai??zMAi??gAi??jai chorvedA?iai, mAi??gAi??jA? choraiai???. Ministre, kokie mAi??gAi??jai? Mes aukA?A?iausio lygio diplomuoti profesionalai. Tada puolAi?? atsipraA?inAi??ti. AiA?ku, kiekvieno darbas priklauso nuo talento. Bet A?sivaizduokime mokyklinA? chorelA? ai??i?? vargA?as chorvedys per pertraukas gaudo po vienAi?? vaikAi?? ir kaA?kAi?? niurko, moko. SAi??lygos nenormalios, ir kai kas nors padoriai dainuoja, tu net nesupranti, kaip tai A?manoma. O valdA?ia: ai??zMAi??gAi??jai.ai??? Blogiausia, kad tai eskaluojama kalbant ir apie dainA? A?ventes. Girdi, kas ketveri metai susirenkate, padainuojate. Bet juk tie ketveri metai skirti pasirengimui. Koncertas ai??i?? tik piramidAi??s virA?Ai??nAi??. O kAi?? jau kalbAi??ti apie A?okius. Juodas darbas ai??i?? scenarijai, pieA?iniai…

Pasakysiu taip: kiekvienas televizinius projektus supranta ir juos vertina savaip, pagal savo iA?silavinimo, iA?prusimo lygA?. Reikia bAi??ti tolerantiA?kiems visiems A?anrams. Juk niekur nepabAi??gsi nuo to, kas eteryje skamba nuo ryto iki vakaro. Jeigu liaudA? imsi maitinti tik liaudies dainomis, A?monAi??s bemat iA?silakstys. TodAi??l aA? palankiai A?iAi??riu A? tokius projektus, kai, pavyzdA?iui, Veronika PovilionienAi?? dainuoja su A?AS arba kai grupAi?? ai??zA?alvarinisai??? jungia liaudies ir roko muzikAi??. Jeigu tokia muzika kokybiA?kai parengta, ji yra puiki ir alternatyvi priemonAi?? parodyti tai, kAi?? turime liaudies iA?mintyje sukaupAi??. Visos priemonAi??s geros, jei dirbama profesionaliai ir su skoniu.

ai??i?? Pats esate kompozitorius ir savo kAi??riniais nuolat pildote lietuviA?kos chorinAi??s muzikos repertuarAi??. Ar vis dar jauA?iamas didelis jo trAi??kumas?

ai??i?? LietuviA?kos chorinAi??s muzikos nAi??ra daug. PavyzdA?iui, 2014 m. dainA? A?ventAi??s programai trAi??ksta kokiA? aA?tuoniA? pozicijA?, reikAi??s aA?tuoniA? naujA? kAi??riniA?. BAi??na taip, kad jei kAi??rinys pavykAi??s, tai jis daA?nai keliauja iA? A?ventAi??s A? A?ventAi??. Bet kiek galima? Yra toks topas ai??i?? A?drio daina iA? Klovos ai??zPilAi??nA?ai???. KAi?? su juo daryti, kuo jA? pakeisti ai??i?? neA?inia, nes nAi??ra kito tiek pat populiaraus chorinio opuso, kuris dainA? A?ventAi??je galAi??tA? atstovauti lietuviA?kai operai.

ai??i?? O jeigu nuskambAi??tA? ai??zAi??auniesiems sveteliams valio!ai????

ai??i?? IA? tikrA?jA?, buvo tokia mintis. ai??zPasveikinimoai??? choras iA? tA? paA?iA? ai??zPilAi??nA?ai???. Deja, ten yra tik tas vienas motyvas, daugiau nieko… Be abejo, mano teiginys, kad nuolat besikartojanA?iA? kAi??riniA? reikia atsisakyti, nAi??ra visiA?kai tikslus. Juk yra tokios dainos kaip GudaviA?iaus ai??zKur giria A?aliuojaai??? ar Naujalio ai??zLietuva brangiai???. Jos buvo, yra ir bus, be jA? negalima. Taip, kaip latviai negali be ai??zPAi??t vAi??jiAi??iai???, o estai be ai??zMui samaai???. Tokios tradicijos.

ai??i?? Pokalbio metu palietAi??me ne vienAi?? choro A?anro ir apskritai Lietuvos kultAi??ros sopulA?. TaA?iau juk turAi??tA? bAi??ti ir gerA?, pozityviA? dalykA?, kuriais galAi??tume pasidA?iaugti…

ai??i?? Noriu pabrAi??A?ti, kad iA? tikrA?jA? esu optimistas. Nors aplink daug negerA? ir taisytinA? dalykA?, dirbant A?itAi?? darbAi?? pesimistas bAi??ti paprasA?iausiai negali. Nors valstybAi?? kartais mus stumia aklavietAi??s link, nAi?? akimirkAi?? negalime pamirA?ti, kad mes atliekame socialinAi?? misijAi?? ir palaikome kultAi??rinAi?? gyvastA?, suteikiame A?monAi??ms laimAi??s A?ioje nusivylimA? ir neuroziA? kupinoje visuomenAi??je. NorAi??A?iau pasidA?iaugti, kad chorvedA?iA? balsas buvo iA?girstas Seime priimant DainA? A?venA?iA? A?statymAi??, taip pat tuo, kad radome bAi??dAi??, kaip turiningai pabendrauti tarpusavyje. Buvo pradAi??tos rengti chorvedA?iA? vasaros akademijos, kuriA? metu galima dalintis patirtimi su savo profesijos atstovais, kelti kvalifikacijAi??, ieA?koti bendrystAi??s, o ne priekaiA?tauti vienas kitam. Taip pat norAi??A?iau iA?skirti chorvedA?iA? sumanytAi?? judAi??jimAi?? ai??zLietuvos berniukai prieA? smurtAi?? ir narkomanijAi??ai???. Per deA?imt metA? visoje Lietuvoje atsirado daugiau nei penkiasdeA?imt berniukA? chorA?! StengiamAi??s rengti festivalius skirtinguose A?alies miestuose. Ai??tai kitais metais rinksimAi??s KlaipAi??doje. Kai A? uA?sienA? nusiveA?u dainA? A?venA?iA? A?raA?A? arba filmAi?? apie berniukA? chorA? judAi??jimAi??, A?monAi??s iA? nuostabos beveik A?agsi.

Taigi, viskas nAi??ra jau taip blogai. Tiesiog labai norAi??tA?si, kad valstybAi??s poA?iAi??ris A? chorvedA?ius ir visus kultAi??ros A?mones pradAi??tA? keistis. Ai??iuo metu itin jauA?iama valstybinio poA?iAi??rio A? mAi??gAi??jA? meno svarbAi?? stoka. Patys nesugebame A?vertinti etnokultAi??rinio palikimo klodA?, kauptA? per amA?iA? amA?ius. TurbAi??t tokie jau mes, lietuviai, esame.