Williamo Shakespeareai??i??o sonetA? pasaulyje

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: LiteratAi??ra
AUTORIUS:Ai??Aleksandras Ai??idlauskas
DATA: 2013-10

Williamo Shakespeareai??i??o sonetA? pasaulyje

Aleksandras Ai??idlauskas

A�

Ai??imtas penkiasdeA?imt keturi Williamo Shakespeare’o sonetai ai??i?? tai unikalus pasaulio lyrikos A?edevras. Ai??ie miniatiAi??riniai poezijos kAi??riniai (tik 14 eiluA?iA?) yra grieA?tos vidinAi??s struktAi??ros. Juose daug asmeniA?kumA?, gyvenimo A?A?valgA? ir filosofinAi??s skvarbos bei mAi??stymo autentikos. Sonetai paskelbti 1609 m., kai iki poeto mirties buvo telikAi?? septyneri metai. Ai??vairios gyvenimo spalvos, A?viesesniA? nuotaikA? blyksniai, harmonijos primatas A?moguje, kanA?ios ir nusivylimo atsklaida, meninAi?? tiesa, emocinio gyvenimo gelmingumas, tikAi??jimas A?mogumi ai??i?? beveik neA?manu trumpai nusakyti didA?iAi??jAi?? sonetA? vertAi?? ir ypatingAi?? jA? populiarumAi?? visoje Europoje. Gaivios Renesanso idAi??jos, AnglijAi?? pasiekusios pusamA?iu vAi??liau, rado atgarsA? poetinAi??je ir draminAi??je W. Shakespeare’o kAi??ryboje. Jis tolygiai A?lovino dvasinA? ir kAi??niA?kAi??jA? pradAi?? kaip tam tikrAi?? epochos gyvensenos ir jausenos santykA?. NepamirA?tina, kad A?ios temos ir idAi??jos yra A?vilktos A? tobulAi?? meninAi?? formAi??. Ne veltui pagal pasaulio leidybos rodiklius (UNESCO duomenimis) W. Shakespeare’as deA?imtmeA?iais patenka A? pirmAi??jA? penketukAi??. Vadinasi, jis verA?iamas (ir ne vienAi?? sykA?), vadinasi, jo kAi??ryba domimasi.
Kas suskaiA?iuos, kiek pasaulio tautA? poetA? ir kiek kartA? yra iA?vertAi?? W. Shakespeare’o sonetus? Daug, daug kartA?. Tai akivaizdA?iai liudija ir lietuviA?koji A?ekspyriados vertimo istorija. Net keturi lietuviA? poetai yra iA?vertAi?? ir iA?spausdinAi?? atskiromis knygomis visAi?? poeto sonetynAi??. Tai Alfonsas Tyruolis-Ai??eA?plaukis, Aleksys Churginas, Sigitas Geda ir Tautvyda MarcinkeviA?iAi??tAi??. Tad ir kilo noras giliau susipaA?inti su A?iais vertimais, juos palyginti, pakalbAi??ti apie skirtingas poezijos vertimo mokyklas. A?inia, bAi??ta ir daugiau bandymA?, bet kiti vertAi??jai tegebAi??jo iA?versti tik vienAi?? kitAi??, matyt, atsitiktinai pasirinktAi?? sonetAi??. LietuviA?kA?jA? vertimA? praktika liudija, kad poezijos (A?vairiA? epochA?) yra iA?versta nemaA?ai. Turiu galvoje eilAi??raA?A?ius: jA? yra po keletAi?? vertimA? variantA?. TaA?iau ai??zDieviA?koji komedija” ir ai??zFaustas” tik neseniai susilaukAi?? naujA?, pakartotiniA? vertimA? (Sigitas Geda, Antanas A. Jonynas). Tai ypaA? sveikintina, nes kiekvienas tekstas iA?verA?iamas vis savaip.
Poezijos vertimas turi daug specifiniA? bruoA?A?, lyginant su prozos vertimais. VisA? pirma ai??i?? eilAi??dara yra nepaprastai A?vairi, turinti skirtingAi?? eiliavimo metrAi??, kirA?iavimo savitumus, neaprAi??piamAi?? rimA? gausybAi??. Kaip netrukus A?sitikinsime, A?ie keturi W. Shakespeare’o sonetA? vertAi??jai iA?vertAi?? labai skirtingai: paA?odA?iui ar laisvai, laikydamiesi minties eigos ar nuo jos toldami. Palyginus vienAi?? soneto vertimAi?? su to paties soneto kito poeto vertimu kartais atrodo, kad versta ne iA? to paties originalo. Tai lAi??mAi?? nevienoda A?io ketvertuko poetinAi?? patirtis ir jA? kAi??rybinis kraitis, temperamentas ir erudicija, anglA? ir lietuviA? kalbA? mokAi??jimas, susipaA?inimas su kitA? tautA? vertimais. Tai yra natAi??ralus vertAi??jo darbo procesas. Jau ne vienAi?? sykA? mAi??sA? poezijos vertimA? istoriografijoje kalbAi??ta apie skirtingas lietuviA?kas mokyklas. Turiu galvoje A. Churgino, V. BloA?Ai??s, S. Gedos, J. JuA?kaiA?io, V. Ai??imkaus, J. StrielkAi??no, L. Brogos atvejus. Poezijos vertAi??jA? tarsi nestokojama, bet ypatingu vertimA? derliumi pasigirti, rodosi, negalAi??tume. KiekybAi?? dar nedavAi?? geidaujamos kokybAi??s.Ai??O tempora, o mores!Ai??Ai??iais klausimais tik pastaraisiais metais imta plaA?iau kalbAi??ti. Geru A?odA?iu tenka paminAi??ti VertAi??jA? sAi??jungos uA?mojus, taA?iau tai jau kita kalba.
Giliomis A?A?valgomis dAi??mesA? ne vienam suA?adino ispanA? filosofo JosAi?? Ortegos y Gasseto straipsnis ai??zVertimo skurdas ir spindesys” (ai??zMetai”, 2012, Nr. 10). Manytina, kad mAi??siA?kiai vertimA? kritikai ir tyrinAi??tojai dar tiktai brAi??sta. Vienas kitas straipsnis (daugiau raA?oma apie prozos vertimus) kol kas tAi??ra tiktai laA?as neuA?matomybAi??s jAi??roje. Lauktina ir konferencijA?, ir praktikumA?, ir stovyklA?, ir teoriniA? seminarA?. Tiesa, bAi??ta rimtesniA? bandymA? padiskutuoti kai kuriais vertimA? klausimais. Tai pasakytina apie dvi kunigo R. Ambraso knygas ai??i?? pirmAi??sias ai??zkregA?dutes”, kurios, deja, nesulaukAi?? sekAi??jA?-skraiduoliA?. Ai??tai kaip samprotauja minAi??tasis ispanA? humanitaras: ai??zVertimas gali judAi??ti dviem skirtingom kryptim: arba autorius priartinamas prie skaitytojo kalbos, arba skaitytojas ai??i?? prie autoriaus.” Vertimas nAi??ra pats kAi??rinys, o tiktai kelias A? jA?. Jei tai poetinis kAi??rinys, vertimas tAi??ra tik A?rankis, techninAi?? iA?monAi??, priartinanti mus prie originalo ir nemAi??ginanti jo pakartoti ar pabrAi??A?ti… NeA?manoma ai??i?? bent jau beveik visada ai??i?? vienu metu apimti visus originalaus teksto matmenis… Jei norime iA?laikyti estetines originalo savybes, turime atsiA?adAi??ti bemaA? viso teksto turinio, nes kitaip A? vertimAi?? neperkelsim visA? jo formaliA? groA?ybiA?… Taip mAi??sto JosAi?? Ortega y Gassetas. Su A?iomis mintimis galima visiA?kai sutikti.
MAi??sA? vertimA? teorijos tradicija A?iek tiek kitokia. VienA? buvo teigta, kad iA?verstos poezijos turinys tAi??ra tik originalo aidas, atobalsis, tolimas ai??zhorizontas”. KitA? gi prisipaA?inta, kad tai originalus vertAi??jo kAi??rinys, primenantis jo kAi??rybos atA?vaitus, meninAi?? jausenAi??. Tretieji gi pastaraisiais metais pasamprotavo, jog vertime svarbiau ne tiek eilAi??daros elementai, kiek verA?iamo autoriaus kAi??rinio filosofinAi?? A?A?valga, pasaulAi??jautos dariniai, lyrinAi??s psichologinAi??s nuojautos. Matyt, nAi??ra ir niekuomet nebus vienodo poezijos vertimo ai??zkurpaliaus”, nes kiekvienas vertAi??jas (ypaA? poezijos) turi savo kalbAi??senAi??, intuityvumo pradAi??, mAi??stymo lygmenA? ir matymo laukAi??.
Kai kurios leidyklos yra iA?spausdinusios poezijos knygA? su originaliu tekstu ir jo vertimu. Skaitytojas taip gali jautriau ir giliau suvokti rezultatAi??, pagaliau patobulinti uA?sienio kalbos mokAi??jimAi??. Taip buvo iA?leistos B. Pasternako, J. Brodskio, W. Szymborskos, Cz. MiAi??oszo, M. Cvetajevos, O. MilaA?iaus poezijos rinktinAi??s. O 1996 m. ai??zVaga” skaitytojus pradA?iugino O. MilaA?iaus kAi??rybos rinktine ai??zPoezija”, kurioje paraleliai pateikiamas tas pats eilAi??raA?tis, iA?verstas skirtingA? autoriA?. Taip galima pamatyti tokiA? A?inomA? vertAi??jA?, kaip V. Ai??iugA?dinis, A. VaiA?iulaitis, S. Santvaras, T. Venclova, V. BloA?Ai??, A. Nyka-NiliAi??nas, A. A?ukauskas, N. IndriliAi??nas priklausymAi?? poetinAi??ms vertimo ai??zmokykloms”. Rimtos analitinAi??s studijos vertas A?is leidinys.
VertAi??jas visA? pirma yra (turi bAi??ti) labai geras gimtosios kalbos mokovas, poezijos istorijos A?inovas, tobulas A?vairiA? eilAi??daros sistemA? suvokAi??jas. Suprantama, rasis tam tikras laisvas verA?iamo teksto interpretavimas, savitos eilutAi??s ar posmo slinktys, teksto adekvatumo skirtumai, vidinAi?? kAi??rinio pasaulio filosofinAi?? ir netgi psichologinAi?? savastis. Ne visa priklauso nuo patirties ar talento lygio. Vlado NausAi??dos ai??zNibelungA? giesmAi??”, ankstyvieji Vlado Ai??imkaus vertimai (V. Lugovskojus), Lino Brogos rusiA?koji Jurgio BaltruA?aiA?io poezija ir Omaro Chajamo ai??zRubajatai” liudija, jog vertAi??jas gali bAi??ti ne vien populiarus, pagarsAi??jAi??s poetas, bet ir A?mogus, subtiliai jauA?iantis poezijos savitumAi??, turintis vidinAi?? poetinAi?? klausAi?? ir girdAi??, apsiskaitAi??s humanitaras, geras kitos kalbos A?inovas, bendraujantis su paA?iais tos kalbos poetais ir vertAi??jais.
Taigi pats laikas po tam tikrA? teoriniA? samprotavimA? grA?A?ti prie tA? keturiA? W. Shakespeare’o sonetA? vertimA? ir padaryti lyginamAi??jAi?? charakteristikAi??. Pirmiausia reikia pasidA?iaugti, kad leidyklos vis randa naujA? to paties kAi??rinio vertAi??jA?, tuo, aiA?ku, nesiekdamos pelno, bet ugdydamos sAi??moningAi?? poezijos skaitytojAi??, lyrinio A?odA?io mAi??gAi??jAi??, tuo populiarindamos pasaulio poezijos klasikAi??. Patys vertAi??jai vienu ar kitu atveju yra pripaA?inAi??, kad W. Shakespeare’o sonetai yra reto dvasinio gilumo ir A?A?valgumo kAi??riniai. Kontrastingas pasaulis ai??i?? ir buitis, ir bAi??tis ai??i?? tai tam tikras absoliutus laiko ir A?mogaus santykis, kai iA?nyksta kasdienybAi??, kai dvasia, jausmas ir protas pasiekia atitinkamAi?? vienA?, kas pavadinama gyvenimu, meile, gAi??riu ir groA?iu, menu ir mirtimi. ai??zAi??ekspyro sonetas veikiau lyrinis ir eleginis kaip odinis iA?kilmingas. Ai??ekspyras savo sonetuose pirmiausia susirAi??pinAi??s groA?io nemarumu, jo iA?laikymu, jo perdavimu bAi??simiems amA?iams”, ai??i?? teigia JAV vertAi??jas Alfonsas Tyruolis-Ai??eA?plaukis.
Norisi pabrAi??A?ti kiekvieno vertAi??jo skirtingAi?? poA?iAi??rA?, soneto supratimo subtilybes, nevienodAi?? A?sigilinimAi?? A? soneto turinA?. Tiesa, nusiA?iAi??rAi??jimo iA?vengta, nes kiekvienas ai??zposmuoja” savu stiliumi, sava (o ne A?ekspyriA?ka) pasaulAi??mata. A. Tyruolis-Ai??eA?plaukis posmus verA?ia teziA?kai, vengdamas metaforos gelmiA?, iA?verstA? sonetA? nuotaika vienoda, tekstas neretai pavirA?utiniA?kas. A. Churgino vertimo stilius pakilus, bet supaprastintas, netgi priartintas prie moksleiviA?ko ar studentiA?ko suvokimo eiliA?. TurAi??damas ilgametAi?? poetinAi?? patirtA?, A. Churginas tarsi verA?ia lengvai, A?iek tiek subuitintai, bet ne gelmiA?kai. T. MarcinkeviA?iAi??tAi?? giliau suvokia sonetus, bet nesurastas santykis tarp vaizduotAi??s A?A?valgA? ir realybAi??s paveikslA?. Kai kur dirbtinokas intelektualumas verA?ia galvoti apie logikos stokAi??, tarsi per maA?a moteriA?kumo; turiu galvoje A?odA?io jautrumAi??, frazAi??s spalvAi??, jausmo proverA?A?. Bene geriausiai suvokti renesansinio A?mogaus gyvensenAi?? ir jausenAi?? pavyko patyrusiam vertimo meistrui Sigitui Gedai. Jis buvo intelektinio mAi??stymo vertAi??jas, mokantis giliai ir savitai frazuoti ir perfrazuoti mintA?. Kai kada netgi polaisvis vertimas labai nenutolsta nuo originalo, nes pasakoma ir realistiA?kai, ir romansiA?kai, ir aforistiA?kai, iA?laikant minties svorA?, loginius kirA?ius, potekstAi??s niuansus.
Geras A?iA? vertAi??jA? bruoA?as ai??i?? nesiekiama visiA?ko paA?odiA?kumo, bet W. Shakespeare’as meistriA?kai ai??zsulietuvinamas”, nepaiAi??sant itin savito stiliaus. Absoliutaus tikslumo pasiekti neA?manoma, nes tai nAi??ra bAi??tina. Juolab kad T. MarcinkeviA?iAi??tAi??s vertimA? knygoje lygiagreA?iai pateikiamas ir originalus tekstas. AnglA? kalbAi?? suvokiantis poezijos gerbAi??jas gali A?ia pat palyginti ir giliau, ir adekvaA?iau, negu tai bandAi?? padaryti A?iA? eiluA?iA? autorius.
Bendras visA? vertAi??jA? trAi??kumas (netrukus pasistengsime tai pagrA?sti) ai??i?? neskambus, senoviA?kas rimas, minties nelogiA?kumas ar netgi nesuprantamumas, nutolimas nuo W. Shakespeare’o formos tobulumo, tam tikro autentiA?kumo stoka. Ai??iuo atveju tik patyrAi??s anglA? kalbos A?inovas galAi??tA? giliau palyginti angliA?kAi??jA? ir keturis lietuviA?kus tekstus, iA?taisinAi??damas netikslumus, nukrypimus, eilAi??daros pastebAi??jimus, paA?aidas. NepastebAi??tas A?iA? vertimA? dAi??sningumas: kai siekiama kuo didesnio vienos minties tikslumo, suA?lubuoja kita, trAi??kinAi??ja sakinys. Esama nemaA?ai nereikalingA? iA?kreipimA?, ai??zbAi??tinA?” tik ritmui iA?laikyti.
Tad dera perversti visA? keturiA? poetA? sonetynAi?? ir pabrAi??A?ti kai kurias vertimA? ypatybes, kurios kiekvieno vertAi??jo ai??zvirtuvAi??je” itin A?vairuoja. Ai??tai A. Tyruolis-Ai??eA?plaukis vartoja retesnius, senoviA?kesnius A?odA?ius, tarsi atspindinA?ius praAi??jusiAi?? epochAi??: stangybAi??, domAi??nas, pagaila, plaA?iaburAi??, kvaptis, baltis, benaudis, uA?vAi??ja, veikmAi??, A?eismas. O favoritai, trofAi??jai, charta, regis, nedera A?ekspyriA?kajai mintysenai. Esama sklandA?iai iA?verstA? paskutiniA?jA? dviejA? soneto eiluA?iA?: ai??zMane brangioji tavo meilAi?? gali / Laimingesniu paversti uA? karaliA?”, ai??zBet negalAi??s A?iauri ranka nustelbti / EiliA?, kurios neliauja groA?io skelbti”. Bene vienas A?taigiausiA? 71-ojo sonetA? posmA? suskamba nuotaikiai, gyvai, adekvaA?iai. ai??zO, jei paA?velgsi A? eiles A?ias kartAi?? / Kai po velAi??na aA? galbAi??t dulkAi??siu / Tu neminAi??si ir mano menko vardo, / Temirs ir meilAi??, kai kape gulAi??siu.” Deja, daiktavardA?iA?, veiksmaA?odA?iA? su priesaga ai??z-imas” gausa seklina eilutAi??, vienodina sonetA? vidinAi?? brandAi??, menkina kAi??rybines vertAi??jo iA?gales: netekimas, apsineA?imas, apvogimas, pagrobimas, patraukimas, gedimas, mirimas, pageidimas, sudAi??jimas, buvimas, suA?eidimas, griovimas ir pan. Esama eiluA?iA?, kurios labai dirbtinAi??s, matyt, nepaA?odinAi??s, bet prasilenkianA?ios su logika, visiA?kai meniA?kai bejAi??gAi??s, blukinanA?ios viso soneto A?avesA?: ai??zJau laimAi?? uA?pakaly, vargas ai??i?? prieky” (toliau ai??i?? soneto nr. 50), ai??zAtskleidus slAi??pto groA?io brangiAi?? rAi??A?A?” (52) ai??zMane A?irdim, bet ne akim apleidai” (93), ai??zNeatsarga atkirs aitriausiAi?? peilA?” (95), ai??zBuA?iuoti A?velnA? tavo rankos vidA?” (128), ai??zAi?? juodAi?? vielAi?? jos plaukai panaA?Ai??s” (130), ai??zAtstoja mano kAi??nas vaizdo rAi??mus” (24). Tenka pripaA?inti, kad daugeliu atveju vertAi??jas ai??zdirbo” labai mAi??gAi??jiA?kai, nes daug pavirA?utiniA?kumo, skubos, savivalAi??s. Ne vienu atveju dAi??l ritmo ir rimo nueinama lengviausiu keliu. EilutAi??, posmas ar netgi visas sonetas yra prAi??skas, be meninAi??s A?taigos, neskambus, pilnas monotonijos, senoviA?kas (blogAi??ja to A?odA?io prasme).
Aleksio Churgino vertimai kur kas pagavesni, prasmiA?kai tikslesni, ritmiA?kai kondensuotesni. Poeto patirtis kalba pati uA? save. Rodos, prityrusiam vertAi??jui bAi??tA? nedovanotini kirA?io riktai, rimo bespalviA?kumas ar minties painiava.
Ai??ito, be abejonAi??s, nelengva iA?vengti bet kuriam vertAi??jui. Ne paslaptis, kad kiekvienas poetinis kAi??rinys, iA?verstas A? kitAi?? kalbAi??, tampa ne tik originaliu autoriaus, bet ir vertAi??jo kAi??riniu. Taip nutiko ir A. Churginui, kuris ne vienAi?? kartAi?? nutolsta nuo filosofinAi??s ir psichologinAi??s W. Shakespeare’o sonetA? A?tampos ir skvarbumo, o nueina lengvesniu eiliavimo keliu. Gerai A?valdyti soneto eilAi??darinAi?? formAi?? ai??i?? viena, o adekvaA?iai atskleisti anglA? klasiko pasaulAi??matAi?? ir pasaulAi??jautAi?? ai??i?? A?ymiai sudAi??tingiau. PastebAi??tas vienas A. Churgino vertimo bruoA?as. Kai siekiama minties tikslumo, kartais pamirA?tama rimo A?taiga, ir atvirkA?A?iai, kai randamas deramas ir retesnis rimas (pasiruoA?us ai??i?? luoA?as, mieloji ai??i??Ai?? meluoji, atgyja ai??i?? kalavijAi??, kraupios ai??i??Ai?? kaupiuos, pavydA?iu ai??i?? tolydA?io, aistringai ai??i??Ai?? audringai), greitai ai??zpabAi??gama” nuo originalo pasaulio. Ai??is vertAi??jas sonetus perskaitAi?? ne kaip vertAi??jas-mAi??stytojas, o tik kaip gerAi?? poetinAi?? patirtA? turintis realistas, prastuoliA?kas A?mogaus jausmo ir proto stebAi??tojas ar romantiniu A?ydu prisidengAi??s jaunuolis. Tiesa, laisvesnio eiliavimo A?ia A?ymiai maA?iau negu S. Gedos ir T. MarcinkeviA?iAi??tAi??s vertimuose. Kaip sakoma, nuo savo poetinio stiliaus nepabAi??gsi. W. Shakespeare’ui itin bAi??dingos potekstAi??s, subtilios asociacijos, metaforA? gelmAi??, o A. Churgino vertimuose daugoka lengva ranka iA?verstA? posmA?, tarsi perpasakojanA?iA?, o ne atkurianA?iA? pirminA? tekstAi??. Kiekvienas laikas turi savo minties raiA?kAi??, frazAi??, A?nekAi??, mAi??stymAi??, jausenAi??, iA?tartA?, A?odinAi?? eilutAi??s (sakinio) skvarbAi??, (juk ir A. A. Jonyno ai??zFaustas” nepaprastai skiriasi nuo A. ValaiA?io ai??zFausto” ai??i?? ir dAi??l patirties gylio, ir dAi??l tuomeA?io A?nekAi??jimo: skirtumas tarp A?iA? dviejA? vertimA? ai??i?? per A?eA?iasdeA?imt metA?). ai??zKitos kalbos tekstas neiA?vengiamai yra ir kitas tekstas” (V. DaujotytAi??).
Kelis A?odA?ius reikia pasakyti dAi??l A. Churgino rimA?. Ai??ioje eilAi??daros srityje kAi??rybiA?kumo itin pristigta. Jei, tarkime, A?is vertAi??jas norAi??tA? perspausdinti 154 sonetus, jis grA?A?tA? prie savo vertimA? ir, tikAi??tina, gerokai paprakaituotA?, ieA?kodamas ir sakinio gaivumo, ir loginAi??s prasmAi??s. Taigi apie rimus; net penkiolika kartA? A?vardA?iui ai??ztu” ieA?koma atitikmenA? ir lengvai surandama: kartu, pirA?tu, retu, metu, baltu, krantu, A?kvAi??ptu, baltu. Nuobodoka ir gana! Esiai??i??A?viesi net 3 kartus kartojasi. PiktnaudA?iaujama ir ai??zA?irdies” rimu: A?irdA?iA?ai??i??medA?iu, A?irdyai??i??skurdi, dejaai??i??A?irdyje, nepadAi??sai??i??A?irdies, A?irdA?ai??i??pagirdAi??, iA?didiai??i??A?irdy ir t. t. Ir A?vardis ai??ztau” (6 kartai), ir A?vardis ai??zaA?” (nesutreA?, atneA?, neatneA?, nAi??maA?), ir veiksmaA?odis ai??zesi” (baisi, A?viesi, tamsi, visi), ir A?vardis ai??zmane” (ugnia, neA?inia, A?velnia, lipA?nia) lyg kokie A?kyrAi??s pertarai lydi vienAi?? sonetAi?? po kito. Susidaro A?spAi??dis, kad daA?nAi??syk rimuoja ne paprastai, bet primityvokai. Tik patyrAi?? anglistai galAi??tA? pasakyti, ar W. Shakespeare’o rimA? pasaulis taip pat yra ai??zsausokas”, vienaA?iAi??ris.
Tautvydos MarcinkeviA?iAi??tAi??s poetinis pasaulis gerokai sudAi??tingesnis, netgi modernesnis. Ir paA?ios poetAi??s lyrikoje nAi??ra pavirA?iniA?, nuogai realistiniA? vaizdiniA?, uA?goA?tA? tiktai romantinAi??mis spalvomis. Kai kurie sonetai (12, 14, 61, 65, 71, 92, 123, 138, 150) iA?versti sklandA?iai ir, man regis, suskamba itin A?ekspyriA?kai. YpaA? nudA?iugina paskutiniai sonetA? dvieiliai. Ir naujesniA?, sonoriA?kA? rimA? padaugAi??jo: A?A?eidAi??jus-paA?adAi??jus; erA?kAi??tis-tikAi??tis; graA?us-naA?us; raA?yti-A?ita; valdA?ios-saldA?ios. Tiesa, tokie tarptautiniai A?odA?iai, kaip falsifikatas, grafomanai, fantas, pompastika, favoritas, baldakimas, vargu ar pagilina bei prapleA?ia W. Shakespeare’o tekstA? A?odyninA? fondAi??. TaA?iau A?tikina ir skvarbesnAi?? metaforA? A?iAi??ra: meilAi??s akmuo, saldus vardas, A?odA?iA? svoris, kvapnus lietus, krAi??tinAi??s kambarAi??lis, karA?ta dangaus akis, aukso data. PoetAi?? kai kuriuos daiktavardA?ius, kaip VieA?nia, Mirtis, GiltinAi??, Gamta, A?emAi??, MAi??za, Dabartis, Niekas, raA?o didA?iosiomis raidAi??mis, ko nAi??ra originalo tekste. Tokia interpretacija rodo per didelA? pasitikAi??jimAi?? ir savo ai??zdvasios” atsklaidAi??. ai??zSudirgAi??s”, ai??zmiknAi??” ai??i?? naujesni, reA?iau mAi??sA? kalbAi??senoje skambantys A?odA?iai. Kai kurios sonetA? eilutAi??s suskaldomos A?auktuku ar taA?ku, ko taip pat nAi??ra A?ekspyriadoje (8, 13, 33, 36, 56, 61, 79, 119, 125, 142 sonetai). Toks ai??zsavivaliavimas” nutolina skaitytojAi?? nuo originalo. Gal poetAi??s temperamentas ir praA?osi A?aukiamA?jA? sakiniA?, bet anglA? poetas ai??zA?Ai??kauti” nemAi??gsta. Daugoka maA?akalbiA? dalelyA?iA?: jau, vAi??l, tik, net, juk. DaA?nai tuo naudojamasi dAi??l rimo. 7 skiemenA? A?odis ai??znepasitenkinimas” (124) sutrikdo sklandA? ritmAi??. TaA?iau ypaA? norisi pasakyti, kad kai kurios eilutAi??s (frazAi??s) iA?verstos paskubomis, kartojamos, prasilenkiant su paprasA?iausia logika ar bAi??tinu tikslumu. Ai??tai keletas tokiA? ai??zA?edevrAi??liA?”: ai??zRaukA?lAi??m subjauros tavo groA?io laukAi??” (2); ai??zTuoj pat vytimAi?? auganA?io girdA?iu” (15); ai??zTave nuo visko saugot lyg ligA?” (22); ai??zSutvertas iA? nepaslankiA? daliA?” (44); ai??zKad man nuA?vistum Laiko drabuA?inAi??j” (52); ai??zIr kAi??dikystAi??, A?liauA?dama A? brandAi??” (60); ai??zTaA?iau kam terA?t emocijas balsu?” (102); ai??zKAi?? smegenys galAi??tA? perduot raA?tui” (108); ai??zJai juodos vielos auga ant galvos” (130); ai??zKai blogio jAi??gos tavo vidA? semia” (146). TokiA? ai??zperlA?” gausu. Juose nAi??ra jokio poetiA?kumo, atrodo, kad versta apie 1915ai??i??1925 metus (tai bAi??tA? A?iek tiek atleistina). Kaip ir A. Churginas, poetAi?? piktnaudA?iauja A?vardA?iu ai??ztu”, kuris rimuojamas su kartu, kitA?, klastA?, retu, pajuntu, suprantu, metu, krantu, apetitu, A?imtu, alkstu, vertu, kaistu, sugrA?A?tu etc. AiA?ku, tokie rimA? variantai galimi, bet daA?nas jA? kartojimas rodo gabios poetAi??s meistriA?kumo stokAi??, pavirA?inAi?? eilAi??darAi??.
Nedidelis knygos formatas, regis, neleido tekstA? suposminti pagal V. Ai??ekspyro schemAi?? (4, 4, 4, 2), paliekant tarp prasmiA? tarpelius. Kartais kyla teisAi??tas klausimas, kiek vertAi??jas ai??zgali” nuklysti nuo originalo eilAi??daros ir minA?iA? tikslumo, kiek poetui vertAi??jui leistina vertimAi?? ai??zsuchurginti”, ai??zsumarcinkeviA?iAi??tinti”. Tai labiau vertAi??jA? meistriA?kumo ar amatiA?kumo (gal skubAi??jimo) pasekmAi??. Rodosi, laisvo vertimo sekimo laikai jau praAi??jo. VertAi?? V. Kudirka ir S. Dagilis, K. Sakalauskas-VanagAi??lis, P. Arminas-TrupinAi??lis ir A. Valaitis, vAi??liau ai??i??Ai??Ai?? P. KeidoA?ius ir T. RostovaitAi??, bet tai jau seniai nueitas etapas. TobulAi??jo lietuviA? poeAi??zija, savaime turAi??jo tobulAi??ti ir vertimai. AnksA?iau minAi??toji vertAi??jA? kohorta iA?saugojo ai??zsavo” vertimA? lygA? ilgokai, kol radosi nauja pokarinAi?? karta. Tiesa, A?iandien pasigirti jaunaisiais vertAi??jais dar ankstoka, nors keletas gabiA? vertAi??jA? iA? lenkA? kalbos jau iA?augo.
Geriau grA?A?kime prie sonetA?. Ketvirtasis poetas, iA?vertAi??s W. Shakespeare’o sonetus, yra Sigitas Geda. Tai bene labiausiai prityrAi??s poezijos (ir ai??zKorano”) vertAi??jas. PavydAi??tinas darbA?tumas, kalbA? mokAi??jimas, gilus poetiA?kumo suvokimas… Jo vertimai ai??i??Ai?? tai, rodosi, tikra naujoji vertimo mokykla. Jai priklauso V. V. BloA?Ai??, V. Ai??iugA?dinis, A. Nyka-NiliAi??nas, K. Platelis. Kai iA?verA?iami ne tik A?odA?iai, bet esmingiausia ai??i??Ai?? eilutAi??s, frazAi??s prasmAi??, loginAi?? dermAi??. S. Geda jauA?iasi absoliuA?iai savarankiA?kas, nors iA? pirmo A?vilgsnio polaisvis eiliavimas gali pasirodyti A?iek tiek A?tartinas. Teisi profesorAi?? V. DaujotytAi??, S. Gedos vertimA? pratarmAi??je pabrAi??A?usi esminAi?? sonetA? poetinAi?? nuovokAi??: ai??zLabai glausta soneto struktAi??ra turi apimti sudAi??tingAi?? jausmA? ir minA?iA? gamAi??, nepaA?eisti natAi??ralumo, iA?saugoti (ir netgi iA?ryA?kinti) bAi??ties daugiabalsiA?kumAi?? ir kurianA?iojo asmeniA?kumAi??”; ai??zKitas kalbos tekstas neiA?vengiamai yra ir kitas tekstas. Jeigu A?odis nebAi??tA? pripildytas uA?pildytas reikA?miA?, kintanA?iA? ir keiA?iamA?, poezija nebAi??tA? A?manoma”, ai??i?? teigia kritikAi??. Savo laiku kai kuriuos poezijos vertimus S. Geda pavadino perraA?ymu (transkripcija). A?ia ir yra esmingas sonetA? vertimo bruoA?as, svarbiausioji dimensija. Ai??iandien, matyt, nebAi??tinaAi??volens nolensAi??laikytis originalo eilutAi??s. Yra (ir turi bAi??ti) giluminAi?? verA?iamos poezijos tAi??kmAi??, mAi??stymo gelmAi??, kuriAi?? tegalAi??jo pajausti tiktai tokio talento vertAi??jas kaip S. Geda.
NorAi??damas pabrAi??A?ti senAi??jA? laikAi??, vertAi??jas griebiasi senosios leksikos, pavartodamas A?iandien veik primirA?tus A?odA?ius: vieniA?uolis, nuoilsis, bAi??glus, jAi??rbangAi??, ataA?vaitas, nugeibAi??liai, keleivystAi??, skirtis, liaupsAi??, rietynAi??s, trAi??nAi??siai, bendrakelionis, galuotis, nesang, bluostas, drapanos, gelmuo ir pan. Vienas kitas A?odis galAi??jo bAi??ti paties S. Gedos sukurtas. Tai pripildo prasmAi?? pilnatvAi??s ir savitos A?iAi??ros. Ir daugelis fraziA? skamba gediA?kai, giliai A?prasmintai: lakus belaisvis, meilAi??s ledas, A?viesos banga, aimana bebalsAi??, dviguba meilAi??. GiliamintiA?kai iA?versti 15, 36, 52, 74, 107, 140 sonetai. Deja, pasitaiko atvejA?, kai dAi??l tikslumo ai??znuskriaudA?iamas” rimas: paistalA?ai??i??taria; busai??i??kitados; A?viesai??i??rAi??sys. VertAi??jas nAi??ra preciziA?ko, A?prasto, tradicinio rimo kAi??rAi??jas. Bet argi tai didi nuodAi??mAi??? (bevalisai??i??rolAi??s; sienojai??i??sielas; groA?ioai??i??beprotis). Esama ir visai nerimuotA? eiluA?iA?. NeiA?vengta, deja, ir sausokA?, neaiA?kiA?, keistA? ai??zvertalA?”, kurie, tikiu, ateityje poeto tikrai bAi??tA? atnaujinti. Deja!.. O A?tai keletas pavyzdA?iA?: ai??zMano burna ir tavo meilAi?? mirA?ta” (71); ai??zUA? stalo protas posAi??dA? padarAi??” (46); ai??zEikliausias A?irgas nepavys troA?kimo” (51); ai??zPavidalas seniai turAi??to vaiko” (77); ai??zIr persekiojimas lauA?ias pro duris” (129); ai??zTurAi??A?iau vaikA?A?iot po kaltAi??m sulinkAi??s” (120); ai??zJAi??reiviui naktA? suvokimAi?? duoda” (116). Regisi, S. Gedai lengviau ai??zpasidavAi??” A?iuolaikiA?ki poetai J. Brodskis, W. Szymborska ir Cz. MiAi??oAi??szas. A?ia nieko stebAi??tina. W. Shakespeare’o poezijos lyrinAi?? ai??zkartelAi??” iA?kelta gana aukA?tai, tad ir ai??zA?uolininkui” reikia daug ai??ztreniruoA?iA?”. PastebAi??tina, kad kai kurie sonetai, lyginant juos su kitais trimis vertAi??jais, yra tarsi naujas S. Gedos kAi??rinys. Pasakyta naujai, bet turiniu anglA? dramaturgui ir poetui nenusikalsta.
Straipsnio pabaigoje dar palyginsiu 31 soneto (pasirinkimas visiA?kai atsitiktinis) visus keturis vertimus, ieA?kodamas tA? paA?iA? pamatiniA? A?odA?iA? ir rasdamas netikAi??tA? daiktavardA?iA?. Tai dar kartAi?? A?rodo, kad kiekvienas sonetas tikrai tampa kiekvieno vertAi??jo savastimi. Tiktai trys A?io soneto A?odA?iai ai??zaA?aros”, ai??zA?irdis” ir ai??zmeilAi??” pasikartoja visuose keturiuose vertimuose, o triskart dominuoja tiktai ai??zakis” ir ai??zdraugas”. Po du kartus rodosi A?odA?iai ai??zbruoA?as”, ai??zkrAi??tinAi??”, ai??zkapas”, ai??zveidas” ir ai??zatvaizdas”. Kiti daiktavardA?iai tapo kiekvieno vertAi??jo saviA?odA?iais. S. Gedos vertime yra ai??zlietus”, ai??zatA?eA?Ai??lis”, ai??zgalva”, ai??zpamaldos”, ai??zprieglauda”, ai??zdalelAi??”. T. MarcinkeviA?iAi??tei ai??zpatiko” ai??zskola” ir ai??zlaikas”, A. Churginas rado tokius savAi??s atitikmenis: ai??zbalsas”, ai??zsielvartas”, ai??zamA?ius”, ai??zveidrodis”, ai??zkaralija”, ai??zdA?iaugsmas”, ai??zsvaja” ir ai??zA?iandiena”. A. Ai??eA?plaukio-Tyruolio soneto A?odynas pasipildAi?? ai??zsiela”, ai??zvertybe”, ai??zteise”, ai??ztrofAi??jumi” ir ai??zgAi??rybAi??mis”. Nesunku nuspAi??ti, kodAi??l taip nutinka: kiekvieno vertAi??jo kalba yra savaip savitikslAi??, A?odynas labai skirtingas. Palyginimui dar pateiksiu A?inomo rusA? poeto ir vertAi??jo Samuilo MarA?ako A?io soneto vertimo daiktavardynAi??: krAi??tinAi??, A?irdis, kapas, bruoA?as, veidas, atspindys, aA?aros, akmuo, likimas, laikas, prieglauda, nusilenkimas, dalelAi??, meilAi??. Ai??tai kokie leksikos rezultatai!
Lauktina, kad anglA? kalbos specialistas A?ymiai atidA?iau ai??zpasidairytA?” po W. Shakespeare’o vertimA? laukus ir rastA? naujA? kiekybiA?kA? ir kokybiA?kA? A?A?iAi??riA?.

P. S. Pastaruoju metu A? rankas pateko ai??zMetA?” A?urnalas (2008 m. Nr. 1), kuriame yra D. MuA?insko pokalbis su literatAi??ros tyrinAi??toju, A?ekspyrologu A. T. GeniuA?u ir 9 W. Shakespeare’o sonetA? vertimai. VertAi??jas teigia: ai??zklasikos skaitymas A?iandien, kaip vakar ir rytoj, nAi??ra vien pramoga ai??i?? greiA?iau tai didelio susitelkimo reikalaujanti uA?duotis tiems, kas siekia intelektualinAi??s ir dvasinAi??s pasaulAi??jautos pilnatvAi??s. Juk klasika vadinam tai, kas nemaru, esminga bei aktualu visais laikas. Klasikos veikalai ai??i?? tai A?monijos iA?minties ir A?kvAi??pimo proverA?iai, pranokstantys net viskAi?? niokojanA?io laiko kaitAi?? ir liekantys amA?ininkais, visA? epochA? ir kartA? kelrodA?iais.” IA?ties klasikos suvokimas ai??i?? vertAi??jo meninis darbas, o dvasinAi?? sonetA? A?tampa skatina vertAi??jAi?? naujiems vertimams. TiesAi?? sakant, keistoki A?ie A. T. GeniuA?o vertimai. Pirmiausia, tai visiA?kai laisvas ritmas, o sonetA? eilutAi??s nerimuotos. Tai bene pirmasis mAi??ginimas. GalbAi??t toks paA?odinis vertimas tiktA? kitiems vertAi??jams, kurie nori (norAi??tA?) giliau ir subtiliau suvokti pirminA? tekstAi??. Ai??iaip paA?odiA?kumas tAi??ra poezijos suprozinimas ir suprastinimas, nes tai neturi ir negali turAi??ti didesnAi??s estetinAi??s vertAi??s.

Brigita KazlauskaitAi??. IA? ciklo ai??zVoiceless wardai??? (2011)
Brigita KazlauskaitAi??. IA? ciklo ai??zVoiceless wardai??? (2011)