XXI amA?iA? reprezentuoja XX amA?iaus vizija? Lietuvos fotografijos metraA?A?iai

A?URNALAS:Ai??FOTOGRAFIJA
TEMA: Fotografija
AUTORIUS:Ai??Paulius Petraitis

DATA: 2012-09

XXIAi??amA?iA?Ai??reprezentuoja XXAi??amA?iausAi??vizija predisone without perscription canada. ?Ai??Lietuvos fotografijos metraA?A?iai

Paulius Petraitis

ai???SkaitmeninAi?? revoliucija pasiAi??lAi?? tokias radikaliai naujas vaizdA? kAi??rimo technologijas, kad meninei fotografijai iA?kilo dilema: bAi??ti ar nebAi??ti? IA? vienetA? ir nuliA? sudarytas virtualus atvaizdo kodas keiA?ia fotografijos, kaip meno praktikos ir kultAi??ros objekto, sampratAi??. Bandoma, pasak Tomo Gunningo, iA? naujo nustatyti medijos ribas, atrasti jos prasmAi??. Kas yra ir kas nAi??ra fotografija? Kur ji prasideda ir kur baigiasi? Kur lokalizuoti CGI (computer generated graphics) ai??i?? A?iapus ar anapus fotografijos ribA?? AtsakymA? ieA?ko visi: kritikai teigia, kad pasikeitAi?? paA?intinAi?? ir bAi??tiA?koji fotografijos bazAi??, praktikai permAi??sto fotografijos kaip indeksiA?ko atvaizdo supratimAi?? ir kuria tai, kAi?? prancAi??zA? filosofas Jacquesai??i??as Ranciereai??i??as vadina ai??zvaizdais/sakiniaisai???, daranA?iais poveikA? ne tiesiogiai per vaizdus, regimus nuotraukoje, bet per kultAi??rinius kodus.1 Institucijos rengia parodas, praktikA? kAi??rinius gretindamos su teoretikA? A?A?valgomis.

SimptomiA?ka, kad A?iame visuotinio sutrikimo kontekste Amsterdamo fotomuziejus (FOAM) surengAi?? parodAi?? ai??zKas toliau? Fotografijos muziejaus ateitisai???.Ai?? Paroda, skirta plaA?iam visuomenAi??s sluoksniui, atkreipia dAi??mesA? A? pasikeitusA? fotografijos vaidmenA?. Vienas iA? jos kuratoriA? Erikas Kesselsas atspausdino visas nuotraukas, kurios per 24 valandas buvo A?dAi??tos A? interneto svetainAi?? Flickr, skirtAi?? vieA?ai dalytis vaizdais. Rezultatas ai??i?? milijonas nuotraukA?, iA?mAi??tytA? per du aukA?tus. Ai??Ai??snys anoniminiA? vaizdA?, sukrautA? vienas ant kito, skatina A?iAi??rovus fiziA?kai pajusti A?iandieninAi?? vaizdA? begalybAi??. FotografAi?? Soo Kim sako, kad ai??zvis greitAi??jantis skaitmeninis pasaulis verA?ia jaustis vizualiai vis labiau priblokA?tamai???.2 NuotraukA? esama visur ir tiek daug, kad jos uA?goA?ia realA? gyvenimAi??. ai??zAi??iandien kaip niekada sunku nustatyti, kur prasideda ir baigiasi atvaizdasai???, ai??i?? teigia Raymondai??i??as Bellour.3 Nyksta riba tarp meno ir tA? nuotraukA?, kurios tiesiog fiksuoja kasdienybAi??. Kad banalios buitinAi??s nuotraukos vis labiau braunasi A? muziejinAi?? institucinAi?? erdvAi??, patvirtina ir minAi??ta FOAM paroda.

zopiclone.

Pirmas konkretus (ir tam tikru atA?vilgiu esminis) klausimas, ar skaitmeniniame amA?iuje fotocheminAi?? fotografija apskritai iA?liks? Pagal klasikinAi?? fotografijos teorijAi?? nuotrauka ai??i?? tai nuo objekto (referento) sklindanA?ios A?viesos fotocheminis ir egzistencinis atspaudas. Egzistencinis ryA?ys tarp objekto ir jo atspaudo atrodAi?? esminis daugumai XX a. fotografijos teoretikA? ai??i?? nuo AndrAi?? Bazino iki Rolandai??i??o Barthesai??i??o ir Susan Sontag. FotojuostelAi??ms uA?imant vis siauresnAi?? ir vis labiau specializuotAi?? niA?Ai??, A?is ryA?ys yra permAi??stomas tiek praktiA?kai, tiek instituciA?kai, tiek teoriA?kai. NemaA?a dalis teoretikA? teigia, kad ypatingas fotovaizdo ryA?ys su objektu yra ne kas kita, o kultAi??rinis konstruktas, nes kAi?? tik atsiradusiai fotografijai norAi??ta suteikti mokslinA? atspalvA?.4

Antras klausimas, iA?plaukiantis iA? pirmojo, yra toks: kadangi skaitmeniniu fotovaizdu lengva manipuliuoti, o manipuliavimo programos prieinamos visiems, ar ontologinis fotografijos ryA?ys su referentu (taip pat ir su tiesa, ir su realybe) turAi??tA? bAi??ti perA?iAi??rAi??tas? PoA?iAi??ris, kad scena, fiksuota nuotraukoje, iA? tikrA?jA? A?vyko, yra labai gajus. Vis dAi??lto ryA?ys tarp fotografijos ir realybAi??s darosi vis labiau abejotinas. Diskusijoms A?ia tema tebevykstant, galima pakartoti Richardo Howellso ir Roberto W. Matsono teiginA?, kad fotografijos ryA?ys su realybe yra grindA?iamas pasitikAi??jimu, o ne empirine tiesa, ir kad A?iAi?? sAi??sajAi?? skaitmeninAi?? revoliucija paveikAi?? kur kas maA?iau nei tikAi??tasi.5

Kyla ir daugiau svarbiA? klausimA?, susijusiA? su besikeiA?ianA?ia kultAi??rine fotografijos pozicija. Ar gyvename fotografijos knygA? (apimanA?iA? ir menininkA? maA?ais tiraA?ais savarankiA?kai leidA?iamas publikacijas, vadinamuosius zinus, ai??i?? dar viena sritis, kuriAi?? ignoruoja oficiali Lietuvos fotokultAi??ros politika) aukso amA?iuje? Jei kiekvienas yra fotografas, tai koks vaidmuo tenka ai??zprofesionaliamai??? fotografui? Ar tinklaraA?A?iai (vadinamieji blogai) yra naujos galerijos, o tinklaraA?tininkai (blogeriai) ai??i?? naujieji kuratoriai? Turint omenyje CGI vaizdus, ar nebAi??tA? geriau vietoj sAi??vokos fotografija vartoti terminAi?? lens-based media? Ar muziejai ir galerijos turAi??tA? rinkti ir rodyti skaitmenines fotografijas? Kokia bus fotografijos institucijA? ateitis?

Lietuvos fotografija neiA?vengiamai (nors ir pavAi??luotai) turAi??s uA?duoti sau A?iuos klausimus, antraip pasiliks XX a. fotovisatoje. Fotografai, gvildendami aktualias problemas, ieA?ko naujos estetikos ai??i?? tai iA? dalies ir lAi??mAi??, kad A?iuolaikinis (progresyvusis) fotomenas tapo niA?inAi??s publikos aistra. Poslinkis nuo estetikos, kuri daugiau ar maA?iau suprantama visiems, prie koncepcijos, kuri aprAi??pia gerokai platesnA? kultAi??rinA? kontekstAi??, tad jai suvokti reikia tam tikrA? A?iniA?, ne tik sumaA?ino potencialiA? A?iAi??rovA? (pagal kapitalistinA? meno modelA? ai??i?? pirkAi??jA?) skaiA?iA?, bet iA? dalies paaiA?kina ir oficialiA? Lietuvos institucijA? inercijAi??, A?tarumAi?? naujoviA? atA?vilgiu. Tai nestebina, nes, pasak Kevino Mooreai??i??o, ai??zA?iandieninA? vizualinA? raA?tingumAi?? lemia vis didAi??janti kolektyvinAi?? kultAi??rinAi??s atminties duomenA? bazAi??ai???,6 padedanti iA?A?ifruoti A?iuolaikiniA? fotografA? kAi??rinius idAi??jas. Ai??i duombazAi?? neatsiranda savaime, tai kultAi??rinio iA?silavinimo, A?gyjamo nebAi??tinai (ir bAi??tinai ne vien tik) instituciA?kai, dalis.

Naujus uA?davinius sprendA?iantis fotomenas reaguoja A? sparA?iai kintantA? socialinA? kontekstAi??.7 Svarbu suvokti, kad Lietuvos kultAi??rinAi?? situacija irgi pasikeitAi??, todAi??l nuotraukos, darytos XX a., maA?ai kAi?? apie jAi?? sako. DabartiniA? A?alies aktualijA?, susijusiA? su visiA?kai nauja kultAi??rine ir socialine bAi??kle, su emigracija, su tapatumo krize, su postkapitalistine recesija ir t. t., tikrai neA?stengs atspindAi??ti A? aiA?kias kompozicijas sudAi??lioti romantiA?ki nespalvoti Lietuvos fotovaizdai. DrA?sA?iau teigti, kad jie priklauso veikiau vaizdA? ai??i?? konceptualaus pasaulio suvokimo atspindA?iA? ir minA?iA? ai??i?? archyvui. TAi?? sakau su didA?iausia pagarba klasikinei Lietuvos fotografijai, kuri ryA?kiai A?raA?yta A? mAi??sA? kultAi??rinio tapatumo A?emAi??lapA?. Vis dAi??lto akivaizdu, kad XX a. nuotraukas oficialiu lygmeniu nuolatos pristatydami taip, tarsi jos atspindAi??tA? XXI a. realybAi??, paminame fotografijos kaip kritinio A?rankio funkcijAi??. Be perstojo reprodukuodami monochrominius peizaA?us, A?ydinA?ias obelis ir spaliukus, einanA?ius A? mokyklAi??, artAi??jame prie Walterio Benjamino ir Vilemo Flusserio apraA?yto koA?maro, kai reprodukcinAi?? technologijos galia nurungia A?mogaus gebAi??jimAi?? kritiA?kai vertinti jA? supantA? pasaulA?.8 Lietuviams (ir pasauliui) pristatoma romantinAi?? kaimiA?kosios Lietuvos vizija turi nedaug kAi?? bendra su dabartine A?alies realybe ir liudija, kad maA?ai kas ryA?tasi savo problemas analizuoti A?ia ir dabar. Lietuvos fotografijos reprezentacinAi?? bAi??klAi?? tokia kritiA?ka (nepaisant keleto A?viesiA? iA?imA?iA?, veikiau patvirtinanA?iA? taisyklAi??), kad geriausias jaunas A?alies fotografas pasirinko pusiau angliA?kAi??, pusiau vokiA?kAi?? slapyvardA?, ir tai simptomiA?ka.

Vartau Lietuvos fotografA? sAi??jungos iA?leistus pastarA?jA? penkeriA? metA? ai??zLietuvos fotografijos metraA?A?iusai???. Nors A?dAi??tas pluoA?telis ai??znaujA?ai??? nuotraukA?, tarsi bandant pateisinti A?odA? metraA?tis, kuris nedviprasmiA?kai nusako objektAi?? ai??i?? tai pastarA?jA? metA? rezultatai, atspindintys pokyA?ius, ai??i?? leidiniai maA?ai kuo skiriasi nuo tA?, kurie buvo sudaryti 8-uoju ar 9-uoju deA?imtmeA?iais.

PasikartojanA?ios pavardAi??s, uA?valdA?iusios reprezentacinAi?? erdvAi??, gerai paA?A?stama, apgalvota estetika, nespalvota kompozicija. StalA?iuose dAi??lanA?ios fotojuostelAi??s, A?amA?inusios objektus, vis iA?traukiamos naujesniems pagal datAi??, taA?iau sustingusiems laike pagal estetikAi?? fotoalbumams. Jos puikiai galAi??tA? iliustruoti Rolandai??i??o Barthesai??i??o ai??zLa Chambre Claireai??? ir sAi??vokAi?? ai??ztai buvo tenai???, kuri, tiksliau tariant, populiarusis jos suvokimas, kartu su Bresono terminu ai??zlemiamas momentasai???,9 ypaA? bAi??dinga klasikinei nespalvotai fotografijai. Lietuvos XX a. fotografijA? pagrindinAi??s atramos yra referentiA?kumas (lygus indeksiA?kumui pagal Charleso Sanderso Peirceai??i??o A?enklo trilogijAi??), lemiamas momentas, kuris ai??zpagaunamasai??? arba ai??zsustingdomas laikeai???, bAi??tojo istorinio ir kultAi??rinio konteksto suvokimas (studium), detalAi??s, leidA?ianA?ios sukurti asmeninA? A?iAi??rovo ryA?A? su nuotrauka (punctum). Pasak Philippeai??i??o Dubois, ai??zfotografija ai??i?? tai priemonAi?? keliauti per laikAi?? ir atmintA?.ai???10 Nuotrauka ai??i?? tarsi A?rodymas, kad ten ir tada A?vyko tai, kAi?? matome joje. Ai??iandien Barthesai??i??o indeksiA?kumo atsisakoma, ieA?kant naujA? teoriniA? apibrAi??A?A?iA?, aiA?kiau A?vardijanA?iA? problemas, kurias nagrinAi??ja A?iuolaikiniai fotografai, ir estetikAi??, kuriAi?? jie pasitelkia.11

Ai??iai indeksiA?kumo ligai bAi??dingi ir nemalonAi??s A?alutiniai padariniai. PerspektyviA? jaunA? fotografA?, kuriA? estetika neatitinka klasikinio graA?ios nuotraukos suvokimo, reprezentacija yra palikta uA?sienio A?urnalams ir parodoms. PavyzdA?iui, kuratorius Dario Utrero projekte ai??zSnimkyai??? pristatAi?? kelis lietuviA? fotografus, visai neA?inomus Lietuvoje. IA? nemaA?o skaiA?iaus jaunA? autoriA?, nereprezentuojamA? oficialioje fotoerdvAi??je, norAi??A?iau specialiai paminAi??ti UgnAi?? StraigytAi??, UlijonAi?? OdiA?arijAi??, JAi??ratAi?? GaA?ionytAi??, PaulAi?? HerbstAi??, Kimm Whiskie (manyA?iau, jauni fotografai griebiasi slapyvardA?iA? daA?niausiai tam, kad iA?reikA?tA? savo nepritapimAi?? ir nepritarimAi?? oficialiai A?alies fotokultAi??ros politikai). JA? nuotraukos dialektiA?kai ir kritiA?kai kalba apie jaunA? A?moniA? egzistencijAi?? ir pasaulAi??A?iAi??rAi??. Deja, naujoji lietuviA? fotoestetika neranda vietos A?alies fotoerdvAi??je, nors turAi??tA? bAi??ti atvirkA?A?iai, ai??i?? juk, kaip teigia Charlieai??i??s Whiteai??i??as, kalbAi??damas apie nuotraukas, ai??zA?iAi??rAi??ti A? jaunus A?mones yra esmingai svarbu visuomenAi??s savivokaiai???.12 Sunku pasakyti, kodAi??l Lietuvoje susiklostAi?? toks atsainus poA?iAi??ris, taA?iau jauni menininkai yra atstumiami, ir tai rimta A?alies kultAi??ros problema, susijusi anaiptol ne vien su fotografija.13

Man regis, lietuviA? fotoreprezentacija, uA?strigusi ant ribos tarp praeities ir dabarties, stengiasi atlikti tai, kAi?? meno kritikas ir filosofas Georgesai??i??as Didi-Hubermanas vadina noru apibrAi??A?ti medijos ribas,14 nes toks apibrAi??A?imas esAi?? leidA?ia paskelbti jAi?? ai??zA?ventaai??? ir pakelia jos prestiA?Ai??.15 Tokia reprezentacija sako, kokia yra tikroji lietuviA?ka fotografija (nors jau vien tai yra nonsensas), apibrAi??A?dama, kokios savybAi??s jai bAi??dingos. TaA?iau tos savybAi??s viso labo tAi??ra bAi??dvardA?iA? rinkinys, apibAi??dinantis tam tikrAi?? nespalvotos fotografijos, anuo metu buvusios naujausiu iA? institucionalizuotA? menA?, estetinAi?? kryptA?, A?gavusiAi?? dominuojantA? ir reprezentacinA? pobAi??dA? XX a. antrojoje pusAi??je.

Lietuvos fotoreprezentacijos politinAi?? strategija uA?strigusi tame laike, kai nuotraukos esmAi?? ir vertAi?? sudarAi?? tai, kas joje pavaizduota. Ai??iandienos fotomenui svarbu ne tai, kas pavaizduota, bet tai, kAi?? nuotrauka signifikuoja per kultAi??rinius kodus. Fotografas Michaelas Queenlandas nuotraukAi?? apibAi??dina kaip idAi??jAi?? ir informacijAi??.16 Dialektinis ryA?ys su jAi?? supanA?iu pasauliu lemia, kad nuotrauka yra aktuali tame kontekste, kuriame ji pristatoma. Konceptualaus fotomeno poA?iAi??riu nuotrauka yra idAi??jos dublerAi??. PavyzdA?iui, Stokholmo fotografijos muziejuje A?iuo metu eksponuojama kino Liu Bolin serija ai??zNematomas A?mogusai???: autorius ai??zpasislepiaai??? urbanistiniuose peizaA?uose, nudaA?ydamas savo kAi??nAi?? taip, kad A?gautA? tai vietai specifiA?kai tinkamAi?? kamufliaA?Ai??. A?iAi??rovai, pasitelkdami tiek kultAi??rinius kodus, tiek istorinAi?? informacijAi??, suvokia, kad autorius kalba apie bAi??tinybAi?? uA?simaskuoti ai??i?? taigi apieAi??cenzAi??rAi?? A?iandieninAi??je Kinijoje. Liu Bolin fotografija yra geras rancieriA?ko ai??zvaizdo/sakinioai??? pavyzdys: nuotraukos vertAi?? sukuria kognityvinAi??s asociacijos. Wolfgangas Tillmansas, pristatydamas serijAi?? ai??zLengviauai???, teigia, kad tai ai??znuotraukos, kurios visiA?kai atmeta reprezentacijos funkcijAi??ai???.17 AbstraktAi??s vaizdai, sukurti be kameros, taA?iau laikantis fotoproceso, metaforiA?kai byloja, kad neA?manoma fotovaizdais atskleisti realybAi??s. Nuotraukos, tarsi sako Tillmansas, visada buvo ir liks tik realybAi??s iliuzija, o ne tiesa.

Nepaisant akivaizdA?iA? pokyA?iA?, faktas, kad meninAi?? fotografija tapo konceptuali (nors tai, tiesAi?? sakant, jau vakardiena), kai kam Lietuvoje vis dar atrodo ginA?ytinas. Matyt, todAi??l A?ios meno srities oficialaus reprezentavimo praktika neskiria vietos nei konceptualiajai, nei naujosios estetikos fotografijai.

Neteigiu, kad Lietuvos fotografai yra uA?strigAi?? sampratos ai??ztai buvo tenai??? gniauA?tuose, tik sakau, kad tokia yra oficialioji A?alies fotomeno reprezentavimo kryptis. Lietuvos XX a. fotografija ir jos tradicija A?Ai??jo A? mAi??sA? vizualinAi??s kultAi??ros istorijAi??, tapusi neatsiejama lietuviA? tapatumo dalimi. A?ia neaptariau tAi??stinumo problemos, bet, man regis, talentingiausi jauni Lietuvos fotografai turi maA?ai kAi?? bendra su A?alies fotografijos tradicija, ir tai iA? dalies lAi??mAi?? hegemoninAi??, alternatyvA? vengianti kultAi??ros politika. Eksperimentuojantys, A? fotografijAi?? naujai A?velgiantys viduriniosios kartos kAi??rAi??jai aiA?kiai parodo Lietuvos fotomeno nevienalytiA?kumAi??, komplikuodami reprezentacinA? jo paveikslAi??. Taip teigdamas turAi??A?iau bAi??ti itin atsargus: mano nuomone, ai??zstalA?iujeai??? arba archyve, kuriame guli keliasdeA?imties metA? senumo fotojuostelAi??s, ieA?koti nuotraukA?, kurios galAi??tA? atspindAi??ti dabartinAi?? A?alies fotografijos bAi??klAi??, yra ydinga praktika. Kita vertus, bAi??tojo laiko vaizdA? paieA?kos paA?ios savaime anaiptol nAi??ra ydingos, nieko bloga nAi??ra ir tada, kai fotografas, uA?uot ieA?kojAi??s naujA? iA?raiA?kos bAi??dA?, tAi??sia darbAi?? nenukrypdamas nuo senosios estetikos (kiek tokia laikysena yra aktuali ai??i?? kitas klausimas).

KultAi??rinei ir socialinei situacijai sparA?iai keiA?iantis, yra per didelAi?? prabanga skaitmeninA? atvaizdAi?? ir naujAi??jAi?? estetikAi?? iA?stumti A? reprezentacinAi??s erdvAi??s periferijAi??. KAi?? atsiminsime iA? lietuviA? XXI a. pirmojo deA?imtmeA?io nuotraukA??

Lietuvos fotografijos metraA?tis turAi??tA? bAi??ti labiau orientuotas A? tai, kAi?? sako A?is A?odis, taigi A? dabartA? ai??i?? ai??zLietuvos fotografija: vakar ir A?iandienai??? turAi??tA? tapti ai??zA?iandien ir rytojai???. Bent jau tam, kad neatsirastA? prarastoji fotomenininkA? karta.ai???Post scriptumai???Straipnis raA?ytas, kai dar nebuvo iA?leistas albumas ai??zLietuvos fotografija: vakar ir A?iandien 2011ai???. PaAi??mus jA? A? rankas, galima konstatuoti, kad sprendimas sudaryti metraA?tA? tik iA? XXI a.Ai?? nuotraukA? yra A?ingsnis pirmyn, taA?iau sudarytojai, puikiai iA?manantys nespalvotAi?? XX a. fotografijAi??, visiA?kai nesigaudo naujosios estetikos kontekste. TodAi??l esminiai fotomeno kAi??riniai, reprezentuojantys Lietuvos XXI a. pirmAi??jA? deA?imtmetA?, liko nepastebAi??ti.

1Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Jacques Ranciere, The Future of the Image, 2007.

2Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Ai??Ai?? Soo Kim, diskusija ai??zThe Value of Photographsai???, Words Without Pictures, 2009, p. 206.

3Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Ai??Raymondai??i??Ai?? Bellour citavo Trondas Lundemas seminare ai???Indexicality: From the Photo-chemical to the Digitalai???, Stokholmo universitetas, 2010.

4Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Brian Winston, ai??zThe Documentary Film as Scientific Descriptionai???, Theorizing Documentary, 1993.

5Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Richard Howells, Robert W. Matson, Using Visual Evidence, 2009, p. 5.

6Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Kevin Moore, ai??zfoRmai???, Words Without Pictures, 2009, p. 71.

7Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Charles Wolfe, ai???Just in time: Let us now praise famous men and the recovery of the historical subjectai???, Fugitive Images: From Photography to Video, 1995, p. 198.

8Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Vilem Flusser, Towards a Philosophy of Photography, 1983.

9Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Ai??iame kontekste A?domu prisiminti, kad Bresonas, britA? fotografui Martinui Parrui dovanodamas garsiAi??jAi?? savo knygAi?? ai??zLemiamas momentasai???, ant virA?elio pieA?tuku uA?raA?Ai?? ai??zNe toks irai???.

10Ai??Ai?? Fugitive Images: From Photography to Video, 1995, p. 167.

11Ai??Ai?? Daugiau apie kintanA?iAi?? kultAi??rinAi?? ir estetinAi?? fotografijos situacijAi?? A?r.: Words Without Pictures (red. Alex Klein, 2009).

12Ai??Ai?? Ai??Words Without Pictures, 2009, p. 185.

13Ai??Ai?? Daugiau apie tai A?r.: Morel Books, Tulips & Roses, mano ir Monikos JanuleviA?iAi??tAi??s kuruotAi?? lietuviA?kA? zinA? pristatymAi?? ai??zLithuanian Zines specialai??? Frankfurto knygA? mugAi??je ir projektAi?? ai??zSraunusai??? (http://www.ilikethisblog.net/?s=sraunus).

14Ai??Ai?? Georges Didi-Huberman, Confronting Images: Questioning the End of a Certain History of Art, 2009.

15Ai??Ai?? Ibid.

16Ai??Ai?? Michael Queenland, diskusija ai??zIs Photography Really Art?ai???, Words Without Pictures, 2009, p. 37.

17Ai??Ai?? IA? Wolfgango Tillmanso paskaitos Stokholme, Moderniojo meno muziejuje, 2011.