A?iniasklaidos laikas (5)

A?URNALAS:Ai??LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: Publicistika
AUTORIUS:Ai??Aurimas Ai??vedas
DATA: 2014-01

Tema

2013 ir 2014-A?jA? metA? sandAi??roje vyko A?domAi??s dalykai. GruodA?io 20 d. Lietuvos nacionalinis istorikA? komitetas paskelbAi?? laiA?kAi?? ai??zDAi??l Lietuvos tautos istorinAi??s atminties A?statymo projekto”. Lietuvos istorikA? profesionalA? bendruomenAi?? vienijanti ir jai atstovaujanti institucija minAi??tame laiA?ke, adresuotame Prezidentei, Seimui ir Vyriausybei, iA?reiA?kAi?? susirAi??pinimAi?? A?statymo projekte deklaruojamu siekiu A?tvirtinti Lietuvoje ai??zvieningAi?? bendros istorijos praeities suvokimAi??” (iA? A?statymo projekto ai??zAiA?kinamojo raA?to”), kuriuo turAi??tA? rAi??pintis Tautos istorinAi??s atminties taryba.

IstorikA? ir politikA? keliai nuolat susikerta arba iA?siskiria. Pastaroji tarpusavio sAi??veika vyksta istorijos politikos lauke, sukeldama diskusijas, A?tampas ir, neretai, konfliktus. Kartais A? A?A? laukAi?? pabando A?sibrauti ir kitA? profesijA? bei akademiniA? disciplinA? atstovai siAi??lydami savitus receptus, kAi?? reikAi??tA? daryti su istorija, kokA? naratyvAi?? apie praeitA? konstruoti, kaip juo indoktrinuoti visuomenAi??. Pastaruoju metu A?iuos sudAi??tingus klausimus Ai??mAi??si aktyviai sprAi??sti politikai, sukurdami anksA?iau minAi??to A?statymo projektAi?? ir taip iA?provokuodami diskusijAi??, kuri, esu A?sitikinAi??s, privalAi??jo prasidAi??ti anksA?iau.

cialis black 200mg

Taigi, istorikA? laiA?kas susilaukAi?? atsako. 2014 m. sausio 2 d. portaleAi?? doxycyclin without prescription DelfiAi??buvo paskelbtas Vytauto Sinicos tekstas ai??zPosovietiniai paradoksai: istorikai prieA? Tautos istorinAi?? atmintA?”. Straipsnio autorius apkaltino aktyviai kritikavusius A?statymo projektAi?? istorikus, kad pastarieji paprasA?iausiai bijo prarasti tiesos monopolA?, todAi??l skleidA?ia dezinformacijAi?? apie graA?iAi?? bei prasmingAi?? politikA? iniciatyvAi??. Praeities tyrinAi??tojA? ai??zcecho” reakcijos A? aptartAi?? tekstAi?? nereikAi??jo ilgai laukti. Sausio 7 d.Ai??DelfiAi??publikavo Vasilijaus Safronovo straipsnA? ai??zKas turi formuoti Tautos istorinAi?? atmintA??”; sausio 9 d. internetinis dienraA?tisAi??lrytas.ltpaskelbAi?? Dangiro MaA?iulio straipsnA? ai??zSakmAi?? apie istorikA? klastAi??”.

Ai??iuo atveju apsiribosiu viena citata iA? V. Safronovo straipsnio, kuri, mano nuomone, gerai iA?reiA?kia istorikA? poA?iAi??rio A? politikA? iniciatyvA? esmAi??: ai??zBet kuris vieA?ojo atminimo ir atminimo kultAi??rA? tyrinAi??tojas patvirtins, kad nAi??ra ir tokio dalyko kaip ai??ztautos atmintis” (…) Kaip jau minAi??ta, ilgametAi?? atminties tyrimA? skirtingose pasaulio visuomenAi??se patirtis rodo, kad bet kokios A?alies visuomenAi?? sudaro skirtingas patirtis turinA?ios grupAi??s, taigi skirtingA? atsiminimA? neA?Ai??jai, ir brandA?iose visuomenAi??se A?io bruoA?o nesistengiama pakeisti diegiant vieningus atminimo modelius visai pilietijai. AtvirkA?A?iai, ugdant pilietinAi?? santaikAi??, yra stengiamasi sudaryti sAi??lygas skirtingA? atminA?iA? polilogui.”

Akivaizdu, kad A?vairovAi??s kuriamAi?? vienovAi?? saugantys praeities tyrinAi??tojai sunkiai suras bendrAi?? kalbAi?? su savo oponentais, kuriA? idealas ai??i?? vienovAi??, panaA?i A? slegiantA? ideologinio gelA?betonio gabalAi??. TodAi??l tikAi??tina, kad atmosfera artimiausiu metu kais, diskusija plAi??tosis toliau, o ai??zLiteratAi??ra ir menas” galbAi??t dar grA?A? prieA? anksA?iau A?vardytA? problemA? svarstymo.

A?vilgsnis iA? suinteresuotos nuoA?alAi??s

DrA?stu teigti, jog partizanA? karo temAi?? meninAi??s vaizduotAi??s sferoje XXI a. aktualizavo trys romanai: Mariaus IvaA?keviA?iaus ai??zA?ali” (2002), MeA?io Laurinkaus ai??zElektra” (2011) ir Antano Ai??ileikos ai??zPogrindis” (2012). Pastarojo romano autorius neA?aidAi?? postmodernistiniA? teksto konstravimo A?aidimA?, nesiAi??lAi?? naujai interpretuoti herojA? arba niekA?A? portretus, bet pademonstravo, kaip partizanA? likimAi?? mato A?mogus, nutolAi??s nuo Lietuvos 6988 kilometrA? atstumu (tokia distancija skiria VilniA? ir TorontAi??). Pastaroji distancija raA?ytojui atvAi??rAi?? galimybAi?? iA?vysti tai, kAi??, regis, buvome pamirA?Ai??, o bAi??tent ai??i??Ai?? ai??zkruvinose A?emAi??se” gyvenusiA? ir savo laisvAi?? gynusiA? A?moniA? A?stabius likimus, kurie kartais yra pernelyg raiA?kAi??s ar romantiA?ki net romano puslapiams (paties A. Ai??ileikos teigimu).

2013 metA? gruodA?io mAi??n. A?urnale ai??zKultAi??ros barai” buvo publikuotas pagal A. Ai??ileikos praneA?imAi?? ai??zSeniai seniai, toli toli ai??i?? maA?A? A?aliA? didelAi??s istorijos”, skaitytAi?? 2013 m. rugsAi??jo mAi??n. Tartu kolegijoje Toronte, parengtas tekstas. Jame raA?ytojas samprotauja apie tai, kAi?? reiA?kia raA?yti apie Baltijos A?alis (ir jA? istorijAi??) Kanadoje ar bet kurioje angliA?kai kalbanA?ioje A?alyje.

IeA?kodamas atsakymo A? pastarAi??jA? klausimAi??, A. Ai??ileika visA? pirma aptaria tris kliAi??tis, su kuriomis susiduria tie, kurie nori pasakoti Baltijos A?aliA? istorijas: 1) esame A?inomi neA?inomieji; 2) tie, kas mus A?ino, daA?nai nejauA?ia mums simpatijA?; 3) RytA? Europa Vakarams atrodo svetima, keista, baugi.

VAi??liau raA?ytojas pereina prie galimybiA?, kurias suteikia Baltijos A?aliA? istorijos siuA?etai, aptarimo. Anot A. Ai??iAi??leikos, Lietuva yra atokus, todAi??l ai??i??Ai?? egzotiA?kas kraA?tas, taA?iau jame gyvenusiA? A?moniA? istorijos suteikia galimybAi?? raA?ytojui prabilti apie universalias ir todAi??l kiekvienam skaitytojui (nesvarbu, kur jis gyvena) svarbias problemas. ai??z…istorijos, kurias radau Lietuvoje arba kurios mane A?kvAi??pAi??, yra vertos, kad bAi??tA? papasakotos, nes atskleidA?ia A?mogaus laikysenAi?? kritinAi??mis egzistencijos akimirkomis”. Tai ai??i?? vienas baigiamA?jA? A. Ai??ileikos teksto sakiniA?, padedanA?iA? susivokti, kuo mAi??sA? liudijimai apie save pasauliui gali bAi??ti prasmingi ir svarbAi??s. Tereikia mokAi??ti pasakoti. NorinA?iA?jA? iA?girsti A?iuos pasakojimus, anot A. Ai??ileikos, tikrai atsiras.

order zoloft
how to treat bacterial vaginosis.

Palyginimas

VisuomenAi??s ir kultAi??ros kritikas Tomas Daugirdas savo tekste ai??zTuA?A?ia atmintis” (Naujasis A?idinys-Aidai, 2005, Nr. 1ai??i??2) yra suformulavAi??s negailestingAi?? verdiktAi??: ai??zIA? tiesA? nesame aptikAi?? jokiA? aiA?kesniA? prasminiA? A?iuolaikinAi??s valstybAi??s sAi??sajA? su prieA?kario Lietuva. Nesame iki galo A?sisAi??moninAi??, kas mAi??sA? LietuvAi?? sieja su ana Lietuvos respublika, kokiA? klaidA? norAi??tume iA?vengti ir kokius pasiekimus tAi??sti.” PastarAi??jAi?? tezAi?? galima plAi??toti. NemokAi??dami rasti arba kurti prasminiA? jungA?iA? tarp dviejA? Lietuvos valstybingumo tradicijA? mes daA?niausiai, vertindami po 1990-A?jA? savo nueitAi?? keliAi??, iA?sitraukiame iA? stalA?iaus skaiA?iuoklAi?? ir dA?iaugsmingai susumuojame: ai??zGyvenimas gerAi??ja!” Tam tikru aspektu tokia istorinAi?? buhalterija neiA?vengiama. (O ir kaip kitaip vertinti pokyA?ius, palyginus pilkAi?? vAi??lyvojo sovietmeA?io kasdienybAi?? su XXI a. spalvinga materialine A?vairove?) TaA?iau ar A?iA? nesudAi??tingA? palyginimA? bei apibendrinimA? uA?tenka, siekiant suvokti mAi??sA? kolektyvinio darbo kuriant Lietuvos nepriklausomybAi?? rezultatus, sAi??kmes ir pralaimAi??jimus? O gal akistata su prieA?kario Lietuva mums taptA? nelengvu iA?A?Ai??kiu, verA?ianA?iu ne tik dA?iaugtis, bet ir nerimauti?

Ai?? pastarAi??jA? klausimAi?? savo atsakymo versijAi?? pateikia filosofas Leonidas Donskis, A?urnalo ai??zIQ” 2014 m. Nr. 1 publikavAi??s straipsnA? ai??zPraeitis buvo geresnAi??”. Svarbiausia L. Donskio idAi??ja iA?sakoma paA?ioje teksto pradA?ioje: ai??zRimtai ginA?iau kitokiAi?? tezAi?? ai??i?? anksA?iau praeitis taip pat buvo geresnAi??. Ji A?kvAi??pAi?? ir kAi??rAi?? dabartA?, o A?iuo metu viso labo tik verA?ia mus teisinti savo bejAi??giA?kumAi??, kratytis atsakomybAi??s ir viskAi?? versti jai.” Filosofas, A?velgdamas A? Vasario 16-osios RespublikAi?? iA?vardija jos laimAi??jimus: modernios miesto kultAi??ros sukAi??rimas, fundamentalios lietuviA? literatAi??ros metamorfozAi??s, intelektualinio elito iA?auginimas ir akademinAi??s bei kultAi??rinAi??s terpAi??s sukAi??rimas, kurioje savais galAi??jo pasijusti tokios asmenybAi??s kaip kalbininkas Alfredas Sennas, filosofas Wilhelmas (Vosylius) Sezemanas, istorikas Levas Karsavinas.

L. Donskio tekstas baigiamas neguodA?ianA?ia (ir kartu skatinanA?ia uA?siimti savistaba) iA?vada: europietiA?kA? siuA?etA? Vasario 16-osios Respublikos istorijoje galima rasti gerokai daugiau nei A?iandienos Lietuvoje, kuri nepalyginamai geriau integruota A? EuropAi?? nei jos pirmtakAi??.

ReiA?kinys ir dvi jo recenzijos

2013-iA?jA? Vasario 16 d. Andrius Tapinas visuomenei pristatAi?? savo debiutinA? fantastinA? romanAi?? ai??zVilko valanda”, paraA?ytAi?? vadovaujantis stimpanko A?anro taisyklAi??mis. Bandydamas aptarti A?io literatAi??ros ir kino A?anro specifikAi??, Gintaras RumA?as yra pateikAi??s tokA? apibrAi??A?imAi??: ai??zKlasikinio stimpanko vyksmo laikas ai??i?? XIXai??i??XX amA?iA? sandAi??ra, kai mokslas ir technika vystAi??si A?aibo greiA?iu, kai A?mogaus ir gyvAi??nA? raumenA? varomAi??jAi?? jAi??gAi?? vis intensyviau keitAi?? mechaninAi?? jAi??ga, kai iA? pradA?iA? garas, o paskui vidaus degimo variklis ir elektra pamaA?u sukAi??rAi?? mechaninA?-elektrinA? pasaulA?…” (Verslo klasAi??, 2012, Nr. 3). Kaip ir dera stimpanko paradigmos kAi??riniui, A. Tapino knyga siAi??lo skaitytojui keliauti A? alternatyvios istorijos visatAi??. Joje egzistuoja Vilnius, XX a. pradA?ioje iA?trAi??kAi??s iA? Rusijos imperijos gniauA?tA? ir tapAi??s laisvuoju Aljanso miestu, kuriame darbuojasi alchemikai, gatvAi??se zuja garinAi??s karietos, o vieA?Ai??jAi?? tvarkAi?? palaiko golemai.

Knygos autorius pratarmAi??je uA?raA?Ai?? A?spAi??jimAi??: ai??zVilko valandaAi??NAi??RA istorinis romanas” (iA?ryA?kinta A. TaAi??pino ai??i??Ai??Ai??Ai??A. Ai??.). Taip tikriausiai buvo bandoma apsidrausti nuo priekaiA?tA?, kodAi??l stimpankiniame Vilniuje veikia realios, taA?iau A? save nelabai panaA?ios istorinAi??s asmenybAi??s.

Akivaizdu, kad tarp A. Tapino teksto ir istorinio romano A?anro pradininko, A?kotA? raA?ytojo Walterio Scotto kAi??rybos rastume maA?ai kAi?? bendro. Kita vertus, kaip yra taikliai pastebAi??jAi??s kultAi??rologas Jerome’as de Grootas, nors postmoderni kAi??ryba, besinaudojanti praeities vaizdiniais arba siuA?etais, daA?niausiai nepretenduoja A? istorinio romano statusAi??, taA?iau tuo pat metu ji yra itin A?takingas istorijos apmAi??stymo arba istorinAi??s vaizduotAi??s lavinimo bAi??das (Groot de J.,Ai??The Historical Novel, 2009). DAi??l pastarosios prieA?asties istorikai bent retsykiais turAi??tA? pasidomAi??ti, kokias paralelines visatas, naudodamiesi tam tikrais istoriniais ar paraistoriniais vaizdiniais, konstruoja raA?ytojai arba kino reA?isieriai ir kaip jA? darbo rezultatai veikia visuomenAi??s istorinAi?? atmintA?.

DidA?iulio populiarumo susilaukusio A. Tapino romano kol kas dAi??mesingiau neaptarAi?? nei literatAi??rologai, nei kultAi??rologai. TodAi??l dvi pastarojo literatAi??rinio reiA?kinio recenzijos, publikuotos ai??zKnygA? aidA?” 2013 m. Nr. 4, nusipelno atskiro paminAi??jimo. GabrielAi?? GailiAi??tAi?? savo recenzijoje ai??zProverA?is lietuviA? (fantastinAi??je) literatAi??roje” pateikia plaA?iAi?? lietuviA?kos fantastinAi??s literatAi??ros panoramAi?? ir joje randa vietAi?? A. Tapino kAi??riniui. O RAi??tos LazauskaitAi??s recenzijoje ai??zTapino valanda” dAi??mesingai analizuojamas romano tekstas, autoriaus kuriamas santykis su istorija, knygos vieA?inimo strategija ir visuomenAi??s reakcija A? novatoriA?kAi?? reiA?kinA? lietuviA? literatAi??roje.

Retrospektyva pfizer viagra.

SavaitraA?A?io ai??z7 meno dienos” 2013 m. ai??zkalAi??dinA?” 47 numerA? tiesiog privalo susirasti ir pavartyti visi, kas dAi??mesingai stebi Lietuvos kultAi??rinA? gyvenimAi?? arba rengiasi raA?yti jo istorijos apmatus. Pastarajame savaitraA?A?io numeryje LaimutAi?? LigeikaitAi?? moderuoja ai??zvirtualiAi??” diskusijAi?? apie svarbiausius Lietuvos muzikinio gyvenimo 2013-aisiais reiA?kinius (ai??zVietoj muzikinio kalendoriaus”); RamAi??nas Pronckus ir Santa LingeviA?iAi??tAi?? sumuoja kino pasaulyje A?A?iAi??rAi??tus pliusus bei minusus (ai??zIA?gyvena tik mylintis 3D”; ai??zKas teikia vilA?iA?”); Helmutas Ai??abaseviA?ius apA?velgia, kokie kAi?? tik pasibaigAi?? metai buvo Lietuvos A?iuolaikiniam A?okiui (ai??zVis spartesniu A?ingsniu”); Milda BrukA?tutAi?? analogiA?kAi?? veiksmAi?? atlieka teatro metA? atA?vilgiu (ai??zTeatrinAi?? tyla”), o KAi??stutis Ai??apoka iA?sako negailestingAi?? diagnozAi?? apie dailAi??s pasaulyje (ir ne tik) A?sivyravusias tendencijas savo tekste ai??zParalyA?iaus simptomai”.

Kol kas tarp A?iA? tekstA? ir juose reflektuojamA? reiA?kiniA? distancija visai maA?a, taA?iau 2013-iesiems palengva nuo mAi??sA? tolstant aukA?A?iau iA?vardyti kultAi??ros istorijos eskizai A?gaus vis didesnAi?? prasmAi?? ir vertAi?? (net jeigu viena kita juose suformuluota A?A?valga ar vertinimas pasirodys reikalingi korekcijA?).