A?iniasklaidos laikas. Mintys tekstA? paraA?tAi??se (2)

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: Publicistika
AUTORIUS:Ai??Aurimas Ai??vedas
DATA: 2013-10

A?iniasklaidos laikas. Mintys tekstA? paraA?tAi??se (2)

Aurimas Ai??vedas

A�

1. Tema

Ai??PirmAi??jA? rudens mAi??nesA?, rugsAi??jo 23 d., paminint A?ydA? genocido dienAi?? bei Vilniaus geto likvidavimo 70-Ai??sias metines, daug kalbAi??ta apie vienAi?? didA?iausiA? mAi??sA? tautos tragedijA?, kurios metu buvo sugriauti A?ydiA?kojo pasaulio Lietuvoje pamatai. Sklaidant spaudAi??, kurioje buvo apmAi??stoma sudAi??tinga praeitis bei jos akistatos su dabartimi, dAi??mesA? patraukAi?? pora tekstA?, o tiksliau ai??i?? keletas juose uA?raA?ytA? sakiniA?. Vyganto Vareikio straipsnyje ai??zKAi?? padarAi?? Amalekas…” (Ai??iaurAi??s AtAi??nai, Nr. 35) A? klausimAi??, kokios prieA?astys lAi??mAi?? tai, jog Lietuva buvo uA?lieta baisios smurto prieA? A?ydus bangos, atsakoma paprastai, taA?iau tuose keliuose A?odA?iuose telpa itin daug dalykA?: ai??zSakoma, kad tokie buvo laikai. Laikai yra tokie, kokius mes juos padarome.”

Kaip mes prisimenameAi??tuosAi??laikus dabar? BirutAi?? GarbaraviA?ienAi?? savo komentare ai??zRitualai ir atmintis” konstatuoja: ai??zGal didA?iausia problema tai, kad rAi??A?iant kalbas iA? oficialiA? ir neoficialiA? tribAi??nA? Holokausto aukos paverA?iamos skaiA?iais ir miglose paskandinama bet kokia empatijos galimybAi??.” (IQ cialis black 800 ,Ai??Spalis)
Kartais A?ongliravimo A?odA?iais metu sukuriamus abejingumo A?arvus sugeba pramuA?ti menininko paleista strAi??lAi??. RugsAi??jo mAi??nesio renginiA?, skirtA? Vilniaus geto likvidavimo metinAi??ms, gausoje (IV litvakA? kongresas, kelios mokslinAi??s konferencijos, diskusijos, parodos, filmA? perA?iAi??ros) iA?siskyrAi?? Lietuvos nacionalinio dramos teatro premjera ai??i?? Tadeuszo SAi??obodzianeko pjesAi??s ai??zMAi??sA? klasAi??” pastatymas. Scenografas Marijus Jacovskis, kalbAi??damas apie pastarAi??jA? spektaklA?, pabrAi??A?Ai??: ai??z…mAi??giname paA?velgti A? skirtingus A?mogaus prigimties aspektus, atsiskleidA?ianA?ius konkreA?iose specifinAi??se aplinkybAi??se” (LiteratAi??ra ir menas,Ai??Nr. 34). Ar reA?isierei Yanai Ross ir visai kAi??rybinei grupei pavyko ai??zatrakinti” Tadeuszo SAi??obodzianeko pjesAi??s tekstAi??? Ar ai??zMAi??sA? klasAi??” taps paskata lietuviA? visuomenei uA?siimti savistaba? Kol kas palikime teatro kritikA? raA?omus ne itin geranoriA?kus verdiktus nuoA?alyje. Juos dar turAi??s patikrinti laikas.
Ai?? pasaulio litvakA? kongresAi?? atvykAi??s raA?ytojas Grigorijus KanoviA?ius, bendraudamas su ai??zVeido” A?urnaliste, suformulavo mintA?, kuria, tarytum, apibendrinama jo romanuose kurta litvakA? saga: ai??zMan atrodo, A?ydA? laikotarpis Lietuvoje baigAi??si, nors to nenori pripaA?inti A?ydai, dar gyvenantys Lietuvoje, ir lietuviams tai nesmagu girdAi??ti.” ( doxycyclin order Veidas, Nr. 38)
Tikiuosi, kad garbus raA?ytojas klysta.

2. Epochos paveikslas

PraeitA? galima prisiminti ir pasakoti A?vairiais bAi??dais. Poetas KAi??stutis Navakas tai daro su dendiA?ka elegancija, istorijAi?? paversdamas nesibaigianA?iu autodekonstruktyviu psichodeliniuAi??hepeningu. 2005-aisiais pasirodAi?? bohemiA?kA? esAi??, raA?ytA? 1994ai??i??1996 metais, rinktinAi?? ai??zGero gyvenimo kronikos”. Kada nors A?ias kronikas balansuojantis ant literatAi??rologijos ir istorijos mokslA? sandAi??ros tyrinAi??tojas skaitys taip pat A?dAi??miai, kaip XX a. pradA?ioje Johanas Huizinga studijavo riteriA? romanus, siekdamas atkurti ViduramA?iA? rudens atmosferAi??.
ai??zAi??iaurAi??s AtAi??nuose” poetas visai neseniai dar kartAi?? grA?A?o prie puikiai A?valdyto A?anro, paskelbdamas A?A? bei tAi?? ai??zIA? Kauno bohemos gyvenimo” (Nr. 37 clinsol gel for treatment of acne. ), kuris prasidAi??jo… Atvirai sakant, tiksliA? chronologiniA? gairiA? K. Navako tekste nAi??ra. VAi??lyvojo sovietmeA?io, pamaA?u iA?virstanA?io A? savo prieA?ybAi??, kioskeliA? kapitalizmAi??, paveikslAi?? K. Navakas pieA?ia plaA?iais mostais. TodAi??l teksto autoriui, kilniai ignoruojanA?iam faktologines detales, pavyksta daug svarbesni dalykai, o bAi??tent ai??i?? atkurti epochos atmosferAi??.

3. Pokalbis

A?urnale ai??zKultAi??ros barai” savo straipsnius publikuojantis Tomas Kavaliauskas deda nuoseklias pastangas, kad A?io leidinio skaitytojai turAi??tA? galimybAi?? susipaA?inti su raiA?kiomis VakarA? pasaulio ir Vidurio Europos asmenybAi??mis, jA? konstruojamomis idAi??jomis bei pastarA?jA? inspiruojamais procesais intelektualinAi??je bei kultAi??rinAi??je sferose. T. Kavaliauskas 2013-aisiais ai??zKultAi??ros barA?” puslapiuose paskelbAi?? savo pokalbius su Zygmuntu Baumanu, Vladimiru Tismaneanu, Ladislavu Cabada, JiAi??Ai??u DAi??deA?eku, Christianu Giordano, Andreasu Johanssonu Heino ir Niklasu Bernsandu. Paskutiniame, 9-ajame, A?urnalo numeryje publikuotas T. Kavaliausko pokalbis su ukrainieA?iA? politologu Volodymyru Kulyku ai??zDvikalbiA?kumo asimetrija, atminties ideologija ir kultAi??rinAi?? A?vairovAi?? Ukrainoje”.
V. Kulykas ai??i?? vienas solidA?iausiA? XXI a. Ukrainoje vykstanA?iA? etnopolitiniA? proAi??cesA? tyrinAi??tojA?, kurio akademiniA? interesA? sfera apima atmintA? ir tapatybAi??s politikAi??, nacionalizmo formA? raidAi?? bei raiA?kAi??, medijA? diskursAi?? ir dar daug A?vairiA? dalykA?. Pokalbyje su T. Kavaliausku V. Kulykas iA?raiA?kingai analizuoja Ukrainos regioninA? skilimAi?? (kolektyvinAi??s atminties ypatumA?, kalbos pasirinkimo, politinAi??s orientacijos atA?vilgiu) bei jAi?? nulAi??musias prieA?astis; nusako ukrainieA?iA? savivokos bei santykio su rusA? kalba ir kultAi??ra ypatumus; aptaria globalizacijos procesA? A?takAi?? rusA? kalbos kaipAi??lingua francaAi??naudojimui posovietiniame regione; palieA?ia atminA?iA? karA? Ukrainoje prieA?astis bei pasekmes.
Ai??A? pokalbA? rekomenduoju visiems, kurie nori susivokti, kuo ir kaip gyvena Ukrainos visuomenAi??, kuriai Vilniuje lapkriA?io mAi??n. vyksiantis ai??zRytA? partnerystAi??s” programos virA?Ai??niA? susitikimas galbAi??t taps lAi??A?io taA?ku.

4. ReiA?kinio skrodimas

viagra pfizer usa.

A?urnalo ai??zValstybAi??” spalio mAi??n. numeryje paskelbtas tekstas ai??zSukreA?iantys apklausos rezultatai”. Leidinio redakcijos uA?sakymu visuomenAi??s nuomonAi??s ir rinkos tyrimA? centras ai??zVilmorus” klausAi?? Lietuvos pilieA?iA?, kurie iA? iA?vardytA? 11 asmenA? (Aleksandras KwaAi??niewskis, Jekaterina II, Algirdas Brazauskas, Antanas Smetona, Michailas Muravjovas, Josifas Stalinas, Vytautas Landsbergis, Antanas SnieA?kus, Vladimiras Putinas, Andrius Kubilius, Borisas Jelcinas) padarAi?? didA?iausiAi?? neigiamAi?? A?takAi?? Lietuvos valstybei ir jos gyventojams. 1000 apklausoje dalyvavusiA? respondentA? atsakymai gali sugluminti, paA?iurpinti arba prajuokinti (nelygu melancholikas, pesimistas ar mizantropas esate), nes didA?iausiA? niekA?A? naujausioje Lietuvos istorijoje trejetukas, anot apklausos rengAi??jA?, atrodo taip: 1) J. Stalinas; 2) A. Kubilius; 3) V. Landsbergis.
Operuodama sociologinio tyrimo duomenimis, A?urnalo ai??zValstybAi??” redakcija daro neguodA?ianA?ias iA?vadas apie lietuviA? visuomenAi??s dvasinAi??s sveikatos bAi??klAi??, istorinAi?? atmintA?, savivertAi?? ir pastaruosius dalykus formuojanA?ius faktorius, tarp kuriA? minima ir negeranoriA?ka Rusijos veikla.
Ai??iuo atveju galima ilgai samprotauti apie sociologiniA? apklausA? (ne)reprezentatyvumAi?? nulemianA?ias aplinkybes ir analizuoti ai??zVilmorus” vykdytAi?? tyrimAi??, keliant begalAi?? klausimA? (KodAi??l pasirinktas ai??zuA?daro tipo” apklausos tipas, neleidA?iantis respondentui paA?iam siAi??lyti ai??zniekdariA?” pavardes? Kokiais principais remiantis atrinktos 11 asmenybiA?? KodAi??l jA? tik 11, o ne, tarkim, 20 ar 50? Kas lAi??mAi?? tai, jog A? sAi??raA?Ai?? A?trauktas, atrodytA?, niekuo dAi??tas Aleksandras KwaAi??niewskis, taA?iau ai??zuA?mirA?ta” JA?zefo PiAi??sudskio asmenybAi??? Ar buvo tikslinga apsiriboti tik iA? esmAi??s XX asmenybAi??mis, potencialiA? ai??zblogieA?iA?” sAi??raA?Ai?? ai??zatskiedA?iant” dviem XIX ir XVIII a. gyvenusiomis personalijomis?).
Akivaizdu viena ai??i?? net ir abejojant ai??zValstybAi??s” inicijuoto tyrimo reprezentatyvumu, tenka pripaA?inti, jog jis atskleidAi?? tai, apie kAi?? praeities tyrinAi??tojai kalba jau ne pirmus metus: lietuviA? visuomenAi??s savivokos ypatumai signalizuoja tam tikrA?, nerimAi?? kelianA?iA? emociniA? bei mAi??stymo stereotipA? raiA?kAi??. TikAi??dami, kad A. Kubilius ir V. Landsbergis yra vieni daugiausiai Lietuvos valstybei ir tautai pakenkusiA? A?moniA?, mes tuo pat metu prisipaA?A?stame, jog nepriklausomybAi?? suprantame kaip duotybAi?? ai??ziA? virA?aus”; atskleidA?iame, jog pavargome nuo dabarties ir paklydome tarp iA?blukusiA? idAi??jiniA? bei ideologiniA? orientyrA?; iA?siduodame, kad mAi??sA? atmintis ne tik fragmentuota, bet ir netvari.

5. Sukaktis

Prabilus apie istorinAi?? atmintA?, tenka uA?siminti ir apie jAi?? formuojanA?ius veiksnius. Kinas bei televizija A?iuo atveju atlieka itin svarbA? vaidmenA?.
LietuviA?kasis kinematografas sovietmeA?iu sukAi??rAi?? ne vienAi?? filmAi??, kuriame pateikta praeities siuA?etA? interpretacija arba meninAi??s vaizduotAi??s sferoje uA?gimusio pasakojimo A?vedimas A? tam tikrAi?? istorinA? ai??zfonAi??” padarAi?? didA?iulAi?? A?takAi?? visuomenAi??s savivokai. Suformulavus A?iAi?? tezAi??, tenka pripaA?inti, kad per visAi?? nepriklausomybAi??s laikotarpA? nedaug pasistAi??mAi??ta nuo konkreA?iA? sovietmeA?io kultAi??ros fenomenA? vertinimA? (kartais suformuluotA? paskubomis) jA? analizAi??s link, operuojant tam tikrais teoriniais arba metodologiniais instrumentais. O atidesnis A?vilgsnis A? tokius kino arba televizijos filmus, kaip Vytauto A?alakeviA?iaus ai??zNiekas nenorAi??jo mirti”, Marijono Giedrio ai??zHerkus Mantas”, Balio Bratkausko ai??zTadas Blinda”, Almanto GrikeviA?iaus ai??zJausmai” galAi??tA? ne tik pagelbAi??ti perprantant A?iuose kAi??riniuose glAi??dinA?ius praneA?imus, bet ir suvokti, kaip tie praneA?imai iki A?iol aktyviai veikia mAi??sA? savivokAi??.
A?urnalo ai??zKinas” 3 numeryje galima rasti tekstAi?? ai??zTadui BlindaiAi??ai??i?? 40 metA?”. Ai??io straipsnio autorius Kazimieras PAi??ras 1960ai??i??1968 m. vadovavo Lietuvos televizijos informacijos ir meniniA? laidA? redakcijoms, o 1968ai??i??1988 m. buvo ai??zLietuvos telefilmo” scenarijA? redakcijos kolegijos vyriausiasis redaktorius. Taigi, turime retAi?? galimybAi?? paA?velgti A? keliA? lietuviA? kartA? itin mAi??gto televizijos filmo kAi??rimo procesAi?? jo dalyvio akimis. Kazimieras PAi??ras savo straipsnyje pasakoja, kaip Lietuvoje 7-ajame deA?imtmetyje gimAi?? mintis, jog ai??zmAi??sA? liaudyje plaA?iai paplitusiAi??svieto lygintojoAi??tema galAi??tA? tapti intriguojanA?iu serialu”; kaip sumanymAi?? pavyko ai??zprastumti” Maskvoje ir kaip vyko premjerinAi?? telefilmo perA?iAi??ra, kurioje dalyvavo ir sovietA? Lietuvos ai??zA?eimininkas” ai??i?? Antanas SnieA?kus.
Kazimiero PAi??ro pasakojimas patvirtina hipotezAi??, jog kultAi??ros ir istorijos politikAi?? anuomet kAi??rAi?? A?monAi??s ne atsitiktinai Ai??mAi??si A?emaitijosAi??razbaininkoAi??temos. Tado Blindos personaA?as padAi??jo perkelti visuomenAi??s dAi??mesA? nuo kinematografiA?kA? XIX a. sukilimA? dalyviA? likimA? prie arkliavagio istorijos, kuri iki A?iol yra prikausA?iusi mAi??sA? dAi??mesA?. PaA?ius svarbiausius Tado Blindos mito radimosi mazgus yra sumaniai iA?narsA?iusi Viktorija DaujotytAi?? (Metai, 2011, Nr. 7), o A? klausimAi??, kokias vertybes bei idAi??jas A?iandienos lietuviams teigia sovietmeA?iu ir posovietinAi??je epochoje kurti Tado Blindos personaA?ai, dar reikAi??s atsakyti.

generic nolvadex