A?iniasklaidos laikas

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: Publicistika
AUTORIUS:Ai??Aurimas Ai??vedas
DATA: 2013-09

Ai??A?iniasklaidos laikas

Aurimas Ai??vedas

A�

Mintys tekstA? paraA?tAi??se (1)

Retsykiais sklaidydami laikraA?A?ius bei A?urnalus istorikai pasiduoda savo profesiniams instinktams. Tokiais atvejaisAi??A?iaAi??irAi??dabarAi??ritmu pulsuojanA?iame A?iniasklaidos laike imamasi ieA?koti praeities ir dabarties akistatA?; svarstoma, kokius A?iandienos pasaulio A?enklus galima iA?skirti kaip potencialius A?altinius, vAi??liau kalbAi??sianA?ius apie mAi??sA? laiko buitA? ir bAi??tA?; pagaliau ai??i?? imamasi negailestingai klausti, kas iA? kasdien iA?sakomA? nuomoniA? tAi??ra akimirkAi?? sustabdA?iusios neryA?kios ai??zPolaroido” nuotraukos, o kas gali pretenduoti A? tikrAi?? A?A?valgAi?? arba apibendrinimAi???

NeA?inau, kiek ai??zLiteratAi??ros ir meno” redakcijos pasiAi??lytame rengti straipsniA? cikle pavyks A?engti A?iuo keliu. Skaitydamas A?vairius rugpjAi??A?io ir rugsAi??jo sandAi??roje paraA?ytus tekstus, jA? paraA?tAi??se pasiA?ymAi??jau keletAi?? pastabA?, tuo pat metu tikAi??damasis, kad josios pasirodys vertos ir skaitytojo dAi??mesio.

1. Tema

Gyvename A?domiame laike ai??i?? daug kas mAi??sA? visuomenAi??s ir valstybAi??s gyvenime vyko arba vyksta pirmAi?? kartAi??. Taip mus pirmAi?? kartAi?? iA?tiko ir pirmininkavimas Europos SAi??jungos Tarybai, o lietuviai A?iAi?? vasarAi?? suskato svarstyti fundamentalius klausimus ai??i?? kas esame Europai? KAi?? Europa reiA?kia mums? Kiek Lietuvos yra Europoje ir kiek Europos ai??i?? Lietuvoje? AtsakymA? A? pastaruosius klausimus A?vairovAi??je sau pritinkantA? poA?iAi??rA? rado ir amA?inai vietoje nenustygstantys eurooptimistai ir nuolat akis A? gimtAi??jAi?? A?emAi?? nudelbAi?? euroskeptikai.
ai??zMes vis dar kariaujame savo A?algirius. Kad A?velni vakarieA?io riterio-intelektualo ranka laipsniA?kai neperimtA? mAi??sA? vAi??liavA?”, ai??i?? liepos 5 d. rypavo redakcijos skiltyje ai??zRespublikos” A?urnalistas, taip lyg purendamas dirvAi?? liepos 13 d. A?io dienraA?A?io numeryje paskelbtam, apokaliptiniA? nuojautA? ir nuotaikA? persmelktam Vytauto RadA?vilo tekstui ai??zEuropos SAi??jungos paskirtis ai??i?? griauti tradicines vertybes, A?eimas, o A?mogA? paversti klajokliu”. PastarAi??jA? tekstAi?? galima laikyti poA?iAi??rio, kurio adeptai tarp santrumpA? ES ir TSRS deda lygybAi??s A?enklAi?? bei drAi??siai svajoja apie Bendrijos A?lugimAi??, kvintesencija.
ai??zKodAi??l Lietuvoje A?siA?iebAi?? antieuropietiA?ka isterija” ai??i?? matydama nerimAi?? kelianA?ias tendencijas, suformulavo apskritojo stalo diskusijos temAi?? A?urnalo ai??zVeidas” redakcija (liepa, Nr. 27). Pokalbyje dalyvavAi?? asmenys iA?sakAi?? ne vienAi?? vertingAi?? A?A?valgAi?? apie lietuviA? visuomenAi??je vyraujanA?ias nuotaikas ir jas lAi??musias prieA?astis, taA?iau norintiems nerti A? paA?iAi?? problemos gelmAi?? derAi??tA? atsiversti rugpjAi??A?io mAi??n. pasirodA?iusio A?urnalo ai??zNaujasis A?idinys-Aidai” 5-Ai??jA? numerA?. Jame filosofas Vytautas AliA?auskas savo ai??zLaiA?ke redaktoriui” elegantiA?kai bei ironiA?kai dekonstruoja Lietuvos narystAi??s Europos SAi??jungoje prieA?ininkA? argumentus, o Nerija PutinaitAi?? savo studijoje ai??zLietuviA?koji Europa: trys tapatybAi??s” A?engia dar vienAi?? svarbA? A?ingsnA? ir aptaria tris lietuviA? santykio su Europa modelius. Ai??tai kelios svarbios, tekste suformuluotos, A?A?valgos: 1) Europos tapatybAi?? galima apibrAi??A?ti ne kaip ai??zneonacionalinAi??” tapatybAi??, taA?iau tik kaip vienAi?? iA? tapatybiA? greta nacionalinAi??s; 2) kiekviena Europoje gyvenanti tauta turi savAi?? europinAi??s tapatybAi??s vaizdinA? bei savitAi?? Europos tapatybAi??; 3) nuo XIX a. pabaigos galime identifikuoti tris skirtingus lietuviA? santykio su europine tapatybe modelius ai??i?? tautos individualybAi??s; EuropAi?? besivejanA?ios kolonijos ir regioniA?kumo tapatybAi??s.
Straipsnio autorAi??, aptardama A?iuo metu aktyviai vykstanA?ius tautinAi??s individualybAi??s saugojimo ir stiprinimo darbus, parodo, kaip pastaroji pastanga gimdo baimingAi?? santykA? su uA? ai??ztautos tvirtovAi??s” sienA? plytinA?iu pasauliu ir Europos SAi??junga. Rekomenduoju A?A? N. PutinaitAi??s tekstAi?? visiems, norintiems suvokti, kokios prieA?astys europesimistA? vaizduotAi??je gimdo blogA? iA? VakarA? neA?anA?iA? drakonA? paveikslus.

2. Provokacija

Vasaros ir rudens sandAi??roje, rugpjAi??A?io 29 d., naujienA? portalas ai??zDelfi” paskelbAi?? istoriko Algimanto KasparaviA?iaus tekstAi?? ai??zLietuva ir Lenkija: uA? jAi??sA? ir mAi??sA? sAi??kmAi??”. Visuomet savo nuomonAi?? turintis ir (kas ne maA?iau svarbu) drAi??siai jAi?? iA?sakantis mokslininkas preparuoja Lietuvosai??i??Lenkijos santykius apkartinusias problemas ir A?vardija esmines, A?iA? problemA? formavimAi??si lAi??musias, prieA?astis. Aptardamas pastarAi??sias, istorikas visA? pirma siAi??lo Lietuvos visuomenei paA?velgti A? veidrodA?: ai??zTuo tarpu, kada Lenkijos politinAi?? klasAi?? (elitas ir pilieA?iai) parodAi?? aukA?A?iausias politines, diplomatines, Ai??kines kvalifikacijas kurti ir valdyti nacionalinAi?? valstybAi??, lietuviai ir politinAi??s kultAi??ros, ir politinAi??s technikos, ir praktikos srityse pasirodAi?? silpnai.”
Siekdamas ai??zDelfi” auditorijai pateikti detalesnAi?? lietuviA?ko (politinio) elito ligos istorijAi??, A. KasparaviA?ius imasi retrospekcijos veiksmo. Intensyvi ekskursija po A?vairius A?imtmeA?ius ir XX a. uA?baigiama dar viena neguodA?ianA?ia iA?vada: ai??zTaigi didA?iausias mAi??sA? prieA?as yra ne vienas ar kitas ai??zblogas” kaimynas ir juo labiau ne mAi??sA? geopolitinAi?? padAi??tis, bet tik mAi??sA? paA?iA? inertiA?kas, valstietiA?kas mAi??stymas, kompetencijA? stoka ir buities skurdas.”
NesiAi??lau besAi??lygiA?kai sutikti su visomis A. KasparaviA?iaus tekste iA?sakytomis iA?vadomis bei argumentais; A?iuo atveju svarbu kas kita ai??i?? A?io istoriko valinga pastanga kalbAi??ti ir raA?yti ne tai, kAi?? visuomenAi?? nori iA? praeities tyrinAi??tojo girdAi??ti, bet formuluoti nemaloniai skambanA?ias, erzinanA?ias A?A?valgas. Nekeliu ir kito klausimo ai??i??Ai?? ar mokslininko A?A?valgose viskAi?? galima vertinti kaip istorinAi?? tiesAi??, nes tokiA? minA?iA? (ir tekstA?) reikA?mAi?? visA? pirma apibrAi??A?iama jA? poveikiu ai??i?? supurtyta visuomenAi?? paskatinama uA?siimti savistaba. Apie A?iuos dalykus, beje, prabyla ir profesorAi?? Aleida Assman.

3. Pokalbis

LRT radijo laidoje ai??zKultAi??ros savaitAi??” rugsAi??jo 7 d. buvo paskelbtas literatAi??rologAi??s ir teatrologAi??s Irenos VeisaitAi??s bei A?urnalistAi??s Jolantos KryA?eviA?ienAi??s pokalbis su kultAi??rologe, Vokietijos Konstancos universiteto profesore Aleida Assman, kurio stenograma vAi??liau buvo pavieA?inta A?vairiuose internetiniuose portaluose. Assman ai??i?? pirmo ryA?kumo VakarA? Europos akademinio pasaulio A?vaigA?dAi??, sukAi??rusi rafinuotAi?? teorijAi??, paaiA?kinanA?iAi??, kaip kolektyvinAi?? (grupAi??s) atmintis virsta kultAi??rine atmintimi ir kaip vyksta atvirkA?tinis procesas, kurio metu kultAi??rinAi?? atmintis transformuojasi A? grupinAi??.
Kelios, mano nuomone, itin svarbios A. Assman tezAi??s, iA?sakytos pokalbio metu:
1) kitA? naratyvA?, kurie netilpo A? nacionalinA? diskursAi?? pasakojimai, padeda priartAi??ti prie istorinAi??s tiesos; 2) ilgainiui istoriniai pasakojimai ai??zsustabarAi??ja”, pasiekia savo ribas, o mes, atsimuA?Ai?? A? jas, turime stengtis pastarAi??sias perkelti; 3) praeitis ai??i?? kintanA?ios galios vaizdinys, todAi??l A?monAi??s, A?velgdami A? praeitA? ir jai pritaikydami savo normas (ai??zA?ito nebuvo galima leisti!”), tarsi A?gyja naujAi?? atmintA?, prisimena naujai, tuo pat metu perkeisdami ir save.
KodAi??l A?is pokalbis svarbus? LietuviA? visuomenAi?? vis dar suvokia istorijAi?? kaip amA?ino A?A?alo sukaustytAi?? A?emAi??, kurios reljefas suformuotas kartAi?? ir visiems laikams. Toks poA?iAi??ris paralyA?iuoja kAi??rybines galias, todAi??l vis uA?kliuvAi?? uA? kokio nors fakto ai??i??Ai?? grumsto ai??i?? iA?sitiesiame visu Ai??giu, paprastai dar ir nosA? susigAi??rindami.

4. ReiA?kinio skrodimas

DeA?imtAi??jA? kartAi?? BirA?uose vykusiame ai??zAi??iaurAi??s vasaros” forume raA?ytoja Giedra RadvilaviA?iAi??tAi?? perskaitAi?? auditorijos simpatijas laimAi??jusA? praneA?imAi?? ai??zA?iniasklaidos kuriama Lietuva”, kurA? rugpjAi??A?io 30 d. iA?spausdino ai??zLiteratAi??ra ir menas”. MaA?daug po savaitAi??s A? internetinAi?? kultAi??rinio savaitraA?A?io versijAi?? nukeliavAi??s tekstas kaipmat atsidAi??rAi?? ir socialiniuose tinkluose, kur buvoAi??like’inamasAi??ir komentuojamas.
Rafinuotus tekstA? audinius mezganti raA?ytoja ai??zAi??iaurAi??s vasaros” forumui parengAi?? praneA?imAi?? brutalia tema. Pirmojoje praneA?imo dalyje aptariamos A?vairios, A?iniasklaidoje nuolat funkcionuojanA?ios frazAi??s, kurios formuoja bei nuolat palaiko Lietuvos, kaip baisiausios visatos skylAi??s, A?vaizdA?. Antroje (linksmojoje) dalyje pateikiama tipologija A?iniasklaidos tiraA?uojamA? tekstA? antraA?A?iA?, kurios ai??zskirtos ne informuoti, bet gAi??sdinti, minti mA?sles bei stulbinti, realA? A?vykA? paverA?iant lingvistiniu, o LietuvAi?? ai??i?? koA?maru”.
Ai??iuo atveju gali kilti klausimas ai??i?? kuo A?ia dAi??ta istorija? Praeities tyrinAi??tojai retsykiais leidA?ia sau paspAi??lioti, kokie mAi??sA? A?iandienoje paliekami A?enklai taps ateityje gyvensiantiems tyrinAi??tojams svarbiausiais A?altiniais, A?galinanA?iais (re)konstruoti XXI a. lietuvio portretAi??. DaA?niausiai nuomonAi??s sutampa, jog A?alia LTV serialo ai??zGiminAi??s” DVD kopijA? ir Centriniame valstybAi??s archyve saugomA? dokumentA? stirtA?, A?iniasklaidos be atodairos A?tampuojami tekstai (preparuoti G. RadvilaviA?iAi??tAi??s) atliks vieno svarbiausiA? informacijos teikAi??jo apie mAi??sA? kasdienybAi?? vaidmenA?. O dabar pabandykite A?sivaizduoti, kaip po A?imto metA? koks nors ai??zmarsietis” (skirtingose epochose gyvenantys A?monAi??s vienas kitam visados ai??i?? ateiviai!) sklaido ai??zLietuvos ryto” 5-Ai??jA? puslapA? arba dAi??mesingai A?iAi??ri LNK laidos ai??zKK2″ A?raA?Ai??. Kaip A?ia neprisiminsi Roberto Darntono puikaus istorinAi??s antropologijos eskizo ai??zDidA?iosios kaA?iA? skerdynAi??s” (ai??zBaltos lankos”, 2002), kuris atskleidA?ia vienAi?? dalykAi?? ai??i?? praeities ir dabarties A?moniA? akistata daA?niausiai visuomet apgaubiama nuostabos arba nejaukumo jausmo ir palydima supratimo, kad nuo mAi??sA? laike nutolAi?? A?monAi??s yraAi??KitiAi??(keisti, nesuprantami, barbarai…).

5. Du portretai

RugpjAi??A?io mAi??n. A?iniasklaidoje buvo nupieA?ti dviejA? raiA?kiA? asmenybiA?, kurias susieja ir iA?skiria istorija, paveikslai. Internetiniame portale ai??zDelfi” rugpjAi??A?io 18 ir 25 dienomis buvo publikuotas Vidmanto ValiuA?aiA?io pokalbis su partizano Juozo LukA?os-Daumanto A?mona Nijole BraA?Ai??naite-LukA?iene-Paronetto, kurA? A?urnalistas A?raA?Ai?? JAV, rinkdamas medA?iagAi?? kuriamiems dokumentiniams filmams. 2013 m. rugsAi??joai??i??spalio ai??zIntelligent life” numeryje pasirodAi?? tekstas ai??zNepatogios tiesos” apie raA?ytojAi?? MariA? IvaA?keviA?iA?.
Legendinio partizano A?monos prisiminimai, pasakojami pabrAi??A?tinai taupia kalba, nesuteikia galimybAi??s likti abejingam. Viskas, atrodytA?, jau A?inoma ir tuo pat metu ai??i?? neskubriai pasakojama partizano bei jo A?monos (ne)iA?sipildA?iusios meilAi??s, ilgus metus trukusios neA?inios LukA?ai-Daumantui grA?A?us A? LietuvAi??, moters mokymosi gyventi su praeities randais, istorija tiesiog nepaleidA?ia nei akimirkai.
O ai??zIntelligent life” A?urnalistAi??, iA?sivedusi MariA? IvaA?keviA?iA? pasivaikA?A?ioti po jo mAi??gstamas Vilniaus vietas, sukuria A?urnalo formatui puikiai tinkantA? (kiek ai??zplastmasinA?”) mokanA?io meistriA?kai dekonstruoti istorijos siuA?etus bei A?aisti istoriniA? asmenybiA? likimais, fortAi??nos pamAi??gto raA?ytojo portretAi??.
Kaip jau raA?iau, A?iuos A?mones jungia ir skiria istorija. Partizano A?mona savo buvimu liudija praeitA? ir gina jos grynAi??sias formas nuo interpretacijos bandymA? (LukA?ienAi??s-Paronetto reakcija A? Antano Ai??ileikos romanAi?? ai??zPogrindis”). O Marius IvaA?keviA?ius nenuilsdamas kovoja dAi??l savo credo: ai??zIstorija mano prozoje yra kaA?kas tarp visiA?ko jos nepaisymo, laisvo operavimo istorijos asmenybAi??mis, A?vykiais ir tikro istorijos iA?manymo” (ai??z7 meno dienos”, 1999, Nr. 19).
AA? atsisakau kelti klausimAi??, kuris iA? jA? yra teisus, nes tokia problemos formuluotAi?? vestA? A? idAi??jinA? akligatvA?, kuriame viskas nuterliota juoda ir balta spalvomis. Ai??iuolaikinAi?? istorijAi?? sudaro daugybAi?? pasakojimA?, kurie vienas kitAi?? papildo, koreguoja, kvestionuoja ir neigia, taA?iau tuo pat metu ai??i??Ai?? egzistuoja A?alia vienas kito. O partizanai ir jA? A?ygdarbis bus gyvi tol, kol mes apie juos galvosime ir pasakosime savas praeities A?vykiA? versijas, abejosime ir ginA?ysimAi??s. Svarbiausia A?io ginA?o metu girdAi??ti vienas kito argumentus ir nesupainioti istorinei bei meninei tiesai atstovaujanA?iA? naratyvA?.