Zita BruA?aitAi??: ai??zNeuA?tenka A?inoti, reikia ir tikAi??tiai???

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: Muzika
AUTORIUS:Ai??JAi??ratAi?? KuodytAi??
DATA: 2013-09

Ai??Zita BruA?aitAi??: ai??zNeuA?tenka A?inoti, reikia ir tikAi??tiai???

JAi??ratAi?? KuodytAi??

A�

RugsAi??jo 7 dienAi?? Vilniaus BernardinA? baA?nyA?ioje prasidAi??jusiame tarptautiniame sakralinAi??s muzikos projekte ai??i?? ai??zPax et Bonum 2013″ ai??i??Ai?? nuskambAi??jo kompozitorAi??s Zitos BruA?aitAi??s naujausias kAi??rinys ai??i?? kantorija ai??zLumen Fidei” (ai??zTikAi??jimo A?viesa”). Koncertas buvo skirtas palaimintojo popieA?iaus Jono Pauliaus II apsilankymo Lietuvoje 20-meA?iui paminAi??ti.
ZitAi?? BruA?aitAi??Ai??kalbinaAi??JAi??ratAi?? KuodytAi??.

Evgenios Levin nuotrauka
Evgenios Levin nuotrauka

Koncerto A?A?angoje kalbAi??jusi Lenkijos instituto Vilniuje direktorAi?? dr. MaAi??gorzata Kasner pastebAi??jo, kad popieA?ius Jonas Paulius II bAi??tA? patenkintas, kad esame A?ia kartu, taip primindama prieA? 20 metA? palaimintojo pasakytus A?odA?ius Ai??v. Dvasios baA?nyA?ioje: ai??zLenkai ir lietuviai kvieA?iami bendradarbiauti, o pirmiausia suprasti vienas kitAi??, kad tvirtAi??tA? jA? vienas tikAi??jimas, ta pati viltis ir meilAi??”. Tokio bendradarbiavimo rezultatas ai??i?? galimybAi?? iA?girsti puikA? solistAi?? iA? Lenkijos PiotrAi?? OlechAi?? (kontratenoras), kuris jau antrAi?? kartAi?? atvyksta A? A?iAi?? muzikos ir tikAi??jimo A?ventAi?? Lenkijos instituto kvietimu. ai??zLumen Fidei” kiti atlikAi??jai: Mindaugas Zimkus (tenoras), Liudas Mikalauskas (bosas), Petras VyA?niauskas (saksofonas), Arkadijus Gotesmanas (perkusija), AgnAi?? PetruA?keviA?iAi??tAi?? (elektriniai vargonai), variniA? puA?iamA?jA? ansamblis ai??zProtuberus brass”, vadovaujamas Egidijaus Mikniaus, Vilniaus miesto savivaldybAi??s choras ai??zJauna muzika”, vadovaujamas Vaclovo Augustino, kuris kartu parengAi?? kAi??rinio atlikimAi??. Premjeros sAi??kmAi?? liudijo neA?tikAi??tina tyla kAi??rinio pabaigoje, kuriAi?? po poros minuA?iA? nutraukAi?? ilgos klausytojA? ovacijos.
TikAi??jimo A?viesAi?? muzikoje A?io projekto reA?isierAi?? Vilija GrigonytAi?? sumanAi?? praturtinti lazeriA? A?viesomis, kurios sklido nuo altoriaus, ir papuoA?ti kuklA? altoriA? plaA?ia gyvA? gAi??liA? juosta. Vaizdas pribloA?kiantis ir A?avintis, tik galima pasvarstyti, ar jis derAi??jo veikianA?ioje pranciA?konA? baA?nyA?ioje? O gal vis dAi??lto tokiam projektui bAi??tA? natAi??ralesnAi?? koncertA? salAi??, atviros miestA? erdvAi??s, antai, Vilniaus arkikatedros ar PaA?aislio ansamblio aikA?tAi??. GalbAi??t ai??zLumen Fidei” autorAi?? pakeis savo nusistatymAi?? atlikti kompozicijAi?? tik baA?nyA?ioje ir jAi?? turAi??s dA?iaugsmo iA?girsti A?vairiA? Lietuvos ir uA?sienio miestA? A?iuolaikinAi??s muzikos gerbAi??jai.
ai??zLumen fidei” nAi??ra pirmas JAi??sA? kAi??rinys religine tematika. Kas paakino A?A? sykA? ir kodAi??l muzikai pasirinkote benediktiniA? A?ventosios Hildegardos BingenietAi??s tekstus?
Jau porAi?? metA? mane kamavo mintis grA?A?ti prie didelio kAi??rinio, naudojant kitokius, nestandartinius tembrus, bet dar svarbesnAi?? mintis toje dAi??lionAi??je ai??i?? turinys, tikAi??jimo, harmonijos, vilties kelionAi??, atsiremiant A? A?vaigA?des, kurias seniai neA?iojuosi savo A?irdyje ir kurios retkarA?iais tampa mano gyvenimo atramomis. Apie jas niekada nepasakodavau ir nesu linkusi ateityje atvirauti, norAi??dama pasaugoti nuo buities ir kasdienybAi??s rutinos, taA?iau minA?iA? misticizmAi?? norAi??josi materializuoti. Tos A?vaigA?dAi??s ai??i?? tai A?v. Hildegarda BingenietAi??, kuri lydi mane nuolatos, A?v. Aurelijus Augustinas, kurio knyga ai??zIA?paA?inimai” nuolat po ranka, t. y. ant miegamojo stalelio, ir palaimintasis popieA?ius Jonas Paulius II, kurA? jau pati girdAi??jau ir maA?iau prieA? 20 metA? Kaune, Santakoje, A?v. MiA?iose. Jo pasakytos mintys persmelkAi?? tarsi paliesto bAi??gno garsas, kuris pasklido ir kurA? girdA?iu iki A?iol. Prisimenu jo A?odA?ius Santakoje apie A?emAi??s sukAi??rimAi??, kuri mums atiduota kaip Dievo palikimas mAi??sA? globai ir rAi??pesA?iui, kurios veidAi?? mes galime keisti arba A? gera, arba A? bloga. Matydami karus, daromAi?? A?alAi?? gamtai, cheminiA? ginkAi??lA? intervencijas, suprantame, kad tikrai ne visada esame linkAi?? tuo palikimu tinkamai pasirAi??pinti. SukrAi??tAi?? Kosovo A?vykiai, per kuriuos buvo nuA?udyta apie 1 mln. gyvybiA?. Tuomet pagalvojau, kad mums liko tik melstis ir daryti tai, kas gera ir graA?u, kad keistume tos A?emAi??s veidAi??. Ir tai galime padaryti ne griaudami, o kurdami, statydami. Jei turime viduje tikAi??jimo A?viesAi??, tai privalome nepamesti jos kiekviename A?ingsnyje, kai dangus mums siunA?ia iA?bandymus, kai ieA?kome atsakymA? A? sudAi??tingus gyvenimo klausimus. KaA?kada esu paraA?iusi kantatAi?? ai??zAmA?iA? dainos”, kurioje norAi??jau paA?velgti A? meilAi??s, tikAi??jimo ir iA?tikimybAi??s temas, pasivaikA?A?ioti po skirtingas epochas, kalbas. VAi??liau sugrA?A?au prie ai??zPiligrimA?”, kAi??rinio fagotA? chorui ir sopraniniam saksofonui, kurA? inspiravo A?ymus fagotininkas Ai??arAi??nas KaA?ionas ir minAi??ti A?vykiai Kosove. Pastarasis kAi??rinys tuomet taip pat buvo atliktas kaip tik A?ioje BernardinA? baA?nyA?ioje, A? kuriAi?? sugrA?A?au po 14 metA?.
MinAi??ti kAi??riniai tarsi brandino mane naujai idAi??jai, mintys sukosi galvoje ir taip sutapo, kad A? mane kreipAi??si ai??zPax et Bonum” festivalio sumanytojai, kviesdami sukurti muzikAi??, kuri skleistA? A?viesAi??, gAi??rA?, viltA?. Jeigu daugelis verkia, kad jA? stalA?iai pilni muzikos, tai manasis buvo tuA?A?ias ir norAi??jau jA? uA?pildyti kokiu nors prasmingu darbu. Niekur neskubAi??jau, projekto rengAi??jai leido pasirinkti atlikAi??jus, instrumentA? sudAi??tA?, o tai iA? tiesA? didelAi?? dovana kiekvienam bAi??simo kAi??rinio autoriui.

Kiek A?iam vokalinAi??s-instrumentinAi??s muzikos A?anrui A?takos turAi??jo religinAi?? simbolika?
RAi??miausi A?v. Hildegardos BingenietAi??s laisvai parinktais lotyniA?kais tekstais. KAi??rinys septyniA? daliA?, iA? kuriA? keturios programinAi??s: ai??zAve generosa” (ai??zAi??lovAi?? tau”), ai??zO beata infantia” (ai??zO, palaimintas vaike”), ai??zO rubor sangvinis” (ai??zO, kraujo raudonume”), ai??zSpiritus Sanctus vivificans vita” (ai??zAi??ventoji Dvasia, gyvybAi?? suteikianti gyvybe”) ir trys intrados. Pats A?anras yra kantatos ai??i?? dainavimo ir oratorijos ai??i?? meldimosi derinys. PrograminAi??s dalys iA?reiA?kia religijos ir kasdienio dvasingumo prasmes, o intrados ai??i?? dabartinA? laikotarpA?, panaudojant instrumentinAi??s muzikos improvizacijas, atliekamas dA?iazo atlikAi??jA?, elektronikAi??, girdimus ar nujauA?iamus roko,Ai??crossoverAi??gijas. Tekstai palieA?ia dvasiAi??, pavyzdA?iui, A?odA?iai, skirti Ai??vA?. Mergelei Marijai: ai??zTu balA?iausia lelija, kuriAi?? Dievas paA?lovino…” arba ai??zTegu visa BaA?nyA?ia spindi dA?iaugsme ir skamba kaip simfonija, A?lovindama visA? A?velniausiAi?? ir pagarbinimo vertAi?? MergelAi?? MarijAi??…”. KAi??rinio finale, pasakalijoje, muzika kartojasi 12 kartA? (aliuzija A? 12 KryA?iaus kelio stoA?iA?) kaip variacijos, o tos dalies inspiracija ai??i?? Hildegardos A?odA?iai: ai??zAi??ventoji Dvasia, gyvybAi?? suteikianti gyvybAi??, iA?judinanti kiekvieno gyvio A?aknis…” GroA?is. Nesu didelAi?? liturgijos ir teologijos A?inovAi??, taigi tekstai laisvai perfrazuoti ir pritaikyti. RAi??miausi balsais, kAi??rinio pradA?ioje ir pabaigoje, elektroninAi??je dalyje panaudojau garsAi??Ai??sol, nuskambantA? per tris oktavas, simboliA?kai atspindintA? Ai??v. TrejybAi??. Finale naudojau sekvencijas (mano kAi??rybai bAi??dinga muzikinio vystymo priemonAi??), kurios krintanA?iomis bangomis iA?reiA?kAi?? dvasios atodAi??sius. ai??zBeata” ir ai??zSpiritus Sanctus” dalyje elektronikoje panaudojau ir specifinA?, mano paA?ios pavadintAi?? ai??zstikliniu” garsynAi??, kuris yra tarsi vitraA?o, vizualios koncepcijos muzikoje atspindys. TaA?iau klausytojui galbAi??t tai nAi??ra A?domu ir nereikia suprasti, A?inoti visA? kAi??rybos bei A?sivaizdavimo detaliA?, nes tikslas buvo, kad per mano kAi??rinA?, atlikAi??jus bAi??tA? pajausta / iA?girsta A?viesa, nuotaikA? ir jausmA? spalvos, kad kartu iA?girstA? ir save, atrastA? sau aktualius tikAi??jimo atramos taA?kus, kurie svarbAi??s kiekvieno mAi??sA? dvasiniam gyvenimui. Galiausiai ai??i?? norAi??jau, kad muzikos garsai pamaitintA? dvasiAi?? ir padAi??tA? atskleistiAi??tikAi??jimo A?viesAi??. ai??zLumen fidei” ai??i?? tai maldos su muzika aktas.

Ai??iandien vis daA?niau prakalbama apie tai, kad VakarA? Europa praranda krikA?A?ioniA?kAi?? tapatybAi??. Jau prieA? 20 metA? buvau A?okiruota vokietAi??s, turinA?ios teologijos magistrAi??, pareiA?kimu, kad tikAi??jimas ir jo praktikavimas visai nebAi??tinas, jei nori studijuoti teologijAi??. JAi??sA? nuomone, ar reikia tikAi??ti A? KristA?, jei ketini kurti, pavyzdA?iui, miA?ias?
Tai kokia tada prasmAi?? ir koks tikslas?! DAi??l paA?inimo, kad mokAi??tum A?sisavinti liturginiA? apeigA? dAi??sningumus? Man atrodo, kad toks kelias nAi??ra tikras, ir todAi??l tikriausiai esu iA? tA? maksimalistA?, tikinA?iA?, kad yra tam tikrA? dalykA?, kuriuos reikia apgaubti nuoA?irdA?iu tikAi??jimu. Kai Ai??miausi ai??zLumen fidei”, tikrai kai kuriA? dalykA? neA?inojau, ir todAi??l tokios nedidelAi??s ai??zstudijos” padeda. Kiekvienas kAi??rinys, net jei jis nAi??ra susijAi??s su religiniais motyvais, yra tam tikro vidinio iA?gyvenimo kelias. Antai fortepijoniniame kvartete ai??zVAi??liA? takas” panaudojau vienAi?? J. S. Bacho choralo ai??zAch wie flA?chtig, ach wie nichtig” temAi??, bet dAi??l to A?io kAi??rinio nevadinu religine muzika, nors sakralumo (mintys, simboliai ir pan.) A? muzikos garsus A?pinta nemaA?ai. Esu paraA?iusi kAi??riniA?, kuriuose nAi??ra uA?uominos apie krikA?A?ioniA?kus simbolius, pavyzdA?iui ai??zA la luna”, pagal italA? poeto Giacomo Leopardi tekstus, bet jo dvasinis uA?taisas taip pat yra stiprus ai??i?? ir nesvarbu, kad jo pagrindAi?? sudaro vingrus, su dA?iazo elementais susipinantis aA?Ai??ras. ai??zAve Marija” giesmAi??, kuri man tarsi iA? dangaus nusileido, arba ai??zMissa brevis” ar religinAi??s giesmAi??s lietuviA? kalba vAi??lgi savaip iA?augo iA? tikAi??jimo ir iA? savaip susikurtos sakralumo tradicijos. DaA?niausiai negalvoju apie save kaip apie religinAi??s muzikos kAi??rAi??jAi??, taA?iau kartu manau, kad neuA?tenka A?inoti, reikia ir tikAi??ti.

KAi??rinys nAi??ra liturginAi??s muzikos pavyzdys. Taigi, jis galAi??tA? bAi??ti atliekamas ne tik baA?nyA?ioje, bet ir koncertA? salAi??je?
Vis dAi??lto A?iandien neA?sivaizduoju, kad ai??zLumen fidei” galAi??tA? bAi??ti atliekamas kitoje erdvAi??je, negirdA?iu jo nei kokiuose nors A?iuolaikiniuose architektAi??ros ansambliuose, apleistose betoninAi??se erdvAi??se, nei koncertA? salAi??je… Apie baA?nyA?iAi??, tikruosius Dievo namus, galvojau, kai rinkausi tembrus, instrumentA? sudAi??tA?, simbolius, A?inodama, kad kiekvienAi?? dienAi?? A?ia skleidA?iasi A?viesios mintys ir malda. Bet… niekada negali sakyti niekada.