A?mogus ai??i?? kito dangaus kiauA?inis

A?URNALAS: METAI
TEMA:Ai??Apie kAi??rybAi?? ir save
AUTORIUS: Romas Daugirdas

DATA: 2013-03

A?mogus ai??i?? kito dangaus kiauA?inis

Romas Daugirdas

Poetas Gintautas DabriA?ius atsako A? Romo Daugirdo klausimus

ai??i?? Apie poetus (ir apskritai menininkus) neretai pasakoma ai??i?? trenkti. Kas gi taip smagiai trinktelAi??jo vaikystAi??je (o gal ai??i?? dar anksA?iau), kad A?is smAi??gis pamaA?u transformavosi A? eilAi??raA?A?ius?

ai??i?? Vienas draugas apie mane taip graA?iai pasakAi??: kai tavAi??s paklausai, atrodo, kad tu A?emAi??je jau tris A?imtus metA? gyveni. TaA?iau nenoriu kurti apie save nei legendA?, nei mitA?, o juo labiau nenoriu A?iame raA?inyje jokios iA?paA?inties. Dievas yra gerai, bet kai reikia eiti iA?paA?inties, gyvenimas pasidaro problema. Nenoriu, neketinu pamokslauti, lai kiekvienas savo ragais ir kanopom susiranda savo A?emAi?? ir dangA? tame dulkiA? debesyje, kurA?, beje, pats ir sukAi??lAi?? kvailai zyliodamas.

Apie trankymus ai??i?? trenkAi?? perkAi??nas A? mane gal du kartus, iA? pirmo karto gal nelabai pataikAi??, tik suklupau. O antrAi?? kartAi?? jam geriau pasisekAi??, parkritAi??s ilgiau pagulAi??jau. Yra ir A?io A?vykio liudininkas ai??i?? karvAi??, ir, kad ir kaip bAi??tA? keista, ji iA?liko visiA?kai abejinga, ramiai sau peA?Ai?? A?olAi??. Tai nutiko panemunAi??j netoli KriukA? miestelio. Bet nebuvo taip, kad paA?okAi??s nuo A?emAi??s nubAi??gau raA?yti eilAi??raA?A?iA?.

Turiu pasakyti, kad manAi??s dauA?yti, trankyti lyg ir nereikAi??jo.

Mano giminAi??j tiek iA? tAi??vo, tiek iA? motinos pusAi??s gal kokie aA?tuoni gentainiai praAi??jusiame A?imtmetyje spjovAi?? A? pasaulietiA?kAi?? gyvenimAi??, apsigyveno davatkynuose arba stengAi??si A?sibrauti A? vienuolynus.

Noriu pasakyti, kad dvasiA?kas gyvenimas gentainiams buvo svarbus. O ir tarp mano broliA? keistuoliA? yra pakankamai, vienas dainuoja su vilkais A?emaitijos miA?kuose, kitas A?ia pat ai??i?? tAi??viA?kAi??je, pamAi??gAi??s droA?ybAi??, A?ventA? ir neA?ventA? ai??zasabA?ai??? pilnAi?? kamarAi?? prikrovAi??s.

Toks nutikimas: baA?nytkaimis, pavakarAi??, kelyje daug juoduliA?. Jie traukia, dAi??lina link mokyklos, kur bus kaA?koks minAi??jimas. Turiu pasakyti, kai aA? buvau maA?as, kaimo A?monAi??s paA?inojo tik dvi spalvas: juodAi?? ir rudAi??. Tokie jA? ir paltai. Kai visi suguA?a A? apytamsAi?? mokyklos salAi??, susilieja, atrodo ai??i?? visiA?ka naktis. Scena A?iek tiek daugiau apA?viesta, A? jAi??, renginio vadovAi??s ranka pastAi??mAi??tas, iA?einu. AA?, baltais marA?kiniais ir galbAi??t su raudonu kaklaraiA?A?iu, atsistoju prieA? tAi?? juodybAi?? ir nAi??ra kur man dAi??tis, tad A?aukiu iA? visA? jAi??gA?: ai??zGraA?i tu mano, brangi TAi??vyneai???, arba ai??zMano tAi??viA?kAi?? ai??i?? mAi??lynas Nemuno vingisai???, arba kAi?? nors kita. Kai mano balsas pripildo tAi?? erdvAi??, o ir apgobia mane patA?, atrodo, kad tiems A?monAi??ms tamsoje galiu daryti, kAi?? noriu. TaA?iau nieko jiems nedarau, pabaigAi??s eilAi??raA?tA? tik nusilenkiau ir nubAi??gau uA? paklodA?iA?.

ai??i?? Kad ir koks originalus bAi??tA? poetas, vis tiek jis nuo kaA?ko atsistumia. Juk neatsiranda beorAi??je erdvAi??je. Gal galAi??tum iA?vardyti, kokie raA?ytojai Tau kAi??rybos prieA?auA?ry buvo artimiausi? Ir ai??i?? kodAi??l?

ai??i?? Mokykloje eilAi??raA?A?iA? neraA?iau, o ir iA?vaA?iavAi??s A? KaunAi??, A? sodininkA?-bitininkA? mokyklAi??, nepradAi??jau jA? raA?yti. Tada buvo bitlA? laikai, su bendraamA?iais bandAi??m sukurti ansamblA?. Ai??sigijau ir aA? gitarAi??, kuriAi?? greitai draugai atAi??mAi?? sakydami, kad mano pirA?tai per trumpi. PaskyrAi?? bAi??gnininku. TaA?iau ta mAi??sA? grupAi?? nieko gero nesugrojo, nesudainavo ai??i?? iA?siskirstAi??m taikiai.

Paskui atsitiko taip, kad tarnaudamas kariuomenAi??je aA? padariau didA?iulAi?? gAi??dAi?? nenugalimajai Raudonajai armijai ai??i?? susirgau vaikiA?ka liga ai??i?? kiauliuke. Matyt, uA?sikrAi??A?iau A?okiuose, tikriausiai neiA?kentAi??s kuriAi?? nors pabuA?iavau. Mane greitai izoliavo, paslAi??pAi??. PaguldAi?? A? infekciniA? ligA? ligoninAi??, kur ne tik palatoj, bet ir visam pastato aukA?te buvau vienintelis ligonis. Po triukA?mingo, A?tempto gyvenimo ai??zkazarmoseai???, tankA? pulke, ligoninAi??s tyla apsvaigino. MAi??gavausi balta durA? ir langA? spalva.

Ai??srutyje, karo ligoninAi??je aA? perskaiA?iau daug knygA?, o kai A? rankas pateko Levo Tolstojaus ai??zVaikystAi??ai???, labai susijaudinau. PradAi??jo vaidentis, kad A? palatAi??, baltu chalatu apsisiautAi??s, A?Ai??jo Levas Tolstojus ir, mane A?dAi??miai apA?iAi??rAi??jAi??s, paliepAi?? iA?kiA?ti lieA?uvA?, o paskui tik palingavo galva ai??i?? turbAi??t apsirgai dar viena liga.

Nuo tada save laikau tolstojininku, nors ir prie Gogolio glaudA?iuosi kaA?kuriuo A?irdies kraA?teliu.

VienAi?? kartAi?? Kauno raA?ytnamyje prajuokinau kitus pasakAi??s, kad raA?au prozAi??, bet kai reikia tekstus perraA?yti, man taip nusibosta, kad juos sutrumpinu ir taip atsiranda eilAi??raA?A?iai. Gyvendamas Kaune skaiA?iau, bet pagrindinAi?? knyga iki vedybA? ai??i?? Cervanteso kAi??rinys apie don Kichoto A?ygdarbius. O po vedybA? A? lovAi?? A?engdamas daA?niausiai pasiimdavau HaA?eko knygAi?? apie Ai??veikAi??, tik su ja uA?migdavau, nutoldavau nuo kasdienybAi??s koA?marA?.

Jei A?i naktis bAi??tA? ta, kurios skraiste apgaubtas raA?au pirmAi?? savo eilAi??raA?tA?, tai gal ir iA?drA?sA?iau, galvAi?? nulenkAi??s, iA?tarti: WisAi??awa Szymborska ai??i?? bAi??k mano mokytoja.

TaA?iau kalendoriai kalba kAi?? kita ai??i?? su jais nepasiginA?ysi. Tik tada, kai baigiau visas mokyklas, susitikau su mokytoja.

ai??i?? Beje, jei neklystu, esi SalomAi??jos NAi??ries giminaitis. Kokios Tavo sAi??sajos su A?ia poete?

ai??i?? PoetAi?? iA?tekAi??jo, poetas vedAi?? ai??i?? man tai skamba neA?tikinanA?iai. SalomAi??ja NAi??ris iA?tekAi??jo uA? Bernardo BuA?o, A?eima suspAi??jo pasistatyti namelA? Palemone, susilaukti vaikelio. Bet uA?griuvo karas ai??i?? kas paskui buvo ai??i?? visi A?ino. Pasitraukus Poetei iA? gyvA?jA? tarpo, BuA?as kurA? laikAi?? vaikA?A?iojo ir savo sAi??nA? SauliA? augino vienas. Po kurio laiko vedAi?? antrAi?? kartAi??, paAi??mAi?? A? A?monas OnAi?? KondrotaitAi?? nuo Krekenavos, susilaukAi?? vaikA?. Su viena iA? dukterA?, su AuA?ra, aA? susituokiau, todAi??l prie vestuviA? stalo Saulius sAi??dAi??jo kaip svainis, taigi, atsitiko taip, kad NAi??ris tarsi tapo man netikra uoA?viene. Su Saulium draugavom, sykiu auginom vaikus, A?vAi??sdavom jA? gimtadienius. Jis mAi??gdavo po KaunAi?? pavaikA?A?iot, paA?nekAi??t, visi jA? paA?inojo, mylAi??jo. Saulius labai mAi??go gaminti grAi??bliA?, A?akiA?, kirviA? kotus. JA?, o ir kitokiA? valstietiA?kA? A?rankiA? buvo daug pasidirbinAi??s, bet nesiliovAi?? ir toliau laisvalaikiu juos droA?Ai??.

Dideliame savo bute vienAi?? kambarA? tA? turtA? buvo prikrovAi??s, sakydavo, gal reikAi??s. Jis nuoA?irdA?iai tikAi??jo, kad atgaus savo motinos tAi??viA?kAi??. Po SAi??jAi??dA?io Sauliaus lAi??kesA?iai iA?sipildAi??, su visais tais kotais ir vaikais iA?sikraustAi?? A? KirA?us gyventi, pradAi??jo Ai??kininkauti, A?siveisAi?? biA?iA?. VaA?iuodavom ten su visa A?eima ir prie biA?iA? padAi??ti, o ir pasigiminiuoti.

BaA?inskA? sodyba man sukeldavo tokA? A?spAi??dA?, lyg kaA?kas dar negrA?A?o iA? karo, o paskui tiksliau A?vardijau ai??i?? SalomAi??jos namas nesugrA?A?o iA? karo.

Tame sode, kai gaudA?iau ant A?olAi??s nukritusiAi?? bitAi??, kai pasigirsdavo vaikA? balsai, man atrodAi?? ai??i?? pakelsiu akis nuo A?emAi??s ir iA?vysiu tAi?? mergaitAi??. Bet tai, kAi?? pamatydavau pakAi??lAi??s akis nuo A?emAi??s, buvo kiti vaikai ai??i?? mAi??sA?. Tikroji A?io sodo duktAi?? jau giliau A? paslaptA? nubAi??gusi, pasislAi??pusi uA? kitA? medA?iA?.

ai??i?? TAi??las kritikas tikriausiai pasakytA?, kad tavo pasaulAi??jauta ai??i?? panteistinAi??. TaA?iau gamtos detalAi??s sAi??kmingai ai??zsuvirA?kinaai??? ir kultAi??rinA? patyrimAi??. Ko mus moko gamtos pasaulis? Kaip jo vidiniai archetipai migruoja A? sAi??monAi?? ir mAi??sA? veiklAi???

ai??i?? Ai??is klausimas man sunkiausias, nes esu menka musAi?? tiek literatAi??rologijos, tiek kituose moksluose. Nesu A?sisavinAi??s tA? gudriA? terminA? ir nepasakysiu, kiek tos panteistinAi??s pasaulAi??jautos iA?sisunkAi?? iA? manAi??s. Geriau pakalbAi??siu apie VilkaviA?kio A?emAi??, kuriAi?? A?sivaizduoju trikampio formos: VilkaviA?kis, ViA?tytis, Kudirkos Naumiestis. Koks palaimingas lietus jAi?? palaistAi??, kad prieA?kario laikotarpiu ji padovanojo Lietuvai vos ne deA?imtA? garsiA? poetA?. VilkaviA?kio gimnazija, jos klasAi??s ir koridoriai, A?inoma, prisidAi??jo, taip pat reikia paminAi??ti ir pasienio faktoriA?, taA?iau mAi??sA? mylimi dainiai pakilo tiesiog iA? lopA?io, motinos pienu patepti. Tos mano paminAi??tos teritorijos aA? nenoriu priskirti Suvalkijai, tai labiau PrAi??sijos gabalAi??lis. Prisiminkime, kas atsitiko Rusijoje religiniA? reformA? metu, kur bAi??go sentikiai ai??i?? A? pakraA?A?ius, A? uA?ribius. Ar neatsitiko ir A?ia taip, kai Ordino A?irgai trypAi?? ir taA?kAi?? PrAi??sijos kraujAi?? ir vandenis, ar neatsitiko taip, kad dalis tA? dvasiniA? energijA? iA?sigelbAi??jo, rado prieglobstA? mano minAi??tose A?emAi??se. A?ia pasislAi??pAi?? ir tAi??nojo kelis A?imtus metA?, o sulaukAi?? palankaus oro, pirmosios nepriklausomybAi??s gAi??sio, nubudo, prasiskleidAi?? A?iedais. Balsas susirado burnas. SakyA?iau, tai PrAi??sijos A?irdis dar kartAi?? suplazdAi??jo.

Man atrodo, kad, norint paraA?yti eilAi??raA?tA?, reikia nors valandAi??lei pamirA?ti, kad esi pakrikA?tytas, reikia atsiduoti kitiems gaivalams, o raA?ant romanAi??, prieA?ingai, reikia nors kiek susigaudyti krikA?A?ionybAi??s tiesose ir moksle.

Mano brolis vilkininkas nuolat kartoja, kad mAi??sA? tolimi protAi??viai taip pat turAi??jo kompiuterius ai??i?? A?ventuosius akmenis, A? jA? kietuosius diskus A?raA?Ai??, ten sukaupAi?? visAi?? informacijAi?? apie save ir taip paslAi??pAi?? nuo lietaus. Jis teigia, kad netolimoje ateityje mAi??sA? iA?dykAi??liai vaikai sukurs tokius iA?maniuosius kompiuterius, kurie lengvai visa tai perskaitys. TodAi??l apeigA? akmenis reikia stropiai saugoti, neA?iupinAi??ti neA?variomis rankomis, kad nepakenktume tiems rankraA?A?iams. Ai??iAi?? pastraipAi?? pabaigsiu pradAi??to eilAi??raA?A?io eilute: mirusiA? dievA? A?ukes surinkAi??s, poetas, tarsi A?uo stiklA? priAi??dAi??s, ant vieA?kelio… ir t. t.

Apie alegorijAi??. Daugelis manAi??s klausia, lyg priekaiA?tauja, kodAi??l aA? savo A?odA?ius A?terpiu A? A?vAi??riA? ir gyvuliA? lAi??pas, lyg savAi??sias tausodamas. Tos tiesos, kurias pasako zuikuA?iai, A?monAi??ms yra artimesnAi??s, maA?iau juos gAi??sdina, o daA?nai tik prajuokina. LiteratAi??ros istorijoje jau ne kartAi?? buvo laikotarpiai, kai alegorija buvo madinga, ir man atrodo, kad tai bylojo apie artAi??janA?ias permainas, o galbAi??t ir apie revoliucijAi??. Net krikA?A?ionybAi?? tai perAi??mAi?? ir pakartojo, juk KAi??A?iA? naktA? einama paklausyti, kAi?? gyvuliai A?neka. Kristaus gimimas ai??i?? naujo pasaulio atAi??jimas, apie jA? pirmiausia gyvuliai prabils.

ai??i?? Ko reikia, kad iA?saugotum beveik vaikiA?kAi?? vidinAi?? nuostatAi?? supanA?io pasaulio atA?vilgiu?

ai??i?? Ai?? A?A? klausimAi?? norAi??A?iau atsakyti painiai. Pasinaudosiu SanA?os Pansos gudrumu ai??i?? jo pomAi??giu A? visus klausimus atsakyti patarlAi??mis. O aA? atsakysiu savo eilAi??raA?A?iu ai??i?? norint iA?saugoti medinA? namAi??, reikia iA?kirsti A?alia jo auganA?ius medA?ius. Dar pridurA?iau Maironio A?odA?ius ai??i?? nekurk savo tautai naujA? dievA?. Yra toks senas lietuviA?kas A?odis ai??zbutsargiaiai??? ai??i?? jo reikA?mAi??: karas, badas, A?iltinAi?? ai??i?? neiA?eik, niekad nepalik vienA? namA?.

ai??i?? Valdemaras Kukulas kartAi?? palygino Tavo tekstus su primityvistA? paveikslais. Koks apskritai dailAi??s ai??zindAi??lisai??? A? Tavo kAi??rybos raidAi???

ai??i?? Tapybos mokiausi pas LiudAi?? TruikA? ir ZenonAi?? VarnauskAi??. KeletAi?? metA? vaikA?A?iojau aplink DailAi??s institutAi??, kuriame per pieA?imo egzaminAi?? A?alia vatmano lapo pasijusdavau lyg A? duobAi?? A?kritAi??s. Akademinio pieA?imo ne tik neA?valdA?iau, bet ir nesuvokiau ai??i?? kam jis man. Gaudavau dvejetus, man atrodAi??, kad pieA?tukas tinkamas tik kontAi??rams apvedA?ioti. Per pieA?imo egzaminAi??, kai reikAi??davo A?trichuoti, nesilankstAi?? pirA?tai, nors pasiusk. UA? tapybos darbus gaudavau palankius A?vertinimus. Yra dailininkA?, kurie raA?o, ir yra raA?ytojA?, kurie tapo. DaugelA? metA? aA? blaA?kiausi neA?inodamas, prie kuriA? man labiau glaustis. Kartais manydavau, kad galiu priklausyti abiem grupAi??ms, nelygu, kokia nuotaika tAi?? dienAi??. MAi??gau dideles drobes, kuo labai stebAi??josi mane aplankyt atAi??jusieji, sakydavo, kaip tu A?valdysi tokius plotus. Kai jie iA?eidavo, aA? pabandydavau: atsistodavau prie baltos sulig mano Ai??giu drobAi??s, teptukAi?? laikydamas rankoj, paA?velgdavau A? daA?A? tAi??beles ir aikteldavau ai??i?? koks graA?us paveikslas. Bijodamas jA? sugadinti, iA?eidavau A? miestAi?? pasivaikA?A?ioti. Beveik visi Kauno dailininkai buvo mano draugai, ypaA? tapytojai. Tie nesibaigiantys pasisAi??dAi??jimai, tos A?nekos iki barniA?, net iki muA?tyniA?. AliejiniA? daA?A? kvapas svaigino, tarsi iA?tirpdydavo ribAi?? tarp tikrovAi??s ir to, kas anapus. Su raA?ytojais draugavau maA?iau, jie man buvo neA?domAi??s. PasislAi??pAi?? knypliai, visas A?odA?iA? atsargas popieriuje palikAi??, iA?Ai??jAi?? A? gatvAi?? ar A? kitAi?? vieA?o susibAi??rimo vietAi?? neturi kAi?? sakyti, tik mirksi akimis. MuA?tynAi??s tarp raA?ytojA? ai??i?? retas atvejis.

Kaip minAi??jau, ruoA?damas drobes uA?simodavau plaA?iai ai??i?? man reikAi??jo erdvAi??s, o daA?us taupiau, ant paletAi??s iA?spausdavau tik laA?elA?, suvalkietiA?ka musAi?? daugiau prikakotA?. Kai Ai??gtelAi??jo vaikai, vedA?iausi juos A? savo studijAi?? LaisvAi??s alAi??joj, daA?A? nei drobiA? jiems negailAi??jau, suteikdavau visiA?kAi?? laisvAi?? ir dar nupirkdavau ledA?. Sakydavau, darykit, kAi?? norit, tAi?? jie ir darAi?? su didA?iuliu uA?sidegimu. Daug pritapAi?? paveikslA?. SurengAi??m kelias parodas.

DailininkA? galvose ta smegenA? raukA?liukAi??, kurioje tAi??no visA? A?odA?iA? pradA?ia, labai prispausta, uA?gulta didelio kuproto gumbo, iA? kurio nusidriekia tokia A?arnukAi?? link akiA?. Ta sausgyslAi??, arba, kitaip pasakius ai??i?? regAi??jimo nervas, vingiuodamas pro ausis, skyla A? dvi atA?akas, iA? kuriA? viena, A?iek tiek pasikraipiusi pakauA?yje, pasibaigia niekuo. Dailininkai giriasi, kad tAi?? treA?iAi??jAi?? akA? jie kitoj vietoj pasidAi??jAi?? augina. Nors prie molberto daug metA? prastovAi??jau, o molbertas mano kambary dar daugiau ai??i?? po penkiasdeA?imties metA? jau neprisimenu, kur nukiA?au tAi?? tapytojo akA?. O kai paA?velgiu A? uA?silikusius daA?us, mane apima ir liAi??desys, ir siaubas: daA?ai stovAi??dami genda, praeis A?imtas metA?, kokius paveikslus iA? tA? tAi??beliA? beiA?spausiu. Kai kurie literatAi??ros A?inovai, net neA?vilgtelAi??jAi?? A? tuos mano paveikslus, kuriA? aA? nenutapiau, lengvabAi??diA?kai iA?tarAi?? ai??i?? tai primityvizmas. O kiti mano eilAi??raA?A?ius pavadino medinAi??m skulptAi??rAi??lAi??m. Valdemaras Kukulas apie mano kAi??rybAi?? visada atsiliepdavo palankiai, kuo aA? labai didA?iuojuosi. Vienas sakinys: ai??ziA?drA?sA?iau teigti, nors ir labai atsargiai, kad DabriA?ius…ai???, ai??i?? vien uA? A?A? sakinA?, ar net uA? pusAi?? jo, atsidAi??kodamas turAi??A?iau kiekvienAi?? A?eA?tadienA? nuneA?t Valdemarui gAi??liA?. TaA?iau vis neprisiruoA?iu A?iam veiksmui, tai noriu nors mielAi?? A?odA? per visAi?? LietuvAi?? iA?tiesti link jo kapo. Ateis pavasaris, sAi??sim ant naujA? arkliA?, bet, brangieji, vis atsiverskime tas storas V. Kukulo knygas, ten suraA?yti visi A?ygiai, kuriuos mes ateityje nori nenori turAi??sim atlikti.

ai??i?? EilAi??raA?A?iuose vis nuskamba vienatvAi??s motyvai. Bet gamtoje iA?tirpAi??s A?mogus neturAi??tA? jaustis labai vieniA?as. Ar nematai A?ia tam tikro prieA?taravimo?

ai??i?? VienatvAi?? ir vienuma ai??i?? gal jos seserys. Spaudos maA?inos jau daug apie tai priplepAi??jo, kAi?? aA? galiu dar pridurti. Gamta ai??i?? be galo plati sAi??voka. VaikA?A?ioti po parkAi?? su A?uniuku ai??i?? gamta, A?iAi??rAi??ti A? A?vaigA?des MolAi??tuose ai??i?? gamta. IA?Ai??jimai A? gamtAi??, galima sakyti, yra dviejA? rAi??A?iA?. Viena, kai prisikrovAi??s visAi?? uA?antA? deA?rA? ir sumuA?tiniA? patrauki A? laukus, paupius, ir visai kas kita, jei gamtos A?auksmas tave uA?klumpa netikAi??tai, ir tu iA? namA? iA?bAi??gi tuA?A?iomis kiA?enAi??mis, o vakarop jau bAi??ni iA?alkAi??s ir labai stebiesi: Dievas pamirA?o mane, nepadAi??jo ant kelmo bandelAi??s. Jau kitAi?? dienAi??, nesveikA?, nepadoriA? ketinimA? apimtas, pradedi vaikytis laukines oA?kas arba vogA?iomis stebAi??ti, kur voverAi?? rieA?utus slepia. A?mogus yra daug suAi??danti karvAi??. Jeigu jis dydA?iu bAi??tA? sulig apuoku, tai jam prasimaitinti, prisivarliauti sektA?si geriau. Nuo pat pradA?iA? A?mogus dauA?o A?emAi?? pagaliais, rausia, stengiasi padegt. Knisa A?emAi?? ir A?ernai, taA?iau statyti atominAi??s elektrinAi??s jie net nesvajoja. Jeigu pasiAi??lytum A?ernams kraustytis A? kitAi?? dangaus kAi??nAi??, jie atsakytA?, kad mums mielos ir A?itos lygumos, kad tik tvorA? bAi??tA? maA?iau. A?mogus yra sunkiai tirpstanti substancija: sviesk jA? A? pusnynAi?? ai??i?? uA?kulniai kyA?o, mesk jA? A? vandenA? ai??i?? repetuoja, kyla A? pavirA?iA?. IA?tirpti gamtoje galima, bet reikia pagalvoti ir apie kaimynAi??, jei jis ateis pinigA? skolintis, ar A?inos, A? kurias duris belstis. TAi?? iA?tirpimAi?? reikia pradAi??ti atsargiai, pirmiau tik vienAi?? kalioA?Ai?? A?mesti A? vandenA? ir stebAi??ti, ar jis A? kitAi?? krantAi?? iA?lips.

Gal A?mogus yra kito dangaus kiauA?inis, pamirA?tas A?alia A?emAi??s, tekanA?iAi?? saulAi?? iA?vydAi??s varto akis ai??i?? mama pareina.

Nekilnojamojo turto agentai, siAi??lydami savo prekAi??, daA?niausiai pirkAi??jams nesako apie uodA? debesis, audras ir A?aibus, apie ilgas ir A?varbias rudens naktA? tamsybes gudriai patyli. Naivus miesto gyventojas, A?sigijAi??s aplAi??A?usiAi?? lAi??A?nelAi?? atokioj pamiA?kAi??j, ne tik A?olAi??, viA?A?iukus, uA?A?aldytus maiA?eliuose, bet ir tAi?? A?sitikinimAi?? ai??i?? o kaip gera A?ia gyventi, turi atsiveA?ti iA? kitA? namA?.

ai??i?? Nors tekstai iA?oriA?kai paprasti ir skaidrAi??s, bet kartu ir paradoksalAi??s. Kuo Tave traukia paradoksas? KAi?? jis atveria eilAi??raA?A?iuose?

ai??i?? Ai??tai pavyzdys:

Sniegui tirpstant,

Vartau A?iemos dienoraA?A?ius

Ai?? Ai??Ir jau nebeatpaA?A?stu,

Ai??Ai?? Kuri balutAi?? ai??i?? aA?.

Ai??miau taip ir paraA?iau, o ar A?ia paradoksas, ir kodAi??l jis atsirado ai??i?? neA?inau. Sakykim, reikia eilAi??raA?tA? statyt, bet aA? taip negalvoju ai??i?? raA?au, ir tiek, o paraA?Ai??s visai juo nesirAi??pinu. Palieku ant stalo juodraA?A?ius; po kurio laiko kai kurie sakiniai pradeda A?viest, A? kitus nAi?? neA?iAi??riu. Kuo mane patraukia paradoksas? Gal taip aA? priartAi??ju prie dzenbudizmo. Veduosi, tarsi pripratinu skaitytojAi?? prie savo A?ingsniukA?, o paskui staigiai maunu A? A?alA?. Gal paradoksas ai??i?? staigus, nelauktas energijos pliAi??psnis, nubloA?kiantis skaitytojAi?? kita kryptimi. Klojanti lovAi?? katAi?? visai nesirAi??pina, ar patiks jos guolis mAi??nuliui ai??i?? taip raA?iau.

A?vejys, kabliukas, A?uvis. Kabliukas turi bAi??ti padarytas taip, kad jame slAi??ptA?si nors viena galimybAi?? A?uviai iA?sigelbAi??t. TaA?iau A?ito lyg ir per maA?a, kabliukas turi bAi??ti padarytas dar ir taip, kad A?vejys sugebAi??tA? pabAi??gt nuo A?uvies, kuriAi?? sugavo, jeigu prireiktA?.

ai??i?? IA?leidai septynias knygas. Kurias laikytum ai??zatraminAi??misai???, A?yminA?iomis kAi??rybinAi??s raidos pokyA?ius?

ai??i?? A?iAi??rint per laiko atstumAi?? beveik atrodo, kad aA? tA? knygA? nei paraA?iau, nei iA?leidau, jos tarsi kaA?kokiu bAi??du atsirado pasinaudojusios mano naivumu. Atrodo, tarsi tik buvo su manimi iA?Ai??jusios pasiklausyti rytmetiniA? paukA?A?iA?. Tarsi draugas, kurA? laikAi?? Ai??jAi??s A?alia, ir per sniegAi??, ir per Ai??A?ianA?ias girias. Kol kas jos mano biografijos dalis, bet ar aA? bAi??siu jA? biografijos dalimi ai??i?? nesiryA?tu sprAi??sti. Jei reikia, galiu iA?vardyti: iA? tA? septyniA? labiau myliu ai??zVienplaukis prie plentoai???, ai??zSviest akmenukAi??ai???, ai??zJoju vienasai???. Nesu godus ai??i?? jei tektA? kraustytis A? kitAi?? A?emynAi??, jas tris ir pasiimA?iau. Jei koks muitininkas klaustA?, ko A?ia prisikroviau, aA? jas suspausA?iau ir sakyA?iau ai??i?? A?ia tik viena. Plonos jos. KaA?kada skaiA?iau, o gal girdAi??jau tokA? posakA? ai??i?? jeigu husaras sulaukAi?? trisdeA?imt trejA? metA?, tai joks jis husaras, niekada husaru ir nebuvo. Tikriausiai A?i iA?mintis atAi??jusi iA? Rusijos imperijos. GalbAi??t A?A? posakA? galima pritaikyti ir eilAi??raA?A?ius raA?antiems. RaA?ytojA? sAi??jungos valdyba turAi??tA? apsisprAi??sti, kiek knygeliA? iA?leidusiam autoriui siA?sti A?spAi??jimAi?? ai??i?? jeigu dar su nauju rankraA?A?iu pasirodysi ant raA?ytnamio laiptA?, iA?brauksim iA? raA?ytojA? sAi??raA?o.

ai??i?? Koks Tavo santykis su gyvenamu laiku? Ne tik kAi??ryboje, bet ir gyvenime?

ai??i?? Pagal mano paraA?ytus tekstus tAi??las skaitytojas tikriausiai susidarys klaidingAi?? nuomonAi?? apie mane, kad aA? nieko neveikiu, o tik tAi??nau po kaA?kokiu apgriuvusiu tiltu arba A? krAi??mus A?lindAi??s atsargiai A?iupinAi??ju karklo lapukus. Deja, taip nAi??ra. Su gyvenamu laiku esu suriA?tas neatriA?amai: per orAi?? ir vandenA?, per vaikus ir degalA? kainAi??. Dar turiu Lietuvos pasAi??, kuris byloja apie paveldimas ligas, viena iA? jA? ai??i?? tautos gelbAi??jimas. Priklausau keturioms sAi??jungoms: Ai??kininkA?, medA?iotojA?, bitininkA? ir raA?ytojA?. Moku mokesA?ius. DidA?iausias nario mokestis uA? medA?iotojo bilietAi??. Daug pinigA? tenka pakloti uA? zuikiA? gaudymAi??, kuris kiekvienais metais vis nesAi??kmingesnis. DAi??l A?inomA? ir neA?inomA? prieA?asA?iA? zuikiA? Lietuvoj kasmet maA?Ai??ja. KaA?kada priklausiau ir penktai sAi??jungai ai??i?? A?auliA?. JAi?? patys Kaune atkAi??rAi??m, prisimenu tAi?? tapetais iA?klijuotAi?? kambarA?, kuriame vakarais susirinkAi?? vartAi??m senAi?? knygutAi?? ai??zLietuvos Ai??auliA? SAi??jungos Ai??stataiai???. Ai??nabA?dAi??jomAi??s iA? pradA?iA? tyliai, o paskui A?sidrAi??sinom. SAi??jAi??dis ai??i?? pavasaris, visi paukA?tukai atgijo, sparniukais mojavo, kai tuo metu kiti vikriai darbavosi rankutAi??m. PrasidAi??jo budAi??jimai. Jei pasakyA?iau, kad tik A?imtAi?? naktA? kaA?kur prastyrojau ai??i?? tai daug pameluoA?iau. Kai viskas nurimo, baigiau kariA?kAi?? tarnybAi??, iA?Ai??jau A? atsargAi??. DavAi?? du A?enkliukus ir storAi?? popieriaus lapAi?? ai??zParlamento gynAi??jasai???, juo neA?inas patraukiau A? gamtos prieglobstA?. Ir dabar, prisimindamas SAi??jAi??dA?, tas dA?iugias eitynes, vis dar stebiuosi, iA? kur jie atsirado ai??i?? tie tyliai protingi. kai miegojom tokiose paA?iose geleA?inAi??se bendrabuA?iA? lovose, rodAi??si, kad visi vienodi.

ai??i?? Papasakok trumpai apie savo buitA? ai??i?? gyvenimo ir kAi??rybos sAi??lygas.

ai??i?? Apie idealias raA?ymo sAi??lygas. Kaime pasistaA?iau namukAi??. Miegu apaA?ioje, o raA?yti einu A? virA?A?.

Ten, mansardoj, labai didelA? langAi?? A?taisiau, kad kambaryje bAi??tA? kuo daugiau dangaus, arba ai??i?? kad tas kambarys bAi??tA? dangaus dalis. Keliuosi kokiAi?? treA?iAi?? valandAi?? nakties, iA?siverdu kavos. Lipu A? virA?A?, ir svarbiausia ten nusineA?ti miego sklidinAi?? galvAi??. Ai??sitaisau prie to didA?iojo lango, kuris lyg medA?iotojas nujauA?ia, iA? kur A?vAi??ris ateis. SaulAi??s medA?iotojas atsigrAi??A?Ai??s A? rytA? pusAi??. Vartau senus uA?raA?us, atbulom akim skaitinAi??ju kas papuolAi??. Tas procesas, kuris vyksta rytuose, skleidA?ia kaA?kokias stebuklingas energijas, kurios susimaiA?o su stogo A?laitA? piramidAi??s energijom, o ir su mano bAi??sena ai??i?? aA? dar viena koja sapnA? pasaulyje. KaA?koks sakinys mane sudomina, neA?inau, ar aA? jA?, ar jis mane uA?puola. PriraA?inAi??ju aplink jA? daug naujA? A?odA?iA?, tarsi paleidA?iu jA? A? laisvAi??, A? visas puses. Tas kAi??rybinis procesas tAi??siasi labai trumpai, po jo mane apima toks svaiginantis miegas, kad vos nurepetuoju iki lovos. Kai saulAi??, priAi??dusi juodos A?olAi??s, dideliu raudonu pilvu neA?ina atsistoja rytuose, mano akelAi??s jau bAi??na uA?merktos. Savo darbAi?? jau bAi??nu atlikAi??s, sujungAi??s tai, kas naktis, ir tai, kas A?mogus naktyje.

ai??i?? A?inau, kad esi bitininkas. Skirtingai nei A?monAi??s, kai bitAi??s spieA?iasi, jos negelia. KodAi??l?

ai??i?? Bitininkai ai??i?? tai A?moniA? kasta, kuri per laiko duobes perneA?Ai??, iA?saugojo du svarbiausius A?yniA?, raganiA? atributus ai??i?? kaukAi?? ir dAi??mus.

BitAi??s, kaip ir A?monAi??s, mAi??gsta kraustytis A? naujas vietas, iA? vienA? namA? A? kitus. Kadangi jos neturi kelionmaiA?iA? nei lagaminA?, tai, besiruoA?damos A? A?ygA?, maisto atsargas susikrauna A? pilvAi??. Pasidaro labai storos ai??i?? vos paskrenda. Tokiai storai bitei labai sunku susiriesti, kas yra bAi??tina, norint kam nors A?gelti: arkliui, A?uniui ar kokiam kitam nemielam padarui. Bet kitu, lyg ir filosofiniu poA?iAi??riu, kai bitAi?? gelia, ji gina ne save, o namus, vaikus ir savo takus. SpieA?iaus bitAi?? tarsi jau neturi namA?, ji lyg ore tarp senA? ir naujA?, apie kuriuos svajoja. Bet iA? patirties sakyA?iau, kad toks teiginys, jog spieA?iaus bitAi??s negelia, yra neteisingas. PablogAi??jus orui ar atAi??jus nakA?iai, jos daA?nai bAi??na piktos.