A?mogus su telegrama rankoje

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: Publicistika
AUTORIUS:Ai??Asta PetraitytAi??-BriedienAi??
DATA: 2013-04

A?mogus su telegrama rankoje

Asta PetraitytAi??-BriedienAi??

Lietuvos diplomatinAi??s tarnybos A?efas Stasys Lozoraitis ir jo  telegramos, adresuotos Lietuvos pasiuntinybAi??s VaA?ingtone (JAV) vadovui Povilui A?adeikiui, rankraA?tis
Lietuvos diplomatinAi??s tarnybos A?efas Stasys Lozoraitis ir jo telegramos, adresuotos Lietuvos pasiuntinybAi??s VaA?ingtone (JAV) vadovui Povilui A?adeikiui, rankraA?tis

b_265_350_16777215_00_images_iliustracijos_zurnalas_2013_2013-04-26_nr._3424_Lozoraitis-04.JPG

DaA?niausiai diplomatija lyginama su A?achmatA? A?aidimu, o jo dalyviai A?sivaizduojami lyg A?sprausti A? privalomus protokolinius rAi??mus. Vieni A?ia jauA?iasi lyg A?uvys vandeny: derybos ir kompromisai, sutartys ir nesusitarimai (todAi??l ir yra toks apsaugantis diplomatinis imunitetas, kad net ir mandagiai pasakAi??s tiesAi?? A? akis ar bAi??damas prieA?o teritorijoje neprarastumei galvos). Kiti ai??i?? svetimi, pavargAi?? nuo ritualA? ir titulA?, nuplaunantys nuovargA? tauresnio gAi??rimo stiklu susitikimuose ar privalomuose priAi??mimuose.
Ir lietuviA? diplomatA? bAi??ta visokiA?. Vieni jA? iA? prigimties buvo puikiausi ai??zA?aidAi??jai” prie tarpvalstybiniA? derybA? stalo, iA?kalbingi, A?tikinantys, kiti ai??i?? biuro, raA?to A?monAi??s. Ne paslaptis, kad 1918ai??i??1940 metais UA?sienio reikalA? ministerijoje dirbo ir pirmaisiais diplomatais tapo buvAi?? inA?inieriai, teisininkai, istorikai, raA?ytojai, poetai. Naujoji ministerijos darbuotojA? karta buvo lyg ai??zatA?alynas”, vadinamieji karjeros diplomatai, A?ingsnis po A?ingsnio lipAi?? profesiniais laipteliais.
Vienas jauniausiA? ano meto lietuviA? diplomatA?, naujosios kartos atstovA? buvo Stasys Lozoraitis (1898ai??i??1983). Jo biografijoje A?raA?yta: patarAi??jas, laikinasis reikalA? patarAi??jas, departamento direktorius, uA?sienio reikalA? ministras, nepaprastasis pasiuntinys ir A?galiotasis ministras, diplomatinAi??s tarnybos A?efas. Fotografijose: liekna figAi??ra, glotni A?ukuosena, akinukai, cigaretAi??…
Lietuvos diplomatinAi??s tarnybos (LDT) A?efo sAi??voka Lietuvos diplomatijos istorijoje prasideda nuo paskutinio uA?sienio reikalA? ministro J. UrbA?io telegramos teksto dalies: ai??zJeigu A?ia mus iA?tiktA? katastrofa, tai uA?sieniuose likusios mAi??sA? diplomatijos A?efu skaitykite LozoraitA?, pirmuoju pavaduotoju KlimAi??, antruoju Ai??aulA?.” Telegrama buvo iA?siA?sta 1940 m. birA?elio 1ai??i??2 dienomis, iA? Kauno A? BernAi??, LondonAi??, BerlynAi??, ParyA?iA?, VaA?ingtonAi??, Buenos Aires, StokholmAi??, RygAi??, TalinAi??, MaskvAi??. Beveik po dviejA? savaiA?iA? sovietai okupavo LietuvAi??. Dar po dviejA? mAi??nesiA? jie uA?grobAi?? Lietuvos pasiuntinybAi?? prie Kvirinalo, kur iki tol dirbo ir su A?eima gyveno S. Lozoraitis. Jis persikAi??lAi?? gyventi A? Lietuvos pasiuntinybAi?? prie Ai??v. Sosto. Po geros savaitAi??s jam sukako 42 metai.
IA? vienos pusAi??s: prarastas postas, pati atstovybAi??, sugriauta diplomato karjera, nAi??ra, kur grA?A?ti, nes kraA?tas uA?grobtas. O ten ai??i?? motina, sesuo… Sovietai grasina, reikalauja ir uA?daro lietuviA? atstovybes kituose kraA?tuose.
IA? kitos pusAi??s: sovietams nepavyko sunaikinti visA? Lietuvos atstovybiA?, konkreA?iai ai??i??Ai?? tuo metu buvusiA? ir iki A?iol esamA? VaA?ingtone, Vatikane, Londone. TodAi??l lietuviA? diplomatai dAi??l atskirA? valstybiA? sovietA? okupacijos nepripaA?inimo politikos toliau tAi??sAi?? savo darbAi??. PaA?iam S. LozoraiA?iui pavyko iA?saugoti pasiuntinybAi??s archyvus, dokumentus, visAi?? kilnojamAi??jA? turtAi??, jos pastatas nebuvo perduotas tiesiogiai sovietams, o italA? pareigAi??nams. TokiA? pat jo duotA? instrukcijA? laikAi??si ir kiti diplomatinAi??s tarnybos nariai: nieko neatiduoti sovietams. Taip pat persikAi??limas A? pasiuntinybAi?? prie Ai??v. Sosto buvo galimybAi?? paA?iam LDT A?efui neakivaizdA?iai vadovauti ir kontroliuoti tokio svarbaus diplomatinio posto veiklAi??, ypaA? karo metais. Per ateinanA?ius keturiasdeA?imt metA? jis asmeniA?kai palaikAi?? A?vairaus lygio kontaktus su kai kuriomis uA?sienio A?aliA? pasiuntinybAi??mis prie Ai??v. Sosto, naudojosi darbiniais ir privaA?iais ryA?iais, kurie buvo uA?simezgAi?? dar prieA? AntrAi??jA? pasaulinA? karAi?? reziduojant Romoje. Priimamas paties popieA?iaus ar jo sekretoriA? bei su pastaraisiais nuolat susiraA?inAi??damas, S. Lozoraitis galAi??jo disponuoti paA?ia naujausia informacija, gauta iA? bene patikimiausio A?altinio. Juk Vatikanas pripaA?ino Lietuvos pasiuntinius, vadovaudamasis tarptautine nuostata, kad jokie karo meto pakitimai nepripaA?A?stami.
S. Lozoraitis, likdamas tik su viena telegrama rankose, turAi??jo susitvarkyti ir su vyraujanA?ia sumaiA?timi LDT nariA? tarpe.
IA? vienos pusAi??s ai??i?? informacijos stoka, kuo ypaA? skundAi??si diplomatai, dirbAi?? anapus Atlanto, juk vyksta karas. NepamirA?ta ir 1926 metA? perversmo patirtis (cituojant diplomatijos senbuvA? BroniA? KazA? BalutA?, kuris po Antano Smetonos atAi??jimo A? valdA?iAi?? tarstelAi??jo: ai??zPerversmas perversmu, o tvarka turi bAi??ti”) ir neatviras dA?iaugsmas, kad baigAi??si autoritarinis smetoniA?kas reA?imas. Tuo metu pasitraukusiA?jA? iA? Lietuvos buvo daug maA?iau nei 1944-aisiais, kai vienAi?? okupantAi?? keitAi?? kitas, jau kartAi?? paA?inta ir iA?gyventa reokupacija.
IA? kitos pusAi??s: paA?iam S. LozoraiA?iui sovietA? grobuoniA?ka politika nebuvo staigmena, nes apie tai jis buvo kalbAi??jAi??s dar 1939 metA? rudenA?, kai susitikAi??s su kolegomis B. K. BaluA?iu ir Petru Klimu ParyA?iuje parengAi?? memorandumAi??, t. y. veiksmA? planAi??, po galimos sovietA? agresijos. Deja, dokumentas anuomet nesulaukAi?? dAi??mesio. Antra, S. Lozoraitis neneigAi?? smetoniA?ko reA?imo, nes aiA?kiai suvokAi??, jog bet kokia reA?imo kritika galAi??jo tapti tvirtu ginklu sovietA? rankose pateisinant ir A?teisinant Lietuvos okupacijAi?? kaip geresnAi?? svetimAi?? santvarkAi?? uA? savAi?? smetoniA?kAi??. Dar daugiau: A? pirmAi?? vietAi?? kaltininku statydamas uA?sienio agresoriA?, jis ypaA? ryA?kia linija atskyrAi?? nepriklausomAi?? LietuvAi?? nuo okupuotos Lietuvos ir nesirinko ai??zraganA? medA?ioklAi??s” taktikos. Juk ne paslaptis, kad paA?iais pirmaisiais okupacijos metais prasidAi??jo atviri kaltinimai valdA?ioje buvusiam tautininkA? reA?imui ir ypaA? prezidentui A. Smetonai privedus LietuvAi?? prie katastrofos. PraAi??jus pusei metA? po tragiA?kA? A?vykiA?, S. Lozoraitis raA?Ai??, kad bet koks savos valdA?ios nulinA?iavimas uA? nepriklausomybAi??s praradimAi?? nepriartins prie laisvos Lietuvos, reikia garsiai kalbAi??ti ir skelbti laisvajam pasauliui apie sovietA? veiksmus, politikAi??, paA?iAi?? okupacijAi??. Jo nuomone, nepriklausomybAi??s praradimo prieA?astimi buvo ne sava santvarka, o tik svetima invazija. Viename pirmA?jA? savo praneA?imA? kolegoms (1940 m. liepos 5 d. pro memoria) S. Lozoraitis LDT nariams raA?Ai?? apie okupuotAi?? LietuvAi??, apie svetimA?jA? diktuojamAi?? tvarkAi?? ir todAi??l negalAi??jimAi?? laisvai reikA?ti savo valios. Jis pabrAi??A?Ai??, kad valdA?ios prieA?aky esantis Justas Paleckis ir dauguma naujA?jA? vyriausybAi??s nariA? bei komunistA? partija jokiomis kitomis aplinkybAi??mis nebAi??tA? patekAi?? A? valdA?iAi??, tik padedant okupantui. S. Lozoraitis primygtinai nurodAi??, kad esant tokioms aplinkybAi??ms, uA?sienyje likAi?? Lietuvos diplomatai negali ai??zpripaA?inti svetimos valstybAi??s jAi??ga padiktuotos valdA?ios legalia Lietuvos vyriausybe”. Taip diplomatai ai??zliko Nepriklausomoje Lietuvoje”, iA?tikimi ne autoritariniams reA?imams, partijoms, ideologijoms, o tautai ir valstybei, duotai priesaikai. Lietuvos diplomatinAi?? tarnyba ir pats S. Lozoraitis vadovavosi iki 1940 metA? birA?elio 15 d. galiojusia UA?sienio reikalA? ministerijos tvarka, jos veiklos modeliu, veikAi?? tik pagal Lietuvos Respublikos KonstitucijAi?? ir A?statymus. Sunki 1940 metA? vasara, jos A?vykiA? chronologija iki A?iol lieka atvira lietuviA? istorijos A?aizda, kelianti daug klausimA?, taip pat ir diplomatams.
Nes iA? vienos pusAi??s: nors pirmaisiais okupacijos mAi??nesiais sovietai tiesiog imitavo nepriklausomos valstybAi??s institucijA? veiklAi?? (pavyzdA?iui, UA?sienio reikalA? ministerijos darbuotojai su ministru Juozu UrbA?iu prieA?aky buvo paprasA?iausiai atleisti iA? darbo, o suimti ir iA?veA?ti A? tremtA? tik po gero mAi??nesio), vis dAi??lto gal dar birA?elio vidury lietuviA? diplomatams reikAi??jo kelti tarptautinA? triukA?mAi??, atvirai ignoruoti naujAi??jAi??, paleckinAi?? vyriausybAi??, o ne reikA?ti protestus jau A?traukus LietuvAi?? A? SovietA? SAi??jungos sudAi??tA?, t. y. artAi??jant sureA?isuotiems Liaudies Seimo rinkimams ir Lietuvos ai??zsavanoriA?kam” A?stojimui A? SovietA? SAi??jungos sudAi??tA?. Reikia pabrAi??A?ti, kad LDT A?efo nurodymu 1940 m. liepos 21ai??i??23 ir rugpjAi??A?io 3ai??i??4 dienomis protesto notas pareiA?kAi?? visi uA?sieny likAi?? Lietuvos pasiuntiniai.
Bet iA? kitos pusAi??s, arba cituojant S. LozoraitA?: ai??zMAi??sA? pasiuntiniA? protestai 1940 metais nebuvo pavAi??linti, bet sAi??moningai padaryti tam tikru momentu ir ne dAi??l dezorientacijos, o sAi??moningu apskaiA?iavimu. Reikia atminti, jog Lietuvos A?vykiA? eigoje ai??i?? nuo Prezidento iA?vaA?iavimo A? uA?sienA?, ligi vadinamojo ai??zliaudies seimo” sudarymo ir jo ai??znutarimo”, nAi?? viena svetima vyriausybAi?? ne tik neatA?aukAi?? savo atstovybAi??s Lietuvoje, bet dargi nepaA?aukAi?? pas save laikinai savo atstovo, kaip tai daroma demonstracijos laikais. Taigi, diplomatiniai santykiai su Kauno valdA?ia buvo pilnai palaikomi. Ai??itokiomis aplinkybAi??mis, jeigu Lietuvos atstovai bAi??tA? protestavAi?? Kaune anksA?iau, negu jie tai faktinai padarAi??, jie bAi??tA? Kauno atA?aukti ir atA?aukimas bAi??tA? buvAi??s atatinkamos priimamos akredituotos vyriausybAi??s akceptuotas. To pasAi??koje kulminaciniu sovietA? smurto ai??i?? aneksijos ai??i?? momentu, atstovai bAi??tA? buvAi?? priimamos vyriausybAi??s atA?vilgiu jau privatAi??s A?monAi??s, o diplomatinAi?? tarnyba bAi??tA? dezorganizuota jau prieA? 35 metus. Ergo, reikAi??jo laukti paskutinio akto, vyriausio smurto, ir tada protestuoti. Tokiu bAi??du buvo taip pabrAi??A?tas, iA?keltas sovietA? agresijos brutaliA?kumas. Ar tokia mAi??sA? taktika, ai??zpavAi??lavimas”, pakenkAi?? mAi??sA? valstybAi??s interesams? Manau, kad nepakenkAi??, o, prieA?ingai, A?i taktika buvo naudinga.”
Kitaip tariant, LDT A?efas tiksliai apskaiA?iavo diplomatinAi??s tarnybos veiksmus, kad jau tada ji bAi??tA? apsaugota nuo sunaikinimo, iA?laikytas jos tarptautinis pripaA?inimas. Jei lietuviA? diplomatai savo ypatingo iA?skirtinumo dar vykstant Antrajam pasauliniam karui nepajuto, tai netrukus po to jie suprato visAi?? savo padAi??ties tragizmAi??: laisvasis pasaulis juos pripaA?A?sta, bet tik juos, esanA?ius konkreA?iuose postuose dar iki 1940 m. birA?elio 15 d. Vadinasi, ir laisvasis pasaulis brAi??A?Ai?? tAi?? paA?iAi?? linijAi??: ai??zprieA?” ir ai??zpo” okupacijos. Tai buvo personalijas lemiantis veiksnys per visAi?? LDT veiklos istorijAi??. Ir nors daugiausia diplomatiniA? postA? buvo prarasta karo metais, taA?iau tokiA? pat skaudA?iA? praradimA? bAi??ta ir taikos metais (pavyzdA?iui, Argentinoje ar Brazilijoje, Kolumbijoje, Ai??veicarijoje). Atskiro diplomatinio posto egzistavimas priklausAi?? nuo konkreA?ios valstybAi??s santykiA?, pirmiausia, ekonominiA?, su sovietais ir nuo diplomatui atseikAi??to gyvenimo kelio, jiems liekant tarnyboje iki gyvos galvos. Ai??i ai??ztaktika” buvo padiktuota, pirmiausia, svetimA?jA?, tai yra diplomatus dar pripaA?A?stanA?iA? valstybiA?. Kaip iA?sitarAi?? S. Lozoraitis: ai??zVis daA?niau pagalvoju, kuris iA? mano kompanijos bus paskutinis prieA?Ai??paskutiniam palaidoti.” Tiesa, vAi??liau JAV administracija sutiko, ai??zkad BaltA? diplomatais gali bAi??ti skiriami ir asmenys, kurie 1940 metais nebuvo diplomatinAi??je tarnyboje”. Bet tai buvo jau 1980 metai… O per visus daugiau kaip penkiasdeA?imt savo veiklos metA? visa Lietuvos diplomatinAi?? tarnyba niekada nebuvo susitikusi. NeafiA?uojamus jos vidaus santykius S. Lozoraitis reguliavo ar tvarkAi?? A?odine forma.
Po sovietinAi??s okupacijos patirto A?oko politinAi?? lietuviA? iA?eivijos dalis pradAi??jo svarstyti ir kurti laikinosios vyriausybAi??s sudarymo planus.
IA? vienos pusAi??s: apie lietuviA? egzilinAi??s vyriausybAi??s uA?uomazgas kalbAi??ta ir minAi??tame 1939 metA? rudenA? parengtame memorandume, taip pat A?i idAi??ja svarstyta pirmame keliA? lietuviA? diplomatA? susitikime Romoje dar 1940 metA? rugsAi??jA?. Tai buvo standartinis poA?iAi??ris, nes tikAi??tasi pasikartojanA?io 1917ai??i??1918 metA? scenarijaus, karo pabaigos ir visiems teisingos Taikos konferencijos. Juk anuomet net buvo sunkiau: reikAi??jo valstybAi??s pripaA?inimo, o dabar tik ai??i?? sugrAi??A?inimo A? politinA? pasaulio A?emAi??lapA?.
IA? kitos pusAi??s: jau 1940-A?jA? rudens pasitarimuose S. Lozoraitis teigAi??, kad kalbAi??ti apie vyriausybAi??s sudarymAi?? dar per anksti, kol nAi??ra susiformavAi?? aiA?kAi??s sovietA? santykiai su kitomis valstybAi??mis. Kitaip tariant, kiekvienas turAi??jo savo prieA?Ai?? ir savo sAi??jungininkus. Lietuviai turAi??jo maA?iausiai du prieA?us: sovietus ir nacius. Svarbu tai, kad A?i, dar pirmaisiais pookupaciniais mAi??nesiais suformuota nuostata dAi??l egzilinAi??s vyriausybAi??s sudarymo, jos veikimo galimybiA? ir pripaA?inimo ai??i?? neatsisakant paA?ios idAi??jos ai??i?? nepakito per visus kitus penkis okupacijos deA?imtmeA?ius. Tad buvo sukurtas LietuviA? Tautinis komitetas (jis turAi??jo veikti kaip politinis organas, kuriam nereikalingas valstybinAi??s institucijos statusas ir oficialus uA?sienio valstybiA? pripaA?inimas.) TaA?iau jis jokios vieA?os veiklos taip ir neiA?vystAi??. Lietuvos diplomatinAi??s tarnybos A?efas aiA?kiai suprato visAi?? padAi??ties tragiA?kumAi??. Pirmiausia, tarptautinAi??s aplinkybAi??s skyrAi??si nuo Pirmojo pasaulinio karo kaip diena ir naktis. Anuomet galima buvo laisvai judAi??ti, kirsti valstybines sienas, susitikti, A?steigti biurAi??, vieA?ai veikti, susilaukti atvirA? simpatijA? ir konkreA?ios paramos. Antrojo pasaulinio karo metais ir po jo ne reikAi??jo, o buvo privaloma veikti tik ne vieA?ai, tik atsargiai, apsiriboti pokalbiais prie keturiA? akiA?, neprotokoliniais susitikimais, tyliomis uA?uominomis, perspAi??jimais. Antra, bet kokiai vyriausybei juridiA?kai egzistuoti yra bAi??tinas tarptautinis pripaA?inimas. Ai??tai kodAi??l ir A? 1941-A?jA? LaikinAi??jAi?? vyriausybAi?? S. Lozoraitis A?iAi??rAi??jo atsargiai, nes ji, nors ir sava, neturAi??jo tarptautinio pripaA?inimo, neturAi??jo visiA?kos kontrolAi??s, nebuvo visiA?kai savarankiA?ka. S. Lozoraitis buvo tik uA? visiA?kAi?? tautos ir valstybAi??s nepriklausomybAi??. O A?velgiant A? priekA?: net po 1990 metA? kovo 11-osios akto paskelbimo, valstybAi??s nepriklausomybAi??s atstatymo Lietuvos diplomatinAi?? tarnyba neskubAi??jo baigti savo misijos ir Lietuvos Respublikos UA?sienio reikalA? ministerijai perduoti iA?saugotus simbolinius A?galiojimus. Ji tai padarAi?? 1991 metA? rugsAi??jo 6 d., kai laisvAi?? LietuvAi?? visuotinai pradAi??jo pripaA?inti tarptautinAi??s bendruomenAi??s nariai.
Reikia pasakyti, kad egzilinAi??s vyriausybAi??s idAi??ja visad buvo gyva politinAi??je lietuviA? iA?eivijoje, kuri pasitelkdavo A?vairiausias partines skaiA?iuotes naujiems dariniams, o siekdama perbraukti smetoninA? reA?imAi?? rAi??mAi??si 1922 metA?, o ne paskutine, t. y. 1938 metA?, Lietuvos Respublikos Konstitucija.
IA? vienos pusAi??s: po autoritarinio reA?imo ir sAi??stingio, nors ir iA?eivijoje, lietuviai grA?A?o prie parlamentarizmo, demokratijos.
IA? kitos: LDT A?efas suprato, kad tokie partiniai skaiA?iavimai ir paskutinAi??s, t. y. 1938 metA? Konstitucijos ai??zapAi??jimas”, eliminuoja visus A?vykius po 1926 metA?. O tai ai??i?? pasikartosime ai??i?? gali virsti ginklu sovietA? rankose ir antra ai??i?? juridiA?kai patiems paneigti paA?iAi?? diplomatinAi?? tarnybAi??, kurios nariai buvo paskirti A? diplomatinius postus po 1926 metA?, t. y. galiojant smetoninAi??ms konstitucijoms, galiojant UA?sienio reikalA? ministerijos nuostatoms. Pasak S. LozoraiA?io, Konstitucijos negalima naikinti, keisti, atA?aukti ar leisti naujAi?? uA?sienyje, kai kraA?tas yra okupuotas. Tokie dalykai turi bAi??ti vykdomi tik laisvame kraA?te, o kritikuotina 1938 metA? LR Konstitucija nAi??ra kliAi??tis rAi??pintis Lietuva ir jos iA?laisvinimu. Pasak diplomatijos A?efo, nauja Konstitucija bus reikalinga tik tada, kai kraA?tas bus iA?vaduotas iA? sovietA? okupacijos ir ji bus paA?ios tautos nustatyta. A?velgiant A? priekA? ai??i??Ai??Ai?? dar 1949 metais S. LozoraiA?io sudAi??liota NepriklausomybAi??s atstatymo juridine raide pagrA?stAi?? schema buvo A?gyvendinta 1990 m. kovo 11-Ai??jAi??: paskelbiamas NepriklausomybAi??s atstatymo aktas ir priimtas A?statymas dAi??l 1938 metA? Konstitucijos galiojimo atstatymo. Taip buvo iA?laikytas valstybingumo tAi??stinumas. Kitas svarbus momentas ai??i?? tarptautinis pripaA?inimas. S. Lozoraitis aiA?kiai A?vertino Laikinosios vyriausybAi??s patirtA?, kai dauguma jos priimtA? nutarimA? liko popieriuje. Tad tam, kad ir Kovo 11-osios aktas neliktA? tik archyviniu popieriumi, reikAi??jo ne tik paskelbimo sau, Lietuvoje, bet ir tarptautinio pripaA?inimo. Taigi to paties dAi??mens, kuris reikalingas ir egzilinei vyriausybei. Kita svarbi S. LozoraiA?io politinio mAi??stymo kryptis buvo jo laikymasis kraA?to primato principo. S. Lozoraitis teigAi??, kad kraA?tas ateity, bAi??damas laisvas, tvarkysis pats. Tai jo teisAi??. Tad diplomatas vertino ir pritarAi?? ryA?iams su kraA?tu. Taip, greta kovos prieA? sovietus, S. Lozoraitis rinkosi dar vienAi?? kovAi??, kuri buvo gal net svarbesnAi?? uA? pirmAi??jAi??. Tai kova uA? visAi?? savo tautAi??, jos gyvybingumAi??, kurA? reikAi??jo palaikyti, saugoti. TodAi??l diplomatas buvo ai??zprieA?” ginkluotAi?? kovAi?? kraA?te, manydamas, kad rinkdamasi pasyvios rezistencijos formAi?? tauta iA?saugos save, savo gyvastA?. Dar naciA? okupacijos Lietuvoje metais S. Lozoraitis svarstAi??, kas bus su kraA?tu, jei vAi??l sugrA?A? sovietai. Bijodamas ir sakydamas, kad tuomet ai??zneliks akmens ant akmens”, diplomatas kreipAi??si A? VakarA? sAi??jungininkus, praA?Ai?? pagalbos ir uA?tarimo. Jo paties kovos ginklu buvo atviras A?odis, sovietinAi??s propagandos paneigimas, klaidingA? faktA? apie LietuvAi?? neigimas. Savo kalbose, ypaA? sakytose Vasario 16-osios proga, S. Lozoraitis pabrAi??A?davo sovietA? okupacijos brutalumAi??, kurA? prilygindavo hitleriniam reA?imui, aukA?tino lietuviA? tautos gyvybingumAi??, kovingumAi??, istorijAi??, kultAi??rAi??. Diplomatas stebAi??davosi ir atvirai dA?iaugdavosi, kad sovietinis reA?imas nesugeba uA?gesinti lietuviA? laisvAi??s troA?kimo, kad jaunimas, kuris nAi??ra gyvenAi??s Nepriklausomoje Lietuvoje, turi tAi?? patA? siekA?.
Lietuvos diplomatinAi??s tarnybos A?efui S. LozoraiA?iui ir visai diplomatinei tarnybai beliko pasitikAi??ti VakarA? demokratiniA? A?aliA?, pirmiausia JAV, vykdoma Baltijos valstybiA? okupacijos nepripaA?inimo politika ir laikytis atsargumo ir stebAi??jimo taktikos, veikti kitais principais, daugiau orientuotis ne A? vieA?Ai?? veiklAi?? ir savo tikslA? skelbimAi??, o A? sunkiai matomAi?? diplomatinA? darbAi??, neretai apribotAi?? iki asmeniniA? kontaktA?, kai buvo remiamasi A?odiniais svetimA?jA? perspAi??jimais, rekomendacijomis ar pastabomis bei diplomatinAi??mis uA?uominomis. Pats S. Lozoraitis lankydavosi vienos ar kitos A?alies UA?sienio reikalA? ministerijose, kalbAi??davosi su vadinamaisiais RytA? Europos ar okupuotA? Pabaltijo A?aliA? departamentA? vadovais. Jis palaikAi?? ryA?ius su Romoje rezidavusiu uA?sienio diplomatiniu korpusu, atskiromis kitose A?alyse A?sikAi??rusiose uA?sienio ambasadomis ar dar iA? prieA?kario laikA? paA?A?stamais uA?sienio diplomatais.
Ai??iandien Lietuvos diplomatinAi?? tarnyba, jos istorija ir pati diplomatinAi?? praktika pripaA?A?stamos iA?skirtinAi??mis bei unikaliomis. DiplomatA? tikslas ai??i?? likti pripaA?intiems, iA?silaikyti ir nebAi??ti paaukotiems pasaulio galingA?jA? ai??zA?achmatiniuose” sprendimuose ant tarptautinAi??s politikos aukuro ai??i??Ai?? buvo pasiektas. Jie buvo gyva ir vienintelAi?? jungtis su nepriklausoma Lietuva, jos valstybingumo A?rodymas, laisvos Lietuvos simbolis. DiplomatinAi??s tarnybos prieA?aky daugiau kaip keturiasdeA?imt metA? buvo S. Lozoraitis, A?mogus su telegrama rankoje.*

*Ai??PlaA?iau apie tai: PetraitytAi??-BriedienAi?? A. Lietuvos diplomatinAi??s tarnybos A?efas Stasys Lozoraitis (1940ai??i??1983). ai??i?? Vilnius: Versus aureus, 2012.

cheap viagra from usa.

 Lietuvos diplomatinAi?? tarnyba (iA? kairAi??s): Povilas A?adeikis, A?efas Stasys Lozoraitis, dr. Stasys Antanas BaA?kis, Eduardas Turauskas, dr. Jurgis Ai??aulys, Bronius Kazys Balutis. 1947 m. Nuotraukos iA? S. ir S. LozoraiA?iA? muziejaus fondA? (VDU)
Lietuvos diplomatinAi?? tarnyba (iA? kairAi??s): Povilas A?adeikis, A?efas Stasys Lozoraitis, dr. Stasys Antanas BaA?kis, Eduardas Turauskas, dr. Jurgis Ai??aulys, Bronius Kazys Balutis. 1947 m. Nuotraukos iA? S. ir S. LozoraiA?iA? muziejaus fondA? (VDU)

omeprazole offshore.