A?monAi??s ir daiktai Otaro Joseliani kine

A?URNALAS: KRANTAI
TEMA: Kinas
AUTORIUS:Ai??RAi??ta BirA?tonaitAi??
DATA: 2012-06

A?monAi??s ir daiktai Otaro Joseliani kine

RAi??ta BirA?tonaitAi??

KodAi??l neretai atrodo, kad Otaro Joseliani filmA? veikAi??jai yra ne tik A?monAi??s, bet ir daiktai? SuduA?usi senovinio servizo lAi??kA?tAi??, iA? rankA? A? rankas keliaujantis vogtas paveikslas, Afrikos genties dievukA? skulptAi??rAi??lAi??s, kilmingA? damA? baldai, nesuneA?iojamas senelio A?varkas… Visi A?ie daiktai patiria daugybAi?? permainA? ir gyvena kupinAi?? nuotykiA? gyvenimAi??. O A?monAi??s, atvirkA?A?iai, daA?nai primena prisukamas lAi??lytes, neiA?trAi??kstanA?ias iA? inertiA?ko gyvenimo rato, ai??i?? jas ai??zprisukaai???, t. y. A?A? grakA?tA? mechaninA? ai??zbaletAi??ai??? valdo ir A?dAi??miai stebi, sAi??mojingas, bet sykiu negailestingas nematomas lAi??lininkas.

TokA? daiktA? ir A?moniA? supanaA?Ai??jimAi??, ko gero, pirmiausia lemia Joseliani filmA? formos ypatumai. NemenkAi?? vaidmenA? A?ia vaidina reA?isieriaus paprastai pasirenkamas bendrasis planas. Jis sumaA?ina A?moniA? figAi??ras, tad dAi??mesys savaime krypsta A? personaA?A? judAi??jimo trajektorijas. cheap brandname viagra. Filmuose nerasime kokios nors psichologinAi??s personaA?o charakterio plAi??totAi??s; A?ia nesivadovaujama nuoseklaus pasakojimo logika. Veikiau galima sakyti, kad Joseliani filmus sudaro tam tikrA? pasikartojanA?iA? veiksmA? sekos. Ai??i kartotAi?? persmelkia visus lygmenis ir suformuoja iA? daugybAi??s atitikmenA? sudAi??tAi?? struktAi??rAi??.

TaA?iau forma ai??i?? tai visuomet ir giluminAi?? Joseliani kino tema. Jei atkreiptume dAi??mesA? A? lakoniA?kus, neutralius filmA? pavadinimus, iA?skirtume dvi gausiausias jA? grupes. Viena atspindi kAi??rinio formAi??, ai??zatlikimo technikAi??ai???: ai??zAkvarelAi??ai???, ai??zPastoralAi??ai???, ai??zPlAi??A?ikai. VII skyriusai???, ai??zSeptynios pjesAi??s nespalvotam kinuiai???. O kitAi?? sudaro pavadinimai, nurodantys atskaitos taA?kAi?? ar laiko tarpAi??: ai??zBalandisai???, ai??zBaskA? kraA?tas, 1982-A?jA? vasaraai???, ai??zGyveno strazdas giesmininkasai???, ai??zIr A?viesa pasirodAi??ai???, ai??zLapkritisai???, ai??zPirmadienio rytasai???, ai??zSodai rudenA?ai???. ReA?isierius ne sykA? yra kalbAi??jAi??s apie kino ir muzikos (kartais tarp jA? A?terpdamas baletAi??) giminingumAi?? tuo atA?vilgiu, kad abu menai yra laikiniai. Laikas ai??i?? A?tai ta plotmAi??, kur nepaliaujamai sukasi Joseliani A?monAi??s ir daiktai.

Ankstyvuosiuose Joseliani filmuose ai??zLapkritisai??? (1968), ai??zGyveno strazdas giesmininkasai??? (1970) daiktai yra beveik nepastebimi, jie vis dar tAi??no A?prastinAi??se savo vietose. DailAi??s seni indai, A?eimos relikvijos ir fotografijos sukuria protagonistAi?? sauganA?iAi?? erdvAi??, priA?iAi??rimAi?? taip pat nepastebimai A?eimos narius globojanA?ios mamos ar senelAi??s. Vis dAi??lto net ir A?iuos A?viesios nuotaikos filmus jau persmelkusi atitolimo nuo darnios sanklodos nuojauta. ai??zLapkrityjeai??? tvarka smarkiai paA?eidA?iama, kai jaunas filmo herojus A?A?engia A? socialinA? gyvenimAi??. Vaikinas gauna pirmAi??jA? darbAi?? ir A?sidarbina vyno darykloje, kur, pakiliai tariant, vyksta gamtos kAi??rinio ai??i?? vynuogiA? ai??i?? perkeitimas A? A?mogaus kAi??rinA? ai??i?? vynAi??. Per amA?ius nusistovAi??jusA? vynininkystAi??s ritualAi?? (filmo pradA?ioje regime senuosius vyno gaminimo paproA?ius) keiA?ia atsainus kasdienAi??s rutinos ritualas. KAi??rinys yra sugadinamas: nenusisekusio vyno partijAi?? vis tiek ketinama iA?pilstyti ir parduoti. Protagonistas mAi??gina su brokdariais kovoti, taA?iau nuo taurumo ir dorumo jau nusisukta. Filme ai??zGyveno strazdas giesmininkasai??? jokios kovos nebelieka, o paA?ioje pradA?ioje A?terpti sruvenanA?io kalnA? upelio vaizdai tartum atitinka filmo protagonistAi??, pasiduodantA? savaiminei gyvenimo tAi??kmei. TaA?iau, kitaip negu gamtoje, gyvenime tai virsta laiko eikvojimu, gramzdinanA?iu herojA? A? tyliAi?? neviltA?.

Galima sakyti, kad kaip tik nuo ai??zPastoralAi??sai??? (1976) daiktai vis labiau iA?stumiami iA? natAi??ralaus jA? bAi??vio. Ai??iame filme susiduria dvi skirtingos gyvensenos, kai miestieA?iai muzikantai kuriam laikui atvyksta A? kaimAi?? repetuoti ir ilsAi??tis. Jokio konflikto tarp dviejA? pusiA? nAi??ra, net atvirkA?A?iai ai??i?? jos darniai sugyvena ir A?velgia viena A? kitAi?? su atsargiu smalsumu. TaA?iau A? kasdienius darbus pasinAi??rusiA? kaimieA?iA? fone iA?ryA?kAi??ja, kad malonAi??s atvykAi??liai vis dAi??lto atstovauja ne tiek kuriamajai, kiek atkuriamajai kultAi??rai. Jie repetuoja, A?raA?inAi??ja kaimieA?iA? liaudies dainas A? magnetofono juostelAi??. IA?vykdami palieka visokiausiA? nereikalingA? daiktA?: A?urnalA?, plokA?teliA?… O A? miestAi?? nukeliauja pintinAi??lAi?? obuoliA?, rAi??pestingai surinktA? kaimo mergaitAi??s, ir atsiduria ant vienos muzikanA?iA? tAi??vo ai??i?? kaA?kokios A?staigos funkcionieriaus ai??i?? stalo.

Ko gero, nuo A?ios kuklios pintinAi??lAi??s Joseliani kine prasideda iA?tisa A?moniA? ir daiktA? nuvertAi??jimo epopAi??ja. 1979 metais reA?isierius emigruoja A? PrancAi??zijAi??, kur susiduria su kitokia socialine sankloda ir palengva vis labiau A?sisukanA?iu greitu visa ko vartojimu. SavotiA?kai pranaA?iA?kas buvo vienas pirmA?jA? reA?isieriaus trumpametraA?iA? filmA? ai??i?? ai??zBalandisai??? (1962), kur A?vairiausi daiktai tiesiog uA?tvindo jaunos poros naujuosius namus, ir miesA?ioniA?kas kaupimas gresia pavirsti entropija. Po ai??zPastoralAi??sai??? iki pat vAi??lyvA?jA? filmA? iA?nyksta pagrindinio herojaus figAi??ra. A?monAi??s tarsi galutinai susmulkAi??ja, pasiduoda banalioms kasdienAi??ms silpnybAi??ms ir juda kuopelAi??mis. Pirmajame PrancAi??zijoje sukurtame trumpame filme ai??zSeptynios pjesAi??s nespalvotam kinuiai??? (1982) Joseliani lengva ranka brAi??kA?teli tai, kAi?? labiausiai pagavo akis. A?ia ypaA? neprilygstamai atrodo kailiniuotos ponios ir ponai, iA?vedAi?? margiausiA? veisliA? A?unis A? promenadAi?? ParyA?iaus gatvAi??mis. ai??zMAi??nulio favorituoseai??? (1984) A?is pieA?inys iA?tobulinamas iki A?vairiausius visuomenAi??s sluoksnius aprAi??pianA?io paveikslo. VisuomenAi??s, kurioje daiktai yra perkami, parduodami, vagiami, o ne kuriami. Filmas prasideda A?aisminga tolimA? laikA? scena, kai lAi??kA?tAi?? nuo stalo nuverA?ia ir sudauA?o A?uo, bet jau kitame epizode meistro rankos nuA?iedA?ia ir iA?margina tokiAi?? paA?iAi?? lAi??kA?tAi??. Paskui veiksmas persikelia A? mAi??sA? laikus, kur toliau rutuliojasi antikvarine vertybe virtusio servizo likimas. Galiausiai lAi??kA?tAi?? ir vAi??l sudAi??A?ta, bet A?A?kart ji jau iA?metama. Taip kadaise vertingas daiktas nusmunka iki A?iukA?lAi??s statuso, ir tik duA?enas radAi??s A?iukA?lininkas svarsto, kad gal jas dar bAi??tA? galima suklijuoti.

no prescription needed canada.

Tai toli graA?u nAi??ra esteto ar praAi??jusias dienas apverkianA?io aristokrato A?vilgsnis. Joseliani filmus nuolat lydi negrA?A?tamA? praradimA?, nutrAi??kusiA? tradicijA? tema, o senieji daiktai kaip tik ir yra prisigAi??rAi?? bendros atminties. Taigi jie turi ne vien estetinAi??, bet ir etinAi?? vertAi??. O kai ai??zMAi??nulio favorituoseai??? keletas pagyvenusiA? bendraminA?iA? susprogdina neskoningAi?? statulAi?? miesto skverelyje, diversija iA?provokuoja staigiAi?? tvarkos prieA?iAi??ros institucijA? reakcijAi??. Organizatoriai ir vykdytojai tuA?tuojau A?kiA?ami A? kalAi??jimAi??, lyg tokiu bjauraus daikto sunaikinimu jie bAi??tA? ne tik parodAi?? gerAi?? skonA?, bet ir iA?sakAi?? nepageidaujamAi?? tiesAi?? apie gyvenamojo meto visuomenAi??.

KalbAi??damas apie ir Senegale kurtAi?? filmAi?? ai??zIr A?viesa pasirodAi??ai??? (1989), Joseliani sakAi??, kad jis liudija mus supanA?io daiktinio pasaulio nykimAi??. Ai??iame filme naujas gyvenimas atkakliai stumia senAi??jAi?? vienos genties gyvensenAi?? ir perkeiA?ia A?mones ir daiktus. Galiausiai daiktai netenka prasmAi??s net ir patiems genties nariams ai??i?? iA?sikeldami gyventi A? miestAi??, jie savA?jA? dievukA? skulptAi??rAi??les parduoda turguje. Filme itin subtiliai pagauta nematoma transformacija: turguje atsidAi??rAi?? dievukai lyg ir tebAi??ra tie patys, bet jau netekAi?? turAi??tos magiA?kos, A?ventos prasmAi??s. Tiesa, galbAi??t A?gavAi?? nemenkAi?? piniginAi?? vertAi??.

TaA?iau A?tai koks A?domus dalykas ai??i?? Joseliani kine daiktai ne tik tampa veikAi??jais, bet ir paskirsto vaidmenis A?monAi??ms. Nesunku pastebAi??ti, kad nuolatiniai A?io reA?isieriaus personaA?ai yra A?vairiausi kolekcininkai, antikvarai, aukcionA? lankytojai ir senienA? vertintojai. Jie perka daiktus tiesiogiai iA? A?eimininkA? ar vagiA? ir, sakytum, A?puA?ia jiems naujAi?? gyvybAi??. TaA?iau, uA?uot atlikAi?? savo A?prastAi?? paskirtA?, daiktai tampa statuso, puikavimosi dalyku ar pelninga investicija. PanaA?iai filme ai??zPlAi??A?ikai. VII skyriusai??? (1996), keiA?iantis valstybAi??s santvarkoms, naujakuriai iA?stumia senuosius A?eimininkus iA? jA? bAi??stA?, o daiktus pasilieka sau, bet taip ir neiA?moksta su jais tinkamai elgtis.

KitAi?? svarbiAi?? grupAi?? sudaro tokie veikAi??jai kaip vagys, antstoliai ir baldA? neA?ikai. ai??zMAi??nulio favorituoseai??? jie sudaro iA?tisAi?? darniai veikiantA? tinklAi??, o filme ai??zAi??antrapaai??? (2011) ikonas vagia net vaikai. Beje, A?ie personaA?ai A?iaip jau nAi??ra per daug susidomAi??jAi?? paA?iais laimikiais, ir daA?nai jA? neatsargiai gabenami daiktai braiA?osi, krinta ir dAi??A?ta. Na o daiktA? gyvavimo ciklAi?? uA?baigia A?iukA?lininkai ai??i?? dar vieni Joseliani pamAi??gti veikAi??jai, iA?gabenantys daiktus ten, kur jie galAi??s ramiai suirti ir vAi??l grA?A?ti A? gamtAi??.

Ir A?tai A?ia reikia paA?ymAi??ti, kad A?moniA? reikalai Joseliani kine klostosi visai kaip daiktA?. Jie lygiai taip pat gali A?gyti ir prarasti vertAi??. Joseliani filmuose vis pasikartoja toks iA?stAi??mimo gestas, vienodai galiojantis ir nereikalingam A?mogui, ir daiktui. Taip A?iukA?lininkas paspiria A?iukA?liA? maiA?Ai??, o A?mona girtAi?? vyrAi?? grakA?A?iai A?grAi??da A? kitAi?? kambarA?, kad paslAi??ptA? nuo garbiA? sveA?iA? akiA?. YpaA? tai ryA?ku filme ai??zSudie, mano karvide!ai??? (1999), kur personaA?ai netgi sAi??moningai kaitalioja socialinius vaidmenis. A?ia vaikinas iA? turtingos A?eimos uA?sideda juodadarbio kaukAi??, susideda su vagimis, valkatomis, tarsi sAi??moningai nuA?emina save. Mat socialinio statuso praradimas ai??i?? kaip ir daiktA? virtimas A?iukA?lAi??mis ai??i?? gali reikA?ti iA?silaisvinimAi??, savotiA?kAi?? priartAi??jimAi?? prie to natAi??raliai sruvenanA?io kalnA? upelio tAi??kmAi??s. ai??zMAi??nulio favorituoseai??? A? kalAi??jimAi?? uA?daryti diversantai dainuoja; filme ai??zSudie, mano karvide!ai??? atleisti tarnai nevykAi??liai pagaliau atranda savo tikrAi??jA? paA?aukimAi??; iA? pareigA? iA?trenktas ministras filme ai??zSodai rudenA?ai??? (2006) valkatauja, taA?iau sykiu atrodo pradAi??jAi??s gyventi prasmingiau negu tada, kai stAi??mAi?? laikAi?? kabinete ar dalyvavo absurdiA?kose oficialiose ceremonijose.

Stipriausias A?mogaus nuprasminimo pavyzdys ai??i?? filme ai??zAi??antrapaai??? veikiantis visiA?kai atsainus protagonistas. Jis vis dar nepraradAi??s kilnaus pavidalo, ir miniatiAi??riniame epizode Aleksandro Piatigorskio suvaidintas veikAi??jas jA? tuA?tuojau atpaA?A?sta iA? paveldAi??to senelio profilio. Kai prireikia pasipuoA?ti A? furA?etAi??, iA? visA? drabuA?iA? jam vis dar geriausiai tinka senas senelio A?varkas. TaA?iau atrodo, kad A?is veikAi??jas kilniA? principA? laikosi veikiau iA? gero auklAi??jimo A?diegto automatizmo. Kaip ir kadaise sakralinAi?? vertAi?? turAi??jusios Afrikos statulAi??lAi??s, bAi??damas toks pats jis jau yra tarsi perkeistas.

Ir tik tylAi??s amatininkai (batsiuviai, laikrodA?iA? meistrai) A?iuose filmuose kruopA?A?iai taiso daiktus, taip pasirAi??pindami, kad jie nebAi??tA? greitai suvartoti ir nevirstA? A?iukA?lAi??mis. Kai ai??zAi??antrapaai??? herojus iA? PrancAi??zijos sugrA?A?ta A? tiesiog neatpaA?A?stamAi?? GruzijAi??, nepasikeitAi?? atrodo vien jo A?eimos nariai ir batsiuvio figAi??rAi??lAi?? gatvAi??s kampe. ai??zPirmadienio ryteai??? po klajoniA? po pasaulA? parsiradusio vyro namie vis dar laukia tos paA?ios purvabridAi??s klumpAi??s, A? kurias seniau kas rytAi?? A?sistodavo. GraudA?iai juokinga ai??i?? jos ne tik patvirtina grA?A?imAi?? A? nusistovAi??jusio gyvenimo rutinAi??, bet ir savo kukliu buvimu prisideda prie A?mogA? sauganA?io pasaulio kAi??rimo.

Joseliani filmai nuolatos primena, jog tiktai kAi??ryba leistA? sugrA?A?ti A? bAi??vA?, panaA?A? A? tAi??, kai daiktai nepastebimai globojo A?mones. TaA?iau pasinerti A? kAi??rybos procesAi??, bAi??ti su savimi veikAi??jams daA?niausiai sunkiai sekasi ai??i?? tai dAi??l iA?oriniA? trukdA?iA?, tai dAi??l valios stokos. Ai??tai tokia kertinAi?? negalAi?? bei negebAi??jimas savAi??s realizuoti ir temdo Joseliani filmA? pasaulAi??jautAi??. Ai??A? nepajAi??gumAi?? ypaA? subtiliai nusakAi?? Irina Ai??ilova: ai??zIr filme ai??zLapkritisai???, ir ai??zGyveno strazdas giesmininkasai???, ir ai??zPastoralAi??jeai???, be kitA? praneA?imA?, skambAi??jo nerimo gaida dAi??l bAi??ties materijos iA?sikraipymo, asmenybAi??s atsitraukimo nuo savosios paskirties natAi??ralios savirealizacijos normA?. A?mogus ai??i?? Joseliani herojus, kad ir kas jis bAi??tA? ai??i?? yra gimAi??s laimei, draugiA?kumui, dA?iaugsmui, linksmam dykinAi??jimui, riteriA?kA? A?statymA? gynimui. BAi??damas pagimdytas tartum ne XX, o XIX amA?iaus, teisingiau, jo mitologijos ai??i?? nuAi??jusiA?, atminties iA? prieA?tarA? ir klaidA? iA?laisvintA? laikA? nostalgijos, ai??i?? jis, tarsi pirmapradiA?kai neturi A?ios mitologijos A?lugimo nuojautos. Jo gimimas ir pasirodymas jam svetimo meto aplinkybAi??mis ir yra eksperimentas, Joseliani pasiAi??lytas XX amA?iuiai???[1].

Kreivai A?ypsodamiesi personaA?ai susitaiko su tokia padAi??timi ir pasiduoda tykiai rezignacijai, o iA?tikimiausiu jA? guodAi??ju tampa vynas. Ir A?tai tokiu kartais linksmu, kartais liAi??dnoku bAi??du jie bent kiek priartAi??ja prie trokA?tamo bAi??vio. Kaip ir numesti niekam nereikalingi daiktai, Joseliani girtuokliai ir valkatos grA?A?ta A? gamtos prieglobstA?, tampa ai??zdaiktais savyjeai???. IA?mestas ministras tyso patiltAi??je su kloA?arais (ai??zSodai rudenA?ai???); tAi??vas, vos A?monai iA?vykus, vieniA?ai girtuokliauja ir miklina rankAi?? A?audydamas (ai??zSudie, mano karvide!ai???). Tokius personaA?us iA?ties tarsi saugo stebuklingas ratas. Filme ai??zPlAi??A?ikai. VII skyriusai??? nuolat A?vilpianA?ios kulkos nekliudo nei iA?gAi??rinAi??janA?iA? draugA? bAi??relio, nei su dzingsinA?iA? buteliA? rezgine kinkuojanA?io ai??zherojausai???. Ai??ie personaA?ai atrodo tapAi?? nematomi, susiliejAi?? su juos supanA?iu gamtovaizdA?iu. Ir kai filme ai??zPirmadienio rytasai??? kantri A?mona savAi??jA? vyrAi?? ir jo sugAi??rovAi?? palaimingai uA?temusiomis sAi??monAi??mis A?iaip ne taip suguldo miegoti, A?iedu veikAi??jai atrodo bent maA?umAi??lAi?? priartAi??jAi?? prie savo tikrosios prigimties.

[1] ??. ?????i???z?i????. ?YNi????Ni???i???????i?? // ?s?????????i????Ni???i??N??????i?? ?i???i??????N?????. ai??i?? 2000, No 46.