A?odA?iais atverti naujus horizontus

A?URNALAS: METAI
TEMA: Apie kAi??rybAi?? ir save
AUTORIUS:Ai??Kazimiera KazijevaitAi??-AstratovienAi??
DATA: 2013-12

RamutAi?? RamunienAi?? ir JonAi?? RamunytAi?? kalbina Kazimiera KazijevaitAi??-AstratovienAi??

RamutAi?? RamunienAi?? ir JonAi?? RamunytAi?? ai??i?? mama ir dukra, abi pripaA?intos literatAi??ros vertAi??jos iA? prancAi??zA? kalbos, Lietuvos literatAi??ros vertAi??jA? sAi??jungos narAi??s, prestiA?iniA? apdovanojimA? vertAi??jams savininkAi??s, A?iemet A?venA?ianA?ios graA?ias sukaktuves. Jubiliejai tapo puikia proga pasikalbAi??ti apie skirtingA? kartA? vertAi??jA? situacijAi??, didA?iausius vertAi??jA? iA?A?Ai??kius bei dA?iaugsmus ir literatAi??ros vertimo kaip gyvenimo kelio pasirinkimAi??.

ai??i?? Ramute, esate baigusi prancAi??zA? kalbos ir literatAi??ros studijas Grenoblio universitete, dirbote pedagoginA? darbAi?? Vilniaus universitete. Kaip pasukote vertAi??jos keliu?

RamutAi?? RamunienAi??. Visai atsitiktinai. 1957 metais dirbau dAi??stytoja Vilniaus universitete, prancAi??zA? kalbos katedroje. Viena kolegAi??, anglA? literatAi??ros dAi??stytoja ir vertAi??ja Elena KuosaitAi??, pasiAi??lAi?? mane kaip prancAi??zA? kalbos specialistAi?? Valstybinei groA?inAi??s literatAi??ros leidyklai, dabartinei ai??zVagaiai???. Ai??itaip gavau savo pirmAi?? vertimAi?? ai??i?? HonorAi?? de Balzaco ai??zPusseserAi?? BetAi??ai???. Koks mane apAi??mAi?? siaubas! Apie vertimAi?? tada neturAi??jau jokio supratimo. Autorius sudAi??tingas, kalba turtinga, sintaksAi?? paini. A?inojau taiai??i?? Bet sutikau. Ir versti man labai patiko. Esu kruopA?ti, taigi man labai tiko tas krapA?tymasis po A?odynus. Taip viskas ir prasidAi??jo. Bet ir A?iandien stebiuosi, kaip drA?sau tAi?? pasiAi??lymAi?? priimtiai??i?? Tuomet A? darbAi?? A?sitraukiau dar neA?inodama, kad A?engiu lemiamAi?? A?ingsnA? savo gyvenime. Vertimas tapo mano antrAi??ja aistra (pirmoji ai??i?? pedagoginis darbas). VisAi?? likusA? gyvenimAi?? dirbau lygia greta ir pedagoginA?, ir literatAi??ros vertAi??jo darbAi??. DAi??l amA?iaus teko pirmiausia nutraukti pedagoginA? darbAi??, o dabar atsisakyti ir vertimo, nors versti vis dar labai labai norAi??tA?siai??i?? PaskutinAi?? mano versta knyga ai??i?? Guy de Maupassantai??i??o noveliA? knyga ai??zMAi??nesienaai???, iA?Ai??jusi 2009 metais, prieA?paskutinAi?? ai??i?? taip pat Maupassantai??i??o novelAi??s ai??zOrlaai???, 2008 metais. Dabar domiuosi kitA?, ypaA? dukters vertimais. Jei prireikia mano A?iniA? ar patirties, su dA?iaugsmu padedu.

ai??i?? Kaip mokAi??tAi??s vertAi??jo amato, kaip tobulinotAi??s? Juk literatAi??ros vertimo studijA? nebuvo tada, nAi??ra ir dabar.

R. R. Mano laimAi?? ai??i?? susidAi??riau su garsiu vertAi??ju ir redaktoriumi Dominyku Urbu. Jis buvo mano pirmos knygos redaktoriumi. Kaip tuomet mane peA?iojo! Vis barAi?? ir mokAi??. Bet iA?Ai??jau puikiAi?? vertimo mokyklAi??. Jo dAi??ka tapau tikra vertAi??ja, supratau, kAi?? tai reiA?kia versti. Taip mudu ir susidraugavome. O A?iaip mAi??sA? vertAi??jA? karta ai??i?? savamoksliai.

ai??i?? VertAi??jos keliAi?? pradAi??jote nuo klasikos ai??i?? Balzaco. Prie klasikos ir likote. Ar toks buvo jAi??sA? paA?ios pasirinkimas?

R. R. DaA?niausiai autorius siAi??lydavo pati leidykla, daugiausia tai buvo klasika. Kai kada siAi??lydavo konkretA? kAi??rinA?, o daA?nai ai??i?? tik autoriA?, palikdavo vertAi??jui laisvAi?? pasirinkti, kuriAi?? jo knygAi?? versti. Tarybiniais laikais naujoji literatAi??ra pro geleA?inAi?? uA?dangAi?? neprasiskverbdavo. Net ir kai kurie klasikai, pavyzdA?iui, FranAi??ois Rene Chateaubriandai??i??as, buvo draudA?iami. Kiek aA? vargau, kol A? savo prancAi??zA? romantikA? rinkinA? gavau leidyklos sutikimAi?? A?dAi??ti Chateaubriandai??i??o ai??zAtalAi??ai??? ir ai??zRenAi??ai???, taip pat Gerardai??i??Ai?? de NervalA?. Tiesa, klasikinAi?? literatAi??ra iA? tiesA? man labai artima, mAi??gstu XIX a. kAi??rinius.

ai??i?? IA? tiesA?, ilgame jAi??sA? vertimA? sAi??raA?e ai??i?? sudAi??tingiausi autoriai ir svariausi jA? kAi??riniai. Esate vertusi BalzacAi??, StendhalA?, MAi??rimAi??e, Flaubertai??i??Ai??, Maupassantai??i??Ai??, Chateaubriandai??i??Ai??, Hugo ir daugelA? kitA? didA?iA?jA? raA?ytojA?. Kurie kAi??riniai, autoriai labiausiai A?strigo atmintin ir kodAi??l?

R. R. NegalAi??A?iau tiksliai atsakyti. Labiausiai turbAi??t A?siminAi?? Balzacas. Jo ai??zPussesere Betaai??? pradAi??jau, iA?verA?iau penkis romanus ir apysakA? rinkinA?. Susigyvenau su A?io genijaus sukurtu pasauliu, jo personaA?ais, pamAi??gau gaivalingAi?? stiliA?, be galo A?odingAi?? leksikAi??. Patiko grumtis su Balzaco srautinga sintakse, stengtis A?veikti nuolat sutinkamas kliAi??tis. Ai??siminAi?? ir Gustaveai??i??as Flaubertai??i??as, nors esu iA?vertusi tik vienAi?? jo knygAi??: ai??zTrys apysakosai???. Ai??A? Flaubertai??i??o kAi??rinA? daugelis kritikA? laiko geriausiai atstovaujanA?iu raA?ytojui ir A?kAi??nijanA?iu jo kAi??rybAi??. ApysakA? forma tobula, stilius ir kompozicija ai??i?? skaidrAi??s. Visada A?ia knyga A?avAi??jausi ir svajojau iA?versti, bet ilgai nedrA?sau prie A?io A?edevro prisiliesti. TaA?iau negaliu sakyti, kad likau nugrimzdusi vien XIX a. literatAi??roje. Esu iA?vertusi ir nAi??dieniA? autoriA? kAi??riniA?: AndrAi??e Chedid, GonkAi??rA? premijos laureatAi??s, ai??zNefertitAi?? ir Echnatono svajaai???, SAi??bastieno Japrisot ai??zIlgas suA?adAi??tuviA? sekmadienisai???, Pascalio Quignardai??i??o ai??zTerasa Romojeai??? ir ai??zNAi?? vienas pasaulio rytasai??? (autorius ai??i?? taip pat GonkAi??rA? premijos laureatas). O dabar A?tai ai??i?? Maupassantai??i??as. Jei galAi??A?iau, vAi??l jA? versA?iau. Jo stilius labai modernus, A?domi kalba: versdama jauA?iau, kad kiekvienas A?odis apgalvotas, kito ten neA?dAi??si. Stilius lakoniA?kas ai??i?? nei pridAi??si, nei atimsi. A?odA?iA? atranka ai??i?? itin subtili ir rafinuota. TodAi??l ir versti labai sunku.

ai??i?? PastebAi??jau, kad Jums labiausiai A?siminAi?? tie autoriai, kuriuos versti buvo labai sunku.

R. R. Taip, man patinka, kai bAi??na sunku. Tuomet ir A?domu. Kai lengva ai??i?? nuobodoka. Betgi kiek praturtAi??ji, kai tenka vis papildomai domAi??tis, skaityti, narplioti sudAi??tingAi?? tekstAi??.

ai??i?? SudAi??tingi klasikiniA? kAi??riniA? vertimai, ko gero, uA?Ai??mAi?? nemaA?ai laiko, juolab kad tuo pat metu dirbote ir dAi??stytoja. Kaip spAi??davote? Leidykla tikriausiai duodavo gerokai daugiau laiko iA?versti knygai nei dabar. Kokie bAi??davo terminai?

R. R. Taip, dirbau daug, kartais ir naktimis, bet kai darbas A?domus ir jA? mAi??gsti, nejauti ir nuovargio. LeidyklA? terminai, prisimenu, buvo ilgi, stengdavomAi??s susiderinti, prisitaikyti vieni prie kitA?. TokiA? trumpA? terminA? kaip dabar nebuvo. Terminus skaiA?iuodavo metais, jei kAi??rinys bAi??davo didesnAi??s apimties, bAi??davo atsiA?velgiama A? verA?iamo kAi??rinio sudAi??tingumAi??.

ai??i?? Jone, jau norAi??A?iau A?traukti A? pokalbA? ir Jus. Jeigu jau prabilome apie terminus… Nors A?iais laikais jie gerokai trumpesni, vis dAi??lto dienos A?viesAi?? iA?vysta ir didelAi??s, sudAi??tingos knygos. Kaip Jums pavyksta versti gerAi?? literatAi??rAi?? ir spAi??ti su greitAi??janA?iais vertimo tempais?

JonAi?? RamunytAi??. Ai??iaip jau knyga knygai, tekstas tekstui nelygu… Vienas slysta kaip sviestu pateptas, kitas girgA?da ir stringa kaip netepti ratai… Be to, didelis skirtumas, ar vertAi??jas gali vertimui skirti visavertAi?? darbo dienAi??, ar prisAi??da tik prieA?okiais, vakarais ar net naktA? po darbo. Na, o leidyklos dabar visada linkusios skubinti, raginti… PrieA? pasiraA?ant sutartA? visada tenka derAi??tis dAi??l terminA?. Nemalonu dirbti, kai terminas toks striukas bukas ir nuolat tenka jA? nejaukiai prisiminti… Tad sudarinAi??dama sutartA? visada stengiuosi jA? ai??zpatemptiai???, nors darbAi?? daA?nai baigiu ir anksA?iau ai??i?? A?inoma, ne visada. Juk apskritai kas, tiesAi?? sakant, tas ai??zlaimAi??tasai??? laikas? Jis, deja, labai daA?nai laimimas kokybAi??s sAi??skaita. Bet, A?iaip ar taip, gyvenimo tempai dabar taip pat kitokie, ir niekur nedingsi. Ir leidAi??jas, ir vertAi??jas ai??i?? kiekvienas stengiasi laimAi??ti laiko ai??i?? kiekvienas savo naudai…

R. R. Mano laikais vertimas turAi??davo bAi??ti labai gerai atliktas, tai buvo svarbiausia. Be to, A?teikus darbAi?? leidyklai, prie jo daA?nai dar dirbdavo specialusis redaktorius, jis lygindavo vertimAi?? ir originalAi?? ai??i?? ar teisingai, tiksliai iA?versta. Man paA?iai yra tekAi?? atlikti tokio spec. redaktoriaus darbAi??. O paskui tekstAi?? tikrindavo lietuviA? kalbos redaktorius. Procesas bAi??davo ilgas ir kruopA?tus.

J. R. Na, A?tai, kaip buvo anais laikais…

ai??i?? O dabar, rodos, telikAi??s vienas redaktorius, kuris daA?niausiai originalo nAi?? nelygina su vertimu.

R. R. Taip, dabar per aA?tuonis mAi??nesius iA?verA?iama, suredaguojama ir spaudai pateikiama didA?iausia knyga.

ai??i?? Vis dAi??lto, Ramute, koks buvo pagrindinis motyvas, skatinAi??s Jus dirbti A?A? sudAi??tingAi??, lAi??tAi??, daug pastangA? reikalaujantA? darbAi???

R. R. GalbAi??t noras praturtinti verstinAi?? lietuviA? literatAi??rAi?? geriausiais prancAi??zA? literatAi??ros kAi??riniais. UA?sienio literatAi??ra anais laikais buvo proA?vaistAi??. Ai??ios knygos buvo labai reikalingos, A?monAi??s jA? laukdavo ir skaitydavo, jos iA?eidavo didA?iuliais tiraA?ais, ai??zPasaulinAi??s literatAi??ros bibliotekosai??? tiraA?ai siekdavo 90 000 egzemplioriA?.

ai??i?? Ai??domu palyginti su A?iA? laikA? situacija. Dabar galima leisti kokias tik nori knygas, tarsi ir niekas nebenurodinAi??ja, kAi?? versti, o ko ne, kita vertus, savo sAi??lygas diktuoja pati rinka. Jone, Jums yra tekAi?? dirbti vertAi??ja jau NepriklausomybAi??s laikais, A?domu bAi??tA? palyginti skirtingA? kartA? vertAi??jA? situacijAi??. Esate baigusi ValstybinA? dailAi??s institutAi??, taigi, kaip ir jAi??sA? mama, vertimAi?? rinkotAi??s kaip antrAi??jA? gyvenimo keliAi??. KodAi??l?

J. R. Nuo pat maA?A? dienA? vertimo procesas mAi??sA? A?eimos gyvenime uA?Ai??mAi?? ypatingAi?? vietAi??. Mama nuolat sAi??dAi??davo prie tekstA?, o aA? jau nuo gana ankstyvos vaikystAi??s tuos tekstus padAi??davau perraA?inAi??ti maA?inAi??le iA? jos pribraukytA? rankraA?A?iA?. Matyt, taip pamaA?u vertimas ir man ai??zA?sismelkAi?? po odaai???. GalbAi??t reikAi??jo iA? karto ir stoti A? filologijAi??.

R. R. AA? ir norAi??jau, kad stotum…

J. R. Bet neraginai, atrodo, tA? norA? ir lAi??kesA?iA? bAi??ta ganAi??tinai slaptA? (juokiasi).

R. R. JonAi?? visuomet turAi??jo polinkA? A? literatAi??rAi?? ai??i?? dar bAi??dama vaikas kAi??rAi?? eilAi??raA?A?ius ir juos iliustruodavo. Be to, nuo maA?umAi??s aA? su ja kalbAi??davau prancAi??ziA?kai.

J. R. Taip, daA?nai turAi??davome prancAi??zA? kalbos pamokAi??liA?.

R. R. O paskui iA?Ai??jus pasivaikA?A?ioti JonAi?? man sakydavo: ai??zMama, tik nekalbAi??k gatvAi??je prancAi??ziA?kai!ai???

J. R. Na va, o A?ito aA?, pasirodo, neprisimenu (juokiasi). Bet, ko gero, ir dabar taip sakyA?iau.

ai??i?? Jone, kuo, JAi??sA? akimis A?iAi??rint, skyrAi??si vertAi??jo darbo specifika JAi??sA? ir JAi??sA? mamos laikais? A?inoma, be mAi??sA? jau aptartA? terminA?ai??i??

J. R. Dabar, kai kolegos pasakoja apie darbAi?? leidyklose (o jA?, kaip A?inome, tada buvo vos keletas, leidyba buvo stipriai monopolizuota) ai??ztais laikaisai???, jA? pasakojimai visada atrodo tokie romantiA?ki, prisiminimai ai??i?? su nostalgijos gaidele, net pavydu. (AA? pati A? vertimAi?? atAi??jau palyginti vAi??lai, tad apie ai??zVagosai???, ai??zVyturioai??? laikus ir darbAi?? A?iose leidyklose A?inau tik iA? pasakojimA?.) A?inoma, iA? dalies toji romantika, nostalgija ai??i?? ir jaunystAi??s ilgesys, juk jaunystAi??s laikais viskas iA? tiesA? graA?u, nepaisant nAi?? santvarkos, draudimA? ir visA? kitA? nemaloniA? ir neteisingA? dalykA?. Bet ne tik. Vienijo bendras reikalas ir darbas kolektyve. Dabar tokio susitelkimo, bendrystAi??s nAi??ra. Bet, kita vertus, tais laikais, kaip minAi??jo mama, viskas juk bAi??davo ai??znuleidA?iamaai??? iA? virA?aus, baugA?A?iai dairantis A? ai??zvyresnA?jA? brolA?ai???. LeidA?iama literatAi??ra ai??i?? tiek verstinAi??, tiek lietuviA? autoriA? ai??i?? kruopA?A?iai atsijojama. KAi?? ten atsijojama ai??i?? apie moderniuosius autorius tada beveik nebuvo kalbos, sakyA?iau, tie patys rusai vertAi?? kur kas daugiau moderniA? autoriA?, kAi?? jau kalbAi??ti apie lenkus (tais laikais A?ie vertimai ir buvo pagrindinis langas A? pasaulio literatAi??rAi??); nebent kai kurie prasprAi??sdavo pro ai??zsietAi??ai??? (aA?iAi?? tiems A?monAi??ms, kurie vis dAi??lto ir tada A?stengAi?? juos ai??zprastumtiai??? A? dienos A?viesAi??) ir bAi??davo grobstomi, skaitomi, aptarinAi??jami… Dabar gali siAi??lyti leidykloms kokius nori autorius, kriterijai kiti, daA?niausiai: kad tik pirktA?. Bet vAi??lgi atsirado kitA? problemA?: literatAi??ros perprodukcija ai??i?? ar kaip tai pavadinti? be to, A?monAi??s kur kas maA?iau skaito, A?inoma, A?ia savo vaidmenA? suvaidino ir A?iuolaikinAi??s technologijos: kompiuterizacija, internetasai??i?? Jos sukAi??rAi?? ir naujAi?? vertAi??jA? darbo specifikAi??. O juk kadaise mamos tekstus barA?kindavau raA?omAi??ja maA?inAi??leai??i?? Procesas lAi??tas, bet kupinas savotiA?ko A?avesio ai??i?? it koks arkliuko traukiamas veA?imaitis prieA? greitaeigA? automobilA?ai??i?? Ir turbAi??t dar daug skirtumA? galima bAi??tA? iA?vardyti. ai??zKeiA?iasi laikai, keiA?iasi paproA?iaiai???ai??i?? Tai natAi??ralu.

ai??i?? JAi??sA? mamos mokytojas buvo Dominykas Urbas, JAi??sA? ai??i?? mama. O kam savo A?inias perduosite JAi??s? O gal jau tai darote?

J. R. Ugdyti vertAi??jusai??i?? Taip, iA? tikrA?jA? LiteratAi??ros vertAi??jA? sAi??junga stengiasi sistemingai dirbti A?ia linkme: rengiami vertimo iA? anglA?, vokieA?iA?, prancAi??zA? kalbA? ir kitokie kursai jauniesiems vertAi??jams, taip pat seminarai, dirbtuvAi??s, su vertimo specifika stengiamasi supaA?indinti moksleivius, vykstama ir A? provincijos mokyklas, o kartais ir sAi??junga sulaukia sveA?iA? iA? provincijosai??i?? RudenA? jau kelinti metai skelbiamas konkursas ai??zNoriu verstiai???, kuriame visi norintys ir pradedantys gali iA?bandyti jAi??gas, pasireikA?ti. Bet mane, sakyA?iau, A?iuo metu labiau jaudina kitas klausimas: tai skaitytojo ugdymas. Matyt, drauge su A?iuolaikinAi??m technologijom ir jA? teikiamu galimybiA? spektru atAi??jo metas, kai A?mogaus ai??i?? A?ia ypaA? turiu galvoje vaikus, jaunimAi?? ai??i?? poreikis, A?gAi??dis, gebAi??jimas skaityti vargiai gali susiformuoti, atsirasti savaime, be pastangA?, postAi??mio, paskatos iA? A?alies ai??i?? kaip daugiau ar maA?iau bAi??davo ai??zmAi??sA?ai???Ai?? laikais. (Ai??tai kiek jau A?ia tA? laikA? susidarAi??: ai??zmamos laikaiai???, ai??zmAi??sA? / mano laikaiai??? ir ai??zdabartiniai laikaiai???ai??i??) O jei nebus skaitytojo, tai ir visos mAi??sA? pastangos ai??zgraA?iai iA?guldytiai??? bus perniek. Ai??iaip ar taip, tiek vertAi??jams, tiek raA?ytojams ai??i?? kAi?? jau kalbAi??ti apie mokytojus, tAi??vus, biblio-tekininkus ai??i?? reikia labai rimtai pamAi??styti, kAi?? ir kaip galima bAi??tA? nuveikti, kad paskatintume jaunimAi?? paimti A? rankas knygAi??. Kad knyga jiems taptA? bAi??tinybe (kad ir kaip utopiA?kai dabar tai skambAi??tA?), kad moksleiviai nebAi??tA? pedagogA? varu suvaromi A? aktA? sales vangiai iA?klausyti kaA?kokiA? tetA? ir dAi??dA?iA? postringavimA?, o eitA? ten patys ai??i?? na, galbAi??t A?iek tiek pastAi??mAi??ti, juk tai neiA?vengiamaai??i??

ai??i?? JAi??sA? mamos kartos vertAi??jams verstinAi?? literatAi??ra, galima sakyti, buvo tarsi langas, kurA? pravAi??rus skaitytojAi??, visuomenAi?? pasiekdavo gaivAi??s vAi??jo gAi??siai. Ai??itaip A?iAi??rint A? vertimAi?? jis atrodo veikiau kilni misija nei sunkus amatas. O koks JAi??sA? santykis su vertimu?

J. R. ManyA?iau, ir dabar verA?iant literatAi??rAi?? galima A? savo darbAi?? A?iAi??rAi??ti ir kaip A? misijAi??, ir tiesiog kaip A? bet kurA? kitAi?? amatAi??. IA? tiesA? esama A?iame darbe ir to, ir ano. A?inoma, mamos laikais tai buvo galimybAi?? bent kiek praplAi??sti pasaulinAi??s literatAi??ros horizontus, A?leisti A?viesos, bet sykiu ai??i?? tiesiog kruopA?tus, kantrus triAi??sas, kuriuo diena iA? dienos uA?siimdamas vargu savAi??s beklausi, ar esama jame kokio romantiA?ko polAi??kio ar didingo tikslo. GalbAi??t kartais savo darbo tikslAi?? tegali A?A?velgti praAi??jus nemaA?ai laiko, iA? metA? perspektyvos. Esu vertusi autoriA?, kuriuos iA? tiesA? norAi??josi pristatyti mAi??sA? skaitytojui. Tokias knygas versti maloniausia. TodAi??l ir anksA?iau, ir dabar kiek galAi??dama stengiuosi verstinas knygas leidykloms siAi??lyti pati, nors toli graA?u ne visada tai pavyksta, mat leisti, A?vardykime, kokybiA?kAi?? literatAi??rAi?? leidyklai praktiA?kai, pelno poA?iAi??riu, visai neapsimoka. Leidyklos iA?silaiko veikiau iA? komercinAi??s, ai??zantrarAi??A?Ai??sai??? literatAi??ros, vadovAi??liA? ir t. t. AukA?to meninio lygio literatAi??ra ai??i?? labiau leidyklos prestiA?o reikalas. Taigi kiek kas A?stengia ir nori, tiek tuo prestiA?u ir rAi??pinasi. Kai pradAi??jau versti, laikai leidybai buvo tarsi palankesni. Netgi ai??zAlmai litteraiai???, dabar aiA?kiai pasukusiai komercine vaga, buvo galima A?siAi??lyti rimtesniA? autoriA?. Dabar gerus autorius leidykloms A?pirA?ti labai sunku. Beje, tokiais atvejais leidykla beveik visada ieA?ko rAi??mimo, daA?nai institucijose tA? A?aliA?, iA? kuriA? kalbos verA?iamas kAi??rinys. Neseniai kolegAi??s gimtadienio proga nudA?iugino mane savo verstomis knygomis ai??i?? labai maloni dovana. KeturiA? vertAi??jA? knygos, verstos iA? keturiA? skirtingA? kalbA?, iA?leistos skirtingA? leidyklA?… Ir visos ai??i?? gavus paramAi??. Ai??tai taip. Na, A?inoma, vertAi??jui sunku iA?vengti ir komerciA?kesnAi??s literatAi??ros vertimA?, ypaA? jei esi ai??zlaisvai samdomasai??? ir stengiesi iA? to pragyventi.

ai??i?? Kuriuos iA? savo ai??zA?siAi??lytA?ai??? gerA? autoriA? kAi??riniA? labiausiai norAi??tA?si paminAi??ti?

J. R. Na, A?iaip jau tikrai neturiu ai??i?? o gal dar neturiu ai??i?? tokio: ai??zjis man geriausiasai???, bet mintyse susikaupAi?? nemaA?ai autoriA?, kuriuos ateityje labai norAi??A?iau iA?versti. Na, o jei jau reikAi??tA? kurA? nors paminAi??ti… PavyzdA?iui, kad ir toks prancAi??zA? raA?ytojas, menkai lietuviA? skaitytojui paA?A?stamas ai??i?? tik viena jo knyga ir tAi??ra iA?versta: Jeano Giono ai??zHusaras ant stogoai???. Labai A?domus ir savitas autorius iA? Provanso ai??i?? taigi ypaA? mielas, nes tarptautiniai literatAi??ros vertAi??jA? namai, kuriuose kartkartAi??m tenka vieA?Ai??ti, ir yra Arlyje, Provanse, PrancAi??zijos pietuose ai??i?? kraA?te, kurA? tikrai galima A?simylAi??ti in corpore, su jo gamta, miestais, miesteliais, A?monAi??m, literatAi??ra ir t. t. Taharas Ben Jellounas, Patrickas Modiano, Jacqueline Harpman, Michelis Deonas ai??i?? rimti raA?ytojai. Be to, prisipaA?A?stu, mAi??gstu ai??i?? ir skaityti, ir versti ai??i?? detektyvus. Labai patinka ir esu vertusi Fred Vargas, Dominique Sylvain detektyvus. Ai??domus yra (ir versti!) A?ymus ir populiarus prancAi??zA? raA?ytojas Danielis Pennacas. Labai gaila, kad antroji mano iA?versta jo trilogijos apie MalosenA? A?eimAi?? knyga ai??zKarabino fAi??jaai??? (yra iA?leista mano versta pirmoji trilogijos knyga ai??zA?mogAi??drA? laimeiai???) tyliai nugrimzdo ai??zA?arosai??? leidykloje. Gaila ir darbo, ir apskritai… Na, ir jaunimo literatAi??ra ai??i?? A?ia tikrai mano ai??zarkliukasai???. Stengiuosi pagal galimybes supaA?indinti skaitytojAi?? su prancAi??zA? jaunimo autoriais… Beje, A?iuo metu taip pat verA?iu dvi knygas, kurias pasiAi??liau leidykloms. Viena jA? ai??i?? Marie Aude-Murail, jaunimo autorAi??s, ai??zSimpleai??? (dAi??l pavadinimo dar teks gerokai pasukti galvAi??), kita ai??i?? J. M. G. Le ClAi??zio ai??zAuksinAi?? A?uvelAi??ai???. Le ClAi??zio, Nobelio literatAi??ros premijos laureato, apskritai iki A?iol tAi??ra iA?versta ir iA?leista ai??i?? ir jau gana seniai ai??i?? vienintelAi?? knyga: ai??zDykumaai??? (vertAi?? BirutAi?? GedgaudaitAi??). Vis dAi??lto, manau, reikAi??tA? plaA?iau pristatyti A?A? autoriA?. Nors ai??zpirmai pradA?iaiai??? pasistengiau parinkti paprastesnA? Le ClAi??zio kAi??rinA?: ai??zAuksinAi?? A?uvelAi??ai???, kuriAi?? prancAi??zA? spauda apibAi??dina kaip kokiAi?? A?iuolaikinAi?? pasakAi??, alegorijAi??, yra ir arabA? kilmAi??s mergaitAi??s gyvenimo istorija. Na, A?iAi??rAi??sim, kaip klostysis, galbAi??t vAi??liau pavyks pereiti prie sudAi??tingesniA? A?io autoriaus kAi??riniA?.

ai??i?? Taip A?iltai kalbate apie savo verstas knygas, kad net truputA? pavydu. Ir pavydu, ko gero, ne tik rezultato, bet ir paties proceso. Beje, esu A?sitikinusi, kad geriausiai iA?verA?iama tada, kai verA?iama su malonumu. BAi??tent tuomet, mano galva, vertAi??jo amatas labiausiai priartAi??ja prie meno.

J. R. AA? dar pridurA?iau, kad bet koks labai gerai atliekamas amatas gali bAi??ti A?vardijamas kaip menas.

ai??i?? Tuomet gal tai ir galima bAi??tA? A?vardyti kaip vienAi?? iA? svarbiausiA? literatAi??ros vertAi??jA? tikslA?? MaA?a to, pasiekus jA? (ar netgi pasirinkus siekti), literatAi??ros vertimas A?gauna savo tikrAi??jAi?? prasmAi??.

J. R. Ko gero, taip. Ta proga prisiminiau vienAi?? kolegAi??, brazilA? vertAi??jAi??, su kuriuo susipaA?inau Arlio literatAi??ros vertAi??jA? namuose. PrieA? pasukdamas literatAi??ros vertAi??jo keliu jis iA?mAi??gino ne vienAi?? amatAi??, dirbo A?en ir ten, vertAi??si, tiesAi?? sakant, labai nuo literatAi??ros nutolusiais darbais ir net buvo pasiekAi??s tam tikrAi?? materialinAi?? gerovAi??. TapAi??s vertAi??ju, jis viso to nebeturi, materialinAi??s sAi??lygos gerokai kuklesnAi??s ai??i?? bet koks yra laimingas, galiausiai atradAi??s tai, kas iA? tiesA? artima ir kam jis, matyt, iA? esmAi??s ir buvo ai??zuA?programuotasai???. Vertimas, sakAi?? jis, tarsi kokia A?domiausia A?achmatA? partija, kuriAi?? jam taip paA?Ai??lusiai A?domu ir malonu deramai suA?aisti… O kadangi brazilai, pietieA?iai ai??i?? A?monAi??s emocionalAi??s, ekspresyvAi??s, tai jis tAi?? savo ai??zlaimAi?? bAi??ti nepasiturinA?iu vertAi??juai??? gebAi??jo labai graA?iai iA?reikA?ti ai??i?? todAi??l ir prisiminiau…

R. R. Taip, iA? tiesA? bAi??na dA?iaugsmA?. Ai??tai suki, suki galvAi??, kaip iA?versti, ir staiga iA?tinka nuA?vitimas ai??i?? randi tAi?? patA? geriausiAi??, ilgai ieA?kotAi??jA? vertimo variantAi??! Ai??is dA?iaugsmas su niekuo nesulyginamasai??i??

ai??i?? Jone, JAi??sA? mama, kalbAi??dama apie verstas knygas, kurios labiausiai A?strigo A? atmintA?, prasitarAi??, kad geriausiai prisimena tas, kurias versti buvo itin sunku. O kaipgi Jums? Ar tarp ai??zsunkuai??? ir ai??zA?domuai??? dAi??tumAi??t lygybAi??s A?enklAi???

J. R. Taip, A?inoma, bet sunkumas sunkumui nelygu ai??i?? jA? bAi??na A?vairiopA?. Kartais tai labai vingri, daugiasluoksnAi??, ai??zsusuktaai??? kalba, kartais ai??i?? daugybAi?? neA?inomA? terminA?, posakiA?, toks ar kitoks argot (A?argonas) ai??i?? jaunimo, prastuomenAi??s ir t. t., kurie varo A? neviltA?, verA?ia ne tik be galo knaisiotis internete, bet ir konsultuotis su A?vairiA? sriA?iA? specialistais ar biA?iuliais prancAi??zais, taA?iau kartais tai apgaulingai paprastos kalbos kAi??rinys. Toks skaidrus, kad, regis, visiA?kai nepermatomas, neapA?iuopiamas… Toks, pavyzdA?iui, yra Patrickas Modiano, vienas mano mAi??gstamA? prancAi??zA? autoriA?. Stilius ypatingas ai??i?? iA? pirmo A?vilgsnio labai paprastas, jokiA? A?mantrybiA?, skaidrus, muzikalus ai??i?? bet tik pamAi??gink jA? perteikti ir… ne tai. Kartais tokiu atveju, kai labai taupA?, iA? paA?iAi??ros paprastAi?? ai??i?? ir drauge tobulAi?? ai??i?? stiliA? reikia perteikti lietuviA? kalbos priemonAi??mis, netgi apima tikras bejAi??gystAi??s jausmas. Tai visai kas kita, nei narplioti kokA? vinklA?, A?mantrA? stiliA? su ilgais ai??i?? per pusAi?? puslapio ai??i?? sakiniais. SakyA?iau, tai lengviau. Taigi sunkumA? bAi??na A?vairiA?. O kad A?domu ai??i?? sutinku.

ai??i?? JAi??sA? mama panaA?iai kalbAi??jo apie Maupassantai??i??o stiliA?. Vis dAi??lto juk vertimo specifikAi?? lemia ir kalbA?, iA? kurios verA?iama ir A? kuriAi?? verA?iama, santykis. Taigi kaip prancAi??zA? kalba ai??zleidA?iasiai??? verA?iama A? lietuviA??

R. R. PrancAi??zA? kalba ir literatAi??ra turi be galo senas tradicijas, o lietuviA?… VerA?iant daA?nai trAi??ksta A?odA?iA?, ypaA? abstrakA?ioje sferoje. Mudu su Dominyku Urbu daA?nai apie tai kalbAi??davome, jis sakydavo: ai??zPrancAi??zA? kalba ai??i?? iA?sipusA?iusi markizAi??, o lietuviA? ai??i?? kukli piemenaitAi??.ai??? Ir kaipgi padaryti, kad jos rastA? bendrAi?? kalbAi??? Vien meilAi??s jausmui iA?reikA?ti prancAi??zai turi beveik deA?imtA? A?odA?iA?, o kAi?? daryti, kai juos visus reikia iA?versti A? lietuviA? kalbAi??? Taip, jausmA? srityje prancAi??zai ai??i?? meistrai.

J. R. Na, bet, pavyzdA?iui, A?odA?iui ai??zeitiai??? lietuviai turi kur kas daugiau sinonimA?. Ai??tai atsiverskime Antano Lyberio ai??zSinonimA? A?odynAi??ai???: trys puslapiai smulkiu A?riftu. A?inoma, esama ten nemaA?ai tokiA? ai??zneA?moniA?kA?ai??? A?odA?iA?, kaip gvairinti, kuokinti, talakuoti etc., bet juk A?ie A?odA?iai labai smagAi??s. Taigi lietuviA? kalba puikiai tinka, tarkime, konkretybAi??ms nusakyti. Juk reikia ir mums kaA?kuo pasipuikuoti…

ai??i?? PakalbAi??jus apie vertAi??jo amato sunkumus norAi??tA?si pereiti prie smagesniA? dalykA?. O smagiausia, ko gero, kai po sunkaus triAi??so ateina pelnytas A?vertinimas. Ramute, iA? PrancAi??zijos ambasados esate gavusi GarbAi??s legiono ordinAi??. Tai vienas garbingiausiA? apdovanojimA?. KAi?? Jums reiA?kAi?? jA? gauti?

R. R. Tai svarbus A?vykis mano gyvenime. Labai netikAi??tas. Kai paskambino iA? ambasados ir praneA?Ai?? A?iAi?? A?iniAi??, netekau A?ado. Niekad nemaniau gyvenime padariusi kAi?? nors ypatinga, kad bAi??A?iau A?itaip A?vertinta. Tai didA?iulis atlygis uA? sunkA? darbAi??. Beje, mano amA?inatilsA? sAi??nus [architektas Gytis Ramunis ai??i?? K. K.] A?maikA?taudavo: ai??zMama, ir kada gi de Gaulleai??i??is tau duos ordinAi???ai??? Mane tik juokas Ai??mAi?? nuo tokiA? kalbA?. Ir A?tai. Kita vertus, man labai svarbus ir mano studentA? pripaA?inimas. Visada jauA?iausi jA? vertinama ir gerbiama. Sulaukusi devyniasdeA?imties metA? iA? savo buvusiA? studentA? gavau nuostabiA? laiA?kA? su sveikinimais, net eilAi??raA?A?iA?. BuvAi?? mano studentai iki A?iol mane atsimena, ateina, skambina. Tai irgi didA?iulis dA?iaugsmas.

ai??i?? KolegA? vertAi??jA? taip pat esate A?vertinta ir apdovanota Ai??v. Jeronimo premija, A?steigta Lietuvos literatAi??ros vertAi??jA? sAi??jungos. O ar yra tekAi?? sulaukti palaikymo iA? kolegA? pedagogA??

R. R. Mano santykiai su kolegomis visada buvo labai geri. Dauguma jA? ai??i?? mano buvAi?? studentai. Tik su valdA?ia anais laikais ai??i?? ne. Kreivai A? mane A?iAi??rAi??jo dAi??l studijA? PrancAi??zijoje, kur jau A?ia, anais laikais studijuoti uA?sienyje… A?inot, kaip seniau buvo ai??i?? jei studijuoji uA?sienyje, vadinasi, esi A?nipas.

ai??i?? IA? tiesA?, apie JAi??sA? ai??zA?nipinAi??jimAi??ai??? yra tekAi?? skaityti Audriaus Musteikio straipsnyje ai??zPrancAi??zA? ai??zA?nipAi??ai??? RamutAi?? RamunienAi??-IeA?mantaitAi??ai???… Jone, grA?A?kime prie JAi??sA?. 2004 m. TarptautinAi??s vaikA? ir jaunimo literatAi??ros asociacijos (IBBY) esate apdovanota premija uA? reikA?mingiausiAi?? ir meniA?kiausiAi?? metA? vertimAi?? ai??i?? AndrAi?? DhA?telio ai??zKraA?tas, kurio niekada neprieisiai???. Beje, tais paA?iais metais kartu su Jurgita Mikutyte, RAi??ta Jonynaite, Irena Aleksaite ir kt. inicijavote Lietuvos literatAi??ros vertAi??jA? sAi??jungos A?kAi??rimAi??. Kitais metais sAi??jungai sueis deA?imt metA?. PaA?ioje jos kAi??rimo pradA?ioje buvo keliama daug svarbiA? tikslA?: vienyti literatAi??ros vertAi??jus, kelti jA? profesijos prestiA?Ai??, ugdyti vertimo kokybAi??s sampratAi??, atstovauti vertAi??jA? interesams, ginti jA? teises…

J. R. Manau, apskritai didA?ioji dalis A?iA? tikslA? daugiau maA?iau pasiekti. Prisiminkime laikus iki sAi??jungos susikAi??rimo ai??i?? vertAi??jA? tada tarytum taip pat nebuvo, bent jau vieA?ai jie nesireiA?kAi?? ar reiA?kAi??si labai kukliai. A?inoma, jie kaA?kur sau tyliai kniAi??stAi??si, dirbo darbAi?? ai??i?? kiekvienas sau, nematomi ir beveik niekam neA?inomi. Dalis jA? priklausAi?? RaA?ytojA? sAi??jungai, bet jos veikloje lyg ir nesireiA?kAi??. Vis dAi??lto sAi??junga ai??i?? raA?ytojA?, ir nieko A?ia nepadarysi. VertAi??jA? bendruomenAi??s nebuvo. Ji atsirado tik A?sikAi??rus mAi??sA? sAi??jungai. Reikia pabrAi??A?ti ir reikA?mingAi?? pirmosios LiteratAi??ros vertAi??jA? sAi??jungos pirmininkAi??s Jurgitos MikutytAi??s indAi??lA? kuriant sAi??jungAi?? ir vystant jos veiklAi??. Dabar vertAi??jai kur kas aktyvesni, matomi, jie ne tik verA?ia, bet kuria ir realizuoja projektus, uA?siima ugdomAi??ja veikla, turi savo duomenA? bazAi??, tinklalapA?, organizuoja renginius, teikia premijas, dalyvauja tarptautiniA? organizacijA? veikloje ir t. t. Trumpai tariant, jie yra.

R. R. MAi??sA? laikais nieko tokio nebuvo. AA? priklausiau RaA?ytojA? sAi??jungai, bet buvom ten it kokie vargA?ai giminaiA?iai…

J. R. AA? pati VertAi??jA? sAi??jungos dAi??ka susipaA?inau su daug puikiA? ir A?domiA? A?moniA?, kolegA?, su jais ne tik uA?simezgAi?? biA?iulystAi??s ryA?iai, bet ir prasidAi??jo bendri projektai, veikla, vienijama bendrA? idAi??jA?… Taip pasidA?iaugiant yra tekAi?? girdAi??ti ne vienAi?? kolegAi??.

ai??i?? Kalbant apie tikslus, kuriuos vertAi??jai sau kAi??lAi?? kurdami sAi??jungAi?? ai??i?? mano akimis A?iAi??rint, maA?iausiai pasikeitAi?? vertAi??jA? finansinAi?? ir socialinAi?? padAi??tis: honorarai vis dar tokie maA?i, kad vien iA? vertimo iA?gyventi praktiA?kai neA?manoma, o juos iA?mokAi??ti po senovei vAi??luojama.

J. R. Deja, visa tai ai??i?? tiesa, nors, atvirai kalbant, labai abejoju, ar LiteratAi??ros vertAi??jA? sAi??junga ai??i?? kAi??rybinAi?? organizacija ai??i?? pajAi??gtA? A?veikti A?iuos sunkumus. Ai??is tas ta kryptimi buvo daroma… Bet turbAi??t jau reikAi??tA? prabilti apie profsAi??jungAi??. Apskritai, tai labai opus ai??i?? ir, beje, labai platus ai??i?? klausimas. Jis tikrai reikalautA? atskiro ai??zapskritojo staloai???, atskiro interviu su didesne kolegA? grupe ai??i?? o gal ir ne tik kolegA?. Ne pro A?alA? bAi??tA? padiskutuoti ir su ai??zprieA?ingos stovyklosai??? (nesakau ai??i?? ai??zprieA?A?ai???…) atstovais. Ai??tai, Kazimiera, dar viena labai aktuali bei, manyA?iau, visus dominanti tema bAi??simA? paA?nekesiA? ciklui. Juk tikrai bAi??tA? A?domu?

ai??i?? Sutinku, tokia diskusija bAi??tA? A?domu. Tai vis pamAi??stymai ateiA?iai… O baigiant norAi??tA?si paklausti, kaip vienu sakiniu A?vardytumAi??te vertAi??jo misijAi???

R. R. A?odA?iais atverti naujus horizontus.

J. R. Labai tiktA? LiteratAi??ros vertAi??jA? sAi??jungos motto ai??i?? portugalA? raA?ytojo, Nobelio premijos laureato JosAi?? Saramago A?odA?iai: ai??zRaA?ytojai kuria nacionalinAi?? literatAi??rAi??, o pasaulio literatAi??rAi?? kuria vertAi??jai.ai???