A?uvAi??, bet nepalaidoti

A?URNALAS: KelionAi?? su Bernardinai.lt
TEMA: Istorija
POTEMAi??: Lietuvos partizanai
AUTORIUS: Zigmas Vitkus

DATA: 2011-11

A?uvAi??, bet nepalaidoti

Zigmas Vitkus

lowes online price for cialis.

Senojoje judAi??jA? kultAi??roje, kuri laikytina krikA?A?ioniA?kos Europos kultAi??ros pamatu, nepalaidotas A?mogaus kAi??nas arba negalAi??jimas palaidoti jo laiku (iki kAi??nui deformuojantis) buvo laikoma didele nelaime. PanaA?iai mAi??styta visose kultAi??rose. TaA?iau istorijoje bAi??ta periodA?, kai draudimas niekinti ir nepalaidoti mirusio A?mogaus kAi??no buvo sistemingai paA?eidinAi??jimas. Lietuvoje, taip vyko maA?daug ketverius metus, nuo 1946 iki 1950-A?jA?, kai sovietiniai okupantai A?bauginimo tikslais vieA?ai niekindavo Lietuvos laisvAi??s kovotojA? palaikus.

Ai??

Viename iA? neseniai pirmAi?? kartAi?? lietuviA?kai publikuotA? JAV CentrinAi??s A?valgybos tarnybos (CA?V) raportA? apie padAi??tA? pokario Lietuvoje ypatingas dAi??mesys skiriamas partizanA? kovai. 1951 metais, paA?iame Ai??altojo karo A?karA?tyje, suraA?yto dokumento, kuriame apibendrinama septyneriA? pokario metA? medA?iaga, viename iA? skirsniA? praneA?ama apie specifinA? sovietiniA? represiniA? struktAi??rA? taikytAi?? ai??ztyrimo bAi??dAi??ai??? nukautA? Lietuvos partizanA? tapatybAi??ms iA?siaiA?kinti.

Ai??

PartizanA? kAi??nai bAi??davo numetami ir AlsAi??dA?iA? miestelyje (56ai???02 A?. pl., 22ai???02 r. ilg.) bei apklausiami A?monAi??s, siekiant nustatyti ai??zA?iA? sAi??nA?ai??? (ai??zthese sonsai???) vardus. Po kurio laiko miestelio A?monAi??s susirinkimuose Ai??mAi?? protestuoti prieA? tokius rusA? veiksmus, sakydami, kad jA? vaikai esantys A?gAi??sdinti ir naktimis sapnuoja lavonus etc. Kunigas kalbAi??jo, kad rusams A?itaip elgiantis yra A?eminami ne partizanai, o miestelio A?monAi??s. Po A?iA? pasisakymA? rusai pakeitAi?? savo ai??ztyrimoai??? bAi??dus. Po 1948 m. nuA?udytA?jA? partizanA? kAi??nai nebebAi??davo paliekami miesteliA? aikA?tAi??se, taA?iau uA?kasami saugumo pastatA? kiemuose arba iA?gabenami kaA?kur kitur. PrieA? iA?gabenant kAi??nus juos numazgodavo saugumo pajAi??gA? rAi??siuose kalintys kaliniai. Pasodinti kAi??nai, pridengti tik strAi??njuostAi??mis, bAi??davo fotografuojami.

Ai??

PartizanA?, sovietA? valdA?ios vadintA? banditais, burA?uaziniais nacionalistais, palaikai vieA?ose erdvAi??se pradAi??ti sistemingai guldyti nuo 1946 m. pradA?ios. Juozo LukA?os-Daumanto nuomone, kuriAi?? jis iA?sakAi?? atsiminimA? knygoje ai??zPartizanaiai???, tai buvo susijAi?? su 1946 m. vasario 15 d. paskelbtu LSSR NKVD komisaro Juozo BartaA?iAi??no A?sakymu dAi??l partizanA? legalizacijos (Ai??iame dokumente buvo kalbama ne tik apie legalizacijAi??, bet ir apie grieA?tesnes sankcijas partizanams ir jA? rAi??mAi??jams.)

Ai??

BolA?evikai, A?dAi??kinti atkaklaus partizanA? pasiprieA?inimo, kuriam parayiA?iuoti negelbAi??jo jokios jA? pastangos, griebAi??si naujo A?iaurumo. Iki A?iA? metA? (iki 1946 m. ai??i?? reng past.) enkagAi??bistai ar enkavedistai partizanA? lavonA? iA? kautyniA? lauko neimdavo. Pasitenkindavo susirinkdami savus. Ai??iemet jie tarAi??si suradAi?? naujAi?? baugiAi?? priemonAi?? kovoje su partizanais. KautynAi??se paliktus partizanA? lavonus (kai partizanams reikAi??davo skubiai pasitraukti) jie parsiveA?davo A? miestelius ir ten visokiausiais bAi??dais iA?niekindavo, tuo tikAi??damiesi atgrasinti naujas gyventojA? gretas jungtis A? iA?skintas partizanA? eiles. Ai??

Palaikai buvo guldomi vieA?ose vietose siekiant atpaA?inti nuA?udytAi??jA?. Kaip A?inoma, partizanai kaip A?manydami slAi??pAi?? savo tikrAi??jAi?? tapatybAi??, vadindami vienas kitAi?? slapyvardA?iais. TaA?iau netiesiogiai buvo siekiama atpaA?inti bei A?bauginti ir A?uvusiojo artimuosius ai??i?? tuos, kurie ateidavo prie vieA?oje erdvAi??je iA?mestA? kAi??nA?. Jokiame to meto sovietiniame dokumente nerasime nurodyto motyvo A?bauginti, taA?iau, atsiA?velgiant A? A?ios praktikos kontekstAi??, reikia manyti, kad pagrindinis uA?davinys buvo bAi??tent toks (Algirdas Patackas savo esAi?? /ai??zNepraA?uvo nAi?? vienas kraujo laA?asai???, 2005, ai??zNaujasis A?idinysai???/ paA?ymi, jog Ukrainoje, kurioje taip pat vyko stiprus partizaninis judAi??jimas, tokios praktikos nebuvAi??, A?ia nukautA? banderininkA? kAi??nai buvo iA?mAi??tomi vieA?ose vietose labiau kaip masalas, pasala, o ne galimybAi?? pasityA?ioti iA? negyvo prieA?o).

Iki J. BertaA?iAi??no A?sakymo, 1944ai??i??1945 m., nukautuosius sovietA? kariai daA?niausiai palikdavo A?Ai??ties vietoje, ir partizanams ar A?uvusiA?jA? artimiesiems pavykdavo juos paimti ir slapA?ia palaidoti. Nuo 1946-A?jA? pradA?ios tai tapo beveik neA?manoma. SovietA? kariai juos surinkdavo, nugabendavo A? miestelA? ir numesdavo vieA?oje vietoje ai??i?? turgaus aikA?tAi??se, prie baA?nyA?iA?, liaudies gynAi??jA? bAi??stiniA?, mokyklA?. Po ai??zatpaA?inimo procesoai???, kartais trukdavusio savaitAi??, kAi??nai bAi??davo ai??zsunaikinamiai??? ai??i?? paslapA?ia uA?kasami atokiose vietose, sumetami A? pelkes, A?vyro karjerus, nenaudojamus A?ulinius, lauko tualetus ir pan. Taip iA? artimA?jA? bAi??davo atimama galimybAi?? palaidoti A?uvusA?jA? ai??zA?moniA?kaiai???, taip pat buvo uA?kertamas kelias partizanA? A?uvimo ir palaidojimo vietoms tapti A?ventomis erdvAi??mis.

Numetus kAi??nus vieA?ose vietose daA?nai bAi??davo nepasitenkinama oficialiai deklaruotu tikslu ai??i?? atpaA?inti nukautuosius. IA? jA? bAi??davo sumaniai tyA?iojamasi. Palaikai bAi??davo iA?rengiami, sustatomi arba suguldomi tam tikromis paniekinanA?iomis pozomis, bAi??davo spardomi, koneveikiami ir t. t. Visa tai vykdavo miestelio gyventojA? ai??i?? suaugusiA?jA? ir vaikA? ai??i?? akivaizdoje. Verta atkreipti dAi??mesA? A? tai, kad partizanA? palaikai buvo eksponuojami taip, kad kuo maA?iau bAi??tA? panaA?Ai??s A? kovotojus ai??i?? daA?niausiai beginkliai, nuplAi??A?tais kovotojA? A?enklais, aplinkiniams jie buvo pateikiami kaip paprasA?iausi plAi??A?ikai, banditai, sulaukAi?? tinkamo teisAi??tos valdA?ios atpildo.

Matydami, kaip elgiamasi su palaikais, artimieji stengdavosi juos iA?vogti ir palaidoti kapinAi??se (Kartais palaikus iA?vogti padAi??davo ir vienas kitas padoresnis stribas. Sakydavo: ai??zneA?kit, nematysiuai???.). Ai??tai kAi?? prisimena Povilas PeA?iulaitis-LakA?tingala, Tauro apygardos BirutAi??s rinktinAi??s partizanas:

vpxl results.

Ai??iose kapinaitAi??se (Digriuose ai??i?? reng. past.) amA?ino poilsio suguldyti vyrai, kurie po A?Ai??ties buvo iA?niekinti Garliavos aikA?tAi??je. Mes juos sugebAi??jome iA?vogti. DaA?niausiai tai darydavo partizanai, padedami A?uvusiA?jA? giminiA?. Man A?iose akcijose taip teko kelis kartus dalyvauti. Buvo didelAi?? rizika, bet mes rizikavome. Kaip kitaip… KritusiA? partizanA? kAi??nai iA?niekinti miesteliA? aikA?tAi??se bAi??davo stribA? saugomi ir naktimis. Bet mes taip pat buvome iA?radingi. DaA?niausiai tekdavo priA?liauA?ti, uA?riA?ti partizano lavonui uA? kojos virvAi?? ir iA? lAi??to iA?traukti iA? tos vietos. O paskui jau nusineA?ame tolyn. O sargybinis vaikA?to aplink aikA?tAi?? ai??i?? apeina ratAi??, o lavonA? jau nAi??ra. Kildavo didA?iausias triukA?mas. TodAi??l iA? karto iA?vogtA? kovos draugA? kAi??nA? nelaidodavome miesteliA? kapinAi??se. UA?kasdavome iA? pradA?iA? kokiame arime, o po kiek laiko, kai viskas kiek aprimdavo, palaidodavome kapinAi??se. Bet ir A?ia jie dar ramybAi??s neturAi??jo. Stribai, suA?inojAi??, kad A?ia perlaidoti partizanA? kAi??nai, juos vAi??l atkasAi??, iA?mAi??tAi?? pavirA?iuje, tada A?monAi??s vAi??l juos palaidojo, viskAi?? sutvarkAi??. Tada stribai dar kartAi?? juos iA?kasAi??, sakAi??, kad fotografavo ar dar kAi?? ten darAi??. Ir vAi??l viskAi?? paliko pavirA?iuje. A?monAi??s vAi??l graA?iai palaidojo. Ir taip kelis kartusai??i??Ai??

Ai??

Lietuvoje partizanA? palaikA? niekinimo praktika baigAi??si apie 1950-uosius, tada A?uvusiA?jA? kAi??nai jau pradAi??ti slAi??pti ai??i?? atpaA?inimas vykdavo uA?darose patalpose. TokA? pokytA? galima aiA?kinti tuo, jog pogrindA?io dalyviams pavyko nugabenti niekinamA? kAi??nA? nuotraukas A? Vakarus, taip pat perduoti kovojanA?ios Lietuvos laiA?kAi?? Romos popieA?iui Pijui XII, kur jis buvo iA?spausdintas. Taip manAi?? ir patys partizanai. Kita vertus, partizanA? palaikA? eksponavimas jau buvo atlikAi??s savo vaidmenA?, ir instrumentas darAi??si nebereikalingas ai??i?? A?monAi??s jau buvo pakankamai iA?gAi??sdinti, daugelis partizanA? rAi??mAi??jA? iA?tremti, o ir paA?iA? kovotojA? nedaug belikAi??. Kova jau buvo pasiekusi paskutinAi?? stadijAi??, ir kova su partizanais tapo panaA?i A? pavieniA? laukiniA? A?vAi??riA? medA?ioklAi??.

A?inoma nemaA?ai atvejA?, kai sovietiniai pareigAi??nai iA?kasdavo slapta palaidotA? partizanA? kapus. Tai dar vienas visose kultAi??rose paplitAi??s tabu, kurA? paA?eidAi?? sovietinAi??ms represinAi??ms struktAi??roms priklausAi?? asmenys. Tikriausiai ir A?ia negalAi??tume kalbAi??ti apie kokiAi?? nors direktyvAi?? iA? centro (bent jau tokia nerasta), tai kilo iA? bendro sovietinAi??s valdA?ios poA?iAi??rio A? partizanus. A?monAi??s, atsidAi??rAi?? uA? A?statymo ribA? (it. Bandito ai??i?? ai??ztas, kuris yra uA? A?statymo ribA?ai???), jos nuomone, neturAi??jo teisAi??s bAi??ti palaidoti. Reikia pabrAi??A?ti, kad A?vairAi??s sovietiniA? laikA? A?altiniai ai??i?? nuo oficialiA? dokumentA? iki groA?inAi??s literatAi??ros ai??i?? apie partizanus daA?niausiai kalba veikiau kaip apie ai??zlaukinius A?vAi??risai??? nei A?mones.

PartizanA? kapai naikinti ne atsitiktinai. A?monAi??ms sunku prisiminti praeitA?, jAi?? aktualizuoti, kai nAi??ra medA?iaginio objekto, kurA? jis galAi??tA? matyti. Tai gerai suprato sovietA? valdA?ia, pokariu atlikusi A?iaurA? bandymAi??, siekdama ne tik nugalAi??ti uA? ai??zburA?uazinAi?? LietuvAi??ai??? kovojusius prieA?us, nuteisti ai??zkaltuosiusai???, bet ir kiek A?manoma sunaikinti jA? palaikus. Palaikai juos deformuojant, desakralizuojant buvo paverA?iami A? kaA?kAi?? nepaprastai A?lykA?taus ir pusiau A?mogiA?ko, o vAi??liau buvo atiduodami suardyti gamtai. Taip buvo siekiama iA?trinti laisvAi??s kovotojus iA? lietuviA? atminties. Ai??tai kAi?? apie partizanA? kapA? niekinimAi?? KlebiA?kio miA?ke ir partizanA? atsakAi?? A? jA? raA?Ai?? J. LukA?a ai??zPartizanuoseai???:

Ai??

Antai KlebiA?kio miA?ko pakraA?tyje, prie kelio, vedanA?io A? S., puA?A? pavAi??syje ilsAi??josi septyni partizanai, A?uvAi?? A?vairiose kautynAi??se. GerA? A?moniA? pastangomis A?iA? septyniA? miA?ko broliA? kapai buvo aptverti lietuviA?ko stiliaus tvorele, padaryti puikAi??s antkapiai ir pastatyti skoningi visiems vienodi kryA?iai. Antkapiuose A?aidAi?? skyduose vyA?iai ir A?vairAi??s lietuviA?kA? raA?tA? ornamentais, pagaminti iA? samanA? ir gAi??liA?.

Ai??iuos kapus aptikAi?? PrienA? enkagAi??bistai iA?ardAi??. Vietinio bAi??rio vadas Papartis pasiryA?o bolA?evikams uA? tai atkerA?yti. Jis, atsivedAi??s savo vyrus ir dar pasikvietAi??s pasyviA? kovotojA?, sutvarkAi?? kapus, supildamas vAi??l panaA?ius antkapius, parAi??pindamas kryA?ius ir tvorelAi??. Paskui kapus uA?minavo ir A?spAi??jo lankytojus, kad jie kurA? laikAi?? kapA? nelankytA?. Gi prie tvorelAi??s pridAi??jo lietuviA?kAi?? ir rusiA?kAi?? uA?raA?Ai??, kad kapai liesti draudA?iama. Po keliA? savaiA?iA? tie patys enkagAi??bistai didA?iai nustebo, rasdami kapus, A?ydinA?ius kaip seniau. Ai??tAi??A?Ai?? griebAi??si darbo. Ir kaip nustebo, kai pajudinus tvorelAi?? sprogo. Buvo sunkiai suA?eisti trys kapA? niekintojai. Visi paA?oko A? kelio griovius ir, apmAi??tAi?? kapus iA? tolo granatomis, pasitraukAi??.

A?uvusiA?jA? uA? laisvAi?? kapai, jaudrina atmintA?, neleisdami gyviesiems pamirA?ti A?uvusiA?jA? bei jA? kovos. TodAi??l kiekviena visuomenAi?? savo garbAi??s reikalu laiko surasti A?uvusiA?jA? kovotojA? uA? laisvAi?? kAi??nus, sugrAi??A?inti jiems pagarbAi?? ir pagaliau garbingai palaidoti. Taip vyksta su Ispanijos pilietinio karo, PietA? Amerikos diktatAi??rA?, Jugoslavijos karo aukomis, taip vyksta ir iA? komunistinAi??s priespaudos iA?sivadavusioje Vidurio ir RytA? Europoje.Ai?? Taip yra net tik atkuriamas teisingumas, bet ir sukuriamos prielaidos A?uvusiA?jA? ai??zprisikAi??limuiai??? A?iandienos ir ateityje gyvensianA?iA? A?moniA? dvasioje.

Per dvideA?imt NepriklausomybAi??s metA?, iniciatyviA? A?moniA? ir valstybAi??s pastangA? dAi??ka, monumentaliais paminklais, kukliais kryA?iais, tipiniais atminimo A?enklais A?amA?inta daugelis vietA?, A?yminA?iA? Lietuvos partizanA? kovAi??: mAi??A?ius, pavienius susidAi??rimus, A?Ai??tis, bunkeriA? sunaikinimus, partizanA? palaikA? niekinimo vietas. Ar A?ie materialAi??s atminimo A?enklai bus paveikAi??s, priklausys nuo to, ar dabartinAi??s kartos supras ir vertins partizanA? kovAi??. Ar kartkartAi??mis susirinks prie jA? prisiminti A?uvusiA?jA? ir paliAi??dAi??ti. Kaip yra tvirtinAi??s A?inomas vokieA?iA? istorikas Jornas Rusenas, bAi??tent liAi??desio emocija turiAi?? sutaikymo jAi??gos.

Zigmas Vitkus