ASOCIACIJA SUNKMEČIU Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidento Kornelijaus Platelio ataskaita už 2009 metus 2010-04-22, LMKA konferencija, Vilnius Priminsiu, kad 2009 metų konferencija, kurioje buvau perrinktas prezidentu naujai kadencijai, įvyko balandžio 21 d. Tad praėjo vieneri metai ir viena diena. 2009 metais įvyko 12 LMKA tarybos posėdžių, o šiemet dar du. Praeitai konferencijai teiktoje savo ataskaitoje 2008 metus pavadinau socialinių garantijų menininkams paieškos metais. 2009-sius kiek ironiškai galima būtų pavadinti dar intensyvesnės kiek kuklesnių socialinių garantijų paieškos metais. 2009 metų sausio 1 d. visi menininkai tapo socialiai apdrausti, tačiau ne taip, kaip rekomendavo 2008 metais dirbusi Seimo darbo grupė, o tiesiog bandant sulyginti nesulyginamus dalykus: darbus pagal autorines ir pagal darbo sutartis. Praeitoje konferencijoje priėmėme rezoliuciją „Dėl Lietuvos kultūros žlugdymo“, kurioje reikalavome nemažinti lėšų kultūros programoms ir nebedidinti PVM knygoms. Lėšos buvo sumažintos, bet PVM knygoms sustojo ties 9% riba. Priminsiu, kad sausio 21 d. kreipėmės į Premjerą ir 2009 vasario 13 d. jis priėmė LMKA tarybą. Susitikimas teikė vilčių. Premjeras nežadėjo mokestinių išimčių ar lengvatų, bet pažadėjo kitais būdais meno kūrėjams kompensuoti mokesčių padidėjimą. Sutarėme, kad tarpžinybinė darbo grupė kūrybinių darbuotojų socialinių garantijų apimties ir pakankamumo klausimams išnagrinėti, sudaryta Premjero vasario 5 d. potvarkiu po mūsų vizito pas Socialinės apsaugos ir darbo ministrą, pasiūlys tų kompensacijų mechanizmus, o kultūros rėmimo programos bus padidintos. Kas liko iš tų pažadų, parodė laikas. Minėtoje darbo grupėje be manęs dirbo mūsų tarybos nariai Jurgita Mikutyte, Dainius Radzevičius ir Jonas Rudzinskas. Kas nuveikta? Pirmiausia valdžios institucijų atstovai pradėjo prisipažinti suprantą, kad autorinis atlyginimas ir darbas pagal darbo sutartį nėra tapatūs dalykai. Pavyko pasiekti, kad visi dirbantieji pagal autorines sutartis mokėtų VSD mokestį nuo pusės pajamų iš autorinių sutarčių, kuris nuskaitomas „prie šaltinio“ arba sumokamas jo paties, jei jis yra įregistravęs individualią veiklą. Kūrėjams, gaunantiems autorinį atlyginimą iš darbdavio, su kuriuo sudaryta darbo sutartis, jokių mokestinių lengvatų netaikoma, tačiau numatytas laipsniškas Sodros mokesčio didėjimas iki 2011 metų. Privalomojo sveikatos draudimo mokestis – 9% visiems. 15% Gyventojų pajamų mokesčiui nutarta taikyti ne neapmokestinamąjį pajamų dydį, o nedeklaruotinų sąnaudų procentą – 30%, tačiau tik įregistravusiems individualią veiklą, kuri meno kūrėjams labai neparanki dėl sudėtingos buhalterijos. Rentų ypatingai nusipelniusiems meno kūrėjams klausimas iš vietos nepajudėjo, nors joms formaliai buvo pritarta. Kūrybinių organizacijų institucinio finansavimo net nebuvo svarstyta. PVM knygoms po liepos 1 d., kaip minėjau, liko tie patys 9%, tačiau kultūrinei spaudai, nepaisant mūsų kreipimųsi į Seimą ir Vyriausybę, 21%. Autorinius atlyginimus apmokestinus socialiniais mokesčiais jie automatiškai valdžios atstovų galvose tapo „draudiminėmis pajamomis“, mažinančiomis visų rūšių pensijas, išmokas ligos ar vaiko auginimo atveju. Taigi meno kūrėjų padėtis liko gana sunki, o daugelis vyresnių mūsų kolegų jautėsi tiesiog įžeisti tokio valdžios požiūrio į meno kūrybą. Vasario 21 d. meno kūrėjų organizacijų programoms paskirstytos lėšos mūsų nepasiekė iki pat gegužės mėnesio, o tada jas KM sumažino ir pareikalavo pasirašyti naujas sutartis. Po ilgų derybų ir posėdžių, nematydami kitos išeities, pasirašėme naujas sutartis, tačiau ir tada pinigai neplaukė į mūsų sąskaitas. Neliko nieko kito kaip prie Seimo gegužės 5 d. surengti akciją – koncertą, kurio programą pridedu. Akcijoje dalyvavo apie 500 menininkų. Už pakylą ir įgarsinimą susimokėti padėjo Lietuvos autorių teisių gynimo agentūra, tad ačiū jai. Po koncerto lėšos pradėjo judėti guviau, tačiau jos nebuvo vienintelis mūsų rūpestis. Mes vėl kreipėmės į naujai išrinktą Prezidentę ir Seimo komitetus prašydami nemažinti pensijų ir kitų išmokų, kai asmuo gauna autorinį atlyginimą, sumažinti PVM kultūrinei spaudai bei kultūros renginiams, sukurti Meno kūrėjų socialinės paramos programą, kuri padėtų minimaliai socialiai apdrausti mažas pajamas gaunančius meno kūrėjus ir padėti jiems susimokėti PSD mokestį. Šie susirašinėjimai tęsėsi iki pat gruodžio mėnesio, kuomet Socialinių reikalų ir darbo komiteto iniciatyva Seimo valdyba įkūrė darbo grupę „Dėl asmenų, gaunančių pajamas pagal autorines sutartis, socialines garantijas reglamentuojančių įstatymų projektų ir su jais susijusių kitų teisės aktų projektų parengimo“. Pirmasis šios darbo grupės posėdis įvyko vasario 9 d. Jame Verslo žurnalistų klubas, palaikomas Žurnalistų sąjungos, išreiškė norą, kad žurnalistai VSD mokestį mokėtų ne nuo pusės, o nuo visų pajamų, o tai visiškai netiko meno kūrėjams. Tada buvo nutarta išskirti meno kūrėjus (turinčius statusą) ir šią mokestinę lengvatą palikti tik jiems. Tad šis prašymas atsilieps visiems, kurie dirba pagal autorines sutartis ir neturi meno kūrėjo statuso, taip pat – jauniems kūrėjams. Jiems vienintelis išsigelbėjimas lieka individuali veikla. Man tai neatrodo teisinga, bet atstovaudamas meno kūrėjams negalėjau rūpintis visais. Darbo grupė parengė įstatymų pataisų projektus, nustatančius, kad gavus nereguliarius autorinius atlyginimus nebūtų mažinamos visų rūšių pensijos, išmokos ligos (įrodžius, kad kūrinys sukurtas prieš susergant) ir vaiko auginimo atveju. Tame pačiame pakete nutarta teikti ir Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų įstatymo pataisas. Jame numatyta sugriežtinti sąlygas įgyti meno kūrėjo statusą tiek asmeniui, tiek organizacijai, numatyti, kaip statusas gali būti prarandamas. Taip pat įstatymas numato įsteigti Meno kūrėjų socialinės paramos programą, kuri padėtų mažas pajamas gaunantiems meno kūrėjams susimokėti minimalius (nuo vieno MMA) VSD ir PSD mokesčius bei suteiktų galimybę gauti išmokas „kūrybinių prastovų“ metu. Meno kūrėjų asociacijai įstatymas numato pavesti koordinuoti MK socialinę programą, Meno kūrėjų statuso suteikimo tarybos veiklą ir vesti meno kūrėjų apskaitą. Jei šios funkcijos bus pavestos LMKA ir jos narės galės tikėtis institucinio finansavimo savo veiklai. Visi mūsų siūlymai rengiant šio įstatymo pataisas buvo priimti įtartinai lengvai. O pataisos esminės, todėl mums visiems teks išvystyti plačią ir intensyvią lobistinę veiklą Vyriausybėje ir Seime, tad visus kviečiu į talką. Šį antradienį darbo grupė pristatė savo parengtus teisės aktus visuomenei per spaudos konferenciją Seime. Dalis lėšų į MK socialinės paramos programą galėtų patekti iš apmokestintų skaitmeninių laikmenų, todėl šis klausimas mums, meno kūrėjams ypatingai svarbus. Šią savaitę Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo projektas turėjo patekti į Vyriausybės posėdį, tačiau nepateko. Trečiadienį pas Premjerą turėjęs šiuo klausimu vykti pasitarimas nukeltas. Tikimės, kad bus išspręstas dalies iš autorinių atlyginimų gaunamų pajamų (30%) nereikalaujant pagrindimo nurašymo į sąnaudas klausimas. Jis dar derinamas su Finansų ministerija. Rentų ypatingai nusipelniusiems menininkams klausimo darbo grupė nesvarstė. Darbo grupės vadovas Rimantas Jonas Dagys pažadėjo grįžti prie jo projektuojant bendrą Valstybinio socialinio draudimo reformą. Mūsų atstovai Kultūros ir meno taryboje pasikeitė. LMKA taryba 2009 07 09 posėdyje delegavo šiuos asmenis: Zitą Bružaitę, Eugenijų Nalevaiką, Kęstutį Pempę, Joną Rudzinską, Valentiną Sventicką, Stanislovą Žvirgždą. Tenka apgailestauti, kad nė vienas mūsų atstovas neapsiėmė vadovauti LKMT ir jos pirmininku buvo išrinktas Kauno valstybinio dramos teatro vadovas Egidijus Stancikas, nors nesutarimų dėl kultūros politikos dalykų su LKMT, regis, nekilo. 2009 metų Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija paskirta dailėtyrininkei dr. Marijai MATUŠAKAITEI už vertingus memorialinės dailės paveldo tyrinėjimus monografijoje „Išėjusiems atminti: laidosena ir kapų ženklinimas LDK“ (2009). Premiją taip pat išmokėti padėjo Lietuvos autorių teisių gynimo agentūra. Dar kartą ačiū jai. Kaip matote, LMKA finansinė padėtis nebuvo geresnė už jos narių. Mėnesį visi buvome išėję neapmokamų atostogų, nuo sausio 1 d. į užtarnautą poilsį išėjus Nijolei Vėgėlienei, iki pat šio pirmadienio referentės neturėjome. Dabar jos pareigas atliks Rūta Dubauskaitė. Kultūros ministerija vis keičia finansavimo sąlygas, kelia naujus reikalavimus. 2009-jų pabaigoje mums buvo pasiūlyta atstatyti sumažintą finansavimą, jei kūrybinės sąjungos pateiks išlaidų dokumentus. Tai padaryti reikėjo labai greitai. Ne visoms sąjungoms tai pavyko, nes neturėdamos lėšų jos neplanavo ir išlaidų. 2009-jų konferencijoje sutarėme, kad visos organizacijos nario mokestį moka po lygiai – 150 Lt per metus. Kaip jis mokamas turbūt pakomentuos auditas. Metinė Europos menininkų tarybos (ECA) konferencija ir kongresas vyko 2009 10 30 – 11 02 Maltoje. Konferencijos tema: „Išgyvenant menus“. Generalinės asamblėjos metu, kaip visada, išklausytos veiklos ir finansinės ataskaitos, patvirtinti planai kitiems metams, antrai 2 metų kadencijai perrinktas EMT prezidentas – airių skulptorius Michaelis Burke’as, pavaduotoja – dailininkė iš Vokietijos Annette Hollywood, šalia dar nebaigusių kadencijos vykdomojo komiteto dailininko iš Danijos Torbeno Herono ir vertėjos iš Rumunijos Irinos Horeos, išrinkti nauji nariai: kino režisierius Silvijas Petranovičius (Kroatija), dizaineris Michaelis Piscopo (Malta), kompozitorius Ugis Praulinis (Latvija). Kiekviena šalis ataskaitas apie savo veiklą buvo pateikusi raštu, tad asamblėjos metu tik pasikeista trumpais komentarais. Danai pasiūlė kokiai nors kitai šaliai perimti EMT sekretoriato funkciją. Sutiko Ispanija. Dabar bus svarstoma, kaip tai padaryti. Šiemetinė EMT konferencija ir kongresas vyks lapkričio mėnesį Zagrebe. Planuojama, kad vyks du mūsų atstovai. Taryba siūlė kandidatus į įvairias komisijas bei ekspertų tarybas: 2009 07 17 į darbo grupę „Lietuvos kultūros strategijai“ rengti Zitą Bružaitę, Valentiną Sventicką ir mane (tačiau ši grupė darbo taip ir nepradėjo arba mūsų siūlymai, niekam nepranešus apie tai, priimti nebuvo), į Kultūros rėmimo fondo tarybą pasiūlėme rašytoją Vandą Juknaitę. Oficialiai nepradėjo darbo ir MK įstatymo pataisų rengimo grupė, į kurią taryba delegavo Vaclovą Krutinį ir mane. Dabartinės pataisos atsirado daugiau Seimo darbo grupės nei ministerijos iniciatyva. Man teko dalyvauti darbo grupės prie Sveikatos apsaugos ministerijos meno sveikatai projektų perspektyvai Lietuvoje išnagrinėti veikloje. Taip pat buvau pakviestas dalyvauti Prezidentės sudarytos Lietuvos kultūros politikos kaitos gairių rengimo darbo grupės darbe. Šis baigtas. Vakar Prezidentė šį dokumentą įteikė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui, o aš išsiuntinėjau mūsų tarybos nariams. Negaliu nepaminėti ir atskirų menininkų, mūsų organizacijų narių, talkos raginant Seimą ir Vyriausybę atidžiau pasigilinti į meno kūrėjų problemas. Čia iniciatyvą pirmoji parodė mūsų premijos laureatė kino režisierė Agnė Marcinkevičiūtė. Ji pradėjo vaikščioti į priėmimus pas Socialinės apsaugos ir darbo ministrą bei kitus pareigūnus, paskui kartu nuėjome pas Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininką Rimantą Joną Dagį. Pastebėjau, kad valdžia kitaip reaguoja, kai ima savo nuomonę reikšti bei sunkią padėtį pasakoti jokių pareigų neužimantys menininkai. Šis vizitas, mano manymu, taip pat pastūmėjo komitetą įkurti minėtą darbo grupę. Į ją buvo pakviesta šios internete susibūrusios menininkų grupės atstovė teatro „Utopija“ direktorė Giedrė Kabašinskienė. Tokios grupės gali labai efektyviai paremti mūsų siekius. Štai ir pastaruoju metu po mano raštu Seimo pirmininkei dėl nelemtų PSD skolininkų jie surinko 233 parašus. Tad jiems taip pat dera padėkoti. Metai išties buvo nelengvi, tačiau LMKA taryba dirbo surėmusi pečius. Už tai dėkoju visiems kolegoms.
LIETUVOS MENO KŪRĖJŲ ASOCIACIJOS KONFERENCIJOS
REZOLIUCIJA
Dėl Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisų
2010 m. balandžio 22 d.
Vilnius
Lietuvos meno kūrėjų asociacijos konferencija pritaria Kultūros ministerijos parengtoms Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisoms, ragina LR Vyriausybę joms pritarti, LR Seimą – įstatymą priimti ir JE Prezidentę – jį pasirašyti. Matome, kad kai kurie šiuo metu galiojančio įstatymo straipsniai nebeatliepia šiandieninio gyvenimo realijų. Šio įstatymo pataisų priėmimo vilkinimas liudija atsainų požiūrį į autorių teises ir nedaro garbės mūsų valstybei.
LMKA konferencijos vardu – LMKA prezidentas Kornelijus Platelis
LIETUVOS MENO KŪRĖJŲ ASOCIACIJOS KONFERENCIJOS
REZOLIUCIJA
Dėl meno kūrėjų socialinės apsaugos
2010 m. balandžio 22 d.
Vilnius
Lietuvos meno kūrėjų asociacijos konferencija iš esmės pritaria Seimo darbo grupės „Dėl asmenų, gaunančių pajamas pagal autorines sutartis, socialines garantijas reglamentuojančių įstatymų projektų ir su jais susijusių kitų teisės aktų projektų parengimo“, vadovaujamos Rimanto Jono Dagio, parengtiems teisės aktams ir ragina Seimą priimti juos dar pavasario sesijoje. Nereguliarūs autoriniai meno kūrėjų atlyginimai neturi mažinti jų pensijų bei išmokų ligos ar vaiko auginimo atvejais. Mažas pajamas gaunantiems menininkams Socialinės meno kūrėjų paramos programa turėtų padėti minimaliai apsidrausti socialiniu ir privalomuoju sveikatos draudimu. Jiems taip pat turi būti palikta galimybė gauti socialinę paramą kūrybinių prastovų metu, nes kreiptis į darbo biržą jie negali.
LMKA konferencijos vardu – LMKA prezidentas Kornelijus Platelis
LIETUVOS MENO KŪRĖJŲ ASOCIACIJOS KONFERENCIJOS
REZOLIUCIJA
2010 m. balandžio 22 d.
Vilnius
Dėl valstybės požiūrio į kultūrą ir jos valdymą
Lietuvos meno kūrėjų asociacijos konferencija atkreipia dėmesį, kad kultūra yra labai svarbi visuomenės gyvenimo, tad ir valstybės sritis, įprasminanti kiekvieno žmogaus būtį, ugdanti kūrybingumą. Visos kitos žmonių veiklos sritys skirtos tam, kad asmuo galėtų kokybiškai gyventi kultūroje. Be to, kūrybinės industrijos sukuria nemažą dalį šalies bendrojo vidaus produkto. Deja, pastaruoju metu kultūra vis dažniau tampa politinių žaidimų įkaite, smulkia politinių mainų moneta.
Meno žmonės suvokia demokratinės valstybės valdymo principus, tačiau mano, kad Kultūros ministerijai privalo vadovauti asmenybė, išmananti kultūros sritį, profesionalųjį meną ir turinti autoritetą kultūros žmonių bendruomenėje.
LMKA konferencijos vardu – LMKA prezidentas Kornelijus Platelis
