Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidento Kornelijaus Platelio ataskaita už 2016 metus.
2017-05-02, LMKA konferencija, Vilnius.
Priminsiu, kad 2016 metų konferenciją surengėme balandžio 26 d. 2016 metais įvyko 4 LMKA tarybos posėdžiai ir 4 pasitarimai. Finansinių metų pabaigoje Lietuvos meno kūrėjų asociaciją sudarė 12 narių – juridinių asmenų, turinčių meno kūrėjų organizacijos statusą. Asociacijoje dirbo 2 darbuotojai: prezidentas ir finansininkė.
Į Meno kūrėjų socialinės apsaugos programą, numatančią 1 MMA dydžio išmokas kūrybinių prastovų metu, kurias 3 mėnesius gali gauti laikinai dėl kokių nors priežasčių negalintis kurti menininkas, 2016 metais paremti 48 menininkai, jiems išmokėta 60 590 €. Valstybinio socialinio draudimo įmokų suma sudarė 1.411.149,43 € (bendras faktiškai draustų asmenų skaičius per metus, nepriklausomai nuo trukmės – 1566), privalomojo sveikatos draudimo įmokų suma sudarė 216.118,91 € (bendras faktiškai draustų asmenų skaičius per metus, nepriklausomai nuo trukmės – 785), t. y. 29 % daugiau negu 2015 metais. Tai derėtų vertinti teigiamai.
2016 metų Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija 2016-12-15 tarybos posėdyje paskirta poetui Donaldui Kajokui už eilėraščių rinkinį „Apie vandenis, medžius ir vėjus“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, Vilnius, 2015).
Metinė Europos menininkų tarybos (ECA) konferencija ir kongresas 2015 m. neįvyko. Nario mokesčio už tuos metus taip pat nemokėjome. Dabartinė ECA vadovybė pasiūlė organizaciją likviduoti. Mes buvome kitos nuomonės ir siūlėme vėl surengti konferenciją Vilniuje ir bandyti organizaciją atgaivinti. Tačiau sulaukėme vos kelių ECA narių pritarimo.
Taryba pasiūlė Lietuvos kultūros tarybos rinkikus: Editą Radvilavičiūtę-Utarienę ir Joną Rudzinską. Į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją deleguoti Antanas Jonynas (Lietuvos rašytojų sąjunga), Dainius Radzevičius (Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija) ir Algis Matulionis (Teatro sąjungos meno kūrėjų asociacija).
Pagaliau su Kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros taryba pavyko suderinti programos „Meno kūrėjų organizacijų kūrybinių programų įgyvendinimas“ aprašą, pagal kurį meno kūrėjų organizacijos administravimui galima skirti iki 60 % projekto išlaidų ir ne mažiau 20 000 €. Tačiau mūsų siūlymai šios programos projektams numatyti trimetį finansavimą, jos paraiškų vertinimui pasitelkti LMKA deleguotus bei Kultūros ministro arba LKT skirtus ekspertus, t. y. grąžinti buvusią ekspertinio vertinimo tvarką ir laikytis pereinant į Lietuvos kultūros tarybą patvirtintos šios programos apimties – ne mažiau 724 000 eurų lieka. Tiesa, yra žinių, kad šių metų apraše tokios lėšos bus numatytos. O visa kita priklausys nuo mūsų darbo Lietuvos kultūros ir meno taryboje, į kurią deleguoti begalime tik 3 asmenis vietoje 6.
LMKA pateikė prašymą suteikti jai meno kūrėjų organizacijos statusą, tačiau pasirodė, kad tokią teisę suteikiantis naujasis LR meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijos statuso įstatymas surašytas taip, kad neaišku, ar LMKA gali tokį statusą įgyti, ar ne. Teko imtis iniciatyvos taisyti įstatymą. Pataisas priėmė buvusios kadencijos Seimas viename paskutiniųjų savo posėdžių ir dabar meno kūrėjų organizacijos statusas LMKA yra suteiktas. Tačiau 2017 metams teikti paraišką programai „Meno kūrėjų organizacijų kūrybinių programų įgyvendinimas“ negalėjome ir dabar mūsų išgyvenimui labai svarbus galų gale pasiektas susitarimas mokėti nario mokestį – 2 % nuo iš minėtos programos gautų lėšų labai svarbus. Jis laikinas, nes 2018 metams bus galima teikti paraišką šiai programai.
Teko su Kultūros ministerijos darbuotojomis nemažai vaikščioti po Seimo komitetus dėl galimybės skirti 2 % nuo GPM paramą meno kūrėjui (fiziniam asmeniui). Mano suformuluotas argumentas, kad LR meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijos statuso įstatymas apibrėžia meno kūrėją kaip instituciją, suveikė, Labdaros ir paramos įstatymas buvo pataisytas, ir dabar kiekvienas galime nurodyti skirti šią paramą ne tik juridiniams asmenims, paramos gavėjams, bet ir fiziniams.
LMKA tarybos deleguotas dalyvavau Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo tarybos darbe ir nepraleidau nė vieno posėdžio. Smarkiai vėluojantis Bendrųjų konkurso nuostatų derinimas ir tvirtinimas labai apsunkino Fondo tarybos darbą ir skaudžiai palietė visą kultūrinę spaudą bei kultūrines interneto svetaines.
Taip pat mūsų tarybos deleguotas dalyvavau Lietuvos radijo ir televizijos tarybos darbe. Ten tebevadovauju Redakcinės politikos darbo grupei, turinčiai formuluoti bendrą nuomonę su LRT turiniu susijusiais klausimais. Esu praleidęs tik vieną posėdį, nes turėjau išvykti.
Toliau dalyvavau Darbo grupės su smulkaus verslo apmokestinimu susijusiems klausimams nagrinėti prie LR Finansų ministerijos veikloje, kuri šiuo metu pasidarė labai vangi – šiemet nebuvo nė vieno posėdžio. Mano pasiūlymai mažinti mokesčius nuo autorinių atlyginimų nesulaukė Finansų ir kitų ministerijų atstovų pritarimo. Individuli veikla pagal pažymą būtų daugiau ar mažiau tinkama veiklos forma mažas pajamas gaunantiems meno kūrėjams, bet ja užsiimantis menininkas netenka autoriaus teisių į savo kūrinį. Svarbiausiu savo prioritetu laikanti kultūrą politinė jėga, metų pabaigoje laimėjusi rinkimus ir sudariusi Seimo daugumą, pradėjo nuo to, kad meno kūrėjus įpareigojo mokėti SODROS įmokas ne nuo pusės, o nuo visų pajamų ir akcentavo, kad knygų ir spaudos leidėjai negali mokėti autorinių atlyginimų pagal autorines-licencines sutartis. Todėl konferencijai siūlau priimti Rezoliuciją Nr. 1.
Dalyvavau LR I ir II laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbe. Esu ten, nes I laipsnio valstybines pensijas turi teisę gauti Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai, tačiau daugiausia laiko komisija praleidžia skirdama pensijas daugiavaikėms motinoms.
Teko dalyvauti Darbo grupės Valstybinių pensijų pertvarkos gairėms parengti prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbe. Darbo grupė buvo sudaryta iš suinteresuotų institucijų atstovų, todėl ekspertų darbo grupės parengtas modelis, kuriuo siūlyta iš esmės panaikinti valstybės pensijas, priimtas nebuvo. Išplėsti gaunančiųjų jas ratą taip pat nepavyko, nes tai daryti draudė pati darbo grupei Vyriausybės suformuluota užduotis. Tad mano primygtinis siūlymas valstybės pensijas taip pat mokėti Vyriausybės kultūros ir meno premijų laureatams, nepaisant Kultūros ministerijos palaikymo, liko tik raštu išreikštoje „atskirojoje nuomonėje“. Apie II laipsnio pensijas arba rentas, kokias gauna mokslininkai visiems meno kūrėjams niekas nė girdėti nenori. Todėl siūlau priimti Rezoliuciją Nr. 2.
Dalyvavau Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos prie LR Seimo, Lietuvos kultūrai ir istorijai nusipelniusių asmenybių atminimo įprasminimo komisijos prie Kultūros ministerijos ir 2018 m. Londono knygų mugės darbo grupės darbe.
2016 metais LMKA nė vienam projektui (teikėme 2) paramos iš Lietuvos kultūros tarybos negavo. LMKA premiją finansavo LATGA. Teko mažintis atlyginimus ir kitas administracines išlaidas. LMKA kartu su viešąja įstaiga „Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centras“, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Alumni draugija, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu toliau Rytų Lietuvoje sėkmingai vykdė projektą „Pilietinės visuomenės stiprinimas per gebėjimą kritiškai vertinti informaciją“. Teikėme paraiškas LR tautinių mažumų departamentui, gavome finansavimą, bet administracinėms išlaidoms jo panaudoti neturėjome teisės.
Iš visos praėjusios mano kadencijos darbų norėčiau paminėti du ne vienerius metus su įvairiomis institucijomis derintus pasiekimus: su Kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros taryba suderintą programos „Meno kūrėjų organizacijų kūrybinių programų įgyvendinimas“ aprašą ir galimybę skirti 2 % nuo GPM meno kūrėjui. Tai ir paskatino mane kelti savo kandidatūrą kitai kadencijai.
Apskritai vertinant 2016 metus reikia pripažinti, kad parama meninei kūrybai ir socialinė menininkų aplinka nežymiai pagerėjo, jei neįskaitysime dvigubai padidėjusių SODROS įmokų, kurias žadama atšaukti. Dėkodamas visiems už bendrą darbą noriu atkreipti dėmesį, jog LMKA taryba galėtų būti dar aktyvesnė.
LIETUVOS MENO KŪRĖJŲ ASOCIACIJOS METINĖS KONFERENCIJOS
REZOLIUCIJA Nr. 1
DĖL MENO KŪRĖJŲ MOKESČIŲ NUO AUTORINIŲ SUTARČIŲ
Vilnius, 2017-05-02
Nemaža dalis meno kūrėjų vykdo individualią veiklą pagal pažymą, nepaisant prievolės vesti buhalteriją ir deklaruoti pajamas. Tačiau turtines autorių teises jie išsaugo tik dirbdami pagal autorines sutartis. Akivaizdu, kad gaminančiųjų serijinius gaminius ir teikiančių paslaugas mokestinė aplinka palankesnė ir diskriminacinė atžvilgiu tų, kurie kuria vienkartinius originalius meno kūrinius.
Negana to, pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą vienų sričių meno kūrėjai šio mokesčio moka 5 %, kitų, šiuo įstatymu priskiriamų vadinamosioms „laisvosioms profesijoms“ – 15 %. Manome, kad visi įgijusieji meno kūrėjo statusą turėtų mokėti vienodą 5 % GPM ir visiems būtų taikomas neapmokestinamųjų pajamų dydis.
Menininkų mokesčių sistemą siūlome optimizuoti. Kadangi didžioji dauguma meno kūrėjų pajamas gauna iš juridinių asmenų, kurių buhalterijos, mokėdamos autorinius atlyginimus, turi menininkus identifikuoti, pervesti mokesčius ir teikti ataskaitas, būtų galima lengvai apskaičiuoti, įvertinant 30 % išlaidų, ir sulyginti visų pagal autorines sutartis pajamas gaunančių meno kūrėjų mokesčius, nustatant visiems vienodas Sodros įmokas nuo pusės pajamų, nepriklausomai dirba jie pagal darbo sutartis, ar ne, nes kūrybinę veiklą jie vykdo ne darbo metu. Tokiu atveju taikyti Meno kūrėjų socialinės apsaugos programą taptų dar paprasčiau, labai didelei meno kūrėjų daliai nebereikėtų eikvoti laiko ir jėgų sudėtingai buhalterijai, valstybė iš karto gautų jai priklausančius mokesčius, sistema taptų lengviau, tad ir pigiau administruojama, o mokestinė bazė padidėtų. Ir vis daugiau menininkų galėtų atsidėti pagrindiniam savo užsiėmimui – kūrybai.
LIETUVOS MENO KŪRĖJŲ ASOCIACIJOS METINĖS KONFERENCIJOS
REZOLIUCIJA Nr. 2
DĖL MENO KŪRĖJŲ PENSIJŲ SKAIČIUOJAMO DARBO STAŽO
Vilnius, 2017-05-02
Lietuvos meno kūrėjų asociacijos konferencija atkreipia dėmesį, kad įsigaliojus Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų įstatymui, visų meno kūrėjų statusą turinčių organizacijų nariai turėtų būti traktuojami vienodai. Akivaizdu, jog dabartinis teisinis reguliavimas diskriminuoja daugelio sričių meno kūrėjus. Todėl prašome visų minėtų organizacijų, veikusių iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo 1991 m. birželio 1 d., tęsusių anksčiau įsikūrusių organizacijų veiklą ir vėliau įgijusių meno kūrėjų organizacijos statusą, narių darbo stažą skaičiuoti lygiai taip pat, kaip Rašytojų, Dailininkų, Kompozitorių, Kinematografininkų sąjungų narių, t. y. siūlome ne vardinti organizacijas, o nustatyti, kad stažas iki 1991-06-01 turi būti skaičiuojamas visiems meno kūrėjo statusą turintiems asmenims, nuo pirmosios publikacijos iki 1991-06-01 viešai skelbusiems savo kūrybą. Pažymas Sodrai apie savo narių pirmosios publikacijos datą galėtų pateikti visos meno kūrėjų organizacijos arba MK statuso suteikimo taryba prie Kultūros ministerijos. Atkreipiame dėmesį, kad minėtos įstatymo pataisos būtų taikomos pagal darbo sutartis nedirbusiems, o tik kūrybai pasišventusiems menininkams, todėl jų skaičius nebūtų didelis.
Taip pat primename, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymas, įsigaliojęs 1991 m. birželio 1 d., už socialinės sistemos ribų iki 2011-01-01 kaip ir paliko daugelį vien tik kūrybai pasišventusių meno kūrėjų, įpareigodamas juos patiems mokėti Sodros įmokas iš savo dažnai menkų autorinių atlyginimų. Todėl manome esant tikslinga sukurti meno kūrėjams kompensacinį mechanizmą rentų, kokias dabar gauna mokslininkai, pavidalu. Manome, kad socialinių pervartų laikais valstybė turėtų menininkais pasirūpinti, nes jų indėlis į Lietuvos valstybės atkūrimo darbus neginčytinas.
Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidento Kornelijaus Platelio ataskaita už 2016 metus.
2016-05-02, LMKA konferencija, Vilnius.
Priminsiu, kad 2016 metų konferenciją surengėme balandžio 26 d. 2016 metais įvyko 4 LMKA tarybos posėdžiai ir 4 pasitarimai. Finansinių metų pabaigoje Lietuvos meno kūrėjų asociaciją sudarė 12 narių – juridinių asmenų, turinčių meno kūrėjų organizacijos statusą. Asociacijoje dirbo 2 darbuotojai: prezidentas ir finansininkė.
Į Meno kūrėjų socialinės apsaugos programą, numatančią 1 MMA dydžio išmokas kūrybinių prastovų metu, kurias 3 mėnesius gali gauti laikinai dėl kokių nors priežasčių negalintis kurti menininkas, 2016 metais paremti 48 menininkai, jiems išmokėta 60 590 €. Valstybinio socialinio draudimo įmokų suma sudarė 1.411.149,43 € (bendras faktiškai draustų asmenų skaičius per metus, nepriklausomai nuo trukmės – 1566), privalomojo sveikatos draudimo įmokų suma sudarė 216.118,91 € (bendras faktiškai draustų asmenų skaičius per metus, nepriklausomai nuo trukmės – 785), t. y. 29 % daugiau negu 2015 metais. Tai derėtų vertinti teigiamai.
2016 metų Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija 2016-12-15 tarybos posėdyje paskirta poetui Donaldui Kajokui už eilėraščių rinkinį „Apie vandenis, medžius ir vėjus“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, Vilnius, 2015).
Metinė Europos menininkų tarybos (ECA) konferencija ir kongresas 2015 m. neįvyko. Nario mokesčio už tuos metus taip pat nemokėjome. Dabartinė ECA vadovybė pasiūlė organizaciją likviduoti. Mes buvome kitos nuomonės ir siūlėme vėl surengti konferenciją Vilniuje ir bandyti organizaciją atgaivinti. Tačiau sulaukėme vos kelių ECA narių pritarimo.
Taryba pasiūlė Lietuvos kultūros tarybos rinkikus: Editą Radvilavičiūtę-Utarienę ir Joną Rudzinską. Į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją deleguoti Antanas Jonynas (Lietuvos rašytojų sąjunga), Dainius Radzevičius (Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija) ir Algis Matulionis (Teatro sąjungos meno kūrėjų asociacija).
Pagaliau su Kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros taryba pavyko suderinti programos „Meno kūrėjų organizacijų kūrybinių programų įgyvendinimas“ aprašą, pagal kurį meno kūrėjų organizacijos administravimui galima skirti iki 60 % projekto išlaidų ir ne mažiau 20 000 €. Tačiau mūsų siūlymai šios programos projektams numatyti trimetį finansavimą, jos paraiškų vertinimui pasitelkti LMKA deleguotus bei Kultūros ministro arba LKT skirtus ekspertus, t. y. grąžinti buvusią ekspertinio vertinimo tvarką ir laikytis pereinant į Lietuvos kultūros tarybą patvirtintos šios programos apimties – ne mažiau 724 000 eurų lieka. Tiesa, yra žinių, kad šių metų apraše tokios lėšos bus numatytos. O visa kita priklausys nuo mūsų darbo Lietuvos kultūros ir meno taryboje, į kurią deleguoti begalime tik 3 asmenis vietoje 6.
LMKA pateikė prašymą suteikti jai meno kūrėjų organizacijos statusą, tačiau pasirodė, kad tokią teisę suteikiantis naujasis LR meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijos statuso įstatymas surašytas taip, kad neaišku, ar LMKA gali tokį statusą įgyti, ar ne. Teko imtis iniciatyvos taisyti įstatymą. Pataisas priėmė buvusios kadencijos Seimas viename paskutiniųjų savo posėdžių ir dabar meno kūrėjų organizacijos statusas LMKA yra suteiktas. Tačiau 2017 metams teikti paraišką programai „Meno kūrėjų organizacijų kūrybinių programų įgyvendinimas“ negalėjome ir dabar mūsų išgyvenimui labai svarbus galų gale pasiektas susitarimas mokėti nario mokestį – 2 % nuo iš minėtos programos gautų lėšų labai svarbus. Jis laikinas, nes 2018 metams bus galima teikti paraišką šiai programai.
Teko su Kultūros ministerijos darbuotojomis nemažai vaikščioti po Seimo komitetus dėl galimybės skirti 2 % nuo GPM paramą meno kūrėjui (fiziniam asmeniui). Mano suformuluotas argumentas, kad LR meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijos statuso įstatymas apibrėžia meno kūrėją kaip instituciją, suveikė, Labdaros ir paramos įstatymas buvo pataisytas, ir dabar kiekvienas galime nurodyti skirti šią paramą ne tik juridiniams asmenims, paramos gavėjams, bet ir fiziniams.
LMKA tarybos deleguotas dalyvavau Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo tarybos darbe ir nepraleidau nė vieno posėdžio. Smarkiai vėluojantis Bendrųjų konkurso nuostatų derinimas ir tvirtinimas labai apsunkino Fondo tarybos darbą ir skaudžiai palietė visą kultūrinę spaudą bei kultūrines interneto svetaines.
Taip pat mūsų tarybos deleguotas dalyvavau Lietuvos radijo ir televizijos tarybos darbe. Ten tebevadovauju Redakcinės politikos darbo grupei, turinčiai formuluoti bendrą nuomonę su LRT turiniu susijusiais klausimais. Esu praleidęs tik vieną posėdį, nes turėjau išvykti.
Toliau dalyvavau Darbo grupės su smulkaus verslo apmokestinimu susijusiems klausimams nagrinėti prie LR Finansų ministerijos veikloje, kuri šiuo metu pasidarė labai vangi – šiemet nebuvo nė vieno posėdžio. Mano pasiūlymai mažinti mokesčius nuo autorinių atlyginimų nesulaukė Finansų ir kitų ministerijų atstovų pritarimo. Individuli veikla pagal pažymą būtų daugiau ar mažiau tinkama veiklos forma mažas pajamas gaunantiems meno kūrėjams, bet ja užsiimantis menininkas netenka autoriaus teisių į savo kūrinį. Svarbiausiu savo prioritetu laikanti kultūrą politinė jėga, metų pabaigoje laimėjusi rinkimus ir sudariusi Seimo daugumą, pradėjo nuo to, kad meno kūrėjus įpareigojo mokėti SODROS įmokas ne nuo pusės, o nuo visų pajamų ir akcentavo, kad knygų ir spaudos leidėjai negali mokėti autorinių atlyginimų pagal autorines-licencines sutartis. Todėl konferencijai siūlau priimti Rezoliuciją Nr. 1.
Dalyvavau LR I ir II laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbe. Esu ten, nes I laipsnio valstybines pensijas turi teisę gauti Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai, tačiau daugiausia laiko komisija praleidžia skirdama pensijas daugiavaikėms motinoms.
Teko dalyvauti Darbo grupės Valstybinių pensijų pertvarkos gairėms parengti prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbe. Darbo grupė buvo sudaryta iš suinteresuotų institucijų atstovų, todėl ekspertų darbo grupės parengtas modelis, kuriuo siūlyta iš esmės panaikinti valstybės pensijas, priimtas nebuvo. Išplėsti gaunančiųjų jas ratą taip pat nepavyko, nes tai daryti draudė pati darbo grupei Vyriausybės suformuluota užduotis. Tad mano primygtinis siūlymas valstybės pensijas taip pat mokėti Vyriausybės kultūros ir meno premijų laureatams, nepaisant Kultūros ministerijos palaikymo, liko tik raštu išreikštoje „atskirojoje nuomonėje“. Apie II laipsnio pensijas arba rentas, kokias gauna mokslininkai visiems meno kūrėjams niekas nė girdėti nenori. Todėl siūlau priimti Rezoliuciją Nr. 2.
Dalyvavau Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos prie LR Seimo, Lietuvos kultūrai ir istorijai nusipelniusių asmenybių atminimo įprasminimo komisijos prie Kultūros ministerijos ir 2018 m. Londono knygų mugės darbo grupės darbe.
2016 metais LMKA nė vienam projektui (teikėme 2) paramos iš Lietuvos kultūros tarybos negavo. LMKA premiją finansavo LATGA. Teko mažintis atlyginimus ir kitas administracines išlaidas. LMKA kartu su viešąja įstaiga „Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centras“, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Alumni draugija, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu toliau Rytų Lietuvoje sėkmingai vykdė projektą „Pilietinės visuomenės stiprinimas per gebėjimą kritiškai vertinti informaciją“. Teikėme paraiškas LR tautinių mažumų departamentui, gavome finansavimą, bet administracinėms išlaidoms jo panaudoti neturėjome teisės.
Iš visos praėjusios mano kadencijos darbų norėčiau paminėti du ne vienerius metus su įvairiomis institucijomis derintus pasiekimus: su Kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros taryba suderintą programos „Meno kūrėjų organizacijų kūrybinių programų įgyvendinimas“ aprašą ir galimybę skirti 2 % nuo GPM meno kūrėjui. Tai ir paskatino mane kelti savo kandidatūrą kitai kadencijai.
Apskritai vertinant 2016 metus reikia pripažinti, kad parama meninei kūrybai ir socialinė menininkų aplinka nežymiai pagerėjo, jei neįskaitysime dvigubai padidėjusių SODROS įmokų, kurias žadama atšaukti. Dėkodamas visiems už bendrą darbą noriu atkreipti dėmesį, jog LMKA taryba galėtų būti dar aktyvesnė.
