Ilgametė Kauno valstybinio muzikinio teatro orkestro arfininkė Valerija Baranauskienė teatralų pelnytai vadinama teatro muzikine atmintimi. Čia ji pradėjo groti 1956 m. baigusi Lietuvos valstybinės konservatorijos (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija) profesorės Liudmilos Chetagurovos arfos klasę. Muzikinio teatro orkestre ji, vienintelė arfininkė, be pertraukos dirbo ištisus 54 metus.
Skaityti toliau
Gruodį savo 50-ąją gimimo sukaktį minėjo Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Vytautas Juozapaitis. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro bei Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Dainavimo katedros profesorius, Vilniaus kolegijos Menų fakulteto docentas, Vytauto Juozapaičio edukacinio kultūros ir meno centro vadovas – visas šias pareigas daugiau nei prieš metus pakeitė atsakingas Seimo nario postas, tačiau maestro prisipažįsta, kad širdyje visuomet liks dainininkas ir pedagogas.
Skaityti toliau
Kanklės, kanklelės, kanklytės… Jau daugel amžių jūs sidabriniais garsais užliejat lietuvio širdį, raminat supamą kūdikį, sergite ligų kamuojamą, apraudate velionį, maldą lydite Viešpaties karalystėn ar linksminate jaunimą susibūrimuose. Ačiū, pražilusios kanklės, už pasakose, padavimuose tarsi Baltijos pajūrio gintare paslėptą ir išsaugotą pagonišką lietuvių tautos praeitį, už atsakingai iš rankų į rankas mums perduotą protėvių kultūros palikimą…
Skaityti toliau
Kiekvieno muziko kelio pradžių pradžia yra Mokytojas. Profesorė Silvija Sondeckienė, išugdžiusi didelį būrį violončelininkų, ir pati turėjo puikių mokytojų, instrumento virtuozų, žymiausių XX a. Europos violončelės mokyklų atstovų. Lietuvoje jos mokytojai buvo Levas Seidelis (1895–1961), baigęs studijas Sankt Peterburgo konservatorijoje pas garsųjį prancūzų violončelininką Louis Abbiate, bei Povilas Berkavičius (1894–1975), legendinio Leipcigo konservatorijos profesoriaus Juliaus Klengelio, taip pat ir minėto Abbiate mokinys. Abu Silvijos Narūnaitės-Sondeckienės mokytojai buvo ryškūs atlikėjai, nepaprastai kompetentingi, plačios erudicijos pedagogai.
Skaityti toliau
Rugsėjo 30 d. Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijai sukako 90 metų. Be to, prieš 20 metų šiai vienai seniausių technikumu, aukštesniąja muzikos mokykla vadintai Lietuvos muzikinio ugdymo įstaigų buvo grąžintas istorinis konservatorijos vardas. Šias sukaktis mokykla paminėjo išskirtiniu renginiu, juo buvo priminti ne tik Klaipėdos, bet ir visos Lietuvos muzikinei kultūrai reikšmingi faktai. S. Šimkus puikiai suprato, kad „mūsų kultūrinė ateitis <...> priklausys nuo to, ar pajėgsime plačia visuomenės minia išsiristi iš siauro rato miesčioniškų reikaliukų ir cackų į orbitą europietiškos, plačiąja to žodžio prasme, gilios dvasios ir muzikos sritį“.
Skaityti toliau
Su šviesaus atminimo Maestro Rimu Geniušu (1920–2012) mane likimas suvedė 2011-aisiais, rengiant spaudai interviu apie Beatričę Grincevičiūtę, su kuria jam, kaip pianistui, yra ne kartą tekę koncertuoti. Nustebino skvarbus žvilgsnis į daugelį gyvenimo įvykių, savitas požiūris, nebūtinai sutampantis su daugumos nuomone, šviesi atmintis ir guvus protas. Tuomet dar nežinojau, kad tas interviu Maestro bus paskutinis…
Skaityti toliau
2013 m. gruodžio 15 d. Šv. Jonų bažnyčioje skambėjo kanklių muzika, dangiški garsai užpildė erdvę ir klausytojų širdis. Susirinkusieji minėjo žymaus lietuvių kanklininko ir pedagogo, dirigento, profesoriaus Prano Stepulio šimtąsias gimimo metines.
Skaityti toliau
Gruodžio 6 dieną nuaidėjo Lauryno Vakario Lopo kūrybinės veiklos 45-mečiui paminėti skirto paskutinio renginio garsai. Trijuose koncertuose girdėjome maestro mėgstamų autorių opusų, jo paties kompozicijų, galėjome pasidžiaugti naujausio kūrinio „Te Deum“ premjera. Renginius būtų galima pavadinti dirigento, kompozitoriaus ir pedagogo kūrybinę veiklą apibendrinančiais darbais.
Skaityti toliau
Naujas baleto „Karmen“ pastatymas, Lenkijos baleto gastrolės Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje skatino pagalvoti apie šio žanro naujovių sąlyginumus. Žemišką, į nūdienos realijas pretenduojančią „Karmen“ (premjera 2013 m. lapkričio 29 d.) kūrė olandų choreografė Didy Veldman, dirbanti su šiuolaikinio šokio trupėmis ir pirmą kartą „Karmen“ statanti su „akademiniu“ Lietuvos baleto kolektyvu (kitos versijos rodytos Didžiojoje Britanijoje (Lidse), Kanadoje, Naujojoje Zelandijoje). Neklasikinė, basomis kojomis atliekama choreografija mūsų artistams buvo neįprasta. Pasak LNOBT baleto trupės direktorės Rūtos Butvilienės, šokėjams tai visiškai nauja, kupina smulkmenų, niuansų kūno kalba. Su tokiu požiūriu sutiktume, pabrėždami būtinybę ir trupės poreikį šokti įvairesnio stiliaus veikalus.
Skaityti toliau
Lapkričio 8 d. V. Kasiulio muziejuje Vilniuje buvo pristatyta nauja kompaktinė plokštelė, kurią įgrojo trio „BaccK“ – Aistė Bružaitė (kanklės), Irmantas Andriūnas (birbynė) ir Danielius Rozovas (akordeonas). Plokštelę išleido VšĮ „Iš arti“.
Skaityti toliau
