Lietuviai pakvietė vienytis Baltijos šalių menininkus

Lietuviai pakvietė vienytis Baltijos šalių menininkus

Kalėdų išvakarėse Lietuvos, Latvijos ir Estijos menininkai susirinko pasikalbėti apie tai, kaip 2020 metus nuniokojusi pandemija paveikė jų šalių kultūrinį gyvenimą.

Lietuvos meno kūrėjų asociacijos vadovas Jonas Staselis gruodžio 16 dieną į vaizdo konferenciją sukvietė Lietuvos, Latvijos ir Estijos meno organizacijų atstovus padiskutuoti apie tai, kokią įtaką Baltijos šalių menui ir įvairių sričių meno kūrėjų gyvenimams padarė visą pasaulį apėmusi pandemija.

Ilgiau nei dvi valandas trukusioje konferencijoje „Pandemijos sąlygoti pokyčiai: kaip keitėsi teisinė ir socialinė menų aplinka“ prie virtualaus diskusijų stalo sėdėjo Latvijos Respublikos Kultūros politikos departamento direktorė Laura Turlaja, Latvijos kūrybinių sąjungų tarybos generalinis sekretorius Haralds Matulis, Latvijos dailininkų sąjungos prezidentas Igors Dobičins, Estijos dailininkų sąjungos viceprezidentas Vano Allsalu, estų rašytojų sąjungos vadovas Tiit Alekseev, Estijos žurnalistų asociacijos prezidentė Helle Tiikmaa, Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė prof. Eglė Ganda Bogdanienė bei Lietuvos Nacionalinės žurnalistų asociacijos pirmininkas Dainius Radzevičius bei  kitų Baltijos šalių kūrėjus jungiančių organizacijų vadovai. Dalyviai dalinosi patirtimi, kaip jų šalių menininkai ir juos jungiančios organizacijos išgyvena pandemijos į siauriausius rėmus įspraustus gyvenimus be parodų, be spektaklių, be kūrybos ir t.t. Taigi, ir be pajamų.

Svarbiausia – kuriantis žmogus

Pasak L. Turlajos, Latvijos Kultūros ministerija nukentėjusiems menininkams ir kultūros atstovams bei projektų vystymui paremti skyrė 32 mln. eurų. Vienas įdomiausių sprendimų – dalį pinigų kūrėjams skirti ne kaip paramą, o už juos nupirkti net 100 menininkų kūrinių ir eksponuoti juos šalies muziejuose. LDS pirmininkei prof. E. G. Bogdanienei toks latvių sprendimas pirkti kūrinius, o ne dalinti pinigus kaip paramą pasirodė labai įdomus.

H. Matulis pateikė trumpą finansinės pagalbos kultūrai suvestinę nuo kovo mėnesio, nuo nulinio vyriausybės palaikymo pandemijos pradžioje iki rudens, kai kūrėjams buvo išdalinta 1 936 000 eurų parama. I. Dobičins papasakojo, kokiais būdais šalies menininkai gavo aukščiau paminėtus pinigus: akcijomis ir protestais. Pavyzdžiui, spalio 28 dieną menininkai surengė eiseną, kurios dalyviai nešė tuščius paveikslų rėmus. Valdininkams jie siuntė žinią: jei menas liks be paramos, kūrėjai kitais metais jums pateiks tik tuščius rėmus, be paveikslų. O skulptorių akcijos „Sculpture black day“ metu daugelis skulptūrų buvo uždengtos juoda plėvėle arba apvyniotos popieriumi: kokie pinigai, tokia ir kūryba, teigė menininkai.

Latvijos menininkų mintis, kad kultūra be kūrėjo-žmogaus yra lyg tušti rėmai be paveikslo, sutampa su Lietuvos meno kūrėjų asociacijos J.Staselio požiūriu. Kai gegužę Lietuvos Vyriausybė nuostolius patiriančiai kultūrai skyrė per 68 milijonų eurų, iš kurių net 43 milijonai atiteko infrastruktūros tobulinimui, J.Staselis susitikime su tuometiniu ministru M. Kvietkausku pabrėžė, kad pandemija nėra karas, aplink niekas nesugriuvo, todėl svarbiau yra ne pastatai, o žmonės, kūrėjai, šiuo metu itin sunkiai išgyvenantys. Latvijos kūrybinių sąjungų tarybos generalinis sekretorius H. Matulis pritarė, kad kultūra yra labai svarbi psichinei žmonių sveikatai, geresnei savijautai, ypač tokiu sunkiu pandemijos laikotarpiu ir net pasibaigus  karantinui: žmonės pasiilgsta spektaklių, parodų, jiems reikia dvasinio peno. J.Staselis taip pat mano, kad kol menininkai galvos tik kaip išgyventi, apie kūrybą nebus kalbos.

Estijos atstovai papasakojo, kad jų šalies menininkų padėtis nė kiek ne geresnė ir nors vyriausybė jiems taip pat skyrė finansinę paramą, ji neišsprendžia pandemijos sukeltų problemų. Estijos dailininkų sąjungos viceprezidentas V. Allsalu baiminosi, kad kultūros dar laukia itin sunkūs kitų metų pradžios mėnesiai – sausis ir vasaris gali būti siaubingi. Estijos menininkai, nesant parodoms, mugėms ar kitokiems renginiams, ieško kelių parduoti savo kūrinius internete. „Bet tai nėra pats geriausias variantas“, – sakė V. Allsalu. Estijos rašytojų sąjungos vadovas Tiit Alekseev pritarė, kad menininkams dabar ypatingai sunku – rašytojams taip pat.

Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė prof. E. G. Bogdanienė pasiguodė mintimi, kad Lietuvai šiek tiek lengviau, nes šalis turi ne tik pandemijos metu veikiančią kultūros rėmimo sistemą. LDS pirmininkė pateikė šių metų LDS skaičius: 43 proc. sumažėjo iš trijų meno galerijų nuomos gaunamos pajamos, iš suplanuotų 87 renginių atšauktas 21, o iš numatytų 2073 dalyvių teliko 285. „Kiekvienu atveju galvojame, kaip galime išgelbėti situaciją. Ieškome mums prieinamų kūrybingų, hibridinių sprendimų. Manau, kad ateityje tokie sprendimai gali tapti „nauja norma“ ir įprasta galerijų praktika“, – sakė profesorė.

Naujų kelių paieškos

Lietuvos Nacionalinės žurnalistų asociacijos pirmininkas D. Radzevičius mano, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos kūrėjai, šiuo metu savarankiškai ieškantys savo kūrybos platinimo būdų internete, socialiniuose tinkluose, galėtų susivienyti. Pasak jo, galbūt, reikėtų susivienyti Baltijos šalių radijui, televizijai ir kultūrai, nes menas – ne sportas, turintis didžiausius renginius, apie kuriuos praneša visi žurnalistai. O bendri trijų šalių menininkų renginiai sulauktų daugiau dėmesio. „Tai būtų nauja draugystė, naujiena“, – sakė D. Radzevičius.

J.Staselis išsakė mintį, kad šią idėją aktyvinti galėtų didesnė bendro Baltijos šalių fondo parama. Ji galėtų labiau stiprinti Lietuvos, Latvijos ir Estijos kultūrinį bendradarbiavimą, o platesnį tarptautiškumą laikant tik antruoju prioritetu. Taip fondas padėtų bendriems šalių menininkų projektams ir jų mainams pirma tarp trijų Baltijos šalių.

Konferencijos dalyviai diskusijos pabaigoje vieningai sutarė, kad tokie susirinkimai prie apskrito stalo, kad ir virtualaus, yra labai naudingi ir reikalingi, be patirties ir patarimų suteikiantys dar ir gerų emocijų. „Mums visiems reikia bendravimo, dalintis žiniomis, patirtimi. Ateityje pokalbių temos bus siauresnės, ši konferencija yra tik pradžios startas“, – po susitikimo sakė J.Staselis. Bendrai buvo nutarta, kad kitą susitikimą Baltijos šalių meno organizacijų vadovai planuoja surengti vasario viduryje. Jo tema galėtų būti menininkų teisinis statusas visose šalyse – jo panašumai ir skirtumai. Bus ieškoma teisininkų kontora, veikianti visose trijose šalyse, kuri galėtų tapti Asociacijų partneriu ieškant ir siūlant šalių įstatymų leidėjams geriausius teisinio reguliavimo sprendimus, atsižvelgiant į artimiausių šalių pavyzdžius.

Vilma Bartuškaitė