Apie nepasaulAi??A?iAi??rinAi?? politikAi??

A?URNALAS: NAUJASIS A?IDINYS-AIDAI
TEMA: Politikia ir religija
AUTORIUS:Ai??KAi??stutis K. Girnius
DATA: 2013-05

Apie nepasaulAi??A?iAi??rinAi?? politikAi??

KAi??stutis K. Girnius

PasaulAi??A?iAi??ros nesutarimai yra atlikAi?? reikA?mingAi?? vaidmenA? moderniosios Lietuvos istorijoje. Zenonas Ivinskis yra paA?ymAi??jAi??s, kad 1920ai??i??1926 m. daugiausia aistrA? sukeldavAi?? ginA?ai dAi??l BaA?nyA?ios A?takos A?alies gyvenime, ai??zgalutinA? bendradarbiavimo ar kovos pasirinkimAi?? lAi??mAi?? ne politiniai, socialiniai, Ai??kiniai interesai, bet ai??zsu baA?nyA?iaai??? ar ai??zbe baA?nyA?iosai??? klausimasai???. GinA?ai dAi??l religijos vaidmens vieA?ajame gyvenime buvo pilietinAi??s nesantaikos versmAi?? ne tik Lietuvoje. Ar galima patenkinti tikinA?iA?jA? norus, nepaA?eidA?iant kitA? visuomenAi??s nariA? interesA?, ar tikintieji gali priimti politinius sprendimus remdamiesi savo pasaulAi??A?iAi??riniais A?sitikinimais, ai??i?? A?ie ir panaA?Ai??s klausimai svarstomi jau A?imtmetA?, konsensuso nerasta, o klausimai nAi??ra netekAi?? aktualumo.

Filosofas Antanas Maceina manAi??, kad daugelA? pasaulAi??A?iAi??riniA? ginA?A? bAi??tA? galima iA?sprAi??sti, jei pasisektA? tiksliai nubrAi??A?ti valdA?ios ir BaA?nyA?ios kompetencijas, nustatyti, kas priklauso ciesoriui, ir kas ai??i?? Dievui, grieA?tai atskiriant politikAi?? nuo pasaulAi??A?iAi??ros. Savo pirmaisiais pokario metais pasiAi??lytAi?? sprendimAi?? jis pavadino nepasaulAi??A?iAi??rine politika, iA?skirdamas penkias pagrindines jos tezes: ai??z(a) politiniai valstybAi??s organai (parlamentas, ministerijos, prezidentas ir t. t.) neturi kompetencijos pasaulAi??A?iAi??ros srityje; (b) dvasinAi??s kultAi??ros sritys (religija, mokslas, menas, auklAi??jimas ir t. t.) yra be pasaulAi??A?iAi??ros negalimos nei reikA?ti, nei vykdyti; (c) politiniai valstybAi??s organai dvasinAi??s kultAi??ros sriA?iA? tvarkyti iA? esmAi??s negali; (d) politiniai organai gali A?ias sritis tik priA?iAi??rAi??ti ir saugoti grynai formaliniu poA?iAi??riu; (5) dvasinAi??s kultAi??ros sritis esmiA?kai tvarkyti gali tik pasaulAi??A?iAi??rinAi??s bendruomenAi??sai???. Pasak Maceinos, kai valstybAi??s reikalai tvarkomi pagal vienos pasaulAi??A?iAi??ros reikalavimus, primetama ne tik svetima santvarka, bet ir svetima ideologija.

Katalikai tradicionalistai grieA?tai kritikavo MaceinAi??, kad jis abejingas tiesai, pasiduodAi??s reliatyvizmui, kad nepasaulAi??A?iAi??rinAi?? politika nederanti su BaA?nyA?ios mokymu. Polemika neapsiribota: Maceina buvo A?skA?stas Vatikanui, o tradicionalistA? protestai jam uA?kirto keliAi?? bAi??ti iA?rinktam AteitininkA? federacijos vadu. 1950 m. vyskupas PranciA?kus BAi??A?ys paragino MaceinAi?? kreiptis A? Ai??ventAi??jAi?? OficijAi??, kad nustatytA?, ar jo perA?ama nepasaulAi??A?iAi??rinAi?? politika dera su BaA?nyA?ios mokymu. Maceinai ta mintis patiko, bet BAi??A?iui susirgus ir mirus, kreipimosi nebeparaA?Ai??.

Kritika daA?nai buvo lauA?iama iA? pirA?to, grindA?iama aistromis, bet bAi??ta ir A?A?valgiA? kritikA?. Straipsnyje ai??zNepasaulAi??A?iAi??rinAi??s politikos klausimuai??? (Naujasis gyvenimas, 1948, Nr. 10, 11), kunigas Vytautas BagdanaviA?ius iA?kAi??lAi?? du rimtus priekaiA?tus. Pirma, kodAi??l A?mogus turAi??tA? atsisakyti siAi??lyti ar remti geresnA? A?statymAi?? vien dAi??l to, kad jis kilAi??s iA? jo pasaulAi??A?iAi??riniA? A?sitikinimA?? Antra, reikalavimas politikoje nesivadovauti pasaulAi??A?iAi??ra verA?ia katalikAi?? valstybininkAi?? bAi??ti ai??zpasidalijusiu A?mogumiai???, derinanA?iu savo gyvenimAi?? su savo ideoAi??loginiais A?sitikinimais kone visose srityse, iA?skyrus politikAi??.

Atsakydamas A? BagdanaviA?iaus kritikAi??, Maceina neneigAi?? siAi??lAi??s, kad nebAi??tA? priimti iA? pasaulAi??A?iAi??ros kilAi?? A?statymai. Bet ne todAi??l, kad A?statymas kilAi??s iA? pasaulAi??A?iAi??ros, o kad ai??zA?statymas ir jA? leidA?iAi??s parlamentas yra politinAi??s priemonAi??s ir todAi??l prievartinAi??s, vadinasi pasaulAi??A?iAi??rai reikA?ti netinkamosai???. Kaip negalime ekonominAi??mis priemonAi??mis ai??i?? papirkimais, dovanomis, didesnAi??mis algomis ai??i?? skleisti savo pasaulAi??A?iAi??ros, ai??ztaip lygiai negalima ir politinAi??mis priemonAi??misai???.

Ai??Vargu ar A?gyvendinamas Maceinos siAi??lymas kartu su ekonominAi??mis priemonAi??mis nuA?alinti politikAi?? nuo pasaulAi??A?iAi??ros klausimA? reguliavimo. Niekas neverA?ia A?mogaus kyA?iais ar papirkimais skleisti savo tikAi??jimAi??, o pastangos tai daryti bAi??tA? nesusipratimas, nes tikAi??jimo negalima nei A?sigyti, nei parduoti. Bet tik A?statymais galima A?teisinti paA?iAi?? nepasaulAi??A?iAi??rinAi?? politikAi??, nors A?itokA? parlamento sprendimAi?? galima priskirti prie, pasak Maceinos, formalios prieA?iAi??ros.

NeginA?ytina, kad reikia prieA?intis tokiems A?statymams, kaip Lietuvos lenkA? rinkimA? akcijos projektas mokyklose A?vesti privalomas tikybos pamokas. Nepateisinami buvo ir tarpukario Lietuvos A?statymai, kurie A?teisino tik baA?nytinAi?? santuokAi??, tad vertAi?? ateistus ar agnostikus dalyvauti jiems svetimuose ir, ko gero, atgrasiuose ritualuose. Bet nAi??ra daug tokiA? atvejA?, kai tiesiog diegiama ar propaguojama kuri nors pasaulAi??A?iAi??ra. Gerokai daA?niau reikia teisiA?kai reguliuoti sudAi??tingus, pasaulAi??A?iAi??riniA? aspektA? turinA?ius, bet su pasaulAi??A?iAi??ros diegimu tiesiog nesusietus klausimus: gAi??jA? santuokAi??, eutanazijAi??, religiniA? simboliA? naudojimAi?? vieA?ose institucijose. MAi??gindamas izoliuoti politikAi?? nuo pasaulAi??A?iAi??ros, Maceina nepakankamai A?vertina dvilypA? pilieA?io santykA? su valstybe. Esame teisAi??s imperijos pavaldiniai, bet ir teisAi??s respubAi??likos pilieA?iai. Ai??statymams privalome paklusti, jei norime iA?vengti valstybAi??s prievartos. Antra vertus, patys pilieA?iai yra subjektai, A?statymA? kAi??rAi??jai. Atsiribodamas nuo sprendimA? A?mogus leidA?ia kitiems daryti nutarimus, kuriuos turAi??tA? lemti ir jis. Be to, valstybAi??s ir A?statymA? pirA?tai ilgi, jie veikia ir tas gyvenimo sritis ai??i?? A?eimAi??, vaikA? auklAi??jimAi?? ir mokymAi??, menAi?? ir religijAi??Ai??ai??i?? kurias Maceina siekia izoliuoti nuo A?statymA? prievartos.

Ar galima apsaugoti A?eimAi?? nuo politikos ai??zprievartosai???? Vargu. Antai valdA?ia neiA?vengiamai A?sivelia A? santuokas, teisiA?kai nustatydama, kiek teisiA? sutuoktiniai turi vienas A? kito turtAi??, kaip ir kokiomis aplinkybAi??mis galima skirtis arba A?sivaikinti ir t. t. GAi??jai kovoja dAi??l savo santuokA? A?teisinimo iA? dalies ir todAi??l, kad A?gytA? A?ias ir kitas teises. KonfesinAi??s mokyklos, ypaA? jei sulaukia valdA?ios paramos, negali vien savo nuoA?iAi??ra nustatyti mokymo programos, nemokyti dalykA?, kuriuos valstybAi?? laiko privalomais. Jei visus religinius poreikius bAi??tA? galima patenkinti baA?nyA?ioje ar bute, valdA?ia galAi??tA? nepaisyti BaA?nyA?ios, ir BaA?nyA?ia valdA?ios. Bet religija reiA?kiasi vieA?oje erdvAi??je, tad reikia su valdA?ia suderinti reiA?kimosi matmenis, nusprAi??sti ar kryA?iai gali kaboti vieA?ose A?staigose, ar valdA?ia gali uA?drausti moksleivAi??ms mokykloje galvAi?? apjuosti skara.

IA?kilus gAi??jA? santuokA?, ateityje gal ir daugiapatystAi??s A?teisinimo klausimui, politikai ir eiliniai pilieA?iai turi grumtis su juo. Politikas gali balsuoti uA? A?iA? santuokA? A?teisinimAi??, prieA? arba susilaikyti. Susilaikydamas jis tampa pasyviu stebAi??toju. Jei nevalia balsuoti pagal savo A?sitikinimus, ar tai reiA?kia, kad balsuoji uA? tai, kas tau svetima ir nepriimtina? Ai??velniai tariant, tai bAi??tA? keistoka. Veikiau A?mogus turi atsiA?velgti A? savo A?sitikinimus, bet neturi jiems automatiA?kai skirti pirmenybAi??. KonkreA?iais atvejais, A?vertinAi??s jA? A?gyvendinimo poveikA? kitiems principams ar siekiams, dAi??l pakantumo skatinimo jis gali jA? ir nepaisyti.

Tikintiesiems daA?nai priekaiA?taujama, kad, balsuodami pagal savo A?sitikinimus, jie mAi??gina A?statymais primesti juos visai visuomenei. GAi??jA? santuokA? atveju galima nurodyti, kad tikintieji nieko nebando primesti, o tik atsisako keisti galiojanA?ius A?statymus. AntAi??ra vertus, patogu bAi??ti pasyviam ar neutraliam, kai A?statymai jau atspindi tavo nuostatas, tad ir nieko nedarydamas jas savotiA?kai gini. NeA?inau, ar veiksmus, kuriuos pats inicijuoji, stengdamasis pertvarkyti pasaulA? reikia skirtingai vertinti negu poelgius, kuriais atsakai A? kitA? iniciatyvas ar laiAi??kaisi pasyviai.

Kartais sukuriama regimybAi??, prie ko prisideda ir Maceina, kad asmens religiniai A?sitikinimai veikia tik jo poA?iAi??rA? A? seksAi??, A?eimos koncepcijAi??, abortus, taigi uA?darAi?? klausimA? ratAi??. UA?mirA?tama, kad jie taip pat A?takoja nuostatas dAi??l socialinio teisingumo, skurdo, kovos su rasine diskriminacija ir pan. Jei laisvosios rinkos entuziastas gali raginti valstybAi?? maA?inti paA?alpas bedarbiams ir vargingiesiems, nes mano, jog iA?laikomieji kenkia sau patiems bei visuomenei, tad turi bAi??ti priversti savarankiA?kai gyventi, sunku paaiA?kinti, kodAi??l tikintysis negali balsuoti uA? didesnAi?? paramAi?? vargingiesiems, bAi??damas A?sitikinAi??s, kad visi A?monAi??s yra sukurti kaip imago Dei, tad verti prieA?iAi??ros ir globos, o ne abejingumo.

Maceina tikina, kad nepasaulAi??A?iAi??rinAi?? politika neskaldo A?mogaus, neskelbia jo A?sitikinimA? beverA?iais, tik neigia politikui teisAi?? sprAi??sti pasaulAi??A?iAi??ros klausimus. Katalikas medikas, kalbAi??s apie sielAi??, nekalba kaip medikas ir kaip medikas nAi??ra kompetentingas sprAi??sti sielos problemas. Katalikas yra laisvas vadovautis savo A?sitikinimais, bet tuo atveju jo sprendimai bus ai??zkrikA?A?ioniA?ki ai??i?? religiniai, bet ne politiniaiai???. ai??zKatalikas valstybininkas visur ir visados ai??i?? visuose savo politiniuose veiksmuose ai??i?? turi veikti krikA?A?ioniA?kaiai???, ai??i?? taigi pagal savo sAi??A?inAi?? ir A?sitikinimus, bet ai??znegali veikti kaip krikA?A?ionis, uA?angaA?uodamas tuo DievAi?? ir baA?nyA?iAi??ai???. TaA?iau skirtumas tarp ai??zveikti krikA?A?ioniA?kaiai??? ir ai??zveikti kaip krikA?A?ionisai??? yra dirbtinis. Nepadeda ir palyginimas su mediku, ai??i?? juk A?is neoperuoja su katalikiA?ku skalpeliu, savo profesinAi??je veikloje gali iA?vengti religiniA? klausimA?. Bet politikui, turinA?iam sprAi??sti pasaulAi??A?iAi??rAi?? lieA?ianA?ius klausimus, gerokai sunkiau elgtis, tarsi jo A?sitikinimai bAi??tA? nereikA?mingi ar lengAi??vai nepaisomos uA?gaidos.

Maceina negeba tinkamai atsakyti A? BagdanaviA?iaus priekaiA?tus. Ne taip lengvai A? juos atsakytA? ir iA?kiliausias mAi??sA? amA?iaus politikos filosofas Johnas Rawlsas, kuris savo knygoje Political Liberalism klausia panaA?ius klausimus: kokiais principais demokAi??ratinAi?? visuomenAi??, kurioje vyrauja minA?iA? ir pasaulAi??A?iAi??rA? A?vairovAi??, turAi??tA? tvarkyti opius kultAi??ros ir dvasios reikalus? Bet Rawlsas siAi??lo kitokA? atsakymAi??: vieA?ose politikos diskusijose pilieA?iai turi vengti pasaulAi??A?iAi??riniA? ir visuminiA? doktrinA? principA?, kurie kitiems yra svetimi ir nepriimtini, ir pasikliauti vien argumentais, kurie dera su vieA?ojo proto reikalavimais, arba kurie gali bAi??ti iA?versti A? pasaulietiA?kus principus. Atsisakius pasaulAi??A?iAi??riniA? koncepcijA? viliamasi, jog bAi??siAi??s pasiektas konsensusas, kuriam visi galAi??s priAi??tarti ir kuris nustatys gaires A?statymA? leidybai.

Eiliniam A?mogui, stengianA?iam laikytis Rawlso siAi??lymA?, grAi??stA? pavojus tapti pasidalijusiu A?mogumi. Jei jis be sAi??A?inAi??s grauA?imo atsiriboja nuo savo pasaulAi??A?iAi??riniA? A?sitikinimA?, galima abejoti, ar tie A?sitikinimai jam svarbAi??s. Jei jis nuosekliai skiria pirmenybAi?? savo religiniams A?sitikinimams, teigdamas, kad jie neprieA?tarauja vieA?ajam protui, jo A?sipareigojimas Rawlso principams tampa tuA?A?iai deklaratyvus. Jausdamas, kad negali reikA?ti savo A?sitikinimA? politinAi??se diskusijose, A?mogus gali atsiriboti nuo vieA?ojo gyvenimo, pasirinkti ai??zvidaus egzilA?ai???, bet tai nedera su aktyvia pilietine pozicija. Esama ir kitA? alternatyvA?, bet kiekvienu atveju religijos ir politikos derinimo problemos dar laukia atsakymo.