Gyvenimas tarp spalvA?

A?URNALAS: KRANTAI
TEMA: DailAi??
AUTORIUS:Ai??Romualdas A?Ai??sna
DATA: 2013-12

Paslaptingas ir poetiA?kas jau beveik du deA?imtmeA?ius Vilniuje gyvenanA?io ir A?ia kurianA?io armAi??nA? dailininko Armeno Babayano pasaulis. Menininko drobAi??se, kupinose praAi??jusiA? amA?iA? dvelksmo ir A?iuolaikinio gyvenimo A?prasminimo ai??i?? ir tiesos paieA?ka, ir viltis, ir gera energija. Dailininkas drAi??siai lauA?o nusistovAi??jusius stereotipus, jo kAi??ryboje vis labiau ryA?kAi??ja filosofinis reiA?kiniA? ir A?vykiA? apmAi??stymas. Daugelis paveikslA?, sklidini muzikos ritmA? ir garsA?, paperka giliu nuoA?irdumu, amA?inosiomis A?mogiA?kojo gyvenimo ir bAi??ties temomis.

AtspindinA?ios dviejA? kultAi??rA? ai??i?? armAi??niA?kosios ir lietuviA?kosios ai??i?? dvasiAi??, Armeno Babayano drobAi??s dvelkia nuoA?irdumu ir profesionalumu, ryA?kAi??janA?iu abstrakciniu pradu. Menininkas labai produktyvus ai??i?? per gyvenimo Lietuvoje metus surengAi?? daugiau kaip tris deA?imtis parodA?, jo paveikslai puoA?ia ne tik armAi??nA?, lietuviA?, bet ir amerikieA?iA?, olandA?, prancAi??zA?, vokieA?iA?, danA? namus.

Lemtingas susitikimas

Armeno Babayano tAi??vynAi?? ai??i?? ArmAi??nija. Ten gimAi??, mokAi??si, uA?augo. BaigAi??s dailAi??s mokyklAi??, studijavo taikomAi??jAi?? dekoratyvinAi?? dailAi?? Jerevano dailAi??s ir teatro institute. Bebaigiant mokslus, prasidAi??jo etniniA? armAi??nA? ir azerbaidA?anieA?iA? kruvini susirAi??mimai AzerbaidA?anui priklausiusiame KalnA? Karabache.

ai??i?? Jerevane buvo A?vesta karinAi?? padAi??tis, komendanto valanda, gatvAi??mis patruliavo kariuomenAi??. Ilgiau uA?sibuvus studijoje, tAi?? vakarAi?? grA?A?ti namo jau negalAi??jai. Ant kiekvieno kampo tave bAi??tA? sulaikAi?? patruliai, ai??i?? jaunystAi??s dienas prisimena Armenas.

IeA?kodama iA?eities, instituto vadovybAi?? vyresniA?jA? kursA? studentams rekomendavo pasipraA?yti leidimo baigti studijas kitA? respublikA? aukA?tosiose mokyklose. Armenas paraA?Ai?? laiA?kAi?? tuometinei Lietuvos dailAi??s instituto vadovybei. GavAi??s palankA? atsakymAi??, labai apsidA?iaugAi??.

JaunuolA? iA? neramumA? apimtos ArmAi??nijos instituto vadovybAi?? A?iltai priAi??mAi??, suteikAi?? paramAi??, apgyvendino studentA? bendrabutyje. Per Lietuvos sostinAi??je praleistus mokslo metus vaikinas parengAi?? diplominA? darbAi??. Jo darbo vadovas buvo profesorius Juozas Adomonis, pasak Armeno, ramus, labai malonus A?mogus.

DiplominA? darbAi?? Babayanas apgynAi?? jau grA?A?Ai??s A? tAi??vynAi??. Kaip ir anksA?iau, apsigyveno gimtuosiuose namuose uA? penkiolikos kilometrA? nuo sostinAi??s. Ai??sirengAi?? neblogas dirbtuves, pradAi??jo laisvai reikA?tis kaip kAi??rAi??jas. Nei apie parodas, nei apie karjerAi?? dar negalvojo. Tiesiog kAi??rAi??. KAi??rAi?? taip, kaip norAi??jo.

PamatAi?? Armeno tapytus paveikslus, draugai ir paA?A?stami patarAi?? pabandyti laimAi?? Jerevano ai??zMonmartreai??? ai??i?? paveikslA? turguje parke po atviru dangumi. A?ia nuo pat ryto rinkdavAi??si dailininkai siAi??lydavo savo kAi??rinius praeiviams. Armenui teko verstis iA? to, kAi?? parduodavo.

Neramaus, margaspalvio turgaus fone Armeno paveikslai iA?siskyrAi?? iA? kitA?. KartAi?? savo darbus pardavinAi??jantA? dailininkAi?? pastebAi??jo ArmAi??nijos A?iuolaikinio meno muziejaus direktorius Genrichas Igitianas. Armenas pakvietAi?? iA?kilA?jA? dailAi??tyrininkAi?? apsilankyti dirbtuvAi??se. PamatAi??s daugiau jo tapytA? kAi??riniA?, garbingasis sveA?ias iA?kart suvokAi??, kad prieA? jA? ai??i?? A?domus, savito braiA?o menininkas, ir pasiAi??lAi?? surengti personalinAi?? parodAi??.

Armenas labai apsidA?iaugAi??. Bet pirmoji personalinAi?? paroda, ir dar tokioje prestiA?inAi??je erdvAi??je kaip ArmAi??nijos A?iuolaikinio meno muziejus, kai kuriems menininkams sukAi??lAi?? nepasitenkinimAi??. Kaipgi taip, kur teisybAi??? Akademikai, laureatai, nusipelnAi?? meistrai laukia nesulaukia eilAi??s eksponuoti A?ia bent po vienAi?? kitAi?? darbAi??, o jaunam, kAi?? tik diplomAi?? A?gijusiam dailininkui iA?kart suteikiama tokia neA?tikAi??tina galimybAi?? ai??i?? surengti personalinAi?? parodAi??!

Bet paroda, kuriai autorius atrinko trisdeA?imt kAi??riniA?, nustebino ir nepatenkintuosius. Ji tapo tikra meno A?vente ir savotiA?ka Armeno vizitine kortele. Ai?? atidarymAi?? atvyko apie tris A?imtus dailininkA?, kultAi??ros, meno veikAi??jA?, Armeno gerbAi??jA? ir draugA?. Jo vardas sumirgAi??jo spaudos puslapiuose, televizijos laidose.

Genrichas Igitianas buvo pripaA?intas naujojo talento atradAi??ju. Apie Babayano kAi??rybAi?? jis paraA?Ai?? platA? atsiliepimAi??. Ai??tai keletas iA?traukA?:

Daugeliui armAi??nA? tapytojA? bAi??dingas ryA?kus paletAi??s intensyvumas, pakanka prisiminti SarianAi??, GalencAi??, VruirAi??, MinasAi??. Bet ne maA?iau A?ymAi??s tokie mAi??sA? meistrai kaip Aleksandras BaA?ebukas-Melikianas, KoA?aras, Karalianas DA?otto (Gevorgas Grigorianas), dirbAi?? santAi??ria, tamsia gama <...>.

Pirmiausia, kas krinta A? akis susipaA?inus su Armeno BabayaAi??no kAi??riniais ai??i?? nepaprastas asketiA?kumas, rAi??sti, kartais net A?iurkA?ti, ne ai??zarmAi??niA?kaai??? tapybos maniera. GreiA?iausiai A?ia ai??zarmAi??niA?kaai??? yra tai, kas tikriausiai egzistavo kaA?kur meno iA?takose, kas grubiai pirmapradiA?ka, stabmeldiA?ka, tolima rafinuotumui, tariamam groA?iui, kas neapsunkinta informacijos srauto.

Kartais matau peizaA?A?, kuriuose daug nacionaliniA? ai??i?? egzotiA?kA? atributA?: ir Araratas, ir tuopos, ir gandrai, ir A?ydintys abrikosA? medA?iai, o ArmAi??nijos nAi??ra. O A?ia [Babayano kAi??riniuose], kur visiA?kai nAi??ra A?iA? nurodytA? atributA?, pajunti jaudinantA? TAi??vynAi??s jausmAi??, didingos gamtos atmosferAi??.

DrobiA? motyvai paprasti ir amA?ini: mergaitAi??, grojanti dAi??dele, motinystAi??, susitikimas, A?eima, sviestAi?? muA?anA?ios kaimo moterys, lopA?ys… DaA?nas Armeno drobAi??se jAi??gos simbolis jautis, ai??i??
iA?kyla asociacija su sunkiai suarta akmeninga A?eme ir sena kaip pasaulis artojo daina ai??zOrovelai???. PeizaA?o iA? tiesA? A?ia nAi??ra, greiA?iau tai fonas nepretenzingoms, tarsi iA? po A?emAi??s iA?dygusioms tvirto sudAi??jimo, deformuotoms kresnoms figAi??roms. Gamta tampa sudAi??tine dalimi, lygiai kaip ir kiti paveikslo komponentai, kartais vos pastebimi rAi??sA?iA? kalnA? kontAi??rai.

Kompoziciniai Armeno Babayano sprendimai kartais suvokiami kaip A?enklA? sistema, dailininkas abstrahuoja motyvAi?? iki ribos, iki grynos daikto konstrukcijos, atmesdamas visa, kas nereikalinga. Smulkmenos, detalizavimas jo visiA?kai nedomina. Nepaisant santykinai maA?A? matmenA?, drobAi??s didingos ir monumentalios, jA? ekspresyvumas yra vidinio pobAi??dA?io, figAi??rA? judesiai, kaip atvaizduose ant uolA?, santAi??rAi??s, reikA?mingumo pasiekiama tiksliai jauA?iamomis proporcijomis ir architektonika. Spalvos naudojamos taip A?ykA?A?iai, kad beveik tampa monochromatiA?kos, ir nors nepastebima kokia nors pamAi??gta gama, dailininkas vienodai tvirtai valdo spalvinAi?? situacijAi??: tai sidabriA?kai A?ydri, vaiskiai A?ali ir vis dAi??lto vyraujantys ochros ai??i?? rudi tonai.

Gali pasirodyti, kad Armenas Babayanas visai neturi trAi??kumA?, vien tik pagyrimai, nepriekaiA?tingas sterilumas. Visai ne. Daug kas dailininko laukia ateityje, jam teks nueiti ilgAi??, sunkA? keliAi??. Bet jis tvirtA? A?sitikinimA?, darbA?tus, atkaklus A?mogus <...>.

Pirmosios parodos sAi??kmAi??, geranoriA?ki Genricho Igitiano ir kitA? dailAi??tyrininkA? atsiliepimai davAi?? gilA? impulsAi?? dailininko kAi??rybai. A?iburAi??lis jo dirbtuvAi??s languose negesdavo per naktis…

Bet ArmAi??nijos, kAi?? tik iA?gyvenusios baisA? A?emAi??s drebAi??jimAi??, laukAi?? dar vienas sunkus iA?bandymas. PrieA? keletAi?? metA? A?siplieskAi??s konfliktas tarp A?io kraA?to ir AzerbaidA?ano A?siliepsnojo ir peraugo A? tikrAi?? karAi??. Gyvenimas pakrypo taip, kad teko galvoti ne kaip pragyventi, o kaip iA?gyventi.

GatvAi??s skendAi??jo tamsoje, kaukAi?? automobiliA?, veA?anA?iA? suA?eistuosius, sirenos. A?monAi??s buvo A?sitempAi?? iki paskutiniA?jA?.

Slogi nerimo ir nevilties atmosfera, ilgi vakarai be A?viesos vis labiau slAi??gAi?? ArmenAi??. Paveikslai, dailAi??, kAi??ryba ai??i?? kam tai galAi??jo rAi??pAi??ti?.. Menininkas pasijuto niekam nereikalingas.

Nerasdamas sau vietos, Armenas paraA?Ai?? laiA?kAi?? Vilniuje gyvenusiai draugei ir papraA?Ai?? atsiA?sti iA?kvietimAi??.

IA?kvietimas netrukus atAi??jo. Taip likimo vingiai vAi??l atvedAi?? ArmenAi?? A? LietuvAi??.

Ai??A?kart ne vienAi??. Su A?mona Anahit ir dukrele Arpine ant rankA?.

Naujuosius ai??i?? 1995-uosius ai??i?? metus armAi??nA? dailininko A?eima sutiko traukinyje. Vilniaus geleA?inkelio stotyje jie iA?lipo sausio pirmosios rytAi??.

Armeno Babayano gyvenime prasidAi??jo lietuviA?kasis etapas.

Trys roA?Ai??s

ai??i?? Palyginti su karo siaubiama ArmAi??nija, Lietuva man pasirodAi?? kaip rojaus kampelis, ai??i?? prisimena tas dienas dailininkas. ai??i??
Kol vAi??l pradAi??jau sapnuoti gimtinAi??, jos kalnus ir A?aliuosius slAi??nius, praAi??jo dar nemaA?ai laiko…

Ar kamuoja ArmenAi?? TAi??vynAi??s ilgesys? Kamuoja, kaipgi… Kai iki skausmo apninka, dailininkas skambina A? gimtuosius namus: ai??zKaip jautiesi, mama?.. Ar padeda atsiA?sti vaistai? Kaip brolio, sesers A?eima? O kaip mano roA?Ai???..ai???

Armenas pasakoja, kad jo roA?Ai?? ai??i?? tai lyg jo talismanas. Atsisveikindamas su tAi??vyne, dailininkas prie gimtojo namo pasodino iA? kalnA? parsineA?tAi?? roA?Ai??s krAi??mAi?? ir papraA?Ai?? artimA?jA? priA?iAi??rAi??ti jAi??.

ai??i?? O kitos trys roA?Ai??s ai??i?? kartu su manimi. Tai A?mona Anahit ir dvi mAi??sA? dukros. Anahit turi ekonomistAi??s diplomAi?? ir darbo bankA? sistemoje patirties. Dabar ji dirba dviejA? dukrA? mama ir dailininko A?mona, ai??i?? didA?iuodamasis savo A?eima, sako menininkas.

Anahit ai??i?? namA? siela, rAi??pestinga A?eimos A?idinio puoselAi??toja. Ant jos peA?iA? ai??i?? visi namai ir darbai, A?eimos norai ir svajoniA? iA?sipildymas.

Su neslepiama A?iluma ir meile dailininkas pasakoja, jog darni A?eima ir yra pats brangiausias jo turtas. Savo dukromis ai??i?? devyniolikmete Arpine, lietuviA?kai ai??i?? Saulute, ir metais jaunesne, jau Vilniuje gimusia Kristina Armenas nepaprastai didA?iuojasi. Juokaudamas sako, kad abi jos pasmerktos bAi??ti poliglotAi??mis: gerai mokosi, puikiai kalba lietuviA?kai, angliA?kai, rusiA?kai… Abi armAi??niA?kos A?eimos atA?alos ai??i?? labai A?iltos, kAi??rybingos. Nuo A?io rudens jos abi studentAi??s. Arpine studijuoja teisAi?? Vilniaus universitete, o Kristina ai??i?? ekonomikAi?? ISM, Vadybos ir ekonomikos universitete.

Apie neeilinAi?? armAi??nA? A?eimAi??, suradusiAi?? savo vietAi?? toli nuo tAi??vynAi??s, papasakojo Lietuvos muzikos akademijos auklAi??tinAi??s, jaunos reA?isierAi??s SvajonAi??s ChramkovaitAi??s televizijos filmas ai??zKelias svetimoje A?emAi??jeai???. Jo herojus toli nuo namA?, bet ne svetimoje A?emAi??je. Atvira A?irdis, aA?trus vidinis poA?iAi??ris padeda jam surasti savo vietAi?? tarp kitos tautos A?moniA?. Pasirodo, armAi??niA?kas temperamentas gali darniai sutarti su lietuviA?ku santAi??rumu…

Armenas negaili A?iltA? A?odA?iA? Lietuvai, A? kuriAi?? su A?eima vyko trims mAi??nesiams, o liko vos ne dviem deA?imtmeA?iams.

ai??i?? Lietuva toks mielas kraA?tas. Vilnius man pats graA?iausias miestas, ai??i?? nuoA?irdA?iai sako jis.

Per gyvenimo antrojoje tAi??vynAi??je metus Armenas gerokai pramoko lietuviA?kai.

ai??i?? Kai studijavau Vilniuje, visai neprastai lietuviA?kai kalbAi??jau. Dabar, A?monAi??s sako, kalbu kiek su dzAi??kiA?ku akcentu. Gal todAi??l, kad pagrybauti pas draugus A? VarAi??nAi?? nuvaA?iuoju, o ten A?monAi??s tarmiA?kai A?neka.

Grybavimas ai??i?? vienas maloniausiA? dailininko uA?siAi??mimA?.

ai??i?? Man labai smagu bAi??ti miA?ke, bendrauti su gamta. ArmAi??nijoje ir grybA? maA?iau, ir tokios graA?ios tradicijos kaip grybA? A?ventAi?? VarAi??noje niekur nemaA?iau. Ir tikras malonumas, ir atgaiva sielai. O prie viso A?ito ir A?domA? paveikslo siuA?etAi?? tarp A?moniA? pasigauni, ai??i?? aiA?kina menininkas.

Ai??viesi talento branda

Ai?? galerijAi?? Armenas ateina kiekvienAi?? rytAi??. Ji ai??i?? paA?iame sostinAi??s centre, Stulginskio gatvAi??je, keliolika A?ingsniA? nuo Gedimino prospekto. Pro jaukiai A?kurtos meninAi??s erdvAi??s langus matosi senos liepos ir kraA?telis siaurA? gatveliA? sandAi??ros.

Galerija ai??i?? A?prastinAi?? menininko darbo vieta. A?ia jis geria kavAi??, renkasi teptukus, ruoA?ia daA?us, tapo paveikslus, kalbasi su draugais ir interesantais.

ai??i?? Tapyba ai??i?? mano kalba, mano religija ir mano kasdienAi?? A?ventAi??, ai??i?? sako Babayanas. ai??i?? Kadangi esu laisvas menininkas, dirbu tai, kAi?? noriu ir kada noriu. O praktiA?kai tai reiA?kia, kad tapau tol, kol pavargstu. Kai ateina A?kvAi??pimas, prie molberto praleidA?iu ir po keturiolika ar A?eA?iolika valandA?.

Visi, kas bent kiek geriau paA?A?sta ArmenAi??, nedvejodami pasakys, kad jis ai??i?? kAi??rybingas, darbui atsidavAi??s A?mogus, daA?nai einantis toli graA?u nepramintu keliu. Jo kAi??ryba pasiA?ymi brandA?ia humanistine filosofija, savitu, vien jam bAi??dingu stiliumi. Nors gyvena toli nuo gimtinAi??s, savo kAi??ryboje pirmenybAi?? daA?niausiai teikia temoms, neatsiejamoms nuo ArmAi??nijos ir jos A?moniA?. Labai savitai dailininkas atskleidA?ia gimtojo kraA?to ilgesA?, A?mogaus ir A?emAi??s sAi??sajas, pro amA?iA? klodus prasiskverbiantA? praeities dvelksmAi??.

Kartais jo paveikslA? siuA?etus, tolimus realiam pasauliui, A?iandienai, bAi??na nelengva nusakyti A?odA?iais, bet A? A?iAi??rovAi?? jie prabyla raiA?kia dramatine kalba, sava mintimi ir stipriomis emocijomis. Menininkas lieka iA?tikimas savo manierai, kuriAi?? visada atskirsi nuo kitA? dailininkA? braiA?o.

Daugelis jo paveikslA? sklidini muzikos ritmA? ir garsA?, kupini paslapties.

DrAi??siai lauA?ydamas nusistovAi??jusius stereotipus, Babayanas suteikia paveikslams didybAi??s ir gilios prasmAi??s.

Daugelis Armeno kAi??riniA? atspindi jo santykA? su gimtosios A?alies istorija, kultAi??ra, religija. Labai A?spAi??dingi darbai Biblijos motyvais, nuolat kartojasi Kristaus A?A?engimo A? JeruzalAi?? tema.

Beje, amA?inybAi??s, Kristaus tema ai??i?? bene svarbiausia BaAi??bayano kAi??ryboje.

SukAi??rAi??s daug paveikslA? religine tematika, Armenas BaAi??bayanas prisipaA?A?sta nuoA?irdA?iai tikintis DievAi??.

ai??i?? Prie A?ios temos aA? nuolat grA?A?tu, ji neiA?semiama, ji visuomet su manimi. Kai bAi??nu tAi??vynAi??je, kiekvienoje baA?nyA?ioje uA?degu A?vakelAi??, bAi??tinai apsilankau katoliko bAi??stinAi??je ai??i??
EA?miadzine, A?ventose ArmAi??nijos vietose, ai??i?? pasakoja dailininkas.

Babayano kAi??riniai paperka nuoA?irdumu, savitu praeities ir dabarties suvokimu, amA?inosiomis A?mogiA?kojo gyvenimo ir bAi??ties temomis.

Ai??tai vaikystAi??s vaizdais ataustas paveikslas ai??zVandens neA?Ai??jaai???.

ai??i?? Tai iA? tA? dienA?, kai dar maA?as buvau. Tiek metA? prabAi??go, o atmintyje gyvi paprastos valstietiA?kos bAi??ties vaizdai. YpaA? A?simintinas vandens neA?imas. Ai??altinis buvo uA? gero puskilometAi??rio, kol mama su kaimyne pareidavo, aptardavo visus kasdienybAi??s reikalus. Kai paaugau, ir mane A? tAi?? vandens kelionAi?? pasiimdavo. Man tai bAi??davo laimAi??s diena, ai??i?? prisimena Armenas.

Ai?? praeitin nubAi??gusias vaikystAi??s dienas nukelia ir teminAi?? drobAi?? ai??zMuA?a sviestAi??ai???. Visa tai, kas joje pavaizduota ai??i?? labai reaAi??lu, tikra ir iki smulkmenA? paA?A?stama dailininkui. IA?raiA?kingi kaimo moterA? veidai. Juose ai??i?? ir savitas charakteris, ir dvasinis gyvenimas. Bet autoriui ne tai svarbiausia. Jam labiau rAi??pi ne pati kasdienybAi??, o vidinAi?? tiesa ai??i?? gili kaimo gyvenimo, A?vento, sudvasinto darbo prasmAi?? ir tradicija.

Ir gyvenimas Lietuvoje vis daA?niau atsispindi dailininko kAi??ryboje. Galerijoje eksponuojamuose paveiksluose nemaA?ai lietuviA?kA? motyvA?. ai??zKiemas Stulginskio gatvAi??jeai???, ai??zSenamiestisai???, ai??zPamAi??nkalnio gatvAi??ai???, ai??zMergaitAi?? su ramunAi??misai???, ai??zRoA?inis A?ydras pasaulisai???… Tai tik keletas naujA? Armeno kAi??riniA? lietuviA?kAi??ja tematika. Paslaptimi dvelkia besikartojantys vakaro, tylumos, seno namo ant kalvos motyvai…

Vilniaus groA?A? dailininkas atskleidA?ia kiek kitaip nei daugelis jo kolegA?. Armenas tapo ne garsius architektAi??ros ansamblius, ne jA? fasadus, bet tai, kas slypi uA? jA?, kuo gyvena paslaptingi senojo miesto kiemai kiemeliai. Ai?? VilniA? jis A?velgia poeto A?vilgsniu. Ai??io ciklo kAi??riniai skaidrAi??s ir lengvi.

Kita A?alis, kitas pasaulis. Bet Armenas visada turi savo spalvas.

ai??i?? AA? jas labai atsargiai renkuosi, stengiuosi kurti minimaliomis priemonAi??mis, ai??i?? sako jis.

Armenas dA?iaugiasi kAi??rybai labai palankiu ai??zlietuviA?kuoju laikotarpiuai???. Ne tik todAi??l, kad turininga paroda paminAi??jo savo penkiasdeA?imtmeA?io sukaktA?, bet ir tuo, kad pastaruoju metu gimsta labiau iA?mAi??styti, geriau subalansuoti, kupini geros energijos kAi??riniai.

ai??i?? Laikas padeda geriau suprasti ir kAi??rybAi??, ir gyvenimAi??. Dabar mintimis vis daA?niau sugrA?A?tu A? praeitA?, galiu apA?velgti nueitAi?? keliAi??. BAi??damas Lietuvoje A?gijau daug gyvenimiA?kos patirties, patyriau iA?gyvenimA?, kurie mane labai stipriai paveikAi??. O tai kaip tik rodo, jog dar daug kas neatrasta, dar daug kAi?? reikia suvokti ir paA?inti, ai??i?? sako antrAi??jAi?? tAi??vynAi?? pas mus radAi??s armAi??nA? tapytojas.

MenotyrininkAi??, humanitariniA? mokslA? daktarAi?? NijolAi?? TumAi??nienAi?? yra pastebAi??jusi, kad ArmenAi?? neabejotinai galima vadinti menininku iA? Dievo malonAi??s. ArmAi??nA? dailininko tapyba pavergia A?irdA? iA? pirmo A?vilgsnio subtilia ir A?taigia kolorito kalba, nuostabiu paveikslo kompozicijos vieningumu.

Pasak jos, A?iandien jau galima teigti, kad Babayano individualus stilius susiklostAi?? veikiamas trijA? svarbiausiA? tradicijA?: gimtosios ArmAi??nijos, Lietuvos ir VakarA? Europos meno. IA? armAi??nA? tautos genetinio kodo jis paveldAi??jo nuostabA? kolorito jausmAi?? bei jo emocinio poveikio galiAi??.

ai??z<...> dailininko tapyba turi daug bendrA? bruoA?A? su lietuviA?ka tapyba, ypaA? su dabartiniA? penkiasdeA?imtmeA?iA? dailininkA? tapyba. Ai??siA?iAi??rAi??kite A? spalvas: atrodo taip, lyg jos bAi??tA? atsiradusios iA? A?emAi??s, gimusios iA? augalA? ir mineralA?, iA?vengusios natAi??ralumAi?? A?udanA?iA? industriniA? technologijA?. O ar ne tokiomis spalvomis tapo savo paveikslus Algimantas Kuras, RiA?ardas VaitekAi??nas, Mindaugas Skudutis?ai??? ai??i?? yra teigAi??s poetas ir dailAi??tyrininkas, Lietuvos nacionalinAi??s premijos laureatas Alfonsas AndriuA?keviA?ius.

Armenas ai??i?? labai produktyvus menininkas. Gyvendamas Lietuvoje, jis surengAi?? per dvideA?imt parodA?. Daug jo paveikslA? iA?keliavo A? Jungtines Amerikos Valstijas, PrancAi??zijAi??, VokietijAi??, OlandijAi??, DanijAi??.

ai??i?? Ar patenkintas tuo, kad gyvenate Lietuvoje? ai??i?? klausiu ArmenAi??.

ai??i?? Ai??eima, puikAi??s vaikai, turiu daug A?domaus darbo. Ko daugiau A?mogui reikia? AA? niekuomet nesijauA?iu, kad esu emigrantas. PaprastA? paprasA?iausiai aA? gyvenu savo maA?oje ArmAi??nijoje, kuri yra Lietuvoje.

A?ia, Lietuvoje, aA? sutikau daugybAi?? gerA? A?moniA?. Labai norAi??A?iau visiems jiems padAi??koti. UA? didelA? indAi??lA? A? mano kAi??rybinA? gyvenimAi?? ypaA? nuoA?irdA? padAi??kos A?odA? tariu UAB ai??zPenki kontinentaiai??? generaliniam direktoriui Idrakui DadaA?ovui.

Lietuvos A?monAi??s sulaukAi?? malonios A?inios ai??i?? kelionAi??ms A? ArmAi??nijAi?? jau nebereikia vizA?… AA? labai vertinu A?A? ArmAi??nijos VyriausybAi??s A?ingsnA?, kuris neabejotinai padAi??s mAi??sA? tautoms geriau paA?inti vienoms kitas. Esu A?sitikinAi??s, kad A?ia svarbA? vaidmenA? suvaidino ArmAi??nijos ambasadorius Lietuvoje Ara Aivazianas. Tai labai malonus, A?domus, plaA?iA? paA?iAi??rA? A?mogus, kuris itin rAi??pinasi, kad tarp ArmAi??nijos ir Lietuvos bAi??tA? nutiesti platAi??s dviejA? kultAi??rA? paA?inimo keliai.

ai??i?? Kokias norAi??tumAi??te matyti savo dukras?

ai??i?? Padorias, sAi??A?iningas. Bet svarbiausia ai??i?? norAi??A?iau, kad, kai manAi??s jau nebebus A?itame pasaulyje, joms nereikAi??tA? raudonuoti dAi??l savo tAi??vo.

ai??i?? Ar jauA?iate nostalgijAi?? tAi??vynei?

ai??i?? ArmAi??nija visada mano A?irdyje. Tai labai padeda sunkiAi?? valandAi??. Bet kai jau visiA?kai nerandu sau vietos ai??i?? klausausi DA?ivano Gaspariano dAi??duko melodijos. UA?burtosios dAi??delAi??s iA? abrikoso medA?io melodija ai??i?? man pats geriausias vaistas nuo visA? negandA?.