KunigaikA?A?iA? RadvilA? epochos atspindA?iai BirA?A? kraA?to muziejuje ai??zSAi??laai???

A?URNALAS: KRANTAI
TEMA: Istorija
AUTORIUS:Ai??Edita LansbergienAi??
DATA: 2012-03

KunigaikA?A?iA? RadvilA? epochos atspindA?iai BirA?A? kraA?to muziejuje ai??zSAi??laai???

Edita LansbergienAi??

BirA?A? kraA?to muziejus ai??zSAi??laai??? A?sikAi??rAi??s XVI a. pabaigojeai??i??XVIII a. pradA?ioje klestAi??jusios, A?iaurinAi?? LDK sienAi?? gynusios kunigaikA?A?iA? RadvilA? statytos bastioninAi??s pilies rAi??muose. Ai??iaurAi??s karo metu, 1704-aisiais, BirA?A? pilis buvo A?vedA? kariuomenAi??s sugriauta, ir tik XX a. antrojoje pusAi??je jos rAi??mai prikelti iA? griuvAi??siA?. Ai??iandien BirA?A? pilis yra svarbus kultAi??ros A?idinys, turistA? traukos centras, o joje A?sikAi??rAi??s muziejus saugo ir nemaA?Ai?? kunigaikA?A?iA? RadvilA? epochAi?? reprezentuojanA?io paveldo dalA?. Straipsnyje apA?velgiami vieni vertingiausiA? muziejaus eksponatA?, pasakojantys kunigaikA?A?iA? RadvilA?, jA? A?kurtos BirA?A? kunigaikA?tystAi??s bei pastatytos bastioninAi??s BirA?A? pilies istorijAi??.

Ai??BirA?A? kunigaikA?tystAi??s A?emAi??lapis

Ai??1547-ieji ai??i?? metai, kuriuos visi A?inome kaip Martyno MaA?vydo ai??zKatekizmo…ai??? ai??i?? pirmosios lietuviA?kos knygos iA?leidimo datAi??. TA? 1547-A?jA? vasario 12 dienAi??, t. y. prieA? 465 metus, Mikalojus Radvila Rudasis ir jo bendravardis pusbrolis, vadintas Juoduoju, uA? nuopelnus kovose su staA?iatikiais ir totoriais gavo Ai??v. Romos imperijos kunigaikA?A?iA? titulus, taip tapdamas BirA?A? ir DubingiA? (o Juodasis ai??i?? Olykos ir NesvyA?iaus) kunigaikA?A?iu. Taigi 1547-aisiais pradedama raA?yti BirA?A? kunigaikA?tystAi??s istorija (ir dar tais paA?iais metais Mikalojui Radvilai Rudajam gimsta sAi??nus Kristupas ai??i?? vAi??liau pramintas PerkAi??nu ai??i?? pirmosios BirA?A? pilies statytojas, o Rudojo sesuo Barbora iA?teka uA? Lietuvos didA?iojo kunigaikA?A?io ir Lenkijos karaliaus A?ygimanto Augusto).

JokiA? A?inomA? kartografiniA? A?altiniA?, kaip atrodAi?? BirA?ai ir visa BirA?A? kunigaikA?tystAi?? XVI a. viduryje, nAi??ra. Ji laikoma viena didA?iausiA? ir ilgiausiai gyvavusiA? privaA?iA? valdA? Lietuvos DidA?iojoje KunigaikA?tystAi??je (nuo 1547 iki 1811 m.). TaA?iau turime unikaliAi?? galimybAi?? paA?velgti A? BirA?A? kunigaikA?tystAi?? praAi??jus A?imtmeA?iui nuo josios formalaus atsiradimo ai??i?? A?vilgtelAi??ti A? XVII amA?iaus A?emAi??lapA?.

BirA?A? kraA?to muziejuje ai??zSAi??laai??? saugomas 1645 metA? Juzefo NaronoviA?iaus-Naronskio BirA?A? kunigaikA?tystAi??s A?emAi??lapis, be jokios abejonAi??s, pretenduoja A? brangiausiA? mAi??sA? muziejaus eksponatA? virA?Ai??nAi??, nes tai vienintelis A?inomas iA?likAi??s garsaus XVII amA?iaus karo inA?inieriaus, kartografo, dailininko Naronskio puikaus darbo egzempliorius. A?emAi??lapis, kaip reikA?mingas dokumentinio paveldo objektas, 2009 metais buvo A?trauktas A? UNESCO programos ai??zPasaulio atmintisai??? nacionalinA? registrAi?? (A?iemet minimas A?ios programos 20-metis).

Mokslo visuomenei buvo A?inoma apie tokA? A?emAi??lapA?, apie jA? buvo randama uA?uominA? ne viename istoriniame A?altinyje, taA?iau XX a. pradA?ioje jo pAi??dsakai buvo pamesti Baltarusijoje, tad ilgus metus manyta, kad jis neiA?liko, kaip ir ne vienas garsaus geometro A?emAi??lapiA?. Ir iA?ties, stebuklu galima laikyti tai, kad 1993 metais A?i brangenybAi?? rado keliAi?? A? BirA?us, ten, kur jai ir verta bAi??ti. KunigaikA?A?iA? RadvilA? palikuonis, Maltos ambasadorius Karolis Radvila padovanojo A?emAi??lapA? Lietuvos kultAi??ros ministerijos MuziejA? skyriui su nuoroda, kad brangenybAi?? turi bAi??ti saugoma BirA?A? muziejuje. A?emAi??lapis buvo restauruotas Prano Gudyno restauravimo centre ir eksponuojamas mAi??sA? muziejaus KunigaikA?A?iA? RadvilA? menAi??je. Ai??iuo metu iA?orAi??s poveikiui itin jautrus XVII amA?iaus pergamentas ilsisi muziejaus saugyklose, o ekspozicijas puoA?ia net dvi kopijos: viena ai??i?? originalaus dydA?io, kita ai??i?? keliskart padidintu vaizdu.

Suprantama, kad A?io A?emAi??lapio atsiradimas Lietuvoje neliko nepastebAi??tas mokslininkA?, tad aptikus BirA?A? muziejuje esant A?A? kartografijos unikumAi??, jA? tyrinAi??ti Ai??mAi??si karA?tligiA?kai RadvilA? istorijon pasinAi??rAi?? istorikai Raimonda RagauskienAi?? ir Deimantas Karvelis, ir 1997 metais pasirodAi?? iA?sami A?io dueto parengta monografija ai??z1645 m. JUZEFO NARONOVIA?IAUS-NARONSKIO BIRA?A? KUNIGAIKAi??TYSTAi??S A?EMAi??LAPIS. RadvilA? valdos istorija ir kartografijaai???, kuria bus remiamasi (ir, be abejonAi??s, nuolat bus A?iAi??rima A? patA? A?emAi??lapA?…).

J.N. Naronskis, anksA?iau tarnavAi??s ne vienam didikui Lenkijoje, tapo RadvilA? ai??zrevizoriumi ir kartografuai???, sudarAi??s ne vienos valdos planAi??, inventoriA?. Jo BirA?A? kunigaikA?tystAi??s A?emAi??lapis, kaip ir dauguma jo darbA?, pasiA?ymi ne tik dideliu tikslumu, bet ir iA?skirtine kaligrafija, taip pat gausiomis iliustracijomis, kuriA? pati puoA?niausia ir turtingiausia ai??i?? kartuA?as virA?utiniame kairiajame A?emAi??lapio kampe, papuoA?tas kunigaikA?A?iA? RadvilA? herbu. Ai?? kartuA?Ai??, kuriame A?komponuotas A?emAi??lapio pavadinimas ir data, garsusis kartografas sudAi??jo BirA?A? pilies esmAi??: gynybinAi?? funkcijAi?? ir arsenalo turtingumAi?? atspindi gausybAi?? ginklA? bei pabAi??klA?, mAi??A?iA? vAi??liavA?, o nesibaigianA?ias pilies statybas ai??i?? darbo A?rankiai. Kitame kartuA?e, A?rAi??mintame dviejA? kariA? (vienas jA? ai??i?? sparnuotasis LDK husaras), dedikacija A?viesiausiajam BirA?A? ir DubingiA? kunigaikA?A?iui JonuA?ui Radvilai, kuriAi?? pasiraA?o autorius ai??i?? ai??znuolankus tarnasai??? Jozefas Naronskis. Kairiajame kampe itin puoA?niai iA?raA?ytas KurA?o kunigaikA?tystAi??s, besiribojanA?ios su LDK, pavadinimas (Kurlandia Pars Ducatus). A?emAi??lapio apaA?ioje esantis kartuA?as atrodo lyg nepabaigtas, jame tik vienas A?raA?as ai??i?? ai??zMiasto BirA?eai???, o palikta tuA?A?ia erdvAi?? tarsi praA?osi bAi??ti uA?pildyta. Ai??is A?emAi??lapio kampas labiausiai sunykAi??s, tad nematyti ir dalies iliustracijos. Kitose iliustracijose pavaizduota BirA?A? kunigaikA?tystAi??s gyventojA? ai??i?? A?emioniA? ai??i?? pora ir KurA?o link jojantys du kariai, kuriA? vienas ai??i?? vAi??lgi LDK sparnuotasis husaras, kitas, anot Deimanto Karvelio, galAi??tA? bAi??ti totorius.

Bet A?vilgtelAi??kime A? paA?iAi?? kunigaikA?tystAi??…Visa kunigaikA?tystAi?? padalyta A? penkias valdas, kuriA? kontAi??rai A?emAi??lapyje aiA?kiai paA?ymAi??ti: BirA?A? (Birze), Papilio (Popiel), RadviliA?kio (Radziwillowo ai??i?? dabar N. RadviliA?kis), SalamiesA?io (Solomiesc) ir atokiau nuo vientisos kunigaikA?tystAi??s teritorijos ai??i?? SaloA?iA? (Salaty) valda. PaA?iAi??rAi??jAi?? A? kiekvienAi?? valdAi??, A?emAi??lapio autoriaus dAi??ka galime susidaryti vaizdAi??, kaip atrodAi?? XVII a. viduryje valdA? centrai ai??i?? miesteliai, nes A?emAi??lapyje kiekvieno jA? panoraminis vaizdas atrodo kaip miniatiAi??rinAi?? graviAi??ra ai??i?? aiA?kiai matyti iA?planavimas, pagrindiniai objektai: baA?nyA?ios, gynybiniai A?tvirtinimai.

KunigaikA?tytAi??s centras ai??i?? BirA?ai (tai ir pati didA?iausia valda), tvarkingos gatvinAi??s struktAi??ros miestas, ApaA?A?ios ir Agluonos santakoje paA?ymAi??ta bastioninAi?? gynybinAi?? pilis, aiA?kiai matyti dvi baA?nyA?ios ir miestAi?? juosianti gynybinAi?? siena. BirA?A? valdoje, prie ParovAi??jos, buvo kunigaikA?A?iA? RadvilA? A?vAi??rynas, A? kurA? A?vAi??rys buvo gabenami iA? LiubA?Ai??s, DubingiA?, VerkiA?, KurA?o, Rygos.

Antroji pagal dydA? valda ai??i?? Papilys, anot Deimanto Karvelio, kunigaikA?tystAi??s gyvavimo pradA?ioje kaip centras galAi??jAi??s bAi??ti dar ir reikA?mingesnis uA? BirA?us, nes svarbAi??s prekybiniai keliai tuo metu Ai??jo pro PapilA? (vieA?kelis iA? Vilniaus A? RygAi??), ai??i?? A?inoma, kad nuo XVI a. vidurio A?ia stovAi??jusi A?tvirtinta pilis. J.N. Naronskio A?emAi??lapis ai??i?? bene vienintelis ikonografinis A?altinis, leidA?iantis matyti pavaizduotAi?? gynybiniu grioviu apjuostAi?? pilaitAi??, kurioje prieA? 400 metA? gimAi?? vienas didA?iA?jA? LDK etmonA? JonuA?as Radvila. Ai??tvirtinta pilaitAi?? ai??i?? kairiajame RovAi??jos krante, deA?iniajame iA?sidAi??stAi??s miestelis, kurio centre ai??i?? baA?nyA?ia. RovAi??ja ties Papiliu pavaizduota aiA?kiai iA?platAi??jusi, nes uA? miestelio, Kubiliuose, bAi??ta uA?tvankos ai??i?? stovAi??jo vandens malAi??nas, pavaizduotas A?emAi??lapyje (uA?tvankos likuA?ius galima rasti ir A?iandien). DidelAi?? valdos dalA? uA?ima BirA?A? girios dalis, prie Papilio vadinta Papilio giria (Puzsza Popielika).

Kita svarbi valda ai??i?? RadviliA?kis, miestelis ApaA?A?ios ir NemunAi??lio santakoje, kur taip pat bAi??ta bastioniniA? gynybiniA? A?tvirtinimA?, A?emAi??lapyje paA?ymAi??tA? panaA?ia (tik maA?esne) A?vaigA?de kaip ir BirA?A? pilies A?tvirtinimai. Prie N. RadviliA?kio randame ir nuorodAi?? ai??i?? A? RygAi??. Kas bandAi?? studijuoti A?emAi??lapA? iA? arA?iau, gal ir pastebAi??jo, kad A?emAi??lapyje nAi??ra paA?ymAi??ta keliA?, tik pora nuorodA?, ir negalAi??jo nepastebAi??ti, kad pasirinkta neA?prasta A?emAi??lapio kryptis ai??i?? jis pasuktas pagal laikrodA?io rodyklAi?? 120 laipsniA? kampu, todAi??l RadviliA?kis atsirado deA?iniajame A?emAi??lapio kraA?te. NemaA?Ai?? valdos dalA? uA?ima BirA?A? giria (Puzsza Glowna Birzanika), kuri buvo svarbus kunigaikA?tystAi??s ekonominis Ai??kinis objektas: girios teritorijoje A?kurta ir stiklo manufaktAi??ra, ir plytinAi??. Dar A?domu, kad A?emAi??lapyje galima A?A?iAi??rAi??ti, jog RadviliA?kio valdoje buvo apgyvendinti totoriai, AspariA?kiais vadinami (Aspery Tatarskie, ai??i?? A?iame kraA?te buvus totoriA? mena ir iki A?iA? dienA? iA?likAi??s TotorkalnAi??s pavadinimas).

SalamiesA?io (dar XVI a. viduryje vadinto NaujamiesA?iu) valdos nemaA?Ai?? dalA? uA?ima didA?iulAi?? SalamiesA?io giria, uA? kurios pelkiA? apsuptyje ant kalvos A?sikAi??rAi??s miestelis, jo centre ai??i?? baA?nyA?ia. A?emAi??lapyje keliai nepavaizduoti, anot D. Karvelio, jA? reikAi??tA? ieA?koti pagal iA?sidAi??sA?iusias gyvenvietes, kurios labai graA?iai glaudA?iasi prie upiA? ai??i?? ApaA?A?ios, Agluonos, NemunAi??lio, RovAi??jos, Pyvesos. Sekant gyvenvieA?iA? iA?sidAi??stymAi??, galima atrasti ir kaip buvo pasiekiamas kunigaikA?tystAi??s pakraA?tyje esantis Salamiestis, kuris, A?iAi??rint A? A?emAi??lapA?, atrodo besAi??s visiA?kam uA?kampyje, taA?iau iA?ties buvo gana gausiai apgyvendinta valda bei svarbus religinis (kalvinizmo) centras.

SaloA?iai buvo vAi??liausiai RadvilA? A?sigyta valda, tad teritoriA?kai ji lyg ir atitrAi??kusi nuo visos kunigaikA?tystAi??s. ValdAi?? perpus dalija MAi??A?a, kuri suteka su NemunAi??liu jau KurA?o A?emAi??je, o upiA? santakoje stAi??kso galinga BauskAi??s pilis, irgi pavaizduota A?iame A?emAi??lapyje. Vidury SaloA?iA?, kaip ir kitA? miesteliA? centre ai??i?? baA?nyA?ia.

A?emAi??lapyje pavaizduoti ne tik valdA? centrai, bet ir kaimai, dvarA? palivarkai, A?emionims iA?dalytos valdos, svarbAi??s Ai??kiniai objektai ai??i?? karA?emos, malAi??nai.

Monografijoje apie BirA?A? kunigaikA?tystAi??s A?emAi??lapA? minima, kad BirA?A? kunigaikA?tystAi?? buvo vienintelis didesnis vientisas BirA?A? RadvilA? valdA? kompleksas, dydA?iu nenusileidA?iantis A?ymiausiA? to meto Lenkijos ir LDK didikA? latifundijoms. O minimas A?emAi??lapis ai??i?? stambiausias geometro Juzefo NaronoviA?iaus-Naronskio kartografijos darbas LDK, pasiA?ymintis aukA?tu techniniu ir meniniu lygiu.

Kaip A?ioje privaA?ioje kunigaikA?A?iA? A?emAi??je gyveno A?monAi??s? KokA? paveldAi?? mums paliko? KAi?? apie jA? gyvenimo bAi??dAi??, paproA?ius, groA?io pajutimAi?? gali papasakoti daiktai ai??i?? muziejaus eksponatai?

MAi??sA? ai??zSAi??laai??? ai??i?? kraA?to muziejus, kurio paskirtis ai??i?? visapusiA?kai atspindAi??ti kraA?to istorijAi??, todAi??l muziejuje ir rikiuojasi iA?tisi siuA?etai, atspindintys tiek valstieA?io, tiek kraA?tAi?? valdA?iusio didiko gyvenimAi??. Tad kas mAi??sA? muziejuje mena vienAi?? turtingiausiA? ir A?takingiausiA? XVIai??i??XVIII amA?iaus LDK giminiA? ai??i?? RadvilA? ai??i?? laikus?..

Ai??KAi?? gali grubios kalvio rankos

Ai??KalvystAi??s tyrinAi??tojai teigia, kad jau ankstyvaisiais viduramA?iais Lietuvoje susiformavo meninAi??s kalvystAi??s stilistiniai principai, kurie sekAi?? Europos tradicija, nes A? LietuvAi?? atAi??jo per dvaro kultAi??rAi??. DvarA? savininkai norAi??jo, kad kalviai puoA?tA? populiariais to meto puoA?ybos elementais, kuriA? ypaA? daug buvo perimta iA? baroko epochos. MeninAi??s kalvystAi??s dirbiniai ai??i?? tai ir eksterjero elementai (kiemA?, A?ventoriA?, kapiniA? vartai), ir funkcinAi?? paskirtA? turinA?ios architektAi??ros detalAi??s (durA? sklAi??sA?iai, vyriai, spynos, raktai), ir bAi??sto puoA?ybos elementai (A?vakidAi??s, A?ibintai), ir skryniA? apkaustai, transporto priemoniA? (ratA?, brikA?, rogiA?) metalinAi??s puoA?ybos detalAi??s, ir stogastulpiA? bei koplytstulpiA? virA?Ai??nAi??s, geleA?iniai kryA?iai.

MAi??sA? muziejuje sukaupta nemaA?a kalvystAi??s kolekcija: nuo funkcionaliA? ai??i?? buiA?iai, karybai skirtA? ai??i?? dirbiniA? iki tikrA? meninAi??s kalvystAi??s A?edevrA?. Kalvio gaminiA? be vargo surasdavai kiekvienoje kaimo gryA?ioje ai??i?? durA?, langA?, langiniA? vyriai, kubilA? lankai, spynos, Ai??kio padargai, veA?imA? detalAi??s ir t. t., bet kadangi muziejus A?sikAi??rAi??s BirA?A? pilyje, tai pasidomAi??kim daugiau maA?iau su A?ia pilimi ir jos gyvavimo laikotarpiu susijusiais eksponatais.

TaA?iau norisi nosA? kyA?telAi??ti ir A? bent kiek senesnius laikus ai??i?? XIIIai??i??XIV amA?ius, kuriuos reprezentuoja A?domus, bet jau sunkiai beatpaA?A?stamas eksponatas ai??i?? A?irgo pentinas (su A?vaigA?diniu ratuku), nukaldintas tikriausiai ne lietuvio kalvio, nes, anot senosios kalvystAi??s tyrinAi??tojo R. Aleknos, net iki XIX a. antrosios pusAi??s Lietuvoje kalvyste, kaip ir daugeliu amatA?, daugiausia vertAi??si svetimtauA?iai, kurie A? LietuvAi?? buvo kvieA?iami dar paties kunigaikA?A?io Gedimino (nors kalvystAi?? Lietuvoje tyrinAi??jAi??s Antanas Stravinskas teigia, kad jau XIVai??i?? XVI amA?iais vietiniai kalviai Lietuvos teritorijoje buvo pasiekAi?? aukA?tAi?? gamybos ir technologijos lygA?, tik klausimas, kokA? jA? procentAi?? sudarAi?? mAi??sA? tautieA?iai). IA? mAi??sA? kultAi??ros visiA?kai iA?stAi??mus prieA? keletAi?? A?imtA? metA? brangiausiAi?? ir reikalingiausiAi?? gyvulA? ai??i?? A?irgAi??, kas yra pentinas, A?iandien beA?ino senoji karta arba amerikietiA?kA? vesternA? A?iAi??rovai, tik vargu ar A?iandieniniA? filmA? herojai ragina A?irgus tokiais puoA?niais, dailiais pentinais kaip XIII amA?iaus raiteliai…

Lankytojo akis turAi??tA? uA?kliAi??ti ir uA? maA?A? dekoratyviA? spyneliA?, kurios atrodo ir per maA?os, ir per dailios durims uA?rakinti. Ai??ie XVII amA?iaus BirA?A? pilies kieme aptikti radiniai turAi??jo delikatesnAi?? paskirtA? ai??i?? spynelAi??s buvo skirtos saugoti brangenybAi??ms ar dokumentams, sudAi??tiems A? skryneles, tad tokios subtilybAi??s negalAi??jai rasti paprasto valstieA?io namuose.

Ai??domu bAi??tA? pamatyti ir paA?iAi?? skrynelAi??, galAi??jusiAi?? slAi??pti vienos turtingiausiA? Europoje kunigaikA?A?iA? RadvilA? giminAi??s kurios nors ponios tauriausiA?jA? metalA? A?iedus, koljAi??, plaukA? sages, papuoA?tas brangakmeniais, taA?iau toks eksponatas mAi??sA? muziejaus nAi??ra pasiekAi??s, bet bandydami A?sivaizduoti skrynelAi??s formAi??, galAi??tume paA?velgti A? muziejuje eksponuojamAi?? XVII amA?iaus skryniAi??, apie kurios prabangAi?? kalba nepaprastai puoA?nus ir turtingas metalinis kalvio iA?raitytas ornamentas. Jei atidA?iau paA?velgtume A? paA?ios skrynios formAi??, pamatytume, kad ji vos ne identiA?ka liaudiA?kam aukA?taitiA?kam kuparui ai??i?? tai dar vienas pavyzdys, kad liaudies meistrai, ieA?kodami daiktA? formA?, puoA?ybos detaliA?, A?valgAi??si A? dvarAi??. BarokiA?ku akanto lapA? ornamentu apipinta skrynia A? muziejA? patekusi seniai, jos atsiradimo istorija (kartu ir buvAi??s A?eimininkas) nAi??ra A?inoma, taA?iau tokioje skrynioje savo lobius slAi??pti nebAi??tA? buvAi?? gAi??da ir patiems BirA?A? pilies valdytojams. Skrynios ornamento praA?matnumAi?? kuriantis akantas, renesanso epochos dailAi??je atgaivintas antikinis motyvas, baroko epochoje suveA?Ai??jo A?gaudamas A?vairiausius pavidalus. Ant skrynios akanto lapai perauga A? drakono galvas, sauganA?ias skrynios uA?raktAi??, centriniu akanto raizginiu link uA?rakto repeA?koja ir dailios A?mogiukA? figAi??ros, panaA?ios A? Rojaus angeliukus ar strAi??les laidanA?ius AmAi??rus, taA?iau atidesnis A?iAi??rAi??tojas gali net krAi??ptelAi??ti pamatAi??s A? jA? A?velgianA?ius groteskiA?kus veidus, labiau primenanA?ius iA? antikos atklydusius faunus nei nekaltus angelAi??lius.

IA? augalA? iA?auganA?ios A?vairiA? gyvAi??nA? ir A?moniA? galvos ai??i?? populiarAi??s viduramA?iA? ornamentikos motyvai (kartais net labai A?iurpAi??s: pavyzdA?iui, ant medA?io A?akA? nokstanA?ios ir A?emyn krintanA?ios A?moniA? galvos), anot viduramA?iA? meno tyrinAi??tojo Jurgio BaltruA?aiA?io, atkeliavAi?? iA? RytA?, iA?augAi?? iA? legendA?.

Ne maA?iau puoA?nus tais paA?iais akanto lapais iA?raizgytas ir skrynios galo ornamentas, kurio pagrindinis akcentas ai??i?? penkialapAi?? karAi??na, leidA?ianti manyti skrynios savininkAi?? buvus ne tik kilmingAi??, bet ir aukA?tAi?? valstybAi??s tarnybAi?? turAi??jusA? didikAi??.

XVII amA?iaus puoA?niAi??jAi?? skryniAi?? labai norAi??tume manyti esant kunigaikA?A?iA? RadvilA? palikimAi??, na o dAi??l kitos skrynios priklausomumo grafams TiA?keviA?iams abejoniA? beveik ir nekyla. Ai??spAi??dingo tAi??rio baldas (2,4 m ilgio) 1964 metais buvo rastas Astravo dvaro pagalbiniame Ai??kyje jau perdirbtas ir pritaikytas kitoms reikmAi??ms (skrynioje laikyti grAi??dai). BuvAi?? puoA?nAi??s, nors gerokai paprastesni nei anksA?iau apraA?ytos skrynios, apkaustai (tas pats akanto lapA? motyvas) dabar jau gerokai sunykAi??, perdirbtas ir skrynios dangtis, turAi??jAi??s bAi??ti gaubtas, atsiveriantis A? abi puses. Ai??iuo metu skrynia saugoma muziejaus fonduose, o kad galAi??tA? bAi??ti parodyta muziejaus lankytojams, prie jos turAi??tA? prisiliesti rAi??pestingos restauruotojA? rankos.

Muziejuje galima pamatyti ir BirA?A? pilies teritorijoje rastA? apkaustA? fragmentA?, ai??i?? jA?, deja, nAi??ra daug iA?likusiA?, tad galima A?A?iAi??rAi??ti tik atskiras ornamentA? detales. Ai??domu, kad netgi renesansiniA? krosniA? kokliai buvo puoA?iami vadinamuoju apkaustA? ornamentu.

Dar vienas kunigaikA?A?iA? RadvilA? laikus menantis meninAi??s kalvystAi??s pavyzdys ai??i?? Papilio piliavietAi??je rasto durA? vyrio fragmentas. DurA? vyris ai??i?? graA?us renesansinio augalinio ornamento pavyzdys, nors aA?tresnAi?? akis gal A?A?iAi??rAi??tA? augalo peraugimAi?? A? gyvatAi??s galvutes (kaip akanto lapai ai??i?? A? drakono galvas skrynios ornamente). Pagal A?A? radinA? buvo atkurti durA? vyriai BirA?A? pilies kunigaikA?A?iA? RadvilA? menAi??je.

IA? kunigaikA?A?iA? RadvilA? epochos vAi??l A?vilgtelAi??kime A? grafA? TiA?keviA?iA? laikus, kai kalviai savo meistriA?kumu nenusileido savo pirmtakams. Muziejaus fonduose saugomi du kalvio Antano JanuA?keviA?iaus (1868 UkmergAi??s apylinkAi??se, A?alia SiesikA? ai??i?? 1918 BirA?uose) darbai: lauro A?aka ir lauro lapA? vainikas. Kalvio amato meistras mokAi??si iA? savo tAi??vo (anot R. Aleknos, bAi??ta A?eimA?, uA?auginusiA? iA?tisas kalviA? dinastijas), A?iAi??rint A? darbus galima manyti, kad meistryste Antanas JanuA?keviA?ius savo pirmtakAi?? galAi??jo ir pranokti. LaurA? vainikas, nukaltas iA? vieno metalo gabalo, profesionaliA? meistrA? Vilniuje A?vertintas kaip aukA?to meninio lygio ir technikos kalvystAi??s darbas. Daugiau A?io meistro darbA? muziejuje neturime, tik A?inome keletAi?? biografijos detaliA? (atitarnavAi??s carinAi??je kariuomenAi??je, gyveno Sankt Peterburge, dirbo Putilovo fabrike, 1902 metais vedAi?? FlorentinAi?? LiausAi??daitAi??, 1905 metais apsigyveno A?monos tAi??viA?kAi??je BirA?uose). LaurA? A?akAi?? ir vainikAi?? kalvis nukalAi?? 1898ai??i??1902 metais gyvendamas Peterburge. Ai??ie dirbiniai yra skirti antkapiniams paminklams papuoA?ti. SAi??naus Viktoro JanuA?keviA?iaus teigimu, be A?iA? darbA?, buvo nukaltos metalinAi??s roA?Ai??s, tik jos neiA?liko.

Kalvis nAi??ra tik paprastas amatininkas, jis gali bAi??ti tikras stebukladarys, taA?iau akivaizdu, kad tokiems meno A?edevrams sukurti neuA?tenka vien stipriA? rankA?, technologijos iA?manymo, atkaklumo, darbA?tumo, bet reikia ir ypatingos Dievo dovanos ai??i?? gebAi??jimo prakalbinti kietAi?? metalo gabalAi?? ir ugnies bei vandens misterijos metu A?kvAi??pti jam gyvybAi??…

Ai??Skrynia ai??i?? droA?ybos A?edevras

Ai??RadvilA? laikus mena ir nepaprastai kruopA?tus staliaus darbas ai??i??iA?taiginga XVII amA?iaus skrynia, kuri, tyrinAi??tojA? nuomone, atkeliavo A? BirA?A? pilA? iA? Vokietijos (anot senAi??jAi?? medA?io skulptAi??rAi?? tyrinAi??jusios Marijos MatuA?akaitAi??s, analogiA?kai sukomponuota meistro Hanso Gudewertho skrynia, datuota 1606-aisiais, saugoma Vokietijoje, Flensburgo valstybiniame muziejuje). PuoA?ni skrynia nelieka nepastebAi??ta nAi?? vieno, bent kiek besidominA?io vaizduojamuoju menu, jos priekA? puoA?ia reljefinis droA?inys ai??i?? dvi simetriA?kose arkose A?komponuotos Biblijos scenos, kuriA? viena ai??i?? pats ankstyviausias Ai??ventosios Ai??eimos, bAi??tent JAi??zaus gimimo scenos, atvaizdas, saugomas mAi??sA? muziejuje.

Pirmoji ai??i?? ApreiA?kimo scena: menAi??s kairAi??je klAi??po besimeldA?ianti A?vA?. MergelAi??, jai pasirodo deA?inAi??je menAi??s pusAi??je A?komponuota grakA?ti angelo figAi??ra, iA?keltoje rankoje vietoj A?prasto skeptro laikanti kardAi??. Kompozicijos virA?uje ai??i?? A?v. Dvasios balandis, apsuptas debesA? ir A?viesos aureolAi??s, nuo kurios sklinda A? Marijos A?irdA? nukreiptas spinduliA? pluoA?tas. KAi?? tik nusileidusio angelo iA?skleisti sparnai, banguojanA?ios drabuA?iA? klostAi??s ir link A?vA?. MergelAi??s sklindantys spinduliai reljefui teikia ypatingos dinamikos.

Antroji ai??i?? jau minAi??ta KAi??dikAi??lio JAi??zaus pagerbti atAi??jusiA? TrijA? karaliA? scena ai??i?? turtingesnAi?? personaA?A? gausa, bet statiA?kesnAi??. KairAi??je reljefo pusAi??je labai natAi??raliai pavaizduota sAi??dinti Dievo Motina su KAi??dikiu ant keliA? ir uA? jos stovintis A?v. Juozapas. Centre ai??i?? taurAi?? iA?kAi??lusio vieno iA? karaliA? figAi??ra (ji tampa reljefo simetrine aA?imi), o uA? jos, deA?inAi??je, vienas karalius pavaizduotas klAi??pantis, kitas stovintis, ai??i?? jie tarsi atsveria kairiAi??jAi?? reljefo dalA?. VirA? centrinAi??s karaliaus statulos ai??i?? naujai suA?ibusi, JuozapAi?? su Marija Betliejun vedusi A?vaigA?dAi??, apsupta debesAi??liA? lanku; po karaliA? kojomis ai??i?? jA? suneA?tos dovanos. Atviroje erdvAi??je vykstanA?iAi?? scenAi?? papildo tolumoje iA? abiejA? jos pusiA? iA?kilusios A?ventovAi??s ir miesto siluetas, kitaip nei prakartAi??liA? scenose ai??i?? nei tvartelio, nei Ai??dA?iA?, nei gyvulAi??liA?…

Abi Biblijos scenas jungia tarp jA? A?komponuotas kartuA?as su vyro ir moters figAi??romis ir iA?tikimybAi?? simbolizuojanA?io A?uns reljefu. KartuA?as ai??i?? skrynios centrinAi?? aA?is, o plokA?tumos pakraA?A?iuose Biblijos scenas A?rAi??mina du siauri staA?iakampiai, kuriuose pavaizduoti moters ir vyro torsai, besiremiantys A? kolonas. Tai ai??i?? hermos (architektAi??ros detalAi??s, atAi??jusios iA? antikos, jose A?moniA? korpusai apaA?ioje jungiami su architektAi??rinAi??mis atramomis vietoj kojA?), jA? reljefai tarsi A?sprausti A? langA? niA?as, ir, pasak Marijos MatuA?akaitAi??s, tai net ne tikros hermos, o tik improvizacija hermA? tema.

Tokiu A?spAi??dingu eksponatu galAi??tA? didA?iuotis bet kuris nacionalinis Lietuvos muziejus. Tiesa, kai skrynia pateko A? muziejininkA? rankas, ji nebuvo tokia A?spAi??dinga, nes droA?inius slAi??pAi?? keli aliejiniA? daA?A? sluoksniai. TaA?iau restauratoriA? dAi??ka ji buvo nuo nereikalingA? daA?A? iA?vaduota (manoma, kad storas daA?A? sluoksnis net apsaugojo aA?trias droA?iniA? briaunas), atverti jAi?? puoA?Ai?? droA?iniai, A? kuriuos atidA?iau paA?iAi??rAi??jAi?? matome ir puoA?nius rAi??melius, ir kolonA? detales, ir bekAi??niA? angelA? ai??i?? cherubinA? atvaizdus, kuriA? motyvAi?? galima aptikti ir muziejuje saugomA? kokliA? kolekcijoje.

XVII amA?iaus skrynia, kurios puoA?mena ai??i?? droA?inAi??ti reljefai Biblijos siuA?etais, yra vienas graA?iausiA? ir A?spAi??dingiausiA? mAi??sA? muziejaus eksponatA?, ji reprezentuoja VakarA? Europos medA?io droA?Ai??jA?, staliA? meistriA?kumAi??, kartu atspindAi??dama religinAi??s dailAi??s tendencijas.

Ai??BirA?A? pilies kokliai… ar tik BirA?uose?

Ai??Kiekvienas muziejus didA?iuojasi, kartu ir lankytojus vilioja tuo, kAi?? turi unikalaus, kas vienaip ar kitaip reprezentuoja kraA?tAi??, pasakoja jo istorijAi??. MAi??sA? muziejus, A?sikAi??rAi??s BirA?A? pilyje, viena vertingiausiA? galAi??tA? laikyti BirA?A? pilies ir dvaro krosniA? kokliA? kolekcijAi??, kuri ne tik atspindi rAi??mA? ir kitA? pilies bei dvarA? pastatA? interjero ypatumus, bet ir skatina ieA?koti sAi??sajA? su bendraeuropine krosniA? statymo tradicija. Gana gausAi??s archeologiniA? tyrinAi??jimA? metu pilies teritorijoje ir uA? jos ribA? (buvusio senojo dvaro vietoje) aptikti radiniai istorijos tyrinAi??tojams patvirtino dvaro, statyto gerokai seniau negu pilis, vietAi??, padAi??jo susidaryti vaizdAi??, kokios krosnys buvo sumAi??rytos pirmosios ir antrosios BirA?A? pilies rAi??muose bei kituose pastatuose (kareivinAi??se, vartA? pastate ir t. t.).

Pirmuoju archeologu, tyrinAi??jusiu BirA?A? pilies teritorijAi??, bAi??tA? galima vadinti Astravo dvaro savininkAi?? grafAi?? MykolAi?? TiA?keviA?iA?, kasinAi??jusA? pilies teritorijoje apie 1884 metus, taA?iau jis savo prisiminimuose nemini, kad kasinAi??damas bAi??tA? aptikAi??s kokliA? ar jA? A?ukiA?, o herbinius BirA?A? koklius tyrinAi??jAi??s archeologas Jonas Genys mano, jog Mykolo TiA?keviA?iaus minimos ai??zbrangios statulAi??lAi??sai??? galAi??jo bAi??ti polichrominiA? kokliA? nuolauA?os.

1930 metais archeologijos darbA? Ai??mAi??si vienas BirA?A? muziejaus steigAi??jA? gydytojas JokAi??bas MikelAi??nas, ai??zBirA?A? A?inioseai??? apraA?Ai??s tiek pilies teritorijoje, tiek uA? pilies fosos (apsauginio griovio) ai??znuo senojo ligoninAi??s medinio barako A? pietA? pusAi??ai??? (buvusio dvaro teritorijoje) rastus koklius. Ties A?iais kokliais reikAi??tA? ir stabtelti, nes tai XV a. pabaigAi??ai??i??XVI a. pradA?iAi?? (laikAi?? prieA? Kristupui Radvilai PerkAi??nui pastatant pirmAi??jAi?? BirA?A? pilA?) atspindintys radiniai. Visi 1930 metais MikelAi??no atrasti ir apraA?yti kokliai buvo apdegAi??, deformuoti, tad sunku buvo nustatyti, ar jie buvo padengti glazAi??ra, ar ne. Vienas iA? rastA? kokliA? ai??i?? koklis karAi??nAi??lAi??, papuoA?tas populiaria VakarA? Europoje kompozicija: skydininkas laiko herbinA? skydAi??, kuriame A?striA?ai A?komponuotas erelis su karAi??na, abipus skydo ai??i?? Ai??A?uolo lapai. Anot Genio, panaA?ios kompozicijos kokliai XV ai??i??XVI amA?iais buvo gaminami Vengrijoje, Lenkijoje, Tirolyje (dabar Ai??. Italijos ir P. Austrijos teritorijoje), Brandenburge (dabar RytinAi??s Vokietijos A?emAi??s). AnalogiA?kA? kokliA? rasta ir Kauno senamiestyje bei tyrinAi??jant BirA?A? rotuA?Ai??s (dabar parduotuvAi??s ai??zNorfaai??? prie autobusA? stoties) teritorijAi??.

Kitas JokAi??bo MikelAi??no rastA? kokliA? siuA?etas: karAi??nuotas erelis, pavaizduotas ant skydo, tarsi apjuostas S raide (anot MikelAi??no ai??i?? juosta, primenanA?ia A?altA?), t. y. A?ygimanto senojo monograma. AnalogiA?kA? kokliA?, anot Jono Genio, rasta ir Krokuvoje, Vavelio pilyje, Kauno senamiestyje, Vilniaus A?emutinAi??s pilies teritorijoje. Tokios analogijos tik patvirtina BirA?uose, dabartinAi??s sporto mokyklos teritorijoje, buvus XV a. pabaigojeai??i??XVI amA?iuje dvarAi??, turAi??jusA? iA?skirtinAi?? padAi??tA? valstybAi??je uA?imanA?ius savininkus.

BirA?A? pilies teritorijoje rasti herbiniai kokliai labai graA?iai atspindi BirA?A? pilies statytojus, nes kunigaikA?A?iai Radvilos savo rAi??mA? (ir kitA? pilies pastatA?) krosnis puoA?Ai?? RadvilA? herbais dekoruotais kokliais, ai??i?? juose pilies savininkai A?amA?inti inicialais ar monogramomis. Muziejuje eksponuojamuose kokliuose ai??i?? Kristupo Radvilos PerkAi??no, Liudvikos Karolinos RadvilaitAi??s inicialai, Boguslavo Radvilos monograma, o Nacionalinio muziejaus ValdovA? rAi??mA? rinkiniuose saugomas herbinis koklis su kunigaikA?A?io JonuA?o Radvilos inicialais.

Pirmosios BirA?A? pilies statytojo Kristupo Radvilos PerkAi??no laikA? krosnys jau buvo labai puoA?nios, tai rodo polichrominiA? kokliA? A?vairovAi??: kokliai, puoA?ti augaliniais ornamentais, vadinamuoju apkaustA? ornamentu, ir, A?inoma, herbiniai kokliai, kuriuose A?komponuotas kunigaikA?A?iA? RadvilA? herbas ai??i?? erelis su skydu ant krAi??tinAi??s, o ant skydo ai??i?? RadvilA? giminAi??s pirmtakA?, AstikA?, herbas ai??i?? ragai. PagrindinAi??s A?iA? kokliA? grazAi??rA? spalvos ai??i?? balta ir mAi??lyna. MAi??lynas RadvilA? erelis, A?komponuotas baltame fone, puoA?ia herbinA? koklA? su Kristupo Radvilos inicialais: C ai??i??Christophorus, R ai??i?? Radzivil; baltas yra ir skydas ant erelio krAi??tinAi??s, kuriame mAi??lynai glazAi??ruoti AstikA? ragai. A?aliAi??s spalvos tAi??ra koklio pakraA?tAi??liuose, geltonai glazAi??ruotas erelio snapas, akis, geltonai brAi??kA?telta per erelio kojas.

Spalviniu poA?iAi??riu turtingesnis kitas herbinis Kristupo Radvilos (PerkAi??no) koklis, kuris pateikia daug daugiau informacijos apie statomos pilies savininkAi?? ai??i?? koklyje, aplink baltame skyde A?komponuotAi?? RadvilA? herbAi??, sudAi??liotos raidAi??s, A?vardijanA?ios ne tik kunigaikA?A?io inicialus, bet ir visus titulus: Kristupas Radvila, BirA?A? ir DubingiA? kunigaikA?tis, LDK didysis etmonas, Vilniaus vaivada. Nors balta ir mAi??lyna (mAi??lynas viso koklio fonas, erelio sparnai) ai??i?? pagrindinAi??s ir A?io koklio glazAi??rA? spalvos, taA?iau A?iame koklyje jau daugiau geltonos (aukso) spalvos ai??i?? geltona erelio galva ir kaklas, AstikA? ragai (A?aliame skyde), titulus A?vardijanA?ios raidAi??s, kunigaikA?A?io karAi??na virA? erelio galvos. Koklyje atsiranda ir rudos spalvos ai??i?? tokios yra erelio akis ir kojos. MAi??lynas kokliA? fonas ir pagrindinAi?? ornamento spalva ai??i?? balta ai??i?? vyrauja ir kituose A?io laikotarpio kokliuose, tiek augaliniais motyvais, tiek apkaustA? ornamentu, kuriuose dar naudojama A?alia ir geltona (aukso) spalvos. Tokia spalvA? dermAi?? leidA?ia manyti, kad pilies rAi??mA? krosnys, nors galAi??jo bAi??ti mAi??rytos skirtingA? ornamentA? kokliais, taA?iau buvo panaA?ios spalviniu poA?iAi??riu, o paA?ios puoA?niausios krosnys galAi??jo turAi??ti ir iki keliolikos skirtingA? ornamentA? kokliA?.

A?velgiant A? Kristupo Radvilos PerkAi??no pilies koklius, kirba noras iA? BirA?A? nuklysti A? PapilA?, nes buvusiai mAi??sA? muziejaus archeologei Romai Songailaitei 2006 metais kasinAi??jant Papilio piliavietAi??, vietos gyventojA? vadinamAi?? ai??zZomkeliuai???, atrastas herbinio koklio ai??i?? medaliono fragmentas su 1591 metA? data leidA?ia manyti, kad Kristupas Radvila statydamas BirA?A? pilA? kartu rekonstravo ir Papilio medinAi?? pilaitAi??. Pagrindiniai kasinAi??jimA? radiniai ir buvo krosnies kokliA? A?ukAi??s, kuriA? rasta net keliolikos skirtingA? ornamentA?. Galima manyti, kad krosnies, nugriuvusios toje vietoje, kuri buvo tyrinAi??jama, pagrindAi?? sudarAi?? baltu apkaustA? ornamentu mAi??lyname fone dekoruoti kokliai su siauru A?alsvu apvadAi??liu. AnalogiA?kA? kokliA? rasta ir BirA?A? pilies, ir Vilniaus A?emutinAi??s pilies, ir Radviloms priklausiusios Miro pilies (Baltarusijoje) teritorijose. Kad kasinAi??jant pataikyta A? nugriuvusios krosnies vietAi??, leidA?ia manyti tai, jog rasta visokiA? rAi??A?iA? kokliA?: plokA?A?iA?jA?, kampiniA?, karniziniA?, karAi??nAi??liA?, medaliono fragmentas ir net krosnies kampAi?? puoA?iantis bumbulas, nors tarp radiniA? galAi??jo A?sipainioti ir kitos krosnies kokliA? ar jA? A?ukiA?, nes vieni buvo glazAi??ruoti, polichrominiai, o kiti ai??i?? nepadengti glazAi??ra.

NeglazAi??ruoti kokliai ne maA?iau A?domAi??s nei puoA?nieji ai??i?? glazAi??ruotieji. Herbinis koklis su RadvilA? ereliu taip pat rastas neglazAi??ruotas, ir A?is koklis uA?mena ne vienAi?? mA?slAi??. BirA?A?, Miro, Vilniaus A?emutinAi??s pilies teritorijose rastA? analogiA?kA? kokliA? RadvilA? herbas ai??i?? erelis ai??i?? yra pasukAi??s galvAi?? A? savo deA?inA?jA? sparnAi??, papilietiA?kame koklyje ai??i?? atvirkA?A?iai. Kitas skirtumas ai??i?? skyde ant erelio krAi??tinAi??s esantis A?enklas Papilyje rastame koklyje visiA?kai neaiA?kus, primena apverstAi?? inkarAi??, o kituose kokliuose puikuojasi AstikA? ragai… MA?slingas ir kitas koklis, kurio puoA?ybos motyvo analogijA? esama ir BirA?A? pilies radiniuose: A?io koklio plokA?tuma padalyta A? keturis kvadratus, kurie gali bAi??ti ir A?dubAi??. Papilyje rasta neglazAi??ruotA? A?io tipo kokliA? su A?dubusiais kvadratais fragmentA? ir kokliA?, kiekviename kvadrato centre turinA?iA? po raidAi??, kurios, sakytum, galAi??tA? bAi??ti inicialai. TaA?iau kokliA? fragmentuose aiA?kiai A?A?iAi??rimos tik dvi M raidAi??s, o kituose dviejuose kvadratuose matyti A?enklas, panaA?us A? rusiA?kAi?? ai??zA?ai???. DAi??mesio vertas ir archeologA? vadinamu treliaA?o ornamentu puoA?tas koklis, primenantis aA?Ai??rinA? tinklelA? su jame iA?dAi??stytomis gAi??lytAi??mis; panaA?aus ornamento kokliA?, tik su truputA? kitokios formos gAi??lytAi??mis, aptikta ir Vilniaus A?emutinAi??s pilies teritorijoje.

Kalbant apie neglazAi??ruotus Papilio koklius, negalima nepaminAi??ti ypaA? graA?aus karnizinio koklio, papuoA?to dviem A?irgeliais, kuriA? uodegos perauga A? augalinA? motyvAi??. A?irgeliA? motyvas aptiktas ir glazAi??ruotame karniziniame koklyje (balti A?irgeliai virA?utinAi??je koklio dalyje, mAi??lyname fone), tik A?io koklio A?irgeliai ai??i?? A?uvA? uodegomis, ir kitoks raA?tas, nei neglazAi??ruotojo, puoA?ia apatinAi?? koklio dalA?.

Ai??Antrosios pilies krosnys

Ai??BirA?ieA?iA? akis jau daugiau nei dvideA?imt metA? priprato prie atstatytA? BirA?A? pilies rAi??mA?, A?komponuotA? pylimais su bastionais apsuptame kieme, vaizdo, nors vyresnioji karta dar iki A?iol ilgisi buvusiA? paslaptingA? griuvAi??siA?, romantika dvelkianA?iA? kvepianA?iA? alyvA? krAi??mA?, naktinio piliakalnio, plyA?tanA?io nuo lakA?tingalA? balsA?… Ir nors pilies rAi??mai kas metai vis plaA?iau praveria duris A?vairiems kultAi??ros renginiams, ne vienam norAi??tA?si sugrA?A?ti A? laikus, kada pilies kieme, griuvAi??siA? fone, buvo puoselAi??jami A?spAi??dingi roA?ynai, o pro alyvas netikAi??tai pagaudavo rAi??stus JonuA?o Radvilos A?vilgsnis (Juozo Zikaro nulietas biustas stovAi??jo prieA?ais rAi??mA? griuvAi??sius). O pradAi??jus atstatinAi??ti pilA? buvo uA?sibrAi??A?ta atstatyti pilA? tokiAi??, kokia ji buvo XVII a. pabaigoje, akcentuojant jos pagrindinAi?? ai??i?? gynybinAi?? funkcijAi??.

Archeologiniai tyrimai, raA?ytiniai istoriniai A?altiniai dAi??liojo mozaikos detales A? vientisAi?? vaizdAi??, kuriame vis dAi??lto liko dideliA? tuA?A?iA? dAi??miA?, kadangi 1625 metais A?vedams sugriovus Kristupo Radvilos PerkAi??no statytAi??jAi?? pilA?, ji buvo atstatinAi??jama beveik penkis deA?imtmeA?ius, jos statybomis rAi??pinosi net keturi valdytojai, pradedant PerkAi??no sAi??numi Kristupu, baigiant paskutiniAi??ja BirA?A? ir DubingiA? RadvilA? atA?akos atstove, Boguslavo dukra Liudvika Karolina Radvilaite. Pilies atstatymo rAi??pesA?iai uA?griuvo LiudvikAi?? KarolinAi?? po tAi??vo Boguslavo mirties, kai pagrindiniA? pastatA? sienos jau stovAi??jo, tad Liudvikai Karolinai teko labiausiai rAi??pintis patalpA?, ypaA? reprezentaciniA? rAi??mA?, interjeru, juo labiau, kad BirA?A? savininkAi??, bAi??dama moteris, maA?ai domAi??josi pilies fortifikacija, jos karine funkcija.

BirA?A? kunigaikA?A?iA? RadvilA? istorijAi?? nuosekliai tyrinAi??jantis istorikas Deimantas Karvelis iA?blaA?kytame RadvilA? archyve yra radAi??s ne tik dokumentA?, kuriuose fiksuota, kaip vyko pilies statybA? darbai, bet ir Liudvikos Karolinos RadvilaitAi??s nurodymus, kaip turAi??tA? atrodyti pilies rAi??mA? menAi??s: pvz., didA?iosios salAi??s lubos turAi??jo bAi??ti iA?tapytos RadvilA? giminAi??s A?ygdarbiais, virA? langA? turAi??jo bAi??ti pavaizduota RadvilA? genealogija, herbas, salAi??je turAi??jo puikuotis natAi??ralaus dydA?io kunigaikA?A?iA? atvaizdai. KunigaikA?tytAi??s nurodymu, menAi??s turAi??jo bAi??ti dekoruotos puoA?niais gipso lipdiniais iA? vietinio gipso (jo mAi??sA? kraA?te netrAi??ko), o galerijA? niA?ose turAi??jusios stovAi??ti kunigaikA?A?iA? RadvilA? skulptAi??ros… Nurodymai buvo duoti ir dAi??l baldA? gamybos, dAi??l patalpA? grindA? bei kitA? rAi??mA? interjero bei eksterjero detaliA?: baliustrA?, kartuA?A?, herbiniA? skydA?, skulptAi??riniA? kompozicijA?… TaA?iau A?inant, kad rAi??mai iki 1704 metA?, uA?imant juos A?vedams, taip ir nebuvo iki galo A?rengti, lieka neaiA?ku, kiek iA? kunigaikA?tytAi??s parAi??dymA? rAi??mA? statytojai spAi??jo A?gyvendinti, nes manoma, kad net ne visos krosnys bei A?idiniai buvo spAi??ti sumAi??ryti, kaip ir neaiA?ku, ar iki galo buvo A?rengtas keltuvas, kurio eksponuojama A?achta priverA?ia krAi??ptelAi??ti muziejaus lankytojus…

Tad pats tiksliausias A?altinis, parodantis, kas ir kaip iA? tiesA? buvo, yra archeologiniai radiniai, leidA?iantys atkurti rAi??muose buvusias interjero detales. Gausi archeologiniA? tyrinAi??jimA? metu surinkta pilies pastatA? krosniA? kolekcija subrandino mintA? rekonstruoti bent vienAi?? rAi??mA? koklinAi?? krosnA?, kuri 2006 metais ir papuoA?Ai?? pilies kunigaikA?A?iA? menAi??, tuo metu mAi??sA? muziejaus archeologAi??s Romos SongailaitAi??s projekto, A?gyvendinto kartu su Vilniaus puodA?iA? cechu, dAi??ka.

KodAi??l buvo pasirinkta atkurti Liudvikos Karolinos inicialais paA?enklintA? kokliA? krosnA?? Jau BirA?A? pilies koklius tyrinAi??jAi??s Jonas Genys 1994 metais savo straipsnyje pastebAi??jo, kad iA? antrosios BirA?A? pilies radiniA? daugiausia buvo aptikta plokA?A?iA?jA? kokliA? su inicialais LCMB ai??i?? Liudvika Karolina MarkgrafienAi?? BrandenburgietAi?? (Liudvika Karolina buvo iA?tekAi??jusi uA? Brandenburgo Markgrafo) ai??i?? ir 1682 metA? data. Koklio centre ai??i?? RadvilA? herbas, erelis su karAi??na, apjuostas augaliniu ornamentu. RAi??mA? griuvAi??siuose daugiausia rasta glazAi??ruotA? polichrominiA? kokliA?, o buvusiA? kareiviniA? teritorijoje ai??i?? neglazAi??ruotA?, ir tai leidA?ia manyti, kad herbiniA? kokliA? su kunigaikA?tytAi??s inicialais krosniA? bAi??ta ir kituose pastatuose, tik jos buvo ne tokios puoA?nios.

Ai??domu ir tai, kad rAi??mA? teritorijoje buvo rasta keliA? spalviniA? variantA? polichrominiA? kokliA?, todAi??l tikAi??tina, jog skirtingose menAi??se bAi??ta skirtingA? spalviniA? variantA? krosniA?, rasta ir kokliA?, uA?lietA? vienos spalvos glazAi??ra ai??i?? juoda, A?alia, ruda, o krosnies bumbulA? ir karAi??niniA? monochrominiA? kokliA? bAi??ta ir baltai glazAi??ruotA?. Vilniaus puodA?iA? cecho, atlikusio krosnies rekonstrukcijAi??, direktorius Dainius Strazdas pastebAi??jo, kad plokA?A?iA?jA? pagrindiniA? kokliA? spalviniai variantai daugiau maA?iau sutapo su kitais kokliais, tik spalvA? gausa iA?siskyrAi?? karAi??nAi??lAi??s, tad galima manyti, jog, mAi??rijant tokio pat spalvinio varianto krosnis keliose patalpose, jos galAi??jo bAi??ti paA?vairinamos skirtingA? spalvA? karAi??nomis.

AtstatinAi??ti kunigaikA?A?iA? menAi??je buvo pasirinkta baltos spalvos krosnA? su rudu pagrindiniu ornamentu, ai??i?? tokio spalvinio varianto visA? tipA? kokliA? rasta bene gausiausiai. Be A?iA? dviejA? spalvA?, kokliA? erelis nuglazAi??ruotas juodai, o ypatingo spindesio ir prabangos A?spAi??dA? kuria aukso spalva, kuria papuoA?ta pagrindiniA? kokliA? kunigaikA?tiA?ka karAi??na ir Liudvikos Karolinos inicialai. Visai balti (spalva nAi??ra akinamai balta) palikti krosnies bumbulai ir juostiniai kokliai, jungiantys kitus koklius A? ritmingAi?? raA?tuotAi?? kilimAi??.

Manytina, jog Liudvikos Karolinos laikA? herbiniai BirA?A? pilies krosniA? kokliai yra unikalAi??s, neturintys analogA?, ko negalima pasakyti apie tA? paA?iA? krosniA? karniziniA? ir friziniA? kokliA? ornamentAi??. AnalogiA?ko augalinio ornamento karniziniA? kokliA? bAi??ta ir BauskAi??s pilies krosnyse. Ai??domu, kad BauskAi??s naujojoje pilyje esama krosniA?, papuoA?tA? visai tokiomis pat karAi??nAi??lAi??mis kaip mAi??siA?kAi?? kunigaikA?A?iA? menAi??s puoA?mena…

Vis dAi??lto atitraukime akis nuo graA?uolAi??s atstatytos krosnies ir A?vilgtelAi??kime, kokiA? A?vykiA? atspindA?iA? dar galime aptikti ant kitA? A?io laikotarpio kokliA?. Pavyko pilies teritorijoje rasti ir Boguslavo Radvilos, Liudvikos Karolinos tAi??vo, deA?imtA? metA? vadovavusio pilies statyboms, pAi??dsakAi?? ai??i?? koklA? su Boguslavo monograma, kuriAi?? vainikuoja kunigaikA?A?io karAi??na. Monogramoje susipina trys raidAi??s ai??i?? B, R, D: Boguslavas Radvila KunigaikA?tis (Dux). A?inant, kad BirA?A? pilyje kunigaikA?tis nerezidavo, o nuo 1657 metA? buvo PrAi??sijos generaliniu elektoriumi, gilesniA? jo pAi??dsakA? ir reikAi??tA? ieA?koti MaA?ojoje Lietuvoje.

O dar vienAi?? Boguslavo dukros Liudvikos Karolinos gyvenimo etapAi?? parodo analogiA?ko ornamento, kaip ir atstatytosios krosnies, plokA?A?iasis koklis, tik inicialai ir data skiriasi: LCFR, 1690… Liudvika Karolina po pirmojo vyro mirties 1688 metais iA?tekAi??jo uA? Noiburgo kunigaikA?A?io Karolio Pilypo. Taip, vien A?vilgtelAi??jus A? archeologinius radinius, jau veriasi paskutinAi??s kunigaikA?A?iA? RadvilA? BirA?A? ir DubingiA? atA?akos atstovAi??s, valdA?iusios BirA?A? kunigaikA?tystAi??, istorija… Istorija, tikrai verta talentingo raA?ytojo plunksnos…

Ai??XX amA?iuje iA? griuvAi??siA? prikelti BirA?A? pilies rAi??mai, A?spAi??dingi pilA? juosiantys gynybiniai pylimai su bastionais ai??i?? objektai, laikytini ne maA?iau A?domiais eksponatais nei muziejuje saugomi daiktai. AtstatinAi??jamas pilies arsenalas leis dar plaA?iau atverti turistams duris A? BirA?A? kraA?to istorijAi??, suteiks galimybAi?? daugiau papasakoti apie pilies strateginAi?? reikA?mAi?? EuropAi?? krAi??tusiA? karA? sAi??kuryje, BirA?A? valdytojA? kunigaikA?A?iA? RadvilA? ai??i?? didA?iA?jA? LDK kariuomenAi??s etmonA? ai??i?? nuopelnus valstybei.