Trys Lietuvos, arba Stalas, istorija, aplinka kaip personaA?ai

A?URNALAS: KRANTAI
TEMA: SkulptAi??ra
AUTORIUS:Ai??Vidas PoA?kus
DATA: 2013-06

Trys Lietuvos,Ai??arba Stalas, istorija, aplinka kaip personaA?ai

Vidas PoA?kus

Menotyrininkas Vidas POAi??KUS svarsto apie Vytauto NALIVAIKOS (g. 1958) skulptAi??rinAi?? grupAi?? ai??zTrys Lietuvosai???, kuri stovi KernavAi??je, privaA?ioje sodyboje ant Neries kranto. Tai 2013 metA? A?iemAi?? savo vietoje atsiradAi??s kAi??rinys, o jo atsiradimAi?? lAi??mAi?? glaudus privataus uA?sakovo ir menininko dialogas. Straipsnyje dAi??mesys telkiamas A? patA? meno kAi??rinA?, jo prasmes bei reikA?mes, jo egzistavimo konkreA?ioje erdvAi??je aplinkybes.

THREE LITHUANIAS, OR A TABLE, HISTORY AND THE SURROUNDINGS AS PERSONAGES

The art historian Vidas POAi??KUS muses about the sculptural group ai??i??Three Lithuaniasai??i?? by Vytautas NALIVAIKA (b. 1958), which stands in KernavAi??, on private land on the bank of the River Neris. The work appeared in the winter of 2013, and the event was defined by a close dialogue between the collector and the artist. The article looks at the work of art, its meanings, and the circumstances surrounding its existence in this particular space.

Vytauto Nalivaikos skulptAi??ra (tiksliau ai??i?? skulptAi??rinAi?? grupAi??) ai??zTrys Lietuvosai???, nulieta iA? bronzos, stovi KernavAi??je, privaA?ioje sodyboje ant Neries kranto. Tai 2013 metA? A?iemAi?? savo vietoje atsiradAi??s kAi??rinys, kurio gimimAi?? lAi??mAi?? glaudus privataus uA?sakovo ir menininko dialogas.

NenagrinAi??kime A?domiA? ir intriguojanA?iA? A?io kAi??rybinio tandemo santykiA?, kadangi tai galAi??tA? bAi??ti atskiras straipsnis apie A?iandienos mecenato ir kAi??rAi??jo bendradarbiavimAi??
(o kitais atvejais ai??i?? nebendradarbiavimAi??). Skulptorius Nalivaika taip pat yra A?ioks toks lietuviA?kos skulptAi??ros fenomenas, esantis truputAi??lA? toliau nuo dominuojanA?iA? sroviA? ir skersvAi??jA?, taA?iau, nors unikalus ir savitas, jis geba organiA?kai A?silieti A? bendrAi??jA? kultAi??ros ar konkreA?iai skulptAi??ros fonAi??.

Ai??iuo atveju dAi??mesA? sutelkime A? patA? meno kAi??rinA?, jo prasmes bei reikA?mes, jo egzistavimo konkreA?ioje erdvAi??je aplinkybes. Nes visa tai yra svarbiausia kalbant apie bet kurA?
artefaktAi??.

Vytauto Nalivaikos skulptAi??rinAi?? grupAi?? galima nagrinAi??ti personaA?A? ai??i?? gyvA?jA? ir negyvA?jA?, dirbtiniA? ir natAi??raliA?jA?, jA? tarpusavio ryA?iA? ir reikA?miA?, jA? sAi??veikos su aplinka (o A?ioje vietoje iA? karto bAi??tina pabrAi??A?ti, kad aplinka Nalivaikos kAi??ryboje visuomet vaidina reikA?mingAi?? vaidmenA?) aspektu. Bandant A?odA?iais nupasakoti, kas yra ai??zTrys Lietuvosai???, reikia konkretinti, kad tai prie apskrito stalo sAi??dintys trys ValstybAi??s ar valstybiA? (jeigu apie tris bAi??senas kalbAi??tume kaip apie atskirus reiA?kinius, pasiA?yminA?ius savita logika ir ideologija) kAi??rAi??jai Signatarai, tarp jA? dar padAi??ta ketvirtoji, tuA?A?ia kAi??dAi??…

Centrinis daiktas A?ioje kompozicijoje, be jokiA? abejoniA?, yra stalas. SakyA?iau ai??i?? paprastas, faneruotas, galbAi??t pokarinis (Stalino ar ChruA?A?iovo laikA?) stalas. DAi??l tokios chronologinAi??s stalo priklausomybAi??s neguldyA?iau galvos, jeigu panaA?aus, beveik analogiA?ko, nebAi??tA? buvAi?? mano seneliA? ir proseneliA? namuose. Kita vertus, iA? vaikystAi??s reminiscencijA? pamenu, jog dar sovietiniais laikais lankantis Karo muziejuje (kitaip, bent A?eimoje, jo niekas ir nevadino) Kaune, kaA?kodAi??l atmintin A?strigo tarpukario (ai??zburA?uaziniA?ai???) laikA? darbininko namA? rekonAi??strukcija, kurioje vyraujantA? vaidmenA? (A?alia panaA?iai kuklios etaA?erAi??s) vaidino lygiai toks pat stalas. Viena konotacijA?, kurias lAi??mAi??s plokA?A?ias ir paprastas stalo pavirA?ius, bAi??tA? susijusi su paA?ios Lietuvos plokA?tumu. A?ia prisiminkime nuo amA?iA? amA?inA?jA? iki mAi??sA? dienA? A?vairaus plauko geopolitikA?, kultAi??rologA? ir istorikA? (nuo PakA?to iki Daviso) apkalbAi??tAi?? CentAi??rinAi??s Europos plokA?tumos pobAi??dA?, esAi?? lAi??musA? (ir lemiantA?) neramA?, stichiA?kAi??, tarytum istoriniA? skersvAi??jA? nuolat perpuA?iamAi?? Lietuvos kraA?tovaizdA?. Taigi ai??i?? stalas Nalivaikos skulptAi??rinAi??je grupAi??je yra paA?ios Lietuvos simbolis, jo idAi??ja. TokiAi?? asociacijAi?? A?ymi ir minAi??tasis baldo paprastumas (nesvarbu, kokiai epochai ai??i?? stalininei ar smetoninei jAi?? priskirtume). Paprastas medinis, beAi??spalvis, gal net ir sulaistytas, subraiA?ytas, kupinas A?vairiausiA? palimpsestiA?kA? A?rantA? pavirA?ius A?ymi gryteliA? ir bakAi??A?iA? LietuvAi?? ai??i?? tAi??, kurioje lietuviA?kumo visuomet buvo daugiausia (kad ir kaip pretenzingai tai skambAi??tA? mAi??sA? dienomis).

Tai, kad daiktai Nalivaikos skulptAi??rinAi??je grupAi??je uA?ima svarbiAi?? garbingAi?? vietAi??, rodo ir kitA? dirbiniA? ai??i?? kAi??dA?iA?, ant kuriA? sAi??di Signatarai, formos. Karalius Mindaugas savo uA?pakalA? yra uA?dAi??jAi??s ant tvirto medinio suolo ai??i?? ai??zuslanoai??? (kaip sakydavo mano prosenelAi??), Smetona ir Landsbergis inteligentiA?kai rymo ant lenktA? konstrukcijA? kAi??dA?iA?, primenanA?iA? garsiuosius ai??ztonetusai??? (arba ai??zkAi??des nr. 14ai??? ai??i?? austrA? baldA?iaus Michaelio Toneto dirbtuvAi??se devyniolikto A?imtmeA?io viduryje pradAi??tus daryti gaminius). KAi??dA?iA? geografinAi?? ir kultAi??rinAi?? priklausomybAi?? Vidurio Europai, jA? chronologinAi??s A?aknys teikia peno apmAi??stymams apie moderniAi?? tautybAi??s sampratAi??, apie Lietuvos kaip A?alies ir valstybAi??s (periodiA?kai prarandanA?ios savo suverenumAi?? ir vAi??l jA? atgaunanA?ios) padAi??tA? laike bei vietoje. Galop tai, kad paskutinysis Lietuvos Respublikos ai??ztAi??vasai??? ai??i?? Atkuriamojo Seimo pirmininkas A?velgia ne A? pamAi??lynavusius horizontus (kaip Mindaugas) arba uA?sisklendAi??s savyje (kaip Smetona), o tiesiai A? savo ai??zA?pAi??diniuiai??? paskirtAi?? vietAi?? sAi??dAi??ti ai??i?? tai yra dar vienAi??, kol kas tuA?A?iAi??, kAi??dAi??, irgi nAi??ra nei atsitiktinumas, nei kokia klaida.

FaktAi??, kad ant ai??ztonetA?ai??? sAi??di net du asmenys, o treA?iasis ai??ztonetasai??? laukia menamo sAi??dAi??tojo, galima interpretuoti kaip dar vienAi?? prasminA? akcentAi?? ai??i?? dvideA?imto amA?iaus Lietuva iA?gyveno net dviejA? valstybiA? (Pirmosios ir Antrosios RespublikA?) ai??zavatarasai???, kuriA? dAi??ka iA?liko, sustiprAi??jo ir galbAi??t ateityje neiA?nyks svarbiausias Lietuvos subjektas ai??i?? pati tauta.

TuA?A?iAi?? kAi??dAi?? garbingos kompanijos apsuptyje (rate) galima A?ifruoti keliais pjAi??viais. Vienas jA? bAi??tA? teiginys, kad ValstybAi?? dar yra kuriama (nes tai daroma amA?inai), kad ji dar gali prarasti savo konkreA?ias formas ir pavidalus (tai yraAi??Ai?? paA?iAi?? nepriklausomybAi??), ir tuomet ateis laikas naujam lyderiui, naujam laisvAi??s A?aukliui atsirasti. Kitu pjAi??viu galAi??tA? bAi??ti ne toks apokaliptinis, patriotiA?kai labiau motyvuotas poA?iAi??ris, kad ValstybAi??s signataru panorAi??jAi??s (o galA? gale ai??i?? taip ir yra) gali bAi??ti kiekvienas iA? mAi??sA? ir kad tai mAi??sA? (mano, tavo, jAi??sA?) personalinAi?? kAi??dAi?? ai??i?? baldas, ant kurio atsisAi??dAi?? galime kalbAi??tis, A?sitraukti A? bendrAi?? polilogAi?? su praeities asmenybAi??mis, nes juk mes patys esame ne tik istorija, bet ir valstybAi??.

VAi??lgi grA?A?kime prie paties stalo, nes, kaip buvo minAi??ta, jis yra centrinis daiktas visoje kompozicijoje. Peno apmAi??stymams teikia jo apskritumas. Ai??i aplinkybAi?? A?adina kelias asociacijas, galbAi??t menkai susijusias su konkreA?iais Lietuvos A?vykiais ar bent simbolika.

Apskritas stalas yra chrestomatinAi?? kultiniA? Apskritojo stalo riteriA? figAi??ra, jA?, sutvertA? ar bent pasiaukojusiA? ir pasiryA?usiA? geriems darbams, A?lovingiems A?ygdarbiams, pagrindinAi?? sAi??lyga bei prieA?astis. TrijA? Lietuvos valstybAi??s kAi??rAi??jA? susodinimas prie ne bet kokio, o apskrito stalo tarnauja lyg nuoroda apie jA? kilnumAi?? ir altruizmAi??.

Kita asociacija gal bAi??tA? ai??zbuitiA?kesnAi??ai???, nes jau vien sAi??dAi??jimas ratu prie stalo (ir net nebAi??tinai apskrito) norom nenorom verA?ia prisiminti spiritizmo seansus. Tai, kad tokiame dvasiA? iA?A?aukimo rituale dalyvauja praeities personaA?ai, A?nibA?dAi??te A?nibA?da, jog bet kuris prisilietimas prie istorijos (mokslinis, paA?intinis, meninis, mAi??gAi??jiA?kas ar dar kitoks) yra ne kas kita, o tam tikra spiritizmo apraiA?ka. IA?kviestosios dvasios kalba tai, ko nori arba nenori jas iA?A?aukiantieji, jos atvirauja, pamokslauja ir moko, kritikuoja ir pyksta, moralizuoja ir aiA?kina, guodA?iasi ir sielvartauja.

Gretutiniai, bet ne maA?iau svarbAi??s ai??i?? iA? tiesA? lygiaverA?iai ai??i??
personaA?ai stalo atA?vilgiu, A?inoma, yra vaizduojami A?monAi??s: Mindaugas, 1251 metais apsikrikA?tijAi??s ir apkrikA?tijAi??s savo artimuosius bei vasalus, 1253 metais karAi??nuotas Lietuvos karaliumi, Lietuvos ValstybAi??s pirmininkas ir pirmasis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona ir galop Vytautas Landsbergis, SAi??jAi??dA?io Seimo Tarybos pirmininkas (tai rodo ir skulptAi??riniame atlape ai??zA?segtasai??? SAi??jAi??dA?io A?enkliukas), pirmasis Antrosios Respublikos vadovas ai??i?? AukA?A?iausiosios Tarybos pirmininkas. A?velgiant formaliai istoriA?kai, dAi??l pastarojo Signataro lyg ir maA?iausiai kyla diskusijA? ai??i?? jo nuopelnai aiA?kAi??s ir A?inomi visiems, gyvenusiems A?ioje, dar A?mogiA?kos atminties aprAi??piamoje epochoje. JokiA? didesniA? kontroversijA? nekiltA? ir dAi??l Smetonos, taA?iau, prisiminus vidines Lietuvos tarybos A?tampas ir tai, kad Vasario 16-osios aktas buvo paskelbtas vadovaujant kompromisinei Jono BasanaviA?iaus figAi??rai, nacionalinio patriarcho A?eA?Ai??lis perbAi??gtA? per bronzinA? pirmojo prezidento veidAi??. Mindaugas, pirmasis formalusis Lietuvos vadovas, taip pat gal nebuvo tas A?mogus, kuris A?kAi??rAi?? ar sukAi??rAi?? LietuvAi??, taA?iau jo (kaip ir kitA? SignatarA?) pagrindinis nuopelnas ai??i?? valstybAi??s pripaA?inimas de facto ir de jure ai??i?? yra neginA?ijamas. Kaip tik tokias kontroversijas (jeigu jas galima A?vardyti prieA?taravimais), nulemtas istoriniA? miglA?, iA?reiA?kia net skulptAi??riniai ai??zTrijA? LietuvA?ai??? veidai. Mindaugo veidas labiausiai primena kaukAi?? ai??i?? jis sustingAi??s, A?altas ir ramus (nebijome pripaA?inti, kad taip skulptorius bandAi?? perteikti amA?ininkA? kaimynA? metraA?A?iuose ai??zapdainuotAi??ai??? valdovo A?iaurumAi?? bei veidmainiA?kumAi??), A?velgiantis A? mAi??lynas tolumas (interpretuokime tai kaip A?vilgsnA?, nukreiptAi?? A? tAi??kstantmetAi?? ateitA?). Smetona A?iek tiek lyriA?kas, melancholiA?kai besiA?ypsantis A? savo ai??zsmetoniA?kAi??ai??? Ai??sAi??. Landsbergis ai??i?? ironiA?kas (kas jau kas, bet tai tikrai nAi??ra svetima Profesoriui) ir, o tai be galo svarbu, akis nukreipAi??s A? tuA?A?iAi??jAi?? kAi??dAi??. PaA?iu A?vilgsniu yra perduodama istorinAi?? estafetAi??, poA?iAi??ris, kad po treA?iosios Lietuvos bus ir ketvirtoji ir kad galbAi??t jAi?? reikAi??s kurti mums patiems, sAi??siantiems A? paslaugiai padAi??tAi?? kAi??dAi??.

SimboliA?ki yra ir auksiniu geltoniu iA?ryA?kinti kiekvieno trijA? SignatarA? aksesuarai. Mindaugo ai??i?? tai karAi??na ir kalavijas, Smetonos ai??i?? peteliA?kAi?? po kaklu, Landsbergio ai??i?? kaklaraiA?tis (turbAi??t tas pats, kuriuo garsAi??ja Profesorius ai??i?? juostelAi?? su tautiniA? raA?tA? motyvais, bet skulptorius pasirinko labiau apibendrintAi?? vaizdavimAi??). Kalavijas primena, kad Lietuvos karalystAi?? buvo kuriama ginklu, bet, kaip liudija karAi??na ant galvos, tam reikAi??jo ir intelektualiniA? resursA? ai??i?? aukA?tosios ir net paprastosios diplomatijos (ypaA? bendraujant su asmeniniA?, tik asmeniniA? interesA? siekusiais bendratautieA?iais bei giminaiA?iais). KitA? dviejA? Lietuvos kAi??rAi??jA? atributai (vis dAi??lto kultAi??ros atributai) teigia, jog dvideA?imtame amA?iuje pradA?ioje buvo A?odis ir tik po jo ai??i?? veiksmas (karinis arba taikus). Ir pastarasis momentas ai??i?? tai, kad A?iandieninAi?? Lietuva buvo atkurta be ginklA? iA? mAi??sA? pusAi??s, yra pats nuostabiausias dalykas visoje mAi??sA? praeityje ir dabartyje (tikAi??kimAi??s ai??i?? ir ateityje). VAi??lgi galima grA?A?ti prie stalo, kaip vieno svarbiausiA? A?ios visos skulptAi??rinAi??s grupAi??s formaliA?jA? bei prasminiA? elementA?. Juk stalas ir gali reikA?ti ne kAi?? kita, o derybA? stalAi??.

Atskiru reikA?miniu komponentu galAi??tA? bAi??ti, o ir ne tik galAi??tA?, bet yra, SignatarA? pozos, konkreA?iai ai??i?? ypaA? rankA? ir net kojA? padAi??tys. Mindaugas savo deA?iniAi??jAi?? yra iA?tiesAi??s (ir atrAi??mAi??s A? kalavijAi?? ai??i?? nes juk A?is A?rankis nemaA?ai tarnavo pradiniu kAi??rimo laikotarpiu), lyg koks Demiurgas. PanaA?iai rankAi?? yra iA?tiesAi??s ir lenkiA?kai A?odA?ius StaAi?? siAi?? tariantis visatos KAi??rAi??jas viename A?iurlionio ai??zPasaulio sutvAi??rimoai??? epizodA?. Karalius sAi??di plaA?iai iA?siA?ergAi??s, panaA?ia poza A?irgAi?? yra apA?ergAi??s imperatorius Markas Aurelijus Romos Kapitolijuje. Mindaugas sAi??di kaip tikras raitininkas, nuA?okAi??s nuo kovos A?irgo, tvirtai ir galingai A?rAi??mAi??s kojas A? A?emAi??. Smetona deA?inAi?? rankAi?? (tai juokaujant galima susieti su jo deA?iniosiomis paA?iAi??romis) yra padAi??jAi??s ant kojos (kairAi??s), permestos per kitAi??. GalbAi??t A?is truputAi??lA? lengvapAi??diA?kas Prezidento judesys ir glumina, ypaA? turint omenyje istorinA? fonAi??, kuriame veikAi?? A?i asmenybAi??. Bet vAi??lgi pati poza ai??i?? ta deA?inAi?? ranka padAi??ta ant ne bet kokios, o kairAi??s kojos ai??i?? kuria savotiA?kAi?? iliuzijAi??, kad Smetonos vadovaujama tautininkA? partija treA?iajame deA?imtmetyje gaudavo finansinAi?? paramAi?? ne iA? ko kito, o iA? kairiA?jA?, jeigu tokiais galima vadinti sovietinAi?? valdA?iAi??. Tik, anot istorikA?, tuos pinigus tautininkai ai??zne A? savo kiA?enAi?? A?sidAi??joai??? (Alfonsas Eidintas). Arba tai tiesiog A?prasta tuometiniA? inteligentA? sAi??dAi??jimo padAi??tis, matoma ne vienoje devyniolikto amA?iaus pabaigosai??i??dvideA?imtojo pradA?ios fotografijoje. Ir galop Atkuriamojo Seimo pirmininkas, sAi??dintis vos ne imtynininko poza, rankas tvarkingai sudAi??jAi??s ant kojA?, o pirA?tus gniauA?iantis A? kumA?tA? kovai su nematomu prieA?ininku. Toji kovai besiruoA?ianA?io imtynininko padAi??tis primena dziudo tAi??vo Jigoro Kano mokymAi?? apie prieA?ininko nugalAi??jimAi?? jo paties jAi??gos sukaupimo ir iA?balansavimo bAi??du.

IA?raiA?kingos yra ir sAi??dAi??tojA? padAi??tys. Ai?? jA? bAi??klAi?? stalo atA?vilgiu A?velgti dera pagal laikrodA?io rodyklAi??. Tuomet dAi??liojasi linijinei laiko sampratai bAi??dinga schema: MindaugAi?? keiA?ia Smetona, A?A? ai??i?? Landsbergis, pastarAi??jA? ai??i?? kAi??dAi??, susiformavusi cikliA?kumo, baltiA?kai pasaulAi??jautai nesvetima nuolatinio, reguliaraus kartojimosi kliA?Ai??.

Atkreipti dAi??mesA? reikia ir A? personaA?A? orientacijAi?? pagal pasaulio A?alis. Mindaugas sAi??di akis A?bedAi??s A? tolumas, A? senAi??sias etnines baltA? A?emes, A? tAi?? pusAi??, A? kuriAi?? ir plAi??tAi??si (link JuodAi??mariA?) Lietuvos DidA?ioji KunigaikA?tystAi??. A?ia vAi??lgi galima grA?A?ti prie karAi??nos ir kalavijo simbolikos ai??i?? didelAi?? RytA? slavA? teritorijA? dalis buvo prijungta botagu ir pyragu. Smetona ilgesingai A?iAi??ri Vilniaus pusAi??n, A? ten, kur ir buvo paskelbta naujoji Lietuvos nepriklausomybAi??, A? Prezidento vadovavimo metu uA?imtAi??jAi?? sostinAi??, kurios linkui ir buvo projektuojama visa tiek A?alies, tiek jos gyventojA? tapatybAi??. Profesorius Landsbergis stebi paA?iAi?? dabartinAi?? LietuvAi??, A?vilgsnA? nukreipAi??s A? didesniAi??jAi?? jos dalA?, A? mAi??sA? upiA? moA?ios Neries neA?amus vandenis, Kaune susiliejanA?ius su Nemunu.

Taip pat dar reikAi??tA? pastebAi??ti, kad visa skulptAi??rinAi?? grupAi?? yra iA?dAi??liota ant iA? paprastA? lietuviA?kA? rieduliA? ai??i?? granitA? iA?grA?sto grindinio (ai??zbrukoai???), savo konfigAi??racija kartojanA?io apskritojo stalo iA?klotinAi??. Tai vAi??lgi galima paaiA?kinti tikAi??jimu istorinio vyksmo cikliA?kumu. Svarbesnis yra tas momentas, kad ai??zTrys Lietuvosai??? nAi??ra uA?keltos ant jokio postamento, jA? tariamo didingumo neskatina dirbtinAi??s pakopos. Ai??iek tiek nukrypstant A? A?onAi??, bet kalbant apie tAi?? paA?iAi?? problematikAi??, reikia pasakyti, kad vieA?A?jA? paminklA? ir monumentA? kokybAi?? pastaruosius pora deA?imtmeA?iA? krinta, viena vertus, aukA?tinant jA? postamentus, kita vertus, didinant jA? stilizacijos laipsnA?. SusiklostAi?? tokia tradicija, kad kuo aukA?A?iau iA?keliamas koks nors A?paminklinamas asmuo arba kuo platesnis, masyvesnis daromas jo pagrindas, kuo labiau stilizuojami ar bent idealizuojami vaizduojamojo veido bruoA?ai, kAi??no pavidalas, tuo labiau tokia skulptAi??ra yra pasmerkta nesAi??kmei, nesusikalbAi??jimui su aplinka ir A?iAi??rovu. IA?kalbingi A?ia yra GediminA?, MindaugA? ir KudirkA? atvejai.

O fonas ai??i?? daug sakanA?iAi?? skulptAi??rinAi??s grupAi??s scenovaizdA?io funkcijAi?? atlieka ne kas kita, o KernavAi??s piliakalniA? kompleksas ai??i?? kalba pats uA? save. Lygiai toks pat iA?kalbingas yra ir faktas, kad ai??zTrys Lietuvosai??? stovi privaA?ios sodybos kieme. Ai??ioje vietoje daug galima kalbAi??ti apie valstybiniA? ir privaA?iA? iniciatyvA? meno rAi??mimo atvejA? skirtumus ai??i?? jA? privalumus ir trAi??kumus ir taip toliau, ir panaA?iai. (Bet ar verta, jeigu tam iA?eikvota daug raA?alo ir popieriaus, taA?iau teigiamA? poslinkiA? nedaugAi??ja?) UA?tenka pasidA?iaugti, kad skulptAi??rine grupe ai??zTrys Lietuvosai??? praturtinta tapo sodyba Neries pakrantAi??je, KernavAi??s kultAi??rinis rezervatas ir visos Lietuvos kultAi??rinis kraA?tovaizdis. O ir paties Vytauto Nalivaikos kAi??rybos kontekste tai yra vienas brandA?iausiA?, iA?kalbingiausiA? kAi??riniA?, atskleidA?ianA?iA? A?io menininko uA?mojus ir galimybes.